Vandai Sruogienei, 1929-07-15

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1929-07-15

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 684. Atvirlaiškis. Be visos datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal turinį („Venezia – Lido“), Balio Sruogos biografiją (1929 m. liepos mėn. vykusi ekskursija į Vakarų Europą), išsiuntimo ir gavimo pašto spaudus. Rašyta 14,3 × 14,2 cm formato standaus, gelstelėjusio popieriaus atvirukuose (1v, 2r) ryškiu violetiniu cheminiu pieštuku. Itališkas pašto spaudas – išsiuntimo: Venecija, [19]29-07-15; lietuviškas pašto spaudas – gavimo: Viekšniai, [19]29-07-19. 1v buvęs užklijuotas pašto ženklas, nuplėštas; 2v itališkas, 75 centų vertės pašto ženklas. Adresuota: „Lithuanie / Via Berlin [it =Lietuva / Per Berlyną] // P. V. Sruogienei / Būgiuose / Viekšnių pašt.“ Numeruota Balio Sruogos ranka: „1“, „2“. Numeruota kita ranka paprastu pieštuku: „1“, „2“. 1r, 2r – nespalvoti Venecijos vaizdai su itališkais užrašais: „VENEZIA – Isola di S. Giorgio Maggiore con la Chiesa“ [it =Venecija – Šv. Jurgio Didžiojo sala su bažnyčia]; „VENEZIA – Piazzetta S. Marco e Palazzo Ducale dal mare“ [it =Venecija – Šv. Marko aikštė ir Dožų rūmai prie jūros]. Nuorašai: LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 122 (Algio Samulionio mašinraštis), BLKMČ BS, l. 2, KC PENN, l. 15 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1929_07_15: Genetinis
  • Witness a2: 1929_07_15: Diplomatinis
  • Witness a3: 1929_07_15: Redaguotas

Textual Notes

Atvirlaiškyje išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą atspindintis (genetinis), vėliausią autorinį variantą parodantis (diplomatinis), minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstai.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo Neringa Markevičienė
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Venecijos – į Būgius, 1929-07-15, l. 1v, 2v, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1929_07_15_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas žymelėmis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant atvirlaiškio tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas atvirlaiškio variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Atvirlaiškio genetiniame tekste atsispindi rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše parodomas vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame atvirlaiškio tekste taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Atvirlaiškio genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Atvirlaiškio redaguotame tekste komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia atvirlaiškio genetinio, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Atvirlaiškio tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1929_07_15: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Venezia – Lido –
a
Lithuanie
c
Critical note: Lithuanie ] it =Lietuva
Lithuanie
b
Via Berlin
c
Critical note: Via Berlin ] it =Per Berlyną
Via Berlin
c
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
e
Viekšnių
pašt
c
Critical note: pašt[.] ] pašt[as], contr, p vid ex err om interp
pašt
pašt.
1
Venezia
c
Critical note: Venezia ] it =Venecija
Venezia
– Lido –
2
diena –
c
Critical note: [die]ną ] ill die, vid ex err fl -a pro -ą, p ver vid ex err interp –
diena –
dieną
maudėmės
c
Critical note: maudėmės[,] ] p ver vid ex err om interp
maudėmės
maudėmės,
3
po
c
Critical note: [po] ] ill, rest
po
miestą bėginėjom
4
ir plaukėm –
5
dabar skubam
6
į stotį – atgal į
7
Innsbrucką. Už
8
poros
dienų –
c
Critical note: dienų ] p ver vid ex err interp –
dienų –
dienų
jau
9
miestai bus
10
baigti – ir į
kalnus.
kalnus.
n
Note: 1929-07-03 į ekskursiją po Vakarų Europą su Baliu Sruoga išvyko dvi grupės. Šis ir kiti toliau publikuojami atvirlaiškiai rašyti keliaujant su antrąja grupe: „Antra grupė, kelionėje praleidusi visą mėnesį, atlankė Berlyną, Müncheną, Berchtesgaden, Königsee, Salzburgą, Vieną, pervažiavus per Jugoslaviją – Triestą, Veneciją, Innsbrucką, Steinachą, 12 dienų pagyvenusi kalnuose (5 dienos – ledynuose) Garmisch-Partenkircheną, vėl Müncheną, Berlyną…“ (Balys Sruoga, „Laiškas į redakciją“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1929-08-13, Nr. 182, p. 6). „Šioje ekskursijos grupėje dalyvavo 13 žmonių: Bronys Raila, Domas Pinigis, J. Adomaitis, Antanas Venclova, Viktorija Gravrogkaitė, V. Lišauskas, Aleksandra Petrauskaitė, Jonė Ruzgytė-Strazdienė, Albina Sirutytė, Marija Insodaitė, Kelertaitė ir Balys Sruoga“ (Vandos Sruogienės pastaba).
11
Venezia –
stebū-
c
Critical note: stebu[klingas] ] vid ex err ū pro u
stebū-
stebu-
12
klingas
dalykas
c
Critical note: dalykas[.] ] p ver vid ex err om interp
dalykas
dalykas.
n
Note: Antanas Venclova, vienas ekskursijos dalyvių, apibendrino įspūdžius iš Venecijos: „Venecija – labai senas Italijos miestas. Venecija įdomi tuo, kad ji nepanaši į jokį kitą miestą. Čia nerasi nei tramvajaus, nei vieno arklio, nei automobilio.
Miestas pastatytas ant vandens.
Gatvėse čia plaukioja valtys – gondolos yra motoriniai laiveliai – vaporeto. Per kanalus įdomūs tiltai.
Venecija – linksmas gražus miestas.
Jo statyba nepaprastai puiki.
Jau senų senovėj Venecija vedė prekybą su tolimom Rytų tautom, dėl to namų statyboj jaučiasi Rytų (arabų) įtaka. Tokie statiniai, kaip dožų rūmai, šv. Marko bazilika, statiniai apie puikiąją šv. Marko aikštę stebina žiūrėtoją savo nepaprastumu ir nuostabiu gražumu.
Ypatingai Venecija įdomi naktį. Po karštos dienos venecijiečiai pasipila gatvėse. Naktį pilnos gatvės žmonių su miegančiais vaikais ant rankų. Čia maišosi turtingi ausländeriai [kitašaliai, – Antanas Venclova] su gatvės muzikantais, gitaristais, smuikininkais, linksmos mažutės juodaplaukės italaitės. Jų pilna aikštėse, ant tiltų. Vitrinos žėri brangenybėmis – veidrodžiai, šilkai, kuriais Venecija garsi iš senovės. Mūsų ekskursantės visai neteko galvos: kai įsižiopso į vitriną, tai ir sustyra, paimtos kažkokio siaubo. Visą valandą jų iš ten neatplėši.
Venecija pilna saulės, linksmybės. Bet daugybė namų apleista, gatvėse žmonės atlieka gamtos reikalus, iš kanalų dvokia pamazgos, smulkiose gatvelėse vaikščioja sulysę kačiūkščiai.
Venecijos pakraščius plauna puikiosios Adrijos marios. Venecijos įlanka rami. Skaidrios saulės užlietas begalinis žėrintis plotas, viršum nepaprastai mėlynas dangus.
Iš Venecijos – vėl atgal į Austriją. Važiuojam visą naktį. Anksti iš ryto mes jau Tirolio centre Innsbrucke. Baisiai pavargę. Stoty mudu su Raila grindyse suguldome čemodanus ir ant jų puikiausiai išsimiegame, nors vėliau mums gelia šonus ir nugaras. Fotoaparatas užfiksuoja amžiams šį mūsų dievišką poilsį.
Innsbrucke ruošiamės į Alpes: perkamės poros kilų svorio batus, apkaltus baisiausiom vinim, lazdas, rukzakus (rancus), vindjakes (apsivilkt nuo vėjo). Į rukzakus prisikraunam maisto (dešrų, duonos, miltų, cukraus, arbatos), marškinių ir vieną gražią dieną liepos vidury iš Šteinacho stoties pradedam kopti į kalnus – į snieguotas Tirolio Alpes“ (Antanas Venclova, „Mūsų studentų ekskursija į Europos Vakarus“, in: Jaunimas, Kaunas, 1929-10, Nr. 19–20, p. 283).
Antanas Venclova vėliau dar kartą prisiminė 1929 m. liepos mėn. – studentų ekskursijos metu matytą Veneciją: „Bet Venecija… Tai iš tikrųjų miestas, kokį tegali susapnuoti! Didžiuoju kanalu skrido pasakiškos gondolos, gale stovinčių gondoljerų vairuojamos. Pro šalį lėkė marmuriniai palazzo su lengvomis kolonomis, su laiptais, kylančiais tiesiog iš pažaliavusio vandens. Ant sienų sverdėjo vijokliai ir žydėjo rožės. Miestas iš ryto buvo pilnas permatomo rūko, kuris, lyg sidabrinis tinklas, siautė namus, bažnyčias, siaurutes gatveles. Išlipę netoli dožų rūmų, vaikščiojome po šv. Morkaus aikštę, kurion iš tolo traukė garsiosios bažnyčios fasadas, aukštas kampanilės bokštas, baltų bibliotekos kolonų eilė.
Adrijos jūroje, kuri plytėjo čia pat, ties aikštės sienomis, rūko dideli garlaiviai ir maži garlaiviukai – vaporeto. Vienas toks vaporeto perkėlė mus per sąsiaurį į Lido kurortą. Prabangios vilos traukėsi pajūriu, skendo medžiuose ir gėlėse. Buvo pati vasara, ir niekas taip neviliojo, kaip vanduo. Nusprendę išsimaudyti, pirkomės daugybę bilietų, kol perėjome visokiausias kontroles ir pagaliau atsidūrėme pliaže. Čia vėl kiekvienas turėjome pirkti bilietus į kabinas, mokėti už rankšluosčius ir kitus patarnavimus. Kažkas suskaitė, kad, kol išsimaudėme, kiekvienas įsigijome po aštuoniolika bilietų. Šiaip ar taip, maudytis mūsų Palangoje kur kas paprasčiau.
Bet čionykštės bangos šiltos, aukštos, žalsvai malachitinės, jos ne gramzdina tave į dugną, o kelia į viršų, ir be galo malonu siūbuoti jose. Aplinkui krykštauja jaunos italiukės, tamsiaplaukės, lieknos ir gracingos. Kaip greitai, deja, jos pavirs apsileidusiomis bobomis, kurių tiek daug matyti prie apelsinų dėžių, suvenyrų staliukų, ties bažnyčių durimis ir už tratorijų bufetų! Nelinksma apie tai galvoti.
Grįžę į miestą, vaikščiojome siauromis gatvelėmis. Prieš akis brėžėsi visai kitas vaizdas, negu šv. Morkaus aikštėje ar ties Ponte di Rialto. Gatvelės purvinos, namai ištisus šimtmečius neremontuoti. Dviem žmonėm sunku apsilenkti. Slankioja sulysusios, alkanos katės, bėgioja murzini ir apdriskę vaikai, šlepsi liesos kaip skeletai senutės, ant galvų pintinėmis nešinos, o tose pintinėse – skalbiniai, daržovės, glėbeliai malkų ar truputis anglies. Čia pat gatvėje vietiniai gyventojai nesivaržydami ant skylių šaligatvių šonuose atlikinėja gamtos reikalus. Vakare slankioja būriai prostitučių, iš atvirų tavernų durų su mėsos šutu sklinda pigi gramofono muzika, ir už apdulkėjusių langų sukasi poros. Atrodo, kad čia visai kitas visų apleistas miestas, kurį ir žmonės, ir dievas užmiršo. Tai antroji, turistams ne visada matoma Italijos pusė.
Prieš mūsų akis iš karto vėrėsi nuostabus Italijos grožis ir skurdas, jos meno paminklų žavesys ir gyvenimo pilkumas. Kas žingsnis matei pasipūtusius valdžios atstovus, juodmarškinių būrius, ant kiekvienos sienos kabojo Musolinio fotografija su pakeltais priesaikai pirštais… Šią įdomią, tokią gražią ir tokią nelaimingą šalį mums greitai reikėjo palikti.
Naktį pervažiavę kalnus, vėl atsidūrėme Austrijoje. Buvome Insbruke, sename ir gražiame mieste Alpių papėdėje, ties sraunia, mėlyna Ino upe. Tyliomis miesto gatvėmis būriais, poromis ir po vieną ėjo vyrai ir merginos. Visi buvo apsivilkę panašiai – žalsvomis liemenėmis arba brezento vindjakėmis, ilgomis kojinėmis, didžiuliais gerai kaustytais batais; rankose nešėsi lazdas, viršuje besibaigiančias kirvuku. Čia didelis Alpių turizmo centras, kur ir mums reikėjo pasiruošti atsakingiausiai kelionės daliai.
Miesčiukas jaukus. Viešbutėlis, kuriame apsistojome – baisiai švarus, kambariai senoviški, su pūkinėmis duknomis, su baltais praustuvais, į kuriuos iš baltų ąsočių reikėjo pilti vandenį. Krūmais apaugusiame, smėliu barstytame sodelyje stovėjo staliukai ir lengvos kėdės. Čia ilsėjomės, gėrėm lengvą pigų Tirolio vyną, lošėm šachmatais. Mūsų vadovas Sruoga, kuriam Italija nepatiko ir iš kurios jis veržte veržėsi į savo stichiją – į Alpes, dabar buvo žymai kalbesnis ir aiškiai geriau nusiteikęs. Jis mielai sėdo prie šachmatų lentos susiremti su vienu ar kitu ekskursantu, iš anksto sutaręs, kad kas praloš, tas statys visiems vyno. […]
Insbruke apsirūpinom viskuo, kas alpinistams reikalinga. Kada apsivilkom vindjakėmis, apsiavėm didelėmis vinimis kaustytais batais, ant nugarų užsivertėm gan sunkius rukzakus (į juos buvo perdėtos dar iš Kauno pasiimtos dešros, lašiniai, o prikabinti puodai ir virduliai, kuriuose rengėmės virtis maistą), į rankas pasiėmėm lazdas – kirvukus, – nebesiskyrėm nuo šimtų kitų jaunuolių, kurie visomis gatvėmis kažkur ėjo ir ėjo, vieni tyliai, kiti dainuodami kalniečių dainas“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 134–137).
13
Vakar
atvažiavo
c
Critical note: atvažiavo[-] ] vid ex err om si -
atvažiavo
atvažiavo-
14
me vėlų vakarą –
15
atitrukau
c
Critical note: atitrūkau ] vid ex err u pro ū
atitrukau
atitrūkau
nuo
16
kompanijos –
sta-
p
Physical note: [1v] //
sta-
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Lithuanie
c
Critical note: Lithuanie ] it =Lietuva
Lithuanie
b
Via Berlin
c
Critical note: Via Berlin ] it =Per Berlyną
Via Berlin
c
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
e
Viekšnių
Viekšnių
pašt.
c
Critical note: pašt. ] pašt[as], contr
pašt.
17
čiai pabėgau –
18
mečiau bevalgančius –
19
įkirėjo
c
Critical note: įkyrėjo ] vid ex err i pro y
įkirėjo
įkyrėjo
– pasiėmiau
20
vienas
hondolą
c
Critical note: gondolą ] h pro g
hondolą
gondolą
–
21
naktį – vidunaktį
22
vienas –
tik pasitaisė
c
Critical note: pasitaisė ] cor pro tik
pasitaisė
23
kiek
upas , –
c
Critical note: ūpas ] vid ex err u pro ū, p ver cor interp – pro ,
upas –
ūpas –
at-
24
silsėjau.
c
Critical note: [at]si[i]lsėjau ] vid ex err om sec i
silsėjau.
siilsėjau.
Šiandie
25
jūra.
26
Baisiai skubu
27
rašyt. Bučiuoju
28
Tau ir
musų
c
Critical note: mūsų ] vid ex err u pro ū
musų
mūsų
Daluži
c
Critical note: Dalužį[.] ] vid ex err fl -i pro -į, p ver vid ex err om interp
Daluži
Dalužį.
29
Tegu bus jums
30
gera.
31
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [2v] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1929_07_15: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Venezia – Lido –
a
Lithuanie
c
Critical note: Lithuanie ] it =Lietuva
Lithuanie
b
Via Berlin
c
Critical note: Via Berlin ] it =Per Berlyną
Via Berlin
c
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
e
Viekšnių
pašt
c
Critical note: pašt[.] ] pašt[as], contr, p vid ex err om interp
pašt
pašt.
1
Venezia
c
Critical note: Venezia ] it =Venecija
Venezia
– Lido –
2
diena –
c
Critical note: [die]ną ] ill die, vid ex err fl -a pro -ą, p ver vid ex err interp –
diena –
dieną
maudėmės
c
Critical note: maudėmės[,] ] p ver vid ex err om interp
maudėmės
maudėmės,
3
po
c
Critical note: [po] ] ill, rest
po
miestą bėginėjom
4
ir plaukėm –
5
dabar skubam
6
į stotį – atgal į
7
Innsbrucką. Už
8
poros
dienų –
c
Critical note: dienų ] p ver vid ex err interp –
dienų –
dienų
jau
9
miestai bus
10
baigti – ir į
kalnus.
kalnus.
n
Note: 1929-07-03 į ekskursiją po Vakarų Europą su Baliu Sruoga išvyko dvi grupės. Šis ir kiti toliau publikuojami atvirlaiškiai rašyti keliaujant su antrąja grupe: „Antra grupė, kelionėje praleidusi visą mėnesį, atlankė Berlyną, Müncheną, Berchtesgaden, Königsee, Salzburgą, Vieną, pervažiavus per Jugoslaviją – Triestą, Veneciją, Innsbrucką, Steinachą, 12 dienų pagyvenusi kalnuose (5 dienos – ledynuose) Garmisch-Partenkircheną, vėl Müncheną, Berlyną…“ (Balys Sruoga, „Laiškas į redakciją“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1929-08-13, Nr. 182, p. 6). „Šioje ekskursijos grupėje dalyvavo 13 žmonių: Bronys Raila, Domas Pinigis, J. Adomaitis, Antanas Venclova, Viktorija Gravrogkaitė, V. Lišauskas, Aleksandra Petrauskaitė, Jonė Ruzgytė-Strazdienė, Albina Sirutytė, Marija Insodaitė, Kelertaitė ir Balys Sruoga“ (Vandos Sruogienės pastaba).
11
Venezia –
stebū-
c
Critical note: stebu[klingas] ] vid ex err ū pro u
stebū-
stebu-
12
klingas
dalykas
c
Critical note: dalykas[.] ] p ver vid ex err om interp
dalykas
dalykas.
n
Note: Antanas Venclova, vienas ekskursijos dalyvių, apibendrino įspūdžius iš Venecijos: „Venecija – labai senas Italijos miestas. Venecija įdomi tuo, kad ji nepanaši į jokį kitą miestą. Čia nerasi nei tramvajaus, nei vieno arklio, nei automobilio.
Miestas pastatytas ant vandens.
Gatvėse čia plaukioja valtys – gondolos yra motoriniai laiveliai – vaporeto. Per kanalus įdomūs tiltai.
Venecija – linksmas gražus miestas.
Jo statyba nepaprastai puiki.
Jau senų senovėj Venecija vedė prekybą su tolimom Rytų tautom, dėl to namų statyboj jaučiasi Rytų (arabų) įtaka. Tokie statiniai, kaip dožų rūmai, šv. Marko bazilika, statiniai apie puikiąją šv. Marko aikštę stebina žiūrėtoją savo nepaprastumu ir nuostabiu gražumu.
Ypatingai Venecija įdomi naktį. Po karštos dienos venecijiečiai pasipila gatvėse. Naktį pilnos gatvės žmonių su miegančiais vaikais ant rankų. Čia maišosi turtingi ausländeriai [kitašaliai, – Antanas Venclova] su gatvės muzikantais, gitaristais, smuikininkais, linksmos mažutės juodaplaukės italaitės. Jų pilna aikštėse, ant tiltų. Vitrinos žėri brangenybėmis – veidrodžiai, šilkai, kuriais Venecija garsi iš senovės. Mūsų ekskursantės visai neteko galvos: kai įsižiopso į vitriną, tai ir sustyra, paimtos kažkokio siaubo. Visą valandą jų iš ten neatplėši.
Venecija pilna saulės, linksmybės. Bet daugybė namų apleista, gatvėse žmonės atlieka gamtos reikalus, iš kanalų dvokia pamazgos, smulkiose gatvelėse vaikščioja sulysę kačiūkščiai.
Venecijos pakraščius plauna puikiosios Adrijos marios. Venecijos įlanka rami. Skaidrios saulės užlietas begalinis žėrintis plotas, viršum nepaprastai mėlynas dangus.
Iš Venecijos – vėl atgal į Austriją. Važiuojam visą naktį. Anksti iš ryto mes jau Tirolio centre Innsbrucke. Baisiai pavargę. Stoty mudu su Raila grindyse suguldome čemodanus ir ant jų puikiausiai išsimiegame, nors vėliau mums gelia šonus ir nugaras. Fotoaparatas užfiksuoja amžiams šį mūsų dievišką poilsį.
Innsbrucke ruošiamės į Alpes: perkamės poros kilų svorio batus, apkaltus baisiausiom vinim, lazdas, rukzakus (rancus), vindjakes (apsivilkt nuo vėjo). Į rukzakus prisikraunam maisto (dešrų, duonos, miltų, cukraus, arbatos), marškinių ir vieną gražią dieną liepos vidury iš Šteinacho stoties pradedam kopti į kalnus – į snieguotas Tirolio Alpes“ (Antanas Venclova, „Mūsų studentų ekskursija į Europos Vakarus“, in: Jaunimas, Kaunas, 1929-10, Nr. 19–20, p. 283).
Antanas Venclova vėliau dar kartą prisiminė 1929 m. liepos mėn. – studentų ekskursijos metu matytą Veneciją: „Bet Venecija… Tai iš tikrųjų miestas, kokį tegali susapnuoti! Didžiuoju kanalu skrido pasakiškos gondolos, gale stovinčių gondoljerų vairuojamos. Pro šalį lėkė marmuriniai palazzo su lengvomis kolonomis, su laiptais, kylančiais tiesiog iš pažaliavusio vandens. Ant sienų sverdėjo vijokliai ir žydėjo rožės. Miestas iš ryto buvo pilnas permatomo rūko, kuris, lyg sidabrinis tinklas, siautė namus, bažnyčias, siaurutes gatveles. Išlipę netoli dožų rūmų, vaikščiojome po šv. Morkaus aikštę, kurion iš tolo traukė garsiosios bažnyčios fasadas, aukštas kampanilės bokštas, baltų bibliotekos kolonų eilė.
Adrijos jūroje, kuri plytėjo čia pat, ties aikštės sienomis, rūko dideli garlaiviai ir maži garlaiviukai – vaporeto. Vienas toks vaporeto perkėlė mus per sąsiaurį į Lido kurortą. Prabangios vilos traukėsi pajūriu, skendo medžiuose ir gėlėse. Buvo pati vasara, ir niekas taip neviliojo, kaip vanduo. Nusprendę išsimaudyti, pirkomės daugybę bilietų, kol perėjome visokiausias kontroles ir pagaliau atsidūrėme pliaže. Čia vėl kiekvienas turėjome pirkti bilietus į kabinas, mokėti už rankšluosčius ir kitus patarnavimus. Kažkas suskaitė, kad, kol išsimaudėme, kiekvienas įsigijome po aštuoniolika bilietų. Šiaip ar taip, maudytis mūsų Palangoje kur kas paprasčiau.
Bet čionykštės bangos šiltos, aukštos, žalsvai malachitinės, jos ne gramzdina tave į dugną, o kelia į viršų, ir be galo malonu siūbuoti jose. Aplinkui krykštauja jaunos italiukės, tamsiaplaukės, lieknos ir gracingos. Kaip greitai, deja, jos pavirs apsileidusiomis bobomis, kurių tiek daug matyti prie apelsinų dėžių, suvenyrų staliukų, ties bažnyčių durimis ir už tratorijų bufetų! Nelinksma apie tai galvoti.
Grįžę į miestą, vaikščiojome siauromis gatvelėmis. Prieš akis brėžėsi visai kitas vaizdas, negu šv. Morkaus aikštėje ar ties Ponte di Rialto. Gatvelės purvinos, namai ištisus šimtmečius neremontuoti. Dviem žmonėm sunku apsilenkti. Slankioja sulysusios, alkanos katės, bėgioja murzini ir apdriskę vaikai, šlepsi liesos kaip skeletai senutės, ant galvų pintinėmis nešinos, o tose pintinėse – skalbiniai, daržovės, glėbeliai malkų ar truputis anglies. Čia pat gatvėje vietiniai gyventojai nesivaržydami ant skylių šaligatvių šonuose atlikinėja gamtos reikalus. Vakare slankioja būriai prostitučių, iš atvirų tavernų durų su mėsos šutu sklinda pigi gramofono muzika, ir už apdulkėjusių langų sukasi poros. Atrodo, kad čia visai kitas visų apleistas miestas, kurį ir žmonės, ir dievas užmiršo. Tai antroji, turistams ne visada matoma Italijos pusė.
Prieš mūsų akis iš karto vėrėsi nuostabus Italijos grožis ir skurdas, jos meno paminklų žavesys ir gyvenimo pilkumas. Kas žingsnis matei pasipūtusius valdžios atstovus, juodmarškinių būrius, ant kiekvienos sienos kabojo Musolinio fotografija su pakeltais priesaikai pirštais… Šią įdomią, tokią gražią ir tokią nelaimingą šalį mums greitai reikėjo palikti.
Naktį pervažiavę kalnus, vėl atsidūrėme Austrijoje. Buvome Insbruke, sename ir gražiame mieste Alpių papėdėje, ties sraunia, mėlyna Ino upe. Tyliomis miesto gatvėmis būriais, poromis ir po vieną ėjo vyrai ir merginos. Visi buvo apsivilkę panašiai – žalsvomis liemenėmis arba brezento vindjakėmis, ilgomis kojinėmis, didžiuliais gerai kaustytais batais; rankose nešėsi lazdas, viršuje besibaigiančias kirvuku. Čia didelis Alpių turizmo centras, kur ir mums reikėjo pasiruošti atsakingiausiai kelionės daliai.
Miesčiukas jaukus. Viešbutėlis, kuriame apsistojome – baisiai švarus, kambariai senoviški, su pūkinėmis duknomis, su baltais praustuvais, į kuriuos iš baltų ąsočių reikėjo pilti vandenį. Krūmais apaugusiame, smėliu barstytame sodelyje stovėjo staliukai ir lengvos kėdės. Čia ilsėjomės, gėrėm lengvą pigų Tirolio vyną, lošėm šachmatais. Mūsų vadovas Sruoga, kuriam Italija nepatiko ir iš kurios jis veržte veržėsi į savo stichiją – į Alpes, dabar buvo žymai kalbesnis ir aiškiai geriau nusiteikęs. Jis mielai sėdo prie šachmatų lentos susiremti su vienu ar kitu ekskursantu, iš anksto sutaręs, kad kas praloš, tas statys visiems vyno. […]
Insbruke apsirūpinom viskuo, kas alpinistams reikalinga. Kada apsivilkom vindjakėmis, apsiavėm didelėmis vinimis kaustytais batais, ant nugarų užsivertėm gan sunkius rukzakus (į juos buvo perdėtos dar iš Kauno pasiimtos dešros, lašiniai, o prikabinti puodai ir virduliai, kuriuose rengėmės virtis maistą), į rankas pasiėmėm lazdas – kirvukus, – nebesiskyrėm nuo šimtų kitų jaunuolių, kurie visomis gatvėmis kažkur ėjo ir ėjo, vieni tyliai, kiti dainuodami kalniečių dainas“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 134–137).
13
Vakar
atvažiavo
c
Critical note: atvažiavo[-] ] vid ex err om si -
atvažiavo
atvažiavo-
14
me vėlų vakarą –
15
atitrukau
c
Critical note: atitrūkau ] vid ex err u pro ū
atitrukau
atitrūkau
nuo
16
kompanijos –
sta-
p
Physical note: [1v] //
sta-
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Lithuanie
c
Critical note: Lithuanie ] it =Lietuva
Lithuanie
b
Via Berlin
c
Critical note: Via Berlin ] it =Per Berlyną
Via Berlin
c
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
e
Viekšnių
Viekšnių
pašt.
c
Critical note: pašt. ] pašt[as], contr
pašt.
17
čiai pabėgau –
18
mečiau bevalgančius –
19
įkirėjo
c
Critical note: įkyrėjo ] vid ex err i pro y
įkirėjo
įkyrėjo
– pasiėmiau
20
vienas
hondolą
c
Critical note: gondolą ] h pro g
hondolą
gondolą
–
21
naktį – vidunaktį
22
vienas –
tik pasitaisė
c
Critical note: pasitaisė ] cor pro tik
pasitaisė
23
kiek
upas , –
c
Critical note: ūpas ] vid ex err u pro ū, p ver cor interp – pro ,
upas –
ūpas –
at-
24
silsėjau.
c
Critical note: [at]si[i]lsėjau ] vid ex err om sec i
silsėjau.
siilsėjau.
Šiandie
25
jūra.
26
Baisiai skubu
27
rašyt. Bučiuoju
28
Tau ir
musų
c
Critical note: mūsų ] vid ex err u pro ū
musų
mūsų
Daluži
c
Critical note: Dalužį[.] ] vid ex err fl -i pro -į, p ver vid ex err om interp
Daluži
Dalužį.
29
Tegu bus jums
30
gera.
31
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [2v] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1929_07_15: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Venezia – Lido –
a
Lithuanie
c
Critical note: Lithuanie ] it =Lietuva
Lithuanie
b
Via Berlin
c
Critical note: Via Berlin ] it =Per Berlyną
Via Berlin
c
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
e
Viekšnių
pašt
c
Critical note: pašt[.] ] pašt[as], contr, p vid ex err om interp
pašt
pašt.
1
Venezia
c
Critical note: Venezia ] it =Venecija
Venezia
– Lido –
2
diena –
c
Critical note: [die]ną ] ill die, vid ex err fl -a pro -ą, p ver vid ex err interp –
diena –
dieną
maudėmės
c
Critical note: maudėmės[,] ] p ver vid ex err om interp
maudėmės
maudėmės,
3
po
c
Critical note: [po] ] ill, rest
po
miestą bėginėjom
4
ir plaukėm –
5
dabar skubam
6
į stotį – atgal į
7
Innsbrucką. Už
8
poros
dienų –
c
Critical note: dienų ] p ver vid ex err interp –
dienų –
dienų
jau
9
miestai bus
10
baigti – ir į
kalnus.
kalnus.
n
Note: 1929-07-03 į ekskursiją po Vakarų Europą su Baliu Sruoga išvyko dvi grupės. Šis ir kiti toliau publikuojami atvirlaiškiai rašyti keliaujant su antrąja grupe: „Antra grupė, kelionėje praleidusi visą mėnesį, atlankė Berlyną, Müncheną, Berchtesgaden, Königsee, Salzburgą, Vieną, pervažiavus per Jugoslaviją – Triestą, Veneciją, Innsbrucką, Steinachą, 12 dienų pagyvenusi kalnuose (5 dienos – ledynuose) Garmisch-Partenkircheną, vėl Müncheną, Berlyną…“ (Balys Sruoga, „Laiškas į redakciją“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1929-08-13, Nr. 182, p. 6). „Šioje ekskursijos grupėje dalyvavo 13 žmonių: Bronys Raila, Domas Pinigis, J. Adomaitis, Antanas Venclova, Viktorija Gravrogkaitė, V. Lišauskas, Aleksandra Petrauskaitė, Jonė Ruzgytė-Strazdienė, Albina Sirutytė, Marija Insodaitė, Kelertaitė ir Balys Sruoga“ (Vandos Sruogienės pastaba).
11
Venezia –
stebū-
c
Critical note: stebu[klingas] ] vid ex err ū pro u
stebū-
stebu-
12
klingas
dalykas
c
Critical note: dalykas[.] ] p ver vid ex err om interp
dalykas
dalykas.
n
Note: Antanas Venclova, vienas ekskursijos dalyvių, apibendrino įspūdžius iš Venecijos: „Venecija – labai senas Italijos miestas. Venecija įdomi tuo, kad ji nepanaši į jokį kitą miestą. Čia nerasi nei tramvajaus, nei vieno arklio, nei automobilio.
Miestas pastatytas ant vandens.
Gatvėse čia plaukioja valtys – gondolos yra motoriniai laiveliai – vaporeto. Per kanalus įdomūs tiltai.
Venecija – linksmas gražus miestas.
Jo statyba nepaprastai puiki.
Jau senų senovėj Venecija vedė prekybą su tolimom Rytų tautom, dėl to namų statyboj jaučiasi Rytų (arabų) įtaka. Tokie statiniai, kaip dožų rūmai, šv. Marko bazilika, statiniai apie puikiąją šv. Marko aikštę stebina žiūrėtoją savo nepaprastumu ir nuostabiu gražumu.
Ypatingai Venecija įdomi naktį. Po karštos dienos venecijiečiai pasipila gatvėse. Naktį pilnos gatvės žmonių su miegančiais vaikais ant rankų. Čia maišosi turtingi ausländeriai [kitašaliai, – Antanas Venclova] su gatvės muzikantais, gitaristais, smuikininkais, linksmos mažutės juodaplaukės italaitės. Jų pilna aikštėse, ant tiltų. Vitrinos žėri brangenybėmis – veidrodžiai, šilkai, kuriais Venecija garsi iš senovės. Mūsų ekskursantės visai neteko galvos: kai įsižiopso į vitriną, tai ir sustyra, paimtos kažkokio siaubo. Visą valandą jų iš ten neatplėši.
Venecija pilna saulės, linksmybės. Bet daugybė namų apleista, gatvėse žmonės atlieka gamtos reikalus, iš kanalų dvokia pamazgos, smulkiose gatvelėse vaikščioja sulysę kačiūkščiai.
Venecijos pakraščius plauna puikiosios Adrijos marios. Venecijos įlanka rami. Skaidrios saulės užlietas begalinis žėrintis plotas, viršum nepaprastai mėlynas dangus.
Iš Venecijos – vėl atgal į Austriją. Važiuojam visą naktį. Anksti iš ryto mes jau Tirolio centre Innsbrucke. Baisiai pavargę. Stoty mudu su Raila grindyse suguldome čemodanus ir ant jų puikiausiai išsimiegame, nors vėliau mums gelia šonus ir nugaras. Fotoaparatas užfiksuoja amžiams šį mūsų dievišką poilsį.
Innsbrucke ruošiamės į Alpes: perkamės poros kilų svorio batus, apkaltus baisiausiom vinim, lazdas, rukzakus (rancus), vindjakes (apsivilkt nuo vėjo). Į rukzakus prisikraunam maisto (dešrų, duonos, miltų, cukraus, arbatos), marškinių ir vieną gražią dieną liepos vidury iš Šteinacho stoties pradedam kopti į kalnus – į snieguotas Tirolio Alpes“ (Antanas Venclova, „Mūsų studentų ekskursija į Europos Vakarus“, in: Jaunimas, Kaunas, 1929-10, Nr. 19–20, p. 283).
Antanas Venclova vėliau dar kartą prisiminė 1929 m. liepos mėn. – studentų ekskursijos metu matytą Veneciją: „Bet Venecija… Tai iš tikrųjų miestas, kokį tegali susapnuoti! Didžiuoju kanalu skrido pasakiškos gondolos, gale stovinčių gondoljerų vairuojamos. Pro šalį lėkė marmuriniai palazzo su lengvomis kolonomis, su laiptais, kylančiais tiesiog iš pažaliavusio vandens. Ant sienų sverdėjo vijokliai ir žydėjo rožės. Miestas iš ryto buvo pilnas permatomo rūko, kuris, lyg sidabrinis tinklas, siautė namus, bažnyčias, siaurutes gatveles. Išlipę netoli dožų rūmų, vaikščiojome po šv. Morkaus aikštę, kurion iš tolo traukė garsiosios bažnyčios fasadas, aukštas kampanilės bokštas, baltų bibliotekos kolonų eilė.
Adrijos jūroje, kuri plytėjo čia pat, ties aikštės sienomis, rūko dideli garlaiviai ir maži garlaiviukai – vaporeto. Vienas toks vaporeto perkėlė mus per sąsiaurį į Lido kurortą. Prabangios vilos traukėsi pajūriu, skendo medžiuose ir gėlėse. Buvo pati vasara, ir niekas taip neviliojo, kaip vanduo. Nusprendę išsimaudyti, pirkomės daugybę bilietų, kol perėjome visokiausias kontroles ir pagaliau atsidūrėme pliaže. Čia vėl kiekvienas turėjome pirkti bilietus į kabinas, mokėti už rankšluosčius ir kitus patarnavimus. Kažkas suskaitė, kad, kol išsimaudėme, kiekvienas įsigijome po aštuoniolika bilietų. Šiaip ar taip, maudytis mūsų Palangoje kur kas paprasčiau.
Bet čionykštės bangos šiltos, aukštos, žalsvai malachitinės, jos ne gramzdina tave į dugną, o kelia į viršų, ir be galo malonu siūbuoti jose. Aplinkui krykštauja jaunos italiukės, tamsiaplaukės, lieknos ir gracingos. Kaip greitai, deja, jos pavirs apsileidusiomis bobomis, kurių tiek daug matyti prie apelsinų dėžių, suvenyrų staliukų, ties bažnyčių durimis ir už tratorijų bufetų! Nelinksma apie tai galvoti.
Grįžę į miestą, vaikščiojome siauromis gatvelėmis. Prieš akis brėžėsi visai kitas vaizdas, negu šv. Morkaus aikštėje ar ties Ponte di Rialto. Gatvelės purvinos, namai ištisus šimtmečius neremontuoti. Dviem žmonėm sunku apsilenkti. Slankioja sulysusios, alkanos katės, bėgioja murzini ir apdriskę vaikai, šlepsi liesos kaip skeletai senutės, ant galvų pintinėmis nešinos, o tose pintinėse – skalbiniai, daržovės, glėbeliai malkų ar truputis anglies. Čia pat gatvėje vietiniai gyventojai nesivaržydami ant skylių šaligatvių šonuose atlikinėja gamtos reikalus. Vakare slankioja būriai prostitučių, iš atvirų tavernų durų su mėsos šutu sklinda pigi gramofono muzika, ir už apdulkėjusių langų sukasi poros. Atrodo, kad čia visai kitas visų apleistas miestas, kurį ir žmonės, ir dievas užmiršo. Tai antroji, turistams ne visada matoma Italijos pusė.
Prieš mūsų akis iš karto vėrėsi nuostabus Italijos grožis ir skurdas, jos meno paminklų žavesys ir gyvenimo pilkumas. Kas žingsnis matei pasipūtusius valdžios atstovus, juodmarškinių būrius, ant kiekvienos sienos kabojo Musolinio fotografija su pakeltais priesaikai pirštais… Šią įdomią, tokią gražią ir tokią nelaimingą šalį mums greitai reikėjo palikti.
Naktį pervažiavę kalnus, vėl atsidūrėme Austrijoje. Buvome Insbruke, sename ir gražiame mieste Alpių papėdėje, ties sraunia, mėlyna Ino upe. Tyliomis miesto gatvėmis būriais, poromis ir po vieną ėjo vyrai ir merginos. Visi buvo apsivilkę panašiai – žalsvomis liemenėmis arba brezento vindjakėmis, ilgomis kojinėmis, didžiuliais gerai kaustytais batais; rankose nešėsi lazdas, viršuje besibaigiančias kirvuku. Čia didelis Alpių turizmo centras, kur ir mums reikėjo pasiruošti atsakingiausiai kelionės daliai.
Miesčiukas jaukus. Viešbutėlis, kuriame apsistojome – baisiai švarus, kambariai senoviški, su pūkinėmis duknomis, su baltais praustuvais, į kuriuos iš baltų ąsočių reikėjo pilti vandenį. Krūmais apaugusiame, smėliu barstytame sodelyje stovėjo staliukai ir lengvos kėdės. Čia ilsėjomės, gėrėm lengvą pigų Tirolio vyną, lošėm šachmatais. Mūsų vadovas Sruoga, kuriam Italija nepatiko ir iš kurios jis veržte veržėsi į savo stichiją – į Alpes, dabar buvo žymai kalbesnis ir aiškiai geriau nusiteikęs. Jis mielai sėdo prie šachmatų lentos susiremti su vienu ar kitu ekskursantu, iš anksto sutaręs, kad kas praloš, tas statys visiems vyno. […]
Insbruke apsirūpinom viskuo, kas alpinistams reikalinga. Kada apsivilkom vindjakėmis, apsiavėm didelėmis vinimis kaustytais batais, ant nugarų užsivertėm gan sunkius rukzakus (į juos buvo perdėtos dar iš Kauno pasiimtos dešros, lašiniai, o prikabinti puodai ir virduliai, kuriuose rengėmės virtis maistą), į rankas pasiėmėm lazdas – kirvukus, – nebesiskyrėm nuo šimtų kitų jaunuolių, kurie visomis gatvėmis kažkur ėjo ir ėjo, vieni tyliai, kiti dainuodami kalniečių dainas“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 134–137).
13
Vakar
atvažiavo
c
Critical note: atvažiavo[-] ] vid ex err om si -
atvažiavo
atvažiavo-
14
me vėlų vakarą –
15
atitrukau
c
Critical note: atitrūkau ] vid ex err u pro ū
atitrukau
atitrūkau
nuo
16
kompanijos –
sta-
p
Physical note: [1v] //
sta-
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Lithuanie
c
Critical note: Lithuanie ] it =Lietuva
Lithuanie
b
Via Berlin
c
Critical note: Via Berlin ] it =Per Berlyną
Via Berlin
c
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
e
Viekšnių
Viekšnių
pašt.
c
Critical note: pašt. ] pašt[as], contr
pašt.
17
čiai pabėgau –
18
mečiau bevalgančius –
19
įkirėjo
c
Critical note: įkyrėjo ] vid ex err i pro y
įkirėjo
įkyrėjo
– pasiėmiau
20
vienas
hondolą
c
Critical note: gondolą ] h pro g
hondolą
gondolą
–
21
naktį – vidunaktį
22
vienas –
tik pasitaisė
c
Critical note: pasitaisė ] cor pro tik
pasitaisė
23
kiek
upas , –
c
Critical note: ūpas ] vid ex err u pro ū, p ver cor interp – pro ,
upas –
ūpas –
at-
24
silsėjau.
c
Critical note: [at]si[i]lsėjau ] vid ex err om sec i
silsėjau.
siilsėjau.
Šiandie
25
jūra.
26
Baisiai skubu
27
rašyt. Bučiuoju
28
Tau ir
musų
c
Critical note: mūsų ] vid ex err u pro ū
musų
mūsų
Daluži
c
Critical note: Dalužį[.] ] vid ex err fl -i pro -į, p ver vid ex err om interp
Daluži
Dalužį.
29
Tegu bus jums
30
gera.
31
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [2v] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number a
Critical note: Lithuanie ] it =Lietuva
a1
Line number b
Critical note: Via Berlin ] it =Per Berlyną
a1
Line number c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
a1
Line number c
Critical note: V. ] V[andai], contr
a1
Line number d
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
a1
Line number e
Critical note: pašt[.] ] pašt[as], contr, p vid ex err om interp
a1
Line number 1
Critical note: Venezia ] it =Venecija
a1
Line number 2
Critical note: [die]ną ] ill die, vid ex err fl -a pro -ą, p ver vid ex err interp –
a1
Line number 2
Critical note: maudėmės[,] ] p ver vid ex err om interp
a1
Line number 3
Critical note: [po] ] ill, rest
a1
Line number 8
Critical note: dienų ] p ver vid ex err interp –
a3
Line number 10
Note: 1929-07-03 į ekskursiją po Vakarų Europą su Baliu Sruoga išvyko dvi grupės. Šis ir kiti toliau publikuojami atvirlaiškiai rašyti keliaujant su antrąja grupe: „Antra grupė, kelionėje praleidusi visą mėnesį, atlankė Berlyną, Müncheną, Berchtesgaden, Königsee, Salzburgą, Vieną, pervažiavus per Jugoslaviją – Triestą, Veneciją, Innsbrucką, Steinachą, 12 dienų pagyvenusi kalnuose (5 dienos – ledynuose) Garmisch-Partenkircheną, vėl Müncheną, Berlyną…“ (Balys Sruoga, „Laiškas į redakciją“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1929-08-13, Nr. 182, p. 6). „Šioje ekskursijos grupėje dalyvavo 13 žmonių: Bronys Raila, Domas Pinigis, J. Adomaitis, Antanas Venclova, Viktorija Gravrogkaitė, V. Lišauskas, Aleksandra Petrauskaitė, Jonė Ruzgytė-Strazdienė, Albina Sirutytė, Marija Insodaitė, Kelertaitė ir Balys Sruoga“ (Vandos Sruogienės pastaba).
a1
Line number 11
Critical note: stebu[klingas] ] vid ex err ū pro u
a1
Line number 12
Critical note: dalykas[.] ] p ver vid ex err om interp
a3
Line number 12
Note: Antanas Venclova, vienas ekskursijos dalyvių, apibendrino įspūdžius iš Venecijos: „Venecija – labai senas Italijos miestas. Venecija įdomi tuo, kad ji nepanaši į jokį kitą miestą. Čia nerasi nei tramvajaus, nei vieno arklio, nei automobilio.
Miestas pastatytas ant vandens.
Gatvėse čia plaukioja valtys – gondolos yra motoriniai laiveliai – vaporeto. Per kanalus įdomūs tiltai.
Venecija – linksmas gražus miestas.
Jo statyba nepaprastai puiki.
Jau senų senovėj Venecija vedė prekybą su tolimom Rytų tautom, dėl to namų statyboj jaučiasi Rytų (arabų) įtaka. Tokie statiniai, kaip dožų rūmai, šv. Marko bazilika, statiniai apie puikiąją šv. Marko aikštę stebina žiūrėtoją savo nepaprastumu ir nuostabiu gražumu.
Ypatingai Venecija įdomi naktį. Po karštos dienos venecijiečiai pasipila gatvėse. Naktį pilnos gatvės žmonių su miegančiais vaikais ant rankų. Čia maišosi turtingi ausländeriai [kitašaliai, – Antanas Venclova] su gatvės muzikantais, gitaristais, smuikininkais, linksmos mažutės juodaplaukės italaitės. Jų pilna aikštėse, ant tiltų. Vitrinos žėri brangenybėmis – veidrodžiai, šilkai, kuriais Venecija garsi iš senovės. Mūsų ekskursantės visai neteko galvos: kai įsižiopso į vitriną, tai ir sustyra, paimtos kažkokio siaubo. Visą valandą jų iš ten neatplėši.
Venecija pilna saulės, linksmybės. Bet daugybė namų apleista, gatvėse žmonės atlieka gamtos reikalus, iš kanalų dvokia pamazgos, smulkiose gatvelėse vaikščioja sulysę kačiūkščiai.
Venecijos pakraščius plauna puikiosios Adrijos marios. Venecijos įlanka rami. Skaidrios saulės užlietas begalinis žėrintis plotas, viršum nepaprastai mėlynas dangus.
Iš Venecijos – vėl atgal į Austriją. Važiuojam visą naktį. Anksti iš ryto mes jau Tirolio centre Innsbrucke. Baisiai pavargę. Stoty mudu su Raila grindyse suguldome čemodanus ir ant jų puikiausiai išsimiegame, nors vėliau mums gelia šonus ir nugaras. Fotoaparatas užfiksuoja amžiams šį mūsų dievišką poilsį.
Innsbrucke ruošiamės į Alpes: perkamės poros kilų svorio batus, apkaltus baisiausiom vinim, lazdas, rukzakus (rancus), vindjakes (apsivilkt nuo vėjo). Į rukzakus prisikraunam maisto (dešrų, duonos, miltų, cukraus, arbatos), marškinių ir vieną gražią dieną liepos vidury iš Šteinacho stoties pradedam kopti į kalnus – į snieguotas Tirolio Alpes“ (Antanas Venclova, „Mūsų studentų ekskursija į Europos Vakarus“, in: Jaunimas, Kaunas, 1929-10, Nr. 19–20, p. 283).
Antanas Venclova vėliau dar kartą prisiminė 1929 m. liepos mėn. – studentų ekskursijos metu matytą Veneciją: „Bet Venecija… Tai iš tikrųjų miestas, kokį tegali susapnuoti! Didžiuoju kanalu skrido pasakiškos gondolos, gale stovinčių gondoljerų vairuojamos. Pro šalį lėkė marmuriniai palazzo su lengvomis kolonomis, su laiptais, kylančiais tiesiog iš pažaliavusio vandens. Ant sienų sverdėjo vijokliai ir žydėjo rožės. Miestas iš ryto buvo pilnas permatomo rūko, kuris, lyg sidabrinis tinklas, siautė namus, bažnyčias, siaurutes gatveles. Išlipę netoli dožų rūmų, vaikščiojome po šv. Morkaus aikštę, kurion iš tolo traukė garsiosios bažnyčios fasadas, aukštas kampanilės bokštas, baltų bibliotekos kolonų eilė.
Adrijos jūroje, kuri plytėjo čia pat, ties aikštės sienomis, rūko dideli garlaiviai ir maži garlaiviukai – vaporeto. Vienas toks vaporeto perkėlė mus per sąsiaurį į Lido kurortą. Prabangios vilos traukėsi pajūriu, skendo medžiuose ir gėlėse. Buvo pati vasara, ir niekas taip neviliojo, kaip vanduo. Nusprendę išsimaudyti, pirkomės daugybę bilietų, kol perėjome visokiausias kontroles ir pagaliau atsidūrėme pliaže. Čia vėl kiekvienas turėjome pirkti bilietus į kabinas, mokėti už rankšluosčius ir kitus patarnavimus. Kažkas suskaitė, kad, kol išsimaudėme, kiekvienas įsigijome po aštuoniolika bilietų. Šiaip ar taip, maudytis mūsų Palangoje kur kas paprasčiau.
Bet čionykštės bangos šiltos, aukštos, žalsvai malachitinės, jos ne gramzdina tave į dugną, o kelia į viršų, ir be galo malonu siūbuoti jose. Aplinkui krykštauja jaunos italiukės, tamsiaplaukės, lieknos ir gracingos. Kaip greitai, deja, jos pavirs apsileidusiomis bobomis, kurių tiek daug matyti prie apelsinų dėžių, suvenyrų staliukų, ties bažnyčių durimis ir už tratorijų bufetų! Nelinksma apie tai galvoti.
Grįžę į miestą, vaikščiojome siauromis gatvelėmis. Prieš akis brėžėsi visai kitas vaizdas, negu šv. Morkaus aikštėje ar ties Ponte di Rialto. Gatvelės purvinos, namai ištisus šimtmečius neremontuoti. Dviem žmonėm sunku apsilenkti. Slankioja sulysusios, alkanos katės, bėgioja murzini ir apdriskę vaikai, šlepsi liesos kaip skeletai senutės, ant galvų pintinėmis nešinos, o tose pintinėse – skalbiniai, daržovės, glėbeliai malkų ar truputis anglies. Čia pat gatvėje vietiniai gyventojai nesivaržydami ant skylių šaligatvių šonuose atlikinėja gamtos reikalus. Vakare slankioja būriai prostitučių, iš atvirų tavernų durų su mėsos šutu sklinda pigi gramofono muzika, ir už apdulkėjusių langų sukasi poros. Atrodo, kad čia visai kitas visų apleistas miestas, kurį ir žmonės, ir dievas užmiršo. Tai antroji, turistams ne visada matoma Italijos pusė.
Prieš mūsų akis iš karto vėrėsi nuostabus Italijos grožis ir skurdas, jos meno paminklų žavesys ir gyvenimo pilkumas. Kas žingsnis matei pasipūtusius valdžios atstovus, juodmarškinių būrius, ant kiekvienos sienos kabojo Musolinio fotografija su pakeltais priesaikai pirštais… Šią įdomią, tokią gražią ir tokią nelaimingą šalį mums greitai reikėjo palikti.
Naktį pervažiavę kalnus, vėl atsidūrėme Austrijoje. Buvome Insbruke, sename ir gražiame mieste Alpių papėdėje, ties sraunia, mėlyna Ino upe. Tyliomis miesto gatvėmis būriais, poromis ir po vieną ėjo vyrai ir merginos. Visi buvo apsivilkę panašiai – žalsvomis liemenėmis arba brezento vindjakėmis, ilgomis kojinėmis, didžiuliais gerai kaustytais batais; rankose nešėsi lazdas, viršuje besibaigiančias kirvuku. Čia didelis Alpių turizmo centras, kur ir mums reikėjo pasiruošti atsakingiausiai kelionės daliai.
Miesčiukas jaukus. Viešbutėlis, kuriame apsistojome – baisiai švarus, kambariai senoviški, su pūkinėmis duknomis, su baltais praustuvais, į kuriuos iš baltų ąsočių reikėjo pilti vandenį. Krūmais apaugusiame, smėliu barstytame sodelyje stovėjo staliukai ir lengvos kėdės. Čia ilsėjomės, gėrėm lengvą pigų Tirolio vyną, lošėm šachmatais. Mūsų vadovas Sruoga, kuriam Italija nepatiko ir iš kurios jis veržte veržėsi į savo stichiją – į Alpes, dabar buvo žymai kalbesnis ir aiškiai geriau nusiteikęs. Jis mielai sėdo prie šachmatų lentos susiremti su vienu ar kitu ekskursantu, iš anksto sutaręs, kad kas praloš, tas statys visiems vyno. […]
Insbruke apsirūpinom viskuo, kas alpinistams reikalinga. Kada apsivilkom vindjakėmis, apsiavėm didelėmis vinimis kaustytais batais, ant nugarų užsivertėm gan sunkius rukzakus (į juos buvo perdėtos dar iš Kauno pasiimtos dešros, lašiniai, o prikabinti puodai ir virduliai, kuriuose rengėmės virtis maistą), į rankas pasiėmėm lazdas – kirvukus, – nebesiskyrėm nuo šimtų kitų jaunuolių, kurie visomis gatvėmis kažkur ėjo ir ėjo, vieni tyliai, kiti dainuodami kalniečių dainas“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 134–137).
a1
Line number 13
Critical note: atvažiavo[-] ] vid ex err om si -
a1
Line number 15
Critical note: atitrūkau ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 16
Physical note: [1v] //
a1
Line number a
Critical note: Lithuanie ] it =Lietuva
a1
Line number b
Critical note: Via Berlin ] it =Per Berlyną
a1
Line number c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
a1
Line number c
Critical note: V. ] V[andai], contr
a1
Line number d
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
a1
Line number e
Critical note: pašt. ] pašt[as], contr
a1
Line number 19
Critical note: įkyrėjo ] vid ex err i pro y
a1
Line number 20
Critical note: gondolą ] h pro g
a1
Line number 22
Critical note: pasitaisė ] cor pro tik
a1
Line number 23
Critical note: ūpas ] vid ex err u pro ū, p ver cor interp – pro ,
a1
Line number 24
Critical note: [at]si[i]lsėjau ] vid ex err om sec i
a1
Line number 28
Critical note: mūsų ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 28
Critical note: Dalužį[.] ] vid ex err fl -i pro -į, p ver vid ex err om interp
a1
Line number 31
Critical note: Bal ] sign
a1
Line number 31
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1929_07_15_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1929_07_15_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1929_07_15_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1929_07_15_vs_2v.jpgX (Close panel)
image