Vandai Daugirdaitei, po 1923-08-07

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, po 1923-08-07

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 659_37. Atvirlaiškis. Fragmentas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1923-08-07 atvirlaiškį (planas po trijų dienų grįžti į Bavariją), turinį („Jau antra diena kaip nusileidom į Bavariją, į Oberstdorfą“). Rašyta 9,0 × 14,0 cm standaus, melsvai žalsvo popieriaus atviruke (1v) cheminiu pieštuku. Numeruota Balio Sruogos ranka. 1r – nespalvotas Heilbronner kelias Algojaus Alpėse Oberstdorfe. Violetinis vokiškas kalnų spaudas: „Waltenberger-Haus / Allgäu Immenstadt / 2080 m. / D. & Qe. A. V. / Section“. Be voko, pašto ženklų, spaudų. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 297 (Algio Samulionio rankraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: po 1923-08-07: Genetinis
  • Witness a2: po 1923-08-07: Diplomatinis
  • Witness a3: po 1923-08-07: Redaguotas

Textual Notes

Atvirlaiškyje išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Oberstdorfo – į Būgius, po 1923-08-07, l. 1v, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_08_07_po_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant atvirlaiškio tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas atvirlaiškio variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Atvirlaiškio genetiniame tekste parodomas rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame atvirlaiškyje taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Atvirlaiškio genetiniame tekste autoriaus taisyta vieta pakomentuojama pažyma c („critical note“), o lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Atvirlaiškio redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia atvirlaiškio genetinio varianto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Atvirlaiškio tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Vandukai! Jau antra
1.
1
Vandukai! Jau
antra
c
Critical note: Vandukai! Jau antra ] s l in d ang add cf 1.
antra
2
dieną,
diena
kaip nusileidom
3
į
Balariją Bavariją ,
c
Critical note: Bavariją ] vid ex err Balariją, cor v pro l
Bavariją,
į
Obertsdorfą.
Oberstdorfą.
n
Note: Oberstdorf – miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Algojaus Alpėse.
4
Purvini, suplyšę, pavargę,
5
nemiegoję, tik dūšioj aukšty-
6
bes sapnuodami. Staiga
7
Obersdorfe,
c
Critical note: Oberstdorfe ] vid ex err Obersdorfe, vid ex err om t
Obersdorfe,
Oberstdorfe,
beieškodami
8
nakvynės
nakvynės,
sutikom gatvėj
9
Aldoną Č.
Aldoną Č.
n
Note: Aldona Čarneckaitė-Birutienė (1898–1998), gydytoja pediatrė, Vandos Daugirdaitės bičiulė. 1920–1924 m. studijavo Berlyno universitete mediciną. 1919–1920 m. bendradarbiavo su Baliu Sruoga lietuvių spaudoje. Jo eilėraščių klausėsi dar mokydamasi Voroneže. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir iš Rusijos grįžus į Lietuvą, susitikdavo Vilniuje pas Paulių Galaunę, kur vyko literatūriniai vakarai (eiles skaitė Balys Sruoga, Faustas Kirša, Kazys Binkis). Išvykę studijuoti į Vakarus, bendravo rečiau. Netikėti susitikimai ir išbandymai kalnuose draugystę sustiprino, juos suartino – jautėsi, Aldonos Čarneckaitės žodžiais, „[k]aip giminės, nes to paties krašto vaikai“.
ir jos prietelką
10
bolgarką,
bulgarką,
kokią tai Nadią.
11
Jos mums surado kambarį,
12
skalbėją, padarė protek-
13
ciją banke ir
t
t.
t.
14
Ir
kaž kaip
kažkaip
keistai pasidarė,
15
seniau aš baisiai Aldo-
16
nos
m nemėgau ,
c
Critical note: nemėgau ] cor n pro vid m
nemėgau,
o dabar
17
per vieną dieną visai
18
gerai susigiminiavom,
19
kad net norėjom
aiškinti,
c
Critical note: išsiaiškinti ] vid ex err išaiškinti, vid ex err om si
aiškinti,
išsiaiškinti,
20
kodel
kodėl
mes
pirmą
pirma
tokią
21
antipatiją kits kitam
22
jautėm. Vakar visi keturi
23
jau buvom nuėję Austri-
24
jon, vakarieniavom, mau-
25
demes,
dėmės,
bėgiojom,
šėlom.
p
Physical note: [1v] //
šėlom.
šėlom.
n
Note: Neišlikusios atvirlaiškio dalies turinį įsivaizduoti padeda Aldonos Čarneckaitės prisiminimai apie susitikimą Oberstdorfe su Baliu Sruoga ir Juozu Pronskumi, grįžtančiais iš Tirolio į Miuncheną: „1923 m. vasarą praleidau su drauge atostogas Allgaüer Alpen, arti Austrijos sienos. Vieną rytą – visai netikėtai – prie pašto sutikome Sruogą su Pronskum. Jiedu rytoj iškeliausią į Nobelhorną, į Plattkopfą ir į kitas aukštas snieguotas kalnų viršūnes.
Gal ir mudvi keliautume kartu? – pasiūlė Pronskus. Širdis iš džiaugsmo sparnais suplasnojo. Ir kodėl ne? Vienos dvi vis tiek niekur toli neišdrįstume nueit, o jiedviem tie kalnai ne naujiena, ne kartą ten esą buvę. Bet Sruoga buvo skeptiškas, žadėjo šį kartą lipti naujais takais, kur tik patyrę alpinistai drįsta. O čia toks balastas. Suraukęs kaktą, traukia pypkės dūmus ir tyli. Ir vis tik Pronskus laimėjo. Tas linksmas, šnekus, iškalbingas mažutis poetas įtikino milžiną.
Saulei tekant pradėjome kilti į kalnus. Sruoga tylus ir susikaupęs, tarytum žengtų prie aukštų altorių. Mes iš paskos, juokaudami ir tarškėdami, pilni susižavėjimo mėlynu dangumi ir baltais debesėliais, tūkstančiais žiedų tarp akmenų ir krūmokšnių.
Pasiekę glečerį, susikūrėm laužą, sėdome pasilsėti. Sruoga atsiskyrė nuo mūsų, matėme jį kylant aukštyn, išnykstant už uolų, vėl iškylant, pagalios sustojant ant vieno iškyšulio. Stūksojo taip gan ilgai, nejudėdamas, lyg pats uola pavirtęs.
Rytais eidavome sutikti tekančią saulę. Žemė dingsta kažkur giliai po baltu debesų sluoksniu. Tokia laimė matyti šį grožį ir vis kilti aukštyn ir aukštyn!
Nustebome, kad ir šioje dykumoje Sruoga turėjo draugą – tai senas kalnų piemuo, gyvenęs visą vasarą palapinėje, ganydamas ožkas. Buvome pavaišinti ožkų sūriu. O ką jiedu su piemeniu kalbėjo, negirdėjome, tik Balio akys nušvito keista šiluma – lyg būtų pasiklausęs tų šimtamečių uolų ir glečerių.
Sruoga pasiūlė prie vandens krioklio susikurti laužą traukinio belaukiant, nes jis mėgstąs nakties laiką kalnuose dar labiau, kaip dieną. Ir iš tikrųjų – tas vandens ūžimas, lyg būtų šimtai baltų laukinių arklių pralaužę užtvaras… Tos didžiulės žvaigždės tamsioje mėlynėje… Visi tylėjome, net Pronskus nutraukė savo poezijos žodžius, nes krioklys nuskandino juos savo ūžime.
Ir čia Sruoga, pasitraukęs kiek toliau, atsišliejęs į medį, dūmojo savo milžino dūmas, kol pradėjo blėsti nematyto didumo žvaigždės ir laikas buvo grįžti tikrovėn iš jo taip pamilto ir dažnai lankyto kalnų gyvenimo“ (Aldona Čarneckaitė, „Ar jis tada nujautė savo kankinio dalią?“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 103–104).

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Vandukai! Jau antra
1.
1
Vandukai! Jau
antra
c
Critical note: Vandukai! Jau antra ] s l in d ang add cf 1.
antra
2
dieną,
diena
kaip nusileidom
3
į
Balariją Bavariją ,
c
Critical note: Bavariją ] vid ex err Balariją, cor v pro l
Bavariją,
į
Obertsdorfą.
Oberstdorfą.
n
Note: Oberstdorf – miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Algojaus Alpėse.
4
Purvini, suplyšę, pavargę,
5
nemiegoję, tik dūšioj aukšty-
6
bes sapnuodami. Staiga
7
Obersdorfe,
c
Critical note: Oberstdorfe ] vid ex err Obersdorfe, vid ex err om t
Obersdorfe,
Oberstdorfe,
beieškodami
8
nakvynės
nakvynės,
sutikom gatvėj
9
Aldoną Č.
Aldoną Č.
n
Note: Aldona Čarneckaitė-Birutienė (1898–1998), gydytoja pediatrė, Vandos Daugirdaitės bičiulė. 1920–1924 m. studijavo Berlyno universitete mediciną. 1919–1920 m. bendradarbiavo su Baliu Sruoga lietuvių spaudoje. Jo eilėraščių klausėsi dar mokydamasi Voroneže. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir iš Rusijos grįžus į Lietuvą, susitikdavo Vilniuje pas Paulių Galaunę, kur vyko literatūriniai vakarai (eiles skaitė Balys Sruoga, Faustas Kirša, Kazys Binkis). Išvykę studijuoti į Vakarus, bendravo rečiau. Netikėti susitikimai ir išbandymai kalnuose draugystę sustiprino, juos suartino – jautėsi, Aldonos Čarneckaitės žodžiais, „[k]aip giminės, nes to paties krašto vaikai“.
ir jos prietelką
10
bolgarką,
bulgarką,
kokią tai Nadią.
11
Jos mums surado kambarį,
12
skalbėją, padarė protek-
13
ciją banke ir
t
t.
t.
14
Ir
kaž kaip
kažkaip
keistai pasidarė,
15
seniau aš baisiai Aldo-
16
nos
m nemėgau ,
c
Critical note: nemėgau ] cor n pro vid m
nemėgau,
o dabar
17
per vieną dieną visai
18
gerai susigiminiavom,
19
kad net norėjom
aiškinti,
c
Critical note: išsiaiškinti ] vid ex err išaiškinti, vid ex err om si
aiškinti,
išsiaiškinti,
20
kodel
kodėl
mes
pirmą
pirma
tokią
21
antipatiją kits kitam
22
jautėm. Vakar visi keturi
23
jau buvom nuėję Austri-
24
jon, vakarieniavom, mau-
25
demes,
dėmės,
bėgiojom,
šėlom.
p
Physical note: [1v] //
šėlom.
šėlom.
n
Note: Neišlikusios atvirlaiškio dalies turinį įsivaizduoti padeda Aldonos Čarneckaitės prisiminimai apie susitikimą Oberstdorfe su Baliu Sruoga ir Juozu Pronskumi, grįžtančiais iš Tirolio į Miuncheną: „1923 m. vasarą praleidau su drauge atostogas Allgaüer Alpen, arti Austrijos sienos. Vieną rytą – visai netikėtai – prie pašto sutikome Sruogą su Pronskum. Jiedu rytoj iškeliausią į Nobelhorną, į Plattkopfą ir į kitas aukštas snieguotas kalnų viršūnes.
Gal ir mudvi keliautume kartu? – pasiūlė Pronskus. Širdis iš džiaugsmo sparnais suplasnojo. Ir kodėl ne? Vienos dvi vis tiek niekur toli neišdrįstume nueit, o jiedviem tie kalnai ne naujiena, ne kartą ten esą buvę. Bet Sruoga buvo skeptiškas, žadėjo šį kartą lipti naujais takais, kur tik patyrę alpinistai drįsta. O čia toks balastas. Suraukęs kaktą, traukia pypkės dūmus ir tyli. Ir vis tik Pronskus laimėjo. Tas linksmas, šnekus, iškalbingas mažutis poetas įtikino milžiną.
Saulei tekant pradėjome kilti į kalnus. Sruoga tylus ir susikaupęs, tarytum žengtų prie aukštų altorių. Mes iš paskos, juokaudami ir tarškėdami, pilni susižavėjimo mėlynu dangumi ir baltais debesėliais, tūkstančiais žiedų tarp akmenų ir krūmokšnių.
Pasiekę glečerį, susikūrėm laužą, sėdome pasilsėti. Sruoga atsiskyrė nuo mūsų, matėme jį kylant aukštyn, išnykstant už uolų, vėl iškylant, pagalios sustojant ant vieno iškyšulio. Stūksojo taip gan ilgai, nejudėdamas, lyg pats uola pavirtęs.
Rytais eidavome sutikti tekančią saulę. Žemė dingsta kažkur giliai po baltu debesų sluoksniu. Tokia laimė matyti šį grožį ir vis kilti aukštyn ir aukštyn!
Nustebome, kad ir šioje dykumoje Sruoga turėjo draugą – tai senas kalnų piemuo, gyvenęs visą vasarą palapinėje, ganydamas ožkas. Buvome pavaišinti ožkų sūriu. O ką jiedu su piemeniu kalbėjo, negirdėjome, tik Balio akys nušvito keista šiluma – lyg būtų pasiklausęs tų šimtamečių uolų ir glečerių.
Sruoga pasiūlė prie vandens krioklio susikurti laužą traukinio belaukiant, nes jis mėgstąs nakties laiką kalnuose dar labiau, kaip dieną. Ir iš tikrųjų – tas vandens ūžimas, lyg būtų šimtai baltų laukinių arklių pralaužę užtvaras… Tos didžiulės žvaigždės tamsioje mėlynėje… Visi tylėjome, net Pronskus nutraukė savo poezijos žodžius, nes krioklys nuskandino juos savo ūžime.
Ir čia Sruoga, pasitraukęs kiek toliau, atsišliejęs į medį, dūmojo savo milžino dūmas, kol pradėjo blėsti nematyto didumo žvaigždės ir laikas buvo grįžti tikrovėn iš jo taip pamilto ir dažnai lankyto kalnų gyvenimo“ (Aldona Čarneckaitė, „Ar jis tada nujautė savo kankinio dalią?“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 103–104).

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Vandukai! Jau antra
1.
1
Vandukai! Jau
antra
c
Critical note: Vandukai! Jau antra ] s l in d ang add cf 1.
antra
2
dieną,
diena
kaip nusileidom
3
į
Balariją Bavariją ,
c
Critical note: Bavariją ] vid ex err Balariją, cor v pro l
Bavariją,
į
Obertsdorfą.
Oberstdorfą.
n
Note: Oberstdorf – miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Algojaus Alpėse.
4
Purvini, suplyšę, pavargę,
5
nemiegoję, tik dūšioj aukšty-
6
bes sapnuodami. Staiga
7
Obersdorfe,
c
Critical note: Oberstdorfe ] vid ex err Obersdorfe, vid ex err om t
Obersdorfe,
Oberstdorfe,
beieškodami
8
nakvynės
nakvynės,
sutikom gatvėj
9
Aldoną Č.
Aldoną Č.
n
Note: Aldona Čarneckaitė-Birutienė (1898–1998), gydytoja pediatrė, Vandos Daugirdaitės bičiulė. 1920–1924 m. studijavo Berlyno universitete mediciną. 1919–1920 m. bendradarbiavo su Baliu Sruoga lietuvių spaudoje. Jo eilėraščių klausėsi dar mokydamasi Voroneže. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir iš Rusijos grįžus į Lietuvą, susitikdavo Vilniuje pas Paulių Galaunę, kur vyko literatūriniai vakarai (eiles skaitė Balys Sruoga, Faustas Kirša, Kazys Binkis). Išvykę studijuoti į Vakarus, bendravo rečiau. Netikėti susitikimai ir išbandymai kalnuose draugystę sustiprino, juos suartino – jautėsi, Aldonos Čarneckaitės žodžiais, „[k]aip giminės, nes to paties krašto vaikai“.
ir jos prietelką
10
bolgarką,
bulgarką,
kokią tai Nadią.
11
Jos mums surado kambarį,
12
skalbėją, padarė protek-
13
ciją banke ir
t
t.
t.
14
Ir
kaž kaip
kažkaip
keistai pasidarė,
15
seniau aš baisiai Aldo-
16
nos
m nemėgau ,
c
Critical note: nemėgau ] cor n pro vid m
nemėgau,
o dabar
17
per vieną dieną visai
18
gerai susigiminiavom,
19
kad net norėjom
aiškinti,
c
Critical note: išsiaiškinti ] vid ex err išaiškinti, vid ex err om si
aiškinti,
išsiaiškinti,
20
kodel
kodėl
mes
pirmą
pirma
tokią
21
antipatiją kits kitam
22
jautėm. Vakar visi keturi
23
jau buvom nuėję Austri-
24
jon, vakarieniavom, mau-
25
demes,
dėmės,
bėgiojom,
šėlom.
p
Physical note: [1v] //
šėlom.
šėlom.
n
Note: Neišlikusios atvirlaiškio dalies turinį įsivaizduoti padeda Aldonos Čarneckaitės prisiminimai apie susitikimą Oberstdorfe su Baliu Sruoga ir Juozu Pronskumi, grįžtančiais iš Tirolio į Miuncheną: „1923 m. vasarą praleidau su drauge atostogas Allgaüer Alpen, arti Austrijos sienos. Vieną rytą – visai netikėtai – prie pašto sutikome Sruogą su Pronskum. Jiedu rytoj iškeliausią į Nobelhorną, į Plattkopfą ir į kitas aukštas snieguotas kalnų viršūnes.
Gal ir mudvi keliautume kartu? – pasiūlė Pronskus. Širdis iš džiaugsmo sparnais suplasnojo. Ir kodėl ne? Vienos dvi vis tiek niekur toli neišdrįstume nueit, o jiedviem tie kalnai ne naujiena, ne kartą ten esą buvę. Bet Sruoga buvo skeptiškas, žadėjo šį kartą lipti naujais takais, kur tik patyrę alpinistai drįsta. O čia toks balastas. Suraukęs kaktą, traukia pypkės dūmus ir tyli. Ir vis tik Pronskus laimėjo. Tas linksmas, šnekus, iškalbingas mažutis poetas įtikino milžiną.
Saulei tekant pradėjome kilti į kalnus. Sruoga tylus ir susikaupęs, tarytum žengtų prie aukštų altorių. Mes iš paskos, juokaudami ir tarškėdami, pilni susižavėjimo mėlynu dangumi ir baltais debesėliais, tūkstančiais žiedų tarp akmenų ir krūmokšnių.
Pasiekę glečerį, susikūrėm laužą, sėdome pasilsėti. Sruoga atsiskyrė nuo mūsų, matėme jį kylant aukštyn, išnykstant už uolų, vėl iškylant, pagalios sustojant ant vieno iškyšulio. Stūksojo taip gan ilgai, nejudėdamas, lyg pats uola pavirtęs.
Rytais eidavome sutikti tekančią saulę. Žemė dingsta kažkur giliai po baltu debesų sluoksniu. Tokia laimė matyti šį grožį ir vis kilti aukštyn ir aukštyn!
Nustebome, kad ir šioje dykumoje Sruoga turėjo draugą – tai senas kalnų piemuo, gyvenęs visą vasarą palapinėje, ganydamas ožkas. Buvome pavaišinti ožkų sūriu. O ką jiedu su piemeniu kalbėjo, negirdėjome, tik Balio akys nušvito keista šiluma – lyg būtų pasiklausęs tų šimtamečių uolų ir glečerių.
Sruoga pasiūlė prie vandens krioklio susikurti laužą traukinio belaukiant, nes jis mėgstąs nakties laiką kalnuose dar labiau, kaip dieną. Ir iš tikrųjų – tas vandens ūžimas, lyg būtų šimtai baltų laukinių arklių pralaužę užtvaras… Tos didžiulės žvaigždės tamsioje mėlynėje… Visi tylėjome, net Pronskus nutraukė savo poezijos žodžius, nes krioklys nuskandino juos savo ūžime.
Ir čia Sruoga, pasitraukęs kiek toliau, atsišliejęs į medį, dūmojo savo milžino dūmas, kol pradėjo blėsti nematyto didumo žvaigždės ir laikas buvo grįžti tikrovėn iš jo taip pamilto ir dažnai lankyto kalnų gyvenimo“ (Aldona Čarneckaitė, „Ar jis tada nujautė savo kankinio dalią?“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 103–104).

Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 1
Critical note: Vandukai! Jau antra ] s l in d ang add cf 1.
a1
Line number 3
Critical note: Bavariją ] vid ex err Balariją, cor v pro l
a3
Line number 3
Note: Oberstdorf – miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Algojaus Alpėse.
a1
Line number 7
Critical note: Oberstdorfe ] vid ex err Obersdorfe, vid ex err om t
a3
Line number 9
Note: Aldona Čarneckaitė-Birutienė (1898–1998), gydytoja pediatrė, Vandos Daugirdaitės bičiulė. 1920–1924 m. studijavo Berlyno universitete mediciną. 1919–1920 m. bendradarbiavo su Baliu Sruoga lietuvių spaudoje. Jo eilėraščių klausėsi dar mokydamasi Voroneže. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir iš Rusijos grįžus į Lietuvą, susitikdavo Vilniuje pas Paulių Galaunę, kur vyko literatūriniai vakarai (eiles skaitė Balys Sruoga, Faustas Kirša, Kazys Binkis). Išvykę studijuoti į Vakarus, bendravo rečiau. Netikėti susitikimai ir išbandymai kalnuose draugystę sustiprino, juos suartino – jautėsi, Aldonos Čarneckaitės žodžiais, „[k]aip giminės, nes to paties krašto vaikai“.
a1
Line number 16
Critical note: nemėgau ] cor n pro vid m
a1
Line number 19
Critical note: išsiaiškinti ] vid ex err išaiškinti, vid ex err om si
a1
Line number 25
Physical note: [1v] //
a3
Line number 25
Note: Neišlikusios atvirlaiškio dalies turinį įsivaizduoti padeda Aldonos Čarneckaitės prisiminimai apie susitikimą Oberstdorfe su Baliu Sruoga ir Juozu Pronskumi, grįžtančiais iš Tirolio į Miuncheną: „1923 m. vasarą praleidau su drauge atostogas Allgaüer Alpen, arti Austrijos sienos. Vieną rytą – visai netikėtai – prie pašto sutikome Sruogą su Pronskum. Jiedu rytoj iškeliausią į Nobelhorną, į Plattkopfą ir į kitas aukštas snieguotas kalnų viršūnes.
Gal ir mudvi keliautume kartu? – pasiūlė Pronskus. Širdis iš džiaugsmo sparnais suplasnojo. Ir kodėl ne? Vienos dvi vis tiek niekur toli neišdrįstume nueit, o jiedviem tie kalnai ne naujiena, ne kartą ten esą buvę. Bet Sruoga buvo skeptiškas, žadėjo šį kartą lipti naujais takais, kur tik patyrę alpinistai drįsta. O čia toks balastas. Suraukęs kaktą, traukia pypkės dūmus ir tyli. Ir vis tik Pronskus laimėjo. Tas linksmas, šnekus, iškalbingas mažutis poetas įtikino milžiną.
Saulei tekant pradėjome kilti į kalnus. Sruoga tylus ir susikaupęs, tarytum žengtų prie aukštų altorių. Mes iš paskos, juokaudami ir tarškėdami, pilni susižavėjimo mėlynu dangumi ir baltais debesėliais, tūkstančiais žiedų tarp akmenų ir krūmokšnių.
Pasiekę glečerį, susikūrėm laužą, sėdome pasilsėti. Sruoga atsiskyrė nuo mūsų, matėme jį kylant aukštyn, išnykstant už uolų, vėl iškylant, pagalios sustojant ant vieno iškyšulio. Stūksojo taip gan ilgai, nejudėdamas, lyg pats uola pavirtęs.
Rytais eidavome sutikti tekančią saulę. Žemė dingsta kažkur giliai po baltu debesų sluoksniu. Tokia laimė matyti šį grožį ir vis kilti aukštyn ir aukštyn!
Nustebome, kad ir šioje dykumoje Sruoga turėjo draugą – tai senas kalnų piemuo, gyvenęs visą vasarą palapinėje, ganydamas ožkas. Buvome pavaišinti ožkų sūriu. O ką jiedu su piemeniu kalbėjo, negirdėjome, tik Balio akys nušvito keista šiluma – lyg būtų pasiklausęs tų šimtamečių uolų ir glečerių.
Sruoga pasiūlė prie vandens krioklio susikurti laužą traukinio belaukiant, nes jis mėgstąs nakties laiką kalnuose dar labiau, kaip dieną. Ir iš tikrųjų – tas vandens ūžimas, lyg būtų šimtai baltų laukinių arklių pralaužę užtvaras… Tos didžiulės žvaigždės tamsioje mėlynėje… Visi tylėjome, net Pronskus nutraukė savo poezijos žodžius, nes krioklys nuskandino juos savo ūžime.
Ir čia Sruoga, pasitraukęs kiek toliau, atsišliejęs į medį, dūmojo savo milžino dūmas, kol pradėjo blėsti nematyto didumo žvaigždės ir laikas buvo grįžti tikrovėn iš jo taip pamilto ir dažnai lankyto kalnų gyvenimo“ (Aldona Čarneckaitė, „Ar jis tada nujautė savo kankinio dalią?“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 103–104).
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_08_07_po_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1923_08_07_po_vd_1v.jpgX (Close panel)
image