Vandai Daugirdaitei, 1922 m. vasara

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1922 m. vasara

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 467. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal Vandos Daugirdaitės pastabą („1922 m. vasaros semestro metu – sekmadienis. 1922 m. Velykos buvo IV. 20. Iš Miuncheno į Berlyną“), Algio Samulionio pažymą („1922 birželis – liepa“). Rašyta viename 17,1 × 25,3 cm melsvo, smulkiai liniuoto, laiškinio popieriaus lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Kraštai lenkti (rombo figūros žymės). Kairėje paraštėje dvi susegimo skylės. Viršutinis kraštas nelygus (plėšta iš didesnio popieriaus lapų rinkinio). Yra juodų pirštų atspaudų žymių. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290 (Algio Samulionio rankraštis), l. 38, BLKMČ BS, l. 35, 38, KC PENN, l. 31–32 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1922_vasara: Variantas 1 - Genetinis
  • Witness a2: 1922_vasara: Variantas 2 - Diplomatinis
  • Witness a3: 1922_vasara: Variantas 3 - Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: autorinį rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922 m. vasara, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1922_vasara_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020, l. 1r–v.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriaus koreguoti variantai parodomi pažymomis „add“, „del“, „subst“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame variante parodomi autoriniai taisymai (pakeitimai, išbraukimai, pridėjimai).

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Kelios dienos tau nerašiau – nuo tos dienos,
1
Kelios dienos tau nerašiau – nuo tos dienos,
2
kai tavo laišką gavau – man kažkaip liūdna
3
buvo labai. Ir kodel – net pasakyti negalėtau.
4
Net negalėtau
pasakyti
pasakyti,
ar buvo ko liūdėti.
5
Tik aš visą laiką gyvenu lyg ne žemėj šioj. Kažkokia
6
mintis ateina kartais, gal tuščia, gal maža, gal
7
neverta, gal
juokinga
juokinga,
– bet aš kiekvienai
8
minčiai atiduodu visą save ir gyvenu
ją
ja
9
tolei, kol ją pergyvenu, kol ji many perdega.
10
Mūsų susitikimas, mūsų kelionė, mūsų buvimas
11
kartu – many nebuvo jokios minties,
kuria
kurią
12
bu
bū
galima sukonkretinti ir pasakyti, mano
13
sieloj kažkokie vėjai vaikščiojo. Ir kažkoks pas
14
mane papratimas, galvojime mano – kai aš kalbu –
15
man pirma reiškias žodžiai, ne
žodžiai
žodžiai,
tik gal
16
garsai, ir paskui garsus eina mintys, sąvokos.
17
Ir jei aš galiu ką nuspręst – tai tik tuomet, kai
18
kalbu, kai
mi nors
c
Critical note: nors ] cor pro mi, cor n pro mi
nors
mintyse netariamus žodžius
19
girdžiu. Ir taip aš nuo Velykų gyvenau, taip
20
aš buvau su tavim mėlynuose kalnuose,
21
taip
persiskiriau,
persiskyriau,
taip vėl gyvenau. Ir tavo
22
laiškas – toks šaltas, toks realingas, toks
23
galvojantis,
sprendžiantis…
sprendžiantis…
n
Note: Minimas Vandos Daugirdaitės rašytas laiškas, adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Iš ankstesnių Balio Sruogos laiškų matyti, kad jam kėlė nerimą Vandai Daugirdaitei reikštas karininko, Steigiamojo Seimo nario Vlado Natkevičiaus dėmesys. Balys Sruoga išgyveno dėl galimo Vandos Daugirdaitės pasirinkimo: „O Tu man rašai: „Pasitikėk manimi!“ – Aš nenoriu, kad Tu man taip rašytum, ypač tuomet, kai kalbi apie Natkų ir panašiai. Aš nežinau, bet man rodos, kad taip nereikia, kad nereikia nei teisintis, nei drąsinti, o tik pridėti ranką prie krūtinės ir tyliai pažvelgti į širdį, į akis ir tyliai pajausti, kaip ašaros blizga…“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922 m. vasario pabaiga ar kovo pradžia, iš Miuncheno – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 472, l. 2r). Vėliau Vanda Sruogienė paaiškino, kad Vladas Natkevičius jai „simpatizavo“, bet ji „gan nemandagiai atmetė jo avansus“ (Vandos Sruogienės pastaba, Idem., in: BLKMČ BS, l. 18, KC PENN, l. 20). Šis laiškas liudija, kad Vanda Daugirdaitė dar nėra apsisprendusi tolesnį savo gyvenimą sieti su Baliu Sruoga. Po 1922 m. Velykų, kartu praleistų kalnuose, Balys Sruoga gavo jų tarpusavio santykius realiai įvertinantį, šaltą Vandos Daugirdaitės laišką, kuriame ji vienpusiškai nusprendė, kad juos sieję išgyvenimai – „silpnybė“, su kuria reikia „kovoti“. Balys Sruoga panašią situaciją jau buvo išgyvenęs Rusijoje: Valerija Čiurlionytė, su kuria jis ilgai draugavo, linko analizuoti pojūčius, ne kartą buvo palikusi bičiulį vieną. Jis jau tada teigė, kad svarbiausia – jausti, kad analizė žudo: „Dieve! Kokie tai nuodai yra tie visokie analizai ir protavimai!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, 1916-06-08, iš Teriokų – į Lipecką, in: VUB RS, f. 153, b. 1094, l. 1v); „O kiekvienas analizas yra merdėjimas, yra savo rūšies mirimas!“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, po 1916-06-07, iš Petrogrado – į Maskvą, in: LLTI BR, f. 53, b. 69, l. I 2v).
Ir man šiurpu
24
pasidarė, ir
kaž kaip
kažkaip
klaikiai nejauku.
25
Ir man rodės, geriau tu mane keiktum, bartum,
26
geriau tu pasmerktum, by tik aš
jausčiaus
jausčiau
27
gyvybę ir pilnybę, by tik aš
jausčiaus
jausčiau
vidaus
28
ugnį… Ir skaitant tavo laišką man taip
29
šiurpu buvo. Ir pabaigoj – „ir aš norėčiau
30
juokdamos su džiaugsmu tavo ranką sti-
31
priai
paspausti“
paspausti“,
ir toliau „ale tu mane
32
pabučiuok trupučiuką“. Aš verkiau. Kodel –
33
nežinau. Neradau nei vieno protinio mo-
34
tivo,
tyvo,
kuris mane pateisinti galėtų. Jei bent
35
tik tą, kad
ties
tie
sakiniai yra tokio
laiško
p
Physical note: [1r] //
laiško

Facsimile Image Placeholder

36
pabaigoj, kad jeigu jie būtų pabaigoj
37
kitokio laiško – tai gal nebūtų man taip.
38
Ir po laiško jau keturios dienos – nuo tavęs nieko.
39
O man
visa
visą
laiką taip šiurpu. Nepasakytau,
40
pagaliau, kad tai liūdna. Nes jeigu man kas pa-
41
darytų begalinį skausmą – aš tik pasakyčiau
42
a! – ir
nutylčiau nutilčiau
c
Critical note: nutilčiau ] cor i pro y
nutilčiau
– nors ir visam laikui…
43
Ir kad niekas nežinotų, kad man skaudu buvo,
44
kad aš kada kentėjau. Ir aš žinojau, kad nuo
45
tavęs šią
sąvaite
savaitę
laiško negausiu. Negausiu
46
turbūt ir pirmadienį,
bet
bet,
man
rodos
rodos,
reikia
47
mokintis patylomis verkti – – –
48
Tai niekis. Tai gal viskas bus gerai. Tai gal
49
viskas tik taip sau iliuzija, fantazija, tai
50
gal tik liguista siela, tai gal tik, kaip tu
51
pasakytai, silpnybė – tai gal dar labiau kokį
52
nužeminantį
turi vardą
c
Critical note: vardą ] cor pro turi
vardą
turi – pagaliau man
53
vistiek
vis tiek
– juk mes ne amžius gyvensim: ar ne
54
visviena,
vis viena,
kuri opa labiau skauda, by tik
55
skauda! Taip, silpnybė, bet tokia, del kurios
56
žmonės miršta! O jei aš staugiu
kartais,
kartais
57
kaip sužeistas vilkas – ir jei pasaulis
toks
c
Critical note: toks ] def ks
toks
58
mažas – tiek to – gal juk kiekviena silpnybė
59
yra gydoma… Medicina, aptieka, o gal tik
60
gyvybę žudančiu analizu! – –
– – – – –
61
Vakar nebaigiau tau rašyti – taip begaliniai
62
liūdna buvo, kaip retai kada. Šiandie sekma-
63
dienis. Šiandie vėlei visą dieną
lija
lyja
ir
64
aš sėdžiu visą dieną namie vienai vienas –
65
net pietų nebuvau. Gal vėl taip, kaip
66
vakar
vakar,
apsikniaubsiu kampe ir sėdėsiu
67
ištisas valandas, net nealsuodamas, rodos…
68
Nežinau. Tik nieks manęs neatlankys
69
šiandie nei žodžiu, nei širdžia… –
70
B.
c
Critical note: B. ] sign
p
Physical note: [1v] //
B.

Facsimile Image Placeholder

Kelios dienos tau nerašiau – nuo tos dienos,
1
Kelios dienos tau nerašiau – nuo tos dienos,
2
kai tavo laišką gavau – man kažkaip liūdna
3
buvo labai. Ir kodel – net pasakyti negalėtau.
4
Net negalėtau
pasakyti
pasakyti,
ar buvo ko liūdėti.
5
Tik aš visą laiką gyvenu lyg ne žemėj šioj. Kažkokia
6
mintis ateina kartais, gal tuščia, gal maža, gal
7
neverta, gal
juokinga
juokinga,
– bet aš kiekvienai
8
minčiai atiduodu visą save ir gyvenu
ją
ja
9
tolei, kol ją pergyvenu, kol ji many perdega.
10
Mūsų susitikimas, mūsų kelionė, mūsų buvimas
11
kartu – many nebuvo jokios minties,
kuria
kurią
12
bu
bū
galima sukonkretinti ir pasakyti, mano
13
sieloj kažkokie vėjai vaikščiojo. Ir kažkoks pas
14
mane papratimas, galvojime mano – kai aš kalbu –
15
man pirma reiškias žodžiai, ne
žodžiai
žodžiai,
tik gal
16
garsai, ir paskui garsus eina mintys, sąvokos.
17
Ir jei aš galiu ką nuspręst – tai tik tuomet, kai
18
kalbu, kai
mi nors
c
Critical note: nors ] cor pro mi, cor n pro mi
nors
mintyse netariamus žodžius
19
girdžiu. Ir taip aš nuo Velykų gyvenau, taip
20
aš buvau su tavim mėlynuose kalnuose,
21
taip
persiskiriau,
persiskyriau,
taip vėl gyvenau. Ir tavo
22
laiškas – toks šaltas, toks realingas, toks
23
galvojantis,
sprendžiantis…
sprendžiantis…
n
Note: Minimas Vandos Daugirdaitės rašytas laiškas, adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Iš ankstesnių Balio Sruogos laiškų matyti, kad jam kėlė nerimą Vandai Daugirdaitei reikštas karininko, Steigiamojo Seimo nario Vlado Natkevičiaus dėmesys. Balys Sruoga išgyveno dėl galimo Vandos Daugirdaitės pasirinkimo: „O Tu man rašai: „Pasitikėk manimi!“ – Aš nenoriu, kad Tu man taip rašytum, ypač tuomet, kai kalbi apie Natkų ir panašiai. Aš nežinau, bet man rodos, kad taip nereikia, kad nereikia nei teisintis, nei drąsinti, o tik pridėti ranką prie krūtinės ir tyliai pažvelgti į širdį, į akis ir tyliai pajausti, kaip ašaros blizga…“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922 m. vasario pabaiga ar kovo pradžia, iš Miuncheno – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 472, l. 2r). Vėliau Vanda Sruogienė paaiškino, kad Vladas Natkevičius jai „simpatizavo“, bet ji „gan nemandagiai atmetė jo avansus“ (Vandos Sruogienės pastaba, Idem., in: BLKMČ BS, l. 18, KC PENN, l. 20). Šis laiškas liudija, kad Vanda Daugirdaitė dar nėra apsisprendusi tolesnį savo gyvenimą sieti su Baliu Sruoga. Po 1922 m. Velykų, kartu praleistų kalnuose, Balys Sruoga gavo jų tarpusavio santykius realiai įvertinantį, šaltą Vandos Daugirdaitės laišką, kuriame ji vienpusiškai nusprendė, kad juos sieję išgyvenimai – „silpnybė“, su kuria reikia „kovoti“. Balys Sruoga panašią situaciją jau buvo išgyvenęs Rusijoje: Valerija Čiurlionytė, su kuria jis ilgai draugavo, linko analizuoti pojūčius, ne kartą buvo palikusi bičiulį vieną. Jis jau tada teigė, kad svarbiausia – jausti, kad analizė žudo: „Dieve! Kokie tai nuodai yra tie visokie analizai ir protavimai!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, 1916-06-08, iš Teriokų – į Lipecką, in: VUB RS, f. 153, b. 1094, l. 1v); „O kiekvienas analizas yra merdėjimas, yra savo rūšies mirimas!“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, po 1916-06-07, iš Petrogrado – į Maskvą, in: LLTI BR, f. 53, b. 69, l. I 2v).
Ir man šiurpu
24
pasidarė, ir
kaž kaip
kažkaip
klaikiai nejauku.
25
Ir man rodės, geriau tu mane keiktum, bartum,
26
geriau tu pasmerktum, by tik aš
jausčiaus
jausčiau
27
gyvybę ir pilnybę, by tik aš
jausčiaus
jausčiau
vidaus
28
ugnį… Ir skaitant tavo laišką man taip
29
šiurpu buvo. Ir pabaigoj – „ir aš norėčiau
30
juokdamos su džiaugsmu tavo ranką sti-
31
priai
paspausti“
paspausti“,
ir toliau „ale tu mane
32
pabučiuok trupučiuką“. Aš verkiau. Kodel –
33
nežinau. Neradau nei vieno protinio mo-
34
tivo,
tyvo,
kuris mane pateisinti galėtų. Jei bent
35
tik tą, kad
ties
tie
sakiniai yra tokio
laiško
p
Physical note: [1r] //
laiško

Facsimile Image Placeholder

36
pabaigoj, kad jeigu jie būtų pabaigoj
37
kitokio laiško – tai gal nebūtų man taip.
38
Ir po laiško jau keturios dienos – nuo tavęs nieko.
39
O man
visa
visą
laiką taip šiurpu. Nepasakytau,
40
pagaliau, kad tai liūdna. Nes jeigu man kas pa-
41
darytų begalinį skausmą – aš tik pasakyčiau
42
a! – ir
nutylčiau nutilčiau
c
Critical note: nutilčiau ] cor i pro y
nutilčiau
– nors ir visam laikui…
43
Ir kad niekas nežinotų, kad man skaudu buvo,
44
kad aš kada kentėjau. Ir aš žinojau, kad nuo
45
tavęs šią
sąvaite
savaitę
laiško negausiu. Negausiu
46
turbūt ir pirmadienį,
bet
bet,
man
rodos
rodos,
reikia
47
mokintis patylomis verkti – – –
48
Tai niekis. Tai gal viskas bus gerai. Tai gal
49
viskas tik taip sau iliuzija, fantazija, tai
50
gal tik liguista siela, tai gal tik, kaip tu
51
pasakytai, silpnybė – tai gal dar labiau kokį
52
nužeminantį
turi vardą
c
Critical note: vardą ] cor pro turi
vardą
turi – pagaliau man
53
vistiek
vis tiek
– juk mes ne amžius gyvensim: ar ne
54
visviena,
vis viena,
kuri opa labiau skauda, by tik
55
skauda! Taip, silpnybė, bet tokia, del kurios
56
žmonės miršta! O jei aš staugiu
kartais,
kartais
57
kaip sužeistas vilkas – ir jei pasaulis
toks
c
Critical note: toks ] def ks
toks
58
mažas – tiek to – gal juk kiekviena silpnybė
59
yra gydoma… Medicina, aptieka, o gal tik
60
gyvybę žudančiu analizu! – –
– – – – –
61
Vakar nebaigiau tau rašyti – taip begaliniai
62
liūdna buvo, kaip retai kada. Šiandie sekma-
63
dienis. Šiandie vėlei visą dieną
lija
lyja
ir
64
aš sėdžiu visą dieną namie vienai vienas –
65
net pietų nebuvau. Gal vėl taip, kaip
66
vakar
vakar,
apsikniaubsiu kampe ir sėdėsiu
67
ištisas valandas, net nealsuodamas, rodos…
68
Nežinau. Tik nieks manęs neatlankys
69
šiandie nei žodžiu, nei širdžia… –
70
B.
c
Critical note: B. ] sign
p
Physical note: [1v] //
B.

Facsimile Image Placeholder

Kelios dienos tau nerašiau – nuo tos dienos,
1
Kelios dienos tau nerašiau – nuo tos dienos,
2
kai tavo laišką gavau – man kažkaip liūdna
3
buvo labai. Ir kodel – net pasakyti negalėtau.
4
Net negalėtau
pasakyti
pasakyti,
ar buvo ko liūdėti.
5
Tik aš visą laiką gyvenu lyg ne žemėj šioj. Kažkokia
6
mintis ateina kartais, gal tuščia, gal maža, gal
7
neverta, gal
juokinga
juokinga,
– bet aš kiekvienai
8
minčiai atiduodu visą save ir gyvenu
ją
ja
9
tolei, kol ją pergyvenu, kol ji many perdega.
10
Mūsų susitikimas, mūsų kelionė, mūsų buvimas
11
kartu – many nebuvo jokios minties,
kuria
kurią
12
bu
bū
galima sukonkretinti ir pasakyti, mano
13
sieloj kažkokie vėjai vaikščiojo. Ir kažkoks pas
14
mane papratimas, galvojime mano – kai aš kalbu –
15
man pirma reiškias žodžiai, ne
žodžiai
žodžiai,
tik gal
16
garsai, ir paskui garsus eina mintys, sąvokos.
17
Ir jei aš galiu ką nuspręst – tai tik tuomet, kai
18
kalbu, kai
mi nors
c
Critical note: nors ] cor pro mi, cor n pro mi
nors
mintyse netariamus žodžius
19
girdžiu. Ir taip aš nuo Velykų gyvenau, taip
20
aš buvau su tavim mėlynuose kalnuose,
21
taip
persiskiriau,
persiskyriau,
taip vėl gyvenau. Ir tavo
22
laiškas – toks šaltas, toks realingas, toks
23
galvojantis,
sprendžiantis…
sprendžiantis…
n
Note: Minimas Vandos Daugirdaitės rašytas laiškas, adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Iš ankstesnių Balio Sruogos laiškų matyti, kad jam kėlė nerimą Vandai Daugirdaitei reikštas karininko, Steigiamojo Seimo nario Vlado Natkevičiaus dėmesys. Balys Sruoga išgyveno dėl galimo Vandos Daugirdaitės pasirinkimo: „O Tu man rašai: „Pasitikėk manimi!“ – Aš nenoriu, kad Tu man taip rašytum, ypač tuomet, kai kalbi apie Natkų ir panašiai. Aš nežinau, bet man rodos, kad taip nereikia, kad nereikia nei teisintis, nei drąsinti, o tik pridėti ranką prie krūtinės ir tyliai pažvelgti į širdį, į akis ir tyliai pajausti, kaip ašaros blizga…“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922 m. vasario pabaiga ar kovo pradžia, iš Miuncheno – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 472, l. 2r). Vėliau Vanda Sruogienė paaiškino, kad Vladas Natkevičius jai „simpatizavo“, bet ji „gan nemandagiai atmetė jo avansus“ (Vandos Sruogienės pastaba, Idem., in: BLKMČ BS, l. 18, KC PENN, l. 20). Šis laiškas liudija, kad Vanda Daugirdaitė dar nėra apsisprendusi tolesnį savo gyvenimą sieti su Baliu Sruoga. Po 1922 m. Velykų, kartu praleistų kalnuose, Balys Sruoga gavo jų tarpusavio santykius realiai įvertinantį, šaltą Vandos Daugirdaitės laišką, kuriame ji vienpusiškai nusprendė, kad juos sieję išgyvenimai – „silpnybė“, su kuria reikia „kovoti“. Balys Sruoga panašią situaciją jau buvo išgyvenęs Rusijoje: Valerija Čiurlionytė, su kuria jis ilgai draugavo, linko analizuoti pojūčius, ne kartą buvo palikusi bičiulį vieną. Jis jau tada teigė, kad svarbiausia – jausti, kad analizė žudo: „Dieve! Kokie tai nuodai yra tie visokie analizai ir protavimai!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, 1916-06-08, iš Teriokų – į Lipecką, in: VUB RS, f. 153, b. 1094, l. 1v); „O kiekvienas analizas yra merdėjimas, yra savo rūšies mirimas!“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, po 1916-06-07, iš Petrogrado – į Maskvą, in: LLTI BR, f. 53, b. 69, l. I 2v).
Ir man šiurpu
24
pasidarė, ir
kaž kaip
kažkaip
klaikiai nejauku.
25
Ir man rodės, geriau tu mane keiktum, bartum,
26
geriau tu pasmerktum, by tik aš
jausčiaus
jausčiau
27
gyvybę ir pilnybę, by tik aš
jausčiaus
jausčiau
vidaus
28
ugnį… Ir skaitant tavo laišką man taip
29
šiurpu buvo. Ir pabaigoj – „ir aš norėčiau
30
juokdamos su džiaugsmu tavo ranką sti-
31
priai
paspausti“
paspausti“,
ir toliau „ale tu mane
32
pabučiuok trupučiuką“. Aš verkiau. Kodel –
33
nežinau. Neradau nei vieno protinio mo-
34
tivo,
tyvo,
kuris mane pateisinti galėtų. Jei bent
35
tik tą, kad
ties
tie
sakiniai yra tokio
laiško
p
Physical note: [1r] //
laiško

Facsimile Image Placeholder

36
pabaigoj, kad jeigu jie būtų pabaigoj
37
kitokio laiško – tai gal nebūtų man taip.
38
Ir po laiško jau keturios dienos – nuo tavęs nieko.
39
O man
visa
visą
laiką taip šiurpu. Nepasakytau,
40
pagaliau, kad tai liūdna. Nes jeigu man kas pa-
41
darytų begalinį skausmą – aš tik pasakyčiau
42
a! – ir
nutylčiau nutilčiau
c
Critical note: nutilčiau ] cor i pro y
nutilčiau
– nors ir visam laikui…
43
Ir kad niekas nežinotų, kad man skaudu buvo,
44
kad aš kada kentėjau. Ir aš žinojau, kad nuo
45
tavęs šią
sąvaite
savaitę
laiško negausiu. Negausiu
46
turbūt ir pirmadienį,
bet
bet,
man
rodos
rodos,
reikia
47
mokintis patylomis verkti – – –
48
Tai niekis. Tai gal viskas bus gerai. Tai gal
49
viskas tik taip sau iliuzija, fantazija, tai
50
gal tik liguista siela, tai gal tik, kaip tu
51
pasakytai, silpnybė – tai gal dar labiau kokį
52
nužeminantį
turi vardą
c
Critical note: vardą ] cor pro turi
vardą
turi – pagaliau man
53
vistiek
vis tiek
– juk mes ne amžius gyvensim: ar ne
54
visviena,
vis viena,
kuri opa labiau skauda, by tik
55
skauda! Taip, silpnybė, bet tokia, del kurios
56
žmonės miršta! O jei aš staugiu
kartais,
kartais
57
kaip sužeistas vilkas – ir jei pasaulis
toks
c
Critical note: toks ] def ks
toks
58
mažas – tiek to – gal juk kiekviena silpnybė
59
yra gydoma… Medicina, aptieka, o gal tik
60
gyvybę žudančiu analizu! – –
– – – – –
61
Vakar nebaigiau tau rašyti – taip begaliniai
62
liūdna buvo, kaip retai kada. Šiandie sekma-
63
dienis. Šiandie vėlei visą dieną
lija
lyja
ir
64
aš sėdžiu visą dieną namie vienai vienas –
65
net pietų nebuvau. Gal vėl taip, kaip
66
vakar
vakar,
apsikniaubsiu kampe ir sėdėsiu
67
ištisas valandas, net nealsuodamas, rodos…
68
Nežinau. Tik nieks manęs neatlankys
69
šiandie nei žodžiu, nei širdžia… –
70
B.
c
Critical note: B. ] sign
p
Physical note: [1v] //
B.
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 18
Critical note: nors ] cor pro mi, cor n pro mi
a3
Line number 23
Note: Minimas Vandos Daugirdaitės rašytas laiškas, adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Iš ankstesnių Balio Sruogos laiškų matyti, kad jam kėlė nerimą Vandai Daugirdaitei reikštas karininko, Steigiamojo Seimo nario Vlado Natkevičiaus dėmesys. Balys Sruoga išgyveno dėl galimo Vandos Daugirdaitės pasirinkimo: „O Tu man rašai: „Pasitikėk manimi!“ – Aš nenoriu, kad Tu man taip rašytum, ypač tuomet, kai kalbi apie Natkų ir panašiai. Aš nežinau, bet man rodos, kad taip nereikia, kad nereikia nei teisintis, nei drąsinti, o tik pridėti ranką prie krūtinės ir tyliai pažvelgti į širdį, į akis ir tyliai pajausti, kaip ašaros blizga…“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922 m. vasario pabaiga ar kovo pradžia, iš Miuncheno – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 472, l. 2r). Vėliau Vanda Sruogienė paaiškino, kad Vladas Natkevičius jai „simpatizavo“, bet ji „gan nemandagiai atmetė jo avansus“ (Vandos Sruogienės pastaba, Idem., in: BLKMČ BS, l. 18, KC PENN, l. 20). Šis laiškas liudija, kad Vanda Daugirdaitė dar nėra apsisprendusi tolesnį savo gyvenimą sieti su Baliu Sruoga. Po 1922 m. Velykų, kartu praleistų kalnuose, Balys Sruoga gavo jų tarpusavio santykius realiai įvertinantį, šaltą Vandos Daugirdaitės laišką, kuriame ji vienpusiškai nusprendė, kad juos sieję išgyvenimai – „silpnybė“, su kuria reikia „kovoti“. Balys Sruoga panašią situaciją jau buvo išgyvenęs Rusijoje: Valerija Čiurlionytė, su kuria jis ilgai draugavo, linko analizuoti pojūčius, ne kartą buvo palikusi bičiulį vieną. Jis jau tada teigė, kad svarbiausia – jausti, kad analizė žudo: „Dieve! Kokie tai nuodai yra tie visokie analizai ir protavimai!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, 1916-06-08, iš Teriokų – į Lipecką, in: VUB RS, f. 153, b. 1094, l. 1v); „O kiekvienas analizas yra merdėjimas, yra savo rūšies mirimas!“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, po 1916-06-07, iš Petrogrado – į Maskvą, in: LLTI BR, f. 53, b. 69, l. I 2v).
a1
Line number 35
Physical note: [1r] //
a1
Line number 42
Critical note: nutilčiau ] cor i pro y
a1
Line number 52
Critical note: vardą ] cor pro turi
a1
Line number 57
Critical note: toks ] def ks
a1
Line number 70
Critical note: B. ] sign
a1
Line number 70
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1922_vasara_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1922_vasara_vd_1v.jpgX (Close panel)
image