Tu turbūt baisiai keiki, kad mes nebeužusukėm į Berlyną,
bet ką galėjom kita daryt – jei mums nebeužteko nei jėgų, nei pinigų. Buvome
Magdeburge, Harze2
Nusivarėm iki paskutinio. Tat iš Dresdeno išvažiavom
penktadienio rytą, pusėj 7, o buvom Kaune tąpat dieną 11 val. vakaro.
Įspūdžių daugybė, net pasakyti sunku. Taigi nepykite,
kad nebeužusukome.
Šiandie turėjome posėdį – rezultate su pirmuoju
kurjeriu gausite „diplomatinį paketą“ – ten bus biškis dešrų, palengvicos ir 3
bonkos krupniko. Mūsų noras būtų[,] kad tai sunaudotumėt
bendrai – ir atstovybės tarnautojai[,] ir studentai,
kurie su mumis vazojos. Norėjom laiškus rašyti – padėkos[,] bet beveik kiekvienas turi žmonių Berlyne, kuriems norėtų ypatingai
dėkoti (vyrai ypač Tau, Čerkeliūnui14[,] dar nežinia – aš rytoj noriu būtinai išvažiuoti
sodžiun – laiko maža visai[.]
Ploščių ir binoklį su Jazbučiu18 Jurgis
Jazbutis (1897–1965) – Bronės Sruogienės brolis. pasiuntėm iš
Dresdeno – ačiū.
Ačiū už viską. Labų dienų visie[m]s [.]