Vandai Daugirdaitei, 1922-02-18

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1922-02-18

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 663_2. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1922-02-17 laišką („Turbūt reikės šiandie eiti in daktarą“), turinį („O vakar aš buvau pas daktarą“, „Šiandie šeštadienis“), 1922 m. kalendorių (02-18 – šeštadienis). Rašyta viename 28,0 × 21,0 cm iš didesnio rinkinio išplėšto laiškinio, gelstelėjusio popieriaus dryželiais lape (1r–v) parkeriu (juodu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės), užlenkiant dešinįjį ir kairįjį kraštus. Numeruota pieštuku kita ranka (1). Dėmėta (rudos dėmės). Yra įplyšimų. Ištepta. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 159–160. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1922-02-18: Variantas 1 – Genetinis
  • Witness a2: 1922-02-18: Variantas 2 – Diplomatinis
  • Witness a3: 1922-02-18: Variantas 3 – Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: autorinį rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-02-18, l. 1r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1922_02_18_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriaus koreguoti variantai parodomi pažymomis „add“, „del“, „subst“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame variante parodomi autoriniai taisymai (pakeitimai, išbraukimai, pridėjimai).

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Kaip gerai! Vakar parėjęs namo radau
1
Kaip gerai! Vakar parėjęs namo radau
2
laišką – nuo
broliuko,
broliuko,
n
Note: Greičiausiai Balys Sruoga buvo gavęs brolio Kazimiero Sruogos, studijavusio Berlyne, laišką, kuris neišliko.
nuo
Kiršos
Kiršos
n
Note: Faustas Kirša Baliui Sruogai neseniai buvo parašęs laišką, kuris toliau skelbiamas visas, nes jame atsispindi įvairios to meto bičiulių bendravimo temos (Lietuvos politika, meilės nuotykiai, studijų problemos, kūrybos kritika, ateities planai), juntamas artimas, nuoširdus santykis, bravūra: „Pagarbintas! / Rašau su pirštine. Jei neišskaitysi, tai ne aš kaltas, bet šaltis. Kambary rankas nušalau; paraudonavo kaip Galaunės žandai. Po kūną lydekiai šliaužo. Rimtai ir dirbti negali. Kambarį kūrenu, kūrenu – vis šalta, mat lange stiklo nėra. Tegul juos galas, tuos vokiečius! Tavo laiškas taip parašytas, kad aš vėl turiu visą eilę aiškinimų duoti. Bene nori, kad aš prisipažinčiau, į ką Berlyne įsimylėjęs esu. Vieną dalyką teįspėjai – tai fizionomiją, nes ji pas tvorą imta. Dėl universito daug kur ne taip manai. Visų pirma liudymas. Aš ne tik nenoriu gauti liudymo, bet neimu jokių žymių, kad lankau. Visos mano pastangos – sistematizuoti patį save, nes aš, kaip žinai, ligi šiol trankiaus ir trankiaus nežinybėje. Aš jau buvau tiek nusiminęs, kad maniau nebegalėsiąs savęs už sprando suimti, neįstengsiu sistematizuotis. Pasirodo, mat dar nedaug nuo galvos plaukų nukrito, kad viską galiu – ir dirbti, ir šen ten save pakreipti. Be to, nemanyk, kad aš jau taip durnai nesuprantu vokiečių kalbos. Skaitau, kaip sūrį laužiu. Svarbiausia įprasti kalbant vokiečius suprasti. Dabar visa suprantu. Retai kur gale sakinio durnas žodelytis ab, in ar auf suardo vadžias. Bet aš irgi ne kvailas. Tuoj vietoj peržegnoju tą sakinį ir seku toliau. Aš turiu pakankamai naudos, kad galėčiau mesti. Visai suprantu jūsų seminarus, bet ten jau reikia mokėti vokiečių kalba laisvai kalbėti, jei ten aktingiau dalyvauti. Tuo tarpu laisvai aš nė flirtuoti negaliu. Vokiečių kalba laisvai nusiperku cukraus, duonos, tabokos; pasitaisau batus; suklydusiems galiu kartais gatvę nurodyti etc. / Kas įdomiau – tai Tavo miuncheniška meilė. Na, brolau, nepavydžiu. Panelė Vanda pasakojo. Kad man taip, aš pražūčia. Aš manau, kad aš karštesnis negu Tu. Tu gali tepabėgti iš buto ir tiek. A-a, čia ne Kauno „polnogrudoja“. Broli, visais mano krikščioniškais jausmais aš turėčiau Tave gelbėti. Būdamas arčiau – gelbėčiau. Bet dabar – negaliu. Be to, juk Tu toks sumanus, padarysi naują manevrą ir laimėsi. Na, antra vertus, Tau jau nėra tokia didelė nelaimė – vokiškai išmokai! Ar ne vis tiek kokia kaina? Aš manau, kad tokiu būdu Tu ir doktoratą gausi! Iš Lietuvos neturiu jau taip daug žinių, kad galėčiau Tau daugiau paaiškinti. Gavau iš Kauno laiškų, kur seimo narys rašo: „Mes visur pralaimėjom. [?] triumfuoja, Vilnius nežinomom valandom atidėtas lenkų krepšelin. Lenkų ir durniausi faktai neveikia mūsų naudai. Apie šmugelį beveik iš pusiau ministerio teko patirti labai liūdnų žinių. Sugautas šmugelis – tiesa. Bet ne tas, kuris reikėjo. Privatiniai šmugeliai laimingai pasiseka. Čia buvo valstybinis šmugelis – bolševikams papirkti, kad mūsų valstybė gautų geresnių vagonų. Deja, apie šmugelio siuntimą nebuvo painformuoti tie, kuriems reikia žinoti. Per žioplumą įvyko košė. Kaip „soldaskaja žena, sami sebia vysekli“. Ką patys lietuviai neva konfiksavo – tai niekis, bet bolševikams pateko apie 2 vagonu. Po to bolševikai labai suvaržė mūsų atstovybę Maskvoj. Apsistatė šnipais. Črezvičaina. Be to, taip išpūstos aferos, kurios galai nuėjo teisman, nebegalima ištrinti. Nėra kaip prieš visuomenę pasiaiškinti, nei teismo užtrinti. Teisme paaiškės, bet kaip tą apeiti, kad valstybinę gėdą paslėpti ir kad kaltininkus nubausti. Tai, ką dabar Tau rašau, yra, žinoma, galima tik inter nos kalbėti. Kai aš tai sužinojau, žinai, man taip skaudu pasidarė, tarytum devyni šunes mane draskytų. Žioplių karalija! Juk tą patį ir latviai, ir kiti daro, bet ten galvų daugiau yra. / Tavo eilės „Miestas“ labai įdomios. Sujungi ir nauja, ir sena. Tik išmesk tokias vietas, pav., „arti be galo“. Sakau ne minties atžvilgiu, bet jokio stipraus ryšio neturi su visų kitų posmų stiprumu. Arba visos silpnu tonu rašyti, arba visos stipru, bet tokie naiviai neprilimpantys disonansai gadina visą ūpą. Dėl Tavo „Romuvos“ – prie ko čia laikas? Aš nesakiau, kad Tu jas vakar parašei. Mano jiems pasiųstos ištraukos irgi 1917 m. rašytos; dabar tik toliau rašiau ir kitur mintį pakreipiau. Bet būk ramus, ūpas jau kitur nukrypo, neberašau toliau. Matykit, šiemet sukanka – kažkaip prisiminiau – mano dešimt metų, kaip aš spaudoj pasirodžiau. Pirmas mano debiutas eilėmis buvo 1912 m. „Vilty“. Dėl to tai atminčiai noriu parengti vieną paemėlę – „Vėlę“. Parašyta 1917–1918 m. Nerodžiau niekam kaip ir kitų savo dalykų. Dabar noriu šiek tiek apivelkinti ir po 10 metų spaudoj pasirodymo noriu pradėti rodytis su didesniais dalykėliais. Jie nebus didesni nei mintim, nei forma, bet daugiau spaudos lapų užims – o su tuo tolimesnės išvados. / O be durnų eilių ir aš neapsieinu. Galiu pacituoti: „Vietom juodas, vietom baltas, / Tai granitas, tai asfaltas, / Tai betonas išlangytas, / Padangėn žmonėms iškeltas, / Tai suspaustos šiurkščios plytos / Dūmuos ir šauksmuos kankinas, – / Tai kultūrinis Berlynas.“ Arba tokios: / „Kaip tortas velykinis / Aš prie tavęs įdegintas einu. / Ne vienai tau – ir man skanus. / Laikytis, / Kai tavo akys geltontrynės / Blakstienom pradeda braukytis. / Bet trumpos šventės velykinės / Su tortais ir margais kiaušiniais…“ / Čia, manykit, Bukelskis rašo. Girdėjau, kad „Balse“ buvo apie Bukelskį rašyta, berods, po kažkokiu pseudonimu Putinas rašęs. Neskaičiau. Gal žinai? „Keturi vėjai“ jau net laikraščiuos skelbias. Bet kas, kur – nieko nežinau. „Balsas“ rašo: „Keturi vėjai“ – Binkis, Petrėnas, Šemerys, Galdikas, Jomantas. Gal Dievas padės jiems pasisakyti. / Aš vėl nusitempiau per 6 puslapius. Daugiau ilgų laiškų kaip sužadėtinei neberašysiu. Lik sveikas. / Faustas Kirša / P. S. Tik dabar patyriau, kad Tu sergi. Ką ten sumanei sirgti? Kalnuosna važiuokim!“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, 1922-01-30, iš Berlyno – į Miuncheną, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 1r–v, 2r–v, 3r–v, 4r).
ir ilgą nuo
3
tavęs.
tavęs.
n
Note: Minimas Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai neišliko.
Ir kaip
gerai
gerai,
kad tu nevažiuoji 19 namo!
4
Dar kartą tau galėsiu parašyti, dar ir dar tave
5
girdėti! O vakar aš buvau pas daktarą. Pasi-
6
rodo
rodo,
esanti gripė, jau keturios
sąvaitės,
savaitės,
ly-
7
giai tokia pat istorija, kaip buvo 1920 m.,
8
kai aš 4
sąvaitęs
savaites
prasivazojau.
prasivazojau.
n
Note: 1920 m. Balys Sruoga peršalo Baibokuose, sunkiai sirgo (apie jo savijautą plačiau žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-10, iš Baibokų – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 518, l. 1r; Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-12–14, iš Baibokų – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 655, l. 1–6r).
Lovoj gu-
9
lėti daktaras
butinai
būtinai
neliepė, nes karščio
10
kaip ir nėra, bet tiktai taip baisiai dur-
11
nai jaučiuosiu – atrodau visai
kaž koks
kažkoks
12
idijotas.
idiotas.
Mano
būto
buto
n
Note: Balys Sruoga iš Seglo pensiono 1922-02-02 persikraustė į Miuncheno priemiestį, už Izaro upės, bavarų aristokratų rajone, pas Simoną (München, Bogenhausen, Mühlbauerstr. 1 b/4 Simon) (plačiau apie persikraustymą į naują kambarį ir pirmuosius įspūdžius žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-02-04, iš Miuncheno – į Berlyną, in: LLTI BR, f. 53, b. 466, l. 1r).
nei
šeimininko
šeimininko,
nei
13
šeimininkės dar nėsu matęs, ir čia niekas
14
nežino, kad aš kiek sergu.
Kaž kokiai Kaž koksai
c
Critical note: Kažkoksai ] a c Kažkokiai, cor s pro pri i
Kaž koksai
Kažkoksai
baisiai
15
keistas ūpas čionai. Namai labai dideli, bet
16
tylus,
tylūs,
butas
ir gi
irgi
labai didelis, bet
gyvenam
gyvenam,
17
rodos
rodos,
Tik
tik
4 žmonės
šeimininkai, tarnaitė
18
ir aš,
girdis
girdis,
kaip
kaž kur
kažkur
vista
višta
kudakoja,
19
kaip palangėj
žvirbiai
c
Critical note: žvirbliai ] vid ex err žvirbiai, vid ex err om l
žvirbiai
žvirbliai
čirška. O ten
20
kaž kur
kažkur
toliau šviesu,
šiandie
šiandie,
matyti
matyti,
yra
21
kiek saulės. O aš, kaip kalinys, sėdžiu
per dien
perdien
22
palangėj,
palangėj
ir pats nežinau, ar aš esu, ar
Tai
tai
tiktai
23
sa taip
c
Critical note: taip ] cor pro sa, cor t pro s
taip
sau
kaž kokia
kažkokia
juoda dėmė tėra. Ir galva
24
tokia sunki, ir tik rankos dreba. Durnesnės pa-
25
dėties ir būti negali!
26
Atvažiuoti 24 in tave? Aš baisiai, baisiai no-
27
rėtau pamatyti,
Tik
tik
man rodos, kad kažin ar
28
bus gerai. Man rodos, kad Berlyne bus negerai.
29
Ten taip daug žmonių, su kuriais
susitikti ?
susitikti?
30
Paskui
atvažiuoti į
vakarą
vakarą,
man
rodos
rodos,
ir gi
irgi
31
nebūtų visai gerai. Bet
labiausia,
labiausiai
aš nenorė-
32
tau su niekuo daugiau susitikti. O Berlyne
33
to
neisvengsi.
neišvengsi.
Paskui labai daug dar priklauso
34
nuo mano sveikatos, ir pagaliau aš šiomis
35
dienomis laukiu piningų. Svarbiausia –
36
tai su sveikata. Jeigu viskas
bus butų
c
Critical note: būtų ] a c bus, corpro s
bu
bū
gerai,
37
tai gal aš ir atvažiuotau
kokia
kokią
22 ar 23, bet
38
šiandie aš nieko negaliu pasakyti,
nes
p
Physical note: [1r] //
nes

Facsimile Image Placeholder

39
pats nieko neišmanau, nes šiandie mane
40
taip tiktai tetraukia užmigti – užmigti ilgai.
41
Pažiurėsiu,
Pažiūrėsiu,
kaip jausiuos rytoj, tai vėl pa-
42
rašysiu. Man rodos, kad Tu Kaune vis tiktai
43
sustok ir rankraštį pati
inteik.
inteik.
n
Note: Balys Sruoga kartu su Vanda Daugirdaite ruošė spaudai brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset parengtą 58 a. l. Graikų literatūros istorijos vadovėlį. Jį iš prancūzų kalbos vertė Vanda Daugirdaitė, vertimą kalbos ir stiliaus aspektu tvarkė ir redagavo Balys Sruoga. Per mėnesį Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai pagal 1921-10-24 Balio Sruogos pasirašytą sutartį turėjo būti pristatomi 2 a. l. išversto ir suredaguoto veikalo teksto. Kiekvieną mėnesį už darbą Baliui Sruogai pagal sutartį mokėta po 800 auksinų (600 auksinų – tiesiogiai, o 200 auksinų kas mėnesį likdavo Švietimo ministerijos kasoje, likutis planuotas išmokėti pristačius galutinai sutvarkytą ir pabaigtą versti pirmąjį knygos tomą). Balys Sruoga kas mėnesį jam išmokėtus 600 auksinų persiųsdavo Vandai Daugirdaitei į Berlyną, kur ji studijavo. Vėliau Balys Sruoga, rekomenduodamas Vandą Daugirdaitę kaip vertėją, rašė: „Tačiau vertimų, kuriuos atliks p-lė V. Daugirdaitė, galutina redakcija pasilieka mano, už kuriuos aš savo marke atsakau – nes juos peržiūrėsiu“ (Balio Sruogos laiškas Jonui Rinkevičiui, 1923 m. antra pusė, iš Miuncheno – į Kauną, in: LLTI BR, f. 53, b. 695, l. 1v).
Krėvė
Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė (1882–1954), Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius, administravo Balio Sruogos ir Vandos Daugirdaitės spaudai rengiamo veikalo vertimo reikalus.
žino,
44
kad Tu verti ir kad aš redaguoju vertimą.
45
Toj dvasioj su juo ir kalbėk.
Del
Dėl
tų lankų,
kas
c
Critical note: ką ] a c kas, cor flpro -as
46
Tu namie versi, tai aš nežinau, kaip padaryti –
47
siusti
siųsti
į Miuncheną baisiai toli ir daug laiko išeis.
48
Paskutinieji lankai, kur aš skaičiau, nebuvo
49
jau tokie blogi, jeigu tu
atydžiau
atidžiau
paskui pati
50
taisytum, tai būtų priimtini visai. Bet svarbiausia
51
reikia ištesėti sutartis. Tai tolimesniam laikui,
52
o antra, jau Ministerijoj yra keli
tukstančiai
tūkstančiai
uždirbti,
53
kurie bus išmokėta, kai sutartis bus išpildyta.
54
Del
Dėl
avanso – pasikalbėk su
Krėve,
Krėve
paskui.
Del
Dėl
55
klaidų – tai labai daug nekalbėk. Laikykis „с досто-
56
инством“,
c
Critical note: [с досто]инством ] rus =oriai
инством“,
tik, žinoma, Krėvės neįžeisk.
57
Kokią tu knygą skaitei apie St.
George
Georgę
n
Note: Stefan George (1868–1933), vokiečių poetas, vienas žymiausių vokiečių simbolistų.
ir
58
Bonselį?
Bonselį?
n
Note: Waldemar Bonsels (1880–1952), vokiečių rašytojas. Vėliau Vanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie šį rašytoją, jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163.
Aš per paskutiniu du mėnesiu nieko
59
doro nepadariau ir
neperskaičiau
neperskaičiau,
ir
60
pats nebežinau, kas man bedaryti. Man rodos,
61
aš labai toli atsilikau nuo tavęs ir nuo kitų.
62
Ir
del
dėl
To
to
labai liūdna darosi.
63
Šiandie šeštadienis.
Padumok
Padūmok
tu šiandie
64
apie mane. Man šiandie labai
65
labai liūdna.
66
Padūmok apie mane, Vandukėli!
67
Aš jau nebežinau, kas man bedaryti.
68
Ar aš bepagysiu kada, ar
bebusiu
bebūsiu
stiprus?
69
O Tu
padumok
padūmok
apie mane, Vanduk,
70
padumok!
padūmok!
71
Tavo
Bal
c
Critical note: Baliukas ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bal

Facsimile Image Placeholder

Kaip gerai! Vakar parėjęs namo radau
1
Kaip gerai! Vakar parėjęs namo radau
2
laišką – nuo
broliuko,
broliuko,
n
Note: Greičiausiai Balys Sruoga buvo gavęs brolio Kazimiero Sruogos, studijavusio Berlyne, laišką, kuris neišliko.
nuo
Kiršos
Kiršos
n
Note: Faustas Kirša Baliui Sruogai neseniai buvo parašęs laišką, kuris toliau skelbiamas visas, nes jame atsispindi įvairios to meto bičiulių bendravimo temos (Lietuvos politika, meilės nuotykiai, studijų problemos, kūrybos kritika, ateities planai), juntamas artimas, nuoširdus santykis, bravūra: „Pagarbintas! / Rašau su pirštine. Jei neišskaitysi, tai ne aš kaltas, bet šaltis. Kambary rankas nušalau; paraudonavo kaip Galaunės žandai. Po kūną lydekiai šliaužo. Rimtai ir dirbti negali. Kambarį kūrenu, kūrenu – vis šalta, mat lange stiklo nėra. Tegul juos galas, tuos vokiečius! Tavo laiškas taip parašytas, kad aš vėl turiu visą eilę aiškinimų duoti. Bene nori, kad aš prisipažinčiau, į ką Berlyne įsimylėjęs esu. Vieną dalyką teįspėjai – tai fizionomiją, nes ji pas tvorą imta. Dėl universito daug kur ne taip manai. Visų pirma liudymas. Aš ne tik nenoriu gauti liudymo, bet neimu jokių žymių, kad lankau. Visos mano pastangos – sistematizuoti patį save, nes aš, kaip žinai, ligi šiol trankiaus ir trankiaus nežinybėje. Aš jau buvau tiek nusiminęs, kad maniau nebegalėsiąs savęs už sprando suimti, neįstengsiu sistematizuotis. Pasirodo, mat dar nedaug nuo galvos plaukų nukrito, kad viską galiu – ir dirbti, ir šen ten save pakreipti. Be to, nemanyk, kad aš jau taip durnai nesuprantu vokiečių kalbos. Skaitau, kaip sūrį laužiu. Svarbiausia įprasti kalbant vokiečius suprasti. Dabar visa suprantu. Retai kur gale sakinio durnas žodelytis ab, in ar auf suardo vadžias. Bet aš irgi ne kvailas. Tuoj vietoj peržegnoju tą sakinį ir seku toliau. Aš turiu pakankamai naudos, kad galėčiau mesti. Visai suprantu jūsų seminarus, bet ten jau reikia mokėti vokiečių kalba laisvai kalbėti, jei ten aktingiau dalyvauti. Tuo tarpu laisvai aš nė flirtuoti negaliu. Vokiečių kalba laisvai nusiperku cukraus, duonos, tabokos; pasitaisau batus; suklydusiems galiu kartais gatvę nurodyti etc. / Kas įdomiau – tai Tavo miuncheniška meilė. Na, brolau, nepavydžiu. Panelė Vanda pasakojo. Kad man taip, aš pražūčia. Aš manau, kad aš karštesnis negu Tu. Tu gali tepabėgti iš buto ir tiek. A-a, čia ne Kauno „polnogrudoja“. Broli, visais mano krikščioniškais jausmais aš turėčiau Tave gelbėti. Būdamas arčiau – gelbėčiau. Bet dabar – negaliu. Be to, juk Tu toks sumanus, padarysi naują manevrą ir laimėsi. Na, antra vertus, Tau jau nėra tokia didelė nelaimė – vokiškai išmokai! Ar ne vis tiek kokia kaina? Aš manau, kad tokiu būdu Tu ir doktoratą gausi! Iš Lietuvos neturiu jau taip daug žinių, kad galėčiau Tau daugiau paaiškinti. Gavau iš Kauno laiškų, kur seimo narys rašo: „Mes visur pralaimėjom. [?] triumfuoja, Vilnius nežinomom valandom atidėtas lenkų krepšelin. Lenkų ir durniausi faktai neveikia mūsų naudai. Apie šmugelį beveik iš pusiau ministerio teko patirti labai liūdnų žinių. Sugautas šmugelis – tiesa. Bet ne tas, kuris reikėjo. Privatiniai šmugeliai laimingai pasiseka. Čia buvo valstybinis šmugelis – bolševikams papirkti, kad mūsų valstybė gautų geresnių vagonų. Deja, apie šmugelio siuntimą nebuvo painformuoti tie, kuriems reikia žinoti. Per žioplumą įvyko košė. Kaip „soldaskaja žena, sami sebia vysekli“. Ką patys lietuviai neva konfiksavo – tai niekis, bet bolševikams pateko apie 2 vagonu. Po to bolševikai labai suvaržė mūsų atstovybę Maskvoj. Apsistatė šnipais. Črezvičaina. Be to, taip išpūstos aferos, kurios galai nuėjo teisman, nebegalima ištrinti. Nėra kaip prieš visuomenę pasiaiškinti, nei teismo užtrinti. Teisme paaiškės, bet kaip tą apeiti, kad valstybinę gėdą paslėpti ir kad kaltininkus nubausti. Tai, ką dabar Tau rašau, yra, žinoma, galima tik inter nos kalbėti. Kai aš tai sužinojau, žinai, man taip skaudu pasidarė, tarytum devyni šunes mane draskytų. Žioplių karalija! Juk tą patį ir latviai, ir kiti daro, bet ten galvų daugiau yra. / Tavo eilės „Miestas“ labai įdomios. Sujungi ir nauja, ir sena. Tik išmesk tokias vietas, pav., „arti be galo“. Sakau ne minties atžvilgiu, bet jokio stipraus ryšio neturi su visų kitų posmų stiprumu. Arba visos silpnu tonu rašyti, arba visos stipru, bet tokie naiviai neprilimpantys disonansai gadina visą ūpą. Dėl Tavo „Romuvos“ – prie ko čia laikas? Aš nesakiau, kad Tu jas vakar parašei. Mano jiems pasiųstos ištraukos irgi 1917 m. rašytos; dabar tik toliau rašiau ir kitur mintį pakreipiau. Bet būk ramus, ūpas jau kitur nukrypo, neberašau toliau. Matykit, šiemet sukanka – kažkaip prisiminiau – mano dešimt metų, kaip aš spaudoj pasirodžiau. Pirmas mano debiutas eilėmis buvo 1912 m. „Vilty“. Dėl to tai atminčiai noriu parengti vieną paemėlę – „Vėlę“. Parašyta 1917–1918 m. Nerodžiau niekam kaip ir kitų savo dalykų. Dabar noriu šiek tiek apivelkinti ir po 10 metų spaudoj pasirodymo noriu pradėti rodytis su didesniais dalykėliais. Jie nebus didesni nei mintim, nei forma, bet daugiau spaudos lapų užims – o su tuo tolimesnės išvados. / O be durnų eilių ir aš neapsieinu. Galiu pacituoti: „Vietom juodas, vietom baltas, / Tai granitas, tai asfaltas, / Tai betonas išlangytas, / Padangėn žmonėms iškeltas, / Tai suspaustos šiurkščios plytos / Dūmuos ir šauksmuos kankinas, – / Tai kultūrinis Berlynas.“ Arba tokios: / „Kaip tortas velykinis / Aš prie tavęs įdegintas einu. / Ne vienai tau – ir man skanus. / Laikytis, / Kai tavo akys geltontrynės / Blakstienom pradeda braukytis. / Bet trumpos šventės velykinės / Su tortais ir margais kiaušiniais…“ / Čia, manykit, Bukelskis rašo. Girdėjau, kad „Balse“ buvo apie Bukelskį rašyta, berods, po kažkokiu pseudonimu Putinas rašęs. Neskaičiau. Gal žinai? „Keturi vėjai“ jau net laikraščiuos skelbias. Bet kas, kur – nieko nežinau. „Balsas“ rašo: „Keturi vėjai“ – Binkis, Petrėnas, Šemerys, Galdikas, Jomantas. Gal Dievas padės jiems pasisakyti. / Aš vėl nusitempiau per 6 puslapius. Daugiau ilgų laiškų kaip sužadėtinei neberašysiu. Lik sveikas. / Faustas Kirša / P. S. Tik dabar patyriau, kad Tu sergi. Ką ten sumanei sirgti? Kalnuosna važiuokim!“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, 1922-01-30, iš Berlyno – į Miuncheną, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 1r–v, 2r–v, 3r–v, 4r).
ir ilgą nuo
3
tavęs.
tavęs.
n
Note: Minimas Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai neišliko.
Ir kaip
gerai
gerai,
kad tu nevažiuoji 19 namo!
4
Dar kartą tau galėsiu parašyti, dar ir dar tave
5
girdėti! O vakar aš buvau pas daktarą. Pasi-
6
rodo
rodo,
esanti gripė, jau keturios
sąvaitės,
savaitės,
ly-
7
giai tokia pat istorija, kaip buvo 1920 m.,
8
kai aš 4
sąvaitęs
savaites
prasivazojau.
prasivazojau.
n
Note: 1920 m. Balys Sruoga peršalo Baibokuose, sunkiai sirgo (apie jo savijautą plačiau žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-10, iš Baibokų – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 518, l. 1r; Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-12–14, iš Baibokų – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 655, l. 1–6r).
Lovoj gu-
9
lėti daktaras
butinai
būtinai
neliepė, nes karščio
10
kaip ir nėra, bet tiktai taip baisiai dur-
11
nai jaučiuosiu – atrodau visai
kaž koks
kažkoks
12
idijotas.
idiotas.
Mano
būto
buto
n
Note: Balys Sruoga iš Seglo pensiono 1922-02-02 persikraustė į Miuncheno priemiestį, už Izaro upės, bavarų aristokratų rajone, pas Simoną (München, Bogenhausen, Mühlbauerstr. 1 b/4 Simon) (plačiau apie persikraustymą į naują kambarį ir pirmuosius įspūdžius žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-02-04, iš Miuncheno – į Berlyną, in: LLTI BR, f. 53, b. 466, l. 1r).
nei
šeimininko
šeimininko,
nei
13
šeimininkės dar nėsu matęs, ir čia niekas
14
nežino, kad aš kiek sergu.
Kaž kokiai Kaž koksai
c
Critical note: Kažkoksai ] a c Kažkokiai, cor s pro pri i
Kaž koksai
Kažkoksai
baisiai
15
keistas ūpas čionai. Namai labai dideli, bet
16
tylus,
tylūs,
butas
ir gi
irgi
labai didelis, bet
gyvenam
gyvenam,
17
rodos
rodos,
Tik
tik
4 žmonės
šeimininkai, tarnaitė
18
ir aš,
girdis
girdis,
kaip
kaž kur
kažkur
vista
višta
kudakoja,
19
kaip palangėj
žvirbiai
c
Critical note: žvirbliai ] vid ex err žvirbiai, vid ex err om l
žvirbiai
žvirbliai
čirška. O ten
20
kaž kur
kažkur
toliau šviesu,
šiandie
šiandie,
matyti
matyti,
yra
21
kiek saulės. O aš, kaip kalinys, sėdžiu
per dien
perdien
22
palangėj,
palangėj
ir pats nežinau, ar aš esu, ar
Tai
tai
tiktai
23
sa taip
c
Critical note: taip ] cor pro sa, cor t pro s
taip
sau
kaž kokia
kažkokia
juoda dėmė tėra. Ir galva
24
tokia sunki, ir tik rankos dreba. Durnesnės pa-
25
dėties ir būti negali!
26
Atvažiuoti 24 in tave? Aš baisiai, baisiai no-
27
rėtau pamatyti,
Tik
tik
man rodos, kad kažin ar
28
bus gerai. Man rodos, kad Berlyne bus negerai.
29
Ten taip daug žmonių, su kuriais
susitikti ?
susitikti?
30
Paskui
atvažiuoti į
vakarą
vakarą,
man
rodos
rodos,
ir gi
irgi
31
nebūtų visai gerai. Bet
labiausia,
labiausiai
aš nenorė-
32
tau su niekuo daugiau susitikti. O Berlyne
33
to
neisvengsi.
neišvengsi.
Paskui labai daug dar priklauso
34
nuo mano sveikatos, ir pagaliau aš šiomis
35
dienomis laukiu piningų. Svarbiausia –
36
tai su sveikata. Jeigu viskas
bus butų
c
Critical note: būtų ] a c bus, corpro s
bu
bū
gerai,
37
tai gal aš ir atvažiuotau
kokia
kokią
22 ar 23, bet
38
šiandie aš nieko negaliu pasakyti,
nes
p
Physical note: [1r] //
nes

Facsimile Image Placeholder

39
pats nieko neišmanau, nes šiandie mane
40
taip tiktai tetraukia užmigti – užmigti ilgai.
41
Pažiurėsiu,
Pažiūrėsiu,
kaip jausiuos rytoj, tai vėl pa-
42
rašysiu. Man rodos, kad Tu Kaune vis tiktai
43
sustok ir rankraštį pati
inteik.
inteik.
n
Note: Balys Sruoga kartu su Vanda Daugirdaite ruošė spaudai brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset parengtą 58 a. l. Graikų literatūros istorijos vadovėlį. Jį iš prancūzų kalbos vertė Vanda Daugirdaitė, vertimą kalbos ir stiliaus aspektu tvarkė ir redagavo Balys Sruoga. Per mėnesį Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai pagal 1921-10-24 Balio Sruogos pasirašytą sutartį turėjo būti pristatomi 2 a. l. išversto ir suredaguoto veikalo teksto. Kiekvieną mėnesį už darbą Baliui Sruogai pagal sutartį mokėta po 800 auksinų (600 auksinų – tiesiogiai, o 200 auksinų kas mėnesį likdavo Švietimo ministerijos kasoje, likutis planuotas išmokėti pristačius galutinai sutvarkytą ir pabaigtą versti pirmąjį knygos tomą). Balys Sruoga kas mėnesį jam išmokėtus 600 auksinų persiųsdavo Vandai Daugirdaitei į Berlyną, kur ji studijavo. Vėliau Balys Sruoga, rekomenduodamas Vandą Daugirdaitę kaip vertėją, rašė: „Tačiau vertimų, kuriuos atliks p-lė V. Daugirdaitė, galutina redakcija pasilieka mano, už kuriuos aš savo marke atsakau – nes juos peržiūrėsiu“ (Balio Sruogos laiškas Jonui Rinkevičiui, 1923 m. antra pusė, iš Miuncheno – į Kauną, in: LLTI BR, f. 53, b. 695, l. 1v).
Krėvė
Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė (1882–1954), Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius, administravo Balio Sruogos ir Vandos Daugirdaitės spaudai rengiamo veikalo vertimo reikalus.
žino,
44
kad Tu verti ir kad aš redaguoju vertimą.
45
Toj dvasioj su juo ir kalbėk.
Del
Dėl
tų lankų,
kas
c
Critical note: ką ] a c kas, cor flpro -as
46
Tu namie versi, tai aš nežinau, kaip padaryti –
47
siusti
siųsti
į Miuncheną baisiai toli ir daug laiko išeis.
48
Paskutinieji lankai, kur aš skaičiau, nebuvo
49
jau tokie blogi, jeigu tu
atydžiau
atidžiau
paskui pati
50
taisytum, tai būtų priimtini visai. Bet svarbiausia
51
reikia ištesėti sutartis. Tai tolimesniam laikui,
52
o antra, jau Ministerijoj yra keli
tukstančiai
tūkstančiai
uždirbti,
53
kurie bus išmokėta, kai sutartis bus išpildyta.
54
Del
Dėl
avanso – pasikalbėk su
Krėve,
Krėve
paskui.
Del
Dėl
55
klaidų – tai labai daug nekalbėk. Laikykis „с досто-
56
инством“,
c
Critical note: [с досто]инством ] rus =oriai
инством“,
tik, žinoma, Krėvės neįžeisk.
57
Kokią tu knygą skaitei apie St.
George
Georgę
n
Note: Stefan George (1868–1933), vokiečių poetas, vienas žymiausių vokiečių simbolistų.
ir
58
Bonselį?
Bonselį?
n
Note: Waldemar Bonsels (1880–1952), vokiečių rašytojas. Vėliau Vanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie šį rašytoją, jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163.
Aš per paskutiniu du mėnesiu nieko
59
doro nepadariau ir
neperskaičiau
neperskaičiau,
ir
60
pats nebežinau, kas man bedaryti. Man rodos,
61
aš labai toli atsilikau nuo tavęs ir nuo kitų.
62
Ir
del
dėl
To
to
labai liūdna darosi.
63
Šiandie šeštadienis.
Padumok
Padūmok
tu šiandie
64
apie mane. Man šiandie labai
65
labai liūdna.
66
Padūmok apie mane, Vandukėli!
67
Aš jau nebežinau, kas man bedaryti.
68
Ar aš bepagysiu kada, ar
bebusiu
bebūsiu
stiprus?
69
O Tu
padumok
padūmok
apie mane, Vanduk,
70
padumok!
padūmok!
71
Tavo
Bal
c
Critical note: Baliukas ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bal

Facsimile Image Placeholder

Kaip gerai! Vakar parėjęs namo radau
1
Kaip gerai! Vakar parėjęs namo radau
2
laišką – nuo
broliuko,
broliuko,
n
Note: Greičiausiai Balys Sruoga buvo gavęs brolio Kazimiero Sruogos, studijavusio Berlyne, laišką, kuris neišliko.
nuo
Kiršos
Kiršos
n
Note: Faustas Kirša Baliui Sruogai neseniai buvo parašęs laišką, kuris toliau skelbiamas visas, nes jame atsispindi įvairios to meto bičiulių bendravimo temos (Lietuvos politika, meilės nuotykiai, studijų problemos, kūrybos kritika, ateities planai), juntamas artimas, nuoširdus santykis, bravūra: „Pagarbintas! / Rašau su pirštine. Jei neišskaitysi, tai ne aš kaltas, bet šaltis. Kambary rankas nušalau; paraudonavo kaip Galaunės žandai. Po kūną lydekiai šliaužo. Rimtai ir dirbti negali. Kambarį kūrenu, kūrenu – vis šalta, mat lange stiklo nėra. Tegul juos galas, tuos vokiečius! Tavo laiškas taip parašytas, kad aš vėl turiu visą eilę aiškinimų duoti. Bene nori, kad aš prisipažinčiau, į ką Berlyne įsimylėjęs esu. Vieną dalyką teįspėjai – tai fizionomiją, nes ji pas tvorą imta. Dėl universito daug kur ne taip manai. Visų pirma liudymas. Aš ne tik nenoriu gauti liudymo, bet neimu jokių žymių, kad lankau. Visos mano pastangos – sistematizuoti patį save, nes aš, kaip žinai, ligi šiol trankiaus ir trankiaus nežinybėje. Aš jau buvau tiek nusiminęs, kad maniau nebegalėsiąs savęs už sprando suimti, neįstengsiu sistematizuotis. Pasirodo, mat dar nedaug nuo galvos plaukų nukrito, kad viską galiu – ir dirbti, ir šen ten save pakreipti. Be to, nemanyk, kad aš jau taip durnai nesuprantu vokiečių kalbos. Skaitau, kaip sūrį laužiu. Svarbiausia įprasti kalbant vokiečius suprasti. Dabar visa suprantu. Retai kur gale sakinio durnas žodelytis ab, in ar auf suardo vadžias. Bet aš irgi ne kvailas. Tuoj vietoj peržegnoju tą sakinį ir seku toliau. Aš turiu pakankamai naudos, kad galėčiau mesti. Visai suprantu jūsų seminarus, bet ten jau reikia mokėti vokiečių kalba laisvai kalbėti, jei ten aktingiau dalyvauti. Tuo tarpu laisvai aš nė flirtuoti negaliu. Vokiečių kalba laisvai nusiperku cukraus, duonos, tabokos; pasitaisau batus; suklydusiems galiu kartais gatvę nurodyti etc. / Kas įdomiau – tai Tavo miuncheniška meilė. Na, brolau, nepavydžiu. Panelė Vanda pasakojo. Kad man taip, aš pražūčia. Aš manau, kad aš karštesnis negu Tu. Tu gali tepabėgti iš buto ir tiek. A-a, čia ne Kauno „polnogrudoja“. Broli, visais mano krikščioniškais jausmais aš turėčiau Tave gelbėti. Būdamas arčiau – gelbėčiau. Bet dabar – negaliu. Be to, juk Tu toks sumanus, padarysi naują manevrą ir laimėsi. Na, antra vertus, Tau jau nėra tokia didelė nelaimė – vokiškai išmokai! Ar ne vis tiek kokia kaina? Aš manau, kad tokiu būdu Tu ir doktoratą gausi! Iš Lietuvos neturiu jau taip daug žinių, kad galėčiau Tau daugiau paaiškinti. Gavau iš Kauno laiškų, kur seimo narys rašo: „Mes visur pralaimėjom. [?] triumfuoja, Vilnius nežinomom valandom atidėtas lenkų krepšelin. Lenkų ir durniausi faktai neveikia mūsų naudai. Apie šmugelį beveik iš pusiau ministerio teko patirti labai liūdnų žinių. Sugautas šmugelis – tiesa. Bet ne tas, kuris reikėjo. Privatiniai šmugeliai laimingai pasiseka. Čia buvo valstybinis šmugelis – bolševikams papirkti, kad mūsų valstybė gautų geresnių vagonų. Deja, apie šmugelio siuntimą nebuvo painformuoti tie, kuriems reikia žinoti. Per žioplumą įvyko košė. Kaip „soldaskaja žena, sami sebia vysekli“. Ką patys lietuviai neva konfiksavo – tai niekis, bet bolševikams pateko apie 2 vagonu. Po to bolševikai labai suvaržė mūsų atstovybę Maskvoj. Apsistatė šnipais. Črezvičaina. Be to, taip išpūstos aferos, kurios galai nuėjo teisman, nebegalima ištrinti. Nėra kaip prieš visuomenę pasiaiškinti, nei teismo užtrinti. Teisme paaiškės, bet kaip tą apeiti, kad valstybinę gėdą paslėpti ir kad kaltininkus nubausti. Tai, ką dabar Tau rašau, yra, žinoma, galima tik inter nos kalbėti. Kai aš tai sužinojau, žinai, man taip skaudu pasidarė, tarytum devyni šunes mane draskytų. Žioplių karalija! Juk tą patį ir latviai, ir kiti daro, bet ten galvų daugiau yra. / Tavo eilės „Miestas“ labai įdomios. Sujungi ir nauja, ir sena. Tik išmesk tokias vietas, pav., „arti be galo“. Sakau ne minties atžvilgiu, bet jokio stipraus ryšio neturi su visų kitų posmų stiprumu. Arba visos silpnu tonu rašyti, arba visos stipru, bet tokie naiviai neprilimpantys disonansai gadina visą ūpą. Dėl Tavo „Romuvos“ – prie ko čia laikas? Aš nesakiau, kad Tu jas vakar parašei. Mano jiems pasiųstos ištraukos irgi 1917 m. rašytos; dabar tik toliau rašiau ir kitur mintį pakreipiau. Bet būk ramus, ūpas jau kitur nukrypo, neberašau toliau. Matykit, šiemet sukanka – kažkaip prisiminiau – mano dešimt metų, kaip aš spaudoj pasirodžiau. Pirmas mano debiutas eilėmis buvo 1912 m. „Vilty“. Dėl to tai atminčiai noriu parengti vieną paemėlę – „Vėlę“. Parašyta 1917–1918 m. Nerodžiau niekam kaip ir kitų savo dalykų. Dabar noriu šiek tiek apivelkinti ir po 10 metų spaudoj pasirodymo noriu pradėti rodytis su didesniais dalykėliais. Jie nebus didesni nei mintim, nei forma, bet daugiau spaudos lapų užims – o su tuo tolimesnės išvados. / O be durnų eilių ir aš neapsieinu. Galiu pacituoti: „Vietom juodas, vietom baltas, / Tai granitas, tai asfaltas, / Tai betonas išlangytas, / Padangėn žmonėms iškeltas, / Tai suspaustos šiurkščios plytos / Dūmuos ir šauksmuos kankinas, – / Tai kultūrinis Berlynas.“ Arba tokios: / „Kaip tortas velykinis / Aš prie tavęs įdegintas einu. / Ne vienai tau – ir man skanus. / Laikytis, / Kai tavo akys geltontrynės / Blakstienom pradeda braukytis. / Bet trumpos šventės velykinės / Su tortais ir margais kiaušiniais…“ / Čia, manykit, Bukelskis rašo. Girdėjau, kad „Balse“ buvo apie Bukelskį rašyta, berods, po kažkokiu pseudonimu Putinas rašęs. Neskaičiau. Gal žinai? „Keturi vėjai“ jau net laikraščiuos skelbias. Bet kas, kur – nieko nežinau. „Balsas“ rašo: „Keturi vėjai“ – Binkis, Petrėnas, Šemerys, Galdikas, Jomantas. Gal Dievas padės jiems pasisakyti. / Aš vėl nusitempiau per 6 puslapius. Daugiau ilgų laiškų kaip sužadėtinei neberašysiu. Lik sveikas. / Faustas Kirša / P. S. Tik dabar patyriau, kad Tu sergi. Ką ten sumanei sirgti? Kalnuosna važiuokim!“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, 1922-01-30, iš Berlyno – į Miuncheną, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 1r–v, 2r–v, 3r–v, 4r).
ir ilgą nuo
3
tavęs.
tavęs.
n
Note: Minimas Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai neišliko.
Ir kaip
gerai
gerai,
kad tu nevažiuoji 19 namo!
4
Dar kartą tau galėsiu parašyti, dar ir dar tave
5
girdėti! O vakar aš buvau pas daktarą. Pasi-
6
rodo
rodo,
esanti gripė, jau keturios
sąvaitės,
savaitės,
ly-
7
giai tokia pat istorija, kaip buvo 1920 m.,
8
kai aš 4
sąvaitęs
savaites
prasivazojau.
prasivazojau.
n
Note: 1920 m. Balys Sruoga peršalo Baibokuose, sunkiai sirgo (apie jo savijautą plačiau žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-10, iš Baibokų – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 518, l. 1r; Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-12–14, iš Baibokų – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 655, l. 1–6r).
Lovoj gu-
9
lėti daktaras
butinai
būtinai
neliepė, nes karščio
10
kaip ir nėra, bet tiktai taip baisiai dur-
11
nai jaučiuosiu – atrodau visai
kaž koks
kažkoks
12
idijotas.
idiotas.
Mano
būto
buto
n
Note: Balys Sruoga iš Seglo pensiono 1922-02-02 persikraustė į Miuncheno priemiestį, už Izaro upės, bavarų aristokratų rajone, pas Simoną (München, Bogenhausen, Mühlbauerstr. 1 b/4 Simon) (plačiau apie persikraustymą į naują kambarį ir pirmuosius įspūdžius žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-02-04, iš Miuncheno – į Berlyną, in: LLTI BR, f. 53, b. 466, l. 1r).
nei
šeimininko
šeimininko,
nei
13
šeimininkės dar nėsu matęs, ir čia niekas
14
nežino, kad aš kiek sergu.
Kaž kokiai Kaž koksai
c
Critical note: Kažkoksai ] a c Kažkokiai, cor s pro pri i
Kaž koksai
Kažkoksai
baisiai
15
keistas ūpas čionai. Namai labai dideli, bet
16
tylus,
tylūs,
butas
ir gi
irgi
labai didelis, bet
gyvenam
gyvenam,
17
rodos
rodos,
Tik
tik
4 žmonės
šeimininkai, tarnaitė
18
ir aš,
girdis
girdis,
kaip
kaž kur
kažkur
vista
višta
kudakoja,
19
kaip palangėj
žvirbiai
c
Critical note: žvirbliai ] vid ex err žvirbiai, vid ex err om l
žvirbiai
žvirbliai
čirška. O ten
20
kaž kur
kažkur
toliau šviesu,
šiandie
šiandie,
matyti
matyti,
yra
21
kiek saulės. O aš, kaip kalinys, sėdžiu
per dien
perdien
22
palangėj,
palangėj
ir pats nežinau, ar aš esu, ar
Tai
tai
tiktai
23
sa taip
c
Critical note: taip ] cor pro sa, cor t pro s
taip
sau
kaž kokia
kažkokia
juoda dėmė tėra. Ir galva
24
tokia sunki, ir tik rankos dreba. Durnesnės pa-
25
dėties ir būti negali!
26
Atvažiuoti 24 in tave? Aš baisiai, baisiai no-
27
rėtau pamatyti,
Tik
tik
man rodos, kad kažin ar
28
bus gerai. Man rodos, kad Berlyne bus negerai.
29
Ten taip daug žmonių, su kuriais
susitikti ?
susitikti?
30
Paskui
atvažiuoti į
vakarą
vakarą,
man
rodos
rodos,
ir gi
irgi
31
nebūtų visai gerai. Bet
labiausia,
labiausiai
aš nenorė-
32
tau su niekuo daugiau susitikti. O Berlyne
33
to
neisvengsi.
neišvengsi.
Paskui labai daug dar priklauso
34
nuo mano sveikatos, ir pagaliau aš šiomis
35
dienomis laukiu piningų. Svarbiausia –
36
tai su sveikata. Jeigu viskas
bus butų
c
Critical note: būtų ] a c bus, corpro s
bu
bū
gerai,
37
tai gal aš ir atvažiuotau
kokia
kokią
22 ar 23, bet
38
šiandie aš nieko negaliu pasakyti,
nes
p
Physical note: [1r] //
nes

Facsimile Image Placeholder

39
pats nieko neišmanau, nes šiandie mane
40
taip tiktai tetraukia užmigti – užmigti ilgai.
41
Pažiurėsiu,
Pažiūrėsiu,
kaip jausiuos rytoj, tai vėl pa-
42
rašysiu. Man rodos, kad Tu Kaune vis tiktai
43
sustok ir rankraštį pati
inteik.
inteik.
n
Note: Balys Sruoga kartu su Vanda Daugirdaite ruošė spaudai brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset parengtą 58 a. l. Graikų literatūros istorijos vadovėlį. Jį iš prancūzų kalbos vertė Vanda Daugirdaitė, vertimą kalbos ir stiliaus aspektu tvarkė ir redagavo Balys Sruoga. Per mėnesį Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai pagal 1921-10-24 Balio Sruogos pasirašytą sutartį turėjo būti pristatomi 2 a. l. išversto ir suredaguoto veikalo teksto. Kiekvieną mėnesį už darbą Baliui Sruogai pagal sutartį mokėta po 800 auksinų (600 auksinų – tiesiogiai, o 200 auksinų kas mėnesį likdavo Švietimo ministerijos kasoje, likutis planuotas išmokėti pristačius galutinai sutvarkytą ir pabaigtą versti pirmąjį knygos tomą). Balys Sruoga kas mėnesį jam išmokėtus 600 auksinų persiųsdavo Vandai Daugirdaitei į Berlyną, kur ji studijavo. Vėliau Balys Sruoga, rekomenduodamas Vandą Daugirdaitę kaip vertėją, rašė: „Tačiau vertimų, kuriuos atliks p-lė V. Daugirdaitė, galutina redakcija pasilieka mano, už kuriuos aš savo marke atsakau – nes juos peržiūrėsiu“ (Balio Sruogos laiškas Jonui Rinkevičiui, 1923 m. antra pusė, iš Miuncheno – į Kauną, in: LLTI BR, f. 53, b. 695, l. 1v).
Krėvė
Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė (1882–1954), Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius, administravo Balio Sruogos ir Vandos Daugirdaitės spaudai rengiamo veikalo vertimo reikalus.
žino,
44
kad Tu verti ir kad aš redaguoju vertimą.
45
Toj dvasioj su juo ir kalbėk.
Del
Dėl
tų lankų,
kas
c
Critical note: ką ] a c kas, cor flpro -as
46
Tu namie versi, tai aš nežinau, kaip padaryti –
47
siusti
siųsti
į Miuncheną baisiai toli ir daug laiko išeis.
48
Paskutinieji lankai, kur aš skaičiau, nebuvo
49
jau tokie blogi, jeigu tu
atydžiau
atidžiau
paskui pati
50
taisytum, tai būtų priimtini visai. Bet svarbiausia
51
reikia ištesėti sutartis. Tai tolimesniam laikui,
52
o antra, jau Ministerijoj yra keli
tukstančiai
tūkstančiai
uždirbti,
53
kurie bus išmokėta, kai sutartis bus išpildyta.
54
Del
Dėl
avanso – pasikalbėk su
Krėve,
Krėve
paskui.
Del
Dėl
55
klaidų – tai labai daug nekalbėk. Laikykis „с досто-
56
инством“,
c
Critical note: [с досто]инством ] rus =oriai
инством“,
tik, žinoma, Krėvės neįžeisk.
57
Kokią tu knygą skaitei apie St.
George
Georgę
n
Note: Stefan George (1868–1933), vokiečių poetas, vienas žymiausių vokiečių simbolistų.
ir
58
Bonselį?
Bonselį?
n
Note: Waldemar Bonsels (1880–1952), vokiečių rašytojas. Vėliau Vanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie šį rašytoją, jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163.
Aš per paskutiniu du mėnesiu nieko
59
doro nepadariau ir
neperskaičiau
neperskaičiau,
ir
60
pats nebežinau, kas man bedaryti. Man rodos,
61
aš labai toli atsilikau nuo tavęs ir nuo kitų.
62
Ir
del
dėl
To
to
labai liūdna darosi.
63
Šiandie šeštadienis.
Padumok
Padūmok
tu šiandie
64
apie mane. Man šiandie labai
65
labai liūdna.
66
Padūmok apie mane, Vandukėli!
67
Aš jau nebežinau, kas man bedaryti.
68
Ar aš bepagysiu kada, ar
bebusiu
bebūsiu
stiprus?
69
O Tu
padumok
padūmok
apie mane, Vanduk,
70
padumok!
padūmok!
71
Tavo
Bal
c
Critical note: Baliukas ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bal
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 2
Note: Greičiausiai Balys Sruoga buvo gavęs brolio Kazimiero Sruogos, studijavusio Berlyne, laišką, kuris neišliko.
a3
Line number 2
Note: Faustas Kirša Baliui Sruogai neseniai buvo parašęs laišką, kuris toliau skelbiamas visas, nes jame atsispindi įvairios to meto bičiulių bendravimo temos (Lietuvos politika, meilės nuotykiai, studijų problemos, kūrybos kritika, ateities planai), juntamas artimas, nuoširdus santykis, bravūra: „Pagarbintas! / Rašau su pirštine. Jei neišskaitysi, tai ne aš kaltas, bet šaltis. Kambary rankas nušalau; paraudonavo kaip Galaunės žandai. Po kūną lydekiai šliaužo. Rimtai ir dirbti negali. Kambarį kūrenu, kūrenu – vis šalta, mat lange stiklo nėra. Tegul juos galas, tuos vokiečius! Tavo laiškas taip parašytas, kad aš vėl turiu visą eilę aiškinimų duoti. Bene nori, kad aš prisipažinčiau, į ką Berlyne įsimylėjęs esu. Vieną dalyką teįspėjai – tai fizionomiją, nes ji pas tvorą imta. Dėl universito daug kur ne taip manai. Visų pirma liudymas. Aš ne tik nenoriu gauti liudymo, bet neimu jokių žymių, kad lankau. Visos mano pastangos – sistematizuoti patį save, nes aš, kaip žinai, ligi šiol trankiaus ir trankiaus nežinybėje. Aš jau buvau tiek nusiminęs, kad maniau nebegalėsiąs savęs už sprando suimti, neįstengsiu sistematizuotis. Pasirodo, mat dar nedaug nuo galvos plaukų nukrito, kad viską galiu – ir dirbti, ir šen ten save pakreipti. Be to, nemanyk, kad aš jau taip durnai nesuprantu vokiečių kalbos. Skaitau, kaip sūrį laužiu. Svarbiausia įprasti kalbant vokiečius suprasti. Dabar visa suprantu. Retai kur gale sakinio durnas žodelytis ab, in ar auf suardo vadžias. Bet aš irgi ne kvailas. Tuoj vietoj peržegnoju tą sakinį ir seku toliau. Aš turiu pakankamai naudos, kad galėčiau mesti. Visai suprantu jūsų seminarus, bet ten jau reikia mokėti vokiečių kalba laisvai kalbėti, jei ten aktingiau dalyvauti. Tuo tarpu laisvai aš nė flirtuoti negaliu. Vokiečių kalba laisvai nusiperku cukraus, duonos, tabokos; pasitaisau batus; suklydusiems galiu kartais gatvę nurodyti etc. / Kas įdomiau – tai Tavo miuncheniška meilė. Na, brolau, nepavydžiu. Panelė Vanda pasakojo. Kad man taip, aš pražūčia. Aš manau, kad aš karštesnis negu Tu. Tu gali tepabėgti iš buto ir tiek. A-a, čia ne Kauno „polnogrudoja“. Broli, visais mano krikščioniškais jausmais aš turėčiau Tave gelbėti. Būdamas arčiau – gelbėčiau. Bet dabar – negaliu. Be to, juk Tu toks sumanus, padarysi naują manevrą ir laimėsi. Na, antra vertus, Tau jau nėra tokia didelė nelaimė – vokiškai išmokai! Ar ne vis tiek kokia kaina? Aš manau, kad tokiu būdu Tu ir doktoratą gausi! Iš Lietuvos neturiu jau taip daug žinių, kad galėčiau Tau daugiau paaiškinti. Gavau iš Kauno laiškų, kur seimo narys rašo: „Mes visur pralaimėjom. [?] triumfuoja, Vilnius nežinomom valandom atidėtas lenkų krepšelin. Lenkų ir durniausi faktai neveikia mūsų naudai. Apie šmugelį beveik iš pusiau ministerio teko patirti labai liūdnų žinių. Sugautas šmugelis – tiesa. Bet ne tas, kuris reikėjo. Privatiniai šmugeliai laimingai pasiseka. Čia buvo valstybinis šmugelis – bolševikams papirkti, kad mūsų valstybė gautų geresnių vagonų. Deja, apie šmugelio siuntimą nebuvo painformuoti tie, kuriems reikia žinoti. Per žioplumą įvyko košė. Kaip „soldaskaja žena, sami sebia vysekli“. Ką patys lietuviai neva konfiksavo – tai niekis, bet bolševikams pateko apie 2 vagonu. Po to bolševikai labai suvaržė mūsų atstovybę Maskvoj. Apsistatė šnipais. Črezvičaina. Be to, taip išpūstos aferos, kurios galai nuėjo teisman, nebegalima ištrinti. Nėra kaip prieš visuomenę pasiaiškinti, nei teismo užtrinti. Teisme paaiškės, bet kaip tą apeiti, kad valstybinę gėdą paslėpti ir kad kaltininkus nubausti. Tai, ką dabar Tau rašau, yra, žinoma, galima tik inter nos kalbėti. Kai aš tai sužinojau, žinai, man taip skaudu pasidarė, tarytum devyni šunes mane draskytų. Žioplių karalija! Juk tą patį ir latviai, ir kiti daro, bet ten galvų daugiau yra. / Tavo eilės „Miestas“ labai įdomios. Sujungi ir nauja, ir sena. Tik išmesk tokias vietas, pav., „arti be galo“. Sakau ne minties atžvilgiu, bet jokio stipraus ryšio neturi su visų kitų posmų stiprumu. Arba visos silpnu tonu rašyti, arba visos stipru, bet tokie naiviai neprilimpantys disonansai gadina visą ūpą. Dėl Tavo „Romuvos“ – prie ko čia laikas? Aš nesakiau, kad Tu jas vakar parašei. Mano jiems pasiųstos ištraukos irgi 1917 m. rašytos; dabar tik toliau rašiau ir kitur mintį pakreipiau. Bet būk ramus, ūpas jau kitur nukrypo, neberašau toliau. Matykit, šiemet sukanka – kažkaip prisiminiau – mano dešimt metų, kaip aš spaudoj pasirodžiau. Pirmas mano debiutas eilėmis buvo 1912 m. „Vilty“. Dėl to tai atminčiai noriu parengti vieną paemėlę – „Vėlę“. Parašyta 1917–1918 m. Nerodžiau niekam kaip ir kitų savo dalykų. Dabar noriu šiek tiek apivelkinti ir po 10 metų spaudoj pasirodymo noriu pradėti rodytis su didesniais dalykėliais. Jie nebus didesni nei mintim, nei forma, bet daugiau spaudos lapų užims – o su tuo tolimesnės išvados. / O be durnų eilių ir aš neapsieinu. Galiu pacituoti: „Vietom juodas, vietom baltas, / Tai granitas, tai asfaltas, / Tai betonas išlangytas, / Padangėn žmonėms iškeltas, / Tai suspaustos šiurkščios plytos / Dūmuos ir šauksmuos kankinas, – / Tai kultūrinis Berlynas.“ Arba tokios: / „Kaip tortas velykinis / Aš prie tavęs įdegintas einu. / Ne vienai tau – ir man skanus. / Laikytis, / Kai tavo akys geltontrynės / Blakstienom pradeda braukytis. / Bet trumpos šventės velykinės / Su tortais ir margais kiaušiniais…“ / Čia, manykit, Bukelskis rašo. Girdėjau, kad „Balse“ buvo apie Bukelskį rašyta, berods, po kažkokiu pseudonimu Putinas rašęs. Neskaičiau. Gal žinai? „Keturi vėjai“ jau net laikraščiuos skelbias. Bet kas, kur – nieko nežinau. „Balsas“ rašo: „Keturi vėjai“ – Binkis, Petrėnas, Šemerys, Galdikas, Jomantas. Gal Dievas padės jiems pasisakyti. / Aš vėl nusitempiau per 6 puslapius. Daugiau ilgų laiškų kaip sužadėtinei neberašysiu. Lik sveikas. / Faustas Kirša / P. S. Tik dabar patyriau, kad Tu sergi. Ką ten sumanei sirgti? Kalnuosna važiuokim!“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, 1922-01-30, iš Berlyno – į Miuncheną, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 1r–v, 2r–v, 3r–v, 4r).
a3
Line number 3
Note: Minimas Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai neišliko.
a3
Line number 8
Note: 1920 m. Balys Sruoga peršalo Baibokuose, sunkiai sirgo (apie jo savijautą plačiau žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-10, iš Baibokų – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 518, l. 1r; Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920-08-12–14, iš Baibokų – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 655, l. 1–6r).
a3
Line number 12
Note: Balys Sruoga iš Seglo pensiono 1922-02-02 persikraustė į Miuncheno priemiestį, už Izaro upės, bavarų aristokratų rajone, pas Simoną (München, Bogenhausen, Mühlbauerstr. 1 b/4 Simon) (plačiau apie persikraustymą į naują kambarį ir pirmuosius įspūdžius žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-02-04, iš Miuncheno – į Berlyną, in: LLTI BR, f. 53, b. 466, l. 1r).
a1
Line number 14
Critical note: Kažkoksai ] a c Kažkokiai, cor s pro pri i
a1
Line number 19
Critical note: žvirbliai ] vid ex err žvirbiai, vid ex err om l
a1
Line number 23
Critical note: taip ] cor pro sa, cor t pro s
a1
Line number 36
Critical note: būtų ] a c bus, corpro s
a1
Line number 38
Physical note: [1r] //
a3
Line number 43
Note: Balys Sruoga kartu su Vanda Daugirdaite ruošė spaudai brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset parengtą 58 a. l. Graikų literatūros istorijos vadovėlį. Jį iš prancūzų kalbos vertė Vanda Daugirdaitė, vertimą kalbos ir stiliaus aspektu tvarkė ir redagavo Balys Sruoga. Per mėnesį Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai pagal 1921-10-24 Balio Sruogos pasirašytą sutartį turėjo būti pristatomi 2 a. l. išversto ir suredaguoto veikalo teksto. Kiekvieną mėnesį už darbą Baliui Sruogai pagal sutartį mokėta po 800 auksinų (600 auksinų – tiesiogiai, o 200 auksinų kas mėnesį likdavo Švietimo ministerijos kasoje, likutis planuotas išmokėti pristačius galutinai sutvarkytą ir pabaigtą versti pirmąjį knygos tomą). Balys Sruoga kas mėnesį jam išmokėtus 600 auksinų persiųsdavo Vandai Daugirdaitei į Berlyną, kur ji studijavo. Vėliau Balys Sruoga, rekomenduodamas Vandą Daugirdaitę kaip vertėją, rašė: „Tačiau vertimų, kuriuos atliks p-lė V. Daugirdaitė, galutina redakcija pasilieka mano, už kuriuos aš savo marke atsakau – nes juos peržiūrėsiu“ (Balio Sruogos laiškas Jonui Rinkevičiui, 1923 m. antra pusė, iš Miuncheno – į Kauną, in: LLTI BR, f. 53, b. 695, l. 1v).
a3
Line number 43
Note: Vincas Krėvė (1882–1954), Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius, administravo Balio Sruogos ir Vandos Daugirdaitės spaudai rengiamo veikalo vertimo reikalus.
a1
Line number 45
Critical note: ką ] a c kas, cor flpro -as
a1
Line number 56
Critical note: [с досто]инством ] rus =oriai
a3
Line number 57
Note: Stefan George (1868–1933), vokiečių poetas, vienas žymiausių vokiečių simbolistų.
a3
Line number 58
Note: Waldemar Bonsels (1880–1952), vokiečių rašytojas. Vėliau Vanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie šį rašytoją, jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163.
a1
Line number 71
Critical note: Baliukas ] sign
a1
Line number 71
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1922_02_18_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1922_02_18_vd_1v.jpgX (Close panel)
image