Vandukai, Daliukai! – Jau 12 dienų kaip aš toli
[1r] // Vandukai, Daliukai!
– Jau 12 dienų kaip aš toli nuo Jūsų1Balys Sruoga
1927 m. birželio 18 d. išvyko į Vokietiją, „su studentų ekskursija aplankė
Magdeburgo teatro parodą, pabuvo Berlyne, Drezdene, grįžo po dviejų savaičių,
liepos 2 d.“ (Vanda Sruogienė, „Balio Sruogos kelionės“, in: BLKMČ BS).! Dabar Dresdene. Buvome visą dieną sustoję Leipcige,
vakar visą dieną draskėmės po Sächsische Schweiz – 2 panelės liko be batų,
turėjo pėsčios – basos grįžti. Bet ūpas šiaip iš viso pas visus labai geras.
Labai gražiai vienas su kitu sugyvena. – Dresdene mus pasitiko Engerto2Horst Engert (1886–1949), vokiečių filologas. 1927–1944 m. Lietuvos
universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) germanų kalbų ir literatūros
dėstytojas. draugas Günther3Gotthard Günther
(1900–1984), vokiečių logikas ir filosofas. 1921–1933 m. indologijos, sanskrito,
filosofijos studentas Heidelbergo ir Berlyno universitetuose. ir du
vokiečiai – studentai. Nakvynės davė – po 2 marki, bet labai gerai.
Šiandie dar, rodos, parūpins bilietus į Dresdeno operą, o rytoj, liepos 1 dieną,
išvažiuojam jau iš Dresdeno – namo.
Dresdene aš stengiuos atlankyt [1v]
//
[2r] // tas vietas, kur buvome kartu4Balys Sruoga dėl turistų gausos nemėgo Dresdeno. Šis miestas buvo tarpinė Balio
Sruogos ir Vandos Daugirdaitės, studijavusių Vokietijoje, susitikimo stotelė, iš
kur jie vykdavo į Saksonijos kalnus: „Kaip tu manai, Vandukai? Savaitė – švenčių.
Jei tik panorėtumei – tai man parašyk, o aš išdirbsiu maršrutą ir mes kur Dresdene
susitiksim. Paskui į kalnus, į saulę – Vandukai? Kaip manai?“ (Balio Sruogos
laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno į Berlyną, 1922-05-24, in: LLTI BR, f. 53, b. 470, l. 2v); „Tu man tik tuoj parašyk
apie Dresdeną ir Saksonijos kalnus – ar norėtum – ar galėtum Sekminėms?“ (Balio
Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno į Berlyną, 1922-05-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 470, l. 1v). Iš Dresdeno kiekvienas iš jų
po kartu praleisto laiko Saksonijos Šveicarijoje grįždavo į Miuncheną ir Berlyną.
Drezdenas buvo ne tik susitikimų, bet ir atsisveikinimo vieta: „Vandukai,
Vandukai! Ir kai aš prisimenu tavo staiga ištryškusias ašaras Dresdene – aš jau
nežinau, kas daryti! O, ką aš duotau, kad aš galėčiau verkti, verkti, verkti…
Vandukai, Vandukai mylimas mano!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš
Miuncheno į Berlyną, 1923-01-01 ar 03, in: LLTI BR, f. 53,
b. 524, l. 1r)., – ech, Vanduk, Vanduk! O vis tik jau greit būsiu
pas Tave – aš labai labai pasiilgau! Kaune – tik būtiniausieji reikalai
– ir toliau – int Tave! Int Tave, Vandukėli!
Pabučiuok mielužį Daliuką, ir tėvui – labų dienų.
Aš Tave labai norėčiau pabučiuot!
Tavo Bol
Birželio 30 dieną. Dresden [2v]
//