Vandai Daugirdaitei, 1921-11-16

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1921-11-16

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: MLLM GEK 3961/19, MLLM ER1 1793. Atvirlaiškis. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį, Miuncheno pašto spaudą, Vandos Sruogienės pastabą („1921. XI. 16 / Iš Miuncheno – į Berlyną“). Rašyta 13,5 × 8,1 cm standaus, gelstelėjusio popieriaus atviruke (1v) parkeriu (juodu rašalu). Vokiškas pašto spaudas – išsiuntimo: Miunchenas, [19]21-11-16. Buvęs užklijuotas pašto ženklas, nuplėštas. 1r antikinės deivės Dianos skulptūros muziejaus ekspozicijoje atvaizdas. Atvirukas iš Vandos Sruogienės albumo. Nuorašai: LLTIB RS, f. 53, b. 1290, l. 123 (Algio Samulionio rankraštis); BLKMČ BS, KC PENN, l. 34 (Vandos Sruogienės mašinraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo. Duomenis pateikė Virginija Pačėsaitė, Neringa Markevičienė.

Witness List

  • Witness a1: 1921-11-16: Variantas 1 – Genetinis
  • Witness a2: 1921-11-16: Variantas 2 – Diplomatinis
  • Witness a3: 1921-11-16: Variantas 3 – Redaguotas

Textual Notes

Atvirlaiškyje išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Maironio lietuvių literatūros muziejus
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.

Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva 2020

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Maironio lietuvių literatūros muziejaus (MLLM) leidimą (Kaunas, Rotušės a. 13, LT-44279, tel.: +370 37 206842, +370 37 207477, el. paštas: info@maironiomuziejus.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-16, l. 1r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1921_11_16_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.

Encoding Principles

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“).

Atvirlaiškio genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Atvirlaiškio diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias sluoksnis be rašymo proceso pažymų: autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų.

Minimaliai koreguotame atvirlaiškyje taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Atvirlaiškio genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai, paaiškinantys autorinio rašymo procesą: taisyta vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Atvirlaiškio redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia atvirlaiškio genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (300x300 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

TIF formato (600x600 DPI) autografo atvaizdai kataloguojami BSA saugykloje.

Atvirlaiškio tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Rimka – geras, kas
antra
antrą
dieną
a
Vandai
Daugerdaitei
c
Critical note: Daugirdaitei ] vid ex err Daugerdaitei, vid ex err e pro i
Daugerdaitei
Daugirdaitei
b
Gartenhaus Noske,
c
Berlin, Moabit
d
Cuxhavener str. 15
1
Rimka – geras, kas
antra
antrą
dieną
2
gaunu iš jo
laiską.
laišką.
Jis
3
ir gi
irgi
vienas – esam lygiomis.
4
Ar atmeni, kai vasarą kartą
5
buvai
atvaziavus
atvažiavus
į Kauną
6
ir taip baisiai skaudu
7
buvo.
buvo?
Rodos,
neveltui!
ne veltui!
8
O,
as
aš
atsimenu troškimus
9
ir svajones. Deja, kaip
10
visa tai
Tolima,
tolima
ir kaip
11
Tai
tai
liūdna! Skaitau: „Kaip
12
nusilakščius,
nusilaksčius,
negaliu
13
atsikatyt
c
Critical note: atsikratyt ] vid ex err atsikatyt, vid ex err p k om r
atsikatyt
atsikratyt
nuo
kumpanijos“
c
Critical note: kompanijos ] orig kumpanijos, orig u pro o
kumpanijos“
kompanijos“
14
ir visa. Kaip aš liūdnas
15
nebusiu!
nebūsiu!
Siela nerias į
uka-
ūka-
16
nas,
o vien
c
Critical note: vien ] cor pro o, cor v pro o
vien
tik šešėlių be-
17
ieško… O galėtų būt
gera,
gera
18
ir lengva – rudens
ukanoj
ūkanoj
19
galėtų siela taip skaisčiai
20
melstis. Bet kam tai kal-
21
bėti! Ir taip keliai užnarplioti
22
visi… O Tu! O
Tu!
Tu!
n
Note: „[…] [T]okio stiliaus laiškus gaudavau tada kone kasdien. B. S. buvo labai pastovus savo jausmuose, o tai buvo pačios jaunystės įkarštyje, išsiskyrimo ilgesy. Rodos, esu Jums kadaise rašiusi, kad pirmąjį pusmetį išvykus studijuoti Vokietijon, Balys ypač jautėsi vienas ir nelaimingas. Išsiskyrimas abiem buvo skaudus“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, l. 1r–v, in: LLTI TS). Balys Sruoga, slegiamas vienatvės, dažnai prisimindavo kartu su Vanda Daugirdaite Kaune praleistą ypatingą laiką: „Atsimena Kaunas, Nemunas, Vilijos pakrantės, Tu – šitiek saulės, šitiek spindulių, šitiek šilumos! Tokia tyli diena, tokia kaitri Saulė, tu taip arti! Juk visa tai ne sapnas, juk visa tai buvo – mano – mano! Ar aš sulauksiu kada kaitros, ar tu būsi kada arti, ar mūsų saulė bus kaitri, ar ir Tu, ir Saulė – ar būsite vėl kada mano – ką aš sapnuoju! Et – bet, jeigu aš dabar budėdamas sapnuot negalėčiau, tai aš ir gyvent negalėčiau! Ir man rodos, kad ne šiandie, tai rytoj vis viena turi būt šilta. Turi būt šilta! Ir dienos saulėtos – turi būt mano!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1v); „O vakar buvo šventė – didelė-didelė – pilna Saulės. Ir aš vakar buvau už miesto – ten – atmeni – pagal Viliją. Buvo ir Kirša. Aš buvau nuėjęs į tą vietą, į Viliją, kur mes pernai buvom, kur buvo tiek daug saulės, kur mūsų dienos tokios lengvos buvo. Ilgai buvau saulėj. Pridėjau veidą prie smėlio. Užmerkiau akis – ilgai Tau dūmojau. Ir tuomet dūšioj taip lengva buvo. Ir taip nesinorėjo atsimerkti, aš bijojau pamatyti, kad Tavęs čia nėra, kad Tu esi toli toli nuo manęs. Aš buvau visas visas tavo, toks, kaip tu mane myli, kaip Tu nori, kad aš Tavo būčiau. Retai kada aš galiu taip Tavo būti! Ir taip bijojau akis praverti!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-22–23, in: LLTI BR, f. 53, b. 459, l. 8r). Prieš išvykdamas studijuoti į Vokietiją, Balys Sruoga vietas, kuriose buvo kartu su mylimąja, anksčiau pavadino „šventavietėmis“ – jos ir liko atmintyje apšviestos saulės: „Arba sėdžiu vienas užsidaręs, arba valkiojuos nuleidęs galvą, paskendęs mintyse, lankydamas šventavietes, kur mes kartu gyvenome – ir daros dar labiau ilgu, dar labiau skaudu!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, po 1921-09-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 657, l. 4r). Svetimoje realybėje į tokias vietas sąmoningai grįždavo, nes ten atgydavo patirti išgyvenimai – artimos sielos buvimo kartu džiaugsmas, kurį vėliau vėl apniaukdavo ilgesys, praradimo skausmas, per menkas mylimosios dėmesys ir rūpestis bičiuliu (ypač laiko parašyti laišką stoka dėl atsiradusių svarbesnių pramogų, naujų draugų). Studijuodamas Maskvoje, Balys Sruoga, beveik kasdien rašydavo, panašiai ilgai laukdavo ir labai kankindavosi nesulaukęs bičiulės Valerijos Čiurlionytės laiškų. Vienintelis Albinas Rimka iš Frankfurto prie Maino siųsdavo laiškus į Miuncheną Baliui Sruogai kur kas dažniau nei kiti kelionės į Vokietiją studijų draugai: „Tai nebuvo „dūšios draugas“, bet mūsų ištikimas bičiulis, patarėjas, bėdoj gelbėjęs ir nelaukęs už tai „dėkui““ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-10-03, l. 1r, in: LLTI TS).
23
B.
24
16–XI
25
Ar jau taip sunku parašyt, kaip tavo reikalai su
univers.
c
Critical note: Ar jau taip sunku parašyt, kaip tavo reikalai su univers.? ] add phr in sin mg, vert
p
Physical note: [1v] //
univers.
univers.?

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Rimka – geras, kas
antra
antrą
dieną
a
Vandai
Daugerdaitei
c
Critical note: Daugirdaitei ] vid ex err Daugerdaitei, vid ex err e pro i
Daugerdaitei
Daugirdaitei
b
Gartenhaus Noske,
c
Berlin, Moabit
d
Cuxhavener str. 15
1
Rimka – geras, kas
antra
antrą
dieną
2
gaunu iš jo
laiską.
laišką.
Jis
3
ir gi
irgi
vienas – esam lygiomis.
4
Ar atmeni, kai vasarą kartą
5
buvai
atvaziavus
atvažiavus
į Kauną
6
ir taip baisiai skaudu
7
buvo.
buvo?
Rodos,
neveltui!
ne veltui!
8
O,
as
aš
atsimenu troškimus
9
ir svajones. Deja, kaip
10
visa tai
Tolima,
tolima
ir kaip
11
Tai
tai
liūdna! Skaitau: „Kaip
12
nusilakščius,
nusilaksčius,
negaliu
13
atsikatyt
c
Critical note: atsikratyt ] vid ex err atsikatyt, vid ex err p k om r
atsikatyt
atsikratyt
nuo
kumpanijos“
c
Critical note: kompanijos ] orig kumpanijos, orig u pro o
kumpanijos“
kompanijos“
14
ir visa. Kaip aš liūdnas
15
nebusiu!
nebūsiu!
Siela nerias į
uka-
ūka-
16
nas,
o vien
c
Critical note: vien ] cor pro o, cor v pro o
vien
tik šešėlių be-
17
ieško… O galėtų būt
gera,
gera
18
ir lengva – rudens
ukanoj
ūkanoj
19
galėtų siela taip skaisčiai
20
melstis. Bet kam tai kal-
21
bėti! Ir taip keliai užnarplioti
22
visi… O Tu! O
Tu!
Tu!
n
Note: „[…] [T]okio stiliaus laiškus gaudavau tada kone kasdien. B. S. buvo labai pastovus savo jausmuose, o tai buvo pačios jaunystės įkarštyje, išsiskyrimo ilgesy. Rodos, esu Jums kadaise rašiusi, kad pirmąjį pusmetį išvykus studijuoti Vokietijon, Balys ypač jautėsi vienas ir nelaimingas. Išsiskyrimas abiem buvo skaudus“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, l. 1r–v, in: LLTI TS). Balys Sruoga, slegiamas vienatvės, dažnai prisimindavo kartu su Vanda Daugirdaite Kaune praleistą ypatingą laiką: „Atsimena Kaunas, Nemunas, Vilijos pakrantės, Tu – šitiek saulės, šitiek spindulių, šitiek šilumos! Tokia tyli diena, tokia kaitri Saulė, tu taip arti! Juk visa tai ne sapnas, juk visa tai buvo – mano – mano! Ar aš sulauksiu kada kaitros, ar tu būsi kada arti, ar mūsų saulė bus kaitri, ar ir Tu, ir Saulė – ar būsite vėl kada mano – ką aš sapnuoju! Et – bet, jeigu aš dabar budėdamas sapnuot negalėčiau, tai aš ir gyvent negalėčiau! Ir man rodos, kad ne šiandie, tai rytoj vis viena turi būt šilta. Turi būt šilta! Ir dienos saulėtos – turi būt mano!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1v); „O vakar buvo šventė – didelė-didelė – pilna Saulės. Ir aš vakar buvau už miesto – ten – atmeni – pagal Viliją. Buvo ir Kirša. Aš buvau nuėjęs į tą vietą, į Viliją, kur mes pernai buvom, kur buvo tiek daug saulės, kur mūsų dienos tokios lengvos buvo. Ilgai buvau saulėj. Pridėjau veidą prie smėlio. Užmerkiau akis – ilgai Tau dūmojau. Ir tuomet dūšioj taip lengva buvo. Ir taip nesinorėjo atsimerkti, aš bijojau pamatyti, kad Tavęs čia nėra, kad Tu esi toli toli nuo manęs. Aš buvau visas visas tavo, toks, kaip tu mane myli, kaip Tu nori, kad aš Tavo būčiau. Retai kada aš galiu taip Tavo būti! Ir taip bijojau akis praverti!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-22–23, in: LLTI BR, f. 53, b. 459, l. 8r). Prieš išvykdamas studijuoti į Vokietiją, Balys Sruoga vietas, kuriose buvo kartu su mylimąja, anksčiau pavadino „šventavietėmis“ – jos ir liko atmintyje apšviestos saulės: „Arba sėdžiu vienas užsidaręs, arba valkiojuos nuleidęs galvą, paskendęs mintyse, lankydamas šventavietes, kur mes kartu gyvenome – ir daros dar labiau ilgu, dar labiau skaudu!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, po 1921-09-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 657, l. 4r). Svetimoje realybėje į tokias vietas sąmoningai grįždavo, nes ten atgydavo patirti išgyvenimai – artimos sielos buvimo kartu džiaugsmas, kurį vėliau vėl apniaukdavo ilgesys, praradimo skausmas, per menkas mylimosios dėmesys ir rūpestis bičiuliu (ypač laiko parašyti laišką stoka dėl atsiradusių svarbesnių pramogų, naujų draugų). Studijuodamas Maskvoje, Balys Sruoga, beveik kasdien rašydavo, panašiai ilgai laukdavo ir labai kankindavosi nesulaukęs bičiulės Valerijos Čiurlionytės laiškų. Vienintelis Albinas Rimka iš Frankfurto prie Maino siųsdavo laiškus į Miuncheną Baliui Sruogai kur kas dažniau nei kiti kelionės į Vokietiją studijų draugai: „Tai nebuvo „dūšios draugas“, bet mūsų ištikimas bičiulis, patarėjas, bėdoj gelbėjęs ir nelaukęs už tai „dėkui““ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-10-03, l. 1r, in: LLTI TS).
23
B.
24
16–XI
25
Ar jau taip sunku parašyt, kaip tavo reikalai su
univers.
c
Critical note: Ar jau taip sunku parašyt, kaip tavo reikalai su univers.? ] add phr in sin mg, vert
p
Physical note: [1v] //
univers.
univers.?

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Rimka – geras, kas
antra
antrą
dieną
a
Vandai
Daugerdaitei
c
Critical note: Daugirdaitei ] vid ex err Daugerdaitei, vid ex err e pro i
Daugerdaitei
Daugirdaitei
b
Gartenhaus Noske,
c
Berlin, Moabit
d
Cuxhavener str. 15
1
Rimka – geras, kas
antra
antrą
dieną
2
gaunu iš jo
laiską.
laišką.
Jis
3
ir gi
irgi
vienas – esam lygiomis.
4
Ar atmeni, kai vasarą kartą
5
buvai
atvaziavus
atvažiavus
į Kauną
6
ir taip baisiai skaudu
7
buvo.
buvo?
Rodos,
neveltui!
ne veltui!
8
O,
as
aš
atsimenu troškimus
9
ir svajones. Deja, kaip
10
visa tai
Tolima,
tolima
ir kaip
11
Tai
tai
liūdna! Skaitau: „Kaip
12
nusilakščius,
nusilaksčius,
negaliu
13
atsikatyt
c
Critical note: atsikratyt ] vid ex err atsikatyt, vid ex err p k om r
atsikatyt
atsikratyt
nuo
kumpanijos“
c
Critical note: kompanijos ] orig kumpanijos, orig u pro o
kumpanijos“
kompanijos“
14
ir visa. Kaip aš liūdnas
15
nebusiu!
nebūsiu!
Siela nerias į
uka-
ūka-
16
nas,
o vien
c
Critical note: vien ] cor pro o, cor v pro o
vien
tik šešėlių be-
17
ieško… O galėtų būt
gera,
gera
18
ir lengva – rudens
ukanoj
ūkanoj
19
galėtų siela taip skaisčiai
20
melstis. Bet kam tai kal-
21
bėti! Ir taip keliai užnarplioti
22
visi… O Tu! O
Tu!
Tu!
n
Note: „[…] [T]okio stiliaus laiškus gaudavau tada kone kasdien. B. S. buvo labai pastovus savo jausmuose, o tai buvo pačios jaunystės įkarštyje, išsiskyrimo ilgesy. Rodos, esu Jums kadaise rašiusi, kad pirmąjį pusmetį išvykus studijuoti Vokietijon, Balys ypač jautėsi vienas ir nelaimingas. Išsiskyrimas abiem buvo skaudus“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, l. 1r–v, in: LLTI TS). Balys Sruoga, slegiamas vienatvės, dažnai prisimindavo kartu su Vanda Daugirdaite Kaune praleistą ypatingą laiką: „Atsimena Kaunas, Nemunas, Vilijos pakrantės, Tu – šitiek saulės, šitiek spindulių, šitiek šilumos! Tokia tyli diena, tokia kaitri Saulė, tu taip arti! Juk visa tai ne sapnas, juk visa tai buvo – mano – mano! Ar aš sulauksiu kada kaitros, ar tu būsi kada arti, ar mūsų saulė bus kaitri, ar ir Tu, ir Saulė – ar būsite vėl kada mano – ką aš sapnuoju! Et – bet, jeigu aš dabar budėdamas sapnuot negalėčiau, tai aš ir gyvent negalėčiau! Ir man rodos, kad ne šiandie, tai rytoj vis viena turi būt šilta. Turi būt šilta! Ir dienos saulėtos – turi būt mano!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1v); „O vakar buvo šventė – didelė-didelė – pilna Saulės. Ir aš vakar buvau už miesto – ten – atmeni – pagal Viliją. Buvo ir Kirša. Aš buvau nuėjęs į tą vietą, į Viliją, kur mes pernai buvom, kur buvo tiek daug saulės, kur mūsų dienos tokios lengvos buvo. Ilgai buvau saulėj. Pridėjau veidą prie smėlio. Užmerkiau akis – ilgai Tau dūmojau. Ir tuomet dūšioj taip lengva buvo. Ir taip nesinorėjo atsimerkti, aš bijojau pamatyti, kad Tavęs čia nėra, kad Tu esi toli toli nuo manęs. Aš buvau visas visas tavo, toks, kaip tu mane myli, kaip Tu nori, kad aš Tavo būčiau. Retai kada aš galiu taip Tavo būti! Ir taip bijojau akis praverti!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-22–23, in: LLTI BR, f. 53, b. 459, l. 8r). Prieš išvykdamas studijuoti į Vokietiją, Balys Sruoga vietas, kuriose buvo kartu su mylimąja, anksčiau pavadino „šventavietėmis“ – jos ir liko atmintyje apšviestos saulės: „Arba sėdžiu vienas užsidaręs, arba valkiojuos nuleidęs galvą, paskendęs mintyse, lankydamas šventavietes, kur mes kartu gyvenome – ir daros dar labiau ilgu, dar labiau skaudu!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, po 1921-09-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 657, l. 4r). Svetimoje realybėje į tokias vietas sąmoningai grįždavo, nes ten atgydavo patirti išgyvenimai – artimos sielos buvimo kartu džiaugsmas, kurį vėliau vėl apniaukdavo ilgesys, praradimo skausmas, per menkas mylimosios dėmesys ir rūpestis bičiuliu (ypač laiko parašyti laišką stoka dėl atsiradusių svarbesnių pramogų, naujų draugų). Studijuodamas Maskvoje, Balys Sruoga, beveik kasdien rašydavo, panašiai ilgai laukdavo ir labai kankindavosi nesulaukęs bičiulės Valerijos Čiurlionytės laiškų. Vienintelis Albinas Rimka iš Frankfurto prie Maino siųsdavo laiškus į Miuncheną Baliui Sruogai kur kas dažniau nei kiti kelionės į Vokietiją studijų draugai: „Tai nebuvo „dūšios draugas“, bet mūsų ištikimas bičiulis, patarėjas, bėdoj gelbėjęs ir nelaukęs už tai „dėkui““ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-10-03, l. 1r, in: LLTI TS).
23
B.
24
16–XI
25
Ar jau taip sunku parašyt, kaip tavo reikalai su
univers.
c
Critical note: Ar jau taip sunku parašyt, kaip tavo reikalai su univers.? ] add phr in sin mg, vert
p
Physical note: [1v] //
univers.
univers.?

Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number a
Critical note: Daugirdaitei ] vid ex err Daugerdaitei, vid ex err e pro i
a1
Line number 13
Critical note: atsikratyt ] vid ex err atsikatyt, vid ex err p k om r
a1
Line number 13
Critical note: kompanijos ] orig kumpanijos, orig u pro o
a1
Line number 16
Critical note: vien ] cor pro o, cor v pro o
a3
Line number 22
Note: „[…] [T]okio stiliaus laiškus gaudavau tada kone kasdien. B. S. buvo labai pastovus savo jausmuose, o tai buvo pačios jaunystės įkarštyje, išsiskyrimo ilgesy. Rodos, esu Jums kadaise rašiusi, kad pirmąjį pusmetį išvykus studijuoti Vokietijon, Balys ypač jautėsi vienas ir nelaimingas. Išsiskyrimas abiem buvo skaudus“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, l. 1r–v, in: LLTI TS). Balys Sruoga, slegiamas vienatvės, dažnai prisimindavo kartu su Vanda Daugirdaite Kaune praleistą ypatingą laiką: „Atsimena Kaunas, Nemunas, Vilijos pakrantės, Tu – šitiek saulės, šitiek spindulių, šitiek šilumos! Tokia tyli diena, tokia kaitri Saulė, tu taip arti! Juk visa tai ne sapnas, juk visa tai buvo – mano – mano! Ar aš sulauksiu kada kaitros, ar tu būsi kada arti, ar mūsų saulė bus kaitri, ar ir Tu, ir Saulė – ar būsite vėl kada mano – ką aš sapnuoju! Et – bet, jeigu aš dabar budėdamas sapnuot negalėčiau, tai aš ir gyvent negalėčiau! Ir man rodos, kad ne šiandie, tai rytoj vis viena turi būt šilta. Turi būt šilta! Ir dienos saulėtos – turi būt mano!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1v); „O vakar buvo šventė – didelė-didelė – pilna Saulės. Ir aš vakar buvau už miesto – ten – atmeni – pagal Viliją. Buvo ir Kirša. Aš buvau nuėjęs į tą vietą, į Viliją, kur mes pernai buvom, kur buvo tiek daug saulės, kur mūsų dienos tokios lengvos buvo. Ilgai buvau saulėj. Pridėjau veidą prie smėlio. Užmerkiau akis – ilgai Tau dūmojau. Ir tuomet dūšioj taip lengva buvo. Ir taip nesinorėjo atsimerkti, aš bijojau pamatyti, kad Tavęs čia nėra, kad Tu esi toli toli nuo manęs. Aš buvau visas visas tavo, toks, kaip tu mane myli, kaip Tu nori, kad aš Tavo būčiau. Retai kada aš galiu taip Tavo būti! Ir taip bijojau akis praverti!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-22–23, in: LLTI BR, f. 53, b. 459, l. 8r). Prieš išvykdamas studijuoti į Vokietiją, Balys Sruoga vietas, kuriose buvo kartu su mylimąja, anksčiau pavadino „šventavietėmis“ – jos ir liko atmintyje apšviestos saulės: „Arba sėdžiu vienas užsidaręs, arba valkiojuos nuleidęs galvą, paskendęs mintyse, lankydamas šventavietes, kur mes kartu gyvenome – ir daros dar labiau ilgu, dar labiau skaudu!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, po 1921-09-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 657, l. 4r). Svetimoje realybėje į tokias vietas sąmoningai grįždavo, nes ten atgydavo patirti išgyvenimai – artimos sielos buvimo kartu džiaugsmas, kurį vėliau vėl apniaukdavo ilgesys, praradimo skausmas, per menkas mylimosios dėmesys ir rūpestis bičiuliu (ypač laiko parašyti laišką stoka dėl atsiradusių svarbesnių pramogų, naujų draugų). Studijuodamas Maskvoje, Balys Sruoga, beveik kasdien rašydavo, panašiai ilgai laukdavo ir labai kankindavosi nesulaukęs bičiulės Valerijos Čiurlionytės laiškų. Vienintelis Albinas Rimka iš Frankfurto prie Maino siųsdavo laiškus į Miuncheną Baliui Sruogai kur kas dažniau nei kiti kelionės į Vokietiją studijų draugai: „Tai nebuvo „dūšios draugas“, bet mūsų ištikimas bičiulis, patarėjas, bėdoj gelbėjęs ir nelaukęs už tai „dėkui““ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-10-03, l. 1r, in: LLTI TS).
a1
Line number 25
Critical note: Ar jau taip sunku parašyt, kaip tavo reikalai su univers.? ] add phr in sin mg, vert
a1
Line number 25
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1921_11_16_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1921_11_16_vd_1v.jpgX (Close panel)
image