Juozapui Sruogai, 1923-08-14

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, 1923-08-14

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: BVSNM 978, BVSNM ER1 4564. Atvirlaiškis. Be datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal pašto spaudą, Juozapo Sruogos adresą. Rašyta 13,7×8,7 cm atviruke (1v) parkeriu (mėlynu rašalu). Adresuota: „P. J. Sruoga / b[ei] / Kramer // Berlin, Charl.[ottenburg] / Schlüterstr.[asse] 10IV“ (vok =P. J. Sruoga / per Kramerį // Berlynas, Charlottenburgas / Schlüter gatvė 10IV). Užklijuoti du raudoni, dviejų šimtų markių vertės pašto ženklai su užrašais „Deutsches Reich“ (vok =Vokietijos Reichas). Du vokiški išsiuntimo pašto spaudai: Miunchenas, [19]23-08-14. Be gavimo pašto spaudo. Vokiškas vietos spaudas su užrašu „Gruss vom Restaurant / Platzl“ (vok =Linkėjimai iš restorano Platzl viešbutyje). Du vokiški spaudai su užrašais „Benutze die Luftpost!“ (vok =Naudokitės oro paštu!). Signatūra pieštuku muziejininko ranka: „ER1 4564“. B. Sruogos muziejaus spaudas su inventorinio numerio prierašu muziejininko ranka parkeriu (juodu rašalu): „978“. 1r – spalvota Miuncheno miesto Sendlingerio vartų fotografija („München. Sendlingertor“). Gauta iš Jolitos Sruogaitės 1983 m. Mašinraštis (nenustatyto asmens nuorašas): BVSNM 978, BVSNM ER1 4564, l. 1. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1923-08-14: Genetinis
  • Witness a2: 1923-08-14: Diplomatinis
  • Witness a3: 1923-08-14: Redaguotas

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947).

Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Balio ir Vandos Sruogų-namų muziejaus (BVSNM) leidimą (Balio Sruogos g. 21, LT-50250 Kaunas, tel.: 0 644 15595, el. paštas: b.sruoga@maironiomuziejus.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos atvirlaiškis Juozapui Sruogai, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-08-14, l. 1v, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1923_08_14_js.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (vėliausias sluoksnis be autorinių taisymų parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“). Koduojant atvirlaiškio tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas atvirlaiškio variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Atvirlaiškio genetiniame tekste atsispindi rašymo procesas (parodomi autoriniai taisymai, pakeitimai, pridėjimai).

Atvirlaiškio diplomatiniame tekste atsispindi vėliausias rašymo proceso sluoksnis (be autorinių taisymų).

Minimaliai koreguotame atvirlaiškyje taisomi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Atvirlaiškio genetiniame tekste autorinio rašymo vieta paaiškinama pažyma c („critical“), pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Atvirlaiškio redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia atvirlaiškio genetinio teksto ir diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Atvirlaiškio tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1923-08-14: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Tai mes po
a
P. J. Sruogai
b
b / Kramer
c
Berlin, Charl.
d
Schlüterstr
Schlüterstr.
10IV
1
Tai mes po
2
visokių nelai-
3
mių ir avan-
4
tiurų
tiūrų
Obertsdor-
Oberstdor-
5
fe
fe
n
Note: Oberstdorfas – miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Algojaus Alpėse. Balys Sruoga aprašė, kaip ir kokios būklės jis kartu su bičiuliu Juozu Pronskumi pasiekė Oberstdorfą, ką ten netikėtai susitiko, kaip pasikeitė jų kelionė:
„Vandukai! Jau antra diena kaip nusileidom į Bavariją, į Oberstdorfą. Purvini, suplyšę, pavargę, nemiegoję, tik dūšioj aukštybes sapnuodami. Staiga Oberstdorfe, beieškodami nakvynės, sutikom gatvėj Aldoną Č. ir jos prietelką bulgarką, kokią tai Nadią. Jos mums surado kambarį, skalbėją, padarė protekciją banke ir t. t. Ir kažkaip keistai pasidarė, seniau aš baisiai Aldonos nemėgau, o dabar per vieną dieną visai gerai susigiminiavom, kad net norėjom išsiaiškinti, kodėl mes pirma tokią antipatiją kits kitam jautėm. Vakar visi keturi jau buvom nuėję Austrijon, vakarieniavom, maudėmės, bėgiojom, šėlom“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Oberstdorfo – į Būgius, po 1923-08-07, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 659, nr. 37, l. 1v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 367).
Balys Sruoga su Aldona Čarneckaite 1919–1920 m. bendradarbiavo spaudoje. Netikėti susitikimai ir išbandymai kalnuose jų draugystę sustiprino, juos suartino:
„1923 m. vasarą praleidau su drauge atostogas Allgaüer Alpen, arti Austrijos sienos. Vieną rytą – visai netikėtai – prie pašto sutikome Sruogą su Pronskum. Jiedu rytoj iškeliausią į Nobelhorną, į Plattkopfą ir į kitas aukštas snieguotas kalnų viršūnes.
Gal ir mudvi keliautume kartu? – pasiūlė Pronskus. Širdis iš džiaugsmo sparnais suplasnojo. Ir kodėl ne? Vienos dvi vis tiek niekur toli neišdrįstume nueiti, o jiedviem tie kalnai ne naujiena, ne kartą ten esą buvę. Bet Sruoga buvo skeptiškas, žadėjo šį kartą lipti naujais takais, kur tik patyrę alpinistai drįsta. O čia toks balastas. Suraukęs kaktą, traukia pypkės dūmus ir tyli. Ir vis tik Pronskus laimėjo. Tas linksmas, šnekus, iškalbingas mažutis poetas įtikino milžiną.
Saulei tekant pradėjome kilti į kalnus. Sruoga tylus ir susikaupęs, tarytum žengtų prie aukštų altorių. Mes iš paskos, juokaudami ir tarškėdami, pilni susižavėjimo mėlynu dangumi ir baltais debesėliais, tūkstančiais žiedų tarp akmenų ir krūmokšnių.
Pasiekę glečerį, susikūrėm laužą, sėdome pasilsėti. Sruoga atsiskyrė nuo mūsų, matėme jį kylant aukštyn, išnykstant už uolų, vėl iškylant, pagalios sustojant ant vieno iškyšulio. Stūksojo taip gan ilgai, nejudėdamas, lyg pats uola pavirtęs.
Rytais eidavome sutikti tekančią saulę. Žemė dingsta kažkur giliai po baltu debesų sluoksniu. Tokia laimė matyti šį grožį ir vis kilti aukštyn ir aukštyn!
Nustebome, kad ir šioje dykumoje Sruoga turėjo draugą – tai senas kalnų piemuo, gyvenęs visą vasarą palapinėje, ganydamas ožkas. Buvome pavaišinti ožkų sūriu. O ką jiedu su piemeniu kalbėjo, negirdėjome, tik Balio akys nušvito keista šiluma – lyg būtų pasiklausęs tų šimtamečių uolų ir glečerių.
Sruoga pasiūlė prie vandens krioklio susikurti laužą traukinio belaukiant, nes jis mėgstąs nakties laiką kalnuose dar labiau, kaip dieną. Ir iš tikrųjų – tas vandens ūžimas, lyg būtų šimtai baltų laukinių arklių pralaužę užtvaras… Tos didžiulės žvaigždės tamsioje mėlynėje… Visi tylėjome, net Pronskus nutraukė savo poezijos žodžius, nes krioklys nuskandino juos savo ūžime.
Ir čia Sruoga, pasitraukęs kiek toliau, atsišliejęs į medį, dūmojo savo milžino dūmas, kol pradėjo blėsti nematyto didumo žvaigždės ir laikas buvo grįžti tikrovėn iš jo taip pamilto ir dažnai lankyto kalnų gyvenimo“ (Aldona Čarneckaitė, „Ar jis tada nujautė savo kankinio dalią?“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 103–104).
randames
randamės
6
jau vėl Miun-
7
cheno karčiamoj.
8
Tavo
Tavo
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis. 1923 m. dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje. Jis kartu su Baliu Sruoga ir Juozu Pronskum 1923 m. rugpjūčio mėn. pradžioje leidosi į ekskursiją po Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze'ę), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze'ę). Juozapas Sruoga kelionę nutraukė dėl silpnos sveikatos, nuovargio, todėl į Berlyną grįžo anksčiau:
„Jau kelinta diena kelionėj – šiandie jau Zugspitze. Su manim eina tiktai Juozas ir Pronskus. Juozą vargiai vargiai užgabenom ant Zugspitze'o – drebėjo, stenėjo, dejavo. Nežinau, kaip jį apačion reikės nugabenti. Mes su Pronsku tariamės eit į Tirolį, o Juozas teks pakeliui paleisti namo. Vakar pakeliui labai sulijo, vieną dieną turėjom baisią saulę, o šiandie ūkanota, ūkanota. Nakvosime viršūnėj.
Jau nusileidom nuo Zugspitze'o. Juozas eina namo, mes su Pronsku į Austriją. Beveik dvi nakti nemiegojau, baisiai galva skauda, reikės kur pakrūmėj pamiegot. Iš Austrijos daugiau parašysiu – bučiuoju.
TavBol
Sekmadienis“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1923-08-05, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 659, nr. 34, l. 1v, 2v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 362).
pasiūlymas
pasiūlymas
n
Note: Juozapas Sruoga siūlė broliui prisijungti prie jo planuotos kelionės į Prancūziją – slidinėjimo kurortą Chastreix-Sancy, kur nuo Piui de Sansi kalno atsiveria ne tik gražus kraštovaizdis, bet galima pamatyti ir Monblaną (kaip rodo vėlesnė korespondencija, abu broliai svajojo įkopti į šį kalną, rinko apie jį žinias, buvo įsitikinę, kad į jį nesunkiai būtų galima pasiekti):
„Kodėl neatvažiavai į Šansi? Ir abelnai, kam taip maža teparašei? Baliuk, žinok, aš susirūpinęs! Girdėjau, gurkšnoji?! Labai gerai. Mes ir laikomės po biškutį“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-08-25, [rankraštis], in: MLLM 3962, MLLM ER2 2298, l. 1v).
Juozapas Sruoga, klausydamas brolio patarimų, į Monblaną įkopti bandė 1931 m. vasarą. Balio Sruogos svajonė pasiekti Monblano viršūnę neišsipildė.
Juozapas Sruoga po išvykos į Sancy išvažiavo į tėviškę – Baibokus. Balys Sruoga, grįžęs iš Bavarijos Alpių į Miuncheną, sėdo ruoštis baigiamiesiems egzaminams:
„Matai, Vanduk, aš šiandie atsikėliau 6 val. – dabar kasdien taip darau – gult einu 9 ir tau rašau. Dienos pas mus vis dar tokios gražios, o aš per dienas sėdžiu vienai vienas, griauždamas formulas ir pats baigdamas pavirsti į kempynę. Bet aš bijau nors valandėlei išklypti iš „nustatyto kurso“ ir visas kitas mintis veju lauk – tebūnie, kas nori, o aš turiu padaryti, kas reikia – o paskui pasidžiaugsiu gyvybės pilnybe – pasidžiaugsiu saule ir vėju su Tavimi. Aš tik vieną norą teturiu, kad kaip nors ateitų lytingos dienos, kad būtų apsiniaukus ir tamsu – man būtų kur kas ramiau ir lengviau sėdėti kambary. Dabar kartais toks noras ateina padūkti, bet aš stengiuos apie tai negalvot, rausiuos vėl į formulas, nors kartais visą pusvalandį vieną sakinį teskaitau. O vis tik kvotimus aš išlaikysiu – kas ten nebūtų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-08-15, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 487, l. 2v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 370–371).
labai
9
mane vilioja, aš neži-
10
nau, kas daryti. Kai
11
pagalvoju, tai važiuot
12
man nieku būdu neišei-
13
na, bet aš tiek noriu
14
važiuot, kad galiu
kuria
kurią
15
gražią
i dieną
c
Critical note: dieną ] a c i, p c dieną, cor d pro i
dieną
išbėgt
16
iš Miuncheno ir atva-
17
žiuot. Mano padėtis
18
Tokia
tokia
neaiški, kad aš
19
nežinau, kas pasirinkt.
20
O šiaip –
kloniojuos
c
Critical note: klonioju[o]s ] ill fl -uos, ill o
.
kloniojuos.
21
Balys
Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947), Miuncheno universiteto slavų filologijos, meno ir vokiečių literatūros istorijos ketvirto kurso studentas.
22
aš Geras
c
Critical note: Geras ] a ras aš
Geras
p.
c
Critical note: p. ] contr pro p.[one]
p.
Juozai, aš ir
23
grįžtu būtinai ant 15/VIII;
24
Jūsų reikalus atliksiu.
25
Kol kas „ilsimės“.
26
Iki pasimatymo
c
Critical note: Iki ] ill ver, vid
Iki pasimatymo
Iki pasimatymo –
27
Juozas P.
c
Critical note: 22–27 ] sub txt add phr al m atr cae
p
Physical note: [1v] //
Juozas P.
Juozas P.
n
Note: Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas‚ 1919 m. su Baliu Sruoga dirbo dienraštyje Lietuva ir laikė jį žurnalistikos mokytoju. Jie ir vėliau draugiškai sutardavo, šiltai bendravo, kilo į kalnus. 1923 m. rugpjūčio mėn. kartu praleido Bavarijos Alpėse. Juozas Pronskus, ne kartą kritęs pakalnėn, į bedugnę, išgelbėtas Balio Sruogos, vėliau parašė atsiminimus apie gamtoje patirtus išgyvenimus, nuotykius ir pavojus. Juozo Pronskaus atsiminimai liudija, koks buvo sunkus ir pavojingas pasikėlimas į Zugspitze'ę – aukščiausią Vokietijos viršukalnę (plačiau žr. Juozas Pronskus, „Milžino paunksmėje: Apie Padegėlį Kasmatę ir Aklasmatę“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 100–102).
Po tekstu prierašas Juozo Pronskaus ranka parkeriu (mėlynu rašalu).
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1923-08-14: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Tai mes po
a
P. J. Sruogai
b
b / Kramer
c
Berlin, Charl.
d
Schlüterstr
Schlüterstr.
10IV
1
Tai mes po
2
visokių nelai-
3
mių ir avan-
4
tiurų
tiūrų
Obertsdor-
Oberstdor-
5
fe
fe
n
Note: Oberstdorfas – miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Algojaus Alpėse. Balys Sruoga aprašė, kaip ir kokios būklės jis kartu su bičiuliu Juozu Pronskumi pasiekė Oberstdorfą, ką ten netikėtai susitiko, kaip pasikeitė jų kelionė:
„Vandukai! Jau antra diena kaip nusileidom į Bavariją, į Oberstdorfą. Purvini, suplyšę, pavargę, nemiegoję, tik dūšioj aukštybes sapnuodami. Staiga Oberstdorfe, beieškodami nakvynės, sutikom gatvėj Aldoną Č. ir jos prietelką bulgarką, kokią tai Nadią. Jos mums surado kambarį, skalbėją, padarė protekciją banke ir t. t. Ir kažkaip keistai pasidarė, seniau aš baisiai Aldonos nemėgau, o dabar per vieną dieną visai gerai susigiminiavom, kad net norėjom išsiaiškinti, kodėl mes pirma tokią antipatiją kits kitam jautėm. Vakar visi keturi jau buvom nuėję Austrijon, vakarieniavom, maudėmės, bėgiojom, šėlom“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Oberstdorfo – į Būgius, po 1923-08-07, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 659, nr. 37, l. 1v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 367).
Balys Sruoga su Aldona Čarneckaite 1919–1920 m. bendradarbiavo spaudoje. Netikėti susitikimai ir išbandymai kalnuose jų draugystę sustiprino, juos suartino:
„1923 m. vasarą praleidau su drauge atostogas Allgaüer Alpen, arti Austrijos sienos. Vieną rytą – visai netikėtai – prie pašto sutikome Sruogą su Pronskum. Jiedu rytoj iškeliausią į Nobelhorną, į Plattkopfą ir į kitas aukštas snieguotas kalnų viršūnes.
Gal ir mudvi keliautume kartu? – pasiūlė Pronskus. Širdis iš džiaugsmo sparnais suplasnojo. Ir kodėl ne? Vienos dvi vis tiek niekur toli neišdrįstume nueiti, o jiedviem tie kalnai ne naujiena, ne kartą ten esą buvę. Bet Sruoga buvo skeptiškas, žadėjo šį kartą lipti naujais takais, kur tik patyrę alpinistai drįsta. O čia toks balastas. Suraukęs kaktą, traukia pypkės dūmus ir tyli. Ir vis tik Pronskus laimėjo. Tas linksmas, šnekus, iškalbingas mažutis poetas įtikino milžiną.
Saulei tekant pradėjome kilti į kalnus. Sruoga tylus ir susikaupęs, tarytum žengtų prie aukštų altorių. Mes iš paskos, juokaudami ir tarškėdami, pilni susižavėjimo mėlynu dangumi ir baltais debesėliais, tūkstančiais žiedų tarp akmenų ir krūmokšnių.
Pasiekę glečerį, susikūrėm laužą, sėdome pasilsėti. Sruoga atsiskyrė nuo mūsų, matėme jį kylant aukštyn, išnykstant už uolų, vėl iškylant, pagalios sustojant ant vieno iškyšulio. Stūksojo taip gan ilgai, nejudėdamas, lyg pats uola pavirtęs.
Rytais eidavome sutikti tekančią saulę. Žemė dingsta kažkur giliai po baltu debesų sluoksniu. Tokia laimė matyti šį grožį ir vis kilti aukštyn ir aukštyn!
Nustebome, kad ir šioje dykumoje Sruoga turėjo draugą – tai senas kalnų piemuo, gyvenęs visą vasarą palapinėje, ganydamas ožkas. Buvome pavaišinti ožkų sūriu. O ką jiedu su piemeniu kalbėjo, negirdėjome, tik Balio akys nušvito keista šiluma – lyg būtų pasiklausęs tų šimtamečių uolų ir glečerių.
Sruoga pasiūlė prie vandens krioklio susikurti laužą traukinio belaukiant, nes jis mėgstąs nakties laiką kalnuose dar labiau, kaip dieną. Ir iš tikrųjų – tas vandens ūžimas, lyg būtų šimtai baltų laukinių arklių pralaužę užtvaras… Tos didžiulės žvaigždės tamsioje mėlynėje… Visi tylėjome, net Pronskus nutraukė savo poezijos žodžius, nes krioklys nuskandino juos savo ūžime.
Ir čia Sruoga, pasitraukęs kiek toliau, atsišliejęs į medį, dūmojo savo milžino dūmas, kol pradėjo blėsti nematyto didumo žvaigždės ir laikas buvo grįžti tikrovėn iš jo taip pamilto ir dažnai lankyto kalnų gyvenimo“ (Aldona Čarneckaitė, „Ar jis tada nujautė savo kankinio dalią?“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 103–104).
randames
randamės
6
jau vėl Miun-
7
cheno karčiamoj.
8
Tavo
Tavo
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis. 1923 m. dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje. Jis kartu su Baliu Sruoga ir Juozu Pronskum 1923 m. rugpjūčio mėn. pradžioje leidosi į ekskursiją po Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze'ę), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze'ę). Juozapas Sruoga kelionę nutraukė dėl silpnos sveikatos, nuovargio, todėl į Berlyną grįžo anksčiau:
„Jau kelinta diena kelionėj – šiandie jau Zugspitze. Su manim eina tiktai Juozas ir Pronskus. Juozą vargiai vargiai užgabenom ant Zugspitze'o – drebėjo, stenėjo, dejavo. Nežinau, kaip jį apačion reikės nugabenti. Mes su Pronsku tariamės eit į Tirolį, o Juozas teks pakeliui paleisti namo. Vakar pakeliui labai sulijo, vieną dieną turėjom baisią saulę, o šiandie ūkanota, ūkanota. Nakvosime viršūnėj.
Jau nusileidom nuo Zugspitze'o. Juozas eina namo, mes su Pronsku į Austriją. Beveik dvi nakti nemiegojau, baisiai galva skauda, reikės kur pakrūmėj pamiegot. Iš Austrijos daugiau parašysiu – bučiuoju.
TavBol
Sekmadienis“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1923-08-05, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 659, nr. 34, l. 1v, 2v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 362).
pasiūlymas
pasiūlymas
n
Note: Juozapas Sruoga siūlė broliui prisijungti prie jo planuotos kelionės į Prancūziją – slidinėjimo kurortą Chastreix-Sancy, kur nuo Piui de Sansi kalno atsiveria ne tik gražus kraštovaizdis, bet galima pamatyti ir Monblaną (kaip rodo vėlesnė korespondencija, abu broliai svajojo įkopti į šį kalną, rinko apie jį žinias, buvo įsitikinę, kad į jį nesunkiai būtų galima pasiekti):
„Kodėl neatvažiavai į Šansi? Ir abelnai, kam taip maža teparašei? Baliuk, žinok, aš susirūpinęs! Girdėjau, gurkšnoji?! Labai gerai. Mes ir laikomės po biškutį“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-08-25, [rankraštis], in: MLLM 3962, MLLM ER2 2298, l. 1v).
Juozapas Sruoga, klausydamas brolio patarimų, į Monblaną įkopti bandė 1931 m. vasarą. Balio Sruogos svajonė pasiekti Monblano viršūnę neišsipildė.
Juozapas Sruoga po išvykos į Sancy išvažiavo į tėviškę – Baibokus. Balys Sruoga, grįžęs iš Bavarijos Alpių į Miuncheną, sėdo ruoštis baigiamiesiems egzaminams:
„Matai, Vanduk, aš šiandie atsikėliau 6 val. – dabar kasdien taip darau – gult einu 9 ir tau rašau. Dienos pas mus vis dar tokios gražios, o aš per dienas sėdžiu vienai vienas, griauždamas formulas ir pats baigdamas pavirsti į kempynę. Bet aš bijau nors valandėlei išklypti iš „nustatyto kurso“ ir visas kitas mintis veju lauk – tebūnie, kas nori, o aš turiu padaryti, kas reikia – o paskui pasidžiaugsiu gyvybės pilnybe – pasidžiaugsiu saule ir vėju su Tavimi. Aš tik vieną norą teturiu, kad kaip nors ateitų lytingos dienos, kad būtų apsiniaukus ir tamsu – man būtų kur kas ramiau ir lengviau sėdėti kambary. Dabar kartais toks noras ateina padūkti, bet aš stengiuos apie tai negalvot, rausiuos vėl į formulas, nors kartais visą pusvalandį vieną sakinį teskaitau. O vis tik kvotimus aš išlaikysiu – kas ten nebūtų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-08-15, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 487, l. 2v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 370–371).
labai
9
mane vilioja, aš neži-
10
nau, kas daryti. Kai
11
pagalvoju, tai važiuot
12
man nieku būdu neišei-
13
na, bet aš tiek noriu
14
važiuot, kad galiu
kuria
kurią
15
gražią
i dieną
c
Critical note: dieną ] a c i, p c dieną, cor d pro i
dieną
išbėgt
16
iš Miuncheno ir atva-
17
žiuot. Mano padėtis
18
Tokia
tokia
neaiški, kad aš
19
nežinau, kas pasirinkt.
20
O šiaip –
kloniojuos
c
Critical note: klonioju[o]s ] ill fl -uos, ill o
.
kloniojuos.
21
Balys
Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947), Miuncheno universiteto slavų filologijos, meno ir vokiečių literatūros istorijos ketvirto kurso studentas.
22
aš Geras
c
Critical note: Geras ] a ras aš
Geras
p.
c
Critical note: p. ] contr pro p.[one]
p.
Juozai, aš ir
23
grįžtu būtinai ant 15/VIII;
24
Jūsų reikalus atliksiu.
25
Kol kas „ilsimės“.
26
Iki pasimatymo
c
Critical note: Iki ] ill ver, vid
Iki pasimatymo
Iki pasimatymo –
27
Juozas P.
c
Critical note: 22–27 ] sub txt add phr al m atr cae
p
Physical note: [1v] //
Juozas P.
Juozas P.
n
Note: Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas‚ 1919 m. su Baliu Sruoga dirbo dienraštyje Lietuva ir laikė jį žurnalistikos mokytoju. Jie ir vėliau draugiškai sutardavo, šiltai bendravo, kilo į kalnus. 1923 m. rugpjūčio mėn. kartu praleido Bavarijos Alpėse. Juozas Pronskus, ne kartą kritęs pakalnėn, į bedugnę, išgelbėtas Balio Sruogos, vėliau parašė atsiminimus apie gamtoje patirtus išgyvenimus, nuotykius ir pavojus. Juozo Pronskaus atsiminimai liudija, koks buvo sunkus ir pavojingas pasikėlimas į Zugspitze'ę – aukščiausią Vokietijos viršukalnę (plačiau žr. Juozas Pronskus, „Milžino paunksmėje: Apie Padegėlį Kasmatę ir Aklasmatę“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 100–102).
Po tekstu prierašas Juozo Pronskaus ranka parkeriu (mėlynu rašalu).
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1923-08-14: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Tai mes po
a
P. J. Sruogai
b
b / Kramer
c
Berlin, Charl.
d
Schlüterstr
Schlüterstr.
10IV
1
Tai mes po
2
visokių nelai-
3
mių ir avan-
4
tiurų
tiūrų
Obertsdor-
Oberstdor-
5
fe
fe
n
Note: Oberstdorfas – miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Algojaus Alpėse. Balys Sruoga aprašė, kaip ir kokios būklės jis kartu su bičiuliu Juozu Pronskumi pasiekė Oberstdorfą, ką ten netikėtai susitiko, kaip pasikeitė jų kelionė:
„Vandukai! Jau antra diena kaip nusileidom į Bavariją, į Oberstdorfą. Purvini, suplyšę, pavargę, nemiegoję, tik dūšioj aukštybes sapnuodami. Staiga Oberstdorfe, beieškodami nakvynės, sutikom gatvėj Aldoną Č. ir jos prietelką bulgarką, kokią tai Nadią. Jos mums surado kambarį, skalbėją, padarė protekciją banke ir t. t. Ir kažkaip keistai pasidarė, seniau aš baisiai Aldonos nemėgau, o dabar per vieną dieną visai gerai susigiminiavom, kad net norėjom išsiaiškinti, kodėl mes pirma tokią antipatiją kits kitam jautėm. Vakar visi keturi jau buvom nuėję Austrijon, vakarieniavom, maudėmės, bėgiojom, šėlom“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Oberstdorfo – į Būgius, po 1923-08-07, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 659, nr. 37, l. 1v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 367).
Balys Sruoga su Aldona Čarneckaite 1919–1920 m. bendradarbiavo spaudoje. Netikėti susitikimai ir išbandymai kalnuose jų draugystę sustiprino, juos suartino:
„1923 m. vasarą praleidau su drauge atostogas Allgaüer Alpen, arti Austrijos sienos. Vieną rytą – visai netikėtai – prie pašto sutikome Sruogą su Pronskum. Jiedu rytoj iškeliausią į Nobelhorną, į Plattkopfą ir į kitas aukštas snieguotas kalnų viršūnes.
Gal ir mudvi keliautume kartu? – pasiūlė Pronskus. Širdis iš džiaugsmo sparnais suplasnojo. Ir kodėl ne? Vienos dvi vis tiek niekur toli neišdrįstume nueiti, o jiedviem tie kalnai ne naujiena, ne kartą ten esą buvę. Bet Sruoga buvo skeptiškas, žadėjo šį kartą lipti naujais takais, kur tik patyrę alpinistai drįsta. O čia toks balastas. Suraukęs kaktą, traukia pypkės dūmus ir tyli. Ir vis tik Pronskus laimėjo. Tas linksmas, šnekus, iškalbingas mažutis poetas įtikino milžiną.
Saulei tekant pradėjome kilti į kalnus. Sruoga tylus ir susikaupęs, tarytum žengtų prie aukštų altorių. Mes iš paskos, juokaudami ir tarškėdami, pilni susižavėjimo mėlynu dangumi ir baltais debesėliais, tūkstančiais žiedų tarp akmenų ir krūmokšnių.
Pasiekę glečerį, susikūrėm laužą, sėdome pasilsėti. Sruoga atsiskyrė nuo mūsų, matėme jį kylant aukštyn, išnykstant už uolų, vėl iškylant, pagalios sustojant ant vieno iškyšulio. Stūksojo taip gan ilgai, nejudėdamas, lyg pats uola pavirtęs.
Rytais eidavome sutikti tekančią saulę. Žemė dingsta kažkur giliai po baltu debesų sluoksniu. Tokia laimė matyti šį grožį ir vis kilti aukštyn ir aukštyn!
Nustebome, kad ir šioje dykumoje Sruoga turėjo draugą – tai senas kalnų piemuo, gyvenęs visą vasarą palapinėje, ganydamas ožkas. Buvome pavaišinti ožkų sūriu. O ką jiedu su piemeniu kalbėjo, negirdėjome, tik Balio akys nušvito keista šiluma – lyg būtų pasiklausęs tų šimtamečių uolų ir glečerių.
Sruoga pasiūlė prie vandens krioklio susikurti laužą traukinio belaukiant, nes jis mėgstąs nakties laiką kalnuose dar labiau, kaip dieną. Ir iš tikrųjų – tas vandens ūžimas, lyg būtų šimtai baltų laukinių arklių pralaužę užtvaras… Tos didžiulės žvaigždės tamsioje mėlynėje… Visi tylėjome, net Pronskus nutraukė savo poezijos žodžius, nes krioklys nuskandino juos savo ūžime.
Ir čia Sruoga, pasitraukęs kiek toliau, atsišliejęs į medį, dūmojo savo milžino dūmas, kol pradėjo blėsti nematyto didumo žvaigždės ir laikas buvo grįžti tikrovėn iš jo taip pamilto ir dažnai lankyto kalnų gyvenimo“ (Aldona Čarneckaitė, „Ar jis tada nujautė savo kankinio dalią?“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 103–104).
randames
randamės
6
jau vėl Miun-
7
cheno karčiamoj.
8
Tavo
Tavo
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis. 1923 m. dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje. Jis kartu su Baliu Sruoga ir Juozu Pronskum 1923 m. rugpjūčio mėn. pradžioje leidosi į ekskursiją po Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze'ę), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze'ę). Juozapas Sruoga kelionę nutraukė dėl silpnos sveikatos, nuovargio, todėl į Berlyną grįžo anksčiau:
„Jau kelinta diena kelionėj – šiandie jau Zugspitze. Su manim eina tiktai Juozas ir Pronskus. Juozą vargiai vargiai užgabenom ant Zugspitze'o – drebėjo, stenėjo, dejavo. Nežinau, kaip jį apačion reikės nugabenti. Mes su Pronsku tariamės eit į Tirolį, o Juozas teks pakeliui paleisti namo. Vakar pakeliui labai sulijo, vieną dieną turėjom baisią saulę, o šiandie ūkanota, ūkanota. Nakvosime viršūnėj.
Jau nusileidom nuo Zugspitze'o. Juozas eina namo, mes su Pronsku į Austriją. Beveik dvi nakti nemiegojau, baisiai galva skauda, reikės kur pakrūmėj pamiegot. Iš Austrijos daugiau parašysiu – bučiuoju.
TavBol
Sekmadienis“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1923-08-05, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 659, nr. 34, l. 1v, 2v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 362).
pasiūlymas
pasiūlymas
n
Note: Juozapas Sruoga siūlė broliui prisijungti prie jo planuotos kelionės į Prancūziją – slidinėjimo kurortą Chastreix-Sancy, kur nuo Piui de Sansi kalno atsiveria ne tik gražus kraštovaizdis, bet galima pamatyti ir Monblaną (kaip rodo vėlesnė korespondencija, abu broliai svajojo įkopti į šį kalną, rinko apie jį žinias, buvo įsitikinę, kad į jį nesunkiai būtų galima pasiekti):
„Kodėl neatvažiavai į Šansi? Ir abelnai, kam taip maža teparašei? Baliuk, žinok, aš susirūpinęs! Girdėjau, gurkšnoji?! Labai gerai. Mes ir laikomės po biškutį“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-08-25, [rankraštis], in: MLLM 3962, MLLM ER2 2298, l. 1v).
Juozapas Sruoga, klausydamas brolio patarimų, į Monblaną įkopti bandė 1931 m. vasarą. Balio Sruogos svajonė pasiekti Monblano viršūnę neišsipildė.
Juozapas Sruoga po išvykos į Sancy išvažiavo į tėviškę – Baibokus. Balys Sruoga, grįžęs iš Bavarijos Alpių į Miuncheną, sėdo ruoštis baigiamiesiems egzaminams:
„Matai, Vanduk, aš šiandie atsikėliau 6 val. – dabar kasdien taip darau – gult einu 9 ir tau rašau. Dienos pas mus vis dar tokios gražios, o aš per dienas sėdžiu vienai vienas, griauždamas formulas ir pats baigdamas pavirsti į kempynę. Bet aš bijau nors valandėlei išklypti iš „nustatyto kurso“ ir visas kitas mintis veju lauk – tebūnie, kas nori, o aš turiu padaryti, kas reikia – o paskui pasidžiaugsiu gyvybės pilnybe – pasidžiaugsiu saule ir vėju su Tavimi. Aš tik vieną norą teturiu, kad kaip nors ateitų lytingos dienos, kad būtų apsiniaukus ir tamsu – man būtų kur kas ramiau ir lengviau sėdėti kambary. Dabar kartais toks noras ateina padūkti, bet aš stengiuos apie tai negalvot, rausiuos vėl į formulas, nors kartais visą pusvalandį vieną sakinį teskaitau. O vis tik kvotimus aš išlaikysiu – kas ten nebūtų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-08-15, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 487, l. 2v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 370–371).
labai
9
mane vilioja, aš neži-
10
nau, kas daryti. Kai
11
pagalvoju, tai važiuot
12
man nieku būdu neišei-
13
na, bet aš tiek noriu
14
važiuot, kad galiu
kuria
kurią
15
gražią
i dieną
c
Critical note: dieną ] a c i, p c dieną, cor d pro i
dieną
išbėgt
16
iš Miuncheno ir atva-
17
žiuot. Mano padėtis
18
Tokia
tokia
neaiški, kad aš
19
nežinau, kas pasirinkt.
20
O šiaip –
kloniojuos
c
Critical note: klonioju[o]s ] ill fl -uos, ill o
.
kloniojuos.
21
Balys
Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947), Miuncheno universiteto slavų filologijos, meno ir vokiečių literatūros istorijos ketvirto kurso studentas.
22
aš Geras
c
Critical note: Geras ] a ras aš
Geras
p.
c
Critical note: p. ] contr pro p.[one]
p.
Juozai, aš ir
23
grįžtu būtinai ant 15/VIII;
24
Jūsų reikalus atliksiu.
25
Kol kas „ilsimės“.
26
Iki pasimatymo
c
Critical note: Iki ] ill ver, vid
Iki pasimatymo
Iki pasimatymo –
27
Juozas P.
c
Critical note: 22–27 ] sub txt add phr al m atr cae
p
Physical note: [1v] //
Juozas P.
Juozas P.
n
Note: Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas‚ 1919 m. su Baliu Sruoga dirbo dienraštyje Lietuva ir laikė jį žurnalistikos mokytoju. Jie ir vėliau draugiškai sutardavo, šiltai bendravo, kilo į kalnus. 1923 m. rugpjūčio mėn. kartu praleido Bavarijos Alpėse. Juozas Pronskus, ne kartą kritęs pakalnėn, į bedugnę, išgelbėtas Balio Sruogos, vėliau parašė atsiminimus apie gamtoje patirtus išgyvenimus, nuotykius ir pavojus. Juozo Pronskaus atsiminimai liudija, koks buvo sunkus ir pavojingas pasikėlimas į Zugspitze'ę – aukščiausią Vokietijos viršukalnę (plačiau žr. Juozas Pronskus, „Milžino paunksmėje: Apie Padegėlį Kasmatę ir Aklasmatę“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 100–102).
Po tekstu prierašas Juozo Pronskaus ranka parkeriu (mėlynu rašalu).
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 5
Note: Oberstdorfas – miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Algojaus Alpėse. Balys Sruoga aprašė, kaip ir kokios būklės jis kartu su bičiuliu Juozu Pronskumi pasiekė Oberstdorfą, ką ten netikėtai susitiko, kaip pasikeitė jų kelionė:
„Vandukai! Jau antra diena kaip nusileidom į Bavariją, į Oberstdorfą. Purvini, suplyšę, pavargę, nemiegoję, tik dūšioj aukštybes sapnuodami. Staiga Oberstdorfe, beieškodami nakvynės, sutikom gatvėj Aldoną Č. ir jos prietelką bulgarką, kokią tai Nadią. Jos mums surado kambarį, skalbėją, padarė protekciją banke ir t. t. Ir kažkaip keistai pasidarė, seniau aš baisiai Aldonos nemėgau, o dabar per vieną dieną visai gerai susigiminiavom, kad net norėjom išsiaiškinti, kodėl mes pirma tokią antipatiją kits kitam jautėm. Vakar visi keturi jau buvom nuėję Austrijon, vakarieniavom, maudėmės, bėgiojom, šėlom“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Oberstdorfo – į Būgius, po 1923-08-07, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 659, nr. 37, l. 1v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 367).
Balys Sruoga su Aldona Čarneckaite 1919–1920 m. bendradarbiavo spaudoje. Netikėti susitikimai ir išbandymai kalnuose jų draugystę sustiprino, juos suartino:
„1923 m. vasarą praleidau su drauge atostogas Allgaüer Alpen, arti Austrijos sienos. Vieną rytą – visai netikėtai – prie pašto sutikome Sruogą su Pronskum. Jiedu rytoj iškeliausią į Nobelhorną, į Plattkopfą ir į kitas aukštas snieguotas kalnų viršūnes.
Gal ir mudvi keliautume kartu? – pasiūlė Pronskus. Širdis iš džiaugsmo sparnais suplasnojo. Ir kodėl ne? Vienos dvi vis tiek niekur toli neišdrįstume nueiti, o jiedviem tie kalnai ne naujiena, ne kartą ten esą buvę. Bet Sruoga buvo skeptiškas, žadėjo šį kartą lipti naujais takais, kur tik patyrę alpinistai drįsta. O čia toks balastas. Suraukęs kaktą, traukia pypkės dūmus ir tyli. Ir vis tik Pronskus laimėjo. Tas linksmas, šnekus, iškalbingas mažutis poetas įtikino milžiną.
Saulei tekant pradėjome kilti į kalnus. Sruoga tylus ir susikaupęs, tarytum žengtų prie aukštų altorių. Mes iš paskos, juokaudami ir tarškėdami, pilni susižavėjimo mėlynu dangumi ir baltais debesėliais, tūkstančiais žiedų tarp akmenų ir krūmokšnių.
Pasiekę glečerį, susikūrėm laužą, sėdome pasilsėti. Sruoga atsiskyrė nuo mūsų, matėme jį kylant aukštyn, išnykstant už uolų, vėl iškylant, pagalios sustojant ant vieno iškyšulio. Stūksojo taip gan ilgai, nejudėdamas, lyg pats uola pavirtęs.
Rytais eidavome sutikti tekančią saulę. Žemė dingsta kažkur giliai po baltu debesų sluoksniu. Tokia laimė matyti šį grožį ir vis kilti aukštyn ir aukštyn!
Nustebome, kad ir šioje dykumoje Sruoga turėjo draugą – tai senas kalnų piemuo, gyvenęs visą vasarą palapinėje, ganydamas ožkas. Buvome pavaišinti ožkų sūriu. O ką jiedu su piemeniu kalbėjo, negirdėjome, tik Balio akys nušvito keista šiluma – lyg būtų pasiklausęs tų šimtamečių uolų ir glečerių.
Sruoga pasiūlė prie vandens krioklio susikurti laužą traukinio belaukiant, nes jis mėgstąs nakties laiką kalnuose dar labiau, kaip dieną. Ir iš tikrųjų – tas vandens ūžimas, lyg būtų šimtai baltų laukinių arklių pralaužę užtvaras… Tos didžiulės žvaigždės tamsioje mėlynėje… Visi tylėjome, net Pronskus nutraukė savo poezijos žodžius, nes krioklys nuskandino juos savo ūžime.
Ir čia Sruoga, pasitraukęs kiek toliau, atsišliejęs į medį, dūmojo savo milžino dūmas, kol pradėjo blėsti nematyto didumo žvaigždės ir laikas buvo grįžti tikrovėn iš jo taip pamilto ir dažnai lankyto kalnų gyvenimo“ (Aldona Čarneckaitė, „Ar jis tada nujautė savo kankinio dalią?“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 103–104).
a3
Line number 8
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis. 1923 m. dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje. Jis kartu su Baliu Sruoga ir Juozu Pronskum 1923 m. rugpjūčio mėn. pradžioje leidosi į ekskursiją po Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze'ę), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze'ę). Juozapas Sruoga kelionę nutraukė dėl silpnos sveikatos, nuovargio, todėl į Berlyną grįžo anksčiau:
„Jau kelinta diena kelionėj – šiandie jau Zugspitze. Su manim eina tiktai Juozas ir Pronskus. Juozą vargiai vargiai užgabenom ant Zugspitze'o – drebėjo, stenėjo, dejavo. Nežinau, kaip jį apačion reikės nugabenti. Mes su Pronsku tariamės eit į Tirolį, o Juozas teks pakeliui paleisti namo. Vakar pakeliui labai sulijo, vieną dieną turėjom baisią saulę, o šiandie ūkanota, ūkanota. Nakvosime viršūnėj.
Jau nusileidom nuo Zugspitze'o. Juozas eina namo, mes su Pronsku į Austriją. Beveik dvi nakti nemiegojau, baisiai galva skauda, reikės kur pakrūmėj pamiegot. Iš Austrijos daugiau parašysiu – bučiuoju.
TavBol
Sekmadienis“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1923-08-05, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 659, nr. 34, l. 1v, 2v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 362).
a3
Line number 8
Note: Juozapas Sruoga siūlė broliui prisijungti prie jo planuotos kelionės į Prancūziją – slidinėjimo kurortą Chastreix-Sancy, kur nuo Piui de Sansi kalno atsiveria ne tik gražus kraštovaizdis, bet galima pamatyti ir Monblaną (kaip rodo vėlesnė korespondencija, abu broliai svajojo įkopti į šį kalną, rinko apie jį žinias, buvo įsitikinę, kad į jį nesunkiai būtų galima pasiekti):
„Kodėl neatvažiavai į Šansi? Ir abelnai, kam taip maža teparašei? Baliuk, žinok, aš susirūpinęs! Girdėjau, gurkšnoji?! Labai gerai. Mes ir laikomės po biškutį“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-08-25, [rankraštis], in: MLLM 3962, MLLM ER2 2298, l. 1v).
Juozapas Sruoga, klausydamas brolio patarimų, į Monblaną įkopti bandė 1931 m. vasarą. Balio Sruogos svajonė pasiekti Monblano viršūnę neišsipildė.
Juozapas Sruoga po išvykos į Sancy išvažiavo į tėviškę – Baibokus. Balys Sruoga, grįžęs iš Bavarijos Alpių į Miuncheną, sėdo ruoštis baigiamiesiems egzaminams:
„Matai, Vanduk, aš šiandie atsikėliau 6 val. – dabar kasdien taip darau – gult einu 9 ir tau rašau. Dienos pas mus vis dar tokios gražios, o aš per dienas sėdžiu vienai vienas, griauždamas formulas ir pats baigdamas pavirsti į kempynę. Bet aš bijau nors valandėlei išklypti iš „nustatyto kurso“ ir visas kitas mintis veju lauk – tebūnie, kas nori, o aš turiu padaryti, kas reikia – o paskui pasidžiaugsiu gyvybės pilnybe – pasidžiaugsiu saule ir vėju su Tavimi. Aš tik vieną norą teturiu, kad kaip nors ateitų lytingos dienos, kad būtų apsiniaukus ir tamsu – man būtų kur kas ramiau ir lengviau sėdėti kambary. Dabar kartais toks noras ateina padūkti, bet aš stengiuos apie tai negalvot, rausiuos vėl į formulas, nors kartais visą pusvalandį vieną sakinį teskaitau. O vis tik kvotimus aš išlaikysiu – kas ten nebūtų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-08-15, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 487, l. 2v; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 370–371).
a1
Line number 15
Critical note: dieną ] a c i, p c dieną, cor d pro i
a1
Line number 20
Critical note: klonioju[o]s ] ill fl -uos, ill o
a3
Line number 21
Note: Balys Sruoga (1896–1947), Miuncheno universiteto slavų filologijos, meno ir vokiečių literatūros istorijos ketvirto kurso studentas.
a1
Line number 22
Critical note: Geras ] a ras aš
a1
Line number 22
Critical note: p. ] contr pro p.[one]
a1
Line number 26
Critical note: Iki ] ill ver, vid
a1
Line number 27
Critical note: 22–27 ] sub txt add phr al m atr cae
a1
Line number 27
Physical note: [1v] //
a3
Line number 27
Note: Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas‚ 1919 m. su Baliu Sruoga dirbo dienraštyje Lietuva ir laikė jį žurnalistikos mokytoju. Jie ir vėliau draugiškai sutardavo, šiltai bendravo, kilo į kalnus. 1923 m. rugpjūčio mėn. kartu praleido Bavarijos Alpėse. Juozas Pronskus, ne kartą kritęs pakalnėn, į bedugnę, išgelbėtas Balio Sruogos, vėliau parašė atsiminimus apie gamtoje patirtus išgyvenimus, nuotykius ir pavojus. Juozo Pronskaus atsiminimai liudija, koks buvo sunkus ir pavojingas pasikėlimas į Zugspitze'ę – aukščiausią Vokietijos viršukalnę (plačiau žr. Juozas Pronskus, „Milžino paunksmėje: Apie Padegėlį Kasmatę ir Aklasmatę“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 100–102).
Po tekstu prierašas Juozo Pronskaus ranka parkeriu (mėlynu rašalu).
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1923_08_14_js_1v.jpgX (Close panel)
image
1923_08_14_js_1r.jpgX (Close panel)
image