<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<?xml-model href="http://www.tei-c.org/release/xml/tei/custom/schema/relaxng/tei_all.rng" type="application/xml" schematypens="http://relaxng.org/ns/structure/1.0"?>
<?xml-model href="http://www.tei-c.org/release/xml/tei/custom/schema/relaxng/tei_all.rng" type="application/xml"
	schematypens="http://purl.oclc.org/dsdl/schematron"?>
<TEI xmlns="http://www.tei-c.org/ns/1.0">
   <teiHeader>
      <fileDesc>
         <titleStmt>
            <title>Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, 1945-05-27, iš Vilniaus – į Kauną</title>
            <author>Balys Sruoga</author>
            <editor>Neringa Markevičienė</editor>
            <sponsor>
               <orgName>Lietuvos mokslo taryba</orgName>
            </sponsor>
            <respStmt>
               <resp>Parengė</resp>
               <persName>Neringa Markevičienė</persName>
            </respStmt>
            <respStmt>
               <resp>Skenavo</resp>
               <persName>Aurimas Markevičius</persName>
            </respStmt>
         </titleStmt>
         <publicationStmt>
            <authority>Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (https://www.sruoga.flf.vu.lt)</authority>
            <publisher>© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas</publisher>
            <pubPlace>Vilnius, Lietuva</pubPlace>
            <date>2026</date>
            <availability>
               <p> Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių
                  literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (<hi rend="italic"
                     >LLTI BR</hi>) leidimą (tel.: (0 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308
                  Vilnius, biblt@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais
                  tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.
                  Nurodyti autorių. <lb/>[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International
                  (CC BY-NC-ND 4.0)]. <ptr
                     target="https://creativecommons.org/licenses/by-nc-nd/4.0/"/>
               </p>
            </availability>
         </publicationStmt>
         <seriesStmt>
            <title>Balio Sruogos laiškai Juozapui Sruogai</title>
         </seriesStmt>
         <sourceDesc>
            <msDesc>
               <msIdentifier>
                  <repository>Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos
                     rankraštynas</repository>
                  <collection>Balys Sruoga</collection>
               </msIdentifier>
               <physDesc>
                  <p>Autografas: <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 53, b. 1300. Laiškas. Be datos,
                     vietos. Datuota, lokalizuota pagal Juozapo Sruogos laiško gavimo prierašą,
                     turinį („Vieną laišką tau pasiunčiau paštu, o kitą – buvo nuvežę tau į Kauną,
                     tik pamiršo įduoti. Pirmą savaitę Vilniuje buvau lyg apsvaigęs…“). Rašyta
                     27,8×21,9 cm formato gelstelėjusio, pailgais langeliais, iš bloknoto išplėšto
                     popieriaus su vandenženkliu (užrašas „PAPIER &#xc0; LETTRES / MIRKOW“, monogramos
                     atvaizdas – raidžių „MFP“ simbolis) lape (1r–v) parkeriu (juodu rašalu). 1v
                     apačioje, kairėje pusėje, keli prierašai adresato ranka paprastu pieštuku:
                     „gautas 27/V 45“; „atsakyta 30/V per rankas“. Perlenkta perpus, lankstymo į
                     keturias dalis žymės. Ištepta (rudos dėmės). Yra įplyšimų. Be voko. Mašinraštis
                     (Algio Samulionio nuorašas): <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 1, b. 1292, l.
                     7. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.</p>
               </physDesc>
            </msDesc>
         </sourceDesc>
      </fileDesc>
      <profileDesc>
         <correspDesc>
            <p> Prie laiško voko nėra.</p>
         </correspDesc>
         <langUsage>
            <language ident="lt">Lietuvių</language>
         </langUsage>
         <handNotes>
            <handNote medium="black ink" scribe="BS">1r–v rašyta parkeriu (juodu rašalu) Balio
               Sruogos ranka.</handNote>
            <handNote medium="grey pencil" scribe="JS">1v apačioje, kairėje pusėje, keli prierašai
               adresato ranka paprastu pieštuku: „gautas 27/V 45“; „atsakyta 30/V per
               rankas“.</handNote>
         </handNotes>
      </profileDesc>
      <encodingDesc>
         <projectDesc>
            <p>Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas</p>
         </projectDesc>
         <editorialDecl>
            <p>Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinis
               rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“ „add“), diplomatinis (vėliausias
               autorinis variantas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai
               taisymai parodomi pažymomis „reg“).</p>
            <p>Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų
               neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.</p>
         </editorialDecl>
      </encodingDesc>
   </teiHeader>
   <facsimile>
      <surface n="1r"/>
      <graphic url="1945_05_27_js_1r.jpg"/>
      <surface n="1v"/>
      <graphic url="1945_05_27_js_1v.jpg"/>

   </facsimile>
   <text xml:id="JuoS_1945-05-27" type="letter">
      <body>
         <div type="writingSession">
            <head>1r</head>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>1</num></hi>
               <hi rend="indent">Mielas Juozapai, – gavau jau iš tavęs keletą laiškų, – labai ačiū.
                  Vieną</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>2</num></hi> laišką tau pasiunčiau paštu, o kitą –
               buvo nuvežę tau į Kauną, tik <lb/><hi rend="superscript"><num>3</num></hi> pamiršo
               įduoti. Pirmą savaitę Vilniuje buvau lyg apsvaigęs, vos <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>4</num></hi> dabar pradedu po truputį atsikvošėti. Mano sveikata šiek
               tiek pasi- <lb/><hi rend="superscript"><num>5</num></hi> taisė. Buvo visai bloga, –
               vokiečiai kovo 11 d. mane paliko begulint pa- <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>6</num></hi> tvory, nes aš nebegalėjau atsistoti<note place="bottom"
                  >Štuthofo koncentracijos lagerio evakuacija prasidėjo 1945-01-25: „Po keliolikos
                  dienų kolona, kurioje buvo B. Sruoga, pasiekė kelionės tikslą – netoli žvejų uosto
                  Lebos esantį Ganso lageriūkštį, vieną iš Štuthofo filialų, ir čia išbuvo dar
                  penkias ilgas ir sunkias savaites. 1945 m. kovo 10 d., visiškai priartėjus
                  frontui, kaliniai vėl buvo pakelti į žygį ir, bombarduojami ir apšaudomi, patraukė
                  tolyn nuo mūšio linijos, kurios, tiesą sakant, jau ir nebebuvo: frontas buvo
                  tiesiog aplinkui. Šį kartą B. Sruoga fizinės įtampos nebeatlaikė jau pirmą parą;
                  sunkiai galintį paeiti draugai jį kurį laiką dar tempė. Po nakvynės Godentovo
                  dvaro kieme – ant purvino sniego, po lietum, visiškai atsisakius kojoms, B. Sruoga
                  ryžosi pasilikti – su didele rizika, kad bus besitraukiančių esesininkų nušautas.
                  Laimė, šie pasitraukė skubotai, o po kelių valandų kaimą ir dvaro rūmus užėmė
                  tarybinė kariuomenė“ (Algis Samulionis, <hi rend="italic">Balys Sruoga</hi>,
                  Vilnius: Vaga, 1986, p. 341–342).</note>. Na, – tai ilga istorija.
               Dabar – gana stiprūs <lb/><hi rend="superscript"><num>7</num></hi> sklerozo
               reiškiniai (vasario mėn. buvo viena koja ir ranka lyg ir parali- <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>8</num></hi> žuotos), kraujo spaudimas – 230. Reikėtų gal
               rimčiau gydytis, bet kol <lb/><hi rend="superscript"><num>9</num></hi> grįš mano
               šeima, vargu ar kas iš to gydymosi išeis. Vanda su Dalia perei- <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>10</num></hi> tų metų spalio pradžioje
                  atsid<orig>u</orig><reg>ū</reg>rė karo veiksmų zonoje, prie Mažeikių. <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>11</num></hi> B<orig>u</orig><reg>ū</reg>giai kelis kartus
               ėjo iš rankų į rankas ir visai sudegė. <lb/><hi rend="superscript"><num>12<hi
                        rend="italic">'</hi></num></hi> Vanda su Dalia buvo priverstos trauktis iš
               karo lauko ir at<subst>
                  <del rend="ovewritten">i</del>
                  <add place="inline">s</add>
               </subst>id<orig>u</orig><reg>ū</reg>rė <lb/><hi rend="superscript"><num>13</num></hi>
               <orig>L</orig><reg>l</reg>aivu iš Liepojaus – Dancige, o vėliau persikėlė į
                  Greifswald'ą,
               <lb/><hi rend="superscript"><num>14</num></hi> kur Dalė dirbo
                  Raudonoj<orig/><reg>.</reg> Kryžiaus moterų klinikoj, o Vanda – šiaip <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>15</num></hi> vertėsi. Paskutinės žinios – iš sausio
               vidurio. Vėliau apie jas <lb/><hi rend="superscript"><num>16</num></hi> jokių žinių
               nebeturėjau. Dabar pradėjau žygius jom surasti. <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>17</num></hi> Pagalbą pažadėjo ir Gedvila<note place="bottom">Mečislovas
                  Gedvilas (1901–1981) – sovietinis veikėjas. 1940–1946 m. LSSR Liaudies komisarų
                  tarybos pirmininkas. Plačiau žr. 1945-05-18 laiško V komentarą:
                  https://www.sruoga.flf.vu.lt/laiskai/public/letter/6ad2b2d9e8fa0.
                  </note><orig/><reg>,</reg> ir Guzevičius<note place="bottom">Aleksandras
                  Gudaitis-Guzevičius (1908–1969) – sovietinis veikėjas. 1944 07–1945 08 LSSR
                  valstybės saugumo liaudies komisaras. Balio Sruogos susirašinėjimas su šiuo
                  sovietiniu funkcionieriumi dėl šeimos pargabenimo į Lietuvą iš Vokietijos
                  archyvuose neatrastas. <lb/>„Dabar pirmiausias mano tikslas – surasti ir
                  parsivežti savo šeimą, kurią pernai vokiečiai išgabeno Vokietijon. Jau žinau, kur
                  ji yra. Tikiuosi, kad greit susitiksiu su ja“ (L. Oginskaitė, „Prof. B. Sruoga
                  pasakoja“, in: <hi rend="italic">Tiesa</hi>, Vilnius, 1945-05-17, Nr. 113, p. 2).
                  </note>. Be pagalbos iš <lb/><hi rend="superscript"><num>18</num></hi>
               Lietuvos sunku jom, kaip ir visiem kitiem, greitai sugrįžti. <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>19<hi rend="italic">'</hi></num></hi> Tokia pagalba labai
                  re<add place="inline">i</add>kalinga. Tikiuos<orig/><reg>,</reg> gal kaip nors
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>20</num></hi> surasiu. Taip pat turiu tikrų žinių
               apie Adolpą<note place="bottom">Adolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos
                  brolis. Inžinierius elektrikas, ryšininkas. 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos
                  direktorius, nuo 1933-10-14 kalinys Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1935-02-26
                  Kauno apygardos teisme pripažintas kaltu dėl pašto ženklų padirbinėjimo,
                  neteisėtos prekybos jais, pasisavinant už juos gautas lėšas, nuteistas, jam skirta
                  bausmė – 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. 1941 m. ištremtas į Intos lagerį,
                  kuriame tais pačiais metais ir mirė.
               </note>. Jis sunkiose <lb/><hi rend="superscript"><num>21<hi rend="italic"
                     >'</hi></num></hi> aplinkybėse buvo Pečoros lagery. Ilgainiui p<subst>
                  <del rend="overwritten">e</del>
                  <add place="above">a</add>
               </subst>d<orig>e</orig><reg>ė</reg>tis kiek page- <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>22</num></hi> rėjo, bet yra ap<orig>i</orig><reg>y</reg>tikrių (ne visai
               tikrų) žinių, kad v<orig>e</orig><reg>ė</reg>liau jo <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>23</num></hi> sveikata pašlijo – ir jis
                  nebei<orig>s</orig><reg>š</reg>laikė<note place="bottom">1939 m. žiemą prasidėjusi
                  neapgalvota Adolfo Sruogos avantiūra (jis, pasinaudodamas pažintimis su vokiečių
                  emigrantais, nacių lyderiu Ernstu Neumannu, jo bendražygių padedamas, planavo
                  ištrūkti iš Kauno sukiųjų darbų kalėjimo ir pasitraukti iš Lietuvos) sovietmečiu
                  jam kainavo gyvybę. Sovietų saugumui asmuo, kuris, sėdėdamas kalėjime, sugebėjo
                  megzti ryšius su naciais, automatiškai tapo vokiečių „šnipu“, „socialiai pavojingu
                  elementu“. Todėl jis 1941 m. ištremtas į Intos lagerį, kuris neoficialiai vadintas
                  Pečioros kraštu. Adolfas Sruoga sovietams tapo politiniu nusikaltėliu,
                  neatsitiktinai nubaustas žiauriausia bausme: kaliniai ekstremaliomis sąlygomis
                  (kentėdami didelį šaltį ir badą), buvo priversti dirbti anglių kasyklose, tiesti
                  geležinkelį. Jei 1939 m. Prezidentas būtų patenkinęs Adolfo Sruogos malonės
                  prašymą, jis greičiausiai būtų pasitraukęs iš Lietuvos, o jo likimas būtų
                  susiklostęs kitaip. Balys Sruoga, pats neseniai grįžęs iš nacių koncentracijos
                  stovyklos, pirmiausia ieškojo žinių apie šeimą ir savo brolius, norėjo juos
                  surasti. Broliui Juozapui Sruogai jis pranešė ir asmeniškai gautą, kad ir
                  pavėluotą, bet vėliau pasitvirtinusią žinią apie Adolfo Sruogos mirtį sovietų
                  lageryje.</note>. Iš Kazio<note place="bottom">Kazimieras Sruoga
                  (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas, spaudos darbuotojas.
                  1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos į Vokietiją, 1945–1946 m. Vokietijoje
                  leisto laikraščio <hi rend="italic">Mūsų kelias</hi> bendradarbis.
                  </note> jokių ži- <lb/><hi rend="superscript"><num>24</num></hi> nių
               neturėjau. Į lagerį jis man nė karto neparašė. Šiaip <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>25</num></hi> apie jį nieko nebuvo girdėti. Man labai liūdna, kad Tavo
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>26</num></hi> sveikata tokia bloga. Gal aš
               galėčiau Tau kuo padėti? <hi rend="subscript">[1r] //</hi>
            </p>
         </div>
         <pb/>
         <div type="writingSession">
            <head>1v</head>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>27</num></hi> Aš norėčiau nuvažiuoti į Kauną, bet aš kol
               kas čia vis negaliu <lb/><hi rend="superscript"><num>28</num></hi> apsitvarkyti, – ir
               paso dar neturiu. Jam gauti reikia asmeniškai <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>29</num></hi> daug vaikščioti, o gydytojas man liepia vis gulėti.
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>30</num></hi> Labai pasiilgau Jūsų, ir Kauno, ir
               savo Sodelio… Man labai norėtųsi <lb/><hi rend="superscript"><num>31</num></hi>
               keltis gyventi į Kauną, bet tai ne nuo manęs priklauso. Grįžau <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>32</num></hi> į seną tarnybą Universitete, bet darbą
               pradėsiu tiktai nuo rudens<note place="bottom">„Tuoj įsitraukė į darbus universitete,
                  kurio profesorium oficialiai buvo paskirtas dar vasaros pradžioje. Karo
                  nusiaubtose, apyšaltėse auditorijose būreliui studentų skaitė rusų literatūros
                  istorijos kursą, be to, nuo rugsėjo 1 d. ėjo rusų literatūros katedros vedėjo
                  pareigas“ (Algis Samulionis, <hi rend="italic">Balys Sruoga</hi>, Vilnius: Vaga,
                  1986, p. 345).</note>. <lb/><hi rend="superscript"><num>33</num></hi>
               Lagery parašiau keletą veikalų<note place="bottom">„Štai, – parodo profesorius
                  pluoštą smulkiai prirašytų popieriaus lakštelių, – stovykloje aš, gaudamas
                  popieriaus, rašiau… Žinoma, viskas buvo griežčiausiai cenzūruojama. Bet… tai buvo
                  vienintelė priemonė neišeiti iš proto“ (L. Oginskaitė, „Prof. B. Sruoga pasakoja“,
                  in: <hi rend="italic">Tiesa</hi>, Vilnius, 1945-05-17, Nr. 113, p. 2).
                  <lb/><lb/>Balys Sruoga Štuthofe parašė keturias komedijas („Uošvė“, „Dobilėlis
                  penkialapis“, „Prancišiuko marškinėliai“, „Pagunda“) ir vieną lyrinę dramą –
                  „Pavasario giesmė“. Šių kūrinių rankraščius rašytojas pats parsigabeno iš Štuthofo
                  į Lietuvą. Balys Sruoga Štuthofe parašytų kūrinių rankraščius perrinko spausdinimo
                  mašinėle, juos stilistiškai patobulino (kūrinių autografai saugomi Lietuvių
                  literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyne).</note>,
               per vasarą norėčiau juos su- <lb/><hi rend="superscript"><num>34</num></hi> tvarkyti
               – ir apie lagerį parašyti knygą<note place="bottom">„O paskui, kiek pailsėjęs,
                  rašysiu… Žinote, prie Štuthofo koncentracinės stovyklos yra didelis miškas,
                  vadinamas „Dievų mišku“. Tai aš noriu parašyti eskizinius portretus apie stovyklą
                  ir apie tą „Dievų mišką“ su užkankintų žmonių lavonais… O paskui – dramą“ (L.
                  Oginskaitė, „Prof. B. Sruoga pasakoja“, in: <hi rend="italic">Tiesa</hi>, Vilnius,
                  1945-05-17, Nr. 113, p. 2).</note>. Kol kas man dar labai <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>35<hi rend="italic">'</hi></num></hi> sunku dirbti ir
               rašyti apskritai – galv<subst>
                  <del rend="overwritten">ą</del>
                  <add place="inline">a</add>
               </subst> blogai veikia. <lb/><hi rend="superscript"><num>36</num></hi> Vilniuje butas
               mano mažai tenukentėjęs ir nedaug daiktų teiš- <lb/><hi rend="superscript"><num>37<hi
                        rend="italic">'</hi></num></hi> nyko. Svarbiausius daiktus surandu. Aš
               nežinau, ka<add place="inline">i</add>p p. Bronei<note place="bottom">Bronislava
                  Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos
                  žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė, Sruogų
                  šeimos kaimynė, kuri rūpinosi rašytojo namu, kai jo savininkai to nebegalėjo
                  daryti (Balys Sruoga įkalintas Štuthofe, o jo žmona su dukra dėl karo buvo
                  pasitraukusios iš Lietuvos į Vokietiją).</note>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>38</num></hi> ir atsidėkosiu už triobos
               administravimą, bet šiuo tarpu <lb/><hi rend="superscript"><num>39<hi rend="italic"
                        >'</hi></num></hi> aš <subst>
                  <del rend="overwritten">d</del>
                  <add place="inline">p</add>
               </subst>ats dar nieko negaliu daryti. Pasidariau truputį lauki- <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>40</num></hi> nis, mokslo darbas manęs visai nebetraukia,
               jau daugiau <lb/><hi rend="superscript"><num>41</num></hi> dviejų metų jokių knygų
               nebeskaitau – ir nesinori skaityti. <lb/><hi rend="superscript"><num>42</num></hi>
               Nežinau, ar aš laikysiuos Universitete<orig/><reg>,</reg> ar rasiu kokią nors
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>43</num></hi> kitą gyvenimo priemonę, kad
               galėčiau būti paunksm<orig>e</orig><reg>ė</reg>je <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>44</num></hi> ir mažai tesidomėti pasauliu. Bet šiuo tarpu aš pats dar
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>45</num></hi> nieko nežinau. Tikiuos, už poros
               savaičių aš jau galėsiu <lb/><hi rend="superscript"><num>46</num></hi> jus atlankyti. </p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>47</num></hi>
               <hi rend="indent">Geriausių linkėjimų p. Bronei – ir padėkos!</hi>
            </p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>48</num></hi>
               <hi rend="indent">Jolita<note place="bottom">Jolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio
                     Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės
                     trylikametė dukra.</note> turbūt jau didelė užaugo, – mane</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>49</num></hi> ar dar atsimena? </p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>50</num></hi>
               <hi rend="indent">Geriausių link<orig>e</orig><reg>ė</reg>jimų.</hi>
            </p>
            <lb/>
            <closer>
               <signed>
                  <hi rend="superscript"><num>51</num></hi>
                  <hi rend="indent">Jūsų Balys<note place="bottom">Balys Sruoga (1896–1947) –
                        Juozapo Sruogos brolis, Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto
                        dėstytojas, profesorius.</note></hi><lb/>
               </signed>
               <hi rend="subscript">[1v] //</hi>
            </closer>
         </div>
         <pb/>
         <div type="notes">
            <head>Tekstologiniai komentarai</head>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>12</num></hi> atsidūrė ] <hi rend="italic">cor</hi> s <hi
                  rend="italic">pro</hi> i <lb/><hi rend="superscript"><num>14</num></hi>
               re[i]kalinga ] <hi rend="italic">a c</hi> rekalinga, <hi rend="italic">p c ins
                  pri</hi> i <lb/><hi rend="superscript"><num>21</num></hi> padėtis ] <hi
                  rend="italic">cor</hi> a <hi rend="italic">pro</hi> e <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>35</num></hi> galva ] <hi rend="italic">cor fl</hi> -a <hi rend="italic"
                  >pro</hi> -ą <lb/><hi rend="superscript"><num>37</num></hi> kaip ] <hi
                  rend="italic">a c</hi> kap, <hi rend="italic">p c ins</hi> i <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>39</num></hi> pats ] <hi rend="italic">cor</hi> p <hi
                  rend="italic">pro</hi> d </p>
         </div>
      </body>
   </text>
</TEI>
