Balio Sruogos laiškas „Lietuvos ūkininko“ redakcijai, 1911-04-18, iš Panevėžio – į Vilnių Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos ir jam adresuotų laiškų skaitmeninis leidimas Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) @ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilnius, Lietuva 2021

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (8 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, biblt@llti.lt). Laiško kodavimo schema nenaudotina, tekstas neperspausdintinas be archyvo rengėjų sutikimo (nerutela@hotmail.com). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga LLTI BR, F26–134

Autografas: LLTI BR, f. 26, b. 134. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį, Lietuvos ūkininko redakcijos adresą, dalies teksto publikaciją. Rašyta 13,6×21,5 cm gelstelėjusio, stambiai liniuoto, laiškinio popieriaus dvigubame lape (1r–v, 2r–v) parkeriu (juodu rašalu). Perlenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės). Redakcijos pažymos (IV–18., Net, Sim.) parkeriu (juodu rašalu). Signatūra („LŪ“ – 134) pieštuku bibliotekininko ranka. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1288, l. 2. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

 Prie laiško voko nėra. Lietuvių Rusų 1r–v, 2r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (juodu rašalu). 1r parkeriu (juodu rašalu) pažymėta (IV–18), (Net), 2v – (Sim.) nenustatyto asmens iš Lietuvos ūkininko redakcijos kolektyvo ranka. Pieštuku užrašyta dokumento signatūra („LŪ“ – 134) LLTI BR bibliotekininko ranka.

Balio Sruogos ir jam adresuotų laiškų elektroninis archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r Gerbeiam.a Redakcija.,

Maloneėčiau patalpint į tamstų laikraštį šiaą mano korespondencijeėlę ir eiliukėes.

Mano adresas: „Поневѣeж, д Д ворянская, Б. Срого“.„Поневeж, Дворянская, Б. Срого“ rus =Panevėžys, Bajorų [gatvė], B. Sruoga. 1906–1914 m. Balys Sruoga mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje.

Pseudoni a m as – „Ilgunas“.

Su pagarba B. Sruoga

P. S. Malonėčiau parašiyt, kokiuo buūdu siuųst rankraščius.?

B. S.

M. K. Čiurliaoniui.

Sauluteė maloneiiai į žemę žiuūreėjo. Skaistumo pripilta gamta Visaą šį pasaulį pilnai usžžaveėjo – Kaip rojus ji buvo miela. Linksmučiai lakuūnai po laukus čiulbeėjo, Laimingi svečiai Lietuvos, Ir skardžios daineleės padangėj skambeėjo, – Apdainavo gražybėes gamtos. L T ik Lietuva verkia, nes nelaiminga, Nes ji jau neteko suūnaus, Nes jos jau pailso suūnus maloningas –
1v Nes tokiuų jai nebeėra daugiaus. Oi verkia ji griaudžiai ir balsiai vaitoja, Ir pleėšeia nuo kankliuų stygas. Nebeėroa Čiurlionio… bBaiseiiai ji dejuoja, Ir laužo sus’iėmus rankas. O jis viens galingas jau guli grabe – Ne s b espaudžia jo bėdos tautos, Jau ilsis tam „amžinos laimės name“, Bet… Jjis neužmirš Lietuvos. Čion ašaros bėga, upeliais sriovena, Čion skurdas žmoniuų prispaustuų – Ten linksmas jis bus, su dailęe begiyvenaąs, Tik trokškim, kad laimeę rastuųBalio Sruogos eilėraščio „Prie karsto M. K. Čiurlionio“ ankstyvas variantas, parašytas tuoj po lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties (1911-04-10). Galutinį eilėraščio variantą žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 437. Eilėraščio rašymo ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 821..

Ilgunas

Vabalninkas. Pernai mes susilau- keėm naujo klebono kun. Miežinio. Prieš jo atvažiavimaą klebonai kiekvie- nais metais, pirmose sausio dienosęe,

2r

surinkdavo bažnytinį komitetaą deėl apsvarstymo parapijos reika- lų. Tame komitėetęe daliyvaudavo bažnyčios dešimtininkai. Klebonas atiduoda atskaitaą, kiek surinkta kaleėdojant, kiek sumesta šventadieniais ant bažnyčios, kur kiek išlaeista, k o i ek liko arboa truūko ? . Komitetas nutardavo, kokiems tik- slams suvartot likusieji pinigai, pa k aą pirkt, kas pataisyt.

Prie dabartinio klebono jau komi- teto nebėra, nebereikia, atgijo patvaldysteė. Klebonulis sau vienas apsvarsto parapijinius laikraščius reikalus, atskaitoas pasilieka sau, pinigus žmonių suvartoja palei sąavo norą. Parapijoniys tuos labai v n euž- ganėdinti. Il Jie sako, kad

2v

klebonas noriįs iš tų pinigų (bažny- tineės kasos) užsimokėt algas savo tarnaitėms.

Vienok keista…..… IlgunasAnkstyvas straipsnio variantas. Publikuotas, redakcijos pataisytas variantas: „Parapijų reikalai. Vabalninkas. Pernai sulaukėme naujo klebono. Senasai klebonas, buūdavo, visados sušaukdavo bažnytinį komitetą. Tame komitete dalyvaudavo bažnytiniai dešimtninkai. Svarstydavo parapijos reikalus. Klebonas atiduodavo atskaitą, kiek surinkta bekalėdojant, kiek sumesta šventadieniais, kiek išleista, kiek liko bažnyčios reikalams ir t. t. Susirinkusieji nutardavo, kam suvartoti likučius, kas pirkti, kas pataisyti. Bet atvažiavo naujas klebonas ir susirinkimų nebėra. Jis pats vienas sprendžia visus reikalus. Parapijonįys vis laukia. Ilgunas“, žr.: Ilgunas [Balys Sruoga], „Parapijų reikalai“, in: Lietuvos ūkininkas, 1911, balandžio 28 (gegužio 11), Nr. 17, p. 158.

Vabalninkas. Mūsų miesčiukas labai turtingas giydiytojais. Yra Vvienas tikras giydiytojas, air feldščeriai (vienas žiydas). IĮ ligon l b utiį eina abu lietuviai, bet kaip vienas, taip kitas parsidavę deg- tinei. Atvažiuoja kartą žmogelis pas vienaąs, tas guli išsitempęs ir sako: „nNaevažiuosiu, paone, pilvas sopa.” Ką dariysi, reikia eit pas kitaą. Tas tuoj pažadeėjo važiuot, tik reikeia palaukt, kol išsirenkgs. ZŽmogelis čion laukeia keletaą valanduų, o ligonis namie miršta. Mat mūsų daktarė- lio besirengiant priragauta degtineėleės ir užmigta ant kė- deės. v V irsdamas nuo kėdės pabudo…Neišspausdinta žinutė.

Tekstologiniai komentarai

1 Gerbiam. ] Gerbiam[a] 2 tamstų ] p s l ins laikraštį 4 Дворянская ] cor Д pro min 5 Pseudonimas ] cor m pro vid a 18 Tik ] cor T pro L 27 Nebespaudžia ] cor b pro s 33 trokškim ] vid ex err om pri k 39 surinkdavo ] cor u pro o; komitetą ] s l ins te 46 kiek ] cor i pro vid o 46 trūko. ] p ver cor interp pro ? 49 ką ] cor ka pro pa 54 reikalus ] a ras laikraščius 57 tuo ] cor fl -uo pro -uos, ras s; neuž[ganėdinti] ] cor n pro vid v 58 Jie ] a ras Il 64 gydytojais ] cor pro gydytojas, ins i 66 ligonbutį ] cor b pro l 69 vieną ] cor fl -a pro -as, ras s 78 Virsdamas ] cor V pro min