Juozapui Sruogai, 1929-11-19

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, 1929-11-19

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 265. Laiškas. Be visos vietos. Lokalizuota pagal turinį (atsidėkojant už pagalbą konsulams išsiųsti lietuviški kilimai). Rašyta trijuose 16,5 × 21,0 cm formato, gelstelėjusio, labai plono, peršviečiamo, atplėšto popieriaus lapuose (1r, 2r, 3r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota Balio Sruogos ranka: „2“, „3.“ Prierašai Juozapo Sruogos ranka paprastu pieštuku: „1929 metais“; „Matutė Kaune“. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Segimo sąsagėle žymė. Yra įplyšimų. Aplankstyta. Ištepta. Dėmėta. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio mašinraštis): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 143–144. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1929-11-19: Genetinis
  • Witness a2: 1929-11-19: Diplomatinis
  • Witness a3: 1929-11-19: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Berlyną, 1929-11-19, l. 1r, 2r, 3r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1929_11_19_js.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Mielas Juozapai, / Ačiū už laišką.
1
Mielas
c
Critical note: Miel[a]s ] ill a, rest
Mielas
Juzapai,
c
Critical note: Ju[o]zapai ] vid ex err om o
Juzapai,
Juozapai,
2
Ačiū už laišką. O aš jau maniau, kad
3
Tu
Tu
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.
gal ko nors supykai, kad taip ilgai nieko
4
neatrašai.
5
Kaip Tau atrodo del tų „kilimų“: man rodos,
6
konsulai
konsulai
n
Note: Balys Sruoga, atsidėkodamas už draugišką ir šiltą priėmimą 1929 m. liepos mėn. pradžioje organizuotos ekskursijos į Vokietiją ir už jos ribų dalyvių vardu, Leipcigo garbės konsului E. Bielmannui ir Dresdeno garbės konsului Rudolfui Maronui per Berlyną pasiuntė keletą kilimų iš senoviškų lietuviškų audinių.
gal galėtų
būtų
c
Critical note: būt[i] ] vid ex err ų pro i
būtų
būti
kiek patenkinti –
7
dėkingumo ženklu?
8
Su
matute
matute
n
Note: Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930) – Balio Sruogos motina.
ilgai
kabbėjome kalbėjome
c
Critical note: kalbėjome ] cor l pro pri b
kalbėjome
del
Aniolo
Aniolo
n
Note: Aniolas Sruoga (1890–1936) – Balio Sruogos brolis, ūkininkas, Baibokų tvarkytojas, pasiligojus tėvams.
9
vedybų ir kitų reikalų.
Matute
Matutė
budama
būdama
10
Kaune buvo kiek pasitaisius, nusirami-
11
no, atsilsėjo, ir kalba žymiai
pasitaise
pasitaisė
12
(nors gedimas kalbos ir nėra dar taip aiškiai
13
ir pavojingai išreikštas). Savaitės bėgy
14
aiškiai
paslebėtas
pastebėtas
pagerėjimas liudija,
15
kad padėtis nėra dar tokia bloga.
16
Žinoma, reikia tiktai, kad toliau gyve-
17
nimas būtų ramus – ir nenuvargtų.
18
Iš čia išvada – kad reikia, kad kas būtų,
19
kas Baibokuos
gaspiadinauja gaspadinauja,
c
Critical note: gaspadinauja ] cor sec a pro vid ia
gaspadinauja,
kad
20
matutei – nebereikėtų rūpintis. Matutė
21
ir gi
irgi
tos nuomonės, kad Aniolas turėtų
22
vesti. Atrodo, be to jie namie nesusi-
23
tvarkys.
24
Atvažiavus Aniolui vedybų reikalas
25
nebuvo
plačiai plačiau
c
Critical note: plačiau ] cor iau pro iai
plačiau
aptariamas. Užtat
26
Aniolas pilnai sutiko, kad
matyte matute
c
Critical note: matutė ] cor u pro y
matute
matutė
su
27
tatušiu
tatušiu
n
Note: Pranciškus Sruoga (1846–1931) – Balio Sruogos tėvas, Baibokų šeimininkas, ūkininkas.
būtų
lig
lyg
ir ligonių padėty,
28
kad jiems viskas būtų
parupinta,
parūpinta,
kad
p
Physical note: [1r] //
kad

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

29
niekuo daugiau
nebereiketų
nebereikėtų
rūpin-
30
tis. Aniolas pasižadėjo
tuč tuojau
tučtuojau
padaryti
31
remontą
„kamarėlyj“ „kamarėlėj“
c
Critical note: „kamarėlėj“ ] cor sec ė pro y
„kamarėlėj“
– sutvarkyti langus,
32
panaikint joje virtuvę, pastatyti naują
33
pečių, kad čia būtų šilta, padaryti vietos,
34
kad galėtų tilpti dvi lovos – ir ne prie lango.
35
Pagaliau, pažadėjo laikyti nuolatinę
36
tiktai jiems tarnaitę. Matutė pageidavo
37
„Palionijos“
(„nečia“).
(„nečia“).
n
Note: Nečia – nebylė, bežadė.
Atrodo, kad ji gal
38
ir geriausia tinka: negirdės, kaip tatušis
39
Barasi barasi.
c
Critical note: barasi ] cor b pro cap
barasi.
Nes jokia girdinti tarnaitė
40
neišlaikys – pabėgs nuo tatušio
barimo.
barimo.
n
Note: Aniolo Sruogos žmona vėliau pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais, patirtais Baibokuose po santuokos – uošvis buvo mėgstantis išgerti bambeklis, kuris nuolat bardavosi, ieškodavo priekabių: „Tėvas griežtas, kartais net rūstus, mėgstantis visus tvarkyti, kartais ištisas dienas vienas sau barasi ir barasi. Viskas jam negerai, visi ne taip dirba, ne taip elgiasi. Tai ženklas, kad jo „banka“ tuščia. Prašyti Aniolo jis nenorėdavo, o pats pinigų neturėjo. Gėrimais ir pinigais tėvą aprūpindavo daugiausia Balys. Tėvas turėdavo spirito ir atsiskiedęs vandeniu išsigerdavo. Anksčiau privengdavo žmonos, dabar jau nieko nesivaržydavo“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).
41
Tuo „tarybos“ ir pasibaigė.
42
Prieš kelias dienas Aniolas rašė
43
Adolpui.
Adolpui.
n
Note: Adolfas Sruoga (1887–1941) – Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.
Jis jau pastatęs kryžių
44
ant
dėdės
dėdės
n
Note: Jonas Sruoga (1819–1867) – Balio Sruogos tėvo Pranciškaus Sruogos vyresnis brolis, kunigas, Ylakių altarista.
kapo. Namie po truputį
45
tvarkosi. Tiktai esą tatušis daug išge-
46
riąs ir barasi, kas, žinoma, neigiamai
47
atsiliepia į matutės sveikatą.
48
Aniolas priėjęs išvados, kad jis turi
49
vesti, nes kitaip negalėsiąs susitvar-
50
kyti. Tuo tikslu jis nusiuntęs „skreplių“
51
į Panevėžį
ištirti.
ištirti.
n
Note: Aniolas Sruoga baiminosi, kad gali sirgti džiova: „Aniolas sakė, kad pirmoji žmona sirgusi džiova ir jį apkrėtusi. Jis gydėsi Alytaus sanatorijoje, todėl ilgai antrą sykį nevedė“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).
Rezultatai – dar
52
nežinomi, bet jo nusprendimo
53
realizavimas
priklausysias
priklausysiąs
nuo
54
daktaro
pareiškimo.
p
Physical note: [2r] //
pareiškimo.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

55
Kazimieras
Kazimieras
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925–1936 m. Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėjas.
Tau jau
turbut
turbūt
rašė, kad
56
jis
dukterį
dukterį
n
Note: Vita Sruogaitė-Kevalaitienė (1929–2006) – mokytoja, vertėja, Kazimiero Sruogos dukra.
turi. Gimimas buvo gana sun-
57
kus, reikėjo net šiokia tokia operacija da-
58
ryti su narkozu. Todel jo
žmona
žmona
n
Note: Ona Slavinskaitė-Sruogienė (1896–1994) – gydytoja, Kazimiero Sruogos žmona.
jau
59
beveik ištisą mėnesį guli ligoninėj, –
60
vis buvo pakelta
temperatura.
temperatūra.
Bijojo
61
didelių komplikacijų. Bet, rodos, šiandie–
62
ryto,
ryto
grįžta iš ligoninės namo.
63
Levinsono
Levinsono
n
Note: Juozapas Levinsonas-Benari: „Lietuvos scenografijoje mažiau žinomas Juozapas Marija Benari (1892–po 1967) – Sankt Peterburgo dailės akademijoje mokęsis architektūros, dalyvavo „Vilkolakio“ veikloje, o 1926-aisiais sukūrė dekoracijas ir kostiumus Ambrois‘o Thomas operai „Mignon“. 1928-aisiais išvykęs iš Lietuvos, jis dirbo režisieriaus, epinio teatro atstovo Erwino Piscatoro teatre Berlyne, vėliau – dekoruotoju kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ filiale Paryžiuje“ (Helmutas Šabasevičius, „Valstybės teatras: tradicijų ir modernumo erdvė“, žr. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, in: https://ltmkm.lt/muziejus/scenos-aristokratai-ir-maistininkai).
Juozas Levinsonas-Benari 1929 m. gyveno ir dirbo Berlyno „Piscatori“ teatre. 1929 m. šiam žydų kilmės Lietuvos menininkui iškilo grėsmė netekti Lietuvos piliečio statuso. Laiškuose, adresuotuose Lietuvoje likusiems bičiuliams, teatro „Vilkolakis“ iniciatoriams ir steigėjams – Baliui Sruogai ir Antanui Sutkui – prašė patvirtinti, kad jis, po studijų Sankt Peterburgo Dailės akademijoje, nuo 1919 m. iki 1922 m., gyveno ir dirbo Kaune, puoselėjo Lietuvos kultūrą (plačiau žr. Juozo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1929-10-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 724, l. 1r–v).
Dailininkas Lietuvos pilietybę, tarpininkaujant Baliui Sruogai, gavo 1930 m.:
„Не имей сто рублей,
а имей сто друзей.“
(Пушкин или Кузьма Прутков)
[„Neturėk šimto rublių,
bet turėk tiek draugų.“
(Puškinas ar Kozma Prutkovas)]
„Mielas, geras drauge Sruogone.
Aš buvau vakar Konsulate ir gavau jau oficialiai patvirtintą pilietybę. Šiuo noriu tau išreikšti mano didžiausią dėkingumą.
Tai aš, reiškia, dabar jau tvirtai pripažintas lietuvis, o nebe koks tai ten spekuliantas. Ačiū, ačiū tau, mielas drauge. Gal kaži kaip priseis man tau patarnaut – tai labai būčiau džiaugsmingas.
Karštai spaudžiu tavo ranką ir siunčiu labų dienų tavo žmonai.
Tavo tarnas
Džoje
Berlynas 30.VI.3.“ (Juozapo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1930-06-03, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 735, l. 1r).
(ne Aronsono, kaip Tu rašai)
64
poperiai blogi, paaiškės už poros
65
dienų. Aš galiu kalbėti tik su Banai-
66
čiu.
čiu.
n
Note: Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) – muzikas, kompozitorius. Nuo 1928 m. Kauno muzikos mokyklos mokytojas.
Bet jis buvo išvažiavęs, kai
67
jis sugrįžo –
Sutkus
Sutkus
n
Note: Antanas Sutkus (1892–1968) – teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius. 1920–1925 m. „Vilkolakio“ teatro vadovas. Nuo 1925 m. vadovavo vaidybos studijai, įsikūrusiai Kauno žydų Habimos teatre. 1926–1928 m. Valstybės teatro direktorius. Nuo 1929 m. Kauno radiofono vadovas.
apsirgo (o su juo
68
drauge mes turime eiti kalbėti). Už
69
poros dienų
pagys.
pagis.
70
Nepyk, kad mažai rašau, bet
71
šį semestrą aš turiu baisiai daug
72
darbo, normališkai dirbu 12–14 valandų
73
į
dieną,
dieną
ir vis nesuspėju visko padaryti.
74
Mums Universitete reformą darys,
75
bet tik rudenį:
Rime Ryme
c
Critical note: Ryme ] cor y pro i
Ryme
deras su
popežiu.
popiežiu.
n
Note: Lietuvos universiteto reforma, prasidėjusi 1928 m. pradžioje, 1929 m. buvo palaikoma naujosios Juozo Tūbelio Vyriausybės. Reforma planuota vykdyti, mažinant fakultetų, katedrų ir etatų skaičių.
Dar 1928 m. pradžioje „krikščionys demokratai, norėdami apginti Teologijos-filosofijos fakultetą, kreipėsi į Vatikaną dėl šio fakulteto juridinio statuso pakeitimo. 1928 m. birželio 15 d. popiežius pasirašė dekretą dėl kanoniškojo Teologijos-filosofijos fakulteto įsteigimo ir patvirtino jo atskirą statutą. Tapęs katalikišku, šis fakultetas įgijo juridinę nepriklausomybę nuo Lietuvos valdžios institucijų. Nors Lietuvos Vyriausybė 1929 m. rugpjūčio 30 d. notoje Vatikanui pareiškė, kad šis aktas nesumažina jos teisių į šį fakultetą, kardinolas Pietro Gasparri 1929 m. rugsėjo 14 d. atsakė, kad numatytą Teologijos-filosofijos fakulteto reformą traktuoja kaip konkordato laužymą“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm).
76
Pakeitimo projektas –
priimtinas:
priimtinas:
n
Note: Krikščionims demokratams, turėjusiems popiežiaus palaikymą, pavyko išsaugoti Teologijos-filosofijos fakulteto autonomiją, tačiau kiti Lietuvos universiteto fakultetai pagal 1930 m. birželio mėn. 7 d. patvirtintą naują Universiteto statutą buvo reformuoti pagal valdžios sumanymą, nepaisant Lietuvos universiteto Tarybos ir Senato narių pastabų, pasiūlymų, memorandumų ir rezoliucijų:
„Jame ryškus Universiteto autonomijos suvaržymas: sumažintas katedrų skaičius, nustatyta, kad vyresnįjį Universiteto personalą tvirtina Respublikos Prezidentas, privatdocentus – švietimo ministras, o rektoriui palikta teisė tvirtinti jaunesnįjį mokslo ir pagalbinį personalą. Taip pat sumažintas Universiteto tarybos ir fakultetų tarybų narių skaičius – naujajame statute jose numatytos vietos tik profesoriams, o docentai galėjo dalyvauti tik kaip patariamasis balsas. Universiteto valdymo organai turėjo būti renkami ne vieneriems, o trejiems metams; taip pat susiaurintos Tarybos, bet išplėstos Senato funkcijos. Senatas, o ne Taryba (kaip anksčiau), gavo teisę svarstyti ir priimti Universiteto biudžetą, Tarybai palikta galimybė rinkti garbės profesorius ir garbės narius, nustatyti Universiteto vidaus taisykles. Tarybos protokolų nuorašai turėjo būti siunčiami švietimo ministrui. Naujasis statutas taip pat suvaržė fakultetų autonomiją – fakultetai neteko teisės steigti naujas katedras ir skyrius“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm). Laikantis naujojo statuto Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete palikta 12 katedrų vietoj anksčiau buvusių 18.
sustatė
77
V. Krėvė
V. Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.
su
Vacl. Biržiška,
Vacl. Biržiška,
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956) – kultūros istorikas, Lietvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorius, biobliografijos ir lietuviškų knygų istorijos dėstytojas, bibliotekos direktorius.
nauju
78
statutu mums algas pakels.
79
Savickis –
Savickis
n
Note: Jurgis Savickis (1890–1952) – diplomatas, rašytojas. 1927–1929 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, vadovavo Valstybės teatrui. 1930–1937 m. nepaprastasis pasiuntinys Švedijoje.
po Kalėdų važiuoja užsie-
80
nin atstovaut – ne tai
Stockholman,
Stokholman,
81
ne tai Brazilijon.
82
Vis
c
Critical note: Vis[o] ] vid ex err om o
Vis
Vis[o].
Br
Br.
Boles
c
Critical note: Boles ] sign
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
83
Labų dienų nuo
musų
mūsų
visų
84
trijų Tau ir
p
p.
Bronei
Bronei.
n
Note: Jazbutytė-Sruogienė Bronė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
85
B
B.
86
19/lap
n
Note: 83–86 ] add text in sin mg, vert
p
Physical note: [3r] //
19/lap
19/lap.
n
Note: Prierašas Balio Sruogos ranka laiško trečiojo lapo pirmos pusės kairėje paraštėje.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Mielas Juozapai, / Ačiū už laišką.
1
Mielas
c
Critical note: Miel[a]s ] ill a, rest
Mielas
Juzapai,
c
Critical note: Ju[o]zapai ] vid ex err om o
Juzapai,
Juozapai,
2
Ačiū už laišką. O aš jau maniau, kad
3
Tu
Tu
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.
gal ko nors supykai, kad taip ilgai nieko
4
neatrašai.
5
Kaip Tau atrodo del tų „kilimų“: man rodos,
6
konsulai
konsulai
n
Note: Balys Sruoga, atsidėkodamas už draugišką ir šiltą priėmimą 1929 m. liepos mėn. pradžioje organizuotos ekskursijos į Vokietiją ir už jos ribų dalyvių vardu, Leipcigo garbės konsului E. Bielmannui ir Dresdeno garbės konsului Rudolfui Maronui per Berlyną pasiuntė keletą kilimų iš senoviškų lietuviškų audinių.
gal galėtų
būtų
c
Critical note: būt[i] ] vid ex err ų pro i
būtų
būti
kiek patenkinti –
7
dėkingumo ženklu?
8
Su
matute
matute
n
Note: Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930) – Balio Sruogos motina.
ilgai
kabbėjome kalbėjome
c
Critical note: kalbėjome ] cor l pro pri b
kalbėjome
del
Aniolo
Aniolo
n
Note: Aniolas Sruoga (1890–1936) – Balio Sruogos brolis, ūkininkas, Baibokų tvarkytojas, pasiligojus tėvams.
9
vedybų ir kitų reikalų.
Matute
Matutė
budama
būdama
10
Kaune buvo kiek pasitaisius, nusirami-
11
no, atsilsėjo, ir kalba žymiai
pasitaise
pasitaisė
12
(nors gedimas kalbos ir nėra dar taip aiškiai
13
ir pavojingai išreikštas). Savaitės bėgy
14
aiškiai
paslebėtas
pastebėtas
pagerėjimas liudija,
15
kad padėtis nėra dar tokia bloga.
16
Žinoma, reikia tiktai, kad toliau gyve-
17
nimas būtų ramus – ir nenuvargtų.
18
Iš čia išvada – kad reikia, kad kas būtų,
19
kas Baibokuos
gaspiadinauja gaspadinauja,
c
Critical note: gaspadinauja ] cor sec a pro vid ia
gaspadinauja,
kad
20
matutei – nebereikėtų rūpintis. Matutė
21
ir gi
irgi
tos nuomonės, kad Aniolas turėtų
22
vesti. Atrodo, be to jie namie nesusi-
23
tvarkys.
24
Atvažiavus Aniolui vedybų reikalas
25
nebuvo
plačiai plačiau
c
Critical note: plačiau ] cor iau pro iai
plačiau
aptariamas. Užtat
26
Aniolas pilnai sutiko, kad
matyte matute
c
Critical note: matutė ] cor u pro y
matute
matutė
su
27
tatušiu
tatušiu
n
Note: Pranciškus Sruoga (1846–1931) – Balio Sruogos tėvas, Baibokų šeimininkas, ūkininkas.
būtų
lig
lyg
ir ligonių padėty,
28
kad jiems viskas būtų
parupinta,
parūpinta,
kad
p
Physical note: [1r] //
kad

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

29
niekuo daugiau
nebereiketų
nebereikėtų
rūpin-
30
tis. Aniolas pasižadėjo
tuč tuojau
tučtuojau
padaryti
31
remontą
„kamarėlyj“ „kamarėlėj“
c
Critical note: „kamarėlėj“ ] cor sec ė pro y
„kamarėlėj“
– sutvarkyti langus,
32
panaikint joje virtuvę, pastatyti naują
33
pečių, kad čia būtų šilta, padaryti vietos,
34
kad galėtų tilpti dvi lovos – ir ne prie lango.
35
Pagaliau, pažadėjo laikyti nuolatinę
36
tiktai jiems tarnaitę. Matutė pageidavo
37
„Palionijos“
(„nečia“).
(„nečia“).
n
Note: Nečia – nebylė, bežadė.
Atrodo, kad ji gal
38
ir geriausia tinka: negirdės, kaip tatušis
39
Barasi barasi.
c
Critical note: barasi ] cor b pro cap
barasi.
Nes jokia girdinti tarnaitė
40
neišlaikys – pabėgs nuo tatušio
barimo.
barimo.
n
Note: Aniolo Sruogos žmona vėliau pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais, patirtais Baibokuose po santuokos – uošvis buvo mėgstantis išgerti bambeklis, kuris nuolat bardavosi, ieškodavo priekabių: „Tėvas griežtas, kartais net rūstus, mėgstantis visus tvarkyti, kartais ištisas dienas vienas sau barasi ir barasi. Viskas jam negerai, visi ne taip dirba, ne taip elgiasi. Tai ženklas, kad jo „banka“ tuščia. Prašyti Aniolo jis nenorėdavo, o pats pinigų neturėjo. Gėrimais ir pinigais tėvą aprūpindavo daugiausia Balys. Tėvas turėdavo spirito ir atsiskiedęs vandeniu išsigerdavo. Anksčiau privengdavo žmonos, dabar jau nieko nesivaržydavo“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).
41
Tuo „tarybos“ ir pasibaigė.
42
Prieš kelias dienas Aniolas rašė
43
Adolpui.
Adolpui.
n
Note: Adolfas Sruoga (1887–1941) – Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.
Jis jau pastatęs kryžių
44
ant
dėdės
dėdės
n
Note: Jonas Sruoga (1819–1867) – Balio Sruogos tėvo Pranciškaus Sruogos vyresnis brolis, kunigas, Ylakių altarista.
kapo. Namie po truputį
45
tvarkosi. Tiktai esą tatušis daug išge-
46
riąs ir barasi, kas, žinoma, neigiamai
47
atsiliepia į matutės sveikatą.
48
Aniolas priėjęs išvados, kad jis turi
49
vesti, nes kitaip negalėsiąs susitvar-
50
kyti. Tuo tikslu jis nusiuntęs „skreplių“
51
į Panevėžį
ištirti.
ištirti.
n
Note: Aniolas Sruoga baiminosi, kad gali sirgti džiova: „Aniolas sakė, kad pirmoji žmona sirgusi džiova ir jį apkrėtusi. Jis gydėsi Alytaus sanatorijoje, todėl ilgai antrą sykį nevedė“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).
Rezultatai – dar
52
nežinomi, bet jo nusprendimo
53
realizavimas
priklausysias
priklausysiąs
nuo
54
daktaro
pareiškimo.
p
Physical note: [2r] //
pareiškimo.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

55
Kazimieras
Kazimieras
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925–1936 m. Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėjas.
Tau jau
turbut
turbūt
rašė, kad
56
jis
dukterį
dukterį
n
Note: Vita Sruogaitė-Kevalaitienė (1929–2006) – mokytoja, vertėja, Kazimiero Sruogos dukra.
turi. Gimimas buvo gana sun-
57
kus, reikėjo net šiokia tokia operacija da-
58
ryti su narkozu. Todel jo
žmona
žmona
n
Note: Ona Slavinskaitė-Sruogienė (1896–1994) – gydytoja, Kazimiero Sruogos žmona.
jau
59
beveik ištisą mėnesį guli ligoninėj, –
60
vis buvo pakelta
temperatura.
temperatūra.
Bijojo
61
didelių komplikacijų. Bet, rodos, šiandie–
62
ryto,
ryto
grįžta iš ligoninės namo.
63
Levinsono
Levinsono
n
Note: Juozapas Levinsonas-Benari: „Lietuvos scenografijoje mažiau žinomas Juozapas Marija Benari (1892–po 1967) – Sankt Peterburgo dailės akademijoje mokęsis architektūros, dalyvavo „Vilkolakio“ veikloje, o 1926-aisiais sukūrė dekoracijas ir kostiumus Ambrois‘o Thomas operai „Mignon“. 1928-aisiais išvykęs iš Lietuvos, jis dirbo režisieriaus, epinio teatro atstovo Erwino Piscatoro teatre Berlyne, vėliau – dekoruotoju kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ filiale Paryžiuje“ (Helmutas Šabasevičius, „Valstybės teatras: tradicijų ir modernumo erdvė“, žr. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, in: https://ltmkm.lt/muziejus/scenos-aristokratai-ir-maistininkai).
Juozas Levinsonas-Benari 1929 m. gyveno ir dirbo Berlyno „Piscatori“ teatre. 1929 m. šiam žydų kilmės Lietuvos menininkui iškilo grėsmė netekti Lietuvos piliečio statuso. Laiškuose, adresuotuose Lietuvoje likusiems bičiuliams, teatro „Vilkolakis“ iniciatoriams ir steigėjams – Baliui Sruogai ir Antanui Sutkui – prašė patvirtinti, kad jis, po studijų Sankt Peterburgo Dailės akademijoje, nuo 1919 m. iki 1922 m., gyveno ir dirbo Kaune, puoselėjo Lietuvos kultūrą (plačiau žr. Juozo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1929-10-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 724, l. 1r–v).
Dailininkas Lietuvos pilietybę, tarpininkaujant Baliui Sruogai, gavo 1930 m.:
„Не имей сто рублей,
а имей сто друзей.“
(Пушкин или Кузьма Прутков)
[„Neturėk šimto rublių,
bet turėk tiek draugų.“
(Puškinas ar Kozma Prutkovas)]
„Mielas, geras drauge Sruogone.
Aš buvau vakar Konsulate ir gavau jau oficialiai patvirtintą pilietybę. Šiuo noriu tau išreikšti mano didžiausią dėkingumą.
Tai aš, reiškia, dabar jau tvirtai pripažintas lietuvis, o nebe koks tai ten spekuliantas. Ačiū, ačiū tau, mielas drauge. Gal kaži kaip priseis man tau patarnaut – tai labai būčiau džiaugsmingas.
Karštai spaudžiu tavo ranką ir siunčiu labų dienų tavo žmonai.
Tavo tarnas
Džoje
Berlynas 30.VI.3.“ (Juozapo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1930-06-03, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 735, l. 1r).
(ne Aronsono, kaip Tu rašai)
64
poperiai blogi, paaiškės už poros
65
dienų. Aš galiu kalbėti tik su Banai-
66
čiu.
čiu.
n
Note: Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) – muzikas, kompozitorius. Nuo 1928 m. Kauno muzikos mokyklos mokytojas.
Bet jis buvo išvažiavęs, kai
67
jis sugrįžo –
Sutkus
Sutkus
n
Note: Antanas Sutkus (1892–1968) – teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius. 1920–1925 m. „Vilkolakio“ teatro vadovas. Nuo 1925 m. vadovavo vaidybos studijai, įsikūrusiai Kauno žydų Habimos teatre. 1926–1928 m. Valstybės teatro direktorius. Nuo 1929 m. Kauno radiofono vadovas.
apsirgo (o su juo
68
drauge mes turime eiti kalbėti). Už
69
poros dienų
pagys.
pagis.
70
Nepyk, kad mažai rašau, bet
71
šį semestrą aš turiu baisiai daug
72
darbo, normališkai dirbu 12–14 valandų
73
į
dieną,
dieną
ir vis nesuspėju visko padaryti.
74
Mums Universitete reformą darys,
75
bet tik rudenį:
Rime Ryme
c
Critical note: Ryme ] cor y pro i
Ryme
deras su
popežiu.
popiežiu.
n
Note: Lietuvos universiteto reforma, prasidėjusi 1928 m. pradžioje, 1929 m. buvo palaikoma naujosios Juozo Tūbelio Vyriausybės. Reforma planuota vykdyti, mažinant fakultetų, katedrų ir etatų skaičių.
Dar 1928 m. pradžioje „krikščionys demokratai, norėdami apginti Teologijos-filosofijos fakultetą, kreipėsi į Vatikaną dėl šio fakulteto juridinio statuso pakeitimo. 1928 m. birželio 15 d. popiežius pasirašė dekretą dėl kanoniškojo Teologijos-filosofijos fakulteto įsteigimo ir patvirtino jo atskirą statutą. Tapęs katalikišku, šis fakultetas įgijo juridinę nepriklausomybę nuo Lietuvos valdžios institucijų. Nors Lietuvos Vyriausybė 1929 m. rugpjūčio 30 d. notoje Vatikanui pareiškė, kad šis aktas nesumažina jos teisių į šį fakultetą, kardinolas Pietro Gasparri 1929 m. rugsėjo 14 d. atsakė, kad numatytą Teologijos-filosofijos fakulteto reformą traktuoja kaip konkordato laužymą“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm).
76
Pakeitimo projektas –
priimtinas:
priimtinas:
n
Note: Krikščionims demokratams, turėjusiems popiežiaus palaikymą, pavyko išsaugoti Teologijos-filosofijos fakulteto autonomiją, tačiau kiti Lietuvos universiteto fakultetai pagal 1930 m. birželio mėn. 7 d. patvirtintą naują Universiteto statutą buvo reformuoti pagal valdžios sumanymą, nepaisant Lietuvos universiteto Tarybos ir Senato narių pastabų, pasiūlymų, memorandumų ir rezoliucijų:
„Jame ryškus Universiteto autonomijos suvaržymas: sumažintas katedrų skaičius, nustatyta, kad vyresnįjį Universiteto personalą tvirtina Respublikos Prezidentas, privatdocentus – švietimo ministras, o rektoriui palikta teisė tvirtinti jaunesnįjį mokslo ir pagalbinį personalą. Taip pat sumažintas Universiteto tarybos ir fakultetų tarybų narių skaičius – naujajame statute jose numatytos vietos tik profesoriams, o docentai galėjo dalyvauti tik kaip patariamasis balsas. Universiteto valdymo organai turėjo būti renkami ne vieneriems, o trejiems metams; taip pat susiaurintos Tarybos, bet išplėstos Senato funkcijos. Senatas, o ne Taryba (kaip anksčiau), gavo teisę svarstyti ir priimti Universiteto biudžetą, Tarybai palikta galimybė rinkti garbės profesorius ir garbės narius, nustatyti Universiteto vidaus taisykles. Tarybos protokolų nuorašai turėjo būti siunčiami švietimo ministrui. Naujasis statutas taip pat suvaržė fakultetų autonomiją – fakultetai neteko teisės steigti naujas katedras ir skyrius“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm). Laikantis naujojo statuto Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete palikta 12 katedrų vietoj anksčiau buvusių 18.
sustatė
77
V. Krėvė
V. Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.
su
Vacl. Biržiška,
Vacl. Biržiška,
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956) – kultūros istorikas, Lietvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorius, biobliografijos ir lietuviškų knygų istorijos dėstytojas, bibliotekos direktorius.
nauju
78
statutu mums algas pakels.
79
Savickis –
Savickis
n
Note: Jurgis Savickis (1890–1952) – diplomatas, rašytojas. 1927–1929 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, vadovavo Valstybės teatrui. 1930–1937 m. nepaprastasis pasiuntinys Švedijoje.
po Kalėdų važiuoja užsie-
80
nin atstovaut – ne tai
Stockholman,
Stokholman,
81
ne tai Brazilijon.
82
Vis
c
Critical note: Vis[o] ] vid ex err om o
Vis
Vis[o].
Br
Br.
Boles
c
Critical note: Boles ] sign
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
83
Labų dienų nuo
musų
mūsų
visų
84
trijų Tau ir
p
p.
Bronei
Bronei.
n
Note: Jazbutytė-Sruogienė Bronė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
85
B
B.
86
19/lap
n
Note: 83–86 ] add text in sin mg, vert
p
Physical note: [3r] //
19/lap
19/lap.
n
Note: Prierašas Balio Sruogos ranka laiško trečiojo lapo pirmos pusės kairėje paraštėje.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Mielas Juozapai, / Ačiū už laišką.
1
Mielas
c
Critical note: Miel[a]s ] ill a, rest
Mielas
Juzapai,
c
Critical note: Ju[o]zapai ] vid ex err om o
Juzapai,
Juozapai,
2
Ačiū už laišką. O aš jau maniau, kad
3
Tu
Tu
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.
gal ko nors supykai, kad taip ilgai nieko
4
neatrašai.
5
Kaip Tau atrodo del tų „kilimų“: man rodos,
6
konsulai
konsulai
n
Note: Balys Sruoga, atsidėkodamas už draugišką ir šiltą priėmimą 1929 m. liepos mėn. pradžioje organizuotos ekskursijos į Vokietiją ir už jos ribų dalyvių vardu, Leipcigo garbės konsului E. Bielmannui ir Dresdeno garbės konsului Rudolfui Maronui per Berlyną pasiuntė keletą kilimų iš senoviškų lietuviškų audinių.
gal galėtų
būtų
c
Critical note: būt[i] ] vid ex err ų pro i
būtų
būti
kiek patenkinti –
7
dėkingumo ženklu?
8
Su
matute
matute
n
Note: Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930) – Balio Sruogos motina.
ilgai
kabbėjome kalbėjome
c
Critical note: kalbėjome ] cor l pro pri b
kalbėjome
del
Aniolo
Aniolo
n
Note: Aniolas Sruoga (1890–1936) – Balio Sruogos brolis, ūkininkas, Baibokų tvarkytojas, pasiligojus tėvams.
9
vedybų ir kitų reikalų.
Matute
Matutė
budama
būdama
10
Kaune buvo kiek pasitaisius, nusirami-
11
no, atsilsėjo, ir kalba žymiai
pasitaise
pasitaisė
12
(nors gedimas kalbos ir nėra dar taip aiškiai
13
ir pavojingai išreikštas). Savaitės bėgy
14
aiškiai
paslebėtas
pastebėtas
pagerėjimas liudija,
15
kad padėtis nėra dar tokia bloga.
16
Žinoma, reikia tiktai, kad toliau gyve-
17
nimas būtų ramus – ir nenuvargtų.
18
Iš čia išvada – kad reikia, kad kas būtų,
19
kas Baibokuos
gaspiadinauja gaspadinauja,
c
Critical note: gaspadinauja ] cor sec a pro vid ia
gaspadinauja,
kad
20
matutei – nebereikėtų rūpintis. Matutė
21
ir gi
irgi
tos nuomonės, kad Aniolas turėtų
22
vesti. Atrodo, be to jie namie nesusi-
23
tvarkys.
24
Atvažiavus Aniolui vedybų reikalas
25
nebuvo
plačiai plačiau
c
Critical note: plačiau ] cor iau pro iai
plačiau
aptariamas. Užtat
26
Aniolas pilnai sutiko, kad
matyte matute
c
Critical note: matutė ] cor u pro y
matute
matutė
su
27
tatušiu
tatušiu
n
Note: Pranciškus Sruoga (1846–1931) – Balio Sruogos tėvas, Baibokų šeimininkas, ūkininkas.
būtų
lig
lyg
ir ligonių padėty,
28
kad jiems viskas būtų
parupinta,
parūpinta,
kad
p
Physical note: [1r] //
kad

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

29
niekuo daugiau
nebereiketų
nebereikėtų
rūpin-
30
tis. Aniolas pasižadėjo
tuč tuojau
tučtuojau
padaryti
31
remontą
„kamarėlyj“ „kamarėlėj“
c
Critical note: „kamarėlėj“ ] cor sec ė pro y
„kamarėlėj“
– sutvarkyti langus,
32
panaikint joje virtuvę, pastatyti naują
33
pečių, kad čia būtų šilta, padaryti vietos,
34
kad galėtų tilpti dvi lovos – ir ne prie lango.
35
Pagaliau, pažadėjo laikyti nuolatinę
36
tiktai jiems tarnaitę. Matutė pageidavo
37
„Palionijos“
(„nečia“).
(„nečia“).
n
Note: Nečia – nebylė, bežadė.
Atrodo, kad ji gal
38
ir geriausia tinka: negirdės, kaip tatušis
39
Barasi barasi.
c
Critical note: barasi ] cor b pro cap
barasi.
Nes jokia girdinti tarnaitė
40
neišlaikys – pabėgs nuo tatušio
barimo.
barimo.
n
Note: Aniolo Sruogos žmona vėliau pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais, patirtais Baibokuose po santuokos – uošvis buvo mėgstantis išgerti bambeklis, kuris nuolat bardavosi, ieškodavo priekabių: „Tėvas griežtas, kartais net rūstus, mėgstantis visus tvarkyti, kartais ištisas dienas vienas sau barasi ir barasi. Viskas jam negerai, visi ne taip dirba, ne taip elgiasi. Tai ženklas, kad jo „banka“ tuščia. Prašyti Aniolo jis nenorėdavo, o pats pinigų neturėjo. Gėrimais ir pinigais tėvą aprūpindavo daugiausia Balys. Tėvas turėdavo spirito ir atsiskiedęs vandeniu išsigerdavo. Anksčiau privengdavo žmonos, dabar jau nieko nesivaržydavo“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).
41
Tuo „tarybos“ ir pasibaigė.
42
Prieš kelias dienas Aniolas rašė
43
Adolpui.
Adolpui.
n
Note: Adolfas Sruoga (1887–1941) – Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.
Jis jau pastatęs kryžių
44
ant
dėdės
dėdės
n
Note: Jonas Sruoga (1819–1867) – Balio Sruogos tėvo Pranciškaus Sruogos vyresnis brolis, kunigas, Ylakių altarista.
kapo. Namie po truputį
45
tvarkosi. Tiktai esą tatušis daug išge-
46
riąs ir barasi, kas, žinoma, neigiamai
47
atsiliepia į matutės sveikatą.
48
Aniolas priėjęs išvados, kad jis turi
49
vesti, nes kitaip negalėsiąs susitvar-
50
kyti. Tuo tikslu jis nusiuntęs „skreplių“
51
į Panevėžį
ištirti.
ištirti.
n
Note: Aniolas Sruoga baiminosi, kad gali sirgti džiova: „Aniolas sakė, kad pirmoji žmona sirgusi džiova ir jį apkrėtusi. Jis gydėsi Alytaus sanatorijoje, todėl ilgai antrą sykį nevedė“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).
Rezultatai – dar
52
nežinomi, bet jo nusprendimo
53
realizavimas
priklausysias
priklausysiąs
nuo
54
daktaro
pareiškimo.
p
Physical note: [2r] //
pareiškimo.

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

55
Kazimieras
Kazimieras
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925–1936 m. Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėjas.
Tau jau
turbut
turbūt
rašė, kad
56
jis
dukterį
dukterį
n
Note: Vita Sruogaitė-Kevalaitienė (1929–2006) – mokytoja, vertėja, Kazimiero Sruogos dukra.
turi. Gimimas buvo gana sun-
57
kus, reikėjo net šiokia tokia operacija da-
58
ryti su narkozu. Todel jo
žmona
žmona
n
Note: Ona Slavinskaitė-Sruogienė (1896–1994) – gydytoja, Kazimiero Sruogos žmona.
jau
59
beveik ištisą mėnesį guli ligoninėj, –
60
vis buvo pakelta
temperatura.
temperatūra.
Bijojo
61
didelių komplikacijų. Bet, rodos, šiandie–
62
ryto,
ryto
grįžta iš ligoninės namo.
63
Levinsono
Levinsono
n
Note: Juozapas Levinsonas-Benari: „Lietuvos scenografijoje mažiau žinomas Juozapas Marija Benari (1892–po 1967) – Sankt Peterburgo dailės akademijoje mokęsis architektūros, dalyvavo „Vilkolakio“ veikloje, o 1926-aisiais sukūrė dekoracijas ir kostiumus Ambrois‘o Thomas operai „Mignon“. 1928-aisiais išvykęs iš Lietuvos, jis dirbo režisieriaus, epinio teatro atstovo Erwino Piscatoro teatre Berlyne, vėliau – dekoruotoju kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ filiale Paryžiuje“ (Helmutas Šabasevičius, „Valstybės teatras: tradicijų ir modernumo erdvė“, žr. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, in: https://ltmkm.lt/muziejus/scenos-aristokratai-ir-maistininkai).
Juozas Levinsonas-Benari 1929 m. gyveno ir dirbo Berlyno „Piscatori“ teatre. 1929 m. šiam žydų kilmės Lietuvos menininkui iškilo grėsmė netekti Lietuvos piliečio statuso. Laiškuose, adresuotuose Lietuvoje likusiems bičiuliams, teatro „Vilkolakis“ iniciatoriams ir steigėjams – Baliui Sruogai ir Antanui Sutkui – prašė patvirtinti, kad jis, po studijų Sankt Peterburgo Dailės akademijoje, nuo 1919 m. iki 1922 m., gyveno ir dirbo Kaune, puoselėjo Lietuvos kultūrą (plačiau žr. Juozo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1929-10-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 724, l. 1r–v).
Dailininkas Lietuvos pilietybę, tarpininkaujant Baliui Sruogai, gavo 1930 m.:
„Не имей сто рублей,
а имей сто друзей.“
(Пушкин или Кузьма Прутков)
[„Neturėk šimto rublių,
bet turėk tiek draugų.“
(Puškinas ar Kozma Prutkovas)]
„Mielas, geras drauge Sruogone.
Aš buvau vakar Konsulate ir gavau jau oficialiai patvirtintą pilietybę. Šiuo noriu tau išreikšti mano didžiausią dėkingumą.
Tai aš, reiškia, dabar jau tvirtai pripažintas lietuvis, o nebe koks tai ten spekuliantas. Ačiū, ačiū tau, mielas drauge. Gal kaži kaip priseis man tau patarnaut – tai labai būčiau džiaugsmingas.
Karštai spaudžiu tavo ranką ir siunčiu labų dienų tavo žmonai.
Tavo tarnas
Džoje
Berlynas 30.VI.3.“ (Juozapo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1930-06-03, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 735, l. 1r).
(ne Aronsono, kaip Tu rašai)
64
poperiai blogi, paaiškės už poros
65
dienų. Aš galiu kalbėti tik su Banai-
66
čiu.
čiu.
n
Note: Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) – muzikas, kompozitorius. Nuo 1928 m. Kauno muzikos mokyklos mokytojas.
Bet jis buvo išvažiavęs, kai
67
jis sugrįžo –
Sutkus
Sutkus
n
Note: Antanas Sutkus (1892–1968) – teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius. 1920–1925 m. „Vilkolakio“ teatro vadovas. Nuo 1925 m. vadovavo vaidybos studijai, įsikūrusiai Kauno žydų Habimos teatre. 1926–1928 m. Valstybės teatro direktorius. Nuo 1929 m. Kauno radiofono vadovas.
apsirgo (o su juo
68
drauge mes turime eiti kalbėti). Už
69
poros dienų
pagys.
pagis.
70
Nepyk, kad mažai rašau, bet
71
šį semestrą aš turiu baisiai daug
72
darbo, normališkai dirbu 12–14 valandų
73
į
dieną,
dieną
ir vis nesuspėju visko padaryti.
74
Mums Universitete reformą darys,
75
bet tik rudenį:
Rime Ryme
c
Critical note: Ryme ] cor y pro i
Ryme
deras su
popežiu.
popiežiu.
n
Note: Lietuvos universiteto reforma, prasidėjusi 1928 m. pradžioje, 1929 m. buvo palaikoma naujosios Juozo Tūbelio Vyriausybės. Reforma planuota vykdyti, mažinant fakultetų, katedrų ir etatų skaičių.
Dar 1928 m. pradžioje „krikščionys demokratai, norėdami apginti Teologijos-filosofijos fakultetą, kreipėsi į Vatikaną dėl šio fakulteto juridinio statuso pakeitimo. 1928 m. birželio 15 d. popiežius pasirašė dekretą dėl kanoniškojo Teologijos-filosofijos fakulteto įsteigimo ir patvirtino jo atskirą statutą. Tapęs katalikišku, šis fakultetas įgijo juridinę nepriklausomybę nuo Lietuvos valdžios institucijų. Nors Lietuvos Vyriausybė 1929 m. rugpjūčio 30 d. notoje Vatikanui pareiškė, kad šis aktas nesumažina jos teisių į šį fakultetą, kardinolas Pietro Gasparri 1929 m. rugsėjo 14 d. atsakė, kad numatytą Teologijos-filosofijos fakulteto reformą traktuoja kaip konkordato laužymą“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm).
76
Pakeitimo projektas –
priimtinas:
priimtinas:
n
Note: Krikščionims demokratams, turėjusiems popiežiaus palaikymą, pavyko išsaugoti Teologijos-filosofijos fakulteto autonomiją, tačiau kiti Lietuvos universiteto fakultetai pagal 1930 m. birželio mėn. 7 d. patvirtintą naują Universiteto statutą buvo reformuoti pagal valdžios sumanymą, nepaisant Lietuvos universiteto Tarybos ir Senato narių pastabų, pasiūlymų, memorandumų ir rezoliucijų:
„Jame ryškus Universiteto autonomijos suvaržymas: sumažintas katedrų skaičius, nustatyta, kad vyresnįjį Universiteto personalą tvirtina Respublikos Prezidentas, privatdocentus – švietimo ministras, o rektoriui palikta teisė tvirtinti jaunesnįjį mokslo ir pagalbinį personalą. Taip pat sumažintas Universiteto tarybos ir fakultetų tarybų narių skaičius – naujajame statute jose numatytos vietos tik profesoriams, o docentai galėjo dalyvauti tik kaip patariamasis balsas. Universiteto valdymo organai turėjo būti renkami ne vieneriems, o trejiems metams; taip pat susiaurintos Tarybos, bet išplėstos Senato funkcijos. Senatas, o ne Taryba (kaip anksčiau), gavo teisę svarstyti ir priimti Universiteto biudžetą, Tarybai palikta galimybė rinkti garbės profesorius ir garbės narius, nustatyti Universiteto vidaus taisykles. Tarybos protokolų nuorašai turėjo būti siunčiami švietimo ministrui. Naujasis statutas taip pat suvaržė fakultetų autonomiją – fakultetai neteko teisės steigti naujas katedras ir skyrius“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm). Laikantis naujojo statuto Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete palikta 12 katedrų vietoj anksčiau buvusių 18.
sustatė
77
V. Krėvė
V. Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.
su
Vacl. Biržiška,
Vacl. Biržiška,
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956) – kultūros istorikas, Lietvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorius, biobliografijos ir lietuviškų knygų istorijos dėstytojas, bibliotekos direktorius.
nauju
78
statutu mums algas pakels.
79
Savickis –
Savickis
n
Note: Jurgis Savickis (1890–1952) – diplomatas, rašytojas. 1927–1929 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, vadovavo Valstybės teatrui. 1930–1937 m. nepaprastasis pasiuntinys Švedijoje.
po Kalėdų važiuoja užsie-
80
nin atstovaut – ne tai
Stockholman,
Stokholman,
81
ne tai Brazilijon.
82
Vis
c
Critical note: Vis[o] ] vid ex err om o
Vis
Vis[o].
Br
Br.
Boles
c
Critical note: Boles ] sign
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
83
Labų dienų nuo
musų
mūsų
visų
84
trijų Tau ir
p
p.
Bronei
Bronei.
n
Note: Jazbutytė-Sruogienė Bronė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
85
B
B.
86
19/lap
n
Note: 83–86 ] add text in sin mg, vert
p
Physical note: [3r] //
19/lap
19/lap.
n
Note: Prierašas Balio Sruogos ranka laiško trečiojo lapo pirmos pusės kairėje paraštėje.

Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 1
Critical note: Miel[a]s ] ill a, rest
a1
Line number 1
Critical note: Ju[o]zapai ] vid ex err om o
a3
Line number 3
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.
a3
Line number 6
Note: Balys Sruoga, atsidėkodamas už draugišką ir šiltą priėmimą 1929 m. liepos mėn. pradžioje organizuotos ekskursijos į Vokietiją ir už jos ribų dalyvių vardu, Leipcigo garbės konsului E. Bielmannui ir Dresdeno garbės konsului Rudolfui Maronui per Berlyną pasiuntė keletą kilimų iš senoviškų lietuviškų audinių.
a1
Line number 6
Critical note: būt[i] ] vid ex err ų pro i
a3
Line number 8
Note: Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930) – Balio Sruogos motina.
a1
Line number 8
Critical note: kalbėjome ] cor l pro pri b
a3
Line number 8
Note: Aniolas Sruoga (1890–1936) – Balio Sruogos brolis, ūkininkas, Baibokų tvarkytojas, pasiligojus tėvams.
a1
Line number 19
Critical note: gaspadinauja ] cor sec a pro vid ia
a1
Line number 25
Critical note: plačiau ] cor iau pro iai
a1
Line number 26
Critical note: matutė ] cor u pro y
a3
Line number 27
Note: Pranciškus Sruoga (1846–1931) – Balio Sruogos tėvas, Baibokų šeimininkas, ūkininkas.
a1
Line number 28
Physical note: [1r] //
a1
Line number 31
Critical note: „kamarėlėj“ ] cor sec ė pro y
a3
Line number 37
Note: Nečia – nebylė, bežadė.
a1
Line number 39
Critical note: barasi ] cor b pro cap
a3
Line number 40
Note: Aniolo Sruogos žmona vėliau pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais, patirtais Baibokuose po santuokos – uošvis buvo mėgstantis išgerti bambeklis, kuris nuolat bardavosi, ieškodavo priekabių: „Tėvas griežtas, kartais net rūstus, mėgstantis visus tvarkyti, kartais ištisas dienas vienas sau barasi ir barasi. Viskas jam negerai, visi ne taip dirba, ne taip elgiasi. Tai ženklas, kad jo „banka“ tuščia. Prašyti Aniolo jis nenorėdavo, o pats pinigų neturėjo. Gėrimais ir pinigais tėvą aprūpindavo daugiausia Balys. Tėvas turėdavo spirito ir atsiskiedęs vandeniu išsigerdavo. Anksčiau privengdavo žmonos, dabar jau nieko nesivaržydavo“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).
a3
Line number 43
Note: Adolfas Sruoga (1887–1941) – Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.
a3
Line number 44
Note: Jonas Sruoga (1819–1867) – Balio Sruogos tėvo Pranciškaus Sruogos vyresnis brolis, kunigas, Ylakių altarista.
a3
Line number 51
Note: Aniolas Sruoga baiminosi, kad gali sirgti džiova: „Aniolas sakė, kad pirmoji žmona sirgusi džiova ir jį apkrėtusi. Jis gydėsi Alytaus sanatorijoje, todėl ilgai antrą sykį nevedė“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 11).
a1
Line number 54
Physical note: [2r] //
a3
Line number 55
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1925–1936 m. Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėjas.
a3
Line number 56
Note: Vita Sruogaitė-Kevalaitienė (1929–2006) – mokytoja, vertėja, Kazimiero Sruogos dukra.
a3
Line number 58
Note: Ona Slavinskaitė-Sruogienė (1896–1994) – gydytoja, Kazimiero Sruogos žmona.
a3
Line number 63
Note: Juozapas Levinsonas-Benari: „Lietuvos scenografijoje mažiau žinomas Juozapas Marija Benari (1892–po 1967) – Sankt Peterburgo dailės akademijoje mokęsis architektūros, dalyvavo „Vilkolakio“ veikloje, o 1926-aisiais sukūrė dekoracijas ir kostiumus Ambrois‘o Thomas operai „Mignon“. 1928-aisiais išvykęs iš Lietuvos, jis dirbo režisieriaus, epinio teatro atstovo Erwino Piscatoro teatre Berlyne, vėliau – dekoruotoju kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ filiale Paryžiuje“ (Helmutas Šabasevičius, „Valstybės teatras: tradicijų ir modernumo erdvė“, žr. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, in: https://ltmkm.lt/muziejus/scenos-aristokratai-ir-maistininkai).
Juozas Levinsonas-Benari 1929 m. gyveno ir dirbo Berlyno „Piscatori“ teatre. 1929 m. šiam žydų kilmės Lietuvos menininkui iškilo grėsmė netekti Lietuvos piliečio statuso. Laiškuose, adresuotuose Lietuvoje likusiems bičiuliams, teatro „Vilkolakis“ iniciatoriams ir steigėjams – Baliui Sruogai ir Antanui Sutkui – prašė patvirtinti, kad jis, po studijų Sankt Peterburgo Dailės akademijoje, nuo 1919 m. iki 1922 m., gyveno ir dirbo Kaune, puoselėjo Lietuvos kultūrą (plačiau žr. Juozo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1929-10-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 724, l. 1r–v).
Dailininkas Lietuvos pilietybę, tarpininkaujant Baliui Sruogai, gavo 1930 m.:
„Не имей сто рублей,
а имей сто друзей.“
(Пушкин или Кузьма Прутков)
[„Neturėk šimto rublių,
bet turėk tiek draugų.“
(Puškinas ar Kozma Prutkovas)]
„Mielas, geras drauge Sruogone.
Aš buvau vakar Konsulate ir gavau jau oficialiai patvirtintą pilietybę. Šiuo noriu tau išreikšti mano didžiausią dėkingumą.
Tai aš, reiškia, dabar jau tvirtai pripažintas lietuvis, o nebe koks tai ten spekuliantas. Ačiū, ačiū tau, mielas drauge. Gal kaži kaip priseis man tau patarnaut – tai labai būčiau džiaugsmingas.
Karštai spaudžiu tavo ranką ir siunčiu labų dienų tavo žmonai.
Tavo tarnas
Džoje
Berlynas 30.VI.3.“ (Juozapo Levinsono-Benari laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Kauną, 1930-06-03, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 735, l. 1r).
a3
Line number 66
Note: Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) – muzikas, kompozitorius. Nuo 1928 m. Kauno muzikos mokyklos mokytojas.
a3
Line number 67
Note: Antanas Sutkus (1892–1968) – teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius. 1920–1925 m. „Vilkolakio“ teatro vadovas. Nuo 1925 m. vadovavo vaidybos studijai, įsikūrusiai Kauno žydų Habimos teatre. 1926–1928 m. Valstybės teatro direktorius. Nuo 1929 m. Kauno radiofono vadovas.
a1
Line number 75
Critical note: Ryme ] cor y pro i
a3
Line number 75
Note: Lietuvos universiteto reforma, prasidėjusi 1928 m. pradžioje, 1929 m. buvo palaikoma naujosios Juozo Tūbelio Vyriausybės. Reforma planuota vykdyti, mažinant fakultetų, katedrų ir etatų skaičių.
Dar 1928 m. pradžioje „krikščionys demokratai, norėdami apginti Teologijos-filosofijos fakultetą, kreipėsi į Vatikaną dėl šio fakulteto juridinio statuso pakeitimo. 1928 m. birželio 15 d. popiežius pasirašė dekretą dėl kanoniškojo Teologijos-filosofijos fakulteto įsteigimo ir patvirtino jo atskirą statutą. Tapęs katalikišku, šis fakultetas įgijo juridinę nepriklausomybę nuo Lietuvos valdžios institucijų. Nors Lietuvos Vyriausybė 1929 m. rugpjūčio 30 d. notoje Vatikanui pareiškė, kad šis aktas nesumažina jos teisių į šį fakultetą, kardinolas Pietro Gasparri 1929 m. rugsėjo 14 d. atsakė, kad numatytą Teologijos-filosofijos fakulteto reformą traktuoja kaip konkordato laužymą“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm).
a3
Line number 76
Note: Krikščionims demokratams, turėjusiems popiežiaus palaikymą, pavyko išsaugoti Teologijos-filosofijos fakulteto autonomiją, tačiau kiti Lietuvos universiteto fakultetai pagal 1930 m. birželio mėn. 7 d. patvirtintą naują Universiteto statutą buvo reformuoti pagal valdžios sumanymą, nepaisant Lietuvos universiteto Tarybos ir Senato narių pastabų, pasiūlymų, memorandumų ir rezoliucijų:
„Jame ryškus Universiteto autonomijos suvaržymas: sumažintas katedrų skaičius, nustatyta, kad vyresnįjį Universiteto personalą tvirtina Respublikos Prezidentas, privatdocentus – švietimo ministras, o rektoriui palikta teisė tvirtinti jaunesnįjį mokslo ir pagalbinį personalą. Taip pat sumažintas Universiteto tarybos ir fakultetų tarybų narių skaičius – naujajame statute jose numatytos vietos tik profesoriams, o docentai galėjo dalyvauti tik kaip patariamasis balsas. Universiteto valdymo organai turėjo būti renkami ne vieneriems, o trejiems metams; taip pat susiaurintos Tarybos, bet išplėstos Senato funkcijos. Senatas, o ne Taryba (kaip anksčiau), gavo teisę svarstyti ir priimti Universiteto biudžetą, Tarybai palikta galimybė rinkti garbės profesorius ir garbės narius, nustatyti Universiteto vidaus taisykles. Tarybos protokolų nuorašai turėjo būti siunčiami švietimo ministrui. Naujasis statutas taip pat suvaržė fakultetų autonomiją – fakultetai neteko teisės steigti naujas katedras ir skyrius“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: https://journals.lnb.lt/ps-archyvas/Nr11/11_istorija_2.htm). Laikantis naujojo statuto Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete palikta 12 katedrų vietoj anksčiau buvusių 18.
a3
Line number 77
Note: Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.
a3
Line number 77
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956) – kultūros istorikas, Lietvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorius, biobliografijos ir lietuviškų knygų istorijos dėstytojas, bibliotekos direktorius.
a3
Line number 79
Note: Jurgis Savickis (1890–1952) – diplomatas, rašytojas. 1927–1929 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, vadovavo Valstybės teatrui. 1930–1937 m. nepaprastasis pasiuntinys Švedijoje.
a1
Line number 82
Critical note: Vis[o] ] vid ex err om o
a1
Line number 82
Critical note: Boles ] sign
a3
Line number 82
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
a3
Line number 84
Note: Jazbutytė-Sruogienė Bronė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
a1
Line number 86
Note: 83–86 ] add text in sin mg, vert
a1
Line number 86
Physical note: [3r] //
a3
Line number 86
Note: Prierašas Balio Sruogos ranka laiško trečiojo lapo pirmos pusės kairėje paraštėje.
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1929_11_19_js_1r.jpgX (Close panel)
image
1929_11_19_js_1v.jpgX (Close panel)
image
1929_11_19_js_2r.jpgX (Close panel)
image
1929_11_19_js_2v.jpgX (Close panel)
image
1929_11_19_js_3r.jpgX (Close panel)
image
1929_11_19_js_3v.jpgX (Close panel)
image