Siunčiu tau – atskirųu siuntiniu – ''„generalinę repeticiją''“„Greičiausiai Balys čia rašo apie baigtą rašyti „Milžino paunksmės“ juodraštį. Atskiras dalis jau buvau skaičius. Kartą nepamirštamas įspūdis buvo, kai per pokaitį Balys mane pakvietė pasiklausyti Jogailos monologo. Skaitė rugiuose saulėtą dieną – aš buvau visai apsvaigusi… tokį man didelį įspūdį padarė“ (Vandos Sruogienės pastaba). – juo- dąjąAnkstyvąjį prozinį dramos variantą, kuris atspindi kūrybinius ieškojimus, žr. Balys Sruoga, Milžino paunksmė, in: VUB RKRS, f. 1, b. D1201a. „Galimas daiktas, tai tik kūrinio apmatai, įvykių ir dialogo schema, kuriai pats rašytojas neteikė didesnės reikšmės“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 287). Dramos tekstas nemažai taisytas, kol įgavo poetinę formą: „Rašymas buvo labai įtemptas, tačiau rugpjūčio viduryje B. Sruoga jau turėjo visą dramos tekstą ir, savaitę praleidęs Palangoje, vėl tęsė darbą Būgiuose: taisė, perdirbinėjo, šlifavo“ (Idem, in: Ibid., p. 252)., – jei turėsi atliekamo laiko ir noro – paskaityk – pabrauk, kas tau atrodo negera – taisytina. Ypač – kur reikia ir galima, sutrumpinti – gal dar gerokai reikės. Nuobodu tau bus skaityti – na, jei nenorėsi, neskaityk. Tik aš dabar jau pabaigiau, kas Buūgiuose paskirta – uždariau į stalčių. Vėl baisiai pavargau. Ir nemiegojau, ir nevalgiau. Galva, kaip puodas – ir skaudaBalio Sruogos savijauta Vandai Sruogienei kėlė nerimą: „Baliuk mylimas, Tu! Rūpi man Tavo sveikata, Tavo savijauta! Ir nieko nežinau – tas blogiausia! […] O man joks pavojus negresia! Nebūk vaikiškas! […] Tu, Tu, mano didelis vaike! Laukiu Tavęs, laukiu Jūsų abiejų, pagrindinai tvarkau [namus], net galva įsiskaudėjo ir niekur niekas netraukia! Bijau, kad Dalė negautų gripo, na, bet ką čia jau padarysi! Kad tik greičiau grįžtumėt, manau, kad tos kelios dienos Jum ten labai ilgos! Kaip laukiu ir myliu, pamatysi, kai grįši. Tavo, Tavo, Tavo VanS. Visus pabučiuok, o Daliuką dar ir dar. Jau vaikai kieme klausinėja, „kada Dalė grįš“ – tokiu tonu, lyg savo karalienės lauktų. Bučiuoju stipriai, stipriai. Tavo VanS“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, [1931 m. vasara], in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 3, nr. 7, l. 1r, 2r–v).. Dabar 12 val. se va karo (pirmadienis) – ir aš jau tuoj eisiu gult. Rytoj, – antra- dienį, KlimaKlementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė Būgiuose. eina pėscčia į Viekšnius, tai tik pora žodžių.

Rugių šiemet – vos 1/4 dalis, kas buvo pernai, 3 1/2 grūdo. Kviečiai geriau bįyra. Čia lietaus nėr taip daug. O iškultų kviečių 30 puūdų jau pardavė Aizikui. Rytoj aš juos arpavosiu, – be darbo aš jau negaliu daugiau sėdėti – eisiu iš galvos, o nuo popierių noriu kiek atsiilsėti.

DaliūukasDalia Sruogaitė, Balio Sruogos ir Vandos Daugirdaitės-Sruogienės dukra, šešerių metų mergaitė. – tvarkoj, tik maža valgo. Dabar vėl 3 dienos aš su ja nebuvau, tai jau sunkiau susikalbeėti, – ir kaprizai, ir nemandagumas… Bet rytoj – aš jau buūsiu su ja. Sunku be tavęs man ją tinkamai prižiūrėti.

Labanaktis, Vanduk. Labanaktis.

Man labai galva skauda –