1r 1 Mielas Juozapai,

2 Ačiū už fotografijasTurbūt kalbama apie 1930 m. Balio Sruogos organizuotos ekskursijos į Vakarų Europą fotografijas. . Siunčiu ir aš keletą – 3 kitos pas mane neišėjo. Bet ir šiose dauguma – 4 nedalaikyta – per tamsu buvo.

5 Velykoms mano ekskursija į Maskvą 6 atpuolėBalys Sruoga, prisidėjęs prie steigimo, priklausė draugijai TSRS tautų kultūrai pažinti, joje pastebimiau, nei kitose, veikė. Ši kultūrinio bendradarbiavimo draugija „siekė užmegzti ryšius su TSRS mokslo ir meno įstaigomis, keistis parodomis, koncertais, ruošti ekskursijas, informuoti visuomenę apie TSRS kultūrinį gyvenimą. Draugija palaikė ryšius su Visasąjungine kultūrinių ryšių su užsieniu draugija – VOKSu, kurio siunčiamos knygos (tarp jų – iš literatūros ir teatro sričių) buvo komplektuojamos universitete ir plačiai naudojamos B. Sruogos seminaruose. Bendradarbiaudamas su VOKSu, B. Sruoga 1930 m. rudenį bandė suorganizuoti ir teatro seminaro klausytojų ir apskritai teatralų, rašytojų ekskursiją į Tarybų Sąjungą. Sąraše, be vadovo, buvo R. Juknevičius, A. Jakševičius, J. Grybauskas, T. Vaičiūnienė, P. Cvirka, S. Nėris, A. Venclova, V. Drazdauskas ir kt. Maskvoje šios ekskursijos jau buvo laukiama – parengta programa, užsakyti viešbučiai. Tačiau, įsikišus Lietuvos vidaus reikalų ministerijai, kelionė buvo nukelta į 1931 m. pavasarį, per tą laiką jos dalyvių skaičius sumažintas iki septynių. Vis dėlto ir šis dalyvių sąrašas policijos, matyt, nepatenkino. Ekskursija neįvyko, nors jai – pirmajai didesnės Lietuvos kultūros darbuotojų grupės išvykai į TSRS – VOKSo atstovai Maskvoje teikė nemažą reikšmę“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 196–197). „B. Sruoga į Tarybų Sąjungą nuvyko 1935 m. birželio pabaigoje VOKSo kvietimu su draugijos atstovų grupe, kurią sudarė šeši Kauno universiteto profesoriai. Delegacija (be B. Sruogos, joje dar buvo V. Krėvė, I. Jonynas, P. Augustaitis, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos) buvo širdingai priimta“ (Idem, in: Ibid., p. 197). , NavakasJonas Navakas (1896–1956) – teisininkas. 1930–1933 m. dirbo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. neišleidžia. Faktinoji prie- 7 žastis – tai KrėvėVincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) – rašytojas, VDU dėstytojas, profesorius. 1925–1937 m. LU (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. pinigų pagailėjo. Turėjo va- 8 žiuoti ir jo žmonaMarija Ona Rebeka Karak-Mickevičienė (1892–1966) – Vinco Krėvės-Mickevičiaus žmona. , o jos kelionė jam būtų 9 kainavusi apie 3000. Aš ir įtariu, kad jis 10' bus padaręs atitinkamos įtakos, kad neleistų.

11 Dėl naujienų, tau ruūpimų, tai čia kalbama, 12 kad „Jurgis“Jurgis Baltrušaitis (1873–1944) – diplomatas. 1922–1939 m. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Sovietų Sąjungoje. Nuo 1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje patarėjas. iš Maskvos po Velykų kuriam laikui 13 būsiąs paskirtas Paryžiun, o paskum jau 14 Kaune užimsiąs jam skyiriamą vietą. 15 Mat iš Maskvos stačiai skirti į 16 Kauną esą nepatogu dėl Vakarų akių.

17' Dovydo Z.Dovas Zaunius (1892–1940) – diplomatas, teisininkas. 1929–1934 m. užsienio reikalų ministras Juozo Tūbelio vadovaujamoje Vyriausybėje. popieriai šiek tiek pasitaisė, 18 ir jis su kitais pasidarė kiek mandagesnis, 19 bet jo oficialinė sveikata ne perdaug per daug stipra.

20 Geriausių linkėjimų ateinan- 21 čiai vardo dienaiŠv. Juozapo diena (Juozapinės) minimos kovo 19 d. nuo 22 mūsų visųLinkėjimus Juozapo Sruogos šeimai į Berlyną iš Kauno siuntė brolio Balio Sruogos šeima: rašytojo žmona Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997), 1928–1939 m. Kauno III valstybinės gimnazijos istorijos mokytoja, ir penkiametė dukra Dalia Sruogaitė (1925–2015). .

23 Ir labų dienų TauJuozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausias Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, Užsienio reikalų ministerijos tarnautojas. 1929–1934 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas. ir 24 p. BroneiBronė Jazbutytė-Suogienė (1896–1950) – Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona. .

25 Balys Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas (dėstė rusų literatūrą, pasaulinio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją); nuo 1927 m. – docentas. 26 Kaune 27 Kovo 16. [1r] // [1v] //