Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, 1929-11-19, iš Kauno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas Neringa Markevičienė Skenavimas Aurimas Markevičius BSA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas Vilnius, Lietuva 2026

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (0 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, biblt@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Juozapui Sruogai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 265. Laiškas. Be visos vietos. Lokalizuota pagal turinį (atsidėkojant už pagalbą konsulams išsiųsti lietuviški kilimai). Rašyta trijuose 16,5 × 21,0 cm formato, gelstelėjusio, labai plono, peršviečiamo, atplėšto popieriaus lapuose (1r, 2r, 3r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota Balio Sruogos ranka: „2“, „3.“ Prierašai Juozapo Sruogos ranka paprastu pieštuku: „1929 metais“; „Matutė Kaune“. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Segimo sąsagėle žymė. Yra įplyšimų. Aplankstyta. Ištepta. Dėmėta. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio mašinraštis): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 143–144. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Prie laiško voko nėra.

 Lietuvių 1r, 2r, 3r rašyta parkeriu (mėlynu rašalu) Balio Sruogos ranka. 1r viršuje, dešinėje pusėje, ir kairėje paraštėje prierašai pieštuku Juozapo Sruogos ranka.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos normų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r 1' Miel[a]s Ju[o]zapai,

2 Ačiū už laišką. O aš jau maniau, kad 3 TuJuozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju. gal ko nors supykai, kad taip ilgai nieko 4 neatrašai.

5 Kaip Tau atrodo del tų „kilimų“: man rodos, 6' konsulaiBalys Sruoga, atsidėkodamas už draugišką ir šiltą priėmimą 1929 m. liepos mėn. pradžioje organizuotos ekskursijos į Vokietiją ir už jos ribų dalyvių vardu, Leipcigo garbės konsului E. Bielmannui ir Dresdeno garbės konsului Rudolfui Maronui per Berlyną pasiuntė keletą kilimų iš senoviškų lietuviškų audinių. gal galėtų būtųi kiek patenkinti – 7 dėkingumo ženklu?

8' Su matuteAgota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930) – Balio Sruogos motina. ilgai ka b l bėjome del AnioloAniolas Sruoga (1890–1936) – Balio Sruogos brolis, ūkininkas, Baibokų tvarkytojas, pasiligojus tėvams. 9 vedybų ir kitų reikalų. Matuteė buūdama 10 Kaune buvo kiek pasitaisius, nusirami- 11 no, atsilsėjo, ir kalba žymiai pasitaiseė 12 (nors gedimas kalbos ir nėra dar taip aiškiai 13 ir pavojingai išreikštas). Savaitės bėgy 14 aiškiai pasltebėtas pagerėjimas liudija, 15 kad padėtis nėra dar tokia bloga. 16 Žinoma, reikia tiktai, kad toliau gyve- 17 nimas būtų ramus – ir nenuvargtų. 18 Iš čia išvada – kad reikia, kad kas būtų, 19' kas Baibokuos gasp ia a dinauja, kad 20 matutei – nebereikėtų rūpintis. Matutė 21 ir gi irgi tos nuomonės, kad Aniolas turėtų 22 vesti. Atrodo, be to jie namie nesusi- 23 tvarkys.

24 Atvažiavus Aniolui vedybų reikalas 25' nebuvo plačiau aptariamas. Užtat 26' Aniolas pilnai sutiko, kad mat y u teė su 27 tatušiuPranciškus Sruoga (1846–1931) – Balio Sruogos tėvas, Baibokų šeimininkas, ūkininkas. būtų liyg ir ligonių padėty, 28 kad jiems viskas būtų paruūpinta, kad [1r] // [1v] //

2r

29 niekuo daugiau nebereikeėtų rūpin- 30 tis. Aniolas pasižadėjo tuč tuojau tučtuojau padaryti 31' remontą „kamarėl y ė j“ – sutvarkyti langus, 32 panaikint joje virtuvę, pastatyti naują 33 pečių, kad čia būtų šilta, padaryti vietos, 34 kad galėtų tilpti dvi lovos – ir ne prie lango. 35 Pagaliau, pažadėjo laikyti nuolatinę 36 tiktai jiems tarnaitę. Matutė pageidavo 37 „Palionijos“ („nečia“Nečia – nebylė, bežadė.). Atrodo, kad ji gal 38 ir geriausia tinka: negirdės, kaip tatušis 39' B b arasi. Nes jokia girdinti tarnaitė 40 neišlaikys – pabėgs nuo tatušio barimoAniolo Sruogos žmona vėliau pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais, patirtais Baibokuose po santuokos – uošvis buvo mėgstantis išgerti bambeklis, kuris nuolat bardavosi, ieškodavo priekabių: „Tėvas griežtas, kartais net rūstus, mėgstantis visus tvarkyti, kartais ištisas dienas vienas sau barasi ir barasi. Viskas jam negerai, visi ne taip dirba, ne taip elgiasi. Tai ženklas, kad jo „banka“ tuščia. Prašyti Aniolo jis nenorėdavo, o pats pinigų neturėjo. Gėrimais ir pinigais tėvą aprūpindavo daugiausia Balys. Tėvas turėdavo spirito ir atsiskiedęs vandeniu išsigerdavo. Anksčiau privengdavo žmonos, dabar jau nieko nesivaržydavo“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11). . 41 Tuo „tarybos“ ir pasibaigė.

42 Prieš kelias dienas Aniolas rašė 43 AdolpuiAdolfas Sruoga (1887–1941) – Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.. Jis jau pastatęs kryžių 44 ant dėdėsJonas Sruoga (1819–1867) – Balio Sruogos tėvo Pranciškaus Sruogos vyresnis brolis, kunigas, Ylakių altarista. kapo. Namie po truputį 45 tvarkosi. Tiktai esą tatušis daug išge- 46 riąs ir barasi, kas, žinoma, neigiamai 47 atsiliepia į matutės sveikatą. 48 Aniolas priėjęs išvados, kad jis turi 49 vesti, nes kitaip negalėsiąs susitvar- 50 kyti. Tuo tikslu jis nusiuntęs „skreplių“ 51 į Panevėžį ištirtiAniolas Sruoga baiminosi, kad gali sirgti džiova: „Aniolas sakė, kad pirmoji žmona sirgusi džiova ir jį apkrėtusi. Jis gydėsi Alytaus sanatorijoje, todėl ilgai antrą sykį nevedė“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).. Rezultatai – dar 52 nežinomi, bet jo nusprendimo 53 realizavimas priklausysiaąs nuo 54 daktaro pareiškimo. [2r] // [2v] //

3r

55 KazimierasKazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925–1936 m. Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėjas. Tau jau turbuūt rašė, kad 56 jis dukterįVita Sruogaitė-Kevalaitienė (1929–2006) – mokytoja, vertėja, Kazimiero Sruogos dukra. turi. Gimimas buvo gana sun- 57 kus, reikėjo net šiokia tokia operacija da- 58 ryti su narkozu. Todel jo žmonaOna Slavinskaitė-Sruogienė (1896–1994) – gydytoja, Kazimiero Sruogos žmona. jau 59 beveik ištisą mėnesį guli ligoninėj, – 60 vis buvo pakelta temperatuūra. Bijojo 61 didelių komplikacijų. Bet, rodos, šiandie– 62 ryto, grįžta iš ligoninės namo.

63 LevinsonoJuozapas Levinsonas-Benari: „Lietuvos scenografijoje mažiau žinomas Juozapas Marija Benari (1892–po 1967) – Sankt Peterburgo dailės akademijoje mokęsis architektūros, dalyvavo „Vilkolakio“ veikloje, o 1926-aisiais sukūrė dekoracijas ir kostiumus Ambrois‘o Thomas operai „Mignon“. 1928-aisiais išvykęs iš Lietuvos, jis dirbo režisieriaus, epinio teatro atstovo Erwino Piscatoro teatre Berlyne, vėliau – dekoruotoju kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ filiale Paryžiuje“ (Helmutas Šabasevičius, „Valstybės teatras: tradicijų ir modernumo erdvė“, žr. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, in: https://ltmkm.lt/muziejus/scenos-aristokratai-ir-maistininkai). Juozas Levinsonas-Benari 1929 m. gyveno ir dirbo Berlyno „Piscatori“ teatre. 1929 m. šiam žydų kilmės Lietuvos menininkui iškilo grėsmė netekti Lietuvos piliečio statuso. Laiškuose, adresuotuose Lietuvoje likusiems bičiuliams, teatro „Vilkolakis“ iniciatoriams ir steigėjams – Baliui Sruogai ir Antanui Sutkui – prašė patvirtinti, kad jis, po studijų Sankt Peterburgo Dailės akademijoje, nuo 1919 m. iki 1922 m., gyveno ir dirbo Kaune, puoselėjo Lietuvos kultūrą (plačiau žr. Juozo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1929-10-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 724, l. 1r–v). Dailininkas Lietuvos pilietybę, tarpininkaujant Baliui Sruogai, gavo 1930 m.: „Не имей сто рублей, а имей сто друзей.“ (Пушкин или Кузьма Прутков) [„Neturėk šimto rublių, bet turėk tiek draugų.“ (Puškinas ar Kozma Prutkovas)] „Mielas, geras drauge Sruogone. Aš buvau vakar Konsulate ir gavau jau oficialiai patvirtintą pilietybę. Šiuo noriu tau išreikšti mano didžiausią dėkingumą. Tai aš, reiškia, dabar jau tvirtai pripažintas lietuvis, o nebe koks tai ten spekuliantas. Ačiū, ačiū tau, mielas drauge. Gal kaži kaip priseis man tau patarnaut – tai labai būčiau džiaugsmingas. Karštai spaudžiu tavo ranką ir siunčiu labų dienų tavo žmonai. Tavo tarnas Džoje Berlynas 30.VI.3.“ (Juozapo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1930-06-03, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 735, l. 1r). (ne Aronsono, kaip Tu rašai) 64 poperiai blogi, paaiškės už poros 65 dienų. Aš galiu kalbėti tik su Banai- 66 čiuKazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) – muzikas, kompozitorius. Nuo 1928 m. Kauno muzikos mokyklos mokytojas.. Bet jis buvo išvažiavęs, kai 67 jis sugrįžo – SutkusAntanas Sutkus (1892–1968) – teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius. 1920–1925 m. „Vilkolakio“ teatro vadovas. Nuo 1925 m. vadovavo vaidybos studijai, įsikūrusiai Kauno žydų Habimos teatre. 1926–1928 m. Valstybės teatro direktorius. Nuo 1929 m. Kauno radiofono vadovas. apsirgo (o su juo 68 drauge mes turime eiti kalbėti). Už 69 poros dienų pagyis.

70 Nepyk, kad mažai rašau, bet 71 šį semestrą aš turiu baisiai daug 72 darbo, normališkai dirbu 12–14 valandų 73 į dieną, ir vis nesuspėju visko padaryti„Didžiausią B. Sruogos energijos dalį dabar pasiglemždavo darbas. Kauno metai – intensyvios rašytojo literatūrinės ir pedagoginės veiklos laikotarpis. […] Panašius žodžius jis, matyt, galėjo pakartoti kone kiekvienais metais. Didžiąją šių valandų dalį „suėsdavo“ paskaitos ir seminarai. B. Sruoga buvo iš tų profesorių, kurie nuolat rengė naujus kursus, o skaitytus – performuodavo, papildydavo naujausia moksline medžiaga. Prisidėjo nauja veiklos sritis – mokslinis darbas, studijos iš folkloro, teatro, rusų literatūros istorijos“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 183).. 74 Mums Universitete reformą darys, 75' bet tik rudenį: R i y me deras su popiežiuLietuvos universiteto reforma, prasidėjusi 1928 m. pradžioje, 1929 m. buvo palaikoma naujosios Juozo Tūbelio Vyriausybės. Reforma planuota vykdyti, mažinant fakultetų, katedrų ir etatų skaičių. Dar 1928 m. pradžioje „krikščionys demokratai, norėdami apginti Teologijos-filosofijos fakultetą, kreipėsi į Vatikaną dėl šio fakulteto juridinio statuso pakeitimo. 1928 m. birželio 15 d. popiežius pasirašė dekretą dėl kanoniškojo Teologijos-filosofijos fakulteto įsteigimo ir patvirtino jo atskirą statutą. Tapęs katalikišku, šis fakultetas įgijo juridinę nepriklausomybę nuo Lietuvos valdžios institucijų. Nors Lietuvos Vyriausybė 1929 m. rugpjūčio 30 d. notoje Vatikanui pareiškė, kad šis aktas nesumažina jos teisių į šį fakultetą, kardinolas Pietro Gasparri 1929 m. rugsėjo 14 d. atsakė, kad numatytą Teologijos-filosofijos fakulteto reformą traktuoja kaip konkordato laužymą“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm). . 76 Pakeitimo projektas – priimtinasKrikščionims demokratams, turėjusiems popiežiaus palaikymą, pavyko išsaugoti Teologijos-filosofijos fakulteto autonomiją, tačiau kiti Lietuvos universiteto fakultetai pagal 1930 m. birželio mėn. 7 d. patvirtintą naują Universiteto statutą buvo reformuoti pagal valdžios sumanymą, nepaisant Lietuvos universiteto Tarybos ir Senato narių pastabų, pasiūlymų, memorandumų ir rezoliucijų: „Jame ryškus Universiteto autonomijos suvaržymas: sumažintas katedrų skaičius, nustatyta, kad vyresnįjį Universiteto personalą tvirtina Respublikos Prezidentas, privatdocentus – švietimo ministras, o rektoriui palikta teisė tvirtinti jaunesnįjį mokslo ir pagalbinį personalą. Taip pat sumažintas Universiteto tarybos ir fakultetų tarybų narių skaičius – naujajame statute jose numatytos vietos tik profesoriams, o docentai galėjo dalyvauti tik kaip patariamasis balsas. Universiteto valdymo organai turėjo būti renkami ne vieneriems, o trejiems metams; taip pat susiaurintos Tarybos, bet išplėstos Senato funkcijos. Senatas, o ne Taryba (kaip anksčiau), gavo teisę svarstyti ir priimti Universiteto biudžetą, Tarybai palikta galimybė rinkti garbės profesorius ir garbės narius, nustatyti Universiteto vidaus taisykles. Tarybos protokolų nuorašai turėjo būti siunčiami švietimo ministrui. Naujasis statutas taip pat suvaržė fakultetų autonomiją – fakultetai neteko teisės steigti naujas katedras ir skyrius“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm). Laikantis naujojo statuto Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete palikta 12 katedrų vietoj anksčiau buvusių 18.: sustatė 77 V. KrėvėVincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. su Vacl. BiržiškaVaclovas Biržiška (1884–1956) – kultūros istorikas, Lietvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorius, biobliografijos ir lietuviškų knygų istorijos dėstytojas, bibliotekos direktorius., nauju 78 statutu mums algas pakels.

79 Savickis – po Kalėdų važiuoja užsie- 80 nin atstovaut – ne tai Stockholman, 81 ne tai BrazilijonJurgis Savickis (1890–1952), kaip Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Kaune tarnautojas, nuo 1930 m. paskirtas į diplomatinę tarnybą Skandinavijoje, tapo nepaprastuoju pasiuntiniu Švedijoje. Vanda Sruogienė apibūdino Balio Sruogos santykį su Jurgiu Savickiu, kai jis 1928–1929 m. buvo Valstybės teatro vadovas: „Savickį labai mėgo kaip žmogų ir vertino jo kūrinius. Kai Savickis atvažiuodavo į Kauną, visad turėjo su juo ilgus pasikalbėjimus, domėjosi literatūros gyvenimu Vakarų Europoje. O kai Savickis vadovavo Lietuvos teatrui, B.[alys] rėmė jį žodžiu ir plunksna. Jų santykiuose niekad nemačiau jokio šešėlio“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-09-03, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1r)..

82' Vis[o]. Br. BolesBalys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.

83 ˹Labų dienų nuo muūsų visų 84 trijų Tau ir p. BroneiJazbutytė-Sruogienė Bronė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.. 85 B. 86 19/lap.˺Prierašas Balio Sruogos ranka laiško trečiojo lapo pirmos pusės kairėje paraštėje.[3r] // [3v] //

Tekstologiniai komentarai

1 Miel[a]s ] ill a, rest; Ju[o]zapai ] vid ex err om o, rest 6 būt[i] ] vid ex err ų pro i 8 kalbėjome ] cor l pro b 19 gaspadinauja ] cor sec a pro ill 25 plačiau ] cor iau pro iai 26 matute ] cor u pro y 31 kamarėlėj ] cor sec ė pro y 39 barasi ] cor b pro cap 75 Ryme ] cor y pro i 82 Vis[o] ] ill, rest 83–86 Labų dienų nuo mūsų visų / trijų Tau ir p. Bronei. B // 19/lap. ] add phr in sin mg, vert