Žinau, kad mane bari – ir pyksti. Kaltas esu –
bet norėčiau, kiek mokėdamas[,] pasiteisinti.
Beveik drauge su Tavo laišku ir pinigais vasaros
pabaigoj gavau Būgiuose pranešimą iš Kauno, kad[,]
einant Universiteto reformos2Lietuvos
aidas, Vilnius, 1928-09-01, Nr. 173, p. 1; Audronė Veilentienė,
„Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in:
http://www.parlamentostudijos.lt/Nr11/11_istorija_2.htm).[,] nustoju vietos su kitomis
maloniausiomis perspektyvomis.
Suprantama, kad tuo dalyku labai susirūpinau, tuoj
išvykau į Kauną, – bet ir čia tas pat. Visą laiką – nei pakartas, nei
paleistas. Visą laiką ūpas buvo baisiai blogas, – tat nieko ir nerašiau
– ką čia savo bėdomis dar kitiems galvas kvaršinsiu.
Padėtis ir dabar – nei paaiškėjo, nei pasikeitė. Kol
kas ir dabar tebesu išbrauktas, nors faktiškai – tebedirbu.
Kada Universiteto reforma bus ir kokia ji bus –
niekas nieko nežino (projektas skaudžiai liečia ir Kazim.3
Šį semestrą man teko ypač daug dirbti. Kai gyveni
pasinėręs į darbą ir visą laiką kuo bjauriausias ūpas – tai net ir laiškų
rašyti nesinori. Vis maniau, gal padėtis paaiškės, bet ir šiandie dar neaišku.
Paaiškės gal už savaitės, gal už mėnesių, gal už metų, gal iš viso jokios reformos
nebus – bet nervų prigadina sočiai. Šioj pakartoj padėty teks praleisti ir
Kalėdos (Būgiuose4
Tai suprask – ir nesibark.
Geriausių linkėjimų Tau ir p. Bronei5 Bronė Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona. nuo
Vandos6