<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<?xml-model href="http://www.tei-c.org/release/xml/tei/custom/schema/relaxng/tei_all.rng" type="application/xml" schematypens="http://relaxng.org/ns/structure/1.0"?>
<?xml-model href="http://www.tei-c.org/release/xml/tei/custom/schema/relaxng/tei_all.rng" type="application/xml"
	schematypens="http://purl.oclc.org/dsdl/schematron"?>
<TEI xmlns="http://www.tei-c.org/ns/1.0">
   <teiHeader>
      <fileDesc>
         <titleStmt>
            <title>Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, 1938-02-14, iš Kauno – į Tilžę</title>
            <author>Balys Sruoga</author>
            <editor>Neringa Markevičienė</editor>
            <sponsor>
               <orgName>Lietuvos mokslo taryba</orgName>
            </sponsor>
            <respStmt>
               <resp>Parengė</resp>
               <persName>Neringa Markevičienė</persName>
            </respStmt>
            <respStmt>
               <resp>Skenavo</resp>
               <persName>Aurimas Markevičius</persName>
            </respStmt>
         </titleStmt>
         <publicationStmt>
            <authority>Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (https://www.sruoga.flf.vu.lt)</authority>
            <publisher>© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas</publisher>
            <pubPlace>Vilnius, Lietuva</pubPlace>
            <date>2026</date>
            <availability>
               <p> Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių
                  literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (<hi rend="italic"
                     >LLTI BR</hi>) leidimą (tel.: (0 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308
                  Vilnius, biblt@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais
                  tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.
                  Nurodyti autorių. <lb/>[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International
                  (CC BY-NC-ND 4.0)]. <ptr
                     target="https://creativecommons.org/licenses/by-nc-nd/4.0/"/>
               </p>
            </availability>
         </publicationStmt>
         <seriesStmt>
            <title>Balio Sruogos laiškai Juozapui Sruogai</title>
         </seriesStmt>
         <sourceDesc>
            <msDesc>
               <msIdentifier>
                  <repository>Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos
                     rankraštynas</repository>
                  <collection>Balys Sruoga</collection>
               </msIdentifier>
               <physDesc>
                  <p> Autografas: <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 53, b. 304. Laiškas. Be vietos.
                     Lokalizuota pagal laiško turinį („Buvau pas Adolpą keletą kartų“), kontekstą
                     (1938-02-16 ir 1938-02-18 iš Tilžės į Kauną siųstą Juozapo Sruogos laišką –
                     atsakymą). Rašyta 14,1×9,3 cm formato standaus, drobės faktūros popieriaus
                     kortelėje (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). 1r yra pabraukimų storu raudonu
                     pieštuku adresato ranka. Pirštų atspaudų žymės. Kairiajame pakraštyje dvi
                     skylamušio skylės. Be voko. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): <hi
                        rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 1, b. 1292, l. 300. Nepublikuota. Skelbiama
                     iš autografo.</p>
               </physDesc>
            </msDesc>
         </sourceDesc>
      </fileDesc>
      <profileDesc>
         <correspDesc>
            <p> Prie laiško voko nėra.</p>
         </correspDesc>
         <langUsage>
            <language ident="lt">Lietuvių</language>
         </langUsage>
         <handNotes>
            <handNote medium="blue ink" scribe="BS">1r–v rašyta parkeriu (mėlynu rašalu) Balio
               Sruogos ranka.</handNote>
            <handNote medium="red pencil">1r yra pabraukimų storu raudonu pieštuku adresato
               ranka.</handNote>
         </handNotes>
      </profileDesc>
      <encodingDesc>
         <projectDesc>
            <p>Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas</p>
         </projectDesc>
         <editorialDecl>
            <p>Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinis
               rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“ „add“), diplomatinis (vėliausias
               autorinis variantas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai
               taisymai parodomi pažymomis „reg“).</p>
            <p>Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų
               neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.</p>
         </editorialDecl>
      </encodingDesc>
   </teiHeader>
   <facsimile>
      <surface n="1r"/>
      <graphic url="1938_02_14_js_1r.jpg"/>
      <surface n="1v"/>
      <graphic url="1938_02_14_js_1v.jpg"/>

   </facsimile>
   <text xml:id="JuoS_1938-02-14" type="letter">
      <body>
         <div type="writingSession">
            <head>1r</head>
            <opener>
               <salute>
                  <hi rend="superscript"><num>1<hi rend="italic">'</hi></num></hi>
                  <hi rend="indent">Mielas Juozapai,</hi>
               </salute>
            </opener>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>2<hi rend="italic">'</hi></num></hi>
               <hi rend="indent">Buvau pas Adolpą<note place="bottom">Adolfas Sruoga (1887–1941) –
                     vyresnysis Balio Sruogos brolis, Pašto valdybos direktorius. Nuo 1933-10-14
                     kalinys Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1935 m. vasario mėn. Kauno apygardos
                     teismo pripažintas kaltu dėl milijoninės pašto ženklų aferos (didelės vertės
                     pašto ženklų grobimo, jų neteisėto pardavinėjimo, pašto ženklų klastojimo). Jam
                     skirta 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, konfiskuotas turtas, priteista
                     atlyginti valstybei padarytus nuostolius. <lb/><lb/></note> keletą kartų.
                  Įstaigose dariau visus</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>3</num></hi> žygius, kokie tik buvo galima, – kas
               man buvo prieinama<note place="bottom">1938 m. švenčiant Lietuvos valstybės
                  nepriklausomybės dvidešimtmetį, Balys ir Juozapas Sruogos tikėjosi, kad
                  Prezidentas Vasario 16-osios išvakarėse sumažins ir nuteistam broliui skirtąją bausmę, pakeis
                  ją lengvesne. Todėl rašytojas aiškinosi malonės prašymo galimybes,
                  konsultavosi su Kauno apygardos teismo prokuroru Juozu Brazinsku, ieškojo būdų,
                  kaip patekti ir pasitarti su kitais įtakingais teisininkais – teisingumo ministru
                  Boleslovu Jonu Masiuliu, jo pagalbininku, Teisingumo ministerijos generaliniu
                  sekretoriumi Antanu Drevinsku: <lb/>„Mat, sąryšy su jubiliejiniais metais
                  kilo mums sumanymas – paduoti malonės prašymą. Buvau tuo reikalu kalbėtis su p.
                  Prokuroru. Jis minčiai pritarė, sakė, reikia būtinai duoti. Be to, besikalbant jis
                  prasitarė: uždėtoji bausmė (sudėtinė: 8 + 7), nors ir <hi rend="underline">nėra
                     visiškai priešinga įstatymams</hi>, bet vis dėlto tai buvo pirmas atsitikimas
                  mūsų teismų praktikoj, daugiau nebepasikartojęs. Blogiausia, kad advokatai neprašė
                  sumažinti. Taip esą ir išėjo. Žinoma, jis (kaip ir aš) nesitiki, kad visai būtų
                  dovanota, bet gali būti gerokai bausmė sumažinta. Sako, visa priklausys, kaip
                  referuos p. Ministeris p. Prezidentui. Toliau patyriau (jau kitoj vietoj), kad
                  referuoja ne Ministeris, bet Viceministeris, – jam tai pavesta. Tokių prašymų esą
                  labai daug, jis į savaitę 2 kartu tuo reikalu važinėjąs Prezidentūron. Pats
                  Ministeris į tuos reikalus visiškai nesikiša. Reikėtų kalbėtis su Viceministeriu,
                  bet, deja, man tai sunku padaryti“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš
                  Kauno – į Tilžę, 1938-01-20, [rankraštis], in: <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f.
                  53, b. 304, l. 1r).</note>. <lb/><hi rend="superscript"
                  ><num>4</num></hi> Man buvo pažadėta<orig/><reg>:</reg> „Padarysiu visa, kas
               galima“. Kad <lb/><hi rend="superscript"><num>5</num></hi> visai
                  paleistų<orig/><reg>,</reg> aš nesitikėjau, bet įspūdį gavau, kad šiek <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>6</num></hi> tiek sumažins. Įstaigose man pasakė: „Kad
               baisiai iš- <lb/><hi rend="superscript"><num>7<hi rend="italic">'</hi></num></hi>
                  p<orig>u</orig><reg>ū</reg>tė tą bylą<orig/><reg>,</reg> ir pasidarė beve<add
                  place="inline">i</add>k politinio pobūdžio“<orig/><reg>.</reg>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>8</num></hi> Turėjau ir aš sutikti, kad visko šiuo
               tarpu dar pada- <lb/><hi rend="superscript"><num>9</num></hi> ryt negalima. Šiandie –
               rytoj rezultatai paaiškės<note place="bottom">„Dera pastebėti, kad šventės išvakarės
                  tapo gera proga suteikti amnestiją Klaipėdos krašto pronacistinių partijų
                  lyderiams ir nariams, kurie 1935 m. buvo nuteisti už rengtą perversmą Klaipėdos
                  krašte. Malonė buvo suteikta Socialistinės tautos sąjungos vadui Ernstui
                  Neumannui, buvusiam jo pavaduotojui Viliui Bertulaičiui, Ernstui Rademacheriui,
                  kurie buvo nubausti nuo 10 iki 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. Amnestija buvo
                  suteikta ir buvusiems vieniems iš socialistinei darbo sąjungos (CSA) lyderių –
                  baronui ir Klaipėdos apygardos teismo vyriausiam prokurorui Hansui Ropui. Be jų,
                  malonė buvo suteikta dar 12-ai asmenų, kurie buvo nuteisti už perversmo Klaipėdos
                  krašte organizavimą 1934 m. Suprantama, šis amnestijos aktas buvo Vokietijos
                  spaudimo ir reikalavimų tenkinimo rezultatas“ (Darius Barasa, „Paskutinis Lietuvos
                  nepriklausomybės sukakties minėjimas Klaipėdos krašte 1938 m. I d.“: Pranešimas,
                  Šilutė, Hugo Šojaus muziejus, 2018-02-18, žr. Šilainės kraštas, in:
                  https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/paskutinis-lietuvos-nepriklausomybes-sukakties-minejimas-klaipedos-kraste-1938-m-i-d),
                  (2026-08-04).</note>.</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>10</num></hi>
               <hi rend="indent">Seniai nerašei<note place="bottom">Išliko tik Juozapo Sruogos
                     rašyto laiško – atsakymo Baliui Sruogai fragmentas, kuriame Juozapas Sruoga
                     prašė brolio atsiųsti jam į Panemunės paštą neseniai išleistą poemą „Giesmė
                     apie Gediminą“ (1938), kad šį naujausią rašytojo kūrinį galėtų perduoti
                     Vabalninko viešajai valstybinei bibliotekai, kurią rėmė knygomis; pranešė apie
                     rengimąsi Vasario 16-osios proga vykti į Klaipėdą pas gubernatorių Jurgį Jurą
                     Kubilių; papasakojo apie išvyką į Karaliaučių, kur įvyko didelis vokiečių
                     priėmimas, kuriame dalyvavo nacistinės Vokietijos politiko Ericho Kocho
                     pavaduotojas ir kiti naciai, vokietinę Mažąją Lietuvą („Daug rudoj uniformoj ir
                     vienas net juodas (SS). Visi jaunikliai, bet užima aukštas vadovaujančias
                     vietas. Rektorius irgi rudas; iš pažiūros atrodo, kad tai ne rektorius – o koks
                     tai nesusipratimas“) (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į
                     Kauną, 1938-02-16, prierašas 1938-02-18, [nepilnas rankraštis], in: <hi
                        rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 53, b. 856, l. 1r–v).</note>, kaip
                  Jūsų visų sveikata? Mes</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>11</num></hi> labai sąžiningai gripu sergame. Kad
               niekam ne- <lb/><hi rend="superscript"><num>12</num></hi> būtų skriaudos, sergame
               pasivaduodami, taip <lb/><hi rend="superscript"><num>13<hi rend="italic"
                  >'</hi></num></hi> pat jis niekuomet iš but<subst>
                  <del rend="overwritten">as</del>
                  <add place="inline">o</add>
               </subst> neišsikraustytų.</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>14</num></hi>
               <hi rend="indent">Nuob<orig>uo</orig><reg>o</reg>doka kiek, bet ką gi padarysi!</hi>
               <hi rend="subscript">[1r] //</hi></p>
         </div>
         <pb/>
         <div type="writingSession">
            <head>1v</head>
            <p>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>15</num></hi>
               <hi rend="indent">Aš jau padaviau prašymą į Taupomąsias kasas</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>16</num></hi> dėl kredito
                  trio<orig>p</orig><reg>b</reg>ai<note place="bottom">„1. <hi rend="underline"
                     >Sklypo reikalai</hi>. Mūsų sklypas yra pirktas 1935 metais, kada sklypų kainos
                  buvo labiausia nukritusios, – mokėta po 2,5 Lt už kv. mtr. Ir tuomet tame rajone
                  sklypai buvo daug brangesni, – net menkesnės rūšies ir blogesnės situacijos
                  sklypai. Už tokią kainą sklypas buvo galima pirkti tiktai iš banko, kuriam
                  pirktasai sklypas buvo praskolintas. 1937 metais už gretimus sklypus buvo jau
                  mokama po 6,5–7 litus, – šiais metais siūloma jau daugiau. Apskritai, sklypų kains
                  tame rajone labai pakilo ir teberodo tendencijos kilti. Pagaliau mes, sklypų
                  savininkai, 1937 m. prasivedėme vandentiekio magistralę, – tai savo rėžtu vėl
                  kelia sklypo kainą. Be to, mūsų sklypo labai ypatinga palanki situacija: negresia
                  pavojus, kad bus užstatyta priešinga gatvės pusė (ten yra senų fortų liekanos,
                  teka upelis, yra bažnytinė žemė), – reginys pasiliks atviras, miesto sklypą
                  paverčiąs į vasarvietę. Dabartinė sklypo kaina būtų mažų mažiausia 9 000 litų, –
                  po 6 Lt už kv. metr. <lb/><lb/> Visas sklypas yra aptvertas aukšta lentelių tvora,
                  kurios kaina siekia iki 1 000 Lt. Iš šiaurės pusės yra pasodinta eglių gyvatvorė,
                  aplink sklypą yra prisodinta akacijų, kaštanų, klevų, liepų, uosių, alyvų. Yra
                  pasodinta vaismedžių sodas (obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, agrastai, avietės,
                  serbentai, braškės). Pasodinta įvairių dekoratyvinių krūmų, padėti pagrindai
                  planingam gėlynui. Žemė jau sutvarkyta, įtręšta. Visa tai tektų taip pat įkainuoti
                  ne vienu šimtu litų. <lb/><lb/> 2. <hi rend="underline">Statysimi trobesiai</hi>.
                  Gyvenamieji pusantro aukšto vieno buto namai bus pastatyti pagal pridedamąjį
                  planą, deja, su kai kuriais pakeitimais. Namų ilgis bus ne 11, bet 11,5 metrų;
                  antras aukštas bus taip pat iš ištisinių rąstų (ne iš trumpų rąstelių, kaip plane
                  parodyta); antrojo aukšto lubos bus lygios (ne nuolaidžios, kaip plane); valgomojo
                  kambario langai bus daug praktiškiau sutvarkyti; įėjimas į virtuvę bus ne iš šono,
                  bet iš namų galo; antras aukštas bus kiek didesnis, negu plane; po namais bus
                  įrengta rūsys ir skalbykla; bus vandentiekis, o kanalizacija bus įvesta biologinio
                  filtro sistema. Bus pastatytas mūrinis (baltų plytų) sandėlis–garažas, skarda
                  dengtas. <lb/><lb/> 3. <hi rend="underline">Namų statymas</hi>. Namai yra statomi
                  provincijoje, „ūkiškai“. Buvo nupirkta ypatingai palankiomis sąlygomis
                  pasitaikiusi miško skersinė (kainavusi beveik 1 200 Lt), antra tiek buvo iškirsta
                  savo miške (t. y. Vandos Sruogienės tėvo miške). Savais arkliais ir darbininkais
                  visa medžiaga buvo suvežta, buvo atsigabentas garinis pjūklas ir visa medžiaga
                  supjauta). Be to, paimta daug atsarginės medžiagos (iš V. Sruogienės tėvo
                  išteklių). Dabar visa medinė medžiaga jau yra – sienoms, balkiams, gegnėms,
                  grebėstams (ir juodgrindims!), luboms, laptams, šlengėms, durims, langams, lentoms
                  namams apmušti iš lauko, vidaus spintoms ir tt. Langai ir durys jau dirbami
                  Viekšniuose. Gegužės mėn. namai bus vietoje sukirsti ir gabenami į Kauną
                  geležinkeliu. Taip pat yra vežamas į sklypą žvyras statybos reikalams (jo reikės
                  apie 80 kub. mtr.). <lb/><lb/> 5. <hi rend="underline">Paskola ir jos
                     grąžinimas</hi>. Pinigus norėtume gauti ne iš karto, bet statybai beeinant
                  sąskaitoms apmokėti. Grąžinti norėtume sumokėdami kas mėnuo po 200 litų, pradedant
                  rugs. mėn. (ar spalio 1 d. – tą laiką jau tikimės pesikelti gyventi į savo namus.
                  Mes kas metai turime nenumatytų pajamų už literatūros darbus (aš ir žmona).
                  Teisybė, šios pajamos yra nereguliarios, dėl jų sunku būtų susirišti
                  pasižadėjimais, bet vis dėlto jų esti. Pirmaisiais laikais tos pajamos eis baigti
                  namams įrengti (tinkavimas, faneravimas etc.), o vėliau – jomis pagreitinsime
                  skolos išmokėjimą. Aš jau esu buvęs V. TAUPOMŲJŲ KASŲ skolininkas, – buvau
                  pasiskolinęs 8 500 litų ir juos grąžinau keliais metais anksčiau, negu reikėjo. Ir
                  dabar esu tikras, kad galėsiu visą skolą, jei tik sveikas būsiu, sumokėti per 5–6
                  metus. Su mažesne paskolos suma, kaip 12 000 Lt, dabar sunku būtų mums išsiversti.
                  Baisiai negerai, kai pritrūksta lėšų ir negalima namų kaip reikiant įrengti, kai
                  pasilieka įvairių spragų ar kai tenka dar į privačias skolas bristi. Tuomet ir
                  namai nustoja savo prasmės. Todėl tad labai prašyčiau paskolos sumos nemažinti, –
                  baisiai nesmagu būtų atsidurti padėty, kuri apibrėžiama: nei pakartas, nei
                  paleistas. <lb/><lb/> Aš ir žmona dirbame valstybės įstaigose pagal savo
                  specialybes, turime įstatymo numatytąsias kvalifikacijas. Atrodo, nebūtų pagrindo
                  mumis nepasitikėti“ (Balio Sruogos prašymo paaiškinimas Kauno miesto Valstybinių
                  kasų Finansų skyriui, Kaunas, 1938-02-09, [pasirašytas mašinraštis], in: <hi
                     rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 53, b. 971, l. 1–3r).</note>. Beveik
               kad pažadėjo, – netrukus <lb/><hi rend="superscript"><num>17</num></hi> gausiu
               atsakymą. Jei duos – tai rudenį jau b<orig>u</orig><reg>ū</reg>siu <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>18</num></hi> gaspadorius. Mokėjimo sąlygos – 200
                  Lt<orig>.</orig><reg/> į mėnesį<orig>,</orig><reg/> <lb/><hi rend="superscript"><num>19</num></hi>
               (įskaitant čia ir %). Žvyrą jau veža – kol kas moku <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>20</num></hi> po 5 <hi rend="superscript">1</hi>/<hi rend="subscript"
                  >2</hi> už kub. metrą. Mediniems namams (su garažu) <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>21</num></hi> žvyro reikės apie 80 kub. metrų! Ar tu turi <lb/>
               <hi rend="superscript"><num>22</num></hi> šiai vasarai kokių planų dėl sklypo
               tvarkymo? <lb/><hi rend="superscript"><num>23</num></hi> Jei turi – padėsiu tvarkyti,
               vis tiek šiemet aš jau <lb/><hi rend="superscript"><num>24</num></hi> dažnai buvosiu
               savo sklype. O gal parduoti <lb/><hi rend="superscript"><num>25</num></hi> jį nori? O
                  kaip<orig>,</orig><reg/> kokius nors mokesčius tu moki <lb/><hi rend="superscript"
                        ><num>26<hi rend="italic">'</hi></num></hi> už sklypą ar <subst>
                  <del rend="overwritten">m</del>
                  <add place="inline">n</add>
               </subst>emoki nieko?</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>27</num></hi>
               <hi rend="indent">Labų dienų tau<note place="bottom">Juozapas Sruoga (1886–1957) –
                     vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, URM tarnautojas.
                     1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje.</note> ir p. Bronei<note
                     place="bottom">Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona.
                     </note> nuo mūsų</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>28</num></hi> visų<note place="bottom">Juozapui
                  Sruogai ir jo žmonai Bronei Sruogienei linkėjimų siuntė: Balys Sruoga (1896–1947)
                  – VDU universiteto Kaune Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius; Vanda
                  Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997) – Balio Sruogos žmona, istorikė, Kauno III
                  valstybinės gimnazijos istorijos mokytoja, tos pačios gimnazijos inspektorė; Dalia
                  Sruogaitė (1925–2015) – Balio Sruogos ir Vandos Daugirdaitės-Sruogienės dukra,
                  Kauno III valstybinės gimnazijos penktos klasės mokinė. </note> –</p>
            <closer>
               <signed>
                  <hi rend="superscript"><num>29<hi rend="italic">'</hi></num></hi>
                  <hi rend="indent">J<orig>u</orig><reg>ū</reg>s<orig>u</orig><reg>ų</reg>
                        Balys<orig/><reg>.</reg></hi><lb/>
               </signed>
               <lb/><date>
                  <hi rend="superscript"><num>30</num></hi>
                  <hi rend="indent">1938. II. 14 </hi>
                  <hi rend="subscript">[1v] //</hi>
               </date>
            </closer>
         </div>
         <pb/>
         <div type="notes">
            <head>Tekstologiniai komentarai</head>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>7</num></hi> beveik ] <hi rend="italic">a c</hi> bevek,
                  <hi rend="italic">p c ins</hi> i <lb/><hi rend="superscript"><num>13</num></hi>
               buto ] <hi rend="italic">cor fl</hi> -o <hi rend="italic">pro</hi> -as <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>26</num></hi> nemoki ] <hi rend="italic">cor</hi> n <hi
                  rend="italic">pro</hi> m </p>
         </div>
      </body>
   </text>
</TEI>
