Juozapui Sruogai, 1928-12-21

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, 1928-12-21

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 263. Laiškas. Be vietos. Lokalizuota pagal turinį. Rašyta 22,6 × 28,5 cm gelstelėjusio, pailgais langeliais popieriaus su vandenženkliu (užrašas: M.-K. / PAPIER.) lape (1r) parkeriu (šviesiai mėlynu rašalu). Viršuje, kairėje pusėje, prierašas pieštuku Juozapo Sruogos ranka: „Un-to reikalas“. Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės; sąvaržėlės paliktos rūdžių žymės. Viršuje sąsagėlių paliktos rūdžių žymės. Kairysis kraštas nelygus, plėšta. Yra įplyšimų. Be voko. 1959-01-18 perdavė Juozapo Sruogos dukra Jolita Sruogaitė. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 106. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1928-12-21: Genetinis
  • Witness a2: 1928-12-21: Diplomatinis
  • Witness a3: 1928-12-21: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1928-12-21, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1928_12_21_js.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1928-12-21: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Mielas
Juozap◊!
Juozap[ai]!
1
Mielas
Juozap◊!
c
Critical note: Juozap[ai] ] ill fl -ai
Juozap◊!
Juozap[ai]!
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, vėliau konsulinio skyriaus vedėju.
2
Žinau, kad mane bari – ir pyksti. Kaltas esu – bet norėčiau,
3
kiek
mokėdamas
mokėdamas,
pasiteisinti.
4
Beveik drauge su Tavo laišku ir pinigais vasaros pabaigoj
5
gavau
Bugiuose
Būgiuose
pranešimą iš Kauno,
kad
kad,
einant Universiteto
6
reformos
reformos
n
Note: Ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras 1927 m. vasario mėn. 25 d. iškėlė mintį dėl Lietuvos universiteto reformos – fakultetų sujungimo, skyrių ir katedrų skaičiaus sumažinimo. O jau 1928 m. rudenį apie reformos mastą Humanitarinių mokslų fakultete rašyta: „Iš buvusių jo 18 katedrų lieka tik 9. Vadinas, ir šiame fakultete katedrų skaičius sumažinamas per pusę. Be to, šis fakultetas nustoja ir savo ligšiolinio gana griozdiško vardo, būtent, jis pavadinamas Istorijos-filologijos fakultetu. Jo katedros taip pertvarkomos, kad mokslas dėl to negalės nukentėt“ (plačiau žr. [Be autoriaus], „Aukštosios mokyklos reforma“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1928-09-01, Nr. 173, p. 1).
projektu, aš esu išbraukiamas –
reiškia
reiškia,
nustoju vie-
7
tos su kitomis maloniausiomis
perspektyvomis.
perspektyvomis.
n
Note: Pranešimas apie pertvarką Lietuvos universitete, adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Bet žinoma, kad jis į valstybės laikraštį Lietuvos aidas 1928 m. vasarą, prieš išvykdamas į ekskursiją po Vokietiją ir Austriją, pats, prisidengęs slapyvardžiais, parašė keletą straipsnių apie Lietuvo universiteto reformos poreikį ir principą – „mažiau išleidžiant pasiekti didesnio mokslingumo“ (V. S-s, „Universiteto reforma ir opozicija“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1928-06-15, Nr. 108, p. 2).
Balys Sruoga aiškino būtinybę atsisakyti paralelinių katedrų visame universitete, o sutaupytas lėšas skirti „knygoms ir mokslo priemonėms“ (Ibid., p. 4).
8
Suprantama, kad tuo dalyku labai susirūpinau, tuoj
9
išvykau į Kauną, – bet ir čia tas pat. Visą laiką – nei pakar-
10
tas, nei paleistas. Visą laiką
upas
ūpas
buvo baisiai blogas, –
11
savo tat
c
Critical note: tat ] cor pro savo
tat
nieko ir nerašiau – ką čia savo bėdomis dar kitiems
12
galvas kvaršinsiu.
13
Padėtis ir dabar – nei paaiškėjo, nei pasikeitė. Kol kas
14
ir dabar tebesu išbrauktas, nors faktiškai – tebedirbu.
15
Kada Universiteto reforma bus ir kokia ji bus – niekas
16
nieko nežino
. (
c
Critical note: nežino ( ] p ver cor si ( pro interp .
projektas –
(projektas –
(projektas
skaudziai
skaudžiai
liečia ir
Kazim.
Kazim.
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925 m. baigė Sankt Galleno prekybos institutą Šveicarijoje. 1928 m. jis Šveicarijoje, Berno universitete, rašė ekonomikos profilio daktaro disertaciją. Po disertacijos gynimo Kazimieras Sruoga galvojo ieškotis darbo reformuojamo Lietuvos universiteto Ekonomikos fakultete, nes nenorėjo dirbti Finansų ministerijoje, nors ir buvo gavęs iš jos stipendiją studijoms. Todėl Kazimieras Sruoga prašė Balio Sruogos pagalbos: „...aš vis tik manau, kad geriausia man būtų su tau pradėti tą lankymąsi pas Universiteto ponus“ (Kazimiero Sruogos laiškas Baliui Sruogai, Kaunas, [1929]-07-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 1r).
Kazimieras Sruoga, dar būdamas Berne, rašė ir Balio Sruogos žmonai, teiravosi dėl situacijos Lietuvos universitete, prašė jos patarimų: „Pas mus jau pasibaigė vasaros semestras, aš buvau manęs Lietuvon parvažiuoti, bet dar ankstoka. Todėl pirma nusprendžiau paprašyti Tavęs informacijų. Daug rašo apie Universiteto reformą, tai turbūt ir mano kandidatūrą „sureformus“? Tu, be abejo, apie tai geriau informuota. Juk rašė, kad Ekonominį skyrių apskritai panaikins. Šiaip ar taip, bet man turbūt iš mandagumo ir reikalo reikėtų apie savo „darbus“ parašyti kam nors į Universitetą. Gal p. Biržiškai? Bet kur jam laišką siųsti – į Kauną, o gal jis atostogauja? O gal du pranešimu daryti, vieną prof. Leonui kaipo dekanui, o antrą Biržiškai? Tai gal patartum, kaip daryti? O gal visai nebėra reikalo, jeigu Ekonominį skyrių panaikins? O gal vis tiek rašyti taip, lyg aš apie tai nieko nežinočiau? Ponui Švietimo Ministeriui išsiunčiau šiandieną ilgą raportą su įvairiais dokumentais ir net mano disertacijos dispozicija, mat jau disertacija šiek tiek pažengė pirmyn, pagaminau dispoziciją, profesorius patvirtino. Galbūt atrodys, kad dispoziciją sustatyt tai pusvalandžio darbas, bet čia visuomet „kommt darauf an“ [vok „tai priklauso“, – NM].
Mane profesorius labai prigąsdino, sakydamas, nors dispozicija ir gera, bet piniginės (sk. apie pinigus) temos yra visų sunkiausios ir sako, kad tai greičiau darbas profesoriaus, o ne studento. Bet aš pasilikau prie savo ir tęsiu toliau. Mano profesorius, pasirodo, geras pažįstamas prof. Jurgučio, buvęs Lietuvoj ir kartą šnapsę gėręs. Jis man dar net tokį raščiuką prie prof. Jurgučio ir, žinoma, sakė, kad aš baigdamas disertaciją būtinai dar turiu parvažiuoti Kaunan ir tais reikalais su atatinkamais žmonėmis pasikalbėti. Taigi kelionė neišvengiama, bet dar vėliau. Svarbiausia aš, žinoma, bijau, kad man stipendijos neatimtų. Tuomet tai viskas žūtų“ (Kazimiero Sruogos laiškas Vandai Sruogienei, iš Berno – į Būgius, [1928]-07-22, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 1r–v).
Kazimieras Sruoga, grįžęs į Lietuvą iš Šveicarijos, kur 1929 m. Berno universitete apgynė daktaro disertaciją, įsidarbino ne Lietuvos universitete, kur bičiulių dėka buvo tapęs „kandidatu Juridiniam fakultete“ (Kazimiero Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Sankt Galleno – į Kauną, [1928]-05-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 2v), o tapo Lietuvos Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėju.
reikalus).
17
Šį semestrą man teko ypač daug
dirbti.
dirbti.
n
Note: Balys Sruoga kartu su muzikologu Viktoru Žadeika tuo metu rašė monografiją Kipras Petrauskas, kuri išleista 1929 m.
Sunerimęs dėl savo ateities universitete Balys Sruoga Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui Vincui Krėvei rašė: „Jei reikėtų, informacijoms: „Spindulio“ spaustuvė baigia spausdinti mano didesnį darbą (12 lankų) – monografiją apie Petrauską, kuri yra parašyta anaiptol ne blogiau, negu, pav., analoginiai rusų leidiniai apie Sobinovą ar Šaliapiną“ (Balio Sruogos laiškas Vincui Krėvei, po 1928-09-01, iš Būgių – į Kauną, in: LLTI BR, f. 51, b. 176, l. 1r).
Balys Sruoga parašė monografijos biografinius skyrius. „Puošni knyga buvo išleista dainininko jubiliejui, o parašyti ją paskatino, be kita ko, įspūdžiai, kuriuos rašytojas patyrė, žiūrėdamas vieną geriausių K. Petrausko vaidmenų – Lohengriną“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 228).
Kai gyveni
18
pasineręs
pasinėręs
į darbą – ir visą laiką
kuobiauriausias
kuo bjauriausias
upas
ūpas
–
19
tai net ir laiškų rašyti nesinori. Vis maniau, gal padėtis
20
paaiškės, bet ir šiandie dar neaišku.
Paaiškes
Paaiškės
gal už savaitės,
21
gal už
mėnesio mėnesių ,
c
Critical note: mėnesių ] cor fl -[i]ų pro -o
mėnesių,
gal už metų, gal iš viso jokios reformos
22
nebus – bet nervų prigadina sočiai. Šioj
23
pakartoj padėty teks praleisti ir
Kalėdos . ( Bugiuose).
c
Critical note: Kalėdos ( ] p ver cor si ( pro interp .
Kalėdos (Bugiuose).
Kalėdos (Būgiuose).
n
Note: Būgiai, Vandos Daugirdaitė-Sruogienės tėviškė, netoli Viekšnių esantis Kazimiero Daugirdo ūkis.
24
Tai suprask – ir nesibark.
25
Geriausių linkėjimų Tau ir p. Bronei
26
nuo Vandos, Daliuko ir
manes
manęs.
27
TavBalys
c
Critical note: Tav[o] Balys ] sign, ill fl
TavBalys
Tav[o] Balys
28
1928, gr.
21 d.
p
Physical note: [1r] //
21 d.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1928-12-21: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Mielas
Juozap◊!
Juozap[ai]!
1
Mielas
Juozap◊!
c
Critical note: Juozap[ai] ] ill fl -ai
Juozap◊!
Juozap[ai]!
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, vėliau konsulinio skyriaus vedėju.
2
Žinau, kad mane bari – ir pyksti. Kaltas esu – bet norėčiau,
3
kiek
mokėdamas
mokėdamas,
pasiteisinti.
4
Beveik drauge su Tavo laišku ir pinigais vasaros pabaigoj
5
gavau
Bugiuose
Būgiuose
pranešimą iš Kauno,
kad
kad,
einant Universiteto
6
reformos
reformos
n
Note: Ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras 1927 m. vasario mėn. 25 d. iškėlė mintį dėl Lietuvos universiteto reformos – fakultetų sujungimo, skyrių ir katedrų skaičiaus sumažinimo. O jau 1928 m. rudenį apie reformos mastą Humanitarinių mokslų fakultete rašyta: „Iš buvusių jo 18 katedrų lieka tik 9. Vadinas, ir šiame fakultete katedrų skaičius sumažinamas per pusę. Be to, šis fakultetas nustoja ir savo ligšiolinio gana griozdiško vardo, būtent, jis pavadinamas Istorijos-filologijos fakultetu. Jo katedros taip pertvarkomos, kad mokslas dėl to negalės nukentėt“ (plačiau žr. [Be autoriaus], „Aukštosios mokyklos reforma“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1928-09-01, Nr. 173, p. 1).
projektu, aš esu išbraukiamas –
reiškia
reiškia,
nustoju vie-
7
tos su kitomis maloniausiomis
perspektyvomis.
perspektyvomis.
n
Note: Pranešimas apie pertvarką Lietuvos universitete, adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Bet žinoma, kad jis į valstybės laikraštį Lietuvos aidas 1928 m. vasarą, prieš išvykdamas į ekskursiją po Vokietiją ir Austriją, pats, prisidengęs slapyvardžiais, parašė keletą straipsnių apie Lietuvo universiteto reformos poreikį ir principą – „mažiau išleidžiant pasiekti didesnio mokslingumo“ (V. S-s, „Universiteto reforma ir opozicija“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1928-06-15, Nr. 108, p. 2).
Balys Sruoga aiškino būtinybę atsisakyti paralelinių katedrų visame universitete, o sutaupytas lėšas skirti „knygoms ir mokslo priemonėms“ (Ibid., p. 4).
8
Suprantama, kad tuo dalyku labai susirūpinau, tuoj
9
išvykau į Kauną, – bet ir čia tas pat. Visą laiką – nei pakar-
10
tas, nei paleistas. Visą laiką
upas
ūpas
buvo baisiai blogas, –
11
savo tat
c
Critical note: tat ] cor pro savo
tat
nieko ir nerašiau – ką čia savo bėdomis dar kitiems
12
galvas kvaršinsiu.
13
Padėtis ir dabar – nei paaiškėjo, nei pasikeitė. Kol kas
14
ir dabar tebesu išbrauktas, nors faktiškai – tebedirbu.
15
Kada Universiteto reforma bus ir kokia ji bus – niekas
16
nieko nežino
. (
c
Critical note: nežino ( ] p ver cor si ( pro interp .
projektas –
(projektas –
(projektas
skaudziai
skaudžiai
liečia ir
Kazim.
Kazim.
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925 m. baigė Sankt Galleno prekybos institutą Šveicarijoje. 1928 m. jis Šveicarijoje, Berno universitete, rašė ekonomikos profilio daktaro disertaciją. Po disertacijos gynimo Kazimieras Sruoga galvojo ieškotis darbo reformuojamo Lietuvos universiteto Ekonomikos fakultete, nes nenorėjo dirbti Finansų ministerijoje, nors ir buvo gavęs iš jos stipendiją studijoms. Todėl Kazimieras Sruoga prašė Balio Sruogos pagalbos: „...aš vis tik manau, kad geriausia man būtų su tau pradėti tą lankymąsi pas Universiteto ponus“ (Kazimiero Sruogos laiškas Baliui Sruogai, Kaunas, [1929]-07-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 1r).
Kazimieras Sruoga, dar būdamas Berne, rašė ir Balio Sruogos žmonai, teiravosi dėl situacijos Lietuvos universitete, prašė jos patarimų: „Pas mus jau pasibaigė vasaros semestras, aš buvau manęs Lietuvon parvažiuoti, bet dar ankstoka. Todėl pirma nusprendžiau paprašyti Tavęs informacijų. Daug rašo apie Universiteto reformą, tai turbūt ir mano kandidatūrą „sureformus“? Tu, be abejo, apie tai geriau informuota. Juk rašė, kad Ekonominį skyrių apskritai panaikins. Šiaip ar taip, bet man turbūt iš mandagumo ir reikalo reikėtų apie savo „darbus“ parašyti kam nors į Universitetą. Gal p. Biržiškai? Bet kur jam laišką siųsti – į Kauną, o gal jis atostogauja? O gal du pranešimu daryti, vieną prof. Leonui kaipo dekanui, o antrą Biržiškai? Tai gal patartum, kaip daryti? O gal visai nebėra reikalo, jeigu Ekonominį skyrių panaikins? O gal vis tiek rašyti taip, lyg aš apie tai nieko nežinočiau? Ponui Švietimo Ministeriui išsiunčiau šiandieną ilgą raportą su įvairiais dokumentais ir net mano disertacijos dispozicija, mat jau disertacija šiek tiek pažengė pirmyn, pagaminau dispoziciją, profesorius patvirtino. Galbūt atrodys, kad dispoziciją sustatyt tai pusvalandžio darbas, bet čia visuomet „kommt darauf an“ [vok „tai priklauso“, – NM].
Mane profesorius labai prigąsdino, sakydamas, nors dispozicija ir gera, bet piniginės (sk. apie pinigus) temos yra visų sunkiausios ir sako, kad tai greičiau darbas profesoriaus, o ne studento. Bet aš pasilikau prie savo ir tęsiu toliau. Mano profesorius, pasirodo, geras pažįstamas prof. Jurgučio, buvęs Lietuvoj ir kartą šnapsę gėręs. Jis man dar net tokį raščiuką prie prof. Jurgučio ir, žinoma, sakė, kad aš baigdamas disertaciją būtinai dar turiu parvažiuoti Kaunan ir tais reikalais su atatinkamais žmonėmis pasikalbėti. Taigi kelionė neišvengiama, bet dar vėliau. Svarbiausia aš, žinoma, bijau, kad man stipendijos neatimtų. Tuomet tai viskas žūtų“ (Kazimiero Sruogos laiškas Vandai Sruogienei, iš Berno – į Būgius, [1928]-07-22, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 1r–v).
Kazimieras Sruoga, grįžęs į Lietuvą iš Šveicarijos, kur 1929 m. Berno universitete apgynė daktaro disertaciją, įsidarbino ne Lietuvos universitete, kur bičiulių dėka buvo tapęs „kandidatu Juridiniam fakultete“ (Kazimiero Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Sankt Galleno – į Kauną, [1928]-05-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 2v), o tapo Lietuvos Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėju.
reikalus).
17
Šį semestrą man teko ypač daug
dirbti.
dirbti.
n
Note: Balys Sruoga kartu su muzikologu Viktoru Žadeika tuo metu rašė monografiją Kipras Petrauskas, kuri išleista 1929 m.
Sunerimęs dėl savo ateities universitete Balys Sruoga Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui Vincui Krėvei rašė: „Jei reikėtų, informacijoms: „Spindulio“ spaustuvė baigia spausdinti mano didesnį darbą (12 lankų) – monografiją apie Petrauską, kuri yra parašyta anaiptol ne blogiau, negu, pav., analoginiai rusų leidiniai apie Sobinovą ar Šaliapiną“ (Balio Sruogos laiškas Vincui Krėvei, po 1928-09-01, iš Būgių – į Kauną, in: LLTI BR, f. 51, b. 176, l. 1r).
Balys Sruoga parašė monografijos biografinius skyrius. „Puošni knyga buvo išleista dainininko jubiliejui, o parašyti ją paskatino, be kita ko, įspūdžiai, kuriuos rašytojas patyrė, žiūrėdamas vieną geriausių K. Petrausko vaidmenų – Lohengriną“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 228).
Kai gyveni
18
pasineręs
pasinėręs
į darbą – ir visą laiką
kuobiauriausias
kuo bjauriausias
upas
ūpas
–
19
tai net ir laiškų rašyti nesinori. Vis maniau, gal padėtis
20
paaiškės, bet ir šiandie dar neaišku.
Paaiškes
Paaiškės
gal už savaitės,
21
gal už
mėnesio mėnesių ,
c
Critical note: mėnesių ] cor fl -[i]ų pro -o
mėnesių,
gal už metų, gal iš viso jokios reformos
22
nebus – bet nervų prigadina sočiai. Šioj
23
pakartoj padėty teks praleisti ir
Kalėdos . ( Bugiuose).
c
Critical note: Kalėdos ( ] p ver cor si ( pro interp .
Kalėdos (Bugiuose).
Kalėdos (Būgiuose).
n
Note: Būgiai, Vandos Daugirdaitė-Sruogienės tėviškė, netoli Viekšnių esantis Kazimiero Daugirdo ūkis.
24
Tai suprask – ir nesibark.
25
Geriausių linkėjimų Tau ir p. Bronei
26
nuo Vandos, Daliuko ir
manes
manęs.
27
TavBalys
c
Critical note: Tav[o] Balys ] sign, ill fl
TavBalys
Tav[o] Balys
28
1928, gr.
21 d.
p
Physical note: [1r] //
21 d.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1928-12-21: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Mielas
Juozap◊!
Juozap[ai]!
1
Mielas
Juozap◊!
c
Critical note: Juozap[ai] ] ill fl -ai
Juozap◊!
Juozap[ai]!
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, vėliau konsulinio skyriaus vedėju.
2
Žinau, kad mane bari – ir pyksti. Kaltas esu – bet norėčiau,
3
kiek
mokėdamas
mokėdamas,
pasiteisinti.
4
Beveik drauge su Tavo laišku ir pinigais vasaros pabaigoj
5
gavau
Bugiuose
Būgiuose
pranešimą iš Kauno,
kad
kad,
einant Universiteto
6
reformos
reformos
n
Note: Ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras 1927 m. vasario mėn. 25 d. iškėlė mintį dėl Lietuvos universiteto reformos – fakultetų sujungimo, skyrių ir katedrų skaičiaus sumažinimo. O jau 1928 m. rudenį apie reformos mastą Humanitarinių mokslų fakultete rašyta: „Iš buvusių jo 18 katedrų lieka tik 9. Vadinas, ir šiame fakultete katedrų skaičius sumažinamas per pusę. Be to, šis fakultetas nustoja ir savo ligšiolinio gana griozdiško vardo, būtent, jis pavadinamas Istorijos-filologijos fakultetu. Jo katedros taip pertvarkomos, kad mokslas dėl to negalės nukentėt“ (plačiau žr. [Be autoriaus], „Aukštosios mokyklos reforma“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1928-09-01, Nr. 173, p. 1).
projektu, aš esu išbraukiamas –
reiškia
reiškia,
nustoju vie-
7
tos su kitomis maloniausiomis
perspektyvomis.
perspektyvomis.
n
Note: Pranešimas apie pertvarką Lietuvos universitete, adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Bet žinoma, kad jis į valstybės laikraštį Lietuvos aidas 1928 m. vasarą, prieš išvykdamas į ekskursiją po Vokietiją ir Austriją, pats, prisidengęs slapyvardžiais, parašė keletą straipsnių apie Lietuvo universiteto reformos poreikį ir principą – „mažiau išleidžiant pasiekti didesnio mokslingumo“ (V. S-s, „Universiteto reforma ir opozicija“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1928-06-15, Nr. 108, p. 2).
Balys Sruoga aiškino būtinybę atsisakyti paralelinių katedrų visame universitete, o sutaupytas lėšas skirti „knygoms ir mokslo priemonėms“ (Ibid., p. 4).
8
Suprantama, kad tuo dalyku labai susirūpinau, tuoj
9
išvykau į Kauną, – bet ir čia tas pat. Visą laiką – nei pakar-
10
tas, nei paleistas. Visą laiką
upas
ūpas
buvo baisiai blogas, –
11
savo tat
c
Critical note: tat ] cor pro savo
tat
nieko ir nerašiau – ką čia savo bėdomis dar kitiems
12
galvas kvaršinsiu.
13
Padėtis ir dabar – nei paaiškėjo, nei pasikeitė. Kol kas
14
ir dabar tebesu išbrauktas, nors faktiškai – tebedirbu.
15
Kada Universiteto reforma bus ir kokia ji bus – niekas
16
nieko nežino
. (
c
Critical note: nežino ( ] p ver cor si ( pro interp .
projektas –
(projektas –
(projektas
skaudziai
skaudžiai
liečia ir
Kazim.
Kazim.
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925 m. baigė Sankt Galleno prekybos institutą Šveicarijoje. 1928 m. jis Šveicarijoje, Berno universitete, rašė ekonomikos profilio daktaro disertaciją. Po disertacijos gynimo Kazimieras Sruoga galvojo ieškotis darbo reformuojamo Lietuvos universiteto Ekonomikos fakultete, nes nenorėjo dirbti Finansų ministerijoje, nors ir buvo gavęs iš jos stipendiją studijoms. Todėl Kazimieras Sruoga prašė Balio Sruogos pagalbos: „...aš vis tik manau, kad geriausia man būtų su tau pradėti tą lankymąsi pas Universiteto ponus“ (Kazimiero Sruogos laiškas Baliui Sruogai, Kaunas, [1929]-07-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 1r).
Kazimieras Sruoga, dar būdamas Berne, rašė ir Balio Sruogos žmonai, teiravosi dėl situacijos Lietuvos universitete, prašė jos patarimų: „Pas mus jau pasibaigė vasaros semestras, aš buvau manęs Lietuvon parvažiuoti, bet dar ankstoka. Todėl pirma nusprendžiau paprašyti Tavęs informacijų. Daug rašo apie Universiteto reformą, tai turbūt ir mano kandidatūrą „sureformus“? Tu, be abejo, apie tai geriau informuota. Juk rašė, kad Ekonominį skyrių apskritai panaikins. Šiaip ar taip, bet man turbūt iš mandagumo ir reikalo reikėtų apie savo „darbus“ parašyti kam nors į Universitetą. Gal p. Biržiškai? Bet kur jam laišką siųsti – į Kauną, o gal jis atostogauja? O gal du pranešimu daryti, vieną prof. Leonui kaipo dekanui, o antrą Biržiškai? Tai gal patartum, kaip daryti? O gal visai nebėra reikalo, jeigu Ekonominį skyrių panaikins? O gal vis tiek rašyti taip, lyg aš apie tai nieko nežinočiau? Ponui Švietimo Ministeriui išsiunčiau šiandieną ilgą raportą su įvairiais dokumentais ir net mano disertacijos dispozicija, mat jau disertacija šiek tiek pažengė pirmyn, pagaminau dispoziciją, profesorius patvirtino. Galbūt atrodys, kad dispoziciją sustatyt tai pusvalandžio darbas, bet čia visuomet „kommt darauf an“ [vok „tai priklauso“, – NM].
Mane profesorius labai prigąsdino, sakydamas, nors dispozicija ir gera, bet piniginės (sk. apie pinigus) temos yra visų sunkiausios ir sako, kad tai greičiau darbas profesoriaus, o ne studento. Bet aš pasilikau prie savo ir tęsiu toliau. Mano profesorius, pasirodo, geras pažįstamas prof. Jurgučio, buvęs Lietuvoj ir kartą šnapsę gėręs. Jis man dar net tokį raščiuką prie prof. Jurgučio ir, žinoma, sakė, kad aš baigdamas disertaciją būtinai dar turiu parvažiuoti Kaunan ir tais reikalais su atatinkamais žmonėmis pasikalbėti. Taigi kelionė neišvengiama, bet dar vėliau. Svarbiausia aš, žinoma, bijau, kad man stipendijos neatimtų. Tuomet tai viskas žūtų“ (Kazimiero Sruogos laiškas Vandai Sruogienei, iš Berno – į Būgius, [1928]-07-22, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 1r–v).
Kazimieras Sruoga, grįžęs į Lietuvą iš Šveicarijos, kur 1929 m. Berno universitete apgynė daktaro disertaciją, įsidarbino ne Lietuvos universitete, kur bičiulių dėka buvo tapęs „kandidatu Juridiniam fakultete“ (Kazimiero Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Sankt Galleno – į Kauną, [1928]-05-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 2v), o tapo Lietuvos Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėju.
reikalus).
17
Šį semestrą man teko ypač daug
dirbti.
dirbti.
n
Note: Balys Sruoga kartu su muzikologu Viktoru Žadeika tuo metu rašė monografiją Kipras Petrauskas, kuri išleista 1929 m.
Sunerimęs dėl savo ateities universitete Balys Sruoga Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui Vincui Krėvei rašė: „Jei reikėtų, informacijoms: „Spindulio“ spaustuvė baigia spausdinti mano didesnį darbą (12 lankų) – monografiją apie Petrauską, kuri yra parašyta anaiptol ne blogiau, negu, pav., analoginiai rusų leidiniai apie Sobinovą ar Šaliapiną“ (Balio Sruogos laiškas Vincui Krėvei, po 1928-09-01, iš Būgių – į Kauną, in: LLTI BR, f. 51, b. 176, l. 1r).
Balys Sruoga parašė monografijos biografinius skyrius. „Puošni knyga buvo išleista dainininko jubiliejui, o parašyti ją paskatino, be kita ko, įspūdžiai, kuriuos rašytojas patyrė, žiūrėdamas vieną geriausių K. Petrausko vaidmenų – Lohengriną“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 228).
Kai gyveni
18
pasineręs
pasinėręs
į darbą – ir visą laiką
kuobiauriausias
kuo bjauriausias
upas
ūpas
–
19
tai net ir laiškų rašyti nesinori. Vis maniau, gal padėtis
20
paaiškės, bet ir šiandie dar neaišku.
Paaiškes
Paaiškės
gal už savaitės,
21
gal už
mėnesio mėnesių ,
c
Critical note: mėnesių ] cor fl -[i]ų pro -o
mėnesių,
gal už metų, gal iš viso jokios reformos
22
nebus – bet nervų prigadina sočiai. Šioj
23
pakartoj padėty teks praleisti ir
Kalėdos . ( Bugiuose).
c
Critical note: Kalėdos ( ] p ver cor si ( pro interp .
Kalėdos (Bugiuose).
Kalėdos (Būgiuose).
n
Note: Būgiai, Vandos Daugirdaitė-Sruogienės tėviškė, netoli Viekšnių esantis Kazimiero Daugirdo ūkis.
24
Tai suprask – ir nesibark.
25
Geriausių linkėjimų Tau ir p. Bronei
26
nuo Vandos, Daliuko ir
manes
manęs.
27
TavBalys
c
Critical note: Tav[o] Balys ] sign, ill fl
TavBalys
Tav[o] Balys
28
1928, gr.
21 d.
p
Physical note: [1r] //
21 d.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 1
Critical note: Juozap[ai] ] ill fl -ai
a3
Line number 1
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, vėliau konsulinio skyriaus vedėju.
a3
Line number 6
Note: Ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras 1927 m. vasario mėn. 25 d. iškėlė mintį dėl Lietuvos universiteto reformos – fakultetų sujungimo, skyrių ir katedrų skaičiaus sumažinimo. O jau 1928 m. rudenį apie reformos mastą Humanitarinių mokslų fakultete rašyta: „Iš buvusių jo 18 katedrų lieka tik 9. Vadinas, ir šiame fakultete katedrų skaičius sumažinamas per pusę. Be to, šis fakultetas nustoja ir savo ligšiolinio gana griozdiško vardo, būtent, jis pavadinamas Istorijos-filologijos fakultetu. Jo katedros taip pertvarkomos, kad mokslas dėl to negalės nukentėt“ (plačiau žr. [Be autoriaus], „Aukštosios mokyklos reforma“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1928-09-01, Nr. 173, p. 1).
a3
Line number 7
Note: Pranešimas apie pertvarką Lietuvos universitete, adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Bet žinoma, kad jis į valstybės laikraštį Lietuvos aidas 1928 m. vasarą, prieš išvykdamas į ekskursiją po Vokietiją ir Austriją, pats, prisidengęs slapyvardžiais, parašė keletą straipsnių apie Lietuvo universiteto reformos poreikį ir principą – „mažiau išleidžiant pasiekti didesnio mokslingumo“ (V. S-s, „Universiteto reforma ir opozicija“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1928-06-15, Nr. 108, p. 2).
Balys Sruoga aiškino būtinybę atsisakyti paralelinių katedrų visame universitete, o sutaupytas lėšas skirti „knygoms ir mokslo priemonėms“ (Ibid., p. 4).
a1
Line number 11
Critical note: tat ] cor pro savo
a1
Line number 16
Critical note: nežino ( ] p ver cor si ( pro interp .
a3
Line number 16
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925 m. baigė Sankt Galleno prekybos institutą Šveicarijoje. 1928 m. jis Šveicarijoje, Berno universitete, rašė ekonomikos profilio daktaro disertaciją. Po disertacijos gynimo Kazimieras Sruoga galvojo ieškotis darbo reformuojamo Lietuvos universiteto Ekonomikos fakultete, nes nenorėjo dirbti Finansų ministerijoje, nors ir buvo gavęs iš jos stipendiją studijoms. Todėl Kazimieras Sruoga prašė Balio Sruogos pagalbos: „...aš vis tik manau, kad geriausia man būtų su tau pradėti tą lankymąsi pas Universiteto ponus“ (Kazimiero Sruogos laiškas Baliui Sruogai, Kaunas, [1929]-07-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 1r).
Kazimieras Sruoga, dar būdamas Berne, rašė ir Balio Sruogos žmonai, teiravosi dėl situacijos Lietuvos universitete, prašė jos patarimų: „Pas mus jau pasibaigė vasaros semestras, aš buvau manęs Lietuvon parvažiuoti, bet dar ankstoka. Todėl pirma nusprendžiau paprašyti Tavęs informacijų. Daug rašo apie Universiteto reformą, tai turbūt ir mano kandidatūrą „sureformus“? Tu, be abejo, apie tai geriau informuota. Juk rašė, kad Ekonominį skyrių apskritai panaikins. Šiaip ar taip, bet man turbūt iš mandagumo ir reikalo reikėtų apie savo „darbus“ parašyti kam nors į Universitetą. Gal p. Biržiškai? Bet kur jam laišką siųsti – į Kauną, o gal jis atostogauja? O gal du pranešimu daryti, vieną prof. Leonui kaipo dekanui, o antrą Biržiškai? Tai gal patartum, kaip daryti? O gal visai nebėra reikalo, jeigu Ekonominį skyrių panaikins? O gal vis tiek rašyti taip, lyg aš apie tai nieko nežinočiau? Ponui Švietimo Ministeriui išsiunčiau šiandieną ilgą raportą su įvairiais dokumentais ir net mano disertacijos dispozicija, mat jau disertacija šiek tiek pažengė pirmyn, pagaminau dispoziciją, profesorius patvirtino. Galbūt atrodys, kad dispoziciją sustatyt tai pusvalandžio darbas, bet čia visuomet „kommt darauf an“ [vok „tai priklauso“, – NM].
Mane profesorius labai prigąsdino, sakydamas, nors dispozicija ir gera, bet piniginės (sk. apie pinigus) temos yra visų sunkiausios ir sako, kad tai greičiau darbas profesoriaus, o ne studento. Bet aš pasilikau prie savo ir tęsiu toliau. Mano profesorius, pasirodo, geras pažįstamas prof. Jurgučio, buvęs Lietuvoj ir kartą šnapsę gėręs. Jis man dar net tokį raščiuką prie prof. Jurgučio ir, žinoma, sakė, kad aš baigdamas disertaciją būtinai dar turiu parvažiuoti Kaunan ir tais reikalais su atatinkamais žmonėmis pasikalbėti. Taigi kelionė neišvengiama, bet dar vėliau. Svarbiausia aš, žinoma, bijau, kad man stipendijos neatimtų. Tuomet tai viskas žūtų“ (Kazimiero Sruogos laiškas Vandai Sruogienei, iš Berno – į Būgius, [1928]-07-22, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 1r–v).
Kazimieras Sruoga, grįžęs į Lietuvą iš Šveicarijos, kur 1929 m. Berno universitete apgynė daktaro disertaciją, įsidarbino ne Lietuvos universitete, kur bičiulių dėka buvo tapęs „kandidatu Juridiniam fakultete“ (Kazimiero Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Sankt Galleno – į Kauną, [1928]-05-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 852, l. 2v), o tapo Lietuvos Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėju.
a3
Line number 17
Note: Balys Sruoga kartu su muzikologu Viktoru Žadeika tuo metu rašė monografiją Kipras Petrauskas, kuri išleista 1929 m.
Sunerimęs dėl savo ateities universitete Balys Sruoga Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui Vincui Krėvei rašė: „Jei reikėtų, informacijoms: „Spindulio“ spaustuvė baigia spausdinti mano didesnį darbą (12 lankų) – monografiją apie Petrauską, kuri yra parašyta anaiptol ne blogiau, negu, pav., analoginiai rusų leidiniai apie Sobinovą ar Šaliapiną“ (Balio Sruogos laiškas Vincui Krėvei, po 1928-09-01, iš Būgių – į Kauną, in: LLTI BR, f. 51, b. 176, l. 1r).
Balys Sruoga parašė monografijos biografinius skyrius. „Puošni knyga buvo išleista dainininko jubiliejui, o parašyti ją paskatino, be kita ko, įspūdžiai, kuriuos rašytojas patyrė, žiūrėdamas vieną geriausių K. Petrausko vaidmenų – Lohengriną“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 228).
a1
Line number 21
Critical note: mėnesių ] cor fl -[i]ų pro -o
a1
Line number 23
Critical note: Kalėdos ( ] p ver cor si ( pro interp .
a3
Line number 23
Note: Būgiai, Vandos Daugirdaitė-Sruogienės tėviškė, netoli Viekšnių esantis Kazimiero Daugirdo ūkis.
a1
Line number 27
Critical note: Tav[o] Balys ] sign, ill fl
a1
Line number 28
Physical note: [1r] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1928_12_21_js_1r.jpgX (Close panel)
image
1928_12_21_js_1v.jpgX (Close panel)
image