Vandai Sruogienei, 1929-07-24

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1929-07-24

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 684_8. Atvirlaiškis. Be visos datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal turinį („Liep. 24.“), Vandos Sruogienės pastabą („1929. VII. 24, Tirolis“), pašto spaudus. Rašyta 13,9 × 9,0 cm formato standaus, gelstelėjusio popieriaus atviruke (1v) pieštuku. Adresuota: „Litauen, via Berlin [vok =Lietuva, per Berlyną] / P. V. Sruogienei // Viekšnių pašts. / Būgiuose“. Uždėti pašto spaudai: vokiškas išsiuntimo (pažeistas, plėštas) – Vent, [19]29-[07]-[24]; vietos – Vernagthütte, Würzburgo padalinys; gavimo – Kaunas, [19]29-07-30, Viekšniai, [19]29-07-31. Užklijuoti keli austriški, 10 grošų vertės pašto ženklai, vienas iš jų plėštas. Numeruota kita ranka pieštuku: „11“. 1r – nespalvotas 3774 metrų aukščio Wildspitze viršūnės ir į ją įkopusių žmonių vaizdas. Nuorašai: LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 135 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 4, KC PENN, l. 17 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1929_07_24_2: Genetinis
  • Witness a2: 1929_07_24_2: Diplomatinis
  • Witness a3: 1929_07_24_2: Redaguotas

Textual Notes

Atvirlaiškyje išsiskiria rašymo procesą atspindintis (genetinis), vėliausią autorinį variantą parodantis (diplomatinis) ir minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstai.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo Neringa Markevičienė
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Tirolio – į Būgius, 1929-07-24, l. 1v, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1929_07_24_2_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys tekstų variantai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant atvirlaiškio tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas atvirlaiškio variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Atvirlaiškio genetiniame tekste atsispindi rašymo procesas.

Atvirlaiškio diplomatiniame perraše parodomas vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame atvirlaiškio tekste taisomi būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Atvirlaiškio genetiniame tekste, diplomatiniame perraše pateikiami tekstologiniai komentarai: rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Atvirlaiškio redaguotame tekste komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia atvirlaiškio genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Atvirlaiškio tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1929_07_24_2: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Liep. 24
Liep. 24.
a
Litauen, Via Berlin
c
Critical note: Litauen, via Berlin ] vok =Lietuva, per Berlyną; via ] vid ex err V pro min
Litauen, Via Berlin
Litauen, via Berlin
b
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
c
Viekšnių pašts
c
Critical note: Viekšnių pašts[.] ] Viekšnių pašt[a]s, contr, p pašts vid ex err om interp
Viekšnių pašts
Viekšnių pašts.
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
1
Liep. 24
c
Critical note: Liep. ] Liep[os], contr, p cf vid ex err om interp
Liep. 24
Liep. 24.
2
Šiandie persivertėm per
3
Wildspitze – 3774
metr.
c
Critical note: metr. ] metr[ų], contr
metr.
metr.
n
Note: Balio Sruogos ekskursijos dalyvis Antanas Venclova pasidalijo įspūdžiais, įkopus į Wildspitze: „Pagaliau – kokia laimė! Pasiekėme tikslą – vieną iš aukščiausių Austrijos viršūnių! Vos gyvi sukritome ant akmenų (pats kalno viršus pasirodė esąs be sniego) ir žiūrėjome į tolį, kur horizonte stūkso balti kampuoti milžinai. Aplinkui be galo tylu, tartum būtų nurimęs visas pasaulis. Negirdėti nei vėjo staugimo, nei ledynų griūties, nei sidabrinių upelių čežėjimo. Nuostabu ir didinga. Žiūrėjome į horizontą. Kartais žemiau mūsų plaukė debesys, rūkuose paskandindami milžiniškas pakalnes, kurios pirma spindėjo ir žėrėjo saulės nutviekstos. Kartais tie debesys skriejo lygiame aukštyje su mumis, ir tada patys valandėlei išnykdavome šlapiame ir drėgname rūke. Kartais imdavo kristi snaigės, bet ir vėl bematant apsistodavo, ir vėl nušvisdavo kalnai ir pakalnės, ir buvo taip keista, – rodos, niekad daugiau nebegrįšime į gilių slėnių pasaulį, iš kurio atėjome, į pasaulį su miestais, jų ūžesiu, su knygomis…
Bet ėjo laikas. Ir kai iš pradžių nulipome į mūsų laukiančių draugų būrį, o su jais leidomės vis žemyn ir žemyn, pamažu ėmėme ilgėtis to, ką buvome palikę. Vis dažniau atsimindavome ne tik pakalnių miškus ir almas, o mąstėme ir apie tolimą Lietuvą, ir apie Kauną, ir apie ten paliktus draugus…“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 142).
4
Keletas vietų buvo gana
5
pavojinga. Baigėm lipt
6
tuo takeliu, kuris pažymėtas,
7
bet buvo žymiai pavo-
8
jingesnių vietų. Insodai-
9
tė
tė
n
Note: Marija Insodaitė. Plačiau šis įvykis kalnuose ekskursijos dalyvių atsiminimuose neaprašytas.
Balys Sruoga pabrėžė, koks svarbus kalnuose ekskursijos patyrusių draugų, vado vaidmuo: „[K]alnuose kas minutė, kas žingsnis gali kokia nelaimė ištikti“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5); „Kalnai – rūstūs ir negailestingi. Jie šykštūs dovanoms. Ir retai jie kada dovanoja neužtarnautą dovaną – gyvybę… Jie mėgsta aukas ir ypač žmogaus gyvybės pavidalu!“ (Idem, in: Ibid.). „Didelio džiaugsmo, neprėpiamos laimės suteikia kalnai, bet ir jų pavojai žmogui – nesuskaitomi…“ (Idem, in: op. cit.).
įlingo įlindo
c
Critical note: įlindo ] cor d pro g
įlindo
į ledo plyšį –
10
pasinėrė su galva (dugno
11
nepasiekė), aš ją už virvės
12
ištraukiau.
Petrauskaitė
Petrauskaitė
n
Note: Aleksandra Petrauskaitė. Plačiau šis įvykis kalnuose ekskursijos dalyvių atsiminimuose neaprašytas.
Balys Sruoga vėliau teigė, kad kalnuose, be būtiniausių dvasinių savybių (išmintingumo, atsargumo, ryžto ir valios), svarbus fizinis pasirengimas: „Kiekviena kelionė į kalnus reikalauja fizinių jėgų, todėl einąs į juos privalo turėti ir reikalingų fizinių savumų. Visų pirma, alpinistas privalo turėti sveiką širdį ir sveikus plaučius, kitaip – iš kalnų jis gali nebegrįžti. Reikia atsiminti, kad kopiant į kalną dirba visas kūnas, – ne tiktai kojos, pečiai, rankos, bet ir visa muskulatūra, šlaunys, krūtinė, pilvas ir visi pajautimo organai. Sveiki kaulai, raumenys, gyslos, krimzlės, sveikas kraujas ir jo sveikas tekėjimas, sveika oda – visa tai alpinistui taip pat reikalinga, kaip ir geros akys, ausys, palytėjimo pajautimas. Ypač turi būti sveiki nervai. Sveikus nervus kelionė į kalnus sustiprina, kaip ir kitus kūno organus, bet pairę nervai kalnuose gali visiškai ištižti. Pagaliau kiekvienas alpinistas turi būti, kaip vokiečiai sako, „Schwindelfrei“, – žiūrint iš aukšto į bedugnę, turi jam galva nesisukti. Tai yra būtiniausioji sąlyga“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
13
apsirgo kalnų liga –
14
pradėjo vemt – vargiai
15
nugabenome į pakalnę.
16
Moteris Moterys
c
Critical note: Moterys ] cor i pro y
Moterys
visos išglebo iš
17
nuovargio. Tai aukštųjų
18
kalnų
pasaulis.
p
Physical note: [1v] //
pasaulis.
pasaulis.
n
Note: Balys Sruoga vėliau aprašė kelias kelionės po kalnus rūšis: klajones po kalnų miškus ir Alpių pievas (lengviausia forma), lipimas į uolas (sunkesnė forma), kopimas į aukštuosius kalnus, į ledynus (sunkiausia forma). Balio Sruogos ekskursantai, kopdami į Wildspitze, pasirinko sunkiausią kalnų pažinimo būdą: „Dar sunkesnė ir atsakomingesnė kelionė į aukštuosius kalnus, į ledynus, reikalaujanti dar didesnės ištvermės, valios stiprybės, technikos. Aukštieji kalnai atveria neapsakomos didybės ir grožybės reginius. Akys siekia kelis šimtus kilometrų aplinkui, ir tamsiai mėlynas dangus, rodos, jau taip nebetoli, ir kalnų saulė tokia miela, ir kalnų viršūnės – tokios nuostabios formos!
Užtat kelionė į aukštuosius kalnus, į ledynus, yra tokia sunki, tiek daug pavojų slepianti. Jei į uolas raičiotis eina daugiausia žalias jaunimas, tai į aukštuosius kalnus – subrendę asmens.
Uoloti kalnai su savo aštriomis, tokiomis savaimingomis formomis tarytum atvaizduoja jaunimo vidaus gyvenimą, savaimingus jo valios impulsus, ir jaunimas, nugalėdamas uolas, visuomet vėl ir vėl save pergyvena. Tuo tarpu ledynai, labiau negu uolos, atitinka žmogaus brandos amžiui, nes šis amžius, pažinimo amžius, ledynų laisvuose plačiuose horizontuose pažįsta savo laukujus simbolius! – teisingai pastebi dr. Heinrich Pfanel“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1929_07_24_2: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Liep. 24
Liep. 24.
a
Litauen, Via Berlin
c
Critical note: Litauen, via Berlin ] vok =Lietuva, per Berlyną; via ] vid ex err V pro min
Litauen, Via Berlin
Litauen, via Berlin
b
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
c
Viekšnių pašts
c
Critical note: Viekšnių pašts[.] ] Viekšnių pašt[a]s, contr, p pašts vid ex err om interp
Viekšnių pašts
Viekšnių pašts.
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
1
Liep. 24
c
Critical note: Liep. ] Liep[os], contr, p cf vid ex err om interp
Liep. 24
Liep. 24.
2
Šiandie persivertėm per
3
Wildspitze – 3774
metr.
c
Critical note: metr. ] metr[ų], contr
metr.
metr.
n
Note: Balio Sruogos ekskursijos dalyvis Antanas Venclova pasidalijo įspūdžiais, įkopus į Wildspitze: „Pagaliau – kokia laimė! Pasiekėme tikslą – vieną iš aukščiausių Austrijos viršūnių! Vos gyvi sukritome ant akmenų (pats kalno viršus pasirodė esąs be sniego) ir žiūrėjome į tolį, kur horizonte stūkso balti kampuoti milžinai. Aplinkui be galo tylu, tartum būtų nurimęs visas pasaulis. Negirdėti nei vėjo staugimo, nei ledynų griūties, nei sidabrinių upelių čežėjimo. Nuostabu ir didinga. Žiūrėjome į horizontą. Kartais žemiau mūsų plaukė debesys, rūkuose paskandindami milžiniškas pakalnes, kurios pirma spindėjo ir žėrėjo saulės nutviekstos. Kartais tie debesys skriejo lygiame aukštyje su mumis, ir tada patys valandėlei išnykdavome šlapiame ir drėgname rūke. Kartais imdavo kristi snaigės, bet ir vėl bematant apsistodavo, ir vėl nušvisdavo kalnai ir pakalnės, ir buvo taip keista, – rodos, niekad daugiau nebegrįšime į gilių slėnių pasaulį, iš kurio atėjome, į pasaulį su miestais, jų ūžesiu, su knygomis…
Bet ėjo laikas. Ir kai iš pradžių nulipome į mūsų laukiančių draugų būrį, o su jais leidomės vis žemyn ir žemyn, pamažu ėmėme ilgėtis to, ką buvome palikę. Vis dažniau atsimindavome ne tik pakalnių miškus ir almas, o mąstėme ir apie tolimą Lietuvą, ir apie Kauną, ir apie ten paliktus draugus…“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 142).
4
Keletas vietų buvo gana
5
pavojinga. Baigėm lipt
6
tuo takeliu, kuris pažymėtas,
7
bet buvo žymiai pavo-
8
jingesnių vietų. Insodai-
9
tė
tė
n
Note: Marija Insodaitė. Plačiau šis įvykis kalnuose ekskursijos dalyvių atsiminimuose neaprašytas.
Balys Sruoga pabrėžė, koks svarbus kalnuose ekskursijos patyrusių draugų, vado vaidmuo: „[K]alnuose kas minutė, kas žingsnis gali kokia nelaimė ištikti“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5); „Kalnai – rūstūs ir negailestingi. Jie šykštūs dovanoms. Ir retai jie kada dovanoja neužtarnautą dovaną – gyvybę… Jie mėgsta aukas ir ypač žmogaus gyvybės pavidalu!“ (Idem, in: Ibid.). „Didelio džiaugsmo, neprėpiamos laimės suteikia kalnai, bet ir jų pavojai žmogui – nesuskaitomi…“ (Idem, in: op. cit.).
įlingo įlindo
c
Critical note: įlindo ] cor d pro g
įlindo
į ledo plyšį –
10
pasinėrė su galva (dugno
11
nepasiekė), aš ją už virvės
12
ištraukiau.
Petrauskaitė
Petrauskaitė
n
Note: Aleksandra Petrauskaitė. Plačiau šis įvykis kalnuose ekskursijos dalyvių atsiminimuose neaprašytas.
Balys Sruoga vėliau teigė, kad kalnuose, be būtiniausių dvasinių savybių (išmintingumo, atsargumo, ryžto ir valios), svarbus fizinis pasirengimas: „Kiekviena kelionė į kalnus reikalauja fizinių jėgų, todėl einąs į juos privalo turėti ir reikalingų fizinių savumų. Visų pirma, alpinistas privalo turėti sveiką širdį ir sveikus plaučius, kitaip – iš kalnų jis gali nebegrįžti. Reikia atsiminti, kad kopiant į kalną dirba visas kūnas, – ne tiktai kojos, pečiai, rankos, bet ir visa muskulatūra, šlaunys, krūtinė, pilvas ir visi pajautimo organai. Sveiki kaulai, raumenys, gyslos, krimzlės, sveikas kraujas ir jo sveikas tekėjimas, sveika oda – visa tai alpinistui taip pat reikalinga, kaip ir geros akys, ausys, palytėjimo pajautimas. Ypač turi būti sveiki nervai. Sveikus nervus kelionė į kalnus sustiprina, kaip ir kitus kūno organus, bet pairę nervai kalnuose gali visiškai ištižti. Pagaliau kiekvienas alpinistas turi būti, kaip vokiečiai sako, „Schwindelfrei“, – žiūrint iš aukšto į bedugnę, turi jam galva nesisukti. Tai yra būtiniausioji sąlyga“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
13
apsirgo kalnų liga –
14
pradėjo vemt – vargiai
15
nugabenome į pakalnę.
16
Moteris Moterys
c
Critical note: Moterys ] cor i pro y
Moterys
visos išglebo iš
17
nuovargio. Tai aukštųjų
18
kalnų
pasaulis.
p
Physical note: [1v] //
pasaulis.
pasaulis.
n
Note: Balys Sruoga vėliau aprašė kelias kelionės po kalnus rūšis: klajones po kalnų miškus ir Alpių pievas (lengviausia forma), lipimas į uolas (sunkesnė forma), kopimas į aukštuosius kalnus, į ledynus (sunkiausia forma). Balio Sruogos ekskursantai, kopdami į Wildspitze, pasirinko sunkiausią kalnų pažinimo būdą: „Dar sunkesnė ir atsakomingesnė kelionė į aukštuosius kalnus, į ledynus, reikalaujanti dar didesnės ištvermės, valios stiprybės, technikos. Aukštieji kalnai atveria neapsakomos didybės ir grožybės reginius. Akys siekia kelis šimtus kilometrų aplinkui, ir tamsiai mėlynas dangus, rodos, jau taip nebetoli, ir kalnų saulė tokia miela, ir kalnų viršūnės – tokios nuostabios formos!
Užtat kelionė į aukštuosius kalnus, į ledynus, yra tokia sunki, tiek daug pavojų slepianti. Jei į uolas raičiotis eina daugiausia žalias jaunimas, tai į aukštuosius kalnus – subrendę asmens.
Uoloti kalnai su savo aštriomis, tokiomis savaimingomis formomis tarytum atvaizduoja jaunimo vidaus gyvenimą, savaimingus jo valios impulsus, ir jaunimas, nugalėdamas uolas, visuomet vėl ir vėl save pergyvena. Tuo tarpu ledynai, labiau negu uolos, atitinka žmogaus brandos amžiui, nes šis amžius, pažinimo amžius, ledynų laisvuose plačiuose horizontuose pažįsta savo laukujus simbolius! – teisingai pastebi dr. Heinrich Pfanel“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1929_07_24_2: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Liep. 24
Liep. 24.
a
Litauen, Via Berlin
c
Critical note: Litauen, via Berlin ] vok =Lietuva, per Berlyną; via ] vid ex err V pro min
Litauen, Via Berlin
Litauen, via Berlin
b
P.
c
Critical note: P. ] P[oniai], contr
P.
V.
c
Critical note: V. ] V[andai], contr
V.
Sruogienei
c
Viekšnių pašts
c
Critical note: Viekšnių pašts[.] ] Viekšnių pašt[a]s, contr, p pašts vid ex err om interp
Viekšnių pašts
Viekšnių pašts.
d
Bugiuose
c
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
Bugiuose
Būgiuose
1
Liep. 24
c
Critical note: Liep. ] Liep[os], contr, p cf vid ex err om interp
Liep. 24
Liep. 24.
2
Šiandie persivertėm per
3
Wildspitze – 3774
metr.
c
Critical note: metr. ] metr[ų], contr
metr.
metr.
n
Note: Balio Sruogos ekskursijos dalyvis Antanas Venclova pasidalijo įspūdžiais, įkopus į Wildspitze: „Pagaliau – kokia laimė! Pasiekėme tikslą – vieną iš aukščiausių Austrijos viršūnių! Vos gyvi sukritome ant akmenų (pats kalno viršus pasirodė esąs be sniego) ir žiūrėjome į tolį, kur horizonte stūkso balti kampuoti milžinai. Aplinkui be galo tylu, tartum būtų nurimęs visas pasaulis. Negirdėti nei vėjo staugimo, nei ledynų griūties, nei sidabrinių upelių čežėjimo. Nuostabu ir didinga. Žiūrėjome į horizontą. Kartais žemiau mūsų plaukė debesys, rūkuose paskandindami milžiniškas pakalnes, kurios pirma spindėjo ir žėrėjo saulės nutviekstos. Kartais tie debesys skriejo lygiame aukštyje su mumis, ir tada patys valandėlei išnykdavome šlapiame ir drėgname rūke. Kartais imdavo kristi snaigės, bet ir vėl bematant apsistodavo, ir vėl nušvisdavo kalnai ir pakalnės, ir buvo taip keista, – rodos, niekad daugiau nebegrįšime į gilių slėnių pasaulį, iš kurio atėjome, į pasaulį su miestais, jų ūžesiu, su knygomis…
Bet ėjo laikas. Ir kai iš pradžių nulipome į mūsų laukiančių draugų būrį, o su jais leidomės vis žemyn ir žemyn, pamažu ėmėme ilgėtis to, ką buvome palikę. Vis dažniau atsimindavome ne tik pakalnių miškus ir almas, o mąstėme ir apie tolimą Lietuvą, ir apie Kauną, ir apie ten paliktus draugus…“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 142).
4
Keletas vietų buvo gana
5
pavojinga. Baigėm lipt
6
tuo takeliu, kuris pažymėtas,
7
bet buvo žymiai pavo-
8
jingesnių vietų. Insodai-
9
tė
tė
n
Note: Marija Insodaitė. Plačiau šis įvykis kalnuose ekskursijos dalyvių atsiminimuose neaprašytas.
Balys Sruoga pabrėžė, koks svarbus kalnuose ekskursijos patyrusių draugų, vado vaidmuo: „[K]alnuose kas minutė, kas žingsnis gali kokia nelaimė ištikti“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5); „Kalnai – rūstūs ir negailestingi. Jie šykštūs dovanoms. Ir retai jie kada dovanoja neužtarnautą dovaną – gyvybę… Jie mėgsta aukas ir ypač žmogaus gyvybės pavidalu!“ (Idem, in: Ibid.). „Didelio džiaugsmo, neprėpiamos laimės suteikia kalnai, bet ir jų pavojai žmogui – nesuskaitomi…“ (Idem, in: op. cit.).
įlingo įlindo
c
Critical note: įlindo ] cor d pro g
įlindo
į ledo plyšį –
10
pasinėrė su galva (dugno
11
nepasiekė), aš ją už virvės
12
ištraukiau.
Petrauskaitė
Petrauskaitė
n
Note: Aleksandra Petrauskaitė. Plačiau šis įvykis kalnuose ekskursijos dalyvių atsiminimuose neaprašytas.
Balys Sruoga vėliau teigė, kad kalnuose, be būtiniausių dvasinių savybių (išmintingumo, atsargumo, ryžto ir valios), svarbus fizinis pasirengimas: „Kiekviena kelionė į kalnus reikalauja fizinių jėgų, todėl einąs į juos privalo turėti ir reikalingų fizinių savumų. Visų pirma, alpinistas privalo turėti sveiką širdį ir sveikus plaučius, kitaip – iš kalnų jis gali nebegrįžti. Reikia atsiminti, kad kopiant į kalną dirba visas kūnas, – ne tiktai kojos, pečiai, rankos, bet ir visa muskulatūra, šlaunys, krūtinė, pilvas ir visi pajautimo organai. Sveiki kaulai, raumenys, gyslos, krimzlės, sveikas kraujas ir jo sveikas tekėjimas, sveika oda – visa tai alpinistui taip pat reikalinga, kaip ir geros akys, ausys, palytėjimo pajautimas. Ypač turi būti sveiki nervai. Sveikus nervus kelionė į kalnus sustiprina, kaip ir kitus kūno organus, bet pairę nervai kalnuose gali visiškai ištižti. Pagaliau kiekvienas alpinistas turi būti, kaip vokiečiai sako, „Schwindelfrei“, – žiūrint iš aukšto į bedugnę, turi jam galva nesisukti. Tai yra būtiniausioji sąlyga“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
13
apsirgo kalnų liga –
14
pradėjo vemt – vargiai
15
nugabenome į pakalnę.
16
Moteris Moterys
c
Critical note: Moterys ] cor i pro y
Moterys
visos išglebo iš
17
nuovargio. Tai aukštųjų
18
kalnų
pasaulis.
p
Physical note: [1v] //
pasaulis.
pasaulis.
n
Note: Balys Sruoga vėliau aprašė kelias kelionės po kalnus rūšis: klajones po kalnų miškus ir Alpių pievas (lengviausia forma), lipimas į uolas (sunkesnė forma), kopimas į aukštuosius kalnus, į ledynus (sunkiausia forma). Balio Sruogos ekskursantai, kopdami į Wildspitze, pasirinko sunkiausią kalnų pažinimo būdą: „Dar sunkesnė ir atsakomingesnė kelionė į aukštuosius kalnus, į ledynus, reikalaujanti dar didesnės ištvermės, valios stiprybės, technikos. Aukštieji kalnai atveria neapsakomos didybės ir grožybės reginius. Akys siekia kelis šimtus kilometrų aplinkui, ir tamsiai mėlynas dangus, rodos, jau taip nebetoli, ir kalnų saulė tokia miela, ir kalnų viršūnės – tokios nuostabios formos!
Užtat kelionė į aukštuosius kalnus, į ledynus, yra tokia sunki, tiek daug pavojų slepianti. Jei į uolas raičiotis eina daugiausia žalias jaunimas, tai į aukštuosius kalnus – subrendę asmens.
Uoloti kalnai su savo aštriomis, tokiomis savaimingomis formomis tarytum atvaizduoja jaunimo vidaus gyvenimą, savaimingus jo valios impulsus, ir jaunimas, nugalėdamas uolas, visuomet vėl ir vėl save pergyvena. Tuo tarpu ledynai, labiau negu uolos, atitinka žmogaus brandos amžiui, nes šis amžius, pažinimo amžius, ledynų laisvuose plačiuose horizontuose pažįsta savo laukujus simbolius! – teisingai pastebi dr. Heinrich Pfanel“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number a
Critical note: Litauen, via Berlin ] vok =Lietuva, per Berlyną; via ] vid ex err V pro min
a1
Line number b
Critical note: P. ] P[oniai], contr
a1
Line number b
Critical note: V. ] V[andai], contr
a1
Line number c
Critical note: Viekšnių pašts[.] ] Viekšnių pašt[a]s, contr, p pašts vid ex err om interp
a1
Line number d
Critical note: Būgiuose ] u pro ū
a1
Line number 1
Critical note: Liep. ] Liep[os], contr, p cf vid ex err om interp
a1
Line number 3
Critical note: metr. ] metr[ų], contr
a3
Line number 3
Note: Balio Sruogos ekskursijos dalyvis Antanas Venclova pasidalijo įspūdžiais, įkopus į Wildspitze: „Pagaliau – kokia laimė! Pasiekėme tikslą – vieną iš aukščiausių Austrijos viršūnių! Vos gyvi sukritome ant akmenų (pats kalno viršus pasirodė esąs be sniego) ir žiūrėjome į tolį, kur horizonte stūkso balti kampuoti milžinai. Aplinkui be galo tylu, tartum būtų nurimęs visas pasaulis. Negirdėti nei vėjo staugimo, nei ledynų griūties, nei sidabrinių upelių čežėjimo. Nuostabu ir didinga. Žiūrėjome į horizontą. Kartais žemiau mūsų plaukė debesys, rūkuose paskandindami milžiniškas pakalnes, kurios pirma spindėjo ir žėrėjo saulės nutviekstos. Kartais tie debesys skriejo lygiame aukštyje su mumis, ir tada patys valandėlei išnykdavome šlapiame ir drėgname rūke. Kartais imdavo kristi snaigės, bet ir vėl bematant apsistodavo, ir vėl nušvisdavo kalnai ir pakalnės, ir buvo taip keista, – rodos, niekad daugiau nebegrįšime į gilių slėnių pasaulį, iš kurio atėjome, į pasaulį su miestais, jų ūžesiu, su knygomis…
Bet ėjo laikas. Ir kai iš pradžių nulipome į mūsų laukiančių draugų būrį, o su jais leidomės vis žemyn ir žemyn, pamažu ėmėme ilgėtis to, ką buvome palikę. Vis dažniau atsimindavome ne tik pakalnių miškus ir almas, o mąstėme ir apie tolimą Lietuvą, ir apie Kauną, ir apie ten paliktus draugus…“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 142).
a3
Line number 9
Note: Marija Insodaitė. Plačiau šis įvykis kalnuose ekskursijos dalyvių atsiminimuose neaprašytas.
Balys Sruoga pabrėžė, koks svarbus kalnuose ekskursijos patyrusių draugų, vado vaidmuo: „[K]alnuose kas minutė, kas žingsnis gali kokia nelaimė ištikti“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5); „Kalnai – rūstūs ir negailestingi. Jie šykštūs dovanoms. Ir retai jie kada dovanoja neužtarnautą dovaną – gyvybę… Jie mėgsta aukas ir ypač žmogaus gyvybės pavidalu!“ (Idem, in: Ibid.). „Didelio džiaugsmo, neprėpiamos laimės suteikia kalnai, bet ir jų pavojai žmogui – nesuskaitomi…“ (Idem, in: op. cit.).
a1
Line number 9
Critical note: įlindo ] cor d pro g
a3
Line number 12
Note: Aleksandra Petrauskaitė. Plačiau šis įvykis kalnuose ekskursijos dalyvių atsiminimuose neaprašytas.
Balys Sruoga vėliau teigė, kad kalnuose, be būtiniausių dvasinių savybių (išmintingumo, atsargumo, ryžto ir valios), svarbus fizinis pasirengimas: „Kiekviena kelionė į kalnus reikalauja fizinių jėgų, todėl einąs į juos privalo turėti ir reikalingų fizinių savumų. Visų pirma, alpinistas privalo turėti sveiką širdį ir sveikus plaučius, kitaip – iš kalnų jis gali nebegrįžti. Reikia atsiminti, kad kopiant į kalną dirba visas kūnas, – ne tiktai kojos, pečiai, rankos, bet ir visa muskulatūra, šlaunys, krūtinė, pilvas ir visi pajautimo organai. Sveiki kaulai, raumenys, gyslos, krimzlės, sveikas kraujas ir jo sveikas tekėjimas, sveika oda – visa tai alpinistui taip pat reikalinga, kaip ir geros akys, ausys, palytėjimo pajautimas. Ypač turi būti sveiki nervai. Sveikus nervus kelionė į kalnus sustiprina, kaip ir kitus kūno organus, bet pairę nervai kalnuose gali visiškai ištižti. Pagaliau kiekvienas alpinistas turi būti, kaip vokiečiai sako, „Schwindelfrei“, – žiūrint iš aukšto į bedugnę, turi jam galva nesisukti. Tai yra būtiniausioji sąlyga“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
a1
Line number 16
Critical note: Moterys ] cor i pro y
a1
Line number 18
Physical note: [1v] //
a3
Line number 18
Note: Balys Sruoga vėliau aprašė kelias kelionės po kalnus rūšis: klajones po kalnų miškus ir Alpių pievas (lengviausia forma), lipimas į uolas (sunkesnė forma), kopimas į aukštuosius kalnus, į ledynus (sunkiausia forma). Balio Sruogos ekskursantai, kopdami į Wildspitze, pasirinko sunkiausią kalnų pažinimo būdą: „Dar sunkesnė ir atsakomingesnė kelionė į aukštuosius kalnus, į ledynus, reikalaujanti dar didesnės ištvermės, valios stiprybės, technikos. Aukštieji kalnai atveria neapsakomos didybės ir grožybės reginius. Akys siekia kelis šimtus kilometrų aplinkui, ir tamsiai mėlynas dangus, rodos, jau taip nebetoli, ir kalnų saulė tokia miela, ir kalnų viršūnės – tokios nuostabios formos!
Užtat kelionė į aukštuosius kalnus, į ledynus, yra tokia sunki, tiek daug pavojų slepianti. Jei į uolas raičiotis eina daugiausia žalias jaunimas, tai į aukštuosius kalnus – subrendę asmens.
Uoloti kalnai su savo aštriomis, tokiomis savaimingomis formomis tarytum atvaizduoja jaunimo vidaus gyvenimą, savaimingus jo valios impulsus, ir jaunimas, nugalėdamas uolas, visuomet vėl ir vėl save pergyvena. Tuo tarpu ledynai, labiau negu uolos, atitinka žmogaus brandos amžiui, nes šis amžius, pažinimo amžius, ledynų laisvuose plačiuose horizontuose pažįsta savo laukujus simbolius! – teisingai pastebi dr. Heinrich Pfanel“ ([Balys Sruoga], B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1929_07_24_2_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1929_07_24_2_vs_1v.jpgX (Close panel)
image