Juozapui Sruogai, 1927-07-03

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, 1927-07-03

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 697. Laiškas. Be visos datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal turinį, prierašą viršuje, dešinėje pusėje, pieštuku Juozapo Sruogos ranka („1927 metų VII 3 d.“). Rašyta 23,0×29,4 cm pilkšvo lygaus poplonio popieriaus su vandenženkliu „SUPERFEIN HARTPOST *** Perikles“ lape (1r) parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu). Perlenkta perpus, lankstymo į šešias dalis žymės. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Viršuje sąvaržėlių paliktos rūdžių žymės. Yra įplyšimų. Aplankstyta, apglamžyta. Dėmėta. Be voko. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 105. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1927-07-03: Genetinis
  • Witness a2: 1927-07-03: Diplomatinis
  • Witness a3: 1927-07-03: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947).

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Berlyną, 1927-07-03, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1927_07_03_jt.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Mielas Juozapai
1
Mielas Juozapai,
2
Tu
Tu
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausiasis Balio Sruogos brolis, diplomatas, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, o vėliau konsulinio skyriaus vedėju. Jis buvo vienas artimiausių ir geriausių Balio Sruogos talkininkų, planuojant išvykas į užsienį. Balys Sruoga į jį ne kartą kreipėsi ieškodamas pagalbos ir patarimų dėl palankesnių sąlygų lietuvių ekskursantams sudarymo Vokietijoje.
turbūt baisiai keiki, kad mes nebeužusukėm į
3
Berliną,
Berlyną,
bet ką galėjom kitą daryt – jei mums nebe-
4
užteko nei jėgų, nei pinigų. Buvome Magdeburge,
5
Harz'e
(Brocken,
(Brocken,
n
Note: Brocken – kalnas Vokietijoje; Harco kalnų aukščiausia viršūnė – 1 142 metrai.
Thale),
Thale),
n
Note: Thale – miestas rytinėje Vokietijoje, Harco kalnuose, kur yra teatras po atviru dangumi ir zoologijos sodas.
Leipzige
Leipcige
visą dieną, Dres-
6
dene,
Säch. Schweiz
Säch. Schweiz
n
Note: Säch.[sische] Schweiz – Saksonijos Šveicarija, kalnai Vokietijoje ir Čekijoje, abipus Elbės, – taip vadinamas Elbės Smiltaininių kalnų vaizdingas kraštovaizdis.
(nuvažiavom į
Wehlen,
Wehlen
n
Note: Wehlen – miestelis Saksonijos Šveicarijoje.
,
o iš ten
7
pėsti:
Bastei,
Bastei,
n
Note: Bastei – vaizdingos bokštus primenančios uolos ir tiltas Saksonijos Šveicarijoje.
Schwedenlöcher,
Schwedenlöcher,
n
Note: Schwedenlöcher – tarpeklis netoli Ratheno gyvenvietės Saksonijos Šveicarijoje.
Amserfall,
Amselfall,
n
Note: Amselfall – krioklys Saksonijos Šveicarijoje, netoli nuo Bastei uolų.
Rathen,
Rathen,
n
Note: Rathen – miestelis Elbės Smiltaininiuose kalnuose, Saksonijoje, Vokietijoje.
8
Brand,
Brand,
n
Note: Brand-Erbisdorf – nedidelis miestelis Saksonijos Šveicarijoje.
Schandau
Schandau
n
Note: Bad Schandau – miestas Saksonijos Šveicarijoje.
ir iš ten
grįžom).
grįžom).
n
Note: Balys Sruoga 1927 m. Lietuvos universiteto studentams, teatro seminaro dalyviams, organizavo ekskursiją į Vokietiją – Magdeburgą, Berlyną, Drezdeną. Ši išvyka turėjo specialų teatrinį tikslą – tuo metu Magdeburge vyko teatro meno paroda.
1927 m. ekskursijoje dalyvavo šie žmonės: Antanas Sutkus, Jadvyga Oškinaitė, Nastė Jurašiūnaitė, Liucija Tvirbutienė, Ipolitas Tvirbutas, Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Antanina Bičkaitė, Henrikas Blazas, Petras Babickas, Kazė Kudirkaitė, Vladas Pryšmantas, Vera Sotnikovaitė, Elena Vilčinskaitė, Juozas Tarvydas, Kazys Jankauskas, Jonas Kardelis, Alfonsas Gučas, Aldona Čarneckaitė-Birutienė, Marija Nemeikšaitė, Jurgis Jazbutis. Ekskursijai vadovavo Balys Sruoga (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: BSR 17-II, 2023, p. 41). Kadangi ekskursijoje dalyvavo ir keli čia įvardyti Balio Sruogos vadovaujamo teatro seminaro dalyviai, tad ir pati kelionė vyko šio seminaro vardu.
Balys Sruoga, ruošdamasis ekskursijai ir grįžęs iš jos, susirašinėjo su Vokietijos atstovais - išliko tik du vokiečių kalba rašyti jo laiškai, kuriuose aptartos šios išvykos detalės: prašyta nuolaidų kelionei, plačiau aprašyta pati kelionė:
„Aš, žemiau pasirašęs Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Slavų filologijos ir lyginamosios teatrologijos katedros dėstytojas ir valstybės subsidijuojamos Kauno teatro mokyklos mokytojas, kartu su 12 savo teatro istorijos seminaro studentų ir 5 teatro mokyklos mokiniais ketinu vykti į pažintinę kelionę, kurioje dalyvautų 17 asmenų ir vienas režisierius (18 žmonių), į ,,Vokietijos teatro parodą“ Magdeburge, kurios metu dalyviai taip pat aplankys Berlyno ir Drezdeno teatrus.
Studentams ir mokiniams iš skurdesnių šeimų 50 proc. nuolaida, kurią suteiktų Karaliaučiaus geležinkelio direkcija, dar nepakankama, kad kelionė būtų įmanoma. Atsižvelgdamas į tai, kad numatoma pažintinė išvyka skirta jauniesiems dalyviams, siekiantiems įgyti žinių apie Vokietijos kultūrą ir išmokti ją vertinti, žemiau pasirašęs asmuo, kuris pats keletą metų studijavo Miunchene, prašo Vokietijos pasiuntinybės geranoriškai surasti būdą, kaip atskiriems dalyviams sumažinti kelionės kainą maždaug iki 25 %.
Su didžiausia pagarba.“
(Balio Sruogos laiškas Vokietijos pasiuntinybei Lietuvoje, Kaunas, 1927-03-15, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 624, l. 1r);
„Gerbiamas patarėjau!
Leiskite mano ekskursijos dalyvių vardu nuoširdžiai padėkoti už geranorišką pagalbą, kurią suteikėte mūsų ekskursijai. Be Jūsų nuoširdžios pagalbos, visa ekskursija tikriausiai nebūtų buvusi įmanoma arba bent jau nebūtų buvusi tokia turininga ir maloni, nes ekskursijos dalyviai nebūtų galėję mėgautis čia praleistu laiku.
Ekskursija buvo ypač sėkminga. Universiteto ekskursijos grupė (13 žmonių) su Teatro mokyklos ekskursijos grupe (taip pat 13 žmonių) keliavo į Vokietiją ir išbuvo iki Magdeburgo.
Pakeliui į Berlyną, kaip ir likusioje mūsų kelionėje po Vokietiją, šios šalies geležinkelių vadovybė suteikė mums visas įmanomas sąlygas. Šie patogumai buvo labai svarbūs mūsų ekskursijoms, nes be jų nebūtų buvę įmanoma keliauti.
Be to, turiu pabrėžti, kad Vokietijos geležinkelio darbuotojai buvo labai mandagūs, ir pastebėjome, kad jie stengėsi mums padėti, todėl mūsų ekskursija tapo lengvesnė ir malonesnė. Berlyne praleidome visas 5 dienas. Nakvynės vietas įsirengėme padedami ten studijuojančių lietuvių; jos buvo primityvios, bet tai kėlė daug juoko. Pietavome Berlyno universiteto studentų valgykloje, kur buvome sutikti kaip seni draugai. Viešnagės Berlyne metu laiką leidome taip: rytais (išvykdavome 8 val.) lankėme muziejus, galerijas ir meno įstaigas. Veikla buvo tiek intensyvi, kiek tik leido mūsų jaunatviškos jėgos. Apžiūrėjome visus svarbiausius Berlyno meno muziejus. Po pietų aplankėme tokias įdomias vietas, kaip Zoologijos sodas, Akvariumas, Karališkieji rūmai, Planetariumas ir t. t. Vakarais nuolat eidavome į teatrą. Po spektaklio kartais pasinaudodavome proga stebėti didmiesčio gyvenimą prie alaus bokalo. Laikas buvo išnaudojamas beveik iki paskutinės minutės, miegui likdavo tik 5–6 valandos.
Visose Berlyno institucijose buvome labai šiltai priimti ypač dėl Jūsų, gerbiamasis patarėjau, geranoriškos rekomendacijos. Į visus muziejus buvo taikomos nuolaidos, o į kai kurias meno įstaigas buvome įleisti nemokamai. Mūsų situaciją ypač palengvino profesoriaus Reinhardto įkurtas teatras, kur už nedidelį mokestį gavome geriausias vietas. Išpardavus bilietus, mums vis tiek buvo suteikta galimybė patekti į teatrą. Savaime suprantama, kad tai mums labai daug reiškė ir paliko neišdildomą įspūdį. Berlyno teatrai mus įtikino: kol egzistuoja Reinhardto ir Barnowskio teatrai, pasaulyje nėra ir negali būti jokios teatro krizės, nes vokiečių tauta dabar pasiekė aukščiausią lygį ir tikrą teatro meno suklestėjimą.
Be to, ekskursijos dalyviai, technikos studentai, lankėsi Technikos universitete ir Siemensstadt mieste. Kita ekskursantų grupė vyko į Potsdamą pasigrožėti nuostabiais senaisiais pastatais.
Susižavėję Berlyno kultūros turtais, kupini gražiausių prisiminimų, vykome į didingų legendų miestą, į senąjį Magdeburgą, kur mus sudomino Teatro paroda. Magdeburge buvome sutikti dar šilčiau nei Berlyne. Magdeburgo teatro parodos vadovybė miesto gyventojams išplatino kreipimąsi, prašydama priimti iš Lietuvos atvykstančius studentus. Tuomet suvažiavo kelios šeimos ir nemokamai priėmė keletą studentų. Nepaisant to, kad Parodos metu miestas buvo perpildytas, Parodos komitetas suteikė labai pigią nakvynę kitiems ekskursijos dalyviams. Iš Magdeburgo gyventojų ponas Froherzas parodė ypatingą šilumą ir, sakyčiau, tėvišką rūpestį mūsų jaunimu. Du studentai liko pas jį. Visiems ekskursijos dalyviams (25 žmonėms) p. Froherzas, padedamas savo sūnaus, nedidelės užeigos savininko, parūpino gerus pietus. Jis papasakojo, kad jo sūnus už pietus paėmė tik 80 pfenigų. Vis dėlto senasis gerasis džentelmenas pastebėjo: „Jauni žmonės daug vaikšto. Jauni žmonės nori sočiai pavalgyti. Jūs esate mūsų svečiai.“ Taigi gerasis senelis liepė sūnui paruošti pietus ne už 80 pfenigų, o už 1 markę, o kainos skirtumą – 20 pfenigų vienam žmogui – sumokėjo iš savo kišenės. Taigi pietūs mums buvo labai gausūs, sotūs ir sveiki. Gerojo senojo pono Froherzo svetingumas mus nustebino dar labiau, nes jis pats nebuvo turtingas žmogus, o jo sūnus gyveno beveik skurdžiai.
Be abejo, parodoje mums buvo suteiktos ir reikiamos nuolaidos. Parodoje pamatėme, kaip toli pažengė tiek vokiečių teatro menas, tiek vokiečių teatrologija. Dauguma ekskursijos dalyvių taip pat turėjo galimybę išvykti į Harzo kalnus, į Brokeną, kuris lygumose užaugusiems jaunuoliams paliko neišdildomą įspūdį.
Kupini nuostabių įspūdžių keliavome iš Magdeburgo į Leipcigą, kuriame tegalėjome pabūti vos 8 valandas. Per šį laiką skubėjome šiek tiek susipažinti su miestu, aplankyti Tautų mūšio paminklą, universitetą ir vieną ar du institutus.
Kai iš Leipcigo atvykome į Drezdeną, mūsų jau laukė dr. Erichas Güntheris ir studentų organizacijos atstovai. Apie mūsų atvykimą juos informavo prof. dr. Engertas. Ponai mus pasveikino ir iš karto apgyvendino labai jaukiose ir patogiose patalpose, o tą patį vakarą parodė, kaip nuostabiai atrodo Drezdeno miestas gražų vasaros vakarą. Padedami ir remiami vietos studentų atstovų, aplankėme svarbiausias Drezdeno meno ir kultūros institucijas ir dalyvavome spektaklyje Valstybiniame teatre. Taip pat vieną dieną praleidome nuostabioje Saksonijos Šveicarijoje, kuria mūsų jaunimas negalėjo atsigėrėti. Buvo dar gražiau, nes diena pasitaikė saulėta ir giedra, o kalnų kraštovaizdis atsiskleidė visu grožiu.
Mūsų ekskursija truko lygiai 13 dienų. Per šį trumpą laiką pamatėme nepaprastai daug, o ekskursijos dalyviai pažino Vokietijos žmones ir jų kultūrą iš naujos, pozityvios pusės. Jums, gerbiamas pasiuntinybės patarėjau, ne paslaptis, kokią nuomonę apie mūsų Vakarų kaimynus ir slavų kultūros atstovus, apie germanų kultūrą skleidžia buvusios Rusijos valdžios sluoksniai. Jums taip pat ne paslaptis, kad šių per daugelį dešimtmečių paskleistų pažiūrų likučiai vis dar išlikę daugelyje mūsų viešosios erdvės vietų. Kita vertus, mūsų visuomenė turėjo galimybę artimiau susipažinti su vokiečių tauta tik sunkiu karo metu. Savaime suprantama, kad karo metas yra mažiausiai tinkamas laikas tautoms kultūriškai pažinti vienoms kitas; žinių stoka yra pagrindinis nesusipratimų, klaidingų sampratų ir prietarų šaltinis.
Todėl džiaugiuosi galėdamas pabrėžti, kad per ekskursiją mums pavyko parodyti mūsų jaunimui vokiečius ir vokiečių kultūrą tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Knyga ar paskaita niekada negali suteikti to, ką gali dovanoti ekskursija, t. y. pamatyti tikrą gyvenimą. Meilė gimsta pažįstant. Ir manau, kad galiu paliudyti, jog tokios meilės daigeliai jau auga daugelio mūsų ekskursijos dalyvių širdyse.
Dar kartą dėkodamas Jums už geranorišką pagalbą ir, būdamas įsitikinęs, kad vokiečių ir lietuvių tautų kultūrinis savitarpio supratimas ir bendradarbiavimas Jums ne mažiau svarbus nei man, norėčiau išreikšti gražią viltį, kad ir toliau remsite mano rengiamas jaunimo ekskursijas į vokiečių kraštą. Tikiuosi, kad ir toliau padėsite mano organizuojamoms jaunimo ekskursijoms į Vokietiją.
Priimkite mano didžiausią pagarbą.
Nuoširdžiai.“ (Balio Sruogos laiškas Freundtui, Kaunas, [1927], [mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 625, l. 1–5r)
Balys Sruoga, grįžęs iš ekskursijos, kuri truko nuo birželio mėn. 19 d. iki liepos mėn. 1 d., parašė išsamų straipsnį apie teatro parodą Magdeburge. Jis pirmiausia paaiškino, kodėl teatro paroda surengta ne didžiuosiuose Vokietijos miestuose, o nedideliame provincijos miestelyje Magdeburge, kuriame išsaugotos senos ir savitos tradicijos ir kuris garsėja gyventojų dosnumu (jie materialiai parėmė lietuvių studentus); apibūdino teatro parodą kaip ypatingą kultūros reiškinį; aprašė parodoje eksponuotus dalykus – teatro priemones, reikmenis; pasamprotavo, ko galima iš parodos pasimokyti; plačiau pristatė teatrines vokiečių organizacijas, kurios rūpinasi ne tik tautos teatrine, bet ir dvasine kultūra ([Be autoriaus], „Iš teatro parodos Magdeburge (Mūsų specialinio korespondento)“, in: Lietuvis, Kaunas, 1927-07-15, Nr. 155, p. 2–3; Idem, in: Ibid., 1927-07-26, Nr. 164, p. 2; Idem, in: op. cit., 1927-07-28, Nr. 166, p. 2–3; Idem, in: op. cit., 1927-08-18, Nr. 182, p. 2–3; dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 305–323).
9
Nusivarėm iki paskutinio. Tat iš Dresdeno
10
išvažiavom penktadienio rytą, pusėj 7, o buvom
11
Kaune
ta-pat
tąpat
dieną 11 val. vakaro.
12
Įspudžiu
Įspūdžių
daugybė, net pasakyti sunku.
13
Taigi nepykite, kad nebeužusukome.
14
Šiandie turėjome posėdį – rezultate su pirmuoju
15
kurjeriu gausite
''diplomatinį paketą''
„diplomatinį paketą“
– ten
16
bus biškis dešrų,
palengvicos
palengvicos
n
Note: Palengvica (palendvica) – kumpis, kiaulienos raumuo prie pat nugarkaulio.
ir 3 bonkos
17
krupniko.
krupniko.
n
Note: Krupnikas – saldi degtinė, virta su prieskoniais.
Mūsų noras
būtų
būtų,
kad tai sunau-
18
dotumet
dotumėt
bendrai – ir atstovybės tarnauto-
19
jai
jai,
ir studentai, kurie su mumis
20
vazojos. Norėjom laiškus rašyti – padėkos –
21
bet vienas
c
Critical note: bet ] p ras vienas
bet
beveik kiekvienas turi žmonių
22
Berlyne, kuriems norėtų ypatingai dėkoti
23
(vyrai ypač Tau,
Čerkeliunui,
Čerkeliūnui,
n
Note: Petras Čerkeliūnas (1893–1965) – pedagogas, visuomenininkas, 1927 m. Berlyno aukštesniosios technikos mokyklos ir Lietuvos universiteto absolventas. Nuo 1928-06-01 iki 1931-10-01 Lietuvos garbės konsulato Berlyne sekretorius.
Bulotai,
Bulotai,
n
Note: Kęstutis Bulota (1896–1941) – inžinierius statybininkas, sportininkas, 1927 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos studentas.
Mošinskui),
Mošinskui,
n
Note: Vytautas Mošinskis (1876–1955) – inžinierius energetikas, metalų technologas, 1927 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, buvęs Lietuvos atstovybės SSRS patarėjas, spaudos bendradarbis, žurnalo Technika redaktorius.
24
moters p.
Bronei
Bronei
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona.
ir
abe abiem
c
Critical note: abiem ] a c abe, p c abiem, cor iem pro e
astovybės atstovybės
c
Critical note: atstovybės ] cor pro astovybės, ins pri t
atstovybės
panelėm.
panelėm).
25
Bet kaip čia su laiškais
išeis
išeis,
dar
aš nežinia
c
Critical note: nežinia ] cor pro aš, cor ne pro aš
nežinia
–
26
aš rytoj noriu būtinai išvažiuoti
27
sodžiun
sodžiun
n
Note: Balys Sruoga skubėjo į Būgius, kur jo laukė žmona.
– laiko maža
visai
visai.
28
Plosčiu
Ploščių
ir binoklį su
Jazbučiu
Jazbučiu
n
Note: Jurgis Jazbutis (1897–1965) – Bronislavos Sruogienės brolis.
pasiuntėm
29
iš Dresdeno – ačiū.
30
Ačiū už viską. Labų dienų
visie◊s
c
Critical note: visie[m]s ] ill m
visie◊s
visie[m]s.
31
Tav◊
c
Critical note: Tav[o] ] abs fl -o
Tav◊
Tav[o]
Ba◊◊s
c
Critical note: Ba[ly]s ] sign, abs ly
Ba◊◊s
Ba[ly]s
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
32
3
liep◊s
c
Critical note: liep[o]s ] ill o
p
Physical note: [1r] //
liep◊s
liep[o]s

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Mielas Juozapai
1
Mielas Juozapai,
2
Tu
Tu
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausiasis Balio Sruogos brolis, diplomatas, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, o vėliau konsulinio skyriaus vedėju. Jis buvo vienas artimiausių ir geriausių Balio Sruogos talkininkų, planuojant išvykas į užsienį. Balys Sruoga į jį ne kartą kreipėsi ieškodamas pagalbos ir patarimų dėl palankesnių sąlygų lietuvių ekskursantams sudarymo Vokietijoje.
turbūt baisiai keiki, kad mes nebeužusukėm į
3
Berliną,
Berlyną,
bet ką galėjom kitą daryt – jei mums nebe-
4
užteko nei jėgų, nei pinigų. Buvome Magdeburge,
5
Harz'e
(Brocken,
(Brocken,
n
Note: Brocken – kalnas Vokietijoje; Harco kalnų aukščiausia viršūnė – 1 142 metrai.
Thale),
Thale),
n
Note: Thale – miestas rytinėje Vokietijoje, Harco kalnuose, kur yra teatras po atviru dangumi ir zoologijos sodas.
Leipzige
Leipcige
visą dieną, Dres-
6
dene,
Säch. Schweiz
Säch. Schweiz
n
Note: Säch.[sische] Schweiz – Saksonijos Šveicarija, kalnai Vokietijoje ir Čekijoje, abipus Elbės, – taip vadinamas Elbės Smiltaininių kalnų vaizdingas kraštovaizdis.
(nuvažiavom į
Wehlen,
Wehlen
n
Note: Wehlen – miestelis Saksonijos Šveicarijoje.
,
o iš ten
7
pėsti:
Bastei,
Bastei,
n
Note: Bastei – vaizdingos bokštus primenančios uolos ir tiltas Saksonijos Šveicarijoje.
Schwedenlöcher,
Schwedenlöcher,
n
Note: Schwedenlöcher – tarpeklis netoli Ratheno gyvenvietės Saksonijos Šveicarijoje.
Amserfall,
Amselfall,
n
Note: Amselfall – krioklys Saksonijos Šveicarijoje, netoli nuo Bastei uolų.
Rathen,
Rathen,
n
Note: Rathen – miestelis Elbės Smiltaininiuose kalnuose, Saksonijoje, Vokietijoje.
8
Brand,
Brand,
n
Note: Brand-Erbisdorf – nedidelis miestelis Saksonijos Šveicarijoje.
Schandau
Schandau
n
Note: Bad Schandau – miestas Saksonijos Šveicarijoje.
ir iš ten
grįžom).
grįžom).
n
Note: Balys Sruoga 1927 m. Lietuvos universiteto studentams, teatro seminaro dalyviams, organizavo ekskursiją į Vokietiją – Magdeburgą, Berlyną, Drezdeną. Ši išvyka turėjo specialų teatrinį tikslą – tuo metu Magdeburge vyko teatro meno paroda.
1927 m. ekskursijoje dalyvavo šie žmonės: Antanas Sutkus, Jadvyga Oškinaitė, Nastė Jurašiūnaitė, Liucija Tvirbutienė, Ipolitas Tvirbutas, Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Antanina Bičkaitė, Henrikas Blazas, Petras Babickas, Kazė Kudirkaitė, Vladas Pryšmantas, Vera Sotnikovaitė, Elena Vilčinskaitė, Juozas Tarvydas, Kazys Jankauskas, Jonas Kardelis, Alfonsas Gučas, Aldona Čarneckaitė-Birutienė, Marija Nemeikšaitė, Jurgis Jazbutis. Ekskursijai vadovavo Balys Sruoga (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: BSR 17-II, 2023, p. 41). Kadangi ekskursijoje dalyvavo ir keli čia įvardyti Balio Sruogos vadovaujamo teatro seminaro dalyviai, tad ir pati kelionė vyko šio seminaro vardu.
Balys Sruoga, ruošdamasis ekskursijai ir grįžęs iš jos, susirašinėjo su Vokietijos atstovais - išliko tik du vokiečių kalba rašyti jo laiškai, kuriuose aptartos šios išvykos detalės: prašyta nuolaidų kelionei, plačiau aprašyta pati kelionė:
„Aš, žemiau pasirašęs Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Slavų filologijos ir lyginamosios teatrologijos katedros dėstytojas ir valstybės subsidijuojamos Kauno teatro mokyklos mokytojas, kartu su 12 savo teatro istorijos seminaro studentų ir 5 teatro mokyklos mokiniais ketinu vykti į pažintinę kelionę, kurioje dalyvautų 17 asmenų ir vienas režisierius (18 žmonių), į ,,Vokietijos teatro parodą“ Magdeburge, kurios metu dalyviai taip pat aplankys Berlyno ir Drezdeno teatrus.
Studentams ir mokiniams iš skurdesnių šeimų 50 proc. nuolaida, kurią suteiktų Karaliaučiaus geležinkelio direkcija, dar nepakankama, kad kelionė būtų įmanoma. Atsižvelgdamas į tai, kad numatoma pažintinė išvyka skirta jauniesiems dalyviams, siekiantiems įgyti žinių apie Vokietijos kultūrą ir išmokti ją vertinti, žemiau pasirašęs asmuo, kuris pats keletą metų studijavo Miunchene, prašo Vokietijos pasiuntinybės geranoriškai surasti būdą, kaip atskiriems dalyviams sumažinti kelionės kainą maždaug iki 25 %.
Su didžiausia pagarba.“
(Balio Sruogos laiškas Vokietijos pasiuntinybei Lietuvoje, Kaunas, 1927-03-15, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 624, l. 1r);
„Gerbiamas patarėjau!
Leiskite mano ekskursijos dalyvių vardu nuoširdžiai padėkoti už geranorišką pagalbą, kurią suteikėte mūsų ekskursijai. Be Jūsų nuoširdžios pagalbos, visa ekskursija tikriausiai nebūtų buvusi įmanoma arba bent jau nebūtų buvusi tokia turininga ir maloni, nes ekskursijos dalyviai nebūtų galėję mėgautis čia praleistu laiku.
Ekskursija buvo ypač sėkminga. Universiteto ekskursijos grupė (13 žmonių) su Teatro mokyklos ekskursijos grupe (taip pat 13 žmonių) keliavo į Vokietiją ir išbuvo iki Magdeburgo.
Pakeliui į Berlyną, kaip ir likusioje mūsų kelionėje po Vokietiją, šios šalies geležinkelių vadovybė suteikė mums visas įmanomas sąlygas. Šie patogumai buvo labai svarbūs mūsų ekskursijoms, nes be jų nebūtų buvę įmanoma keliauti.
Be to, turiu pabrėžti, kad Vokietijos geležinkelio darbuotojai buvo labai mandagūs, ir pastebėjome, kad jie stengėsi mums padėti, todėl mūsų ekskursija tapo lengvesnė ir malonesnė. Berlyne praleidome visas 5 dienas. Nakvynės vietas įsirengėme padedami ten studijuojančių lietuvių; jos buvo primityvios, bet tai kėlė daug juoko. Pietavome Berlyno universiteto studentų valgykloje, kur buvome sutikti kaip seni draugai. Viešnagės Berlyne metu laiką leidome taip: rytais (išvykdavome 8 val.) lankėme muziejus, galerijas ir meno įstaigas. Veikla buvo tiek intensyvi, kiek tik leido mūsų jaunatviškos jėgos. Apžiūrėjome visus svarbiausius Berlyno meno muziejus. Po pietų aplankėme tokias įdomias vietas, kaip Zoologijos sodas, Akvariumas, Karališkieji rūmai, Planetariumas ir t. t. Vakarais nuolat eidavome į teatrą. Po spektaklio kartais pasinaudodavome proga stebėti didmiesčio gyvenimą prie alaus bokalo. Laikas buvo išnaudojamas beveik iki paskutinės minutės, miegui likdavo tik 5–6 valandos.
Visose Berlyno institucijose buvome labai šiltai priimti ypač dėl Jūsų, gerbiamasis patarėjau, geranoriškos rekomendacijos. Į visus muziejus buvo taikomos nuolaidos, o į kai kurias meno įstaigas buvome įleisti nemokamai. Mūsų situaciją ypač palengvino profesoriaus Reinhardto įkurtas teatras, kur už nedidelį mokestį gavome geriausias vietas. Išpardavus bilietus, mums vis tiek buvo suteikta galimybė patekti į teatrą. Savaime suprantama, kad tai mums labai daug reiškė ir paliko neišdildomą įspūdį. Berlyno teatrai mus įtikino: kol egzistuoja Reinhardto ir Barnowskio teatrai, pasaulyje nėra ir negali būti jokios teatro krizės, nes vokiečių tauta dabar pasiekė aukščiausią lygį ir tikrą teatro meno suklestėjimą.
Be to, ekskursijos dalyviai, technikos studentai, lankėsi Technikos universitete ir Siemensstadt mieste. Kita ekskursantų grupė vyko į Potsdamą pasigrožėti nuostabiais senaisiais pastatais.
Susižavėję Berlyno kultūros turtais, kupini gražiausių prisiminimų, vykome į didingų legendų miestą, į senąjį Magdeburgą, kur mus sudomino Teatro paroda. Magdeburge buvome sutikti dar šilčiau nei Berlyne. Magdeburgo teatro parodos vadovybė miesto gyventojams išplatino kreipimąsi, prašydama priimti iš Lietuvos atvykstančius studentus. Tuomet suvažiavo kelios šeimos ir nemokamai priėmė keletą studentų. Nepaisant to, kad Parodos metu miestas buvo perpildytas, Parodos komitetas suteikė labai pigią nakvynę kitiems ekskursijos dalyviams. Iš Magdeburgo gyventojų ponas Froherzas parodė ypatingą šilumą ir, sakyčiau, tėvišką rūpestį mūsų jaunimu. Du studentai liko pas jį. Visiems ekskursijos dalyviams (25 žmonėms) p. Froherzas, padedamas savo sūnaus, nedidelės užeigos savininko, parūpino gerus pietus. Jis papasakojo, kad jo sūnus už pietus paėmė tik 80 pfenigų. Vis dėlto senasis gerasis džentelmenas pastebėjo: „Jauni žmonės daug vaikšto. Jauni žmonės nori sočiai pavalgyti. Jūs esate mūsų svečiai.“ Taigi gerasis senelis liepė sūnui paruošti pietus ne už 80 pfenigų, o už 1 markę, o kainos skirtumą – 20 pfenigų vienam žmogui – sumokėjo iš savo kišenės. Taigi pietūs mums buvo labai gausūs, sotūs ir sveiki. Gerojo senojo pono Froherzo svetingumas mus nustebino dar labiau, nes jis pats nebuvo turtingas žmogus, o jo sūnus gyveno beveik skurdžiai.
Be abejo, parodoje mums buvo suteiktos ir reikiamos nuolaidos. Parodoje pamatėme, kaip toli pažengė tiek vokiečių teatro menas, tiek vokiečių teatrologija. Dauguma ekskursijos dalyvių taip pat turėjo galimybę išvykti į Harzo kalnus, į Brokeną, kuris lygumose užaugusiems jaunuoliams paliko neišdildomą įspūdį.
Kupini nuostabių įspūdžių keliavome iš Magdeburgo į Leipcigą, kuriame tegalėjome pabūti vos 8 valandas. Per šį laiką skubėjome šiek tiek susipažinti su miestu, aplankyti Tautų mūšio paminklą, universitetą ir vieną ar du institutus.
Kai iš Leipcigo atvykome į Drezdeną, mūsų jau laukė dr. Erichas Güntheris ir studentų organizacijos atstovai. Apie mūsų atvykimą juos informavo prof. dr. Engertas. Ponai mus pasveikino ir iš karto apgyvendino labai jaukiose ir patogiose patalpose, o tą patį vakarą parodė, kaip nuostabiai atrodo Drezdeno miestas gražų vasaros vakarą. Padedami ir remiami vietos studentų atstovų, aplankėme svarbiausias Drezdeno meno ir kultūros institucijas ir dalyvavome spektaklyje Valstybiniame teatre. Taip pat vieną dieną praleidome nuostabioje Saksonijos Šveicarijoje, kuria mūsų jaunimas negalėjo atsigėrėti. Buvo dar gražiau, nes diena pasitaikė saulėta ir giedra, o kalnų kraštovaizdis atsiskleidė visu grožiu.
Mūsų ekskursija truko lygiai 13 dienų. Per šį trumpą laiką pamatėme nepaprastai daug, o ekskursijos dalyviai pažino Vokietijos žmones ir jų kultūrą iš naujos, pozityvios pusės. Jums, gerbiamas pasiuntinybės patarėjau, ne paslaptis, kokią nuomonę apie mūsų Vakarų kaimynus ir slavų kultūros atstovus, apie germanų kultūrą skleidžia buvusios Rusijos valdžios sluoksniai. Jums taip pat ne paslaptis, kad šių per daugelį dešimtmečių paskleistų pažiūrų likučiai vis dar išlikę daugelyje mūsų viešosios erdvės vietų. Kita vertus, mūsų visuomenė turėjo galimybę artimiau susipažinti su vokiečių tauta tik sunkiu karo metu. Savaime suprantama, kad karo metas yra mažiausiai tinkamas laikas tautoms kultūriškai pažinti vienoms kitas; žinių stoka yra pagrindinis nesusipratimų, klaidingų sampratų ir prietarų šaltinis.
Todėl džiaugiuosi galėdamas pabrėžti, kad per ekskursiją mums pavyko parodyti mūsų jaunimui vokiečius ir vokiečių kultūrą tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Knyga ar paskaita niekada negali suteikti to, ką gali dovanoti ekskursija, t. y. pamatyti tikrą gyvenimą. Meilė gimsta pažįstant. Ir manau, kad galiu paliudyti, jog tokios meilės daigeliai jau auga daugelio mūsų ekskursijos dalyvių širdyse.
Dar kartą dėkodamas Jums už geranorišką pagalbą ir, būdamas įsitikinęs, kad vokiečių ir lietuvių tautų kultūrinis savitarpio supratimas ir bendradarbiavimas Jums ne mažiau svarbus nei man, norėčiau išreikšti gražią viltį, kad ir toliau remsite mano rengiamas jaunimo ekskursijas į vokiečių kraštą. Tikiuosi, kad ir toliau padėsite mano organizuojamoms jaunimo ekskursijoms į Vokietiją.
Priimkite mano didžiausią pagarbą.
Nuoširdžiai.“ (Balio Sruogos laiškas Freundtui, Kaunas, [1927], [mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 625, l. 1–5r)
Balys Sruoga, grįžęs iš ekskursijos, kuri truko nuo birželio mėn. 19 d. iki liepos mėn. 1 d., parašė išsamų straipsnį apie teatro parodą Magdeburge. Jis pirmiausia paaiškino, kodėl teatro paroda surengta ne didžiuosiuose Vokietijos miestuose, o nedideliame provincijos miestelyje Magdeburge, kuriame išsaugotos senos ir savitos tradicijos ir kuris garsėja gyventojų dosnumu (jie materialiai parėmė lietuvių studentus); apibūdino teatro parodą kaip ypatingą kultūros reiškinį; aprašė parodoje eksponuotus dalykus – teatro priemones, reikmenis; pasamprotavo, ko galima iš parodos pasimokyti; plačiau pristatė teatrines vokiečių organizacijas, kurios rūpinasi ne tik tautos teatrine, bet ir dvasine kultūra ([Be autoriaus], „Iš teatro parodos Magdeburge (Mūsų specialinio korespondento)“, in: Lietuvis, Kaunas, 1927-07-15, Nr. 155, p. 2–3; Idem, in: Ibid., 1927-07-26, Nr. 164, p. 2; Idem, in: op. cit., 1927-07-28, Nr. 166, p. 2–3; Idem, in: op. cit., 1927-08-18, Nr. 182, p. 2–3; dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 305–323).
9
Nusivarėm iki paskutinio. Tat iš Dresdeno
10
išvažiavom penktadienio rytą, pusėj 7, o buvom
11
Kaune
ta-pat
tąpat
dieną 11 val. vakaro.
12
Įspudžiu
Įspūdžių
daugybė, net pasakyti sunku.
13
Taigi nepykite, kad nebeužusukome.
14
Šiandie turėjome posėdį – rezultate su pirmuoju
15
kurjeriu gausite
''diplomatinį paketą''
„diplomatinį paketą“
– ten
16
bus biškis dešrų,
palengvicos
palengvicos
n
Note: Palengvica (palendvica) – kumpis, kiaulienos raumuo prie pat nugarkaulio.
ir 3 bonkos
17
krupniko.
krupniko.
n
Note: Krupnikas – saldi degtinė, virta su prieskoniais.
Mūsų noras
būtų
būtų,
kad tai sunau-
18
dotumet
dotumėt
bendrai – ir atstovybės tarnauto-
19
jai
jai,
ir studentai, kurie su mumis
20
vazojos. Norėjom laiškus rašyti – padėkos –
21
bet vienas
c
Critical note: bet ] p ras vienas
bet
beveik kiekvienas turi žmonių
22
Berlyne, kuriems norėtų ypatingai dėkoti
23
(vyrai ypač Tau,
Čerkeliunui,
Čerkeliūnui,
n
Note: Petras Čerkeliūnas (1893–1965) – pedagogas, visuomenininkas, 1927 m. Berlyno aukštesniosios technikos mokyklos ir Lietuvos universiteto absolventas. Nuo 1928-06-01 iki 1931-10-01 Lietuvos garbės konsulato Berlyne sekretorius.
Bulotai,
Bulotai,
n
Note: Kęstutis Bulota (1896–1941) – inžinierius statybininkas, sportininkas, 1927 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos studentas.
Mošinskui),
Mošinskui,
n
Note: Vytautas Mošinskis (1876–1955) – inžinierius energetikas, metalų technologas, 1927 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, buvęs Lietuvos atstovybės SSRS patarėjas, spaudos bendradarbis, žurnalo Technika redaktorius.
24
moters p.
Bronei
Bronei
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona.
ir
abe abiem
c
Critical note: abiem ] a c abe, p c abiem, cor iem pro e
astovybės atstovybės
c
Critical note: atstovybės ] cor pro astovybės, ins pri t
atstovybės
panelėm.
panelėm).
25
Bet kaip čia su laiškais
išeis
išeis,
dar
aš nežinia
c
Critical note: nežinia ] cor pro aš, cor ne pro aš
nežinia
–
26
aš rytoj noriu būtinai išvažiuoti
27
sodžiun
sodžiun
n
Note: Balys Sruoga skubėjo į Būgius, kur jo laukė žmona.
– laiko maža
visai
visai.
28
Plosčiu
Ploščių
ir binoklį su
Jazbučiu
Jazbučiu
n
Note: Jurgis Jazbutis (1897–1965) – Bronislavos Sruogienės brolis.
pasiuntėm
29
iš Dresdeno – ačiū.
30
Ačiū už viską. Labų dienų
visie◊s
c
Critical note: visie[m]s ] ill m
visie◊s
visie[m]s.
31
Tav◊
c
Critical note: Tav[o] ] abs fl -o
Tav◊
Tav[o]
Ba◊◊s
c
Critical note: Ba[ly]s ] sign, abs ly
Ba◊◊s
Ba[ly]s
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
32
3
liep◊s
c
Critical note: liep[o]s ] ill o
p
Physical note: [1r] //
liep◊s
liep[o]s

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Mielas Juozapai
1
Mielas Juozapai,
2
Tu
Tu
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausiasis Balio Sruogos brolis, diplomatas, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, o vėliau konsulinio skyriaus vedėju. Jis buvo vienas artimiausių ir geriausių Balio Sruogos talkininkų, planuojant išvykas į užsienį. Balys Sruoga į jį ne kartą kreipėsi ieškodamas pagalbos ir patarimų dėl palankesnių sąlygų lietuvių ekskursantams sudarymo Vokietijoje.
turbūt baisiai keiki, kad mes nebeužusukėm į
3
Berliną,
Berlyną,
bet ką galėjom kitą daryt – jei mums nebe-
4
užteko nei jėgų, nei pinigų. Buvome Magdeburge,
5
Harz'e
(Brocken,
(Brocken,
n
Note: Brocken – kalnas Vokietijoje; Harco kalnų aukščiausia viršūnė – 1 142 metrai.
Thale),
Thale),
n
Note: Thale – miestas rytinėje Vokietijoje, Harco kalnuose, kur yra teatras po atviru dangumi ir zoologijos sodas.
Leipzige
Leipcige
visą dieną, Dres-
6
dene,
Säch. Schweiz
Säch. Schweiz
n
Note: Säch.[sische] Schweiz – Saksonijos Šveicarija, kalnai Vokietijoje ir Čekijoje, abipus Elbės, – taip vadinamas Elbės Smiltaininių kalnų vaizdingas kraštovaizdis.
(nuvažiavom į
Wehlen,
Wehlen
n
Note: Wehlen – miestelis Saksonijos Šveicarijoje.
,
o iš ten
7
pėsti:
Bastei,
Bastei,
n
Note: Bastei – vaizdingos bokštus primenančios uolos ir tiltas Saksonijos Šveicarijoje.
Schwedenlöcher,
Schwedenlöcher,
n
Note: Schwedenlöcher – tarpeklis netoli Ratheno gyvenvietės Saksonijos Šveicarijoje.
Amserfall,
Amselfall,
n
Note: Amselfall – krioklys Saksonijos Šveicarijoje, netoli nuo Bastei uolų.
Rathen,
Rathen,
n
Note: Rathen – miestelis Elbės Smiltaininiuose kalnuose, Saksonijoje, Vokietijoje.
8
Brand,
Brand,
n
Note: Brand-Erbisdorf – nedidelis miestelis Saksonijos Šveicarijoje.
Schandau
Schandau
n
Note: Bad Schandau – miestas Saksonijos Šveicarijoje.
ir iš ten
grįžom).
grįžom).
n
Note: Balys Sruoga 1927 m. Lietuvos universiteto studentams, teatro seminaro dalyviams, organizavo ekskursiją į Vokietiją – Magdeburgą, Berlyną, Drezdeną. Ši išvyka turėjo specialų teatrinį tikslą – tuo metu Magdeburge vyko teatro meno paroda.
1927 m. ekskursijoje dalyvavo šie žmonės: Antanas Sutkus, Jadvyga Oškinaitė, Nastė Jurašiūnaitė, Liucija Tvirbutienė, Ipolitas Tvirbutas, Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Antanina Bičkaitė, Henrikas Blazas, Petras Babickas, Kazė Kudirkaitė, Vladas Pryšmantas, Vera Sotnikovaitė, Elena Vilčinskaitė, Juozas Tarvydas, Kazys Jankauskas, Jonas Kardelis, Alfonsas Gučas, Aldona Čarneckaitė-Birutienė, Marija Nemeikšaitė, Jurgis Jazbutis. Ekskursijai vadovavo Balys Sruoga (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: BSR 17-II, 2023, p. 41). Kadangi ekskursijoje dalyvavo ir keli čia įvardyti Balio Sruogos vadovaujamo teatro seminaro dalyviai, tad ir pati kelionė vyko šio seminaro vardu.
Balys Sruoga, ruošdamasis ekskursijai ir grįžęs iš jos, susirašinėjo su Vokietijos atstovais - išliko tik du vokiečių kalba rašyti jo laiškai, kuriuose aptartos šios išvykos detalės: prašyta nuolaidų kelionei, plačiau aprašyta pati kelionė:
„Aš, žemiau pasirašęs Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Slavų filologijos ir lyginamosios teatrologijos katedros dėstytojas ir valstybės subsidijuojamos Kauno teatro mokyklos mokytojas, kartu su 12 savo teatro istorijos seminaro studentų ir 5 teatro mokyklos mokiniais ketinu vykti į pažintinę kelionę, kurioje dalyvautų 17 asmenų ir vienas režisierius (18 žmonių), į ,,Vokietijos teatro parodą“ Magdeburge, kurios metu dalyviai taip pat aplankys Berlyno ir Drezdeno teatrus.
Studentams ir mokiniams iš skurdesnių šeimų 50 proc. nuolaida, kurią suteiktų Karaliaučiaus geležinkelio direkcija, dar nepakankama, kad kelionė būtų įmanoma. Atsižvelgdamas į tai, kad numatoma pažintinė išvyka skirta jauniesiems dalyviams, siekiantiems įgyti žinių apie Vokietijos kultūrą ir išmokti ją vertinti, žemiau pasirašęs asmuo, kuris pats keletą metų studijavo Miunchene, prašo Vokietijos pasiuntinybės geranoriškai surasti būdą, kaip atskiriems dalyviams sumažinti kelionės kainą maždaug iki 25 %.
Su didžiausia pagarba.“
(Balio Sruogos laiškas Vokietijos pasiuntinybei Lietuvoje, Kaunas, 1927-03-15, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 624, l. 1r);
„Gerbiamas patarėjau!
Leiskite mano ekskursijos dalyvių vardu nuoširdžiai padėkoti už geranorišką pagalbą, kurią suteikėte mūsų ekskursijai. Be Jūsų nuoširdžios pagalbos, visa ekskursija tikriausiai nebūtų buvusi įmanoma arba bent jau nebūtų buvusi tokia turininga ir maloni, nes ekskursijos dalyviai nebūtų galėję mėgautis čia praleistu laiku.
Ekskursija buvo ypač sėkminga. Universiteto ekskursijos grupė (13 žmonių) su Teatro mokyklos ekskursijos grupe (taip pat 13 žmonių) keliavo į Vokietiją ir išbuvo iki Magdeburgo.
Pakeliui į Berlyną, kaip ir likusioje mūsų kelionėje po Vokietiją, šios šalies geležinkelių vadovybė suteikė mums visas įmanomas sąlygas. Šie patogumai buvo labai svarbūs mūsų ekskursijoms, nes be jų nebūtų buvę įmanoma keliauti.
Be to, turiu pabrėžti, kad Vokietijos geležinkelio darbuotojai buvo labai mandagūs, ir pastebėjome, kad jie stengėsi mums padėti, todėl mūsų ekskursija tapo lengvesnė ir malonesnė. Berlyne praleidome visas 5 dienas. Nakvynės vietas įsirengėme padedami ten studijuojančių lietuvių; jos buvo primityvios, bet tai kėlė daug juoko. Pietavome Berlyno universiteto studentų valgykloje, kur buvome sutikti kaip seni draugai. Viešnagės Berlyne metu laiką leidome taip: rytais (išvykdavome 8 val.) lankėme muziejus, galerijas ir meno įstaigas. Veikla buvo tiek intensyvi, kiek tik leido mūsų jaunatviškos jėgos. Apžiūrėjome visus svarbiausius Berlyno meno muziejus. Po pietų aplankėme tokias įdomias vietas, kaip Zoologijos sodas, Akvariumas, Karališkieji rūmai, Planetariumas ir t. t. Vakarais nuolat eidavome į teatrą. Po spektaklio kartais pasinaudodavome proga stebėti didmiesčio gyvenimą prie alaus bokalo. Laikas buvo išnaudojamas beveik iki paskutinės minutės, miegui likdavo tik 5–6 valandos.
Visose Berlyno institucijose buvome labai šiltai priimti ypač dėl Jūsų, gerbiamasis patarėjau, geranoriškos rekomendacijos. Į visus muziejus buvo taikomos nuolaidos, o į kai kurias meno įstaigas buvome įleisti nemokamai. Mūsų situaciją ypač palengvino profesoriaus Reinhardto įkurtas teatras, kur už nedidelį mokestį gavome geriausias vietas. Išpardavus bilietus, mums vis tiek buvo suteikta galimybė patekti į teatrą. Savaime suprantama, kad tai mums labai daug reiškė ir paliko neišdildomą įspūdį. Berlyno teatrai mus įtikino: kol egzistuoja Reinhardto ir Barnowskio teatrai, pasaulyje nėra ir negali būti jokios teatro krizės, nes vokiečių tauta dabar pasiekė aukščiausią lygį ir tikrą teatro meno suklestėjimą.
Be to, ekskursijos dalyviai, technikos studentai, lankėsi Technikos universitete ir Siemensstadt mieste. Kita ekskursantų grupė vyko į Potsdamą pasigrožėti nuostabiais senaisiais pastatais.
Susižavėję Berlyno kultūros turtais, kupini gražiausių prisiminimų, vykome į didingų legendų miestą, į senąjį Magdeburgą, kur mus sudomino Teatro paroda. Magdeburge buvome sutikti dar šilčiau nei Berlyne. Magdeburgo teatro parodos vadovybė miesto gyventojams išplatino kreipimąsi, prašydama priimti iš Lietuvos atvykstančius studentus. Tuomet suvažiavo kelios šeimos ir nemokamai priėmė keletą studentų. Nepaisant to, kad Parodos metu miestas buvo perpildytas, Parodos komitetas suteikė labai pigią nakvynę kitiems ekskursijos dalyviams. Iš Magdeburgo gyventojų ponas Froherzas parodė ypatingą šilumą ir, sakyčiau, tėvišką rūpestį mūsų jaunimu. Du studentai liko pas jį. Visiems ekskursijos dalyviams (25 žmonėms) p. Froherzas, padedamas savo sūnaus, nedidelės užeigos savininko, parūpino gerus pietus. Jis papasakojo, kad jo sūnus už pietus paėmė tik 80 pfenigų. Vis dėlto senasis gerasis džentelmenas pastebėjo: „Jauni žmonės daug vaikšto. Jauni žmonės nori sočiai pavalgyti. Jūs esate mūsų svečiai.“ Taigi gerasis senelis liepė sūnui paruošti pietus ne už 80 pfenigų, o už 1 markę, o kainos skirtumą – 20 pfenigų vienam žmogui – sumokėjo iš savo kišenės. Taigi pietūs mums buvo labai gausūs, sotūs ir sveiki. Gerojo senojo pono Froherzo svetingumas mus nustebino dar labiau, nes jis pats nebuvo turtingas žmogus, o jo sūnus gyveno beveik skurdžiai.
Be abejo, parodoje mums buvo suteiktos ir reikiamos nuolaidos. Parodoje pamatėme, kaip toli pažengė tiek vokiečių teatro menas, tiek vokiečių teatrologija. Dauguma ekskursijos dalyvių taip pat turėjo galimybę išvykti į Harzo kalnus, į Brokeną, kuris lygumose užaugusiems jaunuoliams paliko neišdildomą įspūdį.
Kupini nuostabių įspūdžių keliavome iš Magdeburgo į Leipcigą, kuriame tegalėjome pabūti vos 8 valandas. Per šį laiką skubėjome šiek tiek susipažinti su miestu, aplankyti Tautų mūšio paminklą, universitetą ir vieną ar du institutus.
Kai iš Leipcigo atvykome į Drezdeną, mūsų jau laukė dr. Erichas Güntheris ir studentų organizacijos atstovai. Apie mūsų atvykimą juos informavo prof. dr. Engertas. Ponai mus pasveikino ir iš karto apgyvendino labai jaukiose ir patogiose patalpose, o tą patį vakarą parodė, kaip nuostabiai atrodo Drezdeno miestas gražų vasaros vakarą. Padedami ir remiami vietos studentų atstovų, aplankėme svarbiausias Drezdeno meno ir kultūros institucijas ir dalyvavome spektaklyje Valstybiniame teatre. Taip pat vieną dieną praleidome nuostabioje Saksonijos Šveicarijoje, kuria mūsų jaunimas negalėjo atsigėrėti. Buvo dar gražiau, nes diena pasitaikė saulėta ir giedra, o kalnų kraštovaizdis atsiskleidė visu grožiu.
Mūsų ekskursija truko lygiai 13 dienų. Per šį trumpą laiką pamatėme nepaprastai daug, o ekskursijos dalyviai pažino Vokietijos žmones ir jų kultūrą iš naujos, pozityvios pusės. Jums, gerbiamas pasiuntinybės patarėjau, ne paslaptis, kokią nuomonę apie mūsų Vakarų kaimynus ir slavų kultūros atstovus, apie germanų kultūrą skleidžia buvusios Rusijos valdžios sluoksniai. Jums taip pat ne paslaptis, kad šių per daugelį dešimtmečių paskleistų pažiūrų likučiai vis dar išlikę daugelyje mūsų viešosios erdvės vietų. Kita vertus, mūsų visuomenė turėjo galimybę artimiau susipažinti su vokiečių tauta tik sunkiu karo metu. Savaime suprantama, kad karo metas yra mažiausiai tinkamas laikas tautoms kultūriškai pažinti vienoms kitas; žinių stoka yra pagrindinis nesusipratimų, klaidingų sampratų ir prietarų šaltinis.
Todėl džiaugiuosi galėdamas pabrėžti, kad per ekskursiją mums pavyko parodyti mūsų jaunimui vokiečius ir vokiečių kultūrą tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Knyga ar paskaita niekada negali suteikti to, ką gali dovanoti ekskursija, t. y. pamatyti tikrą gyvenimą. Meilė gimsta pažįstant. Ir manau, kad galiu paliudyti, jog tokios meilės daigeliai jau auga daugelio mūsų ekskursijos dalyvių širdyse.
Dar kartą dėkodamas Jums už geranorišką pagalbą ir, būdamas įsitikinęs, kad vokiečių ir lietuvių tautų kultūrinis savitarpio supratimas ir bendradarbiavimas Jums ne mažiau svarbus nei man, norėčiau išreikšti gražią viltį, kad ir toliau remsite mano rengiamas jaunimo ekskursijas į vokiečių kraštą. Tikiuosi, kad ir toliau padėsite mano organizuojamoms jaunimo ekskursijoms į Vokietiją.
Priimkite mano didžiausią pagarbą.
Nuoširdžiai.“ (Balio Sruogos laiškas Freundtui, Kaunas, [1927], [mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 625, l. 1–5r)
Balys Sruoga, grįžęs iš ekskursijos, kuri truko nuo birželio mėn. 19 d. iki liepos mėn. 1 d., parašė išsamų straipsnį apie teatro parodą Magdeburge. Jis pirmiausia paaiškino, kodėl teatro paroda surengta ne didžiuosiuose Vokietijos miestuose, o nedideliame provincijos miestelyje Magdeburge, kuriame išsaugotos senos ir savitos tradicijos ir kuris garsėja gyventojų dosnumu (jie materialiai parėmė lietuvių studentus); apibūdino teatro parodą kaip ypatingą kultūros reiškinį; aprašė parodoje eksponuotus dalykus – teatro priemones, reikmenis; pasamprotavo, ko galima iš parodos pasimokyti; plačiau pristatė teatrines vokiečių organizacijas, kurios rūpinasi ne tik tautos teatrine, bet ir dvasine kultūra ([Be autoriaus], „Iš teatro parodos Magdeburge (Mūsų specialinio korespondento)“, in: Lietuvis, Kaunas, 1927-07-15, Nr. 155, p. 2–3; Idem, in: Ibid., 1927-07-26, Nr. 164, p. 2; Idem, in: op. cit., 1927-07-28, Nr. 166, p. 2–3; Idem, in: op. cit., 1927-08-18, Nr. 182, p. 2–3; dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 305–323).
9
Nusivarėm iki paskutinio. Tat iš Dresdeno
10
išvažiavom penktadienio rytą, pusėj 7, o buvom
11
Kaune
ta-pat
tąpat
dieną 11 val. vakaro.
12
Įspudžiu
Įspūdžių
daugybė, net pasakyti sunku.
13
Taigi nepykite, kad nebeužusukome.
14
Šiandie turėjome posėdį – rezultate su pirmuoju
15
kurjeriu gausite
''diplomatinį paketą''
„diplomatinį paketą“
– ten
16
bus biškis dešrų,
palengvicos
palengvicos
n
Note: Palengvica (palendvica) – kumpis, kiaulienos raumuo prie pat nugarkaulio.
ir 3 bonkos
17
krupniko.
krupniko.
n
Note: Krupnikas – saldi degtinė, virta su prieskoniais.
Mūsų noras
būtų
būtų,
kad tai sunau-
18
dotumet
dotumėt
bendrai – ir atstovybės tarnauto-
19
jai
jai,
ir studentai, kurie su mumis
20
vazojos. Norėjom laiškus rašyti – padėkos –
21
bet vienas
c
Critical note: bet ] p ras vienas
bet
beveik kiekvienas turi žmonių
22
Berlyne, kuriems norėtų ypatingai dėkoti
23
(vyrai ypač Tau,
Čerkeliunui,
Čerkeliūnui,
n
Note: Petras Čerkeliūnas (1893–1965) – pedagogas, visuomenininkas, 1927 m. Berlyno aukštesniosios technikos mokyklos ir Lietuvos universiteto absolventas. Nuo 1928-06-01 iki 1931-10-01 Lietuvos garbės konsulato Berlyne sekretorius.
Bulotai,
Bulotai,
n
Note: Kęstutis Bulota (1896–1941) – inžinierius statybininkas, sportininkas, 1927 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos studentas.
Mošinskui),
Mošinskui,
n
Note: Vytautas Mošinskis (1876–1955) – inžinierius energetikas, metalų technologas, 1927 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, buvęs Lietuvos atstovybės SSRS patarėjas, spaudos bendradarbis, žurnalo Technika redaktorius.
24
moters p.
Bronei
Bronei
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona.
ir
abe abiem
c
Critical note: abiem ] a c abe, p c abiem, cor iem pro e
astovybės atstovybės
c
Critical note: atstovybės ] cor pro astovybės, ins pri t
atstovybės
panelėm.
panelėm).
25
Bet kaip čia su laiškais
išeis
išeis,
dar
aš nežinia
c
Critical note: nežinia ] cor pro aš, cor ne pro aš
nežinia
–
26
aš rytoj noriu būtinai išvažiuoti
27
sodžiun
sodžiun
n
Note: Balys Sruoga skubėjo į Būgius, kur jo laukė žmona.
– laiko maža
visai
visai.
28
Plosčiu
Ploščių
ir binoklį su
Jazbučiu
Jazbučiu
n
Note: Jurgis Jazbutis (1897–1965) – Bronislavos Sruogienės brolis.
pasiuntėm
29
iš Dresdeno – ačiū.
30
Ačiū už viską. Labų dienų
visie◊s
c
Critical note: visie[m]s ] ill m
visie◊s
visie[m]s.
31
Tav◊
c
Critical note: Tav[o] ] abs fl -o
Tav◊
Tav[o]
Ba◊◊s
c
Critical note: Ba[ly]s ] sign, abs ly
Ba◊◊s
Ba[ly]s
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
32
3
liep◊s
c
Critical note: liep[o]s ] ill o
p
Physical note: [1r] //
liep◊s
liep[o]s

Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 2
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausiasis Balio Sruogos brolis, diplomatas, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, o vėliau konsulinio skyriaus vedėju. Jis buvo vienas artimiausių ir geriausių Balio Sruogos talkininkų, planuojant išvykas į užsienį. Balys Sruoga į jį ne kartą kreipėsi ieškodamas pagalbos ir patarimų dėl palankesnių sąlygų lietuvių ekskursantams sudarymo Vokietijoje.
a3
Line number 5
Note: Brocken – kalnas Vokietijoje; Harco kalnų aukščiausia viršūnė – 1 142 metrai.
a3
Line number 5
Note: Thale – miestas rytinėje Vokietijoje, Harco kalnuose, kur yra teatras po atviru dangumi ir zoologijos sodas.
a3
Line number 6
Note: Säch.[sische] Schweiz – Saksonijos Šveicarija, kalnai Vokietijoje ir Čekijoje, abipus Elbės, – taip vadinamas Elbės Smiltaininių kalnų vaizdingas kraštovaizdis.
a3
Line number 6
Note: Wehlen – miestelis Saksonijos Šveicarijoje.
a3
Line number 7
Note: Bastei – vaizdingos bokštus primenančios uolos ir tiltas Saksonijos Šveicarijoje.
a3
Line number 7
Note: Schwedenlöcher – tarpeklis netoli Ratheno gyvenvietės Saksonijos Šveicarijoje.
a3
Line number 7
Note: Amselfall – krioklys Saksonijos Šveicarijoje, netoli nuo Bastei uolų.
a3
Line number 7
Note: Rathen – miestelis Elbės Smiltaininiuose kalnuose, Saksonijoje, Vokietijoje.
a3
Line number 8
Note: Brand-Erbisdorf – nedidelis miestelis Saksonijos Šveicarijoje.
a3
Line number 8
Note: Bad Schandau – miestas Saksonijos Šveicarijoje.
a3
Line number 8
Note: Balys Sruoga 1927 m. Lietuvos universiteto studentams, teatro seminaro dalyviams, organizavo ekskursiją į Vokietiją – Magdeburgą, Berlyną, Drezdeną. Ši išvyka turėjo specialų teatrinį tikslą – tuo metu Magdeburge vyko teatro meno paroda.
1927 m. ekskursijoje dalyvavo šie žmonės: Antanas Sutkus, Jadvyga Oškinaitė, Nastė Jurašiūnaitė, Liucija Tvirbutienė, Ipolitas Tvirbutas, Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Antanina Bičkaitė, Henrikas Blazas, Petras Babickas, Kazė Kudirkaitė, Vladas Pryšmantas, Vera Sotnikovaitė, Elena Vilčinskaitė, Juozas Tarvydas, Kazys Jankauskas, Jonas Kardelis, Alfonsas Gučas, Aldona Čarneckaitė-Birutienė, Marija Nemeikšaitė, Jurgis Jazbutis. Ekskursijai vadovavo Balys Sruoga (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: BSR 17-II, 2023, p. 41). Kadangi ekskursijoje dalyvavo ir keli čia įvardyti Balio Sruogos vadovaujamo teatro seminaro dalyviai, tad ir pati kelionė vyko šio seminaro vardu.
Balys Sruoga, ruošdamasis ekskursijai ir grįžęs iš jos, susirašinėjo su Vokietijos atstovais - išliko tik du vokiečių kalba rašyti jo laiškai, kuriuose aptartos šios išvykos detalės: prašyta nuolaidų kelionei, plačiau aprašyta pati kelionė:
„Aš, žemiau pasirašęs Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Slavų filologijos ir lyginamosios teatrologijos katedros dėstytojas ir valstybės subsidijuojamos Kauno teatro mokyklos mokytojas, kartu su 12 savo teatro istorijos seminaro studentų ir 5 teatro mokyklos mokiniais ketinu vykti į pažintinę kelionę, kurioje dalyvautų 17 asmenų ir vienas režisierius (18 žmonių), į ,,Vokietijos teatro parodą“ Magdeburge, kurios metu dalyviai taip pat aplankys Berlyno ir Drezdeno teatrus.
Studentams ir mokiniams iš skurdesnių šeimų 50 proc. nuolaida, kurią suteiktų Karaliaučiaus geležinkelio direkcija, dar nepakankama, kad kelionė būtų įmanoma. Atsižvelgdamas į tai, kad numatoma pažintinė išvyka skirta jauniesiems dalyviams, siekiantiems įgyti žinių apie Vokietijos kultūrą ir išmokti ją vertinti, žemiau pasirašęs asmuo, kuris pats keletą metų studijavo Miunchene, prašo Vokietijos pasiuntinybės geranoriškai surasti būdą, kaip atskiriems dalyviams sumažinti kelionės kainą maždaug iki 25 %.
Su didžiausia pagarba.“
(Balio Sruogos laiškas Vokietijos pasiuntinybei Lietuvoje, Kaunas, 1927-03-15, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 624, l. 1r);
„Gerbiamas patarėjau!
Leiskite mano ekskursijos dalyvių vardu nuoširdžiai padėkoti už geranorišką pagalbą, kurią suteikėte mūsų ekskursijai. Be Jūsų nuoširdžios pagalbos, visa ekskursija tikriausiai nebūtų buvusi įmanoma arba bent jau nebūtų buvusi tokia turininga ir maloni, nes ekskursijos dalyviai nebūtų galėję mėgautis čia praleistu laiku.
Ekskursija buvo ypač sėkminga. Universiteto ekskursijos grupė (13 žmonių) su Teatro mokyklos ekskursijos grupe (taip pat 13 žmonių) keliavo į Vokietiją ir išbuvo iki Magdeburgo.
Pakeliui į Berlyną, kaip ir likusioje mūsų kelionėje po Vokietiją, šios šalies geležinkelių vadovybė suteikė mums visas įmanomas sąlygas. Šie patogumai buvo labai svarbūs mūsų ekskursijoms, nes be jų nebūtų buvę įmanoma keliauti.
Be to, turiu pabrėžti, kad Vokietijos geležinkelio darbuotojai buvo labai mandagūs, ir pastebėjome, kad jie stengėsi mums padėti, todėl mūsų ekskursija tapo lengvesnė ir malonesnė. Berlyne praleidome visas 5 dienas. Nakvynės vietas įsirengėme padedami ten studijuojančių lietuvių; jos buvo primityvios, bet tai kėlė daug juoko. Pietavome Berlyno universiteto studentų valgykloje, kur buvome sutikti kaip seni draugai. Viešnagės Berlyne metu laiką leidome taip: rytais (išvykdavome 8 val.) lankėme muziejus, galerijas ir meno įstaigas. Veikla buvo tiek intensyvi, kiek tik leido mūsų jaunatviškos jėgos. Apžiūrėjome visus svarbiausius Berlyno meno muziejus. Po pietų aplankėme tokias įdomias vietas, kaip Zoologijos sodas, Akvariumas, Karališkieji rūmai, Planetariumas ir t. t. Vakarais nuolat eidavome į teatrą. Po spektaklio kartais pasinaudodavome proga stebėti didmiesčio gyvenimą prie alaus bokalo. Laikas buvo išnaudojamas beveik iki paskutinės minutės, miegui likdavo tik 5–6 valandos.
Visose Berlyno institucijose buvome labai šiltai priimti ypač dėl Jūsų, gerbiamasis patarėjau, geranoriškos rekomendacijos. Į visus muziejus buvo taikomos nuolaidos, o į kai kurias meno įstaigas buvome įleisti nemokamai. Mūsų situaciją ypač palengvino profesoriaus Reinhardto įkurtas teatras, kur už nedidelį mokestį gavome geriausias vietas. Išpardavus bilietus, mums vis tiek buvo suteikta galimybė patekti į teatrą. Savaime suprantama, kad tai mums labai daug reiškė ir paliko neišdildomą įspūdį. Berlyno teatrai mus įtikino: kol egzistuoja Reinhardto ir Barnowskio teatrai, pasaulyje nėra ir negali būti jokios teatro krizės, nes vokiečių tauta dabar pasiekė aukščiausią lygį ir tikrą teatro meno suklestėjimą.
Be to, ekskursijos dalyviai, technikos studentai, lankėsi Technikos universitete ir Siemensstadt mieste. Kita ekskursantų grupė vyko į Potsdamą pasigrožėti nuostabiais senaisiais pastatais.
Susižavėję Berlyno kultūros turtais, kupini gražiausių prisiminimų, vykome į didingų legendų miestą, į senąjį Magdeburgą, kur mus sudomino Teatro paroda. Magdeburge buvome sutikti dar šilčiau nei Berlyne. Magdeburgo teatro parodos vadovybė miesto gyventojams išplatino kreipimąsi, prašydama priimti iš Lietuvos atvykstančius studentus. Tuomet suvažiavo kelios šeimos ir nemokamai priėmė keletą studentų. Nepaisant to, kad Parodos metu miestas buvo perpildytas, Parodos komitetas suteikė labai pigią nakvynę kitiems ekskursijos dalyviams. Iš Magdeburgo gyventojų ponas Froherzas parodė ypatingą šilumą ir, sakyčiau, tėvišką rūpestį mūsų jaunimu. Du studentai liko pas jį. Visiems ekskursijos dalyviams (25 žmonėms) p. Froherzas, padedamas savo sūnaus, nedidelės užeigos savininko, parūpino gerus pietus. Jis papasakojo, kad jo sūnus už pietus paėmė tik 80 pfenigų. Vis dėlto senasis gerasis džentelmenas pastebėjo: „Jauni žmonės daug vaikšto. Jauni žmonės nori sočiai pavalgyti. Jūs esate mūsų svečiai.“ Taigi gerasis senelis liepė sūnui paruošti pietus ne už 80 pfenigų, o už 1 markę, o kainos skirtumą – 20 pfenigų vienam žmogui – sumokėjo iš savo kišenės. Taigi pietūs mums buvo labai gausūs, sotūs ir sveiki. Gerojo senojo pono Froherzo svetingumas mus nustebino dar labiau, nes jis pats nebuvo turtingas žmogus, o jo sūnus gyveno beveik skurdžiai.
Be abejo, parodoje mums buvo suteiktos ir reikiamos nuolaidos. Parodoje pamatėme, kaip toli pažengė tiek vokiečių teatro menas, tiek vokiečių teatrologija. Dauguma ekskursijos dalyvių taip pat turėjo galimybę išvykti į Harzo kalnus, į Brokeną, kuris lygumose užaugusiems jaunuoliams paliko neišdildomą įspūdį.
Kupini nuostabių įspūdžių keliavome iš Magdeburgo į Leipcigą, kuriame tegalėjome pabūti vos 8 valandas. Per šį laiką skubėjome šiek tiek susipažinti su miestu, aplankyti Tautų mūšio paminklą, universitetą ir vieną ar du institutus.
Kai iš Leipcigo atvykome į Drezdeną, mūsų jau laukė dr. Erichas Güntheris ir studentų organizacijos atstovai. Apie mūsų atvykimą juos informavo prof. dr. Engertas. Ponai mus pasveikino ir iš karto apgyvendino labai jaukiose ir patogiose patalpose, o tą patį vakarą parodė, kaip nuostabiai atrodo Drezdeno miestas gražų vasaros vakarą. Padedami ir remiami vietos studentų atstovų, aplankėme svarbiausias Drezdeno meno ir kultūros institucijas ir dalyvavome spektaklyje Valstybiniame teatre. Taip pat vieną dieną praleidome nuostabioje Saksonijos Šveicarijoje, kuria mūsų jaunimas negalėjo atsigėrėti. Buvo dar gražiau, nes diena pasitaikė saulėta ir giedra, o kalnų kraštovaizdis atsiskleidė visu grožiu.
Mūsų ekskursija truko lygiai 13 dienų. Per šį trumpą laiką pamatėme nepaprastai daug, o ekskursijos dalyviai pažino Vokietijos žmones ir jų kultūrą iš naujos, pozityvios pusės. Jums, gerbiamas pasiuntinybės patarėjau, ne paslaptis, kokią nuomonę apie mūsų Vakarų kaimynus ir slavų kultūros atstovus, apie germanų kultūrą skleidžia buvusios Rusijos valdžios sluoksniai. Jums taip pat ne paslaptis, kad šių per daugelį dešimtmečių paskleistų pažiūrų likučiai vis dar išlikę daugelyje mūsų viešosios erdvės vietų. Kita vertus, mūsų visuomenė turėjo galimybę artimiau susipažinti su vokiečių tauta tik sunkiu karo metu. Savaime suprantama, kad karo metas yra mažiausiai tinkamas laikas tautoms kultūriškai pažinti vienoms kitas; žinių stoka yra pagrindinis nesusipratimų, klaidingų sampratų ir prietarų šaltinis.
Todėl džiaugiuosi galėdamas pabrėžti, kad per ekskursiją mums pavyko parodyti mūsų jaunimui vokiečius ir vokiečių kultūrą tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Knyga ar paskaita niekada negali suteikti to, ką gali dovanoti ekskursija, t. y. pamatyti tikrą gyvenimą. Meilė gimsta pažįstant. Ir manau, kad galiu paliudyti, jog tokios meilės daigeliai jau auga daugelio mūsų ekskursijos dalyvių širdyse.
Dar kartą dėkodamas Jums už geranorišką pagalbą ir, būdamas įsitikinęs, kad vokiečių ir lietuvių tautų kultūrinis savitarpio supratimas ir bendradarbiavimas Jums ne mažiau svarbus nei man, norėčiau išreikšti gražią viltį, kad ir toliau remsite mano rengiamas jaunimo ekskursijas į vokiečių kraštą. Tikiuosi, kad ir toliau padėsite mano organizuojamoms jaunimo ekskursijoms į Vokietiją.
Priimkite mano didžiausią pagarbą.
Nuoširdžiai.“ (Balio Sruogos laiškas Freundtui, Kaunas, [1927], [mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 625, l. 1–5r)
Balys Sruoga, grįžęs iš ekskursijos, kuri truko nuo birželio mėn. 19 d. iki liepos mėn. 1 d., parašė išsamų straipsnį apie teatro parodą Magdeburge. Jis pirmiausia paaiškino, kodėl teatro paroda surengta ne didžiuosiuose Vokietijos miestuose, o nedideliame provincijos miestelyje Magdeburge, kuriame išsaugotos senos ir savitos tradicijos ir kuris garsėja gyventojų dosnumu (jie materialiai parėmė lietuvių studentus); apibūdino teatro parodą kaip ypatingą kultūros reiškinį; aprašė parodoje eksponuotus dalykus – teatro priemones, reikmenis; pasamprotavo, ko galima iš parodos pasimokyti; plačiau pristatė teatrines vokiečių organizacijas, kurios rūpinasi ne tik tautos teatrine, bet ir dvasine kultūra ([Be autoriaus], „Iš teatro parodos Magdeburge (Mūsų specialinio korespondento)“, in: Lietuvis, Kaunas, 1927-07-15, Nr. 155, p. 2–3; Idem, in: Ibid., 1927-07-26, Nr. 164, p. 2; Idem, in: op. cit., 1927-07-28, Nr. 166, p. 2–3; Idem, in: op. cit., 1927-08-18, Nr. 182, p. 2–3; dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 305–323).
a3
Line number 16
Note: Palengvica (palendvica) – kumpis, kiaulienos raumuo prie pat nugarkaulio.
a3
Line number 17
Note: Krupnikas – saldi degtinė, virta su prieskoniais.
a1
Line number 21
Critical note: bet ] p ras vienas
a3
Line number 23
Note: Petras Čerkeliūnas (1893–1965) – pedagogas, visuomenininkas, 1927 m. Berlyno aukštesniosios technikos mokyklos ir Lietuvos universiteto absolventas. Nuo 1928-06-01 iki 1931-10-01 Lietuvos garbės konsulato Berlyne sekretorius.
a3
Line number 23
Note: Kęstutis Bulota (1896–1941) – inžinierius statybininkas, sportininkas, 1927 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos studentas.
a3
Line number 23
Note: Vytautas Mošinskis (1876–1955) – inžinierius energetikas, metalų technologas, 1927 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, buvęs Lietuvos atstovybės SSRS patarėjas, spaudos bendradarbis, žurnalo Technika redaktorius.
a3
Line number 24
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona.
a1
Line number 24
Critical note: abiem ] a c abe, p c abiem, cor iem pro e
a1
Line number 24
Critical note: atstovybės ] cor pro astovybės, ins pri t
a1
Line number 25
Critical note: nežinia ] cor pro aš, cor ne pro aš
a3
Line number 27
Note: Balys Sruoga skubėjo į Būgius, kur jo laukė žmona.
a3
Line number 28
Note: Jurgis Jazbutis (1897–1965) – Bronislavos Sruogienės brolis.
a1
Line number 30
Critical note: visie[m]s ] ill m
a1
Line number 31
Critical note: Tav[o] ] abs fl -o
a1
Line number 31
Critical note: Ba[ly]s ] sign, abs ly
a3
Line number 31
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
a1
Line number 32
Critical note: liep[o]s ] ill o
a1
Line number 32
Physical note: [1r] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1927_07_03_js_1r.jpgX (Close panel)
image
1927_07_03_js_1v.jpgX (Close panel)
image