Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, 1945-05-27, iš Vilniaus – į Kauną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (https://www.sruoga.flf.vu.lt) © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilnius, Lietuva 2026

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (0 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, biblt@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Juozapui Sruogai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1300. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal Juozapo Sruogos laiško gavimo prierašą, turinį („Vieną laišką tau pasiunčiau paštu, o kitą – buvo nuvežę tau į Kauną, tik pamiršo įduoti. Pirmą savaitę Vilniuje buvau lyg apsvaigęs…“). Rašyta 27,8×21,9 cm formato gelstelėjusio, pailgais langeliais, iš bloknoto išplėšto popieriaus su vandenženkliu (užrašas „PAPIER À LETTRES / MIRKOW“, monogramos atvaizdas – raidžių „MFP“ simbolis) lape (1r–v) parkeriu (juodu rašalu). 1v apačioje, kairėje pusėje, keli prierašai adresato ranka paprastu pieštuku: „gautas 27/V 45“; „atsakyta 30/V per rankas“. Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Ištepta (rudos dėmės). Yra įplyšimų. Be voko. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 7. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Prie laiško voko nėra.

 Lietuvių 1r–v rašyta parkeriu (juodu rašalu) Balio Sruogos ranka. 1v apačioje, kairėje pusėje, keli prierašai adresato ranka paprastu pieštuku: „gautas 27/V 45“; „atsakyta 30/V per rankas“.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinis rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“ „add“), diplomatinis (vėliausias autorinis variantas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1 Mielas Juozapai, – gavau jau iš tavęs keletą laiškų, – labai ačiū. Vieną 2 laišką tau pasiunčiau paštu, o kitą – buvo nuvežę tau į Kauną, tik 3 pamiršo įduoti. Pirmą savaitę Vilniuje buvau lyg apsvaigęs, vos 4 dabar pradedu po truputį atsikvošėti. Mano sveikata šiek tiek pasi- 5 taisė. Buvo visai bloga, – vokiečiai kovo 11 d. mane paliko begulint pa- 6 tvory, nes aš nebegalėjau atsistotiŠtuthofo koncentracijos lagerio evakuacija prasidėjo 1945-01-25: „Po keliolikos dienų kolona, kurioje buvo B. Sruoga, pasiekė kelionės tikslą – netoli žvejų uosto Lebos esantį Ganso lageriūkštį, vieną iš Štuthofo filialų, ir čia išbuvo dar penkias ilgas ir sunkias savaites. 1945 m. kovo 10 d., visiškai priartėjus frontui, kaliniai vėl buvo pakelti į žygį ir, bombarduojami ir apšaudomi, patraukė tolyn nuo mūšio linijos, kurios, tiesą sakant, jau ir nebebuvo: frontas buvo tiesiog aplinkui. Šį kartą B. Sruoga fizinės įtampos nebeatlaikė jau pirmą parą; sunkiai galintį paeiti draugai jį kurį laiką dar tempė. Po nakvynės Godentovo dvaro kieme – ant purvino sniego, po lietum, visiškai atsisakius kojoms, B. Sruoga ryžosi pasilikti – su didele rizika, kad bus besitraukiančių esesininkų nušautas. Laimė, šie pasitraukė skubotai, o po kelių valandų kaimą ir dvaro rūmus užėmė tarybinė kariuomenė“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 341–342).. Na, – tai ilga istorija. Dabar – gana stiprūs 7 sklerozo reiškiniai (vasario mėn. buvo viena koja ir ranka lyg ir parali- 8 žuotos), kraujo spaudimas – 230. Reikėtų gal rimčiau gydytis, bet kol 9 grįš mano šeima, vargu ar kas iš to gydymosi išeis. Vanda su Dalia perei- 10 tų metų spalio pradžioje atsiduūrė karo veiksmų zonoje, prie Mažeikių. 11 Buūgiai kelis kartus ėjo iš rankų į rankas ir visai sudegė. 12' Vanda su Dalia buvo priverstos trauktis iš karo lauko ir at i s iduūrė 13 Llaivu iš Liepojaus – Dancige, o vėliau persikėlė į Greifswald'ą, 14 kur Dalė dirbo Raudonoj. Kryžiaus moterų klinikoj, o Vanda – šiaip 15 vertėsi. Paskutinės žinios – iš sausio vidurio. Vėliau apie jas 16 jokių žinių nebeturėjau. Dabar pradėjau žygius jom surasti. 17 Pagalbą pažadėjo ir GedvilaMečislovas Gedvilas (1901–1981) – sovietinis veikėjas. 1940–1946 m. LSSR Liaudies komisarų tarybos pirmininkas. Plačiau žr. 1945-05-18 laiško V komentarą: https://www.sruoga.flf.vu.lt/laiskai/public/letter/6ad2b2d9e8fa0. , ir GuzevičiusAleksandras Gudaitis-Guzevičius (1908–1969) – sovietinis veikėjas. 1944 07–1945 08 LSSR valstybės saugumo liaudies komisaras. Balio Sruogos susirašinėjimas su šiuo sovietiniu funkcionieriumi dėl šeimos pargabenimo į Lietuvą iš Vokietijos archyvuose neatrastas. „Dabar pirmiausias mano tikslas – surasti ir parsivežti savo šeimą, kurią pernai vokiečiai išgabeno Vokietijon. Jau žinau, kur ji yra. Tikiuosi, kad greit susitiksiu su ja“ (L. Oginskaitė, „Prof. B. Sruoga pasakoja“, in: Tiesa, Vilnius, 1945-05-17, Nr. 113, p. 2). . Be pagalbos iš 18 Lietuvos sunku jom, kaip ir visiem kitiem, greitai sugrįžti. 19' Tokia pagalba labai reikalinga. Tikiuos, gal kaip nors 20 surasiu. Taip pat turiu tikrų žinių apie AdolpąAdolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis. Inžinierius elektrikas, ryšininkas. 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius, nuo 1933-10-14 kalinys Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1935-02-26 Kauno apygardos teisme pripažintas kaltu dėl pašto ženklų padirbinėjimo, neteisėtos prekybos jais, pasisavinant už juos gautas lėšas, nuteistas, jam skirta bausmė – 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. 1941 m. ištremtas į Intos lagerį, kuriame tais pačiais metais ir mirė. . Jis sunkiose 21' aplinkybėse buvo Pečoros lagery. Ilgainiui p e a deėtis kiek page- 22 rėjo, bet yra apiytikrių (ne visai tikrų) žinių, kad veėliau jo 23 sveikata pašlijo – ir jis nebeisšlaikė1939 m. žiemą prasidėjusi neapgalvota Adolfo Sruogos avantiūra (jis, pasinaudodamas pažintimis su vokiečių emigrantais, nacių lyderiu Ernstu Neumannu, jo bendražygių padedamas, planavo ištrūkti iš Kauno sukiųjų darbų kalėjimo ir pasitraukti iš Lietuvos) sovietmečiu jam kainavo gyvybę. Sovietų saugumui asmuo, kuris, sėdėdamas kalėjime, sugebėjo megzti ryšius su naciais, automatiškai tapo vokiečių „šnipu“, „socialiai pavojingu elementu“. Todėl jis 1941 m. ištremtas į Intos lagerį, kuris neoficialiai vadintas Pečioros kraštu. Adolfas Sruoga sovietams tapo politiniu nusikaltėliu, neatsitiktinai nubaustas žiauriausia bausme: kaliniai ekstremaliomis sąlygomis (kentėdami didelį šaltį ir badą), buvo priversti dirbti anglių kasyklose, tiesti geležinkelį. Jei 1939 m. Prezidentas būtų patenkinęs Adolfo Sruogos malonės prašymą, jis greičiausiai būtų pasitraukęs iš Lietuvos, o jo likimas būtų susiklostęs kitaip. Balys Sruoga, pats neseniai grįžęs iš nacių koncentracijos stovyklos, pirmiausia ieškojo žinių apie šeimą ir savo brolius, norėjo juos surasti. Broliui Juozapui Sruogai jis pranešė ir asmeniškai gautą, kad ir pavėluotą, bet vėliau pasitvirtinusią žinią apie Adolfo Sruogos mirtį sovietų lageryje.. Iš KazioKazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos į Vokietiją, 1945–1946 m. Vokietijoje leisto laikraščio Mūsų kelias bendradarbis. jokių ži- 24 nių neturėjau. Į lagerį jis man nė karto neparašė. Šiaip 25 apie jį nieko nebuvo girdėti. Man labai liūdna, kad Tavo 26 sveikata tokia bloga. Gal aš galėčiau Tau kuo padėti? [1r] //

1v

27 Aš norėčiau nuvažiuoti į Kauną, bet aš kol kas čia vis negaliu 28 apsitvarkyti, – ir paso dar neturiu. Jam gauti reikia asmeniškai 29 daug vaikščioti, o gydytojas man liepia vis gulėti. 30 Labai pasiilgau Jūsų, ir Kauno, ir savo Sodelio… Man labai norėtųsi 31 keltis gyventi į Kauną, bet tai ne nuo manęs priklauso. Grįžau 32 į seną tarnybą Universitete, bet darbą pradėsiu tiktai nuo rudens„Tuoj įsitraukė į darbus universitete, kurio profesorium oficialiai buvo paskirtas dar vasaros pradžioje. Karo nusiaubtose, apyšaltėse auditorijose būreliui studentų skaitė rusų literatūros istorijos kursą, be to, nuo rugsėjo 1 d. ėjo rusų literatūros katedros vedėjo pareigas“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 345).. 33 Lagery parašiau keletą veikalų„Štai, – parodo profesorius pluoštą smulkiai prirašytų popieriaus lakštelių, – stovykloje aš, gaudamas popieriaus, rašiau… Žinoma, viskas buvo griežčiausiai cenzūruojama. Bet… tai buvo vienintelė priemonė neišeiti iš proto“ (L. Oginskaitė, „Prof. B. Sruoga pasakoja“, in: Tiesa, Vilnius, 1945-05-17, Nr. 113, p. 2). Balys Sruoga Štuthofe parašė keturias komedijas („Uošvė“, „Dobilėlis penkialapis“, „Prancišiuko marškinėliai“, „Pagunda“) ir vieną lyrinę dramą – „Pavasario giesmė“. Šių kūrinių rankraščius rašytojas pats parsigabeno iš Štuthofo į Lietuvą. Balys Sruoga Štuthofe parašytų kūrinių rankraščius perrinko spausdinimo mašinėle, juos stilistiškai patobulino (kūrinių autografai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyne)., per vasarą norėčiau juos su- 34 tvarkyti – ir apie lagerį parašyti knygą„O paskui, kiek pailsėjęs, rašysiu… Žinote, prie Štuthofo koncentracinės stovyklos yra didelis miškas, vadinamas „Dievų mišku“. Tai aš noriu parašyti eskizinius portretus apie stovyklą ir apie tą „Dievų mišką“ su užkankintų žmonių lavonais… O paskui – dramą“ (L. Oginskaitė, „Prof. B. Sruoga pasakoja“, in: Tiesa, Vilnius, 1945-05-17, Nr. 113, p. 2).. Kol kas man dar labai 35' sunku dirbti ir rašyti apskritai – galv ą a blogai veikia. 36 Vilniuje butas mano mažai tenukentėjęs ir nedaug daiktų teiš- 37' nyko. Svarbiausius daiktus surandu. Aš nežinau, kaip p. BroneiBronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė, Sruogų šeimos kaimynė, kuri rūpinosi rašytojo namu, kai jo savininkai to nebegalėjo daryti (Balys Sruoga įkalintas Štuthofe, o jo žmona su dukra dėl karo buvo pasitraukusios iš Lietuvos į Vokietiją). 38 ir atsidėkosiu už triobos administravimą, bet šiuo tarpu 39' aš d p ats dar nieko negaliu daryti. Pasidariau truputį lauki- 40 nis, mokslo darbas manęs visai nebetraukia, jau daugiau 41 dviejų metų jokių knygų nebeskaitau – ir nesinori skaityti. 42 Nežinau, ar aš laikysiuos Universitete, ar rasiu kokią nors 43 kitą gyvenimo priemonę, kad galėčiau būti paunksmeėje 44 ir mažai tesidomėti pasauliu. Bet šiuo tarpu aš pats dar 45 nieko nežinau. Tikiuos, už poros savaičių aš jau galėsiu 46 jus atlankyti.

47 Geriausių linkėjimų p. Bronei – ir padėkos!

48 JolitaJolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės trylikametė dukra. turbūt jau didelė užaugo, – mane 49 ar dar atsimena?

50 Geriausių linkeėjimų.

51 Jūsų BalysBalys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, profesorius. [1v] //
Tekstologiniai komentarai

12 atsidūrė ] cor s pro i 14 re[i]kalinga ] a c rekalinga, p c ins pri i 21 padėtis ] cor a pro e 35 galva ] cor fl -a pro -ą 37 kaip ] a c kap, p c ins i 39 pats ] cor p pro d