Vandai Daugirdaitei, 1922-09-02

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1922-09-02

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 689. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1922-08-26 laišką (Balys Sruoga išvyko į Klaipėdą), turinį („Šiandie savaitė suėjo kaip aš Klaipėdoj…“), Vandos Sruogienės pastabą („1922 rudeniop, atostogų metu, iš Klaipėdos į Bugius, rašant Šimkaus operai libretto“). Rašyta penkiuose 10,4 × 16,8 cm gelstelėjusio, languoto popieriaus iš bloknoto lapeliuose (1r, 2r, 3r, 4r, 5r) pieštuku. Numeruota Balio Sruogos ranka. Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės). 5r nuplėštas dešinysis kraštas. 4v, 5v yra gelsvų dėmelių. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 230–231 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 50–51 (Vandos Sruogienės mašinraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1922-09-02: Variantas 1 - Genetinis
  • Witness a2: 1922-09-02: Variantas 2 - Diplomatinis
  • Witness a3: 1922-09-02: Variantas 3 - Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: autorinį rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinio užrašo sluoksnį parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Klaipėdos – į Būgius, 1922-09-02, l. 1r, 2r, 3r, 4r, 5r parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1922_09_02_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinio rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas autorinio rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste autoriaus taisyta vieta pakomentuojama pažyma c („critical note“), o lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Vandukai mano, lygiai
1
1.
c
Critical note: 1. ] add in d ang
1.
2
Vandukai mano, lygiai
3
savaitė, kaip tau nieko
4
nerašiau. Nerašiau, nors tave
5
visą laką
c
Critical note: visą ] p vid ex err laką
visą laką
visą
laiką svajojau –
6
turėjau mares, turėjau mišką,
7
turėjau laisvę. Šiandie
sąvaitė
savaitė
8
suėjo, kaip aš Klaipėdoj,
9
o aš jau turiu
operą.
operą.
n
Note: Balys Sruoga, paprašytas kompozitoriaus Stasio Šimkaus (1887–1943), Klaipėdoje rašė operos libretą pagal rašytojo Jono Žiliaus-Jonilos poemėlę Vestuvės. Libreto kūrimo istoriją, jo kelią į sceną, recepciją, turinį ir materialų pavidalą, neišlikus autografui, autorystės problemą vėliau aprašė poetas, dramaturgas, operos solistas Stasys Santvaras: „Kompozitorius Stasys Šimkus mums paliko puikų veikalą – 4 v. operą „Pagirėnai“ [kitas pavadinimas – „Kaimas prie dvaro“], kuri, nors scenoj ir statyta, dar nėra visu muzikiniu grožiu suspindėjusi. „Pagirėnų“ muzikinės dramos autorystė man atiteko, bet tame kūriny gyvena ir Balys Sruoga. // S. Šimkus 1930–1931 m. žiemą gyveno Milane ir garsiame teatre La Scala studijavo muzikinį operų statymą. Ne vieną kartą po La Scala spektaklių mudu su S. Šimkum atsidurdavom kuriame nors restorane ir prie vyno butelio pasinerdavom į kalbas, gal net svajones, ką ateity bandysim nuveikti. // S. Šimkus troško rašyti operą. Ir sakėsi, kad 1922 m. B. Sruoga jam bandęs rašyti libretą (vadinasi, tuo metu, kai iki muzikinės dramos „Radvila Perkūnas“ dar buvo toloka). Tą Sruogos darbą jis turįs Kaune, prašė, kad aš paskaityčiau ir mėginčiau ką nors padaryti. // Tikrai, grįžęs į Kauną, S. Šimkus man tą B. Sruogos darbą atsiuntė. Kas nors truputį nuvokia, kokia specifinė ir nedėkinga yra muzikinės dramos forma, nesistebės, kad 1922 m. B. Sruoga vargu buvo turėjęs progos giliau tą formą pažinti (nors su F. Kirša lietuvių kalbon jau buvo išvertęs keleto operų libretus). Man atsiųstas libretas sutilpo į 18 ar 20 puslapėlių, kur daugiausia buvo pavaizduoti chorų atėjimai ir išėjimai. Beveik visi B. Sruogos tekstai tame veikalėly buvo parašyti liaudies dainų parafrazėm. Grakštūs, dailūs ir poetiški tekstai. // S. Šimkus „Pagirėnų“ idėją buvo paėmęs iš Jono Jonilos „Lietuviškų vestuvių“. Kai prie tos idėjos prisidėjom mudu su Sruoga – gimė nauja ir su Jonilos „Lietuviškom vestuvėm“ beveik nieko bendro neturinti muzikinė drama. // […] Pamatęs kompozitoriaus galingą polėkį, dar kartą kitus libreto veiksmus peržiūrėjau ir kai kur gerokai sutrumpinau. Prabėgo metai ar dveji – ir šventėme „Pagirėnų“ krikštynas. // Tačiau reikėjo išsiaiškinti dramos autorystę. Pasiūliau S. Šimkui, kad būtų žymimi du libreto autoriai – B. Sruoga ir S. Santvaras. Šimkus mano darbą ir siūlymą nunešė Sruogai, o tuoj man perdavė ir Sruogos atsakymą: // – Tai Santvaro darbas. Mano eilių veikale tėra likę tik keletas posmų. Nauji veikėjai, kiti veiksmai, visa drama iš naujo parašyta. Dėl to į „Pagirėnų“ autorystę aš negaliu turėti jokių pretenzijų. // Tiesa, „Pagirėnus“ aš parašiau iš naujo, nesinaudojant net B. Sruogos planu. Betgi galiu tarti, kad visuomet, kai S. Šimkaus „Pagirėnai“ pakils į rampos šviesą, klausytojų ausyse suskambės ne tik mano vieno žodžiai, bet ir kai kurių chorų muzikalūs B. Sruogos tekstai (Stasys Santvaras, „Balys Sruoga iš tolo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 231–232.).
Vakar
10
v skaičiau
c
Critical note: skaičiau ] cor s pro v
skaičiau
jau
ši
c
Critical note: ją ] cor pro vid ši
visoj drau-
11
gijoj ir visi ją džiaugsmin-
12
gai priėmė. Rašiau: kėliau
13
7 val. rytą, iki 10–11 val. ver-
14
čiuos
literaturoj,
literatūroj,
iki 7 val.
15
vakaro rašau, vakare einu
16
pas kun., kuris dabar ne ku-
17
nigas, o tik ponas
Žilius,
Žilius,
n
Note: Balys Sruoga operos libretą rašė Kopgalyje, apsistojęs pas rašytoją Joną Žilių-Jonilą (1870–1932), buvusį kunigą, kuris 1921 m. pasitraukė iš kunigų luomo.
18
ir ten sėdžiu iki
10 12
c
Critical note: 12 ] cor pro 10
12
–1 val.
vakar.
vakaro.
19
Buvo ištisos dienos, kad
20
aš iš namų neišeinu.
21
Tik vėjas
is
iš
marių
užia
ūžia
22
languose, tik kažkokios
23
šeštarnės sukas – tai
24
vėjas vidunaktį mano
25
langus graužia. Taip
26
dienos slinko
darbe
darbe,
27
rupesty,
rūpesty,
beprotybėj, o nak-
28
tys – marių
vėjui.
vėjuj.
Šiandie
29
jau
antrą
antra
dieną
diena
nieko nedirbu –
30
ilsiuos, sapnus sapnuoju.
31
Kai tas penkias dienas
32
rašiau – latras buvau:
33
geriau
gėriau
juodą kavą,
labai
p
Physical note: [1r] //
labai

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

34
2
c
Critical note: 2 ] add in d ang
2
35
daug
rukiau,
rūkiau,
geriau
gėriau
36
prancu
prancū
konjaką, taip
37
kad vakare, kai pasikelda-
38
vau nuo
stalo
stalo,
rankos drebė-
39
davo ir akyse nežinomi pa-
40
sauliai pynės. Bet šiandie
41
antrą
antra
dieną,
diena,
kaip darbas baigtas,
42
nerukau,
nerūkau
ir net
kava kavos
c
Critical note: kavos ] cor fl -os pro -a
kavos
43
negeriu, tik marių pakran-
44
tėj su vaikais žaidžiu.
45
O bangos taip
užia,
ūžia,
taip
46
gaudžia, vilnys tokios
47
didelės!
Rods
Rods,
šiandie
48
kitas pasaulis, ir nervai
49
tokie
ramus,
ramūs,
ir
krutinė
krūtinė
50
tokia laisva! Aš čia taip
51
daug turėjau beprotiško
52
darbo ir pašėlusio
dziaugsmo.
džiaugsmo.
53
Žinai, aš rašau arijas,
54
dainas, užu sienos Šimkus
55
portepijonu fortepijonu
c
Critical note: fortepijonu ] cor f pro p
fortepijonu
groja, vienoj
56
pusėj
d vėjas
c
Critical note: vėjas ] cor v pro d
vėjas
duksta,
dūksta,
kitoj
57
pusėj pačioj palangėj
58
marės
užia,
ūžia,
vilnys
59
po kojų gula. O vakare
60
kas vakaras einame
61
į seną Žilių. Žilius vienas
62
Lietuvos atgimimo
63
senukų.
senukų.
n
Note: Jonas Žilius-Jonila 1916–1921 m. gyveno JAV. 1917–1919 m. buvo Lietuvių tautos tarybos narys. 1918 m. Lietuvių seime Niujorke sudaryto Vykdomojo komiteto (veikė Vašingtone, rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės pripažinimu) sekretorius. Apie rašytojo paveikslą, visuomeninę, kultūrinę ir kūrybinę veiklą plačiau žr. Padegėlis Kasmatė, „Jonas Žilius“, in: Lietuva, Kaunas, Nr. 51, 1923-03-04, p. 2–11. // Balys Sruoga Joną Žilių-Jonilą vadino „[v]ien[u] tok[iu] mūsų užmirštųjų patriarchų“ (Padegėlis Kasmatė, Ibid., p. 3), kuris, gyvendamas Amerikoje, pradėjo kurti tautinę ideologiją – studijavo, rinko istorinę medžiagą, kuria remdamasis pradėjo kurti lietuvių epą: „Jonas Žilius, būdamas iš prigimties poeta ir pasinaudodamas tuo, kad žino bene 10–12 kalbų, savo istorinius ekskursus pradėjo mažne nuo visuotino tvano laikų, ieškodamas visai savotiškos medžiagos. Išrausė graikų, romėnų istorikus, germanų, skandinavų, saksų, slavų kronikas, išlukšteno žmonių kūrybą, – visur rengdamas epinę medžiagą, liečiančią šiuo ar tuo būdu lietuvių tautą. Šiuo keliu besidarbuodamas, Žilius ilgas dešimtis metų surinko didžiausį tomą, kurio vienoj daly yra originalai – tekstai bene iš viso septyniomis kalbomis, o kita dalis – lietuviškas tų tekstų vertimas. Ši epinė medžiaga davė Žiliui labai svarbų šaltinį lietuvių mitologijai tirti. // Rusai turi tam tikrą ciklių bylinų, kurios, berods, platesnei visuomenei labai maža tėra žinomos (paskelbtos Gilferdingo, Sobolevskio ir kt.), vadinamos „Pesni o Litovskom korole“. (Tas bylinas, kaipo „epinę medžiagą“, Žilius irgi turi išvertęs į lietuvių kalbą). Lyginant tas bylinas su lietuvių pasakomis, pasirodo, kad jų motyvai kartojasi lietuvių pasakose, tiktai daug plačiau išrutuliuotas, nors ir labiau pavieniais šmoteliais išmėtytas. Lygiai lietuvių pasakose pasikartoja ir tie epiniai motyvai, kuriuos Žilius surinko iš senovės istorijos šaltinių ir kronikų. Ir čia ateina Žiliui į galvą įstabi mintis: iš lietuvių pasakų įvairenybės restauruoti eposą, kuriame atskirų pasakų vaizduojami įvykiai būtų surišti į vieną koncepciją. Ši mintis gimė jame jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų, ir jis nenuilstamai dirbo visą laiką jos realizacijai. Jis daro tai analoginiu keliu kaip suomiai su savo Kalevala – atskiras runas lipdydami į vieną. Bet Žilius čia elgėsi gal kiek atsargiau už aną laimingą suomį, Kalevalos tvarkytoją: Žilius, lipindamas iš pasakų išlaikytą eposą, nuo savęs nieko neprideda ir beveik nieko nekeičia […]. Del kiekvieno taip sudaryto eposo šmotelio knygos gale nurodyta, iš kur, iš kokios pasakos paimta ir kur kokios randasi variacijos! O jei kur vienas kitas žodelis paties Žiliaus pridėtas – vadinasi, ne iš pasakos imtas – ir tas knygos gale pažymėtas. Padarytas milžiniškas darbas ir savo originalumu neturįs pavyzdžių pasaulinėj literatūroj! // Rezultate išėjo labai tikslus, nuosakus, išlaikytas lietuvių tautos eposas! // Rašančiam šias eilutes teko turėti džiaugsmo, kai pats autorius keletą ilgų vakarų skaitė savo ilgų metų darbo vaisių – lietuvių tautos kūrybos pažibą. Kol jis nėra atspausdintas ir visuomenei neprieinamas, netenka čia apie jį ilgesnių pastabų daryti. Tiktai norėčiau pabrėžti, kad šiuo Žiliaus žygiu sugriauta sena nesąmonė, kad lietuviai epiniai nemoka kurti. Čia pasakų medžiaga net taip sugrupuota, kad visą laiką išlaikytas ypatingas dainuojamas ritmas! Ir kas dar įdomu – mūsų eposas ne tik turi motyvus, kartojamus Kalevaloj, bylinose, bet ir homeriniame epose. Kaip antai – argonautų kelionė, ciklopai ir t. t. mūsų epose išrutulioti ne mažesne galia kaip graikų epose“ (Ibid., p. 4). „Tai bus toks indėlis į mūsų literatūrą, kuris iš karto iškelsiąs iš Kauno gubernijos rėmų ir išves į pasaulį. Pagaliau, tai bus neišsemiamas šaltinis mūsų idealizmui gaivinti ir priaugančių kartų širdyse gyvybės sėklai sėti…“ (Ibid., p. 5).
Ir pirmasai
Lietu-
lietu-
64
vis, iškėlęs Lietuvos nepri-
65
klausomybės
ide
idė
ir ją
66
įskiepijęs
Smetonai,
Smetonai,
n
Note: Antanas Smetona (1874–1944), teisininkas, 1918-02-16 Akto, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė, signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas.
Sleževičiui,
Sleževičiui,
n
Note: Mykolas Sleževičius (1882–1939), teisininkas, 1918–1919 m. ministras pirmininkas; organizavo šalies gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo.
67
Naruševičiui
Naruševičiui
n
Note: Tomas Naruševičius (1871–1927), diplomatas, inžinierius. 1917–1918 m. gyveno JAV. 1919 m. kaip JAV lietuvių atstovas Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje, 1920 m. Lietuvos delegacijos Tautų Sąjungos posėdžiuose narys, taikos derybų su Sovietų Rusija delegacijos vadovas, 1921 m. Briuselyje Lietuvos derybų su Lenkija (tarpininkaujant Tautų Sąjungai ir Antantės valstybėms), 1922 m. Genujos koferencijoje delegacijų narys. 1921–1923 m. Lietuvos pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje.
ir
tt.
p
Physical note: [2r] //
tt.
t. t.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

68
3
c
Critical note: 3 ] add s l in d ang
3
69
Bet aš jį myliu ne už tai.
70
Jis yra senukas, jaunas, labai
71
jaunas, jis yra vienas
72
didžiausiųjų Lietuvos
73
poetų. Ir jis padarė stebu-
74
klą, iškeldamas Lietuvos
75
vardą
amžiams,
amžiams
amžiniesiems.
76
Ar svajota, kad Lietuva
77
turėtų savo
Iliadą,
Iliadą,
n
Note: Iliada – senovės graikų poeto Homero jaunystėje sukurtas epas, skirtas Trojos karo temai.
Odise.
Odisė?
n
Note: Odisėja – Homero, jau seno graikų poeto, veikalas, skirtas Odisėjo ir kitų achajų grįžimui iš Trojos karo namo.
78
Aš dar prieš kelius mėnesius
79
sakiau, kad lietuviai
80
eposo neturi. O dabar
81
aš sakau, kad mes turim
82
mūsų milžinišką eposą,
83
didesnį už
rū
ru
bylinas,
bylinas,
n
Note: Rusų bylinos – rusų liaudies epinės giesmės. Jų siužetai ar kai kurie motyvai yra mitologiniai ir istoriniai.
84
už serbų dainas, mes
85
turim
mu
mū
Kalevalą,
Kalevalą,
n
Note: Kalevala – suomių nacionalinis epas. Jį iš XIX a. pirmoje pusėje užrašytų runų sudarė ir jungiamąsias epo dalis sukūrė Elias Lönnrotas.
86
Odise,
Odisėją,
Iliadą,
Iliadą,
dainą apie
87
Nibelungus.
Nibelungus.
n
Note: Nibelungų giesmė – viduramžių vokiečių herojinis epas su riterinio romano elementais.
Tuo pat
88
keliu, kaip
Lenrotas
Lenrotas
n
Note: Elias Lönnrot (1802–1884), suomių tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, tautinio epo kūrėjas.
89
sudarė
m suomių
c
Critical note: suomių ] cor s pro m
suomių
Kalevalą,
Kalevalą,
90
Žilius sudarė
mu
mū
91
eposą.
Ž Ties
c
Critical note: Ties ] cor T pro Ž
Ties
tuo darbu jis
92
dirba 25–30 metų ir pada-
93
rytas toks milžiniškas
94
dabas,
c
Critical note: darbas ] vid ex err om r
darbas,
kad aš apsvaigęs
95
kelias naktis paeiliui
96
klausiau. Tas reikalas
97
eis po visą pasaulį.
98
Bet senis drauge ir moksli-
99
ninkas. Ir toli užpakaly
100
paliko vokiečius,
toli
p
Physical note: [3r] //
toli

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

101
4
c
Critical note: 4 ] add in d ang
4
102
paliko ir mūsų Basa-
103
navičių,
navičių
n
Note: Jonas Basanavičius (1851–1927), lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas.
Bugą,
Būgą,
n
Note: Kazimieras Būga (1879–1924), kalbininkas, baltistikos mokslo kūrėjas.
nebekalbant
104
apie kitus. Bet jis nėra
105
nei kiek Lietuvoj žinomas,
106
o tai yra žmogus, kuris jau
107
šiandie priklauso pasauliui.
108
Mes su juo ilgus vakarus
109
pralidžiam,
praleidžiam,
jis man aiškina
110
tokius daiktus, kurių man
111
ir sapnuoti neteko, o aš jaučiu,
112
kad jis man davė daugiau
113
negu visi lankyti mano
114
universitetai.
Už tai
Užtai
115
pasiryžau išpopuliarinti
116
jo vardą
Lietuvoje.
Lietuvoje.
n
Note: Balys Sruoga plačiau pristatė neišspausdintus Jono Žiliaus-Jonilos raštus (rengiamą lietuvišką epą), dramą „Jono vaikai“, eilėraščių rinkinį „Dainų pynės“, humoristines poemas „Radynos“ ir „Vestuvės“. Baigdamas Jono Žiliaus-Jonilos eilėraščių rinkinio „Dainų pynės“ pristatymą, jis pabrėžė rinkinio literatūrinę reikšmę, konstatavo, kad „šiam kūriniui vieta ne kur nors „Tėvynės Mylėtojų Draugijos“ narių palėpėse, – bet kiekvieno inteligento darbo kambary ir kiekvienoj chrestomatijoj, kuria mūsų augantis jaunimas savo sąmonėjimą didinas“ (Padegėlis Kasmatė, „Jonas Žilius“, in: Lietuva, Kaunas, Nr. 51, 1923-03-04, p. 10). Faustas Kirša, priešingai nei Balys Sruoga, jautė Jono Žiliaus-Jonilos kūrybos balansavimą ant grafomanijos ribos, todėl, perskaitęs straipsnį, kuriame Balys Sruoga sensacingai, nepagrįstai pervertino Jono Žiliaus-Jonilos poetinį indėlį, stebėjosi, piktinosi, kritikavo bičiulį: „Bet aš Tau negaliu dovanoti. Aš netikiu, jog Tu galėjai parašyti tokį straipsnį apie Žilių. Gal girtas rašei ir parašęs neperskaitei. Juk pusė jo – visai nereikalinga. Aš nemaniau, kad Tu gali užsikrėsti Tumo egzotika. Aš negaliu tikėti, ar Tu ir dabar tebemanai taip, ką rašei. Juk tai visapusė nuodėmė. Išskyrus poros sodietiškų nuotrupų, visos citatos labai мелкого пошибу. Gal apie Žilių galima rašyti, bet visai kitoj plotmėj. Bet kai Tu su juo šios dienos meno principais įvažiavai į chrestomatiją[…]. Aš kalbu, be abejo, ne iš teisybės bokšto, bet vidaus įsitikinimu. Man rodos, taip nieku gyvu negalima[…]“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, po 1923-03-04, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 2r). Vėliau Balys Sruoga pakeitė nuomonę apie Jono Žiliaus-Jonilos darbus, apie juos atsiliepė itin kritiškai. Pavyzdžiui, apie 1928 m. išleistą Jono Žiliaus-Jonilos pirmąją knygą lietuvių mitologijos tematika Palemonas ir jo padermė Balys Sruoga veikalo recenzijoje teigė, kad autorius nekritiškai samprotauja apie surinktą archyvinę medžiagą, pateikia per daug subjektyvių aiškinimų, neatsargių formulavimų apie padavimų istoriškumą. Balys Sruoga ironiškai apibendrino: „Šitokiu rinkinėlio sudarymo būdu, atsisakydamas kritikos ir būtino šiokiais atvejais skepticizmo, p. Žilius savo tikslui nepatarnavo, – mūsų istorijai nepagelbėjo. Užtat davė gražios medžiagos romanistams ir poetams. Jiems istorinė tikrovė nėra privaloma. Kurti lietuvišką Olimpą ir idealizuoti praeitį jie gali kaip tiktai nori. // Aš rimtai įtariu – ir reikalui esant, pasistengčiau pasiteisinti, – kad p. Jonas Jonila Žilius yra poetas“ (Balys Sruoga, „Palemonas ir jo padermė“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, Nr. 1, 1928-02-02, p. 6), dar žr. Id., in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9-I: Tautosakos studijos, 1921–1947, parengė Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 362–365).
117
Vandukai, aš nuo
Taves
Tavęs
tesu
118
turėjęs per visą šį mėnesį
119
tiktai vieną trumpą
120
laiškelį –
turbut
turbūt
į Baibokus
121
tu esi rašius dar ir dau-
122
giau, bet aš tai negavau
123
ir nieko nežinau apie
124
tave! Aš taip tavęs
pasilgau,
c
Critical note: pasiilgau ] vid ex err om sec i
pasilgau,
pasiilgau,
125
n taip
c
Critical note: taip ] cor t pro n
taip
norėtau in
126
tave užusukti grįždamas,
127
bet aš nežinau, kas pas
128
tave namie, kaip tu gyveni,
129
ir aš
nežinau
nežinau,
ar galima.
130
Gaila, kad šiandie aš dar
131
negaliu Tau pasakyti, kada
132
aš važiuosiu, bet man
133
rodos, kad aš
važiuosiu
p
Physical note: [4r] //
važiuosiu

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

134
5
c
Critical note: 5 ] add in d ang, def
5
135
iš Klaipėdos
trečiadienį,
c
Critical note: trečiadie[nį][,] ] def, rest
trečiadienį,
136
vadinas, pro Viekšnius
137
važiuosiu
◊◊◊ ketvirtadienį
c
Critical note: ketvirtadienį ] cor ket pro ill
ketvirtadienį
138
rytą. Gal tu galėtum būti
139
stoty? Gal tu galėtum
tuo
c
Critical note: tuo ] def o, rest
tuo
140
traukiniu važiuot su
141
manimi į Šiaulius, gal
142
tu galėtum? Aš taip no-
143
rėčiau! Tuomet mes
144
Šiauliuos beveik visą
145
dieną
išbutumėm,
išbūtumėm,
o
146
gal ir daugiau – kaip
147
tu norėtum –
Tik
tik
148
norėčiau, labai norė-
149
čiau su tavimi pasi-
150
matyti. Jeigu gali –
151
tai važiuok tuo trauki-
152
niu į Šiaulius,
kuris
c
Critical note: ku[ri]s ] ill ri
kuris
kuris
153
eis ketvirtadienį rytą
154
iš Klaipėdos.
155
Važiuok
Važiuok,
Vanduk,
156
aš labai noriu,
157
aš labai labai
tavs
c
Critical note: tav[ę]s ] vid ex err om ę
tavs
tavęs
158
lauksiu. Vandukai,
159
kad tu
žinotum
žinotum,
kaip
160
aš tave myliu, kaip
161
aš tavęs
pasiilgau
pasiilgau,
162
Vandukai
mano
mano.
163
Buč.
c
Critical note: Buč[iuoju] ] ill -iuoju
Buč.
Bučiuoju.
164
Bal.
c
Critical note: Bal. ] sign
p
Physical note: [5r] //
Bal.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Vandukai mano, lygiai
1
1.
c
Critical note: 1. ] add in d ang
1.
2
Vandukai mano, lygiai
3
savaitė, kaip tau nieko
4
nerašiau. Nerašiau, nors tave
5
visą laką
c
Critical note: visą ] p vid ex err laką
visą laką
visą
laiką svajojau –
6
turėjau mares, turėjau mišką,
7
turėjau laisvę. Šiandie
sąvaitė
savaitė
8
suėjo, kaip aš Klaipėdoj,
9
o aš jau turiu
operą.
operą.
n
Note: Balys Sruoga, paprašytas kompozitoriaus Stasio Šimkaus (1887–1943), Klaipėdoje rašė operos libretą pagal rašytojo Jono Žiliaus-Jonilos poemėlę Vestuvės. Libreto kūrimo istoriją, jo kelią į sceną, recepciją, turinį ir materialų pavidalą, neišlikus autografui, autorystės problemą vėliau aprašė poetas, dramaturgas, operos solistas Stasys Santvaras: „Kompozitorius Stasys Šimkus mums paliko puikų veikalą – 4 v. operą „Pagirėnai“ [kitas pavadinimas – „Kaimas prie dvaro“], kuri, nors scenoj ir statyta, dar nėra visu muzikiniu grožiu suspindėjusi. „Pagirėnų“ muzikinės dramos autorystė man atiteko, bet tame kūriny gyvena ir Balys Sruoga. // S. Šimkus 1930–1931 m. žiemą gyveno Milane ir garsiame teatre La Scala studijavo muzikinį operų statymą. Ne vieną kartą po La Scala spektaklių mudu su S. Šimkum atsidurdavom kuriame nors restorane ir prie vyno butelio pasinerdavom į kalbas, gal net svajones, ką ateity bandysim nuveikti. // S. Šimkus troško rašyti operą. Ir sakėsi, kad 1922 m. B. Sruoga jam bandęs rašyti libretą (vadinasi, tuo metu, kai iki muzikinės dramos „Radvila Perkūnas“ dar buvo toloka). Tą Sruogos darbą jis turįs Kaune, prašė, kad aš paskaityčiau ir mėginčiau ką nors padaryti. // Tikrai, grįžęs į Kauną, S. Šimkus man tą B. Sruogos darbą atsiuntė. Kas nors truputį nuvokia, kokia specifinė ir nedėkinga yra muzikinės dramos forma, nesistebės, kad 1922 m. B. Sruoga vargu buvo turėjęs progos giliau tą formą pažinti (nors su F. Kirša lietuvių kalbon jau buvo išvertęs keleto operų libretus). Man atsiųstas libretas sutilpo į 18 ar 20 puslapėlių, kur daugiausia buvo pavaizduoti chorų atėjimai ir išėjimai. Beveik visi B. Sruogos tekstai tame veikalėly buvo parašyti liaudies dainų parafrazėm. Grakštūs, dailūs ir poetiški tekstai. // S. Šimkus „Pagirėnų“ idėją buvo paėmęs iš Jono Jonilos „Lietuviškų vestuvių“. Kai prie tos idėjos prisidėjom mudu su Sruoga – gimė nauja ir su Jonilos „Lietuviškom vestuvėm“ beveik nieko bendro neturinti muzikinė drama. // […] Pamatęs kompozitoriaus galingą polėkį, dar kartą kitus libreto veiksmus peržiūrėjau ir kai kur gerokai sutrumpinau. Prabėgo metai ar dveji – ir šventėme „Pagirėnų“ krikštynas. // Tačiau reikėjo išsiaiškinti dramos autorystę. Pasiūliau S. Šimkui, kad būtų žymimi du libreto autoriai – B. Sruoga ir S. Santvaras. Šimkus mano darbą ir siūlymą nunešė Sruogai, o tuoj man perdavė ir Sruogos atsakymą: // – Tai Santvaro darbas. Mano eilių veikale tėra likę tik keletas posmų. Nauji veikėjai, kiti veiksmai, visa drama iš naujo parašyta. Dėl to į „Pagirėnų“ autorystę aš negaliu turėti jokių pretenzijų. // Tiesa, „Pagirėnus“ aš parašiau iš naujo, nesinaudojant net B. Sruogos planu. Betgi galiu tarti, kad visuomet, kai S. Šimkaus „Pagirėnai“ pakils į rampos šviesą, klausytojų ausyse suskambės ne tik mano vieno žodžiai, bet ir kai kurių chorų muzikalūs B. Sruogos tekstai (Stasys Santvaras, „Balys Sruoga iš tolo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 231–232.).
Vakar
10
v skaičiau
c
Critical note: skaičiau ] cor s pro v
skaičiau
jau
ši
c
Critical note: ją ] cor pro vid ši
visoj drau-
11
gijoj ir visi ją džiaugsmin-
12
gai priėmė. Rašiau: kėliau
13
7 val. rytą, iki 10–11 val. ver-
14
čiuos
literaturoj,
literatūroj,
iki 7 val.
15
vakaro rašau, vakare einu
16
pas kun., kuris dabar ne ku-
17
nigas, o tik ponas
Žilius,
Žilius,
n
Note: Balys Sruoga operos libretą rašė Kopgalyje, apsistojęs pas rašytoją Joną Žilių-Jonilą (1870–1932), buvusį kunigą, kuris 1921 m. pasitraukė iš kunigų luomo.
18
ir ten sėdžiu iki
10 12
c
Critical note: 12 ] cor pro 10
12
–1 val.
vakar.
vakaro.
19
Buvo ištisos dienos, kad
20
aš iš namų neišeinu.
21
Tik vėjas
is
iš
marių
užia
ūžia
22
languose, tik kažkokios
23
šeštarnės sukas – tai
24
vėjas vidunaktį mano
25
langus graužia. Taip
26
dienos slinko
darbe
darbe,
27
rupesty,
rūpesty,
beprotybėj, o nak-
28
tys – marių
vėjui.
vėjuj.
Šiandie
29
jau
antrą
antra
dieną
diena
nieko nedirbu –
30
ilsiuos, sapnus sapnuoju.
31
Kai tas penkias dienas
32
rašiau – latras buvau:
33
geriau
gėriau
juodą kavą,
labai
p
Physical note: [1r] //
labai

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

34
2
c
Critical note: 2 ] add in d ang
2
35
daug
rukiau,
rūkiau,
geriau
gėriau
36
prancu
prancū
konjaką, taip
37
kad vakare, kai pasikelda-
38
vau nuo
stalo
stalo,
rankos drebė-
39
davo ir akyse nežinomi pa-
40
sauliai pynės. Bet šiandie
41
antrą
antra
dieną,
diena,
kaip darbas baigtas,
42
nerukau,
nerūkau
ir net
kava kavos
c
Critical note: kavos ] cor fl -os pro -a
kavos
43
negeriu, tik marių pakran-
44
tėj su vaikais žaidžiu.
45
O bangos taip
užia,
ūžia,
taip
46
gaudžia, vilnys tokios
47
didelės!
Rods
Rods,
šiandie
48
kitas pasaulis, ir nervai
49
tokie
ramus,
ramūs,
ir
krutinė
krūtinė
50
tokia laisva! Aš čia taip
51
daug turėjau beprotiško
52
darbo ir pašėlusio
dziaugsmo.
džiaugsmo.
53
Žinai, aš rašau arijas,
54
dainas, užu sienos Šimkus
55
portepijonu fortepijonu
c
Critical note: fortepijonu ] cor f pro p
fortepijonu
groja, vienoj
56
pusėj
d vėjas
c
Critical note: vėjas ] cor v pro d
vėjas
duksta,
dūksta,
kitoj
57
pusėj pačioj palangėj
58
marės
užia,
ūžia,
vilnys
59
po kojų gula. O vakare
60
kas vakaras einame
61
į seną Žilių. Žilius vienas
62
Lietuvos atgimimo
63
senukų.
senukų.
n
Note: Jonas Žilius-Jonila 1916–1921 m. gyveno JAV. 1917–1919 m. buvo Lietuvių tautos tarybos narys. 1918 m. Lietuvių seime Niujorke sudaryto Vykdomojo komiteto (veikė Vašingtone, rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės pripažinimu) sekretorius. Apie rašytojo paveikslą, visuomeninę, kultūrinę ir kūrybinę veiklą plačiau žr. Padegėlis Kasmatė, „Jonas Žilius“, in: Lietuva, Kaunas, Nr. 51, 1923-03-04, p. 2–11. // Balys Sruoga Joną Žilių-Jonilą vadino „[v]ien[u] tok[iu] mūsų užmirštųjų patriarchų“ (Padegėlis Kasmatė, Ibid., p. 3), kuris, gyvendamas Amerikoje, pradėjo kurti tautinę ideologiją – studijavo, rinko istorinę medžiagą, kuria remdamasis pradėjo kurti lietuvių epą: „Jonas Žilius, būdamas iš prigimties poeta ir pasinaudodamas tuo, kad žino bene 10–12 kalbų, savo istorinius ekskursus pradėjo mažne nuo visuotino tvano laikų, ieškodamas visai savotiškos medžiagos. Išrausė graikų, romėnų istorikus, germanų, skandinavų, saksų, slavų kronikas, išlukšteno žmonių kūrybą, – visur rengdamas epinę medžiagą, liečiančią šiuo ar tuo būdu lietuvių tautą. Šiuo keliu besidarbuodamas, Žilius ilgas dešimtis metų surinko didžiausį tomą, kurio vienoj daly yra originalai – tekstai bene iš viso septyniomis kalbomis, o kita dalis – lietuviškas tų tekstų vertimas. Ši epinė medžiaga davė Žiliui labai svarbų šaltinį lietuvių mitologijai tirti. // Rusai turi tam tikrą ciklių bylinų, kurios, berods, platesnei visuomenei labai maža tėra žinomos (paskelbtos Gilferdingo, Sobolevskio ir kt.), vadinamos „Pesni o Litovskom korole“. (Tas bylinas, kaipo „epinę medžiagą“, Žilius irgi turi išvertęs į lietuvių kalbą). Lyginant tas bylinas su lietuvių pasakomis, pasirodo, kad jų motyvai kartojasi lietuvių pasakose, tiktai daug plačiau išrutuliuotas, nors ir labiau pavieniais šmoteliais išmėtytas. Lygiai lietuvių pasakose pasikartoja ir tie epiniai motyvai, kuriuos Žilius surinko iš senovės istorijos šaltinių ir kronikų. Ir čia ateina Žiliui į galvą įstabi mintis: iš lietuvių pasakų įvairenybės restauruoti eposą, kuriame atskirų pasakų vaizduojami įvykiai būtų surišti į vieną koncepciją. Ši mintis gimė jame jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų, ir jis nenuilstamai dirbo visą laiką jos realizacijai. Jis daro tai analoginiu keliu kaip suomiai su savo Kalevala – atskiras runas lipdydami į vieną. Bet Žilius čia elgėsi gal kiek atsargiau už aną laimingą suomį, Kalevalos tvarkytoją: Žilius, lipindamas iš pasakų išlaikytą eposą, nuo savęs nieko neprideda ir beveik nieko nekeičia […]. Del kiekvieno taip sudaryto eposo šmotelio knygos gale nurodyta, iš kur, iš kokios pasakos paimta ir kur kokios randasi variacijos! O jei kur vienas kitas žodelis paties Žiliaus pridėtas – vadinasi, ne iš pasakos imtas – ir tas knygos gale pažymėtas. Padarytas milžiniškas darbas ir savo originalumu neturįs pavyzdžių pasaulinėj literatūroj! // Rezultate išėjo labai tikslus, nuosakus, išlaikytas lietuvių tautos eposas! // Rašančiam šias eilutes teko turėti džiaugsmo, kai pats autorius keletą ilgų vakarų skaitė savo ilgų metų darbo vaisių – lietuvių tautos kūrybos pažibą. Kol jis nėra atspausdintas ir visuomenei neprieinamas, netenka čia apie jį ilgesnių pastabų daryti. Tiktai norėčiau pabrėžti, kad šiuo Žiliaus žygiu sugriauta sena nesąmonė, kad lietuviai epiniai nemoka kurti. Čia pasakų medžiaga net taip sugrupuota, kad visą laiką išlaikytas ypatingas dainuojamas ritmas! Ir kas dar įdomu – mūsų eposas ne tik turi motyvus, kartojamus Kalevaloj, bylinose, bet ir homeriniame epose. Kaip antai – argonautų kelionė, ciklopai ir t. t. mūsų epose išrutulioti ne mažesne galia kaip graikų epose“ (Ibid., p. 4). „Tai bus toks indėlis į mūsų literatūrą, kuris iš karto iškelsiąs iš Kauno gubernijos rėmų ir išves į pasaulį. Pagaliau, tai bus neišsemiamas šaltinis mūsų idealizmui gaivinti ir priaugančių kartų širdyse gyvybės sėklai sėti…“ (Ibid., p. 5).
Ir pirmasai
Lietu-
lietu-
64
vis, iškėlęs Lietuvos nepri-
65
klausomybės
ide
idė
ir ją
66
įskiepijęs
Smetonai,
Smetonai,
n
Note: Antanas Smetona (1874–1944), teisininkas, 1918-02-16 Akto, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė, signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas.
Sleževičiui,
Sleževičiui,
n
Note: Mykolas Sleževičius (1882–1939), teisininkas, 1918–1919 m. ministras pirmininkas; organizavo šalies gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo.
67
Naruševičiui
Naruševičiui
n
Note: Tomas Naruševičius (1871–1927), diplomatas, inžinierius. 1917–1918 m. gyveno JAV. 1919 m. kaip JAV lietuvių atstovas Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje, 1920 m. Lietuvos delegacijos Tautų Sąjungos posėdžiuose narys, taikos derybų su Sovietų Rusija delegacijos vadovas, 1921 m. Briuselyje Lietuvos derybų su Lenkija (tarpininkaujant Tautų Sąjungai ir Antantės valstybėms), 1922 m. Genujos koferencijoje delegacijų narys. 1921–1923 m. Lietuvos pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje.
ir
tt.
p
Physical note: [2r] //
tt.
t. t.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

68
3
c
Critical note: 3 ] add s l in d ang
3
69
Bet aš jį myliu ne už tai.
70
Jis yra senukas, jaunas, labai
71
jaunas, jis yra vienas
72
didžiausiųjų Lietuvos
73
poetų. Ir jis padarė stebu-
74
klą, iškeldamas Lietuvos
75
vardą
amžiams,
amžiams
amžiniesiems.
76
Ar svajota, kad Lietuva
77
turėtų savo
Iliadą,
Iliadą,
n
Note: Iliada – senovės graikų poeto Homero jaunystėje sukurtas epas, skirtas Trojos karo temai.
Odise.
Odisė?
n
Note: Odisėja – Homero, jau seno graikų poeto, veikalas, skirtas Odisėjo ir kitų achajų grįžimui iš Trojos karo namo.
78
Aš dar prieš kelius mėnesius
79
sakiau, kad lietuviai
80
eposo neturi. O dabar
81
aš sakau, kad mes turim
82
mūsų milžinišką eposą,
83
didesnį už
rū
ru
bylinas,
bylinas,
n
Note: Rusų bylinos – rusų liaudies epinės giesmės. Jų siužetai ar kai kurie motyvai yra mitologiniai ir istoriniai.
84
už serbų dainas, mes
85
turim
mu
mū
Kalevalą,
Kalevalą,
n
Note: Kalevala – suomių nacionalinis epas. Jį iš XIX a. pirmoje pusėje užrašytų runų sudarė ir jungiamąsias epo dalis sukūrė Elias Lönnrotas.
86
Odise,
Odisėją,
Iliadą,
Iliadą,
dainą apie
87
Nibelungus.
Nibelungus.
n
Note: Nibelungų giesmė – viduramžių vokiečių herojinis epas su riterinio romano elementais.
Tuo pat
88
keliu, kaip
Lenrotas
Lenrotas
n
Note: Elias Lönnrot (1802–1884), suomių tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, tautinio epo kūrėjas.
89
sudarė
m suomių
c
Critical note: suomių ] cor s pro m
suomių
Kalevalą,
Kalevalą,
90
Žilius sudarė
mu
mū
91
eposą.
Ž Ties
c
Critical note: Ties ] cor T pro Ž
Ties
tuo darbu jis
92
dirba 25–30 metų ir pada-
93
rytas toks milžiniškas
94
dabas,
c
Critical note: darbas ] vid ex err om r
darbas,
kad aš apsvaigęs
95
kelias naktis paeiliui
96
klausiau. Tas reikalas
97
eis po visą pasaulį.
98
Bet senis drauge ir moksli-
99
ninkas. Ir toli užpakaly
100
paliko vokiečius,
toli
p
Physical note: [3r] //
toli

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

101
4
c
Critical note: 4 ] add in d ang
4
102
paliko ir mūsų Basa-
103
navičių,
navičių
n
Note: Jonas Basanavičius (1851–1927), lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas.
Bugą,
Būgą,
n
Note: Kazimieras Būga (1879–1924), kalbininkas, baltistikos mokslo kūrėjas.
nebekalbant
104
apie kitus. Bet jis nėra
105
nei kiek Lietuvoj žinomas,
106
o tai yra žmogus, kuris jau
107
šiandie priklauso pasauliui.
108
Mes su juo ilgus vakarus
109
pralidžiam,
praleidžiam,
jis man aiškina
110
tokius daiktus, kurių man
111
ir sapnuoti neteko, o aš jaučiu,
112
kad jis man davė daugiau
113
negu visi lankyti mano
114
universitetai.
Už tai
Užtai
115
pasiryžau išpopuliarinti
116
jo vardą
Lietuvoje.
Lietuvoje.
n
Note: Balys Sruoga plačiau pristatė neišspausdintus Jono Žiliaus-Jonilos raštus (rengiamą lietuvišką epą), dramą „Jono vaikai“, eilėraščių rinkinį „Dainų pynės“, humoristines poemas „Radynos“ ir „Vestuvės“. Baigdamas Jono Žiliaus-Jonilos eilėraščių rinkinio „Dainų pynės“ pristatymą, jis pabrėžė rinkinio literatūrinę reikšmę, konstatavo, kad „šiam kūriniui vieta ne kur nors „Tėvynės Mylėtojų Draugijos“ narių palėpėse, – bet kiekvieno inteligento darbo kambary ir kiekvienoj chrestomatijoj, kuria mūsų augantis jaunimas savo sąmonėjimą didinas“ (Padegėlis Kasmatė, „Jonas Žilius“, in: Lietuva, Kaunas, Nr. 51, 1923-03-04, p. 10). Faustas Kirša, priešingai nei Balys Sruoga, jautė Jono Žiliaus-Jonilos kūrybos balansavimą ant grafomanijos ribos, todėl, perskaitęs straipsnį, kuriame Balys Sruoga sensacingai, nepagrįstai pervertino Jono Žiliaus-Jonilos poetinį indėlį, stebėjosi, piktinosi, kritikavo bičiulį: „Bet aš Tau negaliu dovanoti. Aš netikiu, jog Tu galėjai parašyti tokį straipsnį apie Žilių. Gal girtas rašei ir parašęs neperskaitei. Juk pusė jo – visai nereikalinga. Aš nemaniau, kad Tu gali užsikrėsti Tumo egzotika. Aš negaliu tikėti, ar Tu ir dabar tebemanai taip, ką rašei. Juk tai visapusė nuodėmė. Išskyrus poros sodietiškų nuotrupų, visos citatos labai мелкого пошибу. Gal apie Žilių galima rašyti, bet visai kitoj plotmėj. Bet kai Tu su juo šios dienos meno principais įvažiavai į chrestomatiją[…]. Aš kalbu, be abejo, ne iš teisybės bokšto, bet vidaus įsitikinimu. Man rodos, taip nieku gyvu negalima[…]“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, po 1923-03-04, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 2r). Vėliau Balys Sruoga pakeitė nuomonę apie Jono Žiliaus-Jonilos darbus, apie juos atsiliepė itin kritiškai. Pavyzdžiui, apie 1928 m. išleistą Jono Žiliaus-Jonilos pirmąją knygą lietuvių mitologijos tematika Palemonas ir jo padermė Balys Sruoga veikalo recenzijoje teigė, kad autorius nekritiškai samprotauja apie surinktą archyvinę medžiagą, pateikia per daug subjektyvių aiškinimų, neatsargių formulavimų apie padavimų istoriškumą. Balys Sruoga ironiškai apibendrino: „Šitokiu rinkinėlio sudarymo būdu, atsisakydamas kritikos ir būtino šiokiais atvejais skepticizmo, p. Žilius savo tikslui nepatarnavo, – mūsų istorijai nepagelbėjo. Užtat davė gražios medžiagos romanistams ir poetams. Jiems istorinė tikrovė nėra privaloma. Kurti lietuvišką Olimpą ir idealizuoti praeitį jie gali kaip tiktai nori. // Aš rimtai įtariu – ir reikalui esant, pasistengčiau pasiteisinti, – kad p. Jonas Jonila Žilius yra poetas“ (Balys Sruoga, „Palemonas ir jo padermė“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, Nr. 1, 1928-02-02, p. 6), dar žr. Id., in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9-I: Tautosakos studijos, 1921–1947, parengė Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 362–365).
117
Vandukai, aš nuo
Taves
Tavęs
tesu
118
turėjęs per visą šį mėnesį
119
tiktai vieną trumpą
120
laiškelį –
turbut
turbūt
į Baibokus
121
tu esi rašius dar ir dau-
122
giau, bet aš tai negavau
123
ir nieko nežinau apie
124
tave! Aš taip tavęs
pasilgau,
c
Critical note: pasiilgau ] vid ex err om sec i
pasilgau,
pasiilgau,
125
n taip
c
Critical note: taip ] cor t pro n
taip
norėtau in
126
tave užusukti grįždamas,
127
bet aš nežinau, kas pas
128
tave namie, kaip tu gyveni,
129
ir aš
nežinau
nežinau,
ar galima.
130
Gaila, kad šiandie aš dar
131
negaliu Tau pasakyti, kada
132
aš važiuosiu, bet man
133
rodos, kad aš
važiuosiu
p
Physical note: [4r] //
važiuosiu

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

134
5
c
Critical note: 5 ] add in d ang, def
5
135
iš Klaipėdos
trečiadienį,
c
Critical note: trečiadie[nį][,] ] def, rest
trečiadienį,
136
vadinas, pro Viekšnius
137
važiuosiu
◊◊◊ ketvirtadienį
c
Critical note: ketvirtadienį ] cor ket pro ill
ketvirtadienį
138
rytą. Gal tu galėtum būti
139
stoty? Gal tu galėtum
tuo
c
Critical note: tuo ] def o, rest
tuo
140
traukiniu važiuot su
141
manimi į Šiaulius, gal
142
tu galėtum? Aš taip no-
143
rėčiau! Tuomet mes
144
Šiauliuos beveik visą
145
dieną
išbutumėm,
išbūtumėm,
o
146
gal ir daugiau – kaip
147
tu norėtum –
Tik
tik
148
norėčiau, labai norė-
149
čiau su tavimi pasi-
150
matyti. Jeigu gali –
151
tai važiuok tuo trauki-
152
niu į Šiaulius,
kuris
c
Critical note: ku[ri]s ] ill ri
kuris
kuris
153
eis ketvirtadienį rytą
154
iš Klaipėdos.
155
Važiuok
Važiuok,
Vanduk,
156
aš labai noriu,
157
aš labai labai
tavs
c
Critical note: tav[ę]s ] vid ex err om ę
tavs
tavęs
158
lauksiu. Vandukai,
159
kad tu
žinotum
žinotum,
kaip
160
aš tave myliu, kaip
161
aš tavęs
pasiilgau
pasiilgau,
162
Vandukai
mano
mano.
163
Buč.
c
Critical note: Buč[iuoju] ] ill -iuoju
Buč.
Bučiuoju.
164
Bal.
c
Critical note: Bal. ] sign
p
Physical note: [5r] //
Bal.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Vandukai mano, lygiai
1
1.
c
Critical note: 1. ] add in d ang
1.
2
Vandukai mano, lygiai
3
savaitė, kaip tau nieko
4
nerašiau. Nerašiau, nors tave
5
visą laką
c
Critical note: visą ] p vid ex err laką
visą laką
visą
laiką svajojau –
6
turėjau mares, turėjau mišką,
7
turėjau laisvę. Šiandie
sąvaitė
savaitė
8
suėjo, kaip aš Klaipėdoj,
9
o aš jau turiu
operą.
operą.
n
Note: Balys Sruoga, paprašytas kompozitoriaus Stasio Šimkaus (1887–1943), Klaipėdoje rašė operos libretą pagal rašytojo Jono Žiliaus-Jonilos poemėlę Vestuvės. Libreto kūrimo istoriją, jo kelią į sceną, recepciją, turinį ir materialų pavidalą, neišlikus autografui, autorystės problemą vėliau aprašė poetas, dramaturgas, operos solistas Stasys Santvaras: „Kompozitorius Stasys Šimkus mums paliko puikų veikalą – 4 v. operą „Pagirėnai“ [kitas pavadinimas – „Kaimas prie dvaro“], kuri, nors scenoj ir statyta, dar nėra visu muzikiniu grožiu suspindėjusi. „Pagirėnų“ muzikinės dramos autorystė man atiteko, bet tame kūriny gyvena ir Balys Sruoga. // S. Šimkus 1930–1931 m. žiemą gyveno Milane ir garsiame teatre La Scala studijavo muzikinį operų statymą. Ne vieną kartą po La Scala spektaklių mudu su S. Šimkum atsidurdavom kuriame nors restorane ir prie vyno butelio pasinerdavom į kalbas, gal net svajones, ką ateity bandysim nuveikti. // S. Šimkus troško rašyti operą. Ir sakėsi, kad 1922 m. B. Sruoga jam bandęs rašyti libretą (vadinasi, tuo metu, kai iki muzikinės dramos „Radvila Perkūnas“ dar buvo toloka). Tą Sruogos darbą jis turįs Kaune, prašė, kad aš paskaityčiau ir mėginčiau ką nors padaryti. // Tikrai, grįžęs į Kauną, S. Šimkus man tą B. Sruogos darbą atsiuntė. Kas nors truputį nuvokia, kokia specifinė ir nedėkinga yra muzikinės dramos forma, nesistebės, kad 1922 m. B. Sruoga vargu buvo turėjęs progos giliau tą formą pažinti (nors su F. Kirša lietuvių kalbon jau buvo išvertęs keleto operų libretus). Man atsiųstas libretas sutilpo į 18 ar 20 puslapėlių, kur daugiausia buvo pavaizduoti chorų atėjimai ir išėjimai. Beveik visi B. Sruogos tekstai tame veikalėly buvo parašyti liaudies dainų parafrazėm. Grakštūs, dailūs ir poetiški tekstai. // S. Šimkus „Pagirėnų“ idėją buvo paėmęs iš Jono Jonilos „Lietuviškų vestuvių“. Kai prie tos idėjos prisidėjom mudu su Sruoga – gimė nauja ir su Jonilos „Lietuviškom vestuvėm“ beveik nieko bendro neturinti muzikinė drama. // […] Pamatęs kompozitoriaus galingą polėkį, dar kartą kitus libreto veiksmus peržiūrėjau ir kai kur gerokai sutrumpinau. Prabėgo metai ar dveji – ir šventėme „Pagirėnų“ krikštynas. // Tačiau reikėjo išsiaiškinti dramos autorystę. Pasiūliau S. Šimkui, kad būtų žymimi du libreto autoriai – B. Sruoga ir S. Santvaras. Šimkus mano darbą ir siūlymą nunešė Sruogai, o tuoj man perdavė ir Sruogos atsakymą: // – Tai Santvaro darbas. Mano eilių veikale tėra likę tik keletas posmų. Nauji veikėjai, kiti veiksmai, visa drama iš naujo parašyta. Dėl to į „Pagirėnų“ autorystę aš negaliu turėti jokių pretenzijų. // Tiesa, „Pagirėnus“ aš parašiau iš naujo, nesinaudojant net B. Sruogos planu. Betgi galiu tarti, kad visuomet, kai S. Šimkaus „Pagirėnai“ pakils į rampos šviesą, klausytojų ausyse suskambės ne tik mano vieno žodžiai, bet ir kai kurių chorų muzikalūs B. Sruogos tekstai (Stasys Santvaras, „Balys Sruoga iš tolo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 231–232.).
Vakar
10
v skaičiau
c
Critical note: skaičiau ] cor s pro v
skaičiau
jau
ši
c
Critical note: ją ] cor pro vid ši
visoj drau-
11
gijoj ir visi ją džiaugsmin-
12
gai priėmė. Rašiau: kėliau
13
7 val. rytą, iki 10–11 val. ver-
14
čiuos
literaturoj,
literatūroj,
iki 7 val.
15
vakaro rašau, vakare einu
16
pas kun., kuris dabar ne ku-
17
nigas, o tik ponas
Žilius,
Žilius,
n
Note: Balys Sruoga operos libretą rašė Kopgalyje, apsistojęs pas rašytoją Joną Žilių-Jonilą (1870–1932), buvusį kunigą, kuris 1921 m. pasitraukė iš kunigų luomo.
18
ir ten sėdžiu iki
10 12
c
Critical note: 12 ] cor pro 10
12
–1 val.
vakar.
vakaro.
19
Buvo ištisos dienos, kad
20
aš iš namų neišeinu.
21
Tik vėjas
is
iš
marių
užia
ūžia
22
languose, tik kažkokios
23
šeštarnės sukas – tai
24
vėjas vidunaktį mano
25
langus graužia. Taip
26
dienos slinko
darbe
darbe,
27
rupesty,
rūpesty,
beprotybėj, o nak-
28
tys – marių
vėjui.
vėjuj.
Šiandie
29
jau
antrą
antra
dieną
diena
nieko nedirbu –
30
ilsiuos, sapnus sapnuoju.
31
Kai tas penkias dienas
32
rašiau – latras buvau:
33
geriau
gėriau
juodą kavą,
labai
p
Physical note: [1r] //
labai

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

34
2
c
Critical note: 2 ] add in d ang
2
35
daug
rukiau,
rūkiau,
geriau
gėriau
36
prancu
prancū
konjaką, taip
37
kad vakare, kai pasikelda-
38
vau nuo
stalo
stalo,
rankos drebė-
39
davo ir akyse nežinomi pa-
40
sauliai pynės. Bet šiandie
41
antrą
antra
dieną,
diena,
kaip darbas baigtas,
42
nerukau,
nerūkau
ir net
kava kavos
c
Critical note: kavos ] cor fl -os pro -a
kavos
43
negeriu, tik marių pakran-
44
tėj su vaikais žaidžiu.
45
O bangos taip
užia,
ūžia,
taip
46
gaudžia, vilnys tokios
47
didelės!
Rods
Rods,
šiandie
48
kitas pasaulis, ir nervai
49
tokie
ramus,
ramūs,
ir
krutinė
krūtinė
50
tokia laisva! Aš čia taip
51
daug turėjau beprotiško
52
darbo ir pašėlusio
dziaugsmo.
džiaugsmo.
53
Žinai, aš rašau arijas,
54
dainas, užu sienos Šimkus
55
portepijonu fortepijonu
c
Critical note: fortepijonu ] cor f pro p
fortepijonu
groja, vienoj
56
pusėj
d vėjas
c
Critical note: vėjas ] cor v pro d
vėjas
duksta,
dūksta,
kitoj
57
pusėj pačioj palangėj
58
marės
užia,
ūžia,
vilnys
59
po kojų gula. O vakare
60
kas vakaras einame
61
į seną Žilių. Žilius vienas
62
Lietuvos atgimimo
63
senukų.
senukų.
n
Note: Jonas Žilius-Jonila 1916–1921 m. gyveno JAV. 1917–1919 m. buvo Lietuvių tautos tarybos narys. 1918 m. Lietuvių seime Niujorke sudaryto Vykdomojo komiteto (veikė Vašingtone, rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės pripažinimu) sekretorius. Apie rašytojo paveikslą, visuomeninę, kultūrinę ir kūrybinę veiklą plačiau žr. Padegėlis Kasmatė, „Jonas Žilius“, in: Lietuva, Kaunas, Nr. 51, 1923-03-04, p. 2–11. // Balys Sruoga Joną Žilių-Jonilą vadino „[v]ien[u] tok[iu] mūsų užmirštųjų patriarchų“ (Padegėlis Kasmatė, Ibid., p. 3), kuris, gyvendamas Amerikoje, pradėjo kurti tautinę ideologiją – studijavo, rinko istorinę medžiagą, kuria remdamasis pradėjo kurti lietuvių epą: „Jonas Žilius, būdamas iš prigimties poeta ir pasinaudodamas tuo, kad žino bene 10–12 kalbų, savo istorinius ekskursus pradėjo mažne nuo visuotino tvano laikų, ieškodamas visai savotiškos medžiagos. Išrausė graikų, romėnų istorikus, germanų, skandinavų, saksų, slavų kronikas, išlukšteno žmonių kūrybą, – visur rengdamas epinę medžiagą, liečiančią šiuo ar tuo būdu lietuvių tautą. Šiuo keliu besidarbuodamas, Žilius ilgas dešimtis metų surinko didžiausį tomą, kurio vienoj daly yra originalai – tekstai bene iš viso septyniomis kalbomis, o kita dalis – lietuviškas tų tekstų vertimas. Ši epinė medžiaga davė Žiliui labai svarbų šaltinį lietuvių mitologijai tirti. // Rusai turi tam tikrą ciklių bylinų, kurios, berods, platesnei visuomenei labai maža tėra žinomos (paskelbtos Gilferdingo, Sobolevskio ir kt.), vadinamos „Pesni o Litovskom korole“. (Tas bylinas, kaipo „epinę medžiagą“, Žilius irgi turi išvertęs į lietuvių kalbą). Lyginant tas bylinas su lietuvių pasakomis, pasirodo, kad jų motyvai kartojasi lietuvių pasakose, tiktai daug plačiau išrutuliuotas, nors ir labiau pavieniais šmoteliais išmėtytas. Lygiai lietuvių pasakose pasikartoja ir tie epiniai motyvai, kuriuos Žilius surinko iš senovės istorijos šaltinių ir kronikų. Ir čia ateina Žiliui į galvą įstabi mintis: iš lietuvių pasakų įvairenybės restauruoti eposą, kuriame atskirų pasakų vaizduojami įvykiai būtų surišti į vieną koncepciją. Ši mintis gimė jame jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų, ir jis nenuilstamai dirbo visą laiką jos realizacijai. Jis daro tai analoginiu keliu kaip suomiai su savo Kalevala – atskiras runas lipdydami į vieną. Bet Žilius čia elgėsi gal kiek atsargiau už aną laimingą suomį, Kalevalos tvarkytoją: Žilius, lipindamas iš pasakų išlaikytą eposą, nuo savęs nieko neprideda ir beveik nieko nekeičia […]. Del kiekvieno taip sudaryto eposo šmotelio knygos gale nurodyta, iš kur, iš kokios pasakos paimta ir kur kokios randasi variacijos! O jei kur vienas kitas žodelis paties Žiliaus pridėtas – vadinasi, ne iš pasakos imtas – ir tas knygos gale pažymėtas. Padarytas milžiniškas darbas ir savo originalumu neturįs pavyzdžių pasaulinėj literatūroj! // Rezultate išėjo labai tikslus, nuosakus, išlaikytas lietuvių tautos eposas! // Rašančiam šias eilutes teko turėti džiaugsmo, kai pats autorius keletą ilgų vakarų skaitė savo ilgų metų darbo vaisių – lietuvių tautos kūrybos pažibą. Kol jis nėra atspausdintas ir visuomenei neprieinamas, netenka čia apie jį ilgesnių pastabų daryti. Tiktai norėčiau pabrėžti, kad šiuo Žiliaus žygiu sugriauta sena nesąmonė, kad lietuviai epiniai nemoka kurti. Čia pasakų medžiaga net taip sugrupuota, kad visą laiką išlaikytas ypatingas dainuojamas ritmas! Ir kas dar įdomu – mūsų eposas ne tik turi motyvus, kartojamus Kalevaloj, bylinose, bet ir homeriniame epose. Kaip antai – argonautų kelionė, ciklopai ir t. t. mūsų epose išrutulioti ne mažesne galia kaip graikų epose“ (Ibid., p. 4). „Tai bus toks indėlis į mūsų literatūrą, kuris iš karto iškelsiąs iš Kauno gubernijos rėmų ir išves į pasaulį. Pagaliau, tai bus neišsemiamas šaltinis mūsų idealizmui gaivinti ir priaugančių kartų širdyse gyvybės sėklai sėti…“ (Ibid., p. 5).
Ir pirmasai
Lietu-
lietu-
64
vis, iškėlęs Lietuvos nepri-
65
klausomybės
ide
idė
ir ją
66
įskiepijęs
Smetonai,
Smetonai,
n
Note: Antanas Smetona (1874–1944), teisininkas, 1918-02-16 Akto, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė, signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas.
Sleževičiui,
Sleževičiui,
n
Note: Mykolas Sleževičius (1882–1939), teisininkas, 1918–1919 m. ministras pirmininkas; organizavo šalies gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo.
67
Naruševičiui
Naruševičiui
n
Note: Tomas Naruševičius (1871–1927), diplomatas, inžinierius. 1917–1918 m. gyveno JAV. 1919 m. kaip JAV lietuvių atstovas Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje, 1920 m. Lietuvos delegacijos Tautų Sąjungos posėdžiuose narys, taikos derybų su Sovietų Rusija delegacijos vadovas, 1921 m. Briuselyje Lietuvos derybų su Lenkija (tarpininkaujant Tautų Sąjungai ir Antantės valstybėms), 1922 m. Genujos koferencijoje delegacijų narys. 1921–1923 m. Lietuvos pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje.
ir
tt.
p
Physical note: [2r] //
tt.
t. t.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

68
3
c
Critical note: 3 ] add s l in d ang
3
69
Bet aš jį myliu ne už tai.
70
Jis yra senukas, jaunas, labai
71
jaunas, jis yra vienas
72
didžiausiųjų Lietuvos
73
poetų. Ir jis padarė stebu-
74
klą, iškeldamas Lietuvos
75
vardą
amžiams,
amžiams
amžiniesiems.
76
Ar svajota, kad Lietuva
77
turėtų savo
Iliadą,
Iliadą,
n
Note: Iliada – senovės graikų poeto Homero jaunystėje sukurtas epas, skirtas Trojos karo temai.
Odise.
Odisė?
n
Note: Odisėja – Homero, jau seno graikų poeto, veikalas, skirtas Odisėjo ir kitų achajų grįžimui iš Trojos karo namo.
78
Aš dar prieš kelius mėnesius
79
sakiau, kad lietuviai
80
eposo neturi. O dabar
81
aš sakau, kad mes turim
82
mūsų milžinišką eposą,
83
didesnį už
rū
ru
bylinas,
bylinas,
n
Note: Rusų bylinos – rusų liaudies epinės giesmės. Jų siužetai ar kai kurie motyvai yra mitologiniai ir istoriniai.
84
už serbų dainas, mes
85
turim
mu
mū
Kalevalą,
Kalevalą,
n
Note: Kalevala – suomių nacionalinis epas. Jį iš XIX a. pirmoje pusėje užrašytų runų sudarė ir jungiamąsias epo dalis sukūrė Elias Lönnrotas.
86
Odise,
Odisėją,
Iliadą,
Iliadą,
dainą apie
87
Nibelungus.
Nibelungus.
n
Note: Nibelungų giesmė – viduramžių vokiečių herojinis epas su riterinio romano elementais.
Tuo pat
88
keliu, kaip
Lenrotas
Lenrotas
n
Note: Elias Lönnrot (1802–1884), suomių tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, tautinio epo kūrėjas.
89
sudarė
m suomių
c
Critical note: suomių ] cor s pro m
suomių
Kalevalą,
Kalevalą,
90
Žilius sudarė
mu
mū
91
eposą.
Ž Ties
c
Critical note: Ties ] cor T pro Ž
Ties
tuo darbu jis
92
dirba 25–30 metų ir pada-
93
rytas toks milžiniškas
94
dabas,
c
Critical note: darbas ] vid ex err om r
darbas,
kad aš apsvaigęs
95
kelias naktis paeiliui
96
klausiau. Tas reikalas
97
eis po visą pasaulį.
98
Bet senis drauge ir moksli-
99
ninkas. Ir toli užpakaly
100
paliko vokiečius,
toli
p
Physical note: [3r] //
toli

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

101
4
c
Critical note: 4 ] add in d ang
4
102
paliko ir mūsų Basa-
103
navičių,
navičių
n
Note: Jonas Basanavičius (1851–1927), lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas.
Bugą,
Būgą,
n
Note: Kazimieras Būga (1879–1924), kalbininkas, baltistikos mokslo kūrėjas.
nebekalbant
104
apie kitus. Bet jis nėra
105
nei kiek Lietuvoj žinomas,
106
o tai yra žmogus, kuris jau
107
šiandie priklauso pasauliui.
108
Mes su juo ilgus vakarus
109
pralidžiam,
praleidžiam,
jis man aiškina
110
tokius daiktus, kurių man
111
ir sapnuoti neteko, o aš jaučiu,
112
kad jis man davė daugiau
113
negu visi lankyti mano
114
universitetai.
Už tai
Užtai
115
pasiryžau išpopuliarinti
116
jo vardą
Lietuvoje.
Lietuvoje.
n
Note: Balys Sruoga plačiau pristatė neišspausdintus Jono Žiliaus-Jonilos raštus (rengiamą lietuvišką epą), dramą „Jono vaikai“, eilėraščių rinkinį „Dainų pynės“, humoristines poemas „Radynos“ ir „Vestuvės“. Baigdamas Jono Žiliaus-Jonilos eilėraščių rinkinio „Dainų pynės“ pristatymą, jis pabrėžė rinkinio literatūrinę reikšmę, konstatavo, kad „šiam kūriniui vieta ne kur nors „Tėvynės Mylėtojų Draugijos“ narių palėpėse, – bet kiekvieno inteligento darbo kambary ir kiekvienoj chrestomatijoj, kuria mūsų augantis jaunimas savo sąmonėjimą didinas“ (Padegėlis Kasmatė, „Jonas Žilius“, in: Lietuva, Kaunas, Nr. 51, 1923-03-04, p. 10). Faustas Kirša, priešingai nei Balys Sruoga, jautė Jono Žiliaus-Jonilos kūrybos balansavimą ant grafomanijos ribos, todėl, perskaitęs straipsnį, kuriame Balys Sruoga sensacingai, nepagrįstai pervertino Jono Žiliaus-Jonilos poetinį indėlį, stebėjosi, piktinosi, kritikavo bičiulį: „Bet aš Tau negaliu dovanoti. Aš netikiu, jog Tu galėjai parašyti tokį straipsnį apie Žilių. Gal girtas rašei ir parašęs neperskaitei. Juk pusė jo – visai nereikalinga. Aš nemaniau, kad Tu gali užsikrėsti Tumo egzotika. Aš negaliu tikėti, ar Tu ir dabar tebemanai taip, ką rašei. Juk tai visapusė nuodėmė. Išskyrus poros sodietiškų nuotrupų, visos citatos labai мелкого пошибу. Gal apie Žilių galima rašyti, bet visai kitoj plotmėj. Bet kai Tu su juo šios dienos meno principais įvažiavai į chrestomatiją[…]. Aš kalbu, be abejo, ne iš teisybės bokšto, bet vidaus įsitikinimu. Man rodos, taip nieku gyvu negalima[…]“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, po 1923-03-04, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 2r). Vėliau Balys Sruoga pakeitė nuomonę apie Jono Žiliaus-Jonilos darbus, apie juos atsiliepė itin kritiškai. Pavyzdžiui, apie 1928 m. išleistą Jono Žiliaus-Jonilos pirmąją knygą lietuvių mitologijos tematika Palemonas ir jo padermė Balys Sruoga veikalo recenzijoje teigė, kad autorius nekritiškai samprotauja apie surinktą archyvinę medžiagą, pateikia per daug subjektyvių aiškinimų, neatsargių formulavimų apie padavimų istoriškumą. Balys Sruoga ironiškai apibendrino: „Šitokiu rinkinėlio sudarymo būdu, atsisakydamas kritikos ir būtino šiokiais atvejais skepticizmo, p. Žilius savo tikslui nepatarnavo, – mūsų istorijai nepagelbėjo. Užtat davė gražios medžiagos romanistams ir poetams. Jiems istorinė tikrovė nėra privaloma. Kurti lietuvišką Olimpą ir idealizuoti praeitį jie gali kaip tiktai nori. // Aš rimtai įtariu – ir reikalui esant, pasistengčiau pasiteisinti, – kad p. Jonas Jonila Žilius yra poetas“ (Balys Sruoga, „Palemonas ir jo padermė“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, Nr. 1, 1928-02-02, p. 6), dar žr. Id., in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9-I: Tautosakos studijos, 1921–1947, parengė Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 362–365).
117
Vandukai, aš nuo
Taves
Tavęs
tesu
118
turėjęs per visą šį mėnesį
119
tiktai vieną trumpą
120
laiškelį –
turbut
turbūt
į Baibokus
121
tu esi rašius dar ir dau-
122
giau, bet aš tai negavau
123
ir nieko nežinau apie
124
tave! Aš taip tavęs
pasilgau,
c
Critical note: pasiilgau ] vid ex err om sec i
pasilgau,
pasiilgau,
125
n taip
c
Critical note: taip ] cor t pro n
taip
norėtau in
126
tave užusukti grįždamas,
127
bet aš nežinau, kas pas
128
tave namie, kaip tu gyveni,
129
ir aš
nežinau
nežinau,
ar galima.
130
Gaila, kad šiandie aš dar
131
negaliu Tau pasakyti, kada
132
aš važiuosiu, bet man
133
rodos, kad aš
važiuosiu
p
Physical note: [4r] //
važiuosiu

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

134
5
c
Critical note: 5 ] add in d ang, def
5
135
iš Klaipėdos
trečiadienį,
c
Critical note: trečiadie[nį][,] ] def, rest
trečiadienį,
136
vadinas, pro Viekšnius
137
važiuosiu
◊◊◊ ketvirtadienį
c
Critical note: ketvirtadienį ] cor ket pro ill
ketvirtadienį
138
rytą. Gal tu galėtum būti
139
stoty? Gal tu galėtum
tuo
c
Critical note: tuo ] def o, rest
tuo
140
traukiniu važiuot su
141
manimi į Šiaulius, gal
142
tu galėtum? Aš taip no-
143
rėčiau! Tuomet mes
144
Šiauliuos beveik visą
145
dieną
išbutumėm,
išbūtumėm,
o
146
gal ir daugiau – kaip
147
tu norėtum –
Tik
tik
148
norėčiau, labai norė-
149
čiau su tavimi pasi-
150
matyti. Jeigu gali –
151
tai važiuok tuo trauki-
152
niu į Šiaulius,
kuris
c
Critical note: ku[ri]s ] ill ri
kuris
kuris
153
eis ketvirtadienį rytą
154
iš Klaipėdos.
155
Važiuok
Važiuok,
Vanduk,
156
aš labai noriu,
157
aš labai labai
tavs
c
Critical note: tav[ę]s ] vid ex err om ę
tavs
tavęs
158
lauksiu. Vandukai,
159
kad tu
žinotum
žinotum,
kaip
160
aš tave myliu, kaip
161
aš tavęs
pasiilgau
pasiilgau,
162
Vandukai
mano
mano.
163
Buč.
c
Critical note: Buč[iuoju] ] ill -iuoju
Buč.
Bučiuoju.
164
Bal.
c
Critical note: Bal. ] sign
p
Physical note: [5r] //
Bal.

Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 1
Critical note: 1. ] add in d ang
a1
Line number 5
Critical note: visą ] p vid ex err laką
a3
Line number 9
Note: Balys Sruoga, paprašytas kompozitoriaus Stasio Šimkaus (1887–1943), Klaipėdoje rašė operos libretą pagal rašytojo Jono Žiliaus-Jonilos poemėlę Vestuvės. Libreto kūrimo istoriją, jo kelią į sceną, recepciją, turinį ir materialų pavidalą, neišlikus autografui, autorystės problemą vėliau aprašė poetas, dramaturgas, operos solistas Stasys Santvaras: „Kompozitorius Stasys Šimkus mums paliko puikų veikalą – 4 v. operą „Pagirėnai“ [kitas pavadinimas – „Kaimas prie dvaro“], kuri, nors scenoj ir statyta, dar nėra visu muzikiniu grožiu suspindėjusi. „Pagirėnų“ muzikinės dramos autorystė man atiteko, bet tame kūriny gyvena ir Balys Sruoga. // S. Šimkus 1930–1931 m. žiemą gyveno Milane ir garsiame teatre La Scala studijavo muzikinį operų statymą. Ne vieną kartą po La Scala spektaklių mudu su S. Šimkum atsidurdavom kuriame nors restorane ir prie vyno butelio pasinerdavom į kalbas, gal net svajones, ką ateity bandysim nuveikti. // S. Šimkus troško rašyti operą. Ir sakėsi, kad 1922 m. B. Sruoga jam bandęs rašyti libretą (vadinasi, tuo metu, kai iki muzikinės dramos „Radvila Perkūnas“ dar buvo toloka). Tą Sruogos darbą jis turįs Kaune, prašė, kad aš paskaityčiau ir mėginčiau ką nors padaryti. // Tikrai, grįžęs į Kauną, S. Šimkus man tą B. Sruogos darbą atsiuntė. Kas nors truputį nuvokia, kokia specifinė ir nedėkinga yra muzikinės dramos forma, nesistebės, kad 1922 m. B. Sruoga vargu buvo turėjęs progos giliau tą formą pažinti (nors su F. Kirša lietuvių kalbon jau buvo išvertęs keleto operų libretus). Man atsiųstas libretas sutilpo į 18 ar 20 puslapėlių, kur daugiausia buvo pavaizduoti chorų atėjimai ir išėjimai. Beveik visi B. Sruogos tekstai tame veikalėly buvo parašyti liaudies dainų parafrazėm. Grakštūs, dailūs ir poetiški tekstai. // S. Šimkus „Pagirėnų“ idėją buvo paėmęs iš Jono Jonilos „Lietuviškų vestuvių“. Kai prie tos idėjos prisidėjom mudu su Sruoga – gimė nauja ir su Jonilos „Lietuviškom vestuvėm“ beveik nieko bendro neturinti muzikinė drama. // […] Pamatęs kompozitoriaus galingą polėkį, dar kartą kitus libreto veiksmus peržiūrėjau ir kai kur gerokai sutrumpinau. Prabėgo metai ar dveji – ir šventėme „Pagirėnų“ krikštynas. // Tačiau reikėjo išsiaiškinti dramos autorystę. Pasiūliau S. Šimkui, kad būtų žymimi du libreto autoriai – B. Sruoga ir S. Santvaras. Šimkus mano darbą ir siūlymą nunešė Sruogai, o tuoj man perdavė ir Sruogos atsakymą: // – Tai Santvaro darbas. Mano eilių veikale tėra likę tik keletas posmų. Nauji veikėjai, kiti veiksmai, visa drama iš naujo parašyta. Dėl to į „Pagirėnų“ autorystę aš negaliu turėti jokių pretenzijų. // Tiesa, „Pagirėnus“ aš parašiau iš naujo, nesinaudojant net B. Sruogos planu. Betgi galiu tarti, kad visuomet, kai S. Šimkaus „Pagirėnai“ pakils į rampos šviesą, klausytojų ausyse suskambės ne tik mano vieno žodžiai, bet ir kai kurių chorų muzikalūs B. Sruogos tekstai (Stasys Santvaras, „Balys Sruoga iš tolo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 231–232.).
a1
Line number 10
Critical note: skaičiau ] cor s pro v
a1
Line number 10
Critical note: ją ] cor pro vid ši
a3
Line number 17
Note: Balys Sruoga operos libretą rašė Kopgalyje, apsistojęs pas rašytoją Joną Žilių-Jonilą (1870–1932), buvusį kunigą, kuris 1921 m. pasitraukė iš kunigų luomo.
a1
Line number 18
Critical note: 12 ] cor pro 10
a1
Line number 33
Physical note: [1r] //
a1
Line number 34
Critical note: 2 ] add in d ang
a1
Line number 42
Critical note: kavos ] cor fl -os pro -a
a1
Line number 55
Critical note: fortepijonu ] cor f pro p
a1
Line number 56
Critical note: vėjas ] cor v pro d
a3
Line number 63
Note: Jonas Žilius-Jonila 1916–1921 m. gyveno JAV. 1917–1919 m. buvo Lietuvių tautos tarybos narys. 1918 m. Lietuvių seime Niujorke sudaryto Vykdomojo komiteto (veikė Vašingtone, rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės pripažinimu) sekretorius. Apie rašytojo paveikslą, visuomeninę, kultūrinę ir kūrybinę veiklą plačiau žr. Padegėlis Kasmatė, „Jonas Žilius“, in: Lietuva, Kaunas, Nr. 51, 1923-03-04, p. 2–11. // Balys Sruoga Joną Žilių-Jonilą vadino „[v]ien[u] tok[iu] mūsų užmirštųjų patriarchų“ (Padegėlis Kasmatė, Ibid., p. 3), kuris, gyvendamas Amerikoje, pradėjo kurti tautinę ideologiją – studijavo, rinko istorinę medžiagą, kuria remdamasis pradėjo kurti lietuvių epą: „Jonas Žilius, būdamas iš prigimties poeta ir pasinaudodamas tuo, kad žino bene 10–12 kalbų, savo istorinius ekskursus pradėjo mažne nuo visuotino tvano laikų, ieškodamas visai savotiškos medžiagos. Išrausė graikų, romėnų istorikus, germanų, skandinavų, saksų, slavų kronikas, išlukšteno žmonių kūrybą, – visur rengdamas epinę medžiagą, liečiančią šiuo ar tuo būdu lietuvių tautą. Šiuo keliu besidarbuodamas, Žilius ilgas dešimtis metų surinko didžiausį tomą, kurio vienoj daly yra originalai – tekstai bene iš viso septyniomis kalbomis, o kita dalis – lietuviškas tų tekstų vertimas. Ši epinė medžiaga davė Žiliui labai svarbų šaltinį lietuvių mitologijai tirti. // Rusai turi tam tikrą ciklių bylinų, kurios, berods, platesnei visuomenei labai maža tėra žinomos (paskelbtos Gilferdingo, Sobolevskio ir kt.), vadinamos „Pesni o Litovskom korole“. (Tas bylinas, kaipo „epinę medžiagą“, Žilius irgi turi išvertęs į lietuvių kalbą). Lyginant tas bylinas su lietuvių pasakomis, pasirodo, kad jų motyvai kartojasi lietuvių pasakose, tiktai daug plačiau išrutuliuotas, nors ir labiau pavieniais šmoteliais išmėtytas. Lygiai lietuvių pasakose pasikartoja ir tie epiniai motyvai, kuriuos Žilius surinko iš senovės istorijos šaltinių ir kronikų. Ir čia ateina Žiliui į galvą įstabi mintis: iš lietuvių pasakų įvairenybės restauruoti eposą, kuriame atskirų pasakų vaizduojami įvykiai būtų surišti į vieną koncepciją. Ši mintis gimė jame jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų, ir jis nenuilstamai dirbo visą laiką jos realizacijai. Jis daro tai analoginiu keliu kaip suomiai su savo Kalevala – atskiras runas lipdydami į vieną. Bet Žilius čia elgėsi gal kiek atsargiau už aną laimingą suomį, Kalevalos tvarkytoją: Žilius, lipindamas iš pasakų išlaikytą eposą, nuo savęs nieko neprideda ir beveik nieko nekeičia […]. Del kiekvieno taip sudaryto eposo šmotelio knygos gale nurodyta, iš kur, iš kokios pasakos paimta ir kur kokios randasi variacijos! O jei kur vienas kitas žodelis paties Žiliaus pridėtas – vadinasi, ne iš pasakos imtas – ir tas knygos gale pažymėtas. Padarytas milžiniškas darbas ir savo originalumu neturįs pavyzdžių pasaulinėj literatūroj! // Rezultate išėjo labai tikslus, nuosakus, išlaikytas lietuvių tautos eposas! // Rašančiam šias eilutes teko turėti džiaugsmo, kai pats autorius keletą ilgų vakarų skaitė savo ilgų metų darbo vaisių – lietuvių tautos kūrybos pažibą. Kol jis nėra atspausdintas ir visuomenei neprieinamas, netenka čia apie jį ilgesnių pastabų daryti. Tiktai norėčiau pabrėžti, kad šiuo Žiliaus žygiu sugriauta sena nesąmonė, kad lietuviai epiniai nemoka kurti. Čia pasakų medžiaga net taip sugrupuota, kad visą laiką išlaikytas ypatingas dainuojamas ritmas! Ir kas dar įdomu – mūsų eposas ne tik turi motyvus, kartojamus Kalevaloj, bylinose, bet ir homeriniame epose. Kaip antai – argonautų kelionė, ciklopai ir t. t. mūsų epose išrutulioti ne mažesne galia kaip graikų epose“ (Ibid., p. 4). „Tai bus toks indėlis į mūsų literatūrą, kuris iš karto iškelsiąs iš Kauno gubernijos rėmų ir išves į pasaulį. Pagaliau, tai bus neišsemiamas šaltinis mūsų idealizmui gaivinti ir priaugančių kartų širdyse gyvybės sėklai sėti…“ (Ibid., p. 5).
a3
Line number 66
Note: Antanas Smetona (1874–1944), teisininkas, 1918-02-16 Akto, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė, signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas.
a3
Line number 66
Note: Mykolas Sleževičius (1882–1939), teisininkas, 1918–1919 m. ministras pirmininkas; organizavo šalies gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo.
a3
Line number 67
Note: Tomas Naruševičius (1871–1927), diplomatas, inžinierius. 1917–1918 m. gyveno JAV. 1919 m. kaip JAV lietuvių atstovas Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje, 1920 m. Lietuvos delegacijos Tautų Sąjungos posėdžiuose narys, taikos derybų su Sovietų Rusija delegacijos vadovas, 1921 m. Briuselyje Lietuvos derybų su Lenkija (tarpininkaujant Tautų Sąjungai ir Antantės valstybėms), 1922 m. Genujos koferencijoje delegacijų narys. 1921–1923 m. Lietuvos pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje.
a1
Line number 67
Physical note: [2r] //
a1
Line number 68
Critical note: 3 ] add s l in d ang
a3
Line number 77
Note: Iliada – senovės graikų poeto Homero jaunystėje sukurtas epas, skirtas Trojos karo temai.
a3
Line number 77
Note: Odisėja – Homero, jau seno graikų poeto, veikalas, skirtas Odisėjo ir kitų achajų grįžimui iš Trojos karo namo.
a3
Line number 83
Note: Rusų bylinos – rusų liaudies epinės giesmės. Jų siužetai ar kai kurie motyvai yra mitologiniai ir istoriniai.
a3
Line number 85
Note: Kalevala – suomių nacionalinis epas. Jį iš XIX a. pirmoje pusėje užrašytų runų sudarė ir jungiamąsias epo dalis sukūrė Elias Lönnrotas.
a3
Line number 87
Note: Nibelungų giesmė – viduramžių vokiečių herojinis epas su riterinio romano elementais.
a3
Line number 88
Note: Elias Lönnrot (1802–1884), suomių tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, tautinio epo kūrėjas.
a1
Line number 89
Critical note: suomių ] cor s pro m
a1
Line number 91
Critical note: Ties ] cor T pro Ž
a1
Line number 94
Critical note: darbas ] vid ex err om r
a1
Line number 100
Physical note: [3r] //
a1
Line number 101
Critical note: 4 ] add in d ang
a3
Line number 103
Note: Jonas Basanavičius (1851–1927), lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas.
a3
Line number 103
Note: Kazimieras Būga (1879–1924), kalbininkas, baltistikos mokslo kūrėjas.
a3
Line number 116
Note: Balys Sruoga plačiau pristatė neišspausdintus Jono Žiliaus-Jonilos raštus (rengiamą lietuvišką epą), dramą „Jono vaikai“, eilėraščių rinkinį „Dainų pynės“, humoristines poemas „Radynos“ ir „Vestuvės“. Baigdamas Jono Žiliaus-Jonilos eilėraščių rinkinio „Dainų pynės“ pristatymą, jis pabrėžė rinkinio literatūrinę reikšmę, konstatavo, kad „šiam kūriniui vieta ne kur nors „Tėvynės Mylėtojų Draugijos“ narių palėpėse, – bet kiekvieno inteligento darbo kambary ir kiekvienoj chrestomatijoj, kuria mūsų augantis jaunimas savo sąmonėjimą didinas“ (Padegėlis Kasmatė, „Jonas Žilius“, in: Lietuva, Kaunas, Nr. 51, 1923-03-04, p. 10). Faustas Kirša, priešingai nei Balys Sruoga, jautė Jono Žiliaus-Jonilos kūrybos balansavimą ant grafomanijos ribos, todėl, perskaitęs straipsnį, kuriame Balys Sruoga sensacingai, nepagrįstai pervertino Jono Žiliaus-Jonilos poetinį indėlį, stebėjosi, piktinosi, kritikavo bičiulį: „Bet aš Tau negaliu dovanoti. Aš netikiu, jog Tu galėjai parašyti tokį straipsnį apie Žilių. Gal girtas rašei ir parašęs neperskaitei. Juk pusė jo – visai nereikalinga. Aš nemaniau, kad Tu gali užsikrėsti Tumo egzotika. Aš negaliu tikėti, ar Tu ir dabar tebemanai taip, ką rašei. Juk tai visapusė nuodėmė. Išskyrus poros sodietiškų nuotrupų, visos citatos labai мелкого пошибу. Gal apie Žilių galima rašyti, bet visai kitoj plotmėj. Bet kai Tu su juo šios dienos meno principais įvažiavai į chrestomatiją[…]. Aš kalbu, be abejo, ne iš teisybės bokšto, bet vidaus įsitikinimu. Man rodos, taip nieku gyvu negalima[…]“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, po 1923-03-04, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 2r). Vėliau Balys Sruoga pakeitė nuomonę apie Jono Žiliaus-Jonilos darbus, apie juos atsiliepė itin kritiškai. Pavyzdžiui, apie 1928 m. išleistą Jono Žiliaus-Jonilos pirmąją knygą lietuvių mitologijos tematika Palemonas ir jo padermė Balys Sruoga veikalo recenzijoje teigė, kad autorius nekritiškai samprotauja apie surinktą archyvinę medžiagą, pateikia per daug subjektyvių aiškinimų, neatsargių formulavimų apie padavimų istoriškumą. Balys Sruoga ironiškai apibendrino: „Šitokiu rinkinėlio sudarymo būdu, atsisakydamas kritikos ir būtino šiokiais atvejais skepticizmo, p. Žilius savo tikslui nepatarnavo, – mūsų istorijai nepagelbėjo. Užtat davė gražios medžiagos romanistams ir poetams. Jiems istorinė tikrovė nėra privaloma. Kurti lietuvišką Olimpą ir idealizuoti praeitį jie gali kaip tiktai nori. // Aš rimtai įtariu – ir reikalui esant, pasistengčiau pasiteisinti, – kad p. Jonas Jonila Žilius yra poetas“ (Balys Sruoga, „Palemonas ir jo padermė“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, Nr. 1, 1928-02-02, p. 6), dar žr. Id., in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9-I: Tautosakos studijos, 1921–1947, parengė Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 362–365).
a1
Line number 124
Critical note: pasiilgau ] vid ex err om sec i
a1
Line number 125
Critical note: taip ] cor t pro n
a1
Line number 133
Physical note: [4r] //
a1
Line number 134
Critical note: 5 ] add in d ang, def
a1
Line number 135
Critical note: trečiadie[nį][,] ] def, rest
a1
Line number 137
Critical note: ketvirtadienį ] cor ket pro ill
a1
Line number 139
Critical note: tuo ] def o, rest
a1
Line number 152
Critical note: ku[ri]s ] ill ri
a1
Line number 157
Critical note: tav[ę]s ] vid ex err om ę
a1
Line number 163
Critical note: Buč[iuoju] ] ill -iuoju
a1
Line number 164
Critical note: Bal. ] sign
a1
Line number 164
Physical note: [5r] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1922_09_02_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_1v.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_2r.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_2v.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_3r.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_3v.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_4r.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_4v.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_5r.jpgX (Close panel)
image
1922_09_02_vd_5v.jpgX (Close panel)
image