Vandai Daugirdaitei, 1924-01-04

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Daugirdaitei, 1924-01-04

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 678. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį („Sausio 4 d.“), kontekstą (Juozo Pronskaus laišką). Rašyta ant antros Juozo Pronskaus 19[2]3-12-31 laiško pusės. Juozo Pronskaus laiškas, adresuotas Baliui Sruogai, rašytas ant 23,2 × 29,0 cm gelstelėjusio, lygaus dienraščio Klaipėdos žinios blanko (1v) parkeriu (juosvu rašalu). Be voko. Lenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Kampai aplankstyti. Yra įplyšimų. Dėmėta (smulkios rudos dėmelės). Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 344–345. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1924-01-04: Genetinis
  • Witness a2: 1924-01-04: Diplomatinis
  • Witness a3: 1924-01-04: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-04, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. http://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1924_01_04_vd.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas juxta bylos aplanke sample BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1924-01-04: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Vandukėli, siunčiu Tau Pronskaus laišką – pasiskaityk
1
Vandukėli, siunčiu Tau Pronskaus
laišką
laišką
n
Note: Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas, Balio Sruogos bičiulis, pažįstamas dar iš Lietuvos laikų, persikėlęs į Klaipėdą, 1924 m. redagavo dienraštį Klaipėdos žinios. Juozas Pronskus laiške Baliui Sruogai pranešė, kad jam bus pasiųsta Jurgio Šaulio telegrama dėl darbo Lietuvos vyriausybės steigiamo dienraščio Klaipėdos žinios redakcijoje. Juozas Pronskus siūlė priimti Jurgio Šaulio pasiūlymą dirbti dienraščio redakcijoje dėl palankių sąlygų ir teigiamos nuomonės apie jį:
„Brangus Baly, daktare!
Tu įsigudrinai kažkaip laiškus rašyti be antgalių, aš dar nemoku. Dėl to vadinu tikraisiais vardais. Neparašiau Tau, taip (mea maxima culpa), bet užtat dabar stengiuos skubiau parašyti, negu bus Tau d-ro Šaulio telegrama pasiųsta.
Daug kalbėt nepajėgiu, nes skubina. Matai, „Pr. Liet. Balsą“ likvidavau… Rengiamės „Klaip. žinias“ leisti. Gavęs telegramą, kurioj jis prašė telegrafuot atgal, kada gali greičiausiai atvykti, tuojau pranešk ir sutik. […] Darbui turėsi plačiausį laiką. Tu d-rui Šauliui patinki, nebūsi varžomas materialiai ir nesiskųsi. Šimkus Konservatorijoj laiko Tau butą, o vasarai pas Žilių! Ar bereikia laimingesnių, kaip Tu su savo žmona būsi! Aš ir be galo laukiu. Mes visi laukiam. Jei per sunkiai laikais ir gali tikrai parvažiuoti, telegrafuok, pasiųsim avanso. Kol atvažiuosi, laikinai varysim be tavęs. Tai štimujė [sutinki]?! Parašyk ir man atviruką kada. Aš tiek griešnas ir latrauju, ypač su Šimku kartais paūžiam, bet ir pinigų niekuomet neturiu…
Spaudžiu ir taip toliau
Juozas“ (Juozo Pronskaus laiškas Baliui Sruogai, iš Klaipėdos – į Miuncheną, 1923-12-31, in: LLTI BR, f. 53, b. 678, l. 1r).
– pasiskaityk,
2
pasidžiauk. Gruodžio 31 d. gavau
aš iš
c
Critical note: iš ] cor pro aš, cor i pro a
iš
šaulio Šaulio
c
Critical note: Šaulio ] cor pro šaulio, cor Š pro min
Šaulio
Šaulio
n
Note: Jurgis Šaulys (1879–1948), diplomatas, spaudos darbuotojas. 1924 m. buvo oficialus dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius.
telegramą,
telegramą,
n
Note: Jurgio Šaulio telegrama, adresuota Baliui Sruogai, neišliko. Išliko vėliau rašytas laiškas:
„Gerbiamasai,
Tamstos laišką iš š. m. 19 d. gavau. Numatydamas, kad Tamsta tegali tik nuo 1. IV pradėti pas mus dirbti, aš jau šiandien pasikviečiau dviem mėnesiam vietinį literatą p. Jakužaitį, su kuriuo pamėginsime apsieiti ligi Tamsta atvyksi.
Kai dėl paties darbo pasidalijimo, pasikalbėsime ir susitarsime asmeniškai. Tamsta, žinoma, nieko bendro neturėsi su administracija – ir atsakomas tebūsi Tamsta tik prieš mane. Specialinių korespondentų kur kitur, be Kauno, dar neturiu. Tatai dar reikia suorganizuoti. Jei Tamsta galėtum man patarnauti atitinkamais nurodymais, būčiau dėkingas.
Knygynėlį jau esame šiokį-tokį įsitaisę (yra, žinoma, ir enciklopedija), – jį, reikalui esant, didinsime.
Informacijų tarnyba (telegrafu ir telefonu) yra jau iš dalies suorganizuota, iš dalies dar organizuojama. Prieš Kalėdas buvo jau viskas sutvarkyta, tik, pakrikus kauniškei Eltai, gauname dabar visai savarankiškai iš naujo pertvarkyti.
Tatai betgi, tikiuos, bus galima dar ligi vasario pradžios padaryti.
Pasisekimo egzaminus baigiant ir šiaip viso labo Tamstai linkėdamas, lieku Tamstos
J. Šaulys“ (Jurgio Šaulio laiškas Baliui Sruogai, iš Klaipėdos – į Miuncheną, 1924-01-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 868, l. 1r–v). Balys Sruoga, 1924-04-01 pradėjęs darbą dienraštyje Klaipėdos žinios, iškart tapo jo faktiškuoju redaktoriumi.
kurioj
3
jis klausia, ar
sutinku,
sutinku
ir kada atvažiuosiu. Aš jam atsakiau,
4
kad
sutinku,
sutinku
ir kad į darbą galėsiu stoti balandžio 1 d.
5
Bet mane kas labai nustebino, kad
Šimkus
Šimkus
n
Note: Stasys Šimkus (1887–1943), kompozitorius, pedagogas. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, 1924–1927 m. buvo jos direktorius.
savo konser-
6
vatorijoj mums
būtą
butą
žiemai laiko – nei aš jo prašiau
7
apie tai, nei minėjau, nei jis man ką rašė.
Žiliaus
Žiliaus
n
Note: Jonas Žilius-Jonila (1870–1932), rašytojas.
viloje
8
žiemą nelabai patogu, iš viso tėra tiktai vienas pečiukas
9
viename kambary, ir tas pats menkas.
Už tat
Užtat
vasarą –
10
ten baisiai gerai. O jei žiemą
gyvent –
gyvent
mieste, kon-
11
servatorijoj –
servatorijoj,
ir vasarą pas Žilių – tai be galo geras
12
daiktas. Kaip Tu manai,
Vandukėli.
Vandukėli?
Tačiau,
Tačiau
balandžio
13
1 dieną mes turime
buti
būti
žūt-but
žūt-būt
jau Klaipėdoje.
14
Žodis duotas – jis turi
but
būt
jau išlaikytas.
Tai gi
Taigi
iki
15
tam laikui mes turime jau visus mūsų reikalus
16
baigti, visas
''ceremonijas''
„ceremonijas“
atlikti.
atlikti.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė susituokti planavo 1924-03-22.
Gal apie
17
tai reikėtų ir
Tėvui
Tėvui
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Vandos Daugirdaitės tėvas, nuo 1922 m. iki 1933 m. buvo Medemrodės girininkas.
pranešti, kad paskui neišeitų
18
kaip nors per daug skubiai.
19
Pas mane tiek daug dabar darbo, taip reikia
20
mintys koncentruoti, o čia ateities svajonės,
21
ateities planai ir sumanymai – nuolatos mintis
22
nuskraidina į nežinomus tolius. Džiaugsmas
23
kovoja su rūpesniu, su pareiga.
24
Tik tu, Vandukėli, nemanyk blogai apie mane,
25
ir nors kartą mesk savo abejones! Aš nenoriu
26
nieko įtikinėt, aš tik džiaugtis noriu,
27
noriu skristi, o čia prakeiktas darbas laukia.
28
Sausio 11 dieną išeis
''Lietuvos''
„Lietuvos“
jubilejinis
jubiliejinis
numeris –
numeris
29
(5 metų sukakt.) su mūsų fotografijomis ir mano
30
straipsniu (pavardė
pasirašyta).
pasirašyta).
n
Note: Balys Sruoga, „Laikraštininko menas“, in: Lietuva, Kaunas, 1924-01-11, Nr. 9, p. 4–7. Straipsnyje Balys Sruoga rašė apie žurnalistiką moderniame pasaulyje, pristatė šią sritį ne tik kaip amatą, bet ir kaip meną – kūrybą:
„Bet ar laikraštininko darbas yra kūryba, ar tai yra menas? Ar tuo palyginimu nesuteršiama, taip sakant, meno šventovės vardas?! Juk laikraštis – tiktai gyvenimo veidrodis?! Ir laikraštininkas – tiktai gyvenimo beždžionė?!“ (p. 5)
[…]
Ir jeigu laikraštis gyvenimo veidrodis tebūtų, tai vis tiktai ne mechaninis. Bet mechaninį veidrodį pakelk iš vieno kampo į kitą, pakreipk ar atlošk, įduobk jo paviršių ar išpūsk – milijonai galimybių – ir kas kartas naujas kitoks daikto atvaizdas. Bet laikraštis – mažiausia – gyvas gyvenimo veidrodis.
Ir dėl savo gyvybės – jis jau nebe veidrodis, jis jau vaizdas, kūrybos vaisius.“ (p. 6)
Toliau Balys Sruoga rašė apie žurnalisto darbo objektą ir pagrindinį uždavinį (kūrybiškai pavaizduoti kasdienybę – gebėti atskiras detales sujungti į darnią visumą, paveikti skaitytoją): „Laikraštininko meno objektas – „kasdieninės smulkmenos“. Bet duok tų „smulkmenų“ pavidale kasdien nuodų po lašelio milijoninę dalį – ir tūkstančiai širdžių bus užnuodyta. Duok tų „smulkmenų“ pavidale sielą gaivinamo balsimo – tūkstančiai širdžių vienu gėrybės ritmu plaksis, bent mirksnį kasdien viena gėrybės mintimi skardensis. Laikraštininko kūrybos vaisius – ištikimas kasdienis svečias. Ir čia jo būties uždavinys ir pareigos. Ir čia jo būties džiaugsmas ir palaima.
Laikraštininko pirmapradis uždavinys – iš begalinės gyvenimo smulkmenų įvairenybės išrankioti brangiausius akmenėlius. Ir tuos brangiuosius akmenėlius išklasifikuoti spalių skaistybe, varsų įvairenybe. Ir iš jų sukurti vieną vaizdą. Kas dieną gyvą gyvenimo kitokį vaizdą. Sukurti vaizdą, vaduojantis savo intuicija, savo vidaus regėjimu, prakilnumo mintimi. Tegu tas vaizdas – mozaikos pobūdžio, – bet mozaika – ar nėra viena prakilniausių kuriamosios valios reiškimo forma?
Eifelio bokštas – ar ne ryškiausias moderninio meno reiškinys? Graikų vazos, persų kilimai, lietuvių juostos – ar nėra meno kūriniai?
Išskaidykite visumą į pavienes dalis – bus tiktai betonas, plienas, molis, siūlai, medis. Bus tiktai pavieni brangūs akmenėliai, iš kurių galima sintetinė dvasia įstabius daiktus kurti, kuriuos lygiai galima ir į žiauriai disonansinius posmus sumegzti.
[…]
Gal nūdien dar laikraštis neišaugo į tobulą meno formą, gal nūdien jis išimtinai tepatarnauja žemiems informacijos ir propagandos tikslams, gal dar nemaža laiko nuplauks, kol jis bent reliatyvinio savo tobulumo pasieks, bet vis tiktai tas laikas ateis, laikraštis laikų bėgyje savo esmėj žymiai progresuoja.
Ir ateis, ateis tas laikas, kada iš begalinių milijonų gyvenimo įvairenybės brangiųjų akmenėlių laikraščio bendradarbiai kurs kolektyviniai kas dieną naują ekspresingą pasaulio vaizdą, kada laikraštis bus viena aukščiausiųjų sintetinio meno kūrybos formų.“ (p. 6)
Straipsnio pabaigoje Balys Sruoga įvardijo svarbiausias problemas, su kuriomis per penkerius metus susidūrė dienraštis Lietuva, – polemikos trūkumą, laisvos minties stoką, priklausymą nuo valdžios. Balio Sruogos įsitikinimu, nuo kūrybingo žurnalisto – laikraštininko, kuris, „kaip viso nūdienos gyvenimo gaivusai nervas“ (p. 5), sugebėjimo paveikiai, įtikinamai, patraukliai rašyti priklauso dienraščio ateitis: „O! Tuomet ir „Lietuvos“ darbininkams jų darbas nebebus sunki nedėkinga našta. Jis džiugins ir svaigins kaip ir kiekviena kūryba, kaip ir kiekvienas aukštesnis dvasios gyvenimas, kaipo nesialoma, neišsenkanti kūryba.
Tegu tiktai mūsų širdys sutūkstantėja!“ (p. 7)
Tai tu jį
pirmą
pirma
31
pagauk,
pagauk
ir
pažiurėk
pažiūrėk
– ar tėvui galima
32
jis
rodyt
rodyt,
ar ne – juk jūs
''Lietuvą''
„Lietuvą“
turbūt
33
gaunat?
34
Bučiuoju
tave
tave,
Vandukėli
Vandukėli,
ir
džiaugiuos
džiaugiuos.
35
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
36
Sausio 4
d.
p
Physical note: [1v] //
d.
Facsimile Image Placeholder
1
Klaipėda, gruodžio 31
193
c
Critical note: 19 ] p 19 vid ex err om cf 2
193
19[2]3
m.
2
Brangus Baly, daktare!
3
Tu
išsigudrinai
įsigudrinai
kažkaip laiškus rašyti be
4
antgalių, aš dar nemoku,
delto
dėl to
vadinu tikraisiais
5
vardais. Neparašiau Tau, taip (mea maxima
culpa)
culpa),
6
bet užtat dabar stengiuos skubiau parašyti,
7
negu bus Tau
Dro
d-ro
Šaulio telegrama pasiųsta.
8
Daug kalbėt nepajėgiu, nes skubina. Matai,
9
„Pr. Liet.
Balsą'
Balsą“
likvidavau… Rengiamės „Klaip.
10
žinias“ leisti. Gavęs
telegrama,
telegramą,
kurioj jis prašo
11
telegrafuot atgal, kada gali greičiausiai atvykti,
12
tuojau pranešk ir sutik. Auf man's mones, mano
13
atsakymu, sutik. Darbui turėsim plačiausį laiką.
14
Tu
Drui
d-rui
Šauliui patinki, nebūsi varžomas materialiai
15
ir nesiskųsi. Šimkus
Koncervatorijoj
Konservatorijoj
laiko Tau butą,
16
o vasarai pas
Žiliu!
Žilių!
Ar bereikia laimingesnių,
17
kaip Tu su savo žmona būsi! Aš ir
begalo
be galo
laukiu.
18
Mes visi laukiam. Jei
persunkiai
per sunkiai
laikais ir gali
19
tikrai parvažiuoti, telegrafuok,
pasiųsim avanso
pasiųsim avanso.
20
Kol atvažiuosi, laikinai varysim be tavęs.
21
Tai
štimujė?!
štimujė?!
n
Note: sutinki
Parašyk ir man
atviruką,
atviruką
kada?
kada.
22
Aš
tiek,
tiek
griešnas ir latrauju, ypač su Šimku kartais
23
paūžiam, bet ir pinigų niekuomet
neturiu…..
neturiu…
24
Spaudžiu ir taip toliau
25
Juozas
p
Physical note: [1v] //
Juozas
X (Close panel)Version a2: 1924-01-04: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Vandukėli, siunčiu Tau Pronskaus laišką – pasiskaityk
1
Vandukėli, siunčiu Tau Pronskaus
laišką
laišką
n
Note: Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas, Balio Sruogos bičiulis, pažįstamas dar iš Lietuvos laikų, persikėlęs į Klaipėdą, 1924 m. redagavo dienraštį Klaipėdos žinios. Juozas Pronskus laiške Baliui Sruogai pranešė, kad jam bus pasiųsta Jurgio Šaulio telegrama dėl darbo Lietuvos vyriausybės steigiamo dienraščio Klaipėdos žinios redakcijoje. Juozas Pronskus siūlė priimti Jurgio Šaulio pasiūlymą dirbti dienraščio redakcijoje dėl palankių sąlygų ir teigiamos nuomonės apie jį:
„Brangus Baly, daktare!
Tu įsigudrinai kažkaip laiškus rašyti be antgalių, aš dar nemoku. Dėl to vadinu tikraisiais vardais. Neparašiau Tau, taip (mea maxima culpa), bet užtat dabar stengiuos skubiau parašyti, negu bus Tau d-ro Šaulio telegrama pasiųsta.
Daug kalbėt nepajėgiu, nes skubina. Matai, „Pr. Liet. Balsą“ likvidavau… Rengiamės „Klaip. žinias“ leisti. Gavęs telegramą, kurioj jis prašė telegrafuot atgal, kada gali greičiausiai atvykti, tuojau pranešk ir sutik. […] Darbui turėsi plačiausį laiką. Tu d-rui Šauliui patinki, nebūsi varžomas materialiai ir nesiskųsi. Šimkus Konservatorijoj laiko Tau butą, o vasarai pas Žilių! Ar bereikia laimingesnių, kaip Tu su savo žmona būsi! Aš ir be galo laukiu. Mes visi laukiam. Jei per sunkiai laikais ir gali tikrai parvažiuoti, telegrafuok, pasiųsim avanso. Kol atvažiuosi, laikinai varysim be tavęs. Tai štimujė [sutinki]?! Parašyk ir man atviruką kada. Aš tiek griešnas ir latrauju, ypač su Šimku kartais paūžiam, bet ir pinigų niekuomet neturiu…
Spaudžiu ir taip toliau
Juozas“ (Juozo Pronskaus laiškas Baliui Sruogai, iš Klaipėdos – į Miuncheną, 1923-12-31, in: LLTI BR, f. 53, b. 678, l. 1r).
– pasiskaityk,
2
pasidžiauk. Gruodžio 31 d. gavau
aš iš
c
Critical note: iš ] cor pro aš, cor i pro a
iš
šaulio Šaulio
c
Critical note: Šaulio ] cor pro šaulio, cor Š pro min
Šaulio
Šaulio
n
Note: Jurgis Šaulys (1879–1948), diplomatas, spaudos darbuotojas. 1924 m. buvo oficialus dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius.
telegramą,
telegramą,
n
Note: Jurgio Šaulio telegrama, adresuota Baliui Sruogai, neišliko. Išliko vėliau rašytas laiškas:
„Gerbiamasai,
Tamstos laišką iš š. m. 19 d. gavau. Numatydamas, kad Tamsta tegali tik nuo 1. IV pradėti pas mus dirbti, aš jau šiandien pasikviečiau dviem mėnesiam vietinį literatą p. Jakužaitį, su kuriuo pamėginsime apsieiti ligi Tamsta atvyksi.
Kai dėl paties darbo pasidalijimo, pasikalbėsime ir susitarsime asmeniškai. Tamsta, žinoma, nieko bendro neturėsi su administracija – ir atsakomas tebūsi Tamsta tik prieš mane. Specialinių korespondentų kur kitur, be Kauno, dar neturiu. Tatai dar reikia suorganizuoti. Jei Tamsta galėtum man patarnauti atitinkamais nurodymais, būčiau dėkingas.
Knygynėlį jau esame šiokį-tokį įsitaisę (yra, žinoma, ir enciklopedija), – jį, reikalui esant, didinsime.
Informacijų tarnyba (telegrafu ir telefonu) yra jau iš dalies suorganizuota, iš dalies dar organizuojama. Prieš Kalėdas buvo jau viskas sutvarkyta, tik, pakrikus kauniškei Eltai, gauname dabar visai savarankiškai iš naujo pertvarkyti.
Tatai betgi, tikiuos, bus galima dar ligi vasario pradžios padaryti.
Pasisekimo egzaminus baigiant ir šiaip viso labo Tamstai linkėdamas, lieku Tamstos
J. Šaulys“ (Jurgio Šaulio laiškas Baliui Sruogai, iš Klaipėdos – į Miuncheną, 1924-01-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 868, l. 1r–v). Balys Sruoga, 1924-04-01 pradėjęs darbą dienraštyje Klaipėdos žinios, iškart tapo jo faktiškuoju redaktoriumi.
kurioj
3
jis klausia, ar
sutinku,
sutinku
ir kada atvažiuosiu. Aš jam atsakiau,
4
kad
sutinku,
sutinku
ir kad į darbą galėsiu stoti balandžio 1 d.
5
Bet mane kas labai nustebino, kad
Šimkus
Šimkus
n
Note: Stasys Šimkus (1887–1943), kompozitorius, pedagogas. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, 1924–1927 m. buvo jos direktorius.
savo konser-
6
vatorijoj mums
būtą
butą
žiemai laiko – nei aš jo prašiau
7
apie tai, nei minėjau, nei jis man ką rašė.
Žiliaus
Žiliaus
n
Note: Jonas Žilius-Jonila (1870–1932), rašytojas.
viloje
8
žiemą nelabai patogu, iš viso tėra tiktai vienas pečiukas
9
viename kambary, ir tas pats menkas.
Už tat
Užtat
vasarą –
10
ten baisiai gerai. O jei žiemą
gyvent –
gyvent
mieste, kon-
11
servatorijoj –
servatorijoj,
ir vasarą pas Žilių – tai be galo geras
12
daiktas. Kaip Tu manai,
Vandukėli.
Vandukėli?
Tačiau,
Tačiau
balandžio
13
1 dieną mes turime
buti
būti
žūt-but
žūt-būt
jau Klaipėdoje.
14
Žodis duotas – jis turi
but
būt
jau išlaikytas.
Tai gi
Taigi
iki
15
tam laikui mes turime jau visus mūsų reikalus
16
baigti, visas
''ceremonijas''
„ceremonijas“
atlikti.
atlikti.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė susituokti planavo 1924-03-22.
Gal apie
17
tai reikėtų ir
Tėvui
Tėvui
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Vandos Daugirdaitės tėvas, nuo 1922 m. iki 1933 m. buvo Medemrodės girininkas.
pranešti, kad paskui neišeitų
18
kaip nors per daug skubiai.
19
Pas mane tiek daug dabar darbo, taip reikia
20
mintys koncentruoti, o čia ateities svajonės,
21
ateities planai ir sumanymai – nuolatos mintis
22
nuskraidina į nežinomus tolius. Džiaugsmas
23
kovoja su rūpesniu, su pareiga.
24
Tik tu, Vandukėli, nemanyk blogai apie mane,
25
ir nors kartą mesk savo abejones! Aš nenoriu
26
nieko įtikinėt, aš tik džiaugtis noriu,
27
noriu skristi, o čia prakeiktas darbas laukia.
28
Sausio 11 dieną išeis
''Lietuvos''
„Lietuvos“
jubilejinis
jubiliejinis
numeris –
numeris
29
(5 metų sukakt.) su mūsų fotografijomis ir mano
30
straipsniu (pavardė
pasirašyta).
pasirašyta).
n
Note: Balys Sruoga, „Laikraštininko menas“, in: Lietuva, Kaunas, 1924-01-11, Nr. 9, p. 4–7. Straipsnyje Balys Sruoga rašė apie žurnalistiką moderniame pasaulyje, pristatė šią sritį ne tik kaip amatą, bet ir kaip meną – kūrybą:
„Bet ar laikraštininko darbas yra kūryba, ar tai yra menas? Ar tuo palyginimu nesuteršiama, taip sakant, meno šventovės vardas?! Juk laikraštis – tiktai gyvenimo veidrodis?! Ir laikraštininkas – tiktai gyvenimo beždžionė?!“ (p. 5)
[…]
Ir jeigu laikraštis gyvenimo veidrodis tebūtų, tai vis tiktai ne mechaninis. Bet mechaninį veidrodį pakelk iš vieno kampo į kitą, pakreipk ar atlošk, įduobk jo paviršių ar išpūsk – milijonai galimybių – ir kas kartas naujas kitoks daikto atvaizdas. Bet laikraštis – mažiausia – gyvas gyvenimo veidrodis.
Ir dėl savo gyvybės – jis jau nebe veidrodis, jis jau vaizdas, kūrybos vaisius.“ (p. 6)
Toliau Balys Sruoga rašė apie žurnalisto darbo objektą ir pagrindinį uždavinį (kūrybiškai pavaizduoti kasdienybę – gebėti atskiras detales sujungti į darnią visumą, paveikti skaitytoją): „Laikraštininko meno objektas – „kasdieninės smulkmenos“. Bet duok tų „smulkmenų“ pavidale kasdien nuodų po lašelio milijoninę dalį – ir tūkstančiai širdžių bus užnuodyta. Duok tų „smulkmenų“ pavidale sielą gaivinamo balsimo – tūkstančiai širdžių vienu gėrybės ritmu plaksis, bent mirksnį kasdien viena gėrybės mintimi skardensis. Laikraštininko kūrybos vaisius – ištikimas kasdienis svečias. Ir čia jo būties uždavinys ir pareigos. Ir čia jo būties džiaugsmas ir palaima.
Laikraštininko pirmapradis uždavinys – iš begalinės gyvenimo smulkmenų įvairenybės išrankioti brangiausius akmenėlius. Ir tuos brangiuosius akmenėlius išklasifikuoti spalių skaistybe, varsų įvairenybe. Ir iš jų sukurti vieną vaizdą. Kas dieną gyvą gyvenimo kitokį vaizdą. Sukurti vaizdą, vaduojantis savo intuicija, savo vidaus regėjimu, prakilnumo mintimi. Tegu tas vaizdas – mozaikos pobūdžio, – bet mozaika – ar nėra viena prakilniausių kuriamosios valios reiškimo forma?
Eifelio bokštas – ar ne ryškiausias moderninio meno reiškinys? Graikų vazos, persų kilimai, lietuvių juostos – ar nėra meno kūriniai?
Išskaidykite visumą į pavienes dalis – bus tiktai betonas, plienas, molis, siūlai, medis. Bus tiktai pavieni brangūs akmenėliai, iš kurių galima sintetinė dvasia įstabius daiktus kurti, kuriuos lygiai galima ir į žiauriai disonansinius posmus sumegzti.
[…]
Gal nūdien dar laikraštis neišaugo į tobulą meno formą, gal nūdien jis išimtinai tepatarnauja žemiems informacijos ir propagandos tikslams, gal dar nemaža laiko nuplauks, kol jis bent reliatyvinio savo tobulumo pasieks, bet vis tiktai tas laikas ateis, laikraštis laikų bėgyje savo esmėj žymiai progresuoja.
Ir ateis, ateis tas laikas, kada iš begalinių milijonų gyvenimo įvairenybės brangiųjų akmenėlių laikraščio bendradarbiai kurs kolektyviniai kas dieną naują ekspresingą pasaulio vaizdą, kada laikraštis bus viena aukščiausiųjų sintetinio meno kūrybos formų.“ (p. 6)
Straipsnio pabaigoje Balys Sruoga įvardijo svarbiausias problemas, su kuriomis per penkerius metus susidūrė dienraštis Lietuva, – polemikos trūkumą, laisvos minties stoką, priklausymą nuo valdžios. Balio Sruogos įsitikinimu, nuo kūrybingo žurnalisto – laikraštininko, kuris, „kaip viso nūdienos gyvenimo gaivusai nervas“ (p. 5), sugebėjimo paveikiai, įtikinamai, patraukliai rašyti priklauso dienraščio ateitis: „O! Tuomet ir „Lietuvos“ darbininkams jų darbas nebebus sunki nedėkinga našta. Jis džiugins ir svaigins kaip ir kiekviena kūryba, kaip ir kiekvienas aukštesnis dvasios gyvenimas, kaipo nesialoma, neišsenkanti kūryba.
Tegu tiktai mūsų širdys sutūkstantėja!“ (p. 7)
Tai tu jį
pirmą
pirma
31
pagauk,
pagauk
ir
pažiurėk
pažiūrėk
– ar tėvui galima
32
jis
rodyt
rodyt,
ar ne – juk jūs
''Lietuvą''
„Lietuvą“
turbūt
33
gaunat?
34
Bučiuoju
tave
tave,
Vandukėli
Vandukėli,
ir
džiaugiuos
džiaugiuos.
35
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
36
Sausio 4
d.
p
Physical note: [1v] //
d.
Facsimile Image Placeholder
1
Klaipėda, gruodžio 31
193
c
Critical note: 19 ] p 19 vid ex err om cf 2
193
19[2]3
m.
2
Brangus Baly, daktare!
3
Tu
išsigudrinai
įsigudrinai
kažkaip laiškus rašyti be
4
antgalių, aš dar nemoku,
delto
dėl to
vadinu tikraisiais
5
vardais. Neparašiau Tau, taip (mea maxima
culpa)
culpa),
6
bet užtat dabar stengiuos skubiau parašyti,
7
negu bus Tau
Dro
d-ro
Šaulio telegrama pasiųsta.
8
Daug kalbėt nepajėgiu, nes skubina. Matai,
9
„Pr. Liet.
Balsą'
Balsą“
likvidavau… Rengiamės „Klaip.
10
žinias“ leisti. Gavęs
telegrama,
telegramą,
kurioj jis prašo
11
telegrafuot atgal, kada gali greičiausiai atvykti,
12
tuojau pranešk ir sutik. Auf man's mones, mano
13
atsakymu, sutik. Darbui turėsim plačiausį laiką.
14
Tu
Drui
d-rui
Šauliui patinki, nebūsi varžomas materialiai
15
ir nesiskųsi. Šimkus
Koncervatorijoj
Konservatorijoj
laiko Tau butą,
16
o vasarai pas
Žiliu!
Žilių!
Ar bereikia laimingesnių,
17
kaip Tu su savo žmona būsi! Aš ir
begalo
be galo
laukiu.
18
Mes visi laukiam. Jei
persunkiai
per sunkiai
laikais ir gali
19
tikrai parvažiuoti, telegrafuok,
pasiųsim avanso
pasiųsim avanso.
20
Kol atvažiuosi, laikinai varysim be tavęs.
21
Tai
štimujė?!
štimujė?!
n
Note: sutinki
Parašyk ir man
atviruką,
atviruką
kada?
kada.
22
Aš
tiek,
tiek
griešnas ir latrauju, ypač su Šimku kartais
23
paūžiam, bet ir pinigų niekuomet
neturiu…..
neturiu…
24
Spaudžiu ir taip toliau
25
Juozas
p
Physical note: [1v] //
Juozas
X (Close panel)Version a3: 1924-01-04: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Vandukėli, siunčiu Tau Pronskaus laišką – pasiskaityk
1
Vandukėli, siunčiu Tau Pronskaus
laišką
laišką
n
Note: Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas, Balio Sruogos bičiulis, pažįstamas dar iš Lietuvos laikų, persikėlęs į Klaipėdą, 1924 m. redagavo dienraštį Klaipėdos žinios. Juozas Pronskus laiške Baliui Sruogai pranešė, kad jam bus pasiųsta Jurgio Šaulio telegrama dėl darbo Lietuvos vyriausybės steigiamo dienraščio Klaipėdos žinios redakcijoje. Juozas Pronskus siūlė priimti Jurgio Šaulio pasiūlymą dirbti dienraščio redakcijoje dėl palankių sąlygų ir teigiamos nuomonės apie jį:
„Brangus Baly, daktare!
Tu įsigudrinai kažkaip laiškus rašyti be antgalių, aš dar nemoku. Dėl to vadinu tikraisiais vardais. Neparašiau Tau, taip (mea maxima culpa), bet užtat dabar stengiuos skubiau parašyti, negu bus Tau d-ro Šaulio telegrama pasiųsta.
Daug kalbėt nepajėgiu, nes skubina. Matai, „Pr. Liet. Balsą“ likvidavau… Rengiamės „Klaip. žinias“ leisti. Gavęs telegramą, kurioj jis prašė telegrafuot atgal, kada gali greičiausiai atvykti, tuojau pranešk ir sutik. […] Darbui turėsi plačiausį laiką. Tu d-rui Šauliui patinki, nebūsi varžomas materialiai ir nesiskųsi. Šimkus Konservatorijoj laiko Tau butą, o vasarai pas Žilių! Ar bereikia laimingesnių, kaip Tu su savo žmona būsi! Aš ir be galo laukiu. Mes visi laukiam. Jei per sunkiai laikais ir gali tikrai parvažiuoti, telegrafuok, pasiųsim avanso. Kol atvažiuosi, laikinai varysim be tavęs. Tai štimujė [sutinki]?! Parašyk ir man atviruką kada. Aš tiek griešnas ir latrauju, ypač su Šimku kartais paūžiam, bet ir pinigų niekuomet neturiu…
Spaudžiu ir taip toliau
Juozas“ (Juozo Pronskaus laiškas Baliui Sruogai, iš Klaipėdos – į Miuncheną, 1923-12-31, in: LLTI BR, f. 53, b. 678, l. 1r).
– pasiskaityk,
2
pasidžiauk. Gruodžio 31 d. gavau
aš iš
c
Critical note: iš ] cor pro aš, cor i pro a
iš
šaulio Šaulio
c
Critical note: Šaulio ] cor pro šaulio, cor Š pro min
Šaulio
Šaulio
n
Note: Jurgis Šaulys (1879–1948), diplomatas, spaudos darbuotojas. 1924 m. buvo oficialus dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius.
telegramą,
telegramą,
n
Note: Jurgio Šaulio telegrama, adresuota Baliui Sruogai, neišliko. Išliko vėliau rašytas laiškas:
„Gerbiamasai,
Tamstos laišką iš š. m. 19 d. gavau. Numatydamas, kad Tamsta tegali tik nuo 1. IV pradėti pas mus dirbti, aš jau šiandien pasikviečiau dviem mėnesiam vietinį literatą p. Jakužaitį, su kuriuo pamėginsime apsieiti ligi Tamsta atvyksi.
Kai dėl paties darbo pasidalijimo, pasikalbėsime ir susitarsime asmeniškai. Tamsta, žinoma, nieko bendro neturėsi su administracija – ir atsakomas tebūsi Tamsta tik prieš mane. Specialinių korespondentų kur kitur, be Kauno, dar neturiu. Tatai dar reikia suorganizuoti. Jei Tamsta galėtum man patarnauti atitinkamais nurodymais, būčiau dėkingas.
Knygynėlį jau esame šiokį-tokį įsitaisę (yra, žinoma, ir enciklopedija), – jį, reikalui esant, didinsime.
Informacijų tarnyba (telegrafu ir telefonu) yra jau iš dalies suorganizuota, iš dalies dar organizuojama. Prieš Kalėdas buvo jau viskas sutvarkyta, tik, pakrikus kauniškei Eltai, gauname dabar visai savarankiškai iš naujo pertvarkyti.
Tatai betgi, tikiuos, bus galima dar ligi vasario pradžios padaryti.
Pasisekimo egzaminus baigiant ir šiaip viso labo Tamstai linkėdamas, lieku Tamstos
J. Šaulys“ (Jurgio Šaulio laiškas Baliui Sruogai, iš Klaipėdos – į Miuncheną, 1924-01-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 868, l. 1r–v). Balys Sruoga, 1924-04-01 pradėjęs darbą dienraštyje Klaipėdos žinios, iškart tapo jo faktiškuoju redaktoriumi.
kurioj
3
jis klausia, ar
sutinku,
sutinku
ir kada atvažiuosiu. Aš jam atsakiau,
4
kad
sutinku,
sutinku
ir kad į darbą galėsiu stoti balandžio 1 d.
5
Bet mane kas labai nustebino, kad
Šimkus
Šimkus
n
Note: Stasys Šimkus (1887–1943), kompozitorius, pedagogas. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, 1924–1927 m. buvo jos direktorius.
savo konser-
6
vatorijoj mums
būtą
butą
žiemai laiko – nei aš jo prašiau
7
apie tai, nei minėjau, nei jis man ką rašė.
Žiliaus
Žiliaus
n
Note: Jonas Žilius-Jonila (1870–1932), rašytojas.
viloje
8
žiemą nelabai patogu, iš viso tėra tiktai vienas pečiukas
9
viename kambary, ir tas pats menkas.
Už tat
Užtat
vasarą –
10
ten baisiai gerai. O jei žiemą
gyvent –
gyvent
mieste, kon-
11
servatorijoj –
servatorijoj,
ir vasarą pas Žilių – tai be galo geras
12
daiktas. Kaip Tu manai,
Vandukėli.
Vandukėli?
Tačiau,
Tačiau
balandžio
13
1 dieną mes turime
buti
būti
žūt-but
žūt-būt
jau Klaipėdoje.
14
Žodis duotas – jis turi
but
būt
jau išlaikytas.
Tai gi
Taigi
iki
15
tam laikui mes turime jau visus mūsų reikalus
16
baigti, visas
''ceremonijas''
„ceremonijas“
atlikti.
atlikti.
n
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė susituokti planavo 1924-03-22.
Gal apie
17
tai reikėtų ir
Tėvui
Tėvui
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Vandos Daugirdaitės tėvas, nuo 1922 m. iki 1933 m. buvo Medemrodės girininkas.
pranešti, kad paskui neišeitų
18
kaip nors per daug skubiai.
19
Pas mane tiek daug dabar darbo, taip reikia
20
mintys koncentruoti, o čia ateities svajonės,
21
ateities planai ir sumanymai – nuolatos mintis
22
nuskraidina į nežinomus tolius. Džiaugsmas
23
kovoja su rūpesniu, su pareiga.
24
Tik tu, Vandukėli, nemanyk blogai apie mane,
25
ir nors kartą mesk savo abejones! Aš nenoriu
26
nieko įtikinėt, aš tik džiaugtis noriu,
27
noriu skristi, o čia prakeiktas darbas laukia.
28
Sausio 11 dieną išeis
''Lietuvos''
„Lietuvos“
jubilejinis
jubiliejinis
numeris –
numeris
29
(5 metų sukakt.) su mūsų fotografijomis ir mano
30
straipsniu (pavardė
pasirašyta).
pasirašyta).
n
Note: Balys Sruoga, „Laikraštininko menas“, in: Lietuva, Kaunas, 1924-01-11, Nr. 9, p. 4–7. Straipsnyje Balys Sruoga rašė apie žurnalistiką moderniame pasaulyje, pristatė šią sritį ne tik kaip amatą, bet ir kaip meną – kūrybą:
„Bet ar laikraštininko darbas yra kūryba, ar tai yra menas? Ar tuo palyginimu nesuteršiama, taip sakant, meno šventovės vardas?! Juk laikraštis – tiktai gyvenimo veidrodis?! Ir laikraštininkas – tiktai gyvenimo beždžionė?!“ (p. 5)
[…]
Ir jeigu laikraštis gyvenimo veidrodis tebūtų, tai vis tiktai ne mechaninis. Bet mechaninį veidrodį pakelk iš vieno kampo į kitą, pakreipk ar atlošk, įduobk jo paviršių ar išpūsk – milijonai galimybių – ir kas kartas naujas kitoks daikto atvaizdas. Bet laikraštis – mažiausia – gyvas gyvenimo veidrodis.
Ir dėl savo gyvybės – jis jau nebe veidrodis, jis jau vaizdas, kūrybos vaisius.“ (p. 6)
Toliau Balys Sruoga rašė apie žurnalisto darbo objektą ir pagrindinį uždavinį (kūrybiškai pavaizduoti kasdienybę – gebėti atskiras detales sujungti į darnią visumą, paveikti skaitytoją): „Laikraštininko meno objektas – „kasdieninės smulkmenos“. Bet duok tų „smulkmenų“ pavidale kasdien nuodų po lašelio milijoninę dalį – ir tūkstančiai širdžių bus užnuodyta. Duok tų „smulkmenų“ pavidale sielą gaivinamo balsimo – tūkstančiai širdžių vienu gėrybės ritmu plaksis, bent mirksnį kasdien viena gėrybės mintimi skardensis. Laikraštininko kūrybos vaisius – ištikimas kasdienis svečias. Ir čia jo būties uždavinys ir pareigos. Ir čia jo būties džiaugsmas ir palaima.
Laikraštininko pirmapradis uždavinys – iš begalinės gyvenimo smulkmenų įvairenybės išrankioti brangiausius akmenėlius. Ir tuos brangiuosius akmenėlius išklasifikuoti spalių skaistybe, varsų įvairenybe. Ir iš jų sukurti vieną vaizdą. Kas dieną gyvą gyvenimo kitokį vaizdą. Sukurti vaizdą, vaduojantis savo intuicija, savo vidaus regėjimu, prakilnumo mintimi. Tegu tas vaizdas – mozaikos pobūdžio, – bet mozaika – ar nėra viena prakilniausių kuriamosios valios reiškimo forma?
Eifelio bokštas – ar ne ryškiausias moderninio meno reiškinys? Graikų vazos, persų kilimai, lietuvių juostos – ar nėra meno kūriniai?
Išskaidykite visumą į pavienes dalis – bus tiktai betonas, plienas, molis, siūlai, medis. Bus tiktai pavieni brangūs akmenėliai, iš kurių galima sintetinė dvasia įstabius daiktus kurti, kuriuos lygiai galima ir į žiauriai disonansinius posmus sumegzti.
[…]
Gal nūdien dar laikraštis neišaugo į tobulą meno formą, gal nūdien jis išimtinai tepatarnauja žemiems informacijos ir propagandos tikslams, gal dar nemaža laiko nuplauks, kol jis bent reliatyvinio savo tobulumo pasieks, bet vis tiktai tas laikas ateis, laikraštis laikų bėgyje savo esmėj žymiai progresuoja.
Ir ateis, ateis tas laikas, kada iš begalinių milijonų gyvenimo įvairenybės brangiųjų akmenėlių laikraščio bendradarbiai kurs kolektyviniai kas dieną naują ekspresingą pasaulio vaizdą, kada laikraštis bus viena aukščiausiųjų sintetinio meno kūrybos formų.“ (p. 6)
Straipsnio pabaigoje Balys Sruoga įvardijo svarbiausias problemas, su kuriomis per penkerius metus susidūrė dienraštis Lietuva, – polemikos trūkumą, laisvos minties stoką, priklausymą nuo valdžios. Balio Sruogos įsitikinimu, nuo kūrybingo žurnalisto – laikraštininko, kuris, „kaip viso nūdienos gyvenimo gaivusai nervas“ (p. 5), sugebėjimo paveikiai, įtikinamai, patraukliai rašyti priklauso dienraščio ateitis: „O! Tuomet ir „Lietuvos“ darbininkams jų darbas nebebus sunki nedėkinga našta. Jis džiugins ir svaigins kaip ir kiekviena kūryba, kaip ir kiekvienas aukštesnis dvasios gyvenimas, kaipo nesialoma, neišsenkanti kūryba.
Tegu tiktai mūsų širdys sutūkstantėja!“ (p. 7)
Tai tu jį
pirmą
pirma
31
pagauk,
pagauk
ir
pažiurėk
pažiūrėk
– ar tėvui galima
32
jis
rodyt
rodyt,
ar ne – juk jūs
''Lietuvą''
„Lietuvą“
turbūt
33
gaunat?
34
Bučiuoju
tave
tave,
Vandukėli
Vandukėli,
ir
džiaugiuos
džiaugiuos.
35
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
36
Sausio 4
d.
p
Physical note: [1v] //
d.
Facsimile Image Placeholder
1
Klaipėda, gruodžio 31
193
c
Critical note: 19 ] p 19 vid ex err om cf 2
193
19[2]3
m.
2
Brangus Baly, daktare!
3
Tu
išsigudrinai
įsigudrinai
kažkaip laiškus rašyti be
4
antgalių, aš dar nemoku,
delto
dėl to
vadinu tikraisiais
5
vardais. Neparašiau Tau, taip (mea maxima
culpa)
culpa),
6
bet užtat dabar stengiuos skubiau parašyti,
7
negu bus Tau
Dro
d-ro
Šaulio telegrama pasiųsta.
8
Daug kalbėt nepajėgiu, nes skubina. Matai,
9
„Pr. Liet.
Balsą'
Balsą“
likvidavau… Rengiamės „Klaip.
10
žinias“ leisti. Gavęs
telegrama,
telegramą,
kurioj jis prašo
11
telegrafuot atgal, kada gali greičiausiai atvykti,
12
tuojau pranešk ir sutik. Auf man's mones, mano
13
atsakymu, sutik. Darbui turėsim plačiausį laiką.
14
Tu
Drui
d-rui
Šauliui patinki, nebūsi varžomas materialiai
15
ir nesiskųsi. Šimkus
Koncervatorijoj
Konservatorijoj
laiko Tau butą,
16
o vasarai pas
Žiliu!
Žilių!
Ar bereikia laimingesnių,
17
kaip Tu su savo žmona būsi! Aš ir
begalo
be galo
laukiu.
18
Mes visi laukiam. Jei
persunkiai
per sunkiai
laikais ir gali
19
tikrai parvažiuoti, telegrafuok,
pasiųsim avanso
pasiųsim avanso.
20
Kol atvažiuosi, laikinai varysim be tavęs.
21
Tai
štimujė?!
štimujė?!
n
Note: sutinki
Parašyk ir man
atviruką,
atviruką
kada?
kada.
22
Aš
tiek,
tiek
griešnas ir latrauju, ypač su Šimku kartais
23
paūžiam, bet ir pinigų niekuomet
neturiu…..
neturiu…
24
Spaudžiu ir taip toliau
25
Juozas
p
Physical note: [1v] //
Juozas
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 1
Note: Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas, Balio Sruogos bičiulis, pažįstamas dar iš Lietuvos laikų, persikėlęs į Klaipėdą, 1924 m. redagavo dienraštį Klaipėdos žinios. Juozas Pronskus laiške Baliui Sruogai pranešė, kad jam bus pasiųsta Jurgio Šaulio telegrama dėl darbo Lietuvos vyriausybės steigiamo dienraščio Klaipėdos žinios redakcijoje. Juozas Pronskus siūlė priimti Jurgio Šaulio pasiūlymą dirbti dienraščio redakcijoje dėl palankių sąlygų ir teigiamos nuomonės apie jį:
„Brangus Baly, daktare!
Tu įsigudrinai kažkaip laiškus rašyti be antgalių, aš dar nemoku. Dėl to vadinu tikraisiais vardais. Neparašiau Tau, taip (mea maxima culpa), bet užtat dabar stengiuos skubiau parašyti, negu bus Tau d-ro Šaulio telegrama pasiųsta.
Daug kalbėt nepajėgiu, nes skubina. Matai, „Pr. Liet. Balsą“ likvidavau… Rengiamės „Klaip. žinias“ leisti. Gavęs telegramą, kurioj jis prašė telegrafuot atgal, kada gali greičiausiai atvykti, tuojau pranešk ir sutik. […] Darbui turėsi plačiausį laiką. Tu d-rui Šauliui patinki, nebūsi varžomas materialiai ir nesiskųsi. Šimkus Konservatorijoj laiko Tau butą, o vasarai pas Žilių! Ar bereikia laimingesnių, kaip Tu su savo žmona būsi! Aš ir be galo laukiu. Mes visi laukiam. Jei per sunkiai laikais ir gali tikrai parvažiuoti, telegrafuok, pasiųsim avanso. Kol atvažiuosi, laikinai varysim be tavęs. Tai štimujė [sutinki]?! Parašyk ir man atviruką kada. Aš tiek griešnas ir latrauju, ypač su Šimku kartais paūžiam, bet ir pinigų niekuomet neturiu…
Spaudžiu ir taip toliau
Juozas“ (Juozo Pronskaus laiškas Baliui Sruogai, iš Klaipėdos – į Miuncheną, 1923-12-31, in: LLTI BR, f. 53, b. 678, l. 1r).
a1
Line number 2
Critical note: iš ] cor pro aš, cor i pro a
a1
Line number 2
Critical note: Šaulio ] cor pro šaulio, cor Š pro min
a3
Line number 2
Note: Jurgis Šaulys (1879–1948), diplomatas, spaudos darbuotojas. 1924 m. buvo oficialus dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius.
a3
Line number 2
Note: Jurgio Šaulio telegrama, adresuota Baliui Sruogai, neišliko. Išliko vėliau rašytas laiškas:
„Gerbiamasai,
Tamstos laišką iš š. m. 19 d. gavau. Numatydamas, kad Tamsta tegali tik nuo 1. IV pradėti pas mus dirbti, aš jau šiandien pasikviečiau dviem mėnesiam vietinį literatą p. Jakužaitį, su kuriuo pamėginsime apsieiti ligi Tamsta atvyksi.
Kai dėl paties darbo pasidalijimo, pasikalbėsime ir susitarsime asmeniškai. Tamsta, žinoma, nieko bendro neturėsi su administracija – ir atsakomas tebūsi Tamsta tik prieš mane. Specialinių korespondentų kur kitur, be Kauno, dar neturiu. Tatai dar reikia suorganizuoti. Jei Tamsta galėtum man patarnauti atitinkamais nurodymais, būčiau dėkingas.
Knygynėlį jau esame šiokį-tokį įsitaisę (yra, žinoma, ir enciklopedija), – jį, reikalui esant, didinsime.
Informacijų tarnyba (telegrafu ir telefonu) yra jau iš dalies suorganizuota, iš dalies dar organizuojama. Prieš Kalėdas buvo jau viskas sutvarkyta, tik, pakrikus kauniškei Eltai, gauname dabar visai savarankiškai iš naujo pertvarkyti.
Tatai betgi, tikiuos, bus galima dar ligi vasario pradžios padaryti.
Pasisekimo egzaminus baigiant ir šiaip viso labo Tamstai linkėdamas, lieku Tamstos
J. Šaulys“ (Jurgio Šaulio laiškas Baliui Sruogai, iš Klaipėdos – į Miuncheną, 1924-01-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 868, l. 1r–v). Balys Sruoga, 1924-04-01 pradėjęs darbą dienraštyje Klaipėdos žinios, iškart tapo jo faktiškuoju redaktoriumi.
a3
Line number 5
Note: Stasys Šimkus (1887–1943), kompozitorius, pedagogas. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, 1924–1927 m. buvo jos direktorius.
a3
Line number 7
Note: Jonas Žilius-Jonila (1870–1932), rašytojas.
a3
Line number 16
Note: Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė susituokti planavo 1924-03-22.
a3
Line number 17
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Vandos Daugirdaitės tėvas, nuo 1922 m. iki 1933 m. buvo Medemrodės girininkas.
a3
Line number 30
Note: Balys Sruoga, „Laikraštininko menas“, in: Lietuva, Kaunas, 1924-01-11, Nr. 9, p. 4–7. Straipsnyje Balys Sruoga rašė apie žurnalistiką moderniame pasaulyje, pristatė šią sritį ne tik kaip amatą, bet ir kaip meną – kūrybą:
„Bet ar laikraštininko darbas yra kūryba, ar tai yra menas? Ar tuo palyginimu nesuteršiama, taip sakant, meno šventovės vardas?! Juk laikraštis – tiktai gyvenimo veidrodis?! Ir laikraštininkas – tiktai gyvenimo beždžionė?!“ (p. 5)
[…]
Ir jeigu laikraštis gyvenimo veidrodis tebūtų, tai vis tiktai ne mechaninis. Bet mechaninį veidrodį pakelk iš vieno kampo į kitą, pakreipk ar atlošk, įduobk jo paviršių ar išpūsk – milijonai galimybių – ir kas kartas naujas kitoks daikto atvaizdas. Bet laikraštis – mažiausia – gyvas gyvenimo veidrodis.
Ir dėl savo gyvybės – jis jau nebe veidrodis, jis jau vaizdas, kūrybos vaisius.“ (p. 6)
Toliau Balys Sruoga rašė apie žurnalisto darbo objektą ir pagrindinį uždavinį (kūrybiškai pavaizduoti kasdienybę – gebėti atskiras detales sujungti į darnią visumą, paveikti skaitytoją): „Laikraštininko meno objektas – „kasdieninės smulkmenos“. Bet duok tų „smulkmenų“ pavidale kasdien nuodų po lašelio milijoninę dalį – ir tūkstančiai širdžių bus užnuodyta. Duok tų „smulkmenų“ pavidale sielą gaivinamo balsimo – tūkstančiai širdžių vienu gėrybės ritmu plaksis, bent mirksnį kasdien viena gėrybės mintimi skardensis. Laikraštininko kūrybos vaisius – ištikimas kasdienis svečias. Ir čia jo būties uždavinys ir pareigos. Ir čia jo būties džiaugsmas ir palaima.
Laikraštininko pirmapradis uždavinys – iš begalinės gyvenimo smulkmenų įvairenybės išrankioti brangiausius akmenėlius. Ir tuos brangiuosius akmenėlius išklasifikuoti spalių skaistybe, varsų įvairenybe. Ir iš jų sukurti vieną vaizdą. Kas dieną gyvą gyvenimo kitokį vaizdą. Sukurti vaizdą, vaduojantis savo intuicija, savo vidaus regėjimu, prakilnumo mintimi. Tegu tas vaizdas – mozaikos pobūdžio, – bet mozaika – ar nėra viena prakilniausių kuriamosios valios reiškimo forma?
Eifelio bokštas – ar ne ryškiausias moderninio meno reiškinys? Graikų vazos, persų kilimai, lietuvių juostos – ar nėra meno kūriniai?
Išskaidykite visumą į pavienes dalis – bus tiktai betonas, plienas, molis, siūlai, medis. Bus tiktai pavieni brangūs akmenėliai, iš kurių galima sintetinė dvasia įstabius daiktus kurti, kuriuos lygiai galima ir į žiauriai disonansinius posmus sumegzti.
[…]
Gal nūdien dar laikraštis neišaugo į tobulą meno formą, gal nūdien jis išimtinai tepatarnauja žemiems informacijos ir propagandos tikslams, gal dar nemaža laiko nuplauks, kol jis bent reliatyvinio savo tobulumo pasieks, bet vis tiktai tas laikas ateis, laikraštis laikų bėgyje savo esmėj žymiai progresuoja.
Ir ateis, ateis tas laikas, kada iš begalinių milijonų gyvenimo įvairenybės brangiųjų akmenėlių laikraščio bendradarbiai kurs kolektyviniai kas dieną naują ekspresingą pasaulio vaizdą, kada laikraštis bus viena aukščiausiųjų sintetinio meno kūrybos formų.“ (p. 6)
Straipsnio pabaigoje Balys Sruoga įvardijo svarbiausias problemas, su kuriomis per penkerius metus susidūrė dienraštis Lietuva, – polemikos trūkumą, laisvos minties stoką, priklausymą nuo valdžios. Balio Sruogos įsitikinimu, nuo kūrybingo žurnalisto – laikraštininko, kuris, „kaip viso nūdienos gyvenimo gaivusai nervas“ (p. 5), sugebėjimo paveikiai, įtikinamai, patraukliai rašyti priklauso dienraščio ateitis: „O! Tuomet ir „Lietuvos“ darbininkams jų darbas nebebus sunki nedėkinga našta. Jis džiugins ir svaigins kaip ir kiekviena kūryba, kaip ir kiekvienas aukštesnis dvasios gyvenimas, kaipo nesialoma, neišsenkanti kūryba.
Tegu tiktai mūsų širdys sutūkstantėja!“ (p. 7)
a1
Line number 35
Critical note: Bal ] sign
a1
Line number 36
Physical note: [1v] //
a1
Line number 1
Critical note: 19 ] p 19 vid ex err om cf 2
a3
Line number 21
Note: sutinki
a1
Line number 25
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1924_01_04_vd_1r.jpgX (Close panel)
image
1924_01_04_vd_1v.jpgX (Close panel)
image