Vandai Daugirdaitei, 1922-08-25

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1922-08-25

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 532. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1922-08-14 laišką (grįžus iš Miuncheno į Lietuvą vasaros atostogų, galvojama, kaip susitikti), turinį (praėjus dešimčiai dienų). Rašyta 17,1 × 25,3 cm laiškinio, iš didesnio rinkinio išplėšto melsvos spalvos popieriaus dryželiais lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Ištepta, dėmėta. Yra juosvų pirštų atspaudų žymių. Kraštai aplankstyti, yra įplyšimų. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio mašinraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 227–228. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1922-08-25: Variantas 1 - Genetinis
  • Witness a2: 1922-08-25: Variantas 2 - Diplomatinis
  • Witness a3: 1922-08-25: Variantas 3 - Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: autorinį rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinio užrašo sluoksnį parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Baibokų – į Būgius, 1922-08-25, l. 1r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1922_08_25_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinio rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas autorinio rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste autoriaus taisyta vieta pakomentuojama pažyma c („critical note“), o lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Vandukai mylimas, ar tu žinai, kad jau
1
Vandukai mylimas, ar tu žinai, kad jau
2
dešimts dienų praslinko, kaip jau tu
nuo
c
Critical note: nuo ] ins s l
nuo
manęs
3
toli. O šiandie tokį negerą sapną sapna-
4
vau,
vau
ir verkiau per sapną. O sapna-
5
vau, kad kažkur mes buvom toli toli,
6
buvo daug žmonių, ir tu mane apleidai.
7
Aš norėjau pasivyti, aš pasivydams
8
raudojau, ir tu taip
g negerai
c
Critical note: negerai ] cor n pro g
negerai
į mane
9
pažvelgei, kad aš taip išsigandau ir
10
pabudau – čia tekanti saulė ties mano
11
lova švietė. Kodel aš tokį negerą sapną
12
sapnavau – ir kodel man šiandie
13
taip baisu? Vanduk, Vanduk!
14
Mano gyvenimas dabar toks ramus, tik
15
upas
ūpas
namie toksai liūdnas.
Brolis
Brolis
n
Note: Aniolas Sruoga (1890–1936), vyresnysis Balio Sruogos brolis, ūkininkavo Baibokuose.
bro-
16
lienę
lienę
n
Note: Milda Čibaitė, pirmoji Aniolo Sruogos žmona, su kuria jis išgyveno dvejus metus, kaimynų Čibų dukra. „Buvo vedęs dailią merginą, kuri tačiau sirgo džiova, apkrėtė vyrą ir netrukus pasimirė“ (Vanda Sruogienė, „Po velėna pumpurėlis“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 36). „Aniolas pirmą žmoną Čibaitę vedė iš to paties Baibokų kaimo. Ji buvo vienturtė, su dideliu kraičiu. Tėvai žemės turėjo nedaug, tik 12 ha, bet gyveno gerai. Daug pinigo gaudavo iš savo malūno ir karšyklos. Sruogai vestuves iškėlė tokias, kokių žmonės negirdėjo ir neregėjo. Pulkas buvo toks didelis, kad jo vieno buvo pilna seklyčia, kokie du desėtkai. Suvažiavo visi broliai, privežė dovanų, indų. // Čibaitė buvo Sruogienės krikšto duktė. Vargšė, neilgai pagyvenusi, jauna pasimirė. Liko mažas vaikas. Netrukus ir tas nuėjo pas savo motinėlę į kapus“ (Agota Šavenytė-Marinskienė, „[Prisiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 35–36).
buvo nuvežęs
i
į
gydytoją, į Panevė-
17
ži,
žį,
ten pasakė jam, kad brolienė gal
18
dar iki Kalėdų išgyvens, o gal ir ne.
19
Tai brolis labai nusiminęs. Dabar ji
buna
būna
20
pas savo tėvus (už 1
kilometr),
kilometr.),
bet brolis
21
nori ją atsigabenti pas mus, bet tėvai
22
nelabai nori, nes
motina
motina
n
Note: Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930), Balio Sruogos motina.
praverčia
23
besirūpindama apie mažytę
dukterį
dukterį
n
Note: Turbūt kalbama apie Aniolo Sruogos gimusią dukterį, kurią prižiūrėti sūnui, susirgus jo žmonai, padėjo motina.
24
ir šeimininkaudama,
o ap
c
Critical note: o ] p ras ap
o
brolienę
25
prižiurėti
prižiūrėti,
sakos
sakos,
neištęsėsianti
neištesėsianti
jau,
26
nes ir pačiai nebe jaunatvė ir pati
27
nėra sveika (seniau buvo sulaužyta
28
koja ir
o dabar
c
Critical note: dabar ] cor pro o
dabar
dažnai skauda). Todel ir
29
susidaro toksai ūpas, kuris slegia
30
visus. Dar prisidėjo
rupesnis
rūpesnis
– iš Kauno
31
brolis
brolis
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje. „Atveždavo tėvui ir sulčių. Tėvas liepdavo jas vežtis atgal“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 16).
ir Co prisiuntė 2
vagonų vagonu
c
Critical note: vagonu ] cor fl -u pro
vagonu
bačku
bačkų
32
ju
jų
atgabenimas iš Subačiaus kainavo
33
42.000 markių, o šiandie vėl yra žinia,
34
kad atėjo dar du vagonai tokių
35
pat bačkų, o tuo tarpu iš
brolio
p
Physical note: [1r] //
brolio

Facsimile Image Placeholder

36
absoliutiškai nėra jokios ži-
37
nios
nios,
kas su tomis bačkomis da-
38
ryti, o jos džiūsta saulėj ir
griuva.
griūva.
39
Tėvas
Tėvas
n
Note: Pranciškus Sruoga (1846–1931), Balio Sruogos tėvas, ūkininkas Baibokuose.
rūpinas ir baras. 8–10
40
laukiame atvažiuojančio Galva-
41
nausko
nausko,
n
Note: Ernestas Galvanauskas (1882–1967), diplomatas, 1922 02–1924 06 ministras pirmininkas.
gal ir brolio. Tai tokiuose
42
rupesniuose
rūpesniuose
mano šiokios
43
dienos plaukia. Dabar trys
dienos
dienos,
44
kaip jau rašau straipsnį į
Naujie-
Naujie-
45
nas
nas
apie A. Vienuolio raštus – gerai
46
apie jį
rašau.
rašau.
n
Note: Padegėlis Kasmatė, „Užžėlusių takų dainius (Antanas Vienuolis) (Literatūros Darželis)“, in: Naujienos, 1923-02-06, Nr. 31, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-02-07, Nr. 32, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-09, Nr. 84, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-10, Nr. 85, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-11, Nr. 86, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-12, Nr. 87, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-13, Nr. 88, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-14, Nr. 89, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-16, Nr. 90, p. 4. Dar žr. Balys Sruoga, „Užžėlusių takų dainius“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 6: Literatūros kritika 1911–1923, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 378–401. Balys Sruoga, analizuodamas Antano Vienuolio pirmąjį raštų tomą, išleistą 1920 m. „Švyturio“ bendrovės Kaune, pristatė rašytojo asmenybę, apibūdino geriausių jo apysakų „Paskenduolė“, „Užžėlusiu taku“, „Paskutinė vietelė“, „Studiosus“, „Provokacija“, „Gyvenimo niekniekiai“, „Pati“, „Grįžo“ ypatumus, aptarė rašytojo įspūdžius iš Kaukazo šalies kūriniuose „Amžinasis smuikininkas“, „Užkeikti vienuoliai“, įspūdžius iš to meto Lietuvos gyvenimo kūriniuose „Auka“, „Karžygys“, „Karo ligoninėj“. Balys Sruoga kritiškai atsiliepė apie kitus Antano Vienuolio kūrinius – „Kalėjimo įspūdžiai“, „Krymo įspūdžiai“. Balys Sruoga pabrėžė, kad „ypatinga Vienuolio talento savybė: Vienuolis – nuoširdžiausias Lietuvos dainius. Pas jį nėra nė vienos eilutės, kuri būtų dirbtinė, jo nepergyventa, neiškentėta, neišraudota! Pas jį nėra nei vieno karžygio, kuris būtų pramanytas, būtų negyvas, būtų pretenzionalinis. Vienuolis nėra joks genijus, naujų pasaulių jis neatidengia, bet jis genijaus laimės ir neieško; jis nerašo taip, kad į save domės atkreipti, nei kad triukšmą sukelti, nei dėl to, by tik rašyti, by tik rašytoju būti. Jis rašo todėl, kad jam skauda, kad jis negali nerašyti, kad jis turi savo skausmą išlieti. Jis rašo todėl, kad jis myli savo aprašomuosius žmones, kad jis negali nekentėti, matydamas, kaip jie kenčia! Ir šiuo žvilgsniu Vienuolis drauge su Vaižgantu yra vieninteliai mūsų literatūroje!“ (Balys Sruoga, „Užžėlusių takų dainius“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 6, 2001, p. 380). Balys Sruoga, apibendrindamas Antano Vienuolio kūrybos aptarimą, teigė, kad: „Vienuolis nėra genijus, nėra kažkoks ypatingai žymus ir toli pasireiškiantis talentas, bet jis visas savo jėgas sunaudoja teigiamajai kūrybai, per tatai jo kartais ir literatūros žvilgsniu silpnesni dalykai yra labai svarbūs lietuvių idealizmo istorijos elementai. Vienuolis savo liūdnose apysakose neša žmoniškumo ir teisybės spindulius ir žadina žmoguje tą dieviškąją kibirkštėlę, kurią žmogus atsinešė su savim į pasaulį, bet kurią gyvenimo vėtra buvo nustelbusi! // Daugiau tokių rašytojų, pasakytau net paradoksą, daugiau tokių pesimistinių idealistų kaip A. Vienuolis, – ir gal mums nereikėtų taip ilgai laukti, kada mūsų visuomenė pagytų iš sąmonės lietuviško sukempėjimo ligos! […] // A. Vienuolio įdiegta liepsnelė dar ilgus metus plastės lietuvių jaunuomenės širdyse – ir tuo mes galime tiktai pasidžiaugti“ (Ibid., p. 401).
O vakarais tau
47
dumoju
dūmoju
ir su mintimi apie
48
tave užmiegu. Tiesa, kelias dienas
49
ukininkavau,
ūkininkavau,
išrinkau agurkus –
50
gavau apie 10 kapų, surinkau
api-
apy-
51
nius, apžiūrėjau, sutvarkiau bites
52
(tris kelmus), išrinkau beržynėliuose
53
grybus, priskyniau vantų. Dabar
54
tiktai rašomoji mašinėlė skamba.
55
Vanduk, kaip padaryti:
ar
c
Critical note: ar ] vid ex err pro
ar
rengiu eilių
56
knygą, bet aš neturiu daugelio mano
57
eiliu
eilių
rankraščių, kurios yra parašytos
58
l tau
c
Critical note: tau ] cor t pro l
tau
laiškuose. Daugiausia senesnių.
59
Tarp
kitko
kitko:
1) tų, kuriose yra sakinys „taip
60
ir atsiskiriu
neatsigręždamas“,
neatsigręždamas“,
n
Note: „Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama, / Vėtra kvatojasi gausdama, ūždama, / Gėlą svaigindama, laimę nuslėpdama, / Smiltis nunešdama, bokštus nupūsdama – – // Vėjas raudonas, lėkdamas, klykdamas, / Mažą žolelę ir erdves skardendamas, / Žemėj priglusdamas, toly išnykdamas, / Vėtra kvatojasi, vėtra gyvendamas – – // Ar nusikeikdamas, ar atsidusdamas, / Pastarą laimę į karstą lydėdamas, / Žemės po kojų, po vėtrą nejusdamas, / Tirpsti kaip ledas, patsai netikėdamas – – // Taip ir atsiskirsiu neatsigręždamas, / Pastarą slenkstį kelionės peržengdamas, / Laimę ir prapultį meilėje nešdamas, / Vėtrai kvatojanties vos nusilenkdamas – –“ (Balys Sruoga, „Į mėlynus tolius“, in: „Dievų takais“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 203). Eilėraščio teksto istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 786.
2) kur yra
61
sakinys „Suvertė mėnuo šešėlius, kad
62
lapuos
girgždėtų“,
girgždėtų“,
n
Note: „Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno, / Kad lapuos girgždėtų nakčia. / Ir mažas takelis, ir mažas krislelis girgždėdamas skamba pasauliui – – // Lelijos, žarijos, sapnai mėnesienos, / Sudegintos viltys, užuomaršos dienos / Ir dievo rūstybė nakčia! // Ir, rodos, maldautum priklupdams paskardėj, pakrantėj, / Kad viesula gėlą nuplaut, / Kad meilę, tikėjimą tavą, / Kad visą su širdžia išraut! // Ir girgžda šešėliai kaip užmirštos vėlės, / Kaip šaukias priglaust, neapleist! / Sapnai mėnesienos, meilautinės gėlės – – / Lyg kažkas, iš kapo staiga atsikėlęs, / Raudoja maldaudams atleist!“ (Balys Sruoga, „Užuomarša“, in: „Dievų takais“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 202). Eilėraščio teksto istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p.785–786.
3) tų, kur parašiau kar-
63
tą, kai mes pavasarį
buvo
buvom
pas Micke-
64
vičiaus klonį ir gėles
rinkom
rinkom,
ir dar
65
kitų. Žinai,
peržiurėk
peržiūrėk
tu
laiškus,
laiškus
ir
ir,
66
kurios Tau eilės pasirodys spausdinti-
67
nos knygoje „Dievų
takais“
takais“
n
Note: Eilėraščių ciklas „Dievų takais“ komponuotas 1917–1919 m. Jis pirmiausia pasirodė 1921 m. spaudoje (Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“], in: Skaitymai, Kaunas, 1921, kn. 3, p. 72–76; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[VIII. Būk nors mirksnį lengva viešnia]“, „[IX. Aš netyčia apsistojau]“, „[X. Del tavęs žadėjau būti]“, „[XI. Per tylų lauką, žiedų karūnas]“, „[XII. Pasauly – vienas…]“, „[XIII. Už perregimų kalnų]“, „[XIV. Krūtinę nuogą, rasotą veidą]“, „[XV. Ant žiedelių, ant baltų]“, „[XVI. Nusvirę linai]“, „[XVII. Šniokščia vinkšnos ir berželiai]“, „[XVIII. Užgavo sielą]“, „[XIX. Aš iš tolo atėjau]“, „[XX. Atėjai]“, „[XXI. Laimink skundą begalinį]“, „[XXII. Žvaigždė tylinti užėjo]“, „[XXIII. Žiūriu, žiūriu į tą šalį]“, in: Ibid., 1921, kn. 6, p. 30–38; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXIV. Vyšnios glaudžiasi palangėj]“, „[XXV. Liūlia, liūlia]“, „[XXVI. Laukiu tavęs]“, „[XXVII. Kai atėjo]“, „[XXVIII. Kiaurą naktį, naktužėlę]“, „[XXIX. Šiandie pasauly]“], in: Ibid., 1921, kn. 7, p. 78–81; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXX. Slenka valtelė, kaip debesėlis], „[XXXI. Sodo sfinksai ąžuoliniai]“, „[XXXII. Liūdnos alėjos tęsias be galo]“, „[XXXIII. Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno]“, „[XXXIV. Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama]“, in: Ibid., 1921, kn. 8, p. 83–85; Balys Sruoga, „Dievų takais“ (Pabaiga) „[Sutema atlankė žemę]“, in: Ibid., 1921, kn. 10, p. 64; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro liepų nusvirusius bokštus…]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“, in: Vainikai: Naujesniosios poezijos antologija, sudarė Kazys Binkis, Kaunas: Švyturys, 1921, p. 164–169). Vėliausią eilėraščių ciklo redakciją žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923, p. 1–167, Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 100–131; eilėraščių ciklo tekstų istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 743–744. Remiantis laiškais, galima atkurti eilėraščių, įkvėptų Vandos Daugirdaitės, rašymo impulsą, atmosferą, būseną: „Ach šiluma, šiluma! Atsimena Kaunas, Nemunas, Vilijos pakrantės, Tu – šitiek saulės, šitiek spindulių, šitiek šilumos! Tokia tyli diena, tokia kaitri Saulė, tu taip arti! Juk visa tai ne sapnas, juk visa tai buvo – mano – mano! Ar aš sulauksiu kada kaitros, ar tu būsi kada arti, ar mūsų saulė bus kaitri, ar ir Tu, ir Saulė – ar būsite vėl kada mano – ką aš sapnuoju! Et – bet, jeigu aš dabar budėdamas sapnuot negalėčiau, tai aš ir gyvent negalėčiau! Ir man rodos, kad ne šiandie, tai rytoj vis viena turi būt šilta. Turi būt šilta! Ir dienos saulėtos – turi būt mano! […] Man būtų labai gera, kad Tu man parašytum. Ir kad Tu būtum gera. Aš labai labai norėčiau. Tuomet mano sapnai būtų lengvūs ir aš nieko nebijočiau. Aš baisiai norėčiau, kad Tu būtum gera del manęs. Kaip spindulių Karaliūnaitė! Kaip pavasario kaitra. Kaip Vilijos pakrančių Saulė. Saulė, kuri tik mudviem švietė“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1v). „O vakar buvo šventė – didelė-didelė – pilna Saulės. Ir aš vakar buvau už miesto – ten – atmeni – pagal Viliją. Buvo ir Kirša. Aš buvau nuėjęs į tą vietą, į Viliją, kur mes pernai buvom, kur buvo tiek daug saulės, kur mūsų dienos tokios lengvos buvo. Ilgai buvau saulėj. Pridėjau veidą prie smėlio. Užmerkiau akis – ilgai Tau dūmojau. Ir tuomet dūšioj taip lengva buvo. Ir taip nesinorėjo atsimerkti, aš bijojau pamatyti, kad Tavęs čia nėra, kad Tu esi toli toli nuo manęs. Aš buvau visas visas tavo, toks, kaip tu mane myli, kaip Tu nori, kad aš Tavo būčiau. Retai kada aš galiu taip Tavo būti! Ir taip bijojau akis praverti!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-22–23, in: LLTI BR, f. 53, b. 459, l. 8r).
(Mylimai
dainos)
dainos),
68
man
atsiusk
atsiųsk
– nes aš nuvažiavęs į Kauną
69
noriu nuvežt jau suredaguotą ir mašinėle
70
perrašyta
perrašytą
knygą –
gerai
gerai,
Vanduk?
71
Bučiuoju Tave visą visą, mano
72
miela merguže, mylimas Vandukėli.
73
Tavo
74
Baliuk
c
Critical note: Baliuk ] sign
p
Physical note: [1v] //
Baliuk
Baliukas

Facsimile Image Placeholder

Vandukai mylimas, ar tu žinai, kad jau
1
Vandukai mylimas, ar tu žinai, kad jau
2
dešimts dienų praslinko, kaip jau tu
nuo
c
Critical note: nuo ] ins s l
nuo
manęs
3
toli. O šiandie tokį negerą sapną sapna-
4
vau,
vau
ir verkiau per sapną. O sapna-
5
vau, kad kažkur mes buvom toli toli,
6
buvo daug žmonių, ir tu mane apleidai.
7
Aš norėjau pasivyti, aš pasivydams
8
raudojau, ir tu taip
g negerai
c
Critical note: negerai ] cor n pro g
negerai
į mane
9
pažvelgei, kad aš taip išsigandau ir
10
pabudau – čia tekanti saulė ties mano
11
lova švietė. Kodel aš tokį negerą sapną
12
sapnavau – ir kodel man šiandie
13
taip baisu? Vanduk, Vanduk!
14
Mano gyvenimas dabar toks ramus, tik
15
upas
ūpas
namie toksai liūdnas.
Brolis
Brolis
n
Note: Aniolas Sruoga (1890–1936), vyresnysis Balio Sruogos brolis, ūkininkavo Baibokuose.
bro-
16
lienę
lienę
n
Note: Milda Čibaitė, pirmoji Aniolo Sruogos žmona, su kuria jis išgyveno dvejus metus, kaimynų Čibų dukra. „Buvo vedęs dailią merginą, kuri tačiau sirgo džiova, apkrėtė vyrą ir netrukus pasimirė“ (Vanda Sruogienė, „Po velėna pumpurėlis“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 36). „Aniolas pirmą žmoną Čibaitę vedė iš to paties Baibokų kaimo. Ji buvo vienturtė, su dideliu kraičiu. Tėvai žemės turėjo nedaug, tik 12 ha, bet gyveno gerai. Daug pinigo gaudavo iš savo malūno ir karšyklos. Sruogai vestuves iškėlė tokias, kokių žmonės negirdėjo ir neregėjo. Pulkas buvo toks didelis, kad jo vieno buvo pilna seklyčia, kokie du desėtkai. Suvažiavo visi broliai, privežė dovanų, indų. // Čibaitė buvo Sruogienės krikšto duktė. Vargšė, neilgai pagyvenusi, jauna pasimirė. Liko mažas vaikas. Netrukus ir tas nuėjo pas savo motinėlę į kapus“ (Agota Šavenytė-Marinskienė, „[Prisiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 35–36).
buvo nuvežęs
i
į
gydytoją, į Panevė-
17
ži,
žį,
ten pasakė jam, kad brolienė gal
18
dar iki Kalėdų išgyvens, o gal ir ne.
19
Tai brolis labai nusiminęs. Dabar ji
buna
būna
20
pas savo tėvus (už 1
kilometr),
kilometr.),
bet brolis
21
nori ją atsigabenti pas mus, bet tėvai
22
nelabai nori, nes
motina
motina
n
Note: Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930), Balio Sruogos motina.
praverčia
23
besirūpindama apie mažytę
dukterį
dukterį
n
Note: Turbūt kalbama apie Aniolo Sruogos gimusią dukterį, kurią prižiūrėti sūnui, susirgus jo žmonai, padėjo motina.
24
ir šeimininkaudama,
o ap
c
Critical note: o ] p ras ap
o
brolienę
25
prižiurėti
prižiūrėti,
sakos
sakos,
neištęsėsianti
neištesėsianti
jau,
26
nes ir pačiai nebe jaunatvė ir pati
27
nėra sveika (seniau buvo sulaužyta
28
koja ir
o dabar
c
Critical note: dabar ] cor pro o
dabar
dažnai skauda). Todel ir
29
susidaro toksai ūpas, kuris slegia
30
visus. Dar prisidėjo
rupesnis
rūpesnis
– iš Kauno
31
brolis
brolis
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje. „Atveždavo tėvui ir sulčių. Tėvas liepdavo jas vežtis atgal“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 16).
ir Co prisiuntė 2
vagonų vagonu
c
Critical note: vagonu ] cor fl -u pro
vagonu
bačku
bačkų
32
ju
jų
atgabenimas iš Subačiaus kainavo
33
42.000 markių, o šiandie vėl yra žinia,
34
kad atėjo dar du vagonai tokių
35
pat bačkų, o tuo tarpu iš
brolio
p
Physical note: [1r] //
brolio

Facsimile Image Placeholder

36
absoliutiškai nėra jokios ži-
37
nios
nios,
kas su tomis bačkomis da-
38
ryti, o jos džiūsta saulėj ir
griuva.
griūva.
39
Tėvas
Tėvas
n
Note: Pranciškus Sruoga (1846–1931), Balio Sruogos tėvas, ūkininkas Baibokuose.
rūpinas ir baras. 8–10
40
laukiame atvažiuojančio Galva-
41
nausko
nausko,
n
Note: Ernestas Galvanauskas (1882–1967), diplomatas, 1922 02–1924 06 ministras pirmininkas.
gal ir brolio. Tai tokiuose
42
rupesniuose
rūpesniuose
mano šiokios
43
dienos plaukia. Dabar trys
dienos
dienos,
44
kaip jau rašau straipsnį į
Naujie-
Naujie-
45
nas
nas
apie A. Vienuolio raštus – gerai
46
apie jį
rašau.
rašau.
n
Note: Padegėlis Kasmatė, „Užžėlusių takų dainius (Antanas Vienuolis) (Literatūros Darželis)“, in: Naujienos, 1923-02-06, Nr. 31, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-02-07, Nr. 32, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-09, Nr. 84, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-10, Nr. 85, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-11, Nr. 86, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-12, Nr. 87, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-13, Nr. 88, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-14, Nr. 89, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-16, Nr. 90, p. 4. Dar žr. Balys Sruoga, „Užžėlusių takų dainius“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 6: Literatūros kritika 1911–1923, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 378–401. Balys Sruoga, analizuodamas Antano Vienuolio pirmąjį raštų tomą, išleistą 1920 m. „Švyturio“ bendrovės Kaune, pristatė rašytojo asmenybę, apibūdino geriausių jo apysakų „Paskenduolė“, „Užžėlusiu taku“, „Paskutinė vietelė“, „Studiosus“, „Provokacija“, „Gyvenimo niekniekiai“, „Pati“, „Grįžo“ ypatumus, aptarė rašytojo įspūdžius iš Kaukazo šalies kūriniuose „Amžinasis smuikininkas“, „Užkeikti vienuoliai“, įspūdžius iš to meto Lietuvos gyvenimo kūriniuose „Auka“, „Karžygys“, „Karo ligoninėj“. Balys Sruoga kritiškai atsiliepė apie kitus Antano Vienuolio kūrinius – „Kalėjimo įspūdžiai“, „Krymo įspūdžiai“. Balys Sruoga pabrėžė, kad „ypatinga Vienuolio talento savybė: Vienuolis – nuoširdžiausias Lietuvos dainius. Pas jį nėra nė vienos eilutės, kuri būtų dirbtinė, jo nepergyventa, neiškentėta, neišraudota! Pas jį nėra nei vieno karžygio, kuris būtų pramanytas, būtų negyvas, būtų pretenzionalinis. Vienuolis nėra joks genijus, naujų pasaulių jis neatidengia, bet jis genijaus laimės ir neieško; jis nerašo taip, kad į save domės atkreipti, nei kad triukšmą sukelti, nei dėl to, by tik rašyti, by tik rašytoju būti. Jis rašo todėl, kad jam skauda, kad jis negali nerašyti, kad jis turi savo skausmą išlieti. Jis rašo todėl, kad jis myli savo aprašomuosius žmones, kad jis negali nekentėti, matydamas, kaip jie kenčia! Ir šiuo žvilgsniu Vienuolis drauge su Vaižgantu yra vieninteliai mūsų literatūroje!“ (Balys Sruoga, „Užžėlusių takų dainius“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 6, 2001, p. 380). Balys Sruoga, apibendrindamas Antano Vienuolio kūrybos aptarimą, teigė, kad: „Vienuolis nėra genijus, nėra kažkoks ypatingai žymus ir toli pasireiškiantis talentas, bet jis visas savo jėgas sunaudoja teigiamajai kūrybai, per tatai jo kartais ir literatūros žvilgsniu silpnesni dalykai yra labai svarbūs lietuvių idealizmo istorijos elementai. Vienuolis savo liūdnose apysakose neša žmoniškumo ir teisybės spindulius ir žadina žmoguje tą dieviškąją kibirkštėlę, kurią žmogus atsinešė su savim į pasaulį, bet kurią gyvenimo vėtra buvo nustelbusi! // Daugiau tokių rašytojų, pasakytau net paradoksą, daugiau tokių pesimistinių idealistų kaip A. Vienuolis, – ir gal mums nereikėtų taip ilgai laukti, kada mūsų visuomenė pagytų iš sąmonės lietuviško sukempėjimo ligos! […] // A. Vienuolio įdiegta liepsnelė dar ilgus metus plastės lietuvių jaunuomenės širdyse – ir tuo mes galime tiktai pasidžiaugti“ (Ibid., p. 401).
O vakarais tau
47
dumoju
dūmoju
ir su mintimi apie
48
tave užmiegu. Tiesa, kelias dienas
49
ukininkavau,
ūkininkavau,
išrinkau agurkus –
50
gavau apie 10 kapų, surinkau
api-
apy-
51
nius, apžiūrėjau, sutvarkiau bites
52
(tris kelmus), išrinkau beržynėliuose
53
grybus, priskyniau vantų. Dabar
54
tiktai rašomoji mašinėlė skamba.
55
Vanduk, kaip padaryti:
ar
c
Critical note: ar ] vid ex err pro
ar
rengiu eilių
56
knygą, bet aš neturiu daugelio mano
57
eiliu
eilių
rankraščių, kurios yra parašytos
58
l tau
c
Critical note: tau ] cor t pro l
tau
laiškuose. Daugiausia senesnių.
59
Tarp
kitko
kitko:
1) tų, kuriose yra sakinys „taip
60
ir atsiskiriu
neatsigręždamas“,
neatsigręždamas“,
n
Note: „Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama, / Vėtra kvatojasi gausdama, ūždama, / Gėlą svaigindama, laimę nuslėpdama, / Smiltis nunešdama, bokštus nupūsdama – – // Vėjas raudonas, lėkdamas, klykdamas, / Mažą žolelę ir erdves skardendamas, / Žemėj priglusdamas, toly išnykdamas, / Vėtra kvatojasi, vėtra gyvendamas – – // Ar nusikeikdamas, ar atsidusdamas, / Pastarą laimę į karstą lydėdamas, / Žemės po kojų, po vėtrą nejusdamas, / Tirpsti kaip ledas, patsai netikėdamas – – // Taip ir atsiskirsiu neatsigręždamas, / Pastarą slenkstį kelionės peržengdamas, / Laimę ir prapultį meilėje nešdamas, / Vėtrai kvatojanties vos nusilenkdamas – –“ (Balys Sruoga, „Į mėlynus tolius“, in: „Dievų takais“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 203). Eilėraščio teksto istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 786.
2) kur yra
61
sakinys „Suvertė mėnuo šešėlius, kad
62
lapuos
girgždėtų“,
girgždėtų“,
n
Note: „Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno, / Kad lapuos girgždėtų nakčia. / Ir mažas takelis, ir mažas krislelis girgždėdamas skamba pasauliui – – // Lelijos, žarijos, sapnai mėnesienos, / Sudegintos viltys, užuomaršos dienos / Ir dievo rūstybė nakčia! // Ir, rodos, maldautum priklupdams paskardėj, pakrantėj, / Kad viesula gėlą nuplaut, / Kad meilę, tikėjimą tavą, / Kad visą su širdžia išraut! // Ir girgžda šešėliai kaip užmirštos vėlės, / Kaip šaukias priglaust, neapleist! / Sapnai mėnesienos, meilautinės gėlės – – / Lyg kažkas, iš kapo staiga atsikėlęs, / Raudoja maldaudams atleist!“ (Balys Sruoga, „Užuomarša“, in: „Dievų takais“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 202). Eilėraščio teksto istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p.785–786.
3) tų, kur parašiau kar-
63
tą, kai mes pavasarį
buvo
buvom
pas Micke-
64
vičiaus klonį ir gėles
rinkom
rinkom,
ir dar
65
kitų. Žinai,
peržiurėk
peržiūrėk
tu
laiškus,
laiškus
ir
ir,
66
kurios Tau eilės pasirodys spausdinti-
67
nos knygoje „Dievų
takais“
takais“
n
Note: Eilėraščių ciklas „Dievų takais“ komponuotas 1917–1919 m. Jis pirmiausia pasirodė 1921 m. spaudoje (Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“], in: Skaitymai, Kaunas, 1921, kn. 3, p. 72–76; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[VIII. Būk nors mirksnį lengva viešnia]“, „[IX. Aš netyčia apsistojau]“, „[X. Del tavęs žadėjau būti]“, „[XI. Per tylų lauką, žiedų karūnas]“, „[XII. Pasauly – vienas…]“, „[XIII. Už perregimų kalnų]“, „[XIV. Krūtinę nuogą, rasotą veidą]“, „[XV. Ant žiedelių, ant baltų]“, „[XVI. Nusvirę linai]“, „[XVII. Šniokščia vinkšnos ir berželiai]“, „[XVIII. Užgavo sielą]“, „[XIX. Aš iš tolo atėjau]“, „[XX. Atėjai]“, „[XXI. Laimink skundą begalinį]“, „[XXII. Žvaigždė tylinti užėjo]“, „[XXIII. Žiūriu, žiūriu į tą šalį]“, in: Ibid., 1921, kn. 6, p. 30–38; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXIV. Vyšnios glaudžiasi palangėj]“, „[XXV. Liūlia, liūlia]“, „[XXVI. Laukiu tavęs]“, „[XXVII. Kai atėjo]“, „[XXVIII. Kiaurą naktį, naktužėlę]“, „[XXIX. Šiandie pasauly]“], in: Ibid., 1921, kn. 7, p. 78–81; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXX. Slenka valtelė, kaip debesėlis], „[XXXI. Sodo sfinksai ąžuoliniai]“, „[XXXII. Liūdnos alėjos tęsias be galo]“, „[XXXIII. Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno]“, „[XXXIV. Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama]“, in: Ibid., 1921, kn. 8, p. 83–85; Balys Sruoga, „Dievų takais“ (Pabaiga) „[Sutema atlankė žemę]“, in: Ibid., 1921, kn. 10, p. 64; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro liepų nusvirusius bokštus…]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“, in: Vainikai: Naujesniosios poezijos antologija, sudarė Kazys Binkis, Kaunas: Švyturys, 1921, p. 164–169). Vėliausią eilėraščių ciklo redakciją žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923, p. 1–167, Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 100–131; eilėraščių ciklo tekstų istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 743–744. Remiantis laiškais, galima atkurti eilėraščių, įkvėptų Vandos Daugirdaitės, rašymo impulsą, atmosferą, būseną: „Ach šiluma, šiluma! Atsimena Kaunas, Nemunas, Vilijos pakrantės, Tu – šitiek saulės, šitiek spindulių, šitiek šilumos! Tokia tyli diena, tokia kaitri Saulė, tu taip arti! Juk visa tai ne sapnas, juk visa tai buvo – mano – mano! Ar aš sulauksiu kada kaitros, ar tu būsi kada arti, ar mūsų saulė bus kaitri, ar ir Tu, ir Saulė – ar būsite vėl kada mano – ką aš sapnuoju! Et – bet, jeigu aš dabar budėdamas sapnuot negalėčiau, tai aš ir gyvent negalėčiau! Ir man rodos, kad ne šiandie, tai rytoj vis viena turi būt šilta. Turi būt šilta! Ir dienos saulėtos – turi būt mano! […] Man būtų labai gera, kad Tu man parašytum. Ir kad Tu būtum gera. Aš labai labai norėčiau. Tuomet mano sapnai būtų lengvūs ir aš nieko nebijočiau. Aš baisiai norėčiau, kad Tu būtum gera del manęs. Kaip spindulių Karaliūnaitė! Kaip pavasario kaitra. Kaip Vilijos pakrančių Saulė. Saulė, kuri tik mudviem švietė“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1v). „O vakar buvo šventė – didelė-didelė – pilna Saulės. Ir aš vakar buvau už miesto – ten – atmeni – pagal Viliją. Buvo ir Kirša. Aš buvau nuėjęs į tą vietą, į Viliją, kur mes pernai buvom, kur buvo tiek daug saulės, kur mūsų dienos tokios lengvos buvo. Ilgai buvau saulėj. Pridėjau veidą prie smėlio. Užmerkiau akis – ilgai Tau dūmojau. Ir tuomet dūšioj taip lengva buvo. Ir taip nesinorėjo atsimerkti, aš bijojau pamatyti, kad Tavęs čia nėra, kad Tu esi toli toli nuo manęs. Aš buvau visas visas tavo, toks, kaip tu mane myli, kaip Tu nori, kad aš Tavo būčiau. Retai kada aš galiu taip Tavo būti! Ir taip bijojau akis praverti!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-22–23, in: LLTI BR, f. 53, b. 459, l. 8r).
(Mylimai
dainos)
dainos),
68
man
atsiusk
atsiųsk
– nes aš nuvažiavęs į Kauną
69
noriu nuvežt jau suredaguotą ir mašinėle
70
perrašyta
perrašytą
knygą –
gerai
gerai,
Vanduk?
71
Bučiuoju Tave visą visą, mano
72
miela merguže, mylimas Vandukėli.
73
Tavo
74
Baliuk
c
Critical note: Baliuk ] sign
p
Physical note: [1v] //
Baliuk
Baliukas

Facsimile Image Placeholder

Vandukai mylimas, ar tu žinai, kad jau
1
Vandukai mylimas, ar tu žinai, kad jau
2
dešimts dienų praslinko, kaip jau tu
nuo
c
Critical note: nuo ] ins s l
nuo
manęs
3
toli. O šiandie tokį negerą sapną sapna-
4
vau,
vau
ir verkiau per sapną. O sapna-
5
vau, kad kažkur mes buvom toli toli,
6
buvo daug žmonių, ir tu mane apleidai.
7
Aš norėjau pasivyti, aš pasivydams
8
raudojau, ir tu taip
g negerai
c
Critical note: negerai ] cor n pro g
negerai
į mane
9
pažvelgei, kad aš taip išsigandau ir
10
pabudau – čia tekanti saulė ties mano
11
lova švietė. Kodel aš tokį negerą sapną
12
sapnavau – ir kodel man šiandie
13
taip baisu? Vanduk, Vanduk!
14
Mano gyvenimas dabar toks ramus, tik
15
upas
ūpas
namie toksai liūdnas.
Brolis
Brolis
n
Note: Aniolas Sruoga (1890–1936), vyresnysis Balio Sruogos brolis, ūkininkavo Baibokuose.
bro-
16
lienę
lienę
n
Note: Milda Čibaitė, pirmoji Aniolo Sruogos žmona, su kuria jis išgyveno dvejus metus, kaimynų Čibų dukra. „Buvo vedęs dailią merginą, kuri tačiau sirgo džiova, apkrėtė vyrą ir netrukus pasimirė“ (Vanda Sruogienė, „Po velėna pumpurėlis“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 36). „Aniolas pirmą žmoną Čibaitę vedė iš to paties Baibokų kaimo. Ji buvo vienturtė, su dideliu kraičiu. Tėvai žemės turėjo nedaug, tik 12 ha, bet gyveno gerai. Daug pinigo gaudavo iš savo malūno ir karšyklos. Sruogai vestuves iškėlė tokias, kokių žmonės negirdėjo ir neregėjo. Pulkas buvo toks didelis, kad jo vieno buvo pilna seklyčia, kokie du desėtkai. Suvažiavo visi broliai, privežė dovanų, indų. // Čibaitė buvo Sruogienės krikšto duktė. Vargšė, neilgai pagyvenusi, jauna pasimirė. Liko mažas vaikas. Netrukus ir tas nuėjo pas savo motinėlę į kapus“ (Agota Šavenytė-Marinskienė, „[Prisiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 35–36).
buvo nuvežęs
i
į
gydytoją, į Panevė-
17
ži,
žį,
ten pasakė jam, kad brolienė gal
18
dar iki Kalėdų išgyvens, o gal ir ne.
19
Tai brolis labai nusiminęs. Dabar ji
buna
būna
20
pas savo tėvus (už 1
kilometr),
kilometr.),
bet brolis
21
nori ją atsigabenti pas mus, bet tėvai
22
nelabai nori, nes
motina
motina
n
Note: Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930), Balio Sruogos motina.
praverčia
23
besirūpindama apie mažytę
dukterį
dukterį
n
Note: Turbūt kalbama apie Aniolo Sruogos gimusią dukterį, kurią prižiūrėti sūnui, susirgus jo žmonai, padėjo motina.
24
ir šeimininkaudama,
o ap
c
Critical note: o ] p ras ap
o
brolienę
25
prižiurėti
prižiūrėti,
sakos
sakos,
neištęsėsianti
neištesėsianti
jau,
26
nes ir pačiai nebe jaunatvė ir pati
27
nėra sveika (seniau buvo sulaužyta
28
koja ir
o dabar
c
Critical note: dabar ] cor pro o
dabar
dažnai skauda). Todel ir
29
susidaro toksai ūpas, kuris slegia
30
visus. Dar prisidėjo
rupesnis
rūpesnis
– iš Kauno
31
brolis
brolis
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje. „Atveždavo tėvui ir sulčių. Tėvas liepdavo jas vežtis atgal“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 16).
ir Co prisiuntė 2
vagonų vagonu
c
Critical note: vagonu ] cor fl -u pro
vagonu
bačku
bačkų
32
ju
jų
atgabenimas iš Subačiaus kainavo
33
42.000 markių, o šiandie vėl yra žinia,
34
kad atėjo dar du vagonai tokių
35
pat bačkų, o tuo tarpu iš
brolio
p
Physical note: [1r] //
brolio

Facsimile Image Placeholder

36
absoliutiškai nėra jokios ži-
37
nios
nios,
kas su tomis bačkomis da-
38
ryti, o jos džiūsta saulėj ir
griuva.
griūva.
39
Tėvas
Tėvas
n
Note: Pranciškus Sruoga (1846–1931), Balio Sruogos tėvas, ūkininkas Baibokuose.
rūpinas ir baras. 8–10
40
laukiame atvažiuojančio Galva-
41
nausko
nausko,
n
Note: Ernestas Galvanauskas (1882–1967), diplomatas, 1922 02–1924 06 ministras pirmininkas.
gal ir brolio. Tai tokiuose
42
rupesniuose
rūpesniuose
mano šiokios
43
dienos plaukia. Dabar trys
dienos
dienos,
44
kaip jau rašau straipsnį į
Naujie-
Naujie-
45
nas
nas
apie A. Vienuolio raštus – gerai
46
apie jį
rašau.
rašau.
n
Note: Padegėlis Kasmatė, „Užžėlusių takų dainius (Antanas Vienuolis) (Literatūros Darželis)“, in: Naujienos, 1923-02-06, Nr. 31, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-02-07, Nr. 32, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-09, Nr. 84, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-10, Nr. 85, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-11, Nr. 86, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-12, Nr. 87, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-13, Nr. 88, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-14, Nr. 89, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-16, Nr. 90, p. 4. Dar žr. Balys Sruoga, „Užžėlusių takų dainius“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 6: Literatūros kritika 1911–1923, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 378–401. Balys Sruoga, analizuodamas Antano Vienuolio pirmąjį raštų tomą, išleistą 1920 m. „Švyturio“ bendrovės Kaune, pristatė rašytojo asmenybę, apibūdino geriausių jo apysakų „Paskenduolė“, „Užžėlusiu taku“, „Paskutinė vietelė“, „Studiosus“, „Provokacija“, „Gyvenimo niekniekiai“, „Pati“, „Grįžo“ ypatumus, aptarė rašytojo įspūdžius iš Kaukazo šalies kūriniuose „Amžinasis smuikininkas“, „Užkeikti vienuoliai“, įspūdžius iš to meto Lietuvos gyvenimo kūriniuose „Auka“, „Karžygys“, „Karo ligoninėj“. Balys Sruoga kritiškai atsiliepė apie kitus Antano Vienuolio kūrinius – „Kalėjimo įspūdžiai“, „Krymo įspūdžiai“. Balys Sruoga pabrėžė, kad „ypatinga Vienuolio talento savybė: Vienuolis – nuoširdžiausias Lietuvos dainius. Pas jį nėra nė vienos eilutės, kuri būtų dirbtinė, jo nepergyventa, neiškentėta, neišraudota! Pas jį nėra nei vieno karžygio, kuris būtų pramanytas, būtų negyvas, būtų pretenzionalinis. Vienuolis nėra joks genijus, naujų pasaulių jis neatidengia, bet jis genijaus laimės ir neieško; jis nerašo taip, kad į save domės atkreipti, nei kad triukšmą sukelti, nei dėl to, by tik rašyti, by tik rašytoju būti. Jis rašo todėl, kad jam skauda, kad jis negali nerašyti, kad jis turi savo skausmą išlieti. Jis rašo todėl, kad jis myli savo aprašomuosius žmones, kad jis negali nekentėti, matydamas, kaip jie kenčia! Ir šiuo žvilgsniu Vienuolis drauge su Vaižgantu yra vieninteliai mūsų literatūroje!“ (Balys Sruoga, „Užžėlusių takų dainius“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 6, 2001, p. 380). Balys Sruoga, apibendrindamas Antano Vienuolio kūrybos aptarimą, teigė, kad: „Vienuolis nėra genijus, nėra kažkoks ypatingai žymus ir toli pasireiškiantis talentas, bet jis visas savo jėgas sunaudoja teigiamajai kūrybai, per tatai jo kartais ir literatūros žvilgsniu silpnesni dalykai yra labai svarbūs lietuvių idealizmo istorijos elementai. Vienuolis savo liūdnose apysakose neša žmoniškumo ir teisybės spindulius ir žadina žmoguje tą dieviškąją kibirkštėlę, kurią žmogus atsinešė su savim į pasaulį, bet kurią gyvenimo vėtra buvo nustelbusi! // Daugiau tokių rašytojų, pasakytau net paradoksą, daugiau tokių pesimistinių idealistų kaip A. Vienuolis, – ir gal mums nereikėtų taip ilgai laukti, kada mūsų visuomenė pagytų iš sąmonės lietuviško sukempėjimo ligos! […] // A. Vienuolio įdiegta liepsnelė dar ilgus metus plastės lietuvių jaunuomenės širdyse – ir tuo mes galime tiktai pasidžiaugti“ (Ibid., p. 401).
O vakarais tau
47
dumoju
dūmoju
ir su mintimi apie
48
tave užmiegu. Tiesa, kelias dienas
49
ukininkavau,
ūkininkavau,
išrinkau agurkus –
50
gavau apie 10 kapų, surinkau
api-
apy-
51
nius, apžiūrėjau, sutvarkiau bites
52
(tris kelmus), išrinkau beržynėliuose
53
grybus, priskyniau vantų. Dabar
54
tiktai rašomoji mašinėlė skamba.
55
Vanduk, kaip padaryti:
ar
c
Critical note: ar ] vid ex err pro
ar
rengiu eilių
56
knygą, bet aš neturiu daugelio mano
57
eiliu
eilių
rankraščių, kurios yra parašytos
58
l tau
c
Critical note: tau ] cor t pro l
tau
laiškuose. Daugiausia senesnių.
59
Tarp
kitko
kitko:
1) tų, kuriose yra sakinys „taip
60
ir atsiskiriu
neatsigręždamas“,
neatsigręždamas“,
n
Note: „Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama, / Vėtra kvatojasi gausdama, ūždama, / Gėlą svaigindama, laimę nuslėpdama, / Smiltis nunešdama, bokštus nupūsdama – – // Vėjas raudonas, lėkdamas, klykdamas, / Mažą žolelę ir erdves skardendamas, / Žemėj priglusdamas, toly išnykdamas, / Vėtra kvatojasi, vėtra gyvendamas – – // Ar nusikeikdamas, ar atsidusdamas, / Pastarą laimę į karstą lydėdamas, / Žemės po kojų, po vėtrą nejusdamas, / Tirpsti kaip ledas, patsai netikėdamas – – // Taip ir atsiskirsiu neatsigręždamas, / Pastarą slenkstį kelionės peržengdamas, / Laimę ir prapultį meilėje nešdamas, / Vėtrai kvatojanties vos nusilenkdamas – –“ (Balys Sruoga, „Į mėlynus tolius“, in: „Dievų takais“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 203). Eilėraščio teksto istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 786.
2) kur yra
61
sakinys „Suvertė mėnuo šešėlius, kad
62
lapuos
girgždėtų“,
girgždėtų“,
n
Note: „Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno, / Kad lapuos girgždėtų nakčia. / Ir mažas takelis, ir mažas krislelis girgždėdamas skamba pasauliui – – // Lelijos, žarijos, sapnai mėnesienos, / Sudegintos viltys, užuomaršos dienos / Ir dievo rūstybė nakčia! // Ir, rodos, maldautum priklupdams paskardėj, pakrantėj, / Kad viesula gėlą nuplaut, / Kad meilę, tikėjimą tavą, / Kad visą su širdžia išraut! // Ir girgžda šešėliai kaip užmirštos vėlės, / Kaip šaukias priglaust, neapleist! / Sapnai mėnesienos, meilautinės gėlės – – / Lyg kažkas, iš kapo staiga atsikėlęs, / Raudoja maldaudams atleist!“ (Balys Sruoga, „Užuomarša“, in: „Dievų takais“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 202). Eilėraščio teksto istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p.785–786.
3) tų, kur parašiau kar-
63
tą, kai mes pavasarį
buvo
buvom
pas Micke-
64
vičiaus klonį ir gėles
rinkom
rinkom,
ir dar
65
kitų. Žinai,
peržiurėk
peržiūrėk
tu
laiškus,
laiškus
ir
ir,
66
kurios Tau eilės pasirodys spausdinti-
67
nos knygoje „Dievų
takais“
takais“
n
Note: Eilėraščių ciklas „Dievų takais“ komponuotas 1917–1919 m. Jis pirmiausia pasirodė 1921 m. spaudoje (Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“], in: Skaitymai, Kaunas, 1921, kn. 3, p. 72–76; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[VIII. Būk nors mirksnį lengva viešnia]“, „[IX. Aš netyčia apsistojau]“, „[X. Del tavęs žadėjau būti]“, „[XI. Per tylų lauką, žiedų karūnas]“, „[XII. Pasauly – vienas…]“, „[XIII. Už perregimų kalnų]“, „[XIV. Krūtinę nuogą, rasotą veidą]“, „[XV. Ant žiedelių, ant baltų]“, „[XVI. Nusvirę linai]“, „[XVII. Šniokščia vinkšnos ir berželiai]“, „[XVIII. Užgavo sielą]“, „[XIX. Aš iš tolo atėjau]“, „[XX. Atėjai]“, „[XXI. Laimink skundą begalinį]“, „[XXII. Žvaigždė tylinti užėjo]“, „[XXIII. Žiūriu, žiūriu į tą šalį]“, in: Ibid., 1921, kn. 6, p. 30–38; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXIV. Vyšnios glaudžiasi palangėj]“, „[XXV. Liūlia, liūlia]“, „[XXVI. Laukiu tavęs]“, „[XXVII. Kai atėjo]“, „[XXVIII. Kiaurą naktį, naktužėlę]“, „[XXIX. Šiandie pasauly]“], in: Ibid., 1921, kn. 7, p. 78–81; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXX. Slenka valtelė, kaip debesėlis], „[XXXI. Sodo sfinksai ąžuoliniai]“, „[XXXII. Liūdnos alėjos tęsias be galo]“, „[XXXIII. Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno]“, „[XXXIV. Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama]“, in: Ibid., 1921, kn. 8, p. 83–85; Balys Sruoga, „Dievų takais“ (Pabaiga) „[Sutema atlankė žemę]“, in: Ibid., 1921, kn. 10, p. 64; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro liepų nusvirusius bokštus…]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“, in: Vainikai: Naujesniosios poezijos antologija, sudarė Kazys Binkis, Kaunas: Švyturys, 1921, p. 164–169). Vėliausią eilėraščių ciklo redakciją žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923, p. 1–167, Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 100–131; eilėraščių ciklo tekstų istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 743–744. Remiantis laiškais, galima atkurti eilėraščių, įkvėptų Vandos Daugirdaitės, rašymo impulsą, atmosferą, būseną: „Ach šiluma, šiluma! Atsimena Kaunas, Nemunas, Vilijos pakrantės, Tu – šitiek saulės, šitiek spindulių, šitiek šilumos! Tokia tyli diena, tokia kaitri Saulė, tu taip arti! Juk visa tai ne sapnas, juk visa tai buvo – mano – mano! Ar aš sulauksiu kada kaitros, ar tu būsi kada arti, ar mūsų saulė bus kaitri, ar ir Tu, ir Saulė – ar būsite vėl kada mano – ką aš sapnuoju! Et – bet, jeigu aš dabar budėdamas sapnuot negalėčiau, tai aš ir gyvent negalėčiau! Ir man rodos, kad ne šiandie, tai rytoj vis viena turi būt šilta. Turi būt šilta! Ir dienos saulėtos – turi būt mano! […] Man būtų labai gera, kad Tu man parašytum. Ir kad Tu būtum gera. Aš labai labai norėčiau. Tuomet mano sapnai būtų lengvūs ir aš nieko nebijočiau. Aš baisiai norėčiau, kad Tu būtum gera del manęs. Kaip spindulių Karaliūnaitė! Kaip pavasario kaitra. Kaip Vilijos pakrančių Saulė. Saulė, kuri tik mudviem švietė“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1v). „O vakar buvo šventė – didelė-didelė – pilna Saulės. Ir aš vakar buvau už miesto – ten – atmeni – pagal Viliją. Buvo ir Kirša. Aš buvau nuėjęs į tą vietą, į Viliją, kur mes pernai buvom, kur buvo tiek daug saulės, kur mūsų dienos tokios lengvos buvo. Ilgai buvau saulėj. Pridėjau veidą prie smėlio. Užmerkiau akis – ilgai Tau dūmojau. Ir tuomet dūšioj taip lengva buvo. Ir taip nesinorėjo atsimerkti, aš bijojau pamatyti, kad Tavęs čia nėra, kad Tu esi toli toli nuo manęs. Aš buvau visas visas tavo, toks, kaip tu mane myli, kaip Tu nori, kad aš Tavo būčiau. Retai kada aš galiu taip Tavo būti! Ir taip bijojau akis praverti!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-22–23, in: LLTI BR, f. 53, b. 459, l. 8r).
(Mylimai
dainos)
dainos),
68
man
atsiusk
atsiųsk
– nes aš nuvažiavęs į Kauną
69
noriu nuvežt jau suredaguotą ir mašinėle
70
perrašyta
perrašytą
knygą –
gerai
gerai,
Vanduk?
71
Bučiuoju Tave visą visą, mano
72
miela merguže, mylimas Vandukėli.
73
Tavo
74
Baliuk
c
Critical note: Baliuk ] sign
p
Physical note: [1v] //
Baliuk
Baliukas
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 2
Critical note: nuo ] ins s l
a1
Line number 8
Critical note: negerai ] cor n pro g
a3
Line number 15
Note: Aniolas Sruoga (1890–1936), vyresnysis Balio Sruogos brolis, ūkininkavo Baibokuose.
a3
Line number 16
Note: Milda Čibaitė, pirmoji Aniolo Sruogos žmona, su kuria jis išgyveno dvejus metus, kaimynų Čibų dukra. „Buvo vedęs dailią merginą, kuri tačiau sirgo džiova, apkrėtė vyrą ir netrukus pasimirė“ (Vanda Sruogienė, „Po velėna pumpurėlis“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 36). „Aniolas pirmą žmoną Čibaitę vedė iš to paties Baibokų kaimo. Ji buvo vienturtė, su dideliu kraičiu. Tėvai žemės turėjo nedaug, tik 12 ha, bet gyveno gerai. Daug pinigo gaudavo iš savo malūno ir karšyklos. Sruogai vestuves iškėlė tokias, kokių žmonės negirdėjo ir neregėjo. Pulkas buvo toks didelis, kad jo vieno buvo pilna seklyčia, kokie du desėtkai. Suvažiavo visi broliai, privežė dovanų, indų. // Čibaitė buvo Sruogienės krikšto duktė. Vargšė, neilgai pagyvenusi, jauna pasimirė. Liko mažas vaikas. Netrukus ir tas nuėjo pas savo motinėlę į kapus“ (Agota Šavenytė-Marinskienė, „[Prisiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 35–36).
a3
Line number 22
Note: Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930), Balio Sruogos motina.
a3
Line number 23
Note: Turbūt kalbama apie Aniolo Sruogos gimusią dukterį, kurią prižiūrėti sūnui, susirgus jo žmonai, padėjo motina.
a1
Line number 24
Critical note: o ] p ras ap
a1
Line number 28
Critical note: dabar ] cor pro o
a3
Line number 31
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje. „Atveždavo tėvui ir sulčių. Tėvas liepdavo jas vežtis atgal“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 16).
a1
Line number 31
Critical note: vagonu ] cor fl -u pro
a1
Line number 35
Physical note: [1r] //
a3
Line number 39
Note: Pranciškus Sruoga (1846–1931), Balio Sruogos tėvas, ūkininkas Baibokuose.
a3
Line number 41
Note: Ernestas Galvanauskas (1882–1967), diplomatas, 1922 02–1924 06 ministras pirmininkas.
a3
Line number 46
Note: Padegėlis Kasmatė, „Užžėlusių takų dainius (Antanas Vienuolis) (Literatūros Darželis)“, in: Naujienos, 1923-02-06, Nr. 31, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-02-07, Nr. 32, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-09, Nr. 84, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-10, Nr. 85, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-11, Nr. 86, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-12, Nr. 87, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-13, Nr. 88, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-14, Nr. 89, p. 4; Id., in: Ibid., 1923-04-16, Nr. 90, p. 4. Dar žr. Balys Sruoga, „Užžėlusių takų dainius“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 6: Literatūros kritika 1911–1923, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 378–401. Balys Sruoga, analizuodamas Antano Vienuolio pirmąjį raštų tomą, išleistą 1920 m. „Švyturio“ bendrovės Kaune, pristatė rašytojo asmenybę, apibūdino geriausių jo apysakų „Paskenduolė“, „Užžėlusiu taku“, „Paskutinė vietelė“, „Studiosus“, „Provokacija“, „Gyvenimo niekniekiai“, „Pati“, „Grįžo“ ypatumus, aptarė rašytojo įspūdžius iš Kaukazo šalies kūriniuose „Amžinasis smuikininkas“, „Užkeikti vienuoliai“, įspūdžius iš to meto Lietuvos gyvenimo kūriniuose „Auka“, „Karžygys“, „Karo ligoninėj“. Balys Sruoga kritiškai atsiliepė apie kitus Antano Vienuolio kūrinius – „Kalėjimo įspūdžiai“, „Krymo įspūdžiai“. Balys Sruoga pabrėžė, kad „ypatinga Vienuolio talento savybė: Vienuolis – nuoširdžiausias Lietuvos dainius. Pas jį nėra nė vienos eilutės, kuri būtų dirbtinė, jo nepergyventa, neiškentėta, neišraudota! Pas jį nėra nei vieno karžygio, kuris būtų pramanytas, būtų negyvas, būtų pretenzionalinis. Vienuolis nėra joks genijus, naujų pasaulių jis neatidengia, bet jis genijaus laimės ir neieško; jis nerašo taip, kad į save domės atkreipti, nei kad triukšmą sukelti, nei dėl to, by tik rašyti, by tik rašytoju būti. Jis rašo todėl, kad jam skauda, kad jis negali nerašyti, kad jis turi savo skausmą išlieti. Jis rašo todėl, kad jis myli savo aprašomuosius žmones, kad jis negali nekentėti, matydamas, kaip jie kenčia! Ir šiuo žvilgsniu Vienuolis drauge su Vaižgantu yra vieninteliai mūsų literatūroje!“ (Balys Sruoga, „Užžėlusių takų dainius“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 6, 2001, p. 380). Balys Sruoga, apibendrindamas Antano Vienuolio kūrybos aptarimą, teigė, kad: „Vienuolis nėra genijus, nėra kažkoks ypatingai žymus ir toli pasireiškiantis talentas, bet jis visas savo jėgas sunaudoja teigiamajai kūrybai, per tatai jo kartais ir literatūros žvilgsniu silpnesni dalykai yra labai svarbūs lietuvių idealizmo istorijos elementai. Vienuolis savo liūdnose apysakose neša žmoniškumo ir teisybės spindulius ir žadina žmoguje tą dieviškąją kibirkštėlę, kurią žmogus atsinešė su savim į pasaulį, bet kurią gyvenimo vėtra buvo nustelbusi! // Daugiau tokių rašytojų, pasakytau net paradoksą, daugiau tokių pesimistinių idealistų kaip A. Vienuolis, – ir gal mums nereikėtų taip ilgai laukti, kada mūsų visuomenė pagytų iš sąmonės lietuviško sukempėjimo ligos! […] // A. Vienuolio įdiegta liepsnelė dar ilgus metus plastės lietuvių jaunuomenės širdyse – ir tuo mes galime tiktai pasidžiaugti“ (Ibid., p. 401).
a1
Line number 55
Critical note: ar ] vid ex err pro
a1
Line number 58
Critical note: tau ] cor t pro l
a3
Line number 60
Note: „Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama, / Vėtra kvatojasi gausdama, ūždama, / Gėlą svaigindama, laimę nuslėpdama, / Smiltis nunešdama, bokštus nupūsdama – – // Vėjas raudonas, lėkdamas, klykdamas, / Mažą žolelę ir erdves skardendamas, / Žemėj priglusdamas, toly išnykdamas, / Vėtra kvatojasi, vėtra gyvendamas – – // Ar nusikeikdamas, ar atsidusdamas, / Pastarą laimę į karstą lydėdamas, / Žemės po kojų, po vėtrą nejusdamas, / Tirpsti kaip ledas, patsai netikėdamas – – // Taip ir atsiskirsiu neatsigręždamas, / Pastarą slenkstį kelionės peržengdamas, / Laimę ir prapultį meilėje nešdamas, / Vėtrai kvatojanties vos nusilenkdamas – –“ (Balys Sruoga, „Į mėlynus tolius“, in: „Dievų takais“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 203). Eilėraščio teksto istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 786.
a3
Line number 62
Note: „Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno, / Kad lapuos girgždėtų nakčia. / Ir mažas takelis, ir mažas krislelis girgždėdamas skamba pasauliui – – // Lelijos, žarijos, sapnai mėnesienos, / Sudegintos viltys, užuomaršos dienos / Ir dievo rūstybė nakčia! // Ir, rodos, maldautum priklupdams paskardėj, pakrantėj, / Kad viesula gėlą nuplaut, / Kad meilę, tikėjimą tavą, / Kad visą su širdžia išraut! // Ir girgžda šešėliai kaip užmirštos vėlės, / Kaip šaukias priglaust, neapleist! / Sapnai mėnesienos, meilautinės gėlės – – / Lyg kažkas, iš kapo staiga atsikėlęs, / Raudoja maldaudams atleist!“ (Balys Sruoga, „Užuomarša“, in: „Dievų takais“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 202). Eilėraščio teksto istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p.785–786.
a3
Line number 67
Note: Eilėraščių ciklas „Dievų takais“ komponuotas 1917–1919 m. Jis pirmiausia pasirodė 1921 m. spaudoje (Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“], in: Skaitymai, Kaunas, 1921, kn. 3, p. 72–76; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[VIII. Būk nors mirksnį lengva viešnia]“, „[IX. Aš netyčia apsistojau]“, „[X. Del tavęs žadėjau būti]“, „[XI. Per tylų lauką, žiedų karūnas]“, „[XII. Pasauly – vienas…]“, „[XIII. Už perregimų kalnų]“, „[XIV. Krūtinę nuogą, rasotą veidą]“, „[XV. Ant žiedelių, ant baltų]“, „[XVI. Nusvirę linai]“, „[XVII. Šniokščia vinkšnos ir berželiai]“, „[XVIII. Užgavo sielą]“, „[XIX. Aš iš tolo atėjau]“, „[XX. Atėjai]“, „[XXI. Laimink skundą begalinį]“, „[XXII. Žvaigždė tylinti užėjo]“, „[XXIII. Žiūriu, žiūriu į tą šalį]“, in: Ibid., 1921, kn. 6, p. 30–38; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXIV. Vyšnios glaudžiasi palangėj]“, „[XXV. Liūlia, liūlia]“, „[XXVI. Laukiu tavęs]“, „[XXVII. Kai atėjo]“, „[XXVIII. Kiaurą naktį, naktužėlę]“, „[XXIX. Šiandie pasauly]“], in: Ibid., 1921, kn. 7, p. 78–81; Balys Sruoga, „Dievų takais“ „[XXX. Slenka valtelė, kaip debesėlis], „[XXXI. Sodo sfinksai ąžuoliniai]“, „[XXXII. Liūdnos alėjos tęsias be galo]“, „[XXXIII. Suvertė mėnuo šešėlius ant kalno]“, „[XXXIV. Tartum sparnais mėlynaisiais apglėbdama]“, in: Ibid., 1921, kn. 8, p. 83–85; Balys Sruoga, „Dievų takais“ (Pabaiga) „[Sutema atlankė žemę]“, in: Ibid., 1921, kn. 10, p. 64; Balys Sruoga, „Dievų takais“ [„[I. Saulė teka]“, „[II. Pražydo žemė]“, „[III. Tu ateik į vyšnių sodą!]“, „[IV. Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro liepų nusvirusius bokštus…]“, „[V. Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė]“, „[VI. Mėnulis baltas]“, „[VII. Rudens liepos]“, in: Vainikai: Naujesniosios poezijos antologija, sudarė Kazys Binkis, Kaunas: Švyturys, 1921, p. 164–169). Vėliausią eilėraščių ciklo redakciją žr. Balys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923, p. 1–167, Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 100–131; eilėraščių ciklo tekstų istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 743–744. Remiantis laiškais, galima atkurti eilėraščių, įkvėptų Vandos Daugirdaitės, rašymo impulsą, atmosferą, būseną: „Ach šiluma, šiluma! Atsimena Kaunas, Nemunas, Vilijos pakrantės, Tu – šitiek saulės, šitiek spindulių, šitiek šilumos! Tokia tyli diena, tokia kaitri Saulė, tu taip arti! Juk visa tai ne sapnas, juk visa tai buvo – mano – mano! Ar aš sulauksiu kada kaitros, ar tu būsi kada arti, ar mūsų saulė bus kaitri, ar ir Tu, ir Saulė – ar būsite vėl kada mano – ką aš sapnuoju! Et – bet, jeigu aš dabar budėdamas sapnuot negalėčiau, tai aš ir gyvent negalėčiau! Ir man rodos, kad ne šiandie, tai rytoj vis viena turi būt šilta. Turi būt šilta! Ir dienos saulėtos – turi būt mano! […] Man būtų labai gera, kad Tu man parašytum. Ir kad Tu būtum gera. Aš labai labai norėčiau. Tuomet mano sapnai būtų lengvūs ir aš nieko nebijočiau. Aš baisiai norėčiau, kad Tu būtum gera del manęs. Kaip spindulių Karaliūnaitė! Kaip pavasario kaitra. Kaip Vilijos pakrančių Saulė. Saulė, kuri tik mudviem švietė“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1v). „O vakar buvo šventė – didelė-didelė – pilna Saulės. Ir aš vakar buvau už miesto – ten – atmeni – pagal Viliją. Buvo ir Kirša. Aš buvau nuėjęs į tą vietą, į Viliją, kur mes pernai buvom, kur buvo tiek daug saulės, kur mūsų dienos tokios lengvos buvo. Ilgai buvau saulėj. Pridėjau veidą prie smėlio. Užmerkiau akis – ilgai Tau dūmojau. Ir tuomet dūšioj taip lengva buvo. Ir taip nesinorėjo atsimerkti, aš bijojau pamatyti, kad Tavęs čia nėra, kad Tu esi toli toli nuo manęs. Aš buvau visas visas tavo, toks, kaip tu mane myli, kaip Tu nori, kad aš Tavo būčiau. Retai kada aš galiu taip Tavo būti! Ir taip bijojau akis praverti!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius, 1921-05-22–23, in: LLTI BR, f. 53, b. 459, l. 8r).
a1
Line number 74
Critical note: Baliuk ] sign
a1
Line number 74
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1922_08_25_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1922_08_25_vd_1v.jpgX (Close panel)
image