Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1928-08-02, iš Kauno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Neringa Markevičienė Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (https://www.sruoga.flf.vu.lt). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01 Vilnius, Lietuva 2023

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 682. Laiškas. Be visos datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal Vandos Sruogienės pastabą („1928 m. vasarą / Iš Kauno į Būgius / rugpjūčio mėn.“), turinį („Krėvė pataria visai būti ramiems“), kontekstą – Balio Sruogos 1928-07-29 laišką Vincui Krėvei („Būk toks geras, susimilk – parašyk, ką sužinosi apie reformą. Žinoma, mane interesuoja tik tiek, kiek liečia mūsų fakultetą“), kalendorių (1928-08-02: „Ketvirtadie[nis]“). Rašyta 18,0 × 14,2 cm formato, gelstelėjusio, laiškinio, viena linija popieriaus figūriškai (kaip fotografijose) apkarpytais kraštais dvigubame lape (1r, 1v–2r, 2v) pieštuku. Lankstymo į dvi dalis žymės. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 23–24 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 9–10, KC PENN, l. 12–13 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Prie laiško voko nėra.

Lietuvių Laiško tekstas (1r, 1v–2r, 2v) užrašytas Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (https://www.sruoga.flf.vu.lt). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas ir jo kaitos parodomi pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis perrašas (vėliausias autorinis variantas parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.
1r Ketvirtadienis Vandukai, mielas,

Šiandie padeėty jokiuų ypatingų atmai- nų. Dieną daugiausia buvau užimtas KrėvėsVincas Krėvė (1882–1954), nuo 1925 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, visuotinės lietuvių literatūros istorijos dėstytojas. seseriesVeronika Mickevičiūtė (1906–1989), jauniausioji Vinco Krėvės sesuo, „išgyvenusi pas brolį Kaune vienuolika metų (1921–1932)“ (Albertas Zalatorius, Vincas Krėvė: nebaigta monografija, sudarė Jūratė Sprindytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 397). Ją „rašytojas leido į mokslus; ji buvo lyg Krėvių šeimos narys“ (Idem, in: Ibid., p. 265). Iš tolesnių Balio Sruogos laiškų, Vinco Krėvės sesers atsiminimų nežinia, ar Baliui Sruogai pavyko padėti jai surasti darbo. Aišku tai, kad Vinco Krėvės sesuo 1931 m. jau dirbo (žr. Veronika Mickevičiūtė-Lapėnienė, „[Atsiminimai apie Vincą Krėvę]“, Druskininkai, 1971–1974, in: Literatūra ir kalba, t. 17: Vincas Krėvė-Mickevičius, redakcinė kolegija Kostas Doveika (ats. redaktorius), Jonas Lankutis, Albertas Zalatorius, Kostas Korsakas (vyr. redaktorius), Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1981, p. 427). įtaisymu. Net su KrėvieneRebeka Marija Ona Karak-Mickevičienė (1892–1966), Vinco Krėvės žmona. pas AdolpfąAdolfas Sruoga (1887–1941), vyresnysis Balio Sruogos brolis, inžinierius, paštininkas, laikraščio Naujas žodis, knygyno, spaudos bendrovės „Tulpė“ savininkas. 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius. buvome.

Krėvė pataria visai buūti ramiems1928 m. kovo 4 d. Vyriausybės pasiūlymas Lietuvos universitetui parengti fakultetų, katedrų ir etatų pertvarkymo projektą. Universiteto profesorių taryba šį pasiūlymą atmetė (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm).. Etnografija – tai etnografija – suk ją devynįi: skaitysiu apie magiją ir teatro istorijaą. Juk LeonuiPetras Leonas (1864–1938), teisininkas, nuo 1922 m. Lietuvos universiteto Teisės fakulteto dekanas, teisės enciklopedijos, teisės filosofijos istorijos dėstytojas, profesorius. teisės filosofija išbraukta – skaitysis jisai ''„rRomėnų teisės istorijos''“ katedroj'' – o faktinai skaitys tą pačią teisės filosofiją ir enciklopediją. ŠilkarskisVladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas, nuo 1924 m. Lietuvos universiteto graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. kalbėjo su RačkauskuMerkelis Račkauskas (1885–1968), vertėjas, antikinės literatūros tyrinėtojas. 1923–1927 m. Lietuvos universiteto klasikinės filologijos dėstytojas. 1927–1940 m. Švietimo ministerijos mokyklų inspektorius. – esą numatoma pakeitimas įvesti nuo lapkričio 15 dienos. Vadinas, lyg ir vokiečių semestrų [1r] //

1v

sistema, o atostogų – dar 2 1/2 mėn. A. V.Augustinas Voldemaras (1883–1942), istorikas. 1926 12–1929 09 ministras pirmininkas. Lietuvos universiteto reformos iniciatorius: „Ministras Pirmininkas prof. A. Voldemaras, jau 1927 m. vasario 25 d. pristatydamas savo kabineto deklaraciją III Seime, kalbėjo: „Visas universitetas reikalingas didelės reformos. Jis tiek plačiai užbrėžtas, kad kartais pralenkia net didžiausius Europos universitetus. Reformuojant jį reikės kai kurie fakultetai sujungti, pačiuose fakultetuose sumažinti skyrių ir katedrų skaičius, susikoncentruojant ant pačių pamatinių dalykų“. // Jis pridūrė, kad ypatingą dėmesį reikės skirti profesorių pasiruošimui ir jų kvietimui, didinant atlyginimą, o statutą „sutvarkyti taip, kad universitetas taptų tautinės mūsų kultūros židinys“. Kitame III Seimo posėdyje diskusijose dėl deklaracijos A. Voldemaras, kalbėdamas apie Universitetą, pareiškė, kad „...tokios beribės laisvės galimos buvo tik Lietuvoj“, bet sutvarkyti tas laisves reikės“ (Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm). pareiškė Krėvei, norįs taip padaryti, kad profes., skaitęs paskai- tas 3 metus, gauna 1 metus atostoguų su pilnu atlyginimu. Meluoja turbūt. Eina gandai, kad A. V. nori atsista d t y t d int – nori užimt Jur- gučioVladas Jurgutis (1885–1966), ekonomistas, 1928 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, profesorius. 1922 09–1929 11 Lietuvos banko valdytojas, faktiškasis pinigų emisijos politikos vadovas. vietą. Kalba, buūk jau su Krikšč. dem. koalicija buūsianti. TeodDauk. Teod. Dauk.Teodoras Daukantas (1884–1960), politikas, diplomatas. 1928–1930 m. Valstybės Tarybos narys. buūk buūsiąs pirmininkas. Bet tai turbūt bliofas. Prezid.Antanas Smetona (1874–1944), teisininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas. – Palangoj, o įstatymas apie Universiteto p r eformą jau Ministe- rijoj – ruošiamas paskelbti. Kiti gi mano (ir RömerisMykolas Römeris (1880–1945), teisininkas, pedagogas. 1928 m. Lietuvos universiteto rektorius, Teisių fakulteto dėstytojas, profesorius. „1928 m. pabaigoje Švietimo ministerija parengė ir pateikė Ministrų kabinetui svarstyti naują Universiteto statutą. 1928 m. gruodžio 2 d. Universiteto tarybos posėdyje vyko diskusijos dėl naujojo statuto, kuriame ir prof. Petras Leonas, ir prof. V[incas] Čepinskis, ir rektorius prof. Mykolas Romeris įžvelgė Universiteto autonomijos pažeidimą ir net naikinimą. Taryba priėmė rezoliuciją, kad naujasis statutas pažeidžia Universiteto autonomiją, ir nutarė išrinkti komisiją, sudarytą iš rektorato ir fakultetų atstovų, kuri pateiktų pastabas“ (Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm).), kad reforma visai neįvyksianti, ČėsnysBlažiejus Čėsnys (1884–1944), kunigas, teologas. 1923–1929 m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto dekanas. priiminėja studentų prašy- [1v] //

2r

mus senąja tvarka. ViktorasViktoras Biržiška (1886–1964), matematikas. 1928 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, Matematinės analizės katedros profesorius. – palieka nepaliestas, tur būt turbūt bus exkstra- ordinaras. Mykolas Birž.Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1926–1927 m. Lietuvos universiteto rektorius. 1922–1930 m. „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius., sulyig gimnazijos reformos , iš gimnazijos gaus eiti lauk – pareigos jokiu būdu nebus suderinamos. Jo vieton turbūt St. ŠalkauskasStasys Šalkauskis (1886–1941), filosofas, pedagogas, nuo 1922 m. filosofijos, pedagogikos logikos, estetikos dėstytojas Lietuvos universitete, profesorius. 1939–1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius., arba St. Šalkauskas eis Vab. Gudaič Vab.-Gudaič.Jonas Vabalas-Gudaitis (1881–1955), psichologas ir pedagogas, nuo 1922 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, Pedagogikos katedros vedėjas. vieton, o Vab. Gudatis Vab.-Gudaitis – ''„Aušros''“ gimnazijos direktorium.

PakštasKazys Pakštas (1893–1960), geografas, nuo 1925 m. geografijos dėstytojas Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete. Nuo 1928 m. dėstė geografiją ir Latvijos universitete. Į JAV išvyko 1939 m, gavęs Kalifornijos universiteto kvietimą. rengiasi Amerikon (PakštienėOna Pakštienė (1901–1958), pedagogė, pirmoji Kazio Pakšto žmona, nuo 1927 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto anglų kalbos dėstytoja, universitete dirbo iki 1935 m. – pašalinta – deėl etato). Žodžiu, tikra kokša, kokios reta. Beje, kai d kažkodeėl Zig. ŽemaitisZigmas Žemaitis (1884–1969), matematikas, nuo 1922 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, profesorius, Matematikos ir gamtos fakulteto dekanas. (dek.) su manimi pasidarė neišpasa- kytai mandagus – kloniojas iš tolo ir ''„подлизывается''“ – ką tas reiškia – nieko nesuprantu. [2r] //

2v

Beje. Pasiklausk tėvoKazimieras Daugirdas (1865–1946), Būgių ūkininkas, 1922–1933 m. Medemrodės girininkas. netyčia – ar jis nenorėtų: jei jį paskirtų veterina- rijos rajoniniu gydytoju (gyvent – Buūgiuose) – ar jis nesutiktų? Gal tai buūtų lengviau, negu girininku. Aš pripuolamai užmezgiau santykius su Veter. Ddepartamentu: mano priete- lis St. JankauskasStasys Jankauskas (1899–1997), veterinarijos gydytojas, Balio Sruogos bičiulis, 1927 m. Miuncheno universiteto absolventas. 1928–1933 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos Veterinarijos departamento inspektorius. bus Iinspektorius departamento visai Lietuvai. Jei tėvas norėtų – galėčiau pranesšti. Gal ir abi pareigos būtuų galima suderinti. Taip pašnekėk principiniai – duok mintiį – tegu pats sprendžia. Gal s b ūtų mažesnis vargas?

Lietuva, rodos, rengias išstot iš Tautų Sąjungos„Tautų Sąjunga, tarptautinė organizacija, veikusi 1919–[19]46 [m.]. Būstinė buvo Ženevoje. Tautų Sąjunga siekė garantuoti tarptautinę taiką ir saugumą, skatinti draugiškus tautų santykius ir bendradarbiavimą, išsaugoti po I pasaulinio karo susidariusį politinį status quo. Tautų Sąjunga valstybių narių buvo įgaliota tarpininkauti sprendžiant tarptautinius konfliktus, taikyti kolektyvines priemones taikai išsaugoti. […]1921 09 22 Lietuvos Respublika tapo visateise Tautų Sąjungos nare. […] 1927–[19]32 [m.] Tautų Sąjunga vėl nesėkmingai bandė reguliuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius – Lietuva atsisakė užmegzti bet kokius santykius iki pat 1938 [m.] Lenkijos ultimatumo Lietuvai. Ženevoje 1925–[19]27 [m.] ir 1937– [19]46 [m.] veikė Lietuvos atstovybė prie Tautų Sąjungos“ (plačiau žr. in: https://www.vle.lt/straipsnis/tautu-sajunga)..

Bučiuok DaliūukąDalia Sruogaitė (1925–2015), Balio Sruogos ir Vandos Daugirdaitės-Sruogienės dukra, ketverių metų mergaitė.. Kloniokis Tėvui ir KlimaiKlementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė Būgiuose. – ir saviem. O taveęs aš labai laukiu.

Bal [2v] //
Tekstologiniai komentarai

1 Ketvirtadienis ] ill nis, rest 2 Vandukai ] ill ai, p vid ex err interp , 3 padėty ] vid ex err e pro ė; jokių ] vid ex err fl -iu pro -ių 6 Adolfą ] p pro f 7 būti ] vid ex err u pro ū 9 devyni ] vid ex err fl -į pro -i 10 istoriją ] vid ex err fl -a pro -ą 12 Romėnų ] vid ex err r pro cap; katedroj ] p ver ras si '' 19 mėn[.] ] mėn[esiai] p ver vid ex err om interp, contr 20 A. V. ] A[ugustinas] V[oldemaras], contr; Krėvei ] p vid ex err interp , 21profes.[,] ] profes[orius][,] contr, p ver vid ex err om interp , 22 metus[,] ] ill u, p ver vid ex err interp; atostogų ] vid ex err fl -u pro -ų 25 atsistatydint ] cor ter t pro d, cor d pro t 26 būk ] vid ex err u pro ū 27 Kr[i]kšč. dem. ] Kr[i]kšč[ionimis] dem[okratais], contr, ill i; būsianti[.] ] vid ex err u pro ū, p ver vid ex err om interp 28 Teod[.] Dauk. ] vid ex err TeodDauk. pro Teod[.] Dauk., Teo[doras] D[aukantas], contr; būk ] vid ex err u pro ū; būsiąs ] vid ex err u pro ū; pirmininkas[.] ] p ver vid ex err om interp 29 bliofas[.] ] p ver vid ex err om interp 30 Prezid. ] Prezid[entas], contr 31 reformą ] cor r pro p 34 nevyksiant[i] ] vid ex err ill sec i 37 turbūt ] vid ex err u pro ū; ekstra- ] vid ex err extra 38 Birž. ] Birž[iška], contr, p vid ex err interp ,; sulig ] vid ex err y pro i 39 reformos ] cor pro gimnazijos, p vid ex err interp , 42 St. ] St[asys], contr; Šalkauskis ] vid ex err fl -as pro -is 43 Šalkauskis ] ill fl, vid -as; Vab.-Gudaič. ] vid ex err Vab. Gudaič 44 Vab.-Guda[i]tis ] vid ex err Vab. Gudatis 45 direktor[ium] ] ill ium 47 dėl ] vid ex err e pro ė 48 koša ] a c kokša, p c ras sec k 49 Zig. ] Zig[mas], contr; kažkodėl ] cor pro kai d, vid ex err e pro ė 50 dek. ] dek[anas], contr 57 Būgiuose ] u pro ū 58 būtų ] vid ex err u pro ū 60 Veter ] Veter[inarijos], contr; departamentu ] vid ex err D pro min 61 St. ] St[asys], contr; inspektorius ] vid ex err I pro min 63 pranešti ] vid ex err s pro š 66 mintį ] vid ex err fl -i pro -į 67 būtų ] cor b pro s 70 Bučiu[o]k ] ill o; Daliuką ] vid ex err ū pro u; Klonioki[s] ] ill s 71 [saviem] ] ill ver, rest; tavęs ] vid ex err fl -es pro -ęs 72 laukiu[.] ] p ver vid ex err om interp 73 Bal ] sign