1r 1 Mielas Juozapai,

2 Buvau pas AdolpąAdolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis. Nuo 1927-10-18 iki 1933-11-14 Pašto valdybos direktorius. Nuo 1933-10-14 izoliuotas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1935-02-18–26 Kauno apygardos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas 15 metų kalėti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime dėl pašto ženklų padirbinėjimo, nelegalaus jų platinimo, už juos gautų pinigų pasisavinimo, naudojantis tarnybine padėtimi.. Dėl maisto patsai užsiminė. Sako, iki šiol 3 gabendavo ten iš krautuvėsAdolfą Sruogą maistu aprūpindavo jo įkurtos bendrovės „Tulpė“ kolektyvo nariai: „Maistą jam iki šiol gabena buvusioji „Tulpė“ – kaip jau ten pas juos buvo susitvarkyta“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę, 1935-10-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 278, l. 1r)., bet dabar esą pinigai pasibaigė. 4 Kaip ten pasibaigė – man nepatogu buvo klausinėti. Pasibaigė 5 tai pasibaigėPinigai, skirti Adolfo Sruogos maistui, buvo naudojami ne pagal paskirtį, o persiunčiami įkalintojo žmonai Tatjanai Sruogienei (1889–1979), kuri su trimis vaikais (Leonardu Sruoga, Adolfu Sruoga ir Valerio Sruoga) buvo išvykusi į Paragvajų, todėl kalinys stokojo maisto: „Dar prieš mėnesį girdėjau, kad Vera Jablonskienė pas pažįstamus renkanti pinigus Tatjanai su vaikais grįžti į Lietuvą. Paragvajuje jai nepasisekę, koks tai kompanionas ją apgavęs, vaikai jos neklausą, augą banditais ir tt. Tai ji ir norinti juos mums atvežti, kad mes darytume su jais, ką norime“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę, 1936-08-27, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 284, l. 1r–v). Tatjanos Sruogienės sesuo Vera Jablonskienė (1904–1978), susitikusi su Balio Sruogos broliu Kazimieru Sruoga (1899–1974), paaiškino, kodėl giminės turėtų pasirūpinti kalinio maistu: „Iki šiol Adolpą jos maitinusios (maistą statė krautuvė), bet daugiau maitinti jos jau nebegalinčios, maisto nebestatysiančios, ir Adolpas badaująs. Tat mes turį pasirūpinti jo maistu. Adolpas pats to iš mūsų neprašysiąs, – išmaldos nenorįs prašyti, – bet mes patys turį tai padaryti“ (Idem, in: Ibid., l. 2r). Adolfo Sruogos broliai apie šią problemą sužinojo tik per Verą Jablonskienę, nes nuteistasis apie tai jiems nebuvo užsiminęs – varžėsi, gėdijosi priimti pagalbą iš giminių.. Aš pažadėjau tai parūpinti. Į mėnesį tai kai- 6 nuos 50–55 litai. Be to, dar – laikraštį išrašyti (krautuvė išraši- 7' nėdavo , i ki šiol, dabar – ne). Buvau užėjęs į krautuvę ir prašiau, 8 kad toji moteris ir toliau nešiotų, kaip iki šiol, o aš pinigus 9 duosiu. Susitarėm, daviau avanso, o man pristatys sąskaitas. 10 Apie Tatjanos reikalus jis neužsiminė, tai ir aš nieko 11 neminėjau, – nėr ko siūlytis. Krautuvė, matyti, visus pini- 12' gus siunčia tenai. Tai Kr autuvė veikia gerai, labai geroj gi 13 vietojAdolfo Sruogos bendrovės „Tulpė“ knygynas buvo įsikūręs Kaune, Laisvės al. 9 – strategiškai svarbioje vietoje: Naujamiesčio ir Senamiesčio sandūroje – Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės kampe, prie pat Įgulos bažnyčios (Soboro)., didelis judėjimas, pašto agentūra algą gi moka. 14 Tai, – arba krautuvė pinigus siunčia, arba renka kelionei 15 atgal. Vierai aš nelabai tikiu, – galėjo būti tos visos 16 kalbos todėl tik, kad turėtų progos atsisakyti maistą gabenti 17 ir daugiau pinigų grobti. Bet gal Viera norėjo ir dirvą 18 pas mus pazonduoti, – kaip reaguosim. Kol kas mes niekaip 19' nereaguojam. Aš v V ierai neskambinau ir neskambinsiu. Ko- 20 kias ji iš to išvadas padarys – nežinau.

21 Dabar štai kitas dalykas. Mane kiek sąžinė griaužė, 22 ar tuJuozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausias Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, Užsienio reikalų ministerijos tarnautojas, 1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje. patenkintas su sklypo pirkimuJuozapas Sruoga ir jo žmona Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) žemės sklypą įsigijo 1931 m. Žaliakalnyje, Ramiojoje (dabar – B. Sruogos) g. 15: „Ar tu, pagaliau, nusistatei, – statyti namus savo sklype, ar sklypą parduoti? Reikia tai pirmoj eilėj gi nusistatyti. Kai nusistatysi aiškiai – tai jau konkrečiau teks galvoti ir apie namų statybos būdus“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-12-31, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 271, l. 1r–v). 1938 m. sklype pastatytas namas (projekto autorius – inžinierius Kazys Sienkevičius). Namo savininkė – Bronė Jazbutytė-Sruogienė. . Taip greit tuo met tuomet 23 reikėjo visa spręsti. Vieta – nėra labai jauki. Iš vienos 24 pusės kaimyno SakavičiausJuozapas Sakavičius (g. 1901) – Kauno daržininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. arti namas, dabar pradeda 25 statydintis DabušisStasys Dabušis (1889–1974) – kalbininkas, vertėjas. Sruogų kaimynas. (mūsų kompanjionas). Tavo sklypas 26 lyg maiše atsiduria. Dideliame mieste tai būtų nebloga 27 situacija, bet Kaune, beveik užmiesty, galėtų būti ir geriauBalio Sruogos žmona, skirtingai nei jos vyras, įžvelgė Juozapo Sruogos ir Bronės Jazbutytės-Sruogienės įsigyto žemės sklypo privalumų: „Džiaugiuosi, sužinojusi, kad vis tiek statot namus. Nėra blogas Jūsų sklypas, kaip apsodinsit medžiais (radom aukso kasyklą: Raudondvario medelyne po centus dekoratyviniai krūmai ir medžiai!), krūmais, nesimatys sklypo kreivumas, bus dar geriau, negu lygiam, simetriškam sklype. O kaimynystė su Jumis mane labai džiugina. Gražiai sugyvensim!“ (žr. laišką nr. 31; Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-12-31, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 271, l. 1v)..

28 Tai gi Taigi štai, jei tu sklypu nebūtum labai patenkintas, tai 29 yra progos jį parduoti, – nori jį nupirkti kaimynas 30 daržininkas Sakavičius, – prašė tau parašyti. Dėl kainos – 31 nesikalbėjau, bet man atrodo padėtis šitokia.

32 Mano kompanjionas karininkas prašo už metrą 33 po 6 litus (mes ir gi irgi mokėjome po 2,5), bet tiek [1r] //