Juozapui Sruogai, 1931-07-23

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, 1931-07-23

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 268. Laiškas. Be visos datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal kontekstą (Juozapas Sruoga 1931 m. liepos mėn. praleido Chamonix, žr. Juozapo Sruogos 1931-07-08 atvirlaiškį, adresuotą Baliui Sruogai, in: MLLM 3962, MLLM ER2 1826, l. 1v), Juozapo Sruogos prierašą paprastu pieštuku („Chamonix reikalu“; „1931 VII 23“). Rašyta dvigubame 15,6 × 19,6 cm formato, gelstelėjusio, storesnio, laiškinio popieriaus su permatomomis juostelėmis, banguotais kraštais lape (1r, 1v–2r, 2v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus, lankstymo į dvi dalis žymės. Teksto fragmentai (1r, 1v–2r) pabraukti paprastu ir žaliu pieštukais Juozapo Sruogos ranka. Kairiajame pakraštyje po dvi skylamušio skyles. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio mašinraštis): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 174–176. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1931-07-23: Genetinis
  • Witness a2: 1931-07-23: Diplomatinis
  • Witness a3: 1931-07-23: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Šamoni, 1931-07-23, l. 1r, 1v–2r, 2v, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1931_07_23_js.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1931-07-23: Genetinis
Mielas Juozapai, / Labai labai ačiū Tau už atvirutę
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Labai labai ačiū
Tau
Tau
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.
už
atvirutę
atvirutę
n
Note: Išliko vieno Juozapo Sruogos atviruko (II), adresuoto Baliui Sruogai ir siųsto iš Šamoni, fragmentas (nespalvoto atviruko pirmoje pusėje – snieguoto Mont Buet kalno, kalnų namelio ir pro jį einančio kelio atvaizdas su Juozapo Sruogos ranka paprastu pieštuku prirašytu komentaru: „Iš Chamonix. Pusė kelio į Buet (1 900 mtr aukšt.)“):
„Atvykęs į Chamonix radau gerą kompanioną ekskursijoms (vieną belgą); buvome su juo pasikėlę ligi 2 500 ir net ligi 3 100 mtr aukštumos (viršūnė Buet). (Žinoma, čia įsigijau kalnų pakaustytus batus; pulloverį turiu iš Berlyno). – Pasikėlimas į Buet man sugadino ūpą del Mont Blanc'o, nes paskaičiau, kad tokioj aukštumoj (9 100 mtr) man labai sunku alsuot; padarius 3–5 žingsnius turėdavau sustot pailsėti (tiesa, labai status į galą pasikėlimas, nors nepavojingas). Kad padaryti pasikėlimą į Buet, atsikėlėme 2 val. ryto, turėjome apie 10 klm pavažiuot automobiliu, kad padaryti pasikėlimą, grįžome atgal 5 val. popiet. Pasikėlimui į Mont Blanc turiu pakankamą treniruotę ir labai didelį norą ir gal nusipirkęs dar vieną džemperį ir pirštines mėginčiau keltis, bet tas kainuoja 750 fr., jeigu eiti dviesoj (Girdvainis neva mokėjo 300 fr.!), bet čia susidarė veik nepergalima kliūtis – tai Vokietijos krizis: visą savaitę nekeičia vokiškų markių; nežinau, kada jas pradės keisti ir kokiu kursu; o frankų turime tik kad užsimokėti už viešbutį ir pasiekti Paryžių. Taigi su dideliu apgailestavimu turiu atsisakyti nuo minties pasiekti…“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Šamoni – į Būgius, iki 1931-07-16, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 854, l. 1v).
3
( 6 šešias
c
Critical note: šešias ] cor pro 6
(šešias
gavau) ir ypač gi už nuotraukas!
4
Tu
tur būt
turbūt
suprast negali, kokį man
5
džiaugsmą padarei šioje mano liūdnoje
6
vasaroje. Žiūriu į nuotraukų ledy-
7
nus (atviručių reginiai į mane neveikia),
8
pro padidinamąjį stiklą tyrinėju
9
kiekvieną ledyno plyšių, apskaičiuo-
10
damas perėjimų ir pasikėlimų
11
galimumus. Ir rodos man, kad aš
12
vėl užuodžiu tą ypatingą
lėdynų
ledynų
13
kvapą, tą ypatingą ledynų orą, kuris
14
veikia į visą mane, ir tą stebėtiną
15
ledynų saulę. Viena tiktai bloga –
16
prisižiūrėjus į
visą
visa
tai – darosi
17
baisiai ilgu, o naktį – sapnuoju
18
kalnus. Galimas daiktas, aš didelę
19
glupstvą padariau, šiemet
20
aklai ir kurčiai užsidaręs Lietuvos
21
balose,
balose
ir niekur
neišlisdamas.
p
Physical note: [1r] //
neišlisdamas.
neišlįsdamas.
Facsimile Image Placeholder
22
Tiesa
Tiesą
pasakius, kartą buvau išsigandęs
23
gerokai. Po savaitės, kaip aš Tau laišką
24
išsiunčiau, laikraščiuose paskaičiau,
25
kad nuo Mont Blanc'o nuvirto 3 keliau-
26
ninkai ir 1
moteris,
moteris,
n
Note: Žinutė, kuri išgąsdino Balį Sruogą, išspausdinta ir lietuviškai: „Ženeva, VII. 16. Elta. Aukščiausio Europos kalno, Mont Blanco, masyve vakar įvyko dvi nelaimės, per kurias žuvo 4 žmonės: užsimušė vienas Liono universiteto studentas, kuris nusileisdamas nukrito 1800 metrų, ir trijų asmenų būrelis, kada viena to būrelio dalyvė paslydo ir krisdama į bedugnę nutraukė visus savo draugus“ ([Be autoriaus], „Dvi nelaimės šveicarų kalnuose“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1931-07-17, Nr. 158, p. 4).
– baisiai bijojau, kad
27
su Tavimi nebūtų nelaimė atsitikusi.
28
O kaip dabar sprendžiu iš Tavo
29
ekskursijų aprašymo,
bai mano
c
Critical note: mano ] cor pro bai
mano
baimė
30
anaip tol
anaiptol
nebuvo be pagrindo.
31
Gerai, kad viskas laimingai baigėsi,
32
bet Tu turi iškilmingai pasižadėt,
33
kad daugiau niekuomet taip nebe-
34
darysi, kaip darei šiemet, kitaip
35
aš rašysiu
aš prieš
c
Critical note: prieš ] cor pro aš
prieš
Tave motyvuotą
36
skundą p. Bronei ir viską darysiu,
37
kad ji nebeleistų tai pakartoti.
38
Kalnuose niekuomet negalima rizi-
39
kuoti daugiau, negu tai yra būtinai
40
reikalinga. O pas tave kaip tiktai ir
41
buvo
„der Fall“.
„der Fall“.
n
Note: „Der Fall“ vok – kritimas.
Į tokias ekskursijas,
42
kaip tu vaikščiojai, niekuomet
43
niekas vienas neina.
Mažiausią
Mažiausia
turi
44
būti, kad būtų kam nelaimėje suteikti
45
pirma pagalba. O tų nelaimių
gresia
p
Physical note: [1v] //
gresia
Facsimile Image Placeholder
46
daugiau daugybė ,
c
Critical note: daugybė ] cor pro daugiau
daugybė,
nors būtų ir lengviausias pasikėlimas, –
47
saulės įtaka, galvos apsisukimas, širdies
48
plakimas, kraujo
bė pasirodymas
c
Critical note: pasirodymas ] cor pro bė
pasirodymas
ir
tt.
tt.,
ir tt.
49
Tai gali atsitikti su kiekvienu ir
kiekviena
kiekvieną
50
momenta.
momentą.
(Aš net be „aptiekos“ niekuomet
51
nevaikštau). O ypač gi einant tokiu keliu,
52
kaip
„mauvais pas“!
„mauvais pas“!
n
Note: „Le Mauvais Pas“ pranc – klaidingas žingsnis, t. y. pavojingas, siauras perėjimas kalnuose ar takas virš bedugnės.
Kelias
c
Critical note: Drasumas geras Kelias ] a ras phr Drasumas geras
Kelias
–
53
nieko ypatingo sunkumo ar pavojaus
54
atžvilgiu, bet vienas tokiu keliu niekas neina!
55
Drąsumas geras daiktas, bet atsargumas
56
kalnuose – pirma sąlyga. „Erst wägen, dann
57
wagen“.
wagen“.
n
Note: [„Erst wägen, dann] wagen“. vok – Pirmiausia pasverk, tada rizikuok.
Balys Sruoga pakartoja mintį iš anksčiau parašyto, asmenine patirtimi paremto esė apie kalnuose tykančius pavojus:
„Alpinistai gyvena principu: „erst wägen, dann wagen“, pirma apsvarstyti, paskum pasiryžti. Niekuomet neprivalai eiti į kalnus vienas, nors ir į lengviausią kelionę, – kalnuose kas minutė, kas žingsnis gali kokia nelaimė ištikti. Niekuomet neprivalai panorėti pasiekti daugiau, negu jėgos leidžia. Eidamas su draugais privalai klausyti daugiau prityrusio nurodymų ir visiškai pasiduoti jo vadovavimui. Eidamas į sunkesnę kelionę turi būti pasiruošęs. Visų pirma, turi jau turėti šiokią tokią techniką, išbandęs savo jėgas. Ir antra – turi turėti įsigijęs reikalingą kalnų kelionei „amuniciją“. Daugumas kalnų nelaimių ir ištinka todėl, kad žmonės leidžias į kelionę atitinkamai nepasiruošę.
Pasileisdami pirmą kartą į kalnų kelionę, niekuomet neikite vieni, be prityrusio draugo, be vado. Kalnai – rūstūs ir negailestingi. Jie šykštūs dovanoms. Ir retai jie kada dovanoja neužtarnautą dovaną – gyvybę… Jie mėgsta aukas ir ypač žmogaus gyvybės pavidalu! (B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
Jei taip pavargai eidamas į
„Buet“
„Buet“
n
Note: Mont Buet – 3 098 m kalnas Prancūzijos Alpėse, netoli Šamoni, populiarus tarp žygeivių.
58
(sustot kas 3–5 žingsniai) – tai ėjimas kaltas,
59
to neturi būt, ir aš tikras esu, kad čia
60
ne oras
o kaltas ,
c
Critical note: kaltas ] cor pro o
kaltas,
bet
jųsų
jūsų
ėjimo sistema.
61
Bet kas svarbiausia, tai kad tu išdrįsai
62
eit į ledyną be „virvės“ – vienas!
63
Čia yra elementarinė taisyklė: įžengei
64
į ledyną – nerkis virvę. Ledynas – nors
65
pats paprasčiausias, „išvaikščiotas“, su
66
„pramintais
takeliais“
takeliais“,
yra baisiai klastingas
67
daiktas. 100 žmonių praėjo, o 101-as
68
gali įklimpti ir
įzmegti
įsmegti
į staiga prasivė-
69
rusį plyšį, kurio iš paviršiaus
nematyti.
nematyti.
n
Note: Balio Sruogos ekskursantai vadovo buvo išmokyti elgtis atsargiai ir atsakingai (Juozapas Sruoga elgėsi priešingai – negalvojo apie grėsmes, nelinko apsidrausti, buvo nerūpestingas):
„Atsidūrėme Jungfrau viršūnėje. Išmokome eiti vienodu žingsniu, išmokome susirišti per juosmenį virve neužsiveržiančiu mazgu, vienas nuo kito per tris metrus atstumu. Toks persirišimas apsaugo kalnuose nuo dažnų nelaimių, ypač ledynuose, vasaros metu sprogstant ledui. Sprogus ledui, atsiranda plyšiai iki pusantro metro platumo, iki 30–50 metrų gilumo. Be virvės, plyšus po kojomis ledui, žmogus įkristų į plyšį, o susirišus grupei virve, nelaimės ištiktasis pakimba ir būna draugų išvelkamas aukštyn“ (Domas Pinigis, „[Domo Pinigio atsiminimai]“, Panevėžys, 1955-05-24, in: Literatūra ir kalba, t. IV: Atsiminimai apie Salomėją Nėrį, vyr. red. Kostas Korsakas, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959, p. 109).
70
Tai kas, kad plyšių nematyti: joks gidas
71
niekuomet negali žinoti, kur kada koks
72
plyšys atsiras! Nežinau, kaip
prancuzai,
p
Physical note: [2r] //
prancuzai,
prancūzai,
Facsimile Image Placeholder
73
bet vokiečiai ir
austrai,
austrai
( ar, ir,
c
Critical note: ir ] cor pro ar
(ir,
žinoma, šveica-
74
riečiai) tokių aplinistų,
c
Critical note: [šveica-]riečiai) ] p ins sub l phr tokių alpinistų
riečiai) tokių aplinistų,
kurie be „virvės“ vienui vieni
75
eina į ledynus, – jie tokių alpinistų net į
76
savo
„Hütte“
„Hütte“
n
Note: „Hütte“ vok – kalnų trobelė.
nepriima: bausmė už pasiryži-
77
mą glupstvą daryti! Jei netiki manim,
78
paskaityk paprastą alpinizmo vado-
79
vėlį. Nes
c
Critical note: [vado-]vėlį ] p ras Nes
vėlį.
t Tokie
c
Critical note: Tokie ] cor T pro min
Tokie
drasuoliai,
drąsuoliai,
kaip tu, paprastai
80
ir gauna galą. Nebuvai
tur būt
turbūt
niekuomet
81
pakliuvęs į
„kalnų bėdą“,
„kalnų bėdą“
ir nežinai, kuo tu
82
rizikavai!
rizikavai!
n
Note: Balys Sruoga buvo patyręs alpinistas, kuris studijų Münchene metu išvaikščiojo visas tikrų alpinistų vietas, kurios buvo kartais ir labai pavojingos. Tačiau net ir jis pateko į „kalnų bėdą“, kai 1930-07-17 su ekskursantais traukiniu atvažiavo į Jungfrau, o iš karto kitą dieną leisdamiesi iš Jungfraujoch glečeru į apačią, paklydo Aletscho ledyne, kur kalnų tako ieškojo net septynias ar daugiau valandų:
„Antrasis momentas – jau Alpių viršukalnėje (4,5 km aukščio) Jungfraujoch. Vien tik ledynas ir suaižėjusio granito pašlaitės. Turėjom tą ledyną pereiti iš Šveicarijos į Italiją. Pasiekę viršūnę, pernakvojom kalnų pastogėje (Hütte). Drauge buvo ir trys prancūzai. Išeidami jie pasisamdė kalnų vadovą (quide). Tarėmės ir mes, bet Sruoga išdidžiai, pasipuikuodamas (tai jo būdo savybė) atkirto: „Ką jūs? Aš pats galiu būti toks vadovas! Juk esu Alpinistų draugijos klubo narys!“
Staiga rūkas – tirštas, tamsus. Vos per metrą tematyti aplinkui. Ir prapliumpa toks lietus, lyg aukštai ten vandens baseino dugnas būtų atkritęs. Tikras Nojaus tvanas. Pliuškinamės, slidinėjam vandenyje ligi riešų ir blaškomės. Bematant sniego nė žymės ir jokių buvusių pėdsakų. Tik plynas balzganas ledas ir vanduo paviršiuje tyvuliuoja. Jokio orientyro nei krypties. Toliau vis baisiau. Atsiranda prarajos ir gilūs ledyno plyšiai. Tenka peršokti, o kitur ir visai neįmanoma pereiti. Sukinėjamės aplinkui ir vis klaidžiojam. Netikėtai atsiranda ant ledo ežerėliai: tokie mėlyni, lyg lazurka ištirpinta. Aišku, mes tikrai praradom reikiamą kryptį, esam kažkur nuklydę. Sustojam siaubo apimti. Lietus nesiliauja. Kiaurai perlyti ir sumirkę ne tik drabužiai, bet ir visas kūnas. Rankos ir kojos išpurtę, pamėlynavę. Šalta, šiurpuliai krečia. Ir štai, kaip myriop pasmerktieji, klaikiai išgirstam Sruogos nuosprendį:
– Aš atsisakau toliau vadovauti. Še, tau, Pinigi (jaunas vyras, Šiaulių gimnazijos mokytojas), visi žemėlapiai, būk vadovas, ir žinokitės. […]
Po gero tarpo Pinigiui pavyko prisiplakti prie granito. Instinktas ar atsitiktinumas, o gal kokia aiškiaregystė jam padėjo? Pašlaitėje susiradom kalnų taką ir atsigavom (Juozas Švaistas, „Įspūdžiai iš ekskursijos į Alpes“, Los Angeles, 1972-02-23, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, p. 194–195; dar žr. Juozo Švaisto laiškas Vandai Sruogienei, iš Los Andželo – į Čikagą, 1972-02-23, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 115–27, nr. 3, l. 2r).
Jei neatsižadėsi daugiau
83
taip daręs, tai aš kelsiu tau visą bylą
84
pas p.
Bronę.
Bronę.
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
–
85
Aš dabar dirbu, kartais kol visai sudur-
86
nėju, kaip sako, kol iš kaktos „smegenys
87
pradeda sunktis“ – kol galva visai apkvaista,
88
kad kelias dienas nieko
nebesuprantu.
nebesuprantu.
n
Note: 1931 m. vasarą Balys Sruoga uošvijoje Būgiuose rašė istorinę kroniką Milžino paunksmė. Dramos rašymas pareikalavo daug fizinių ir psichinių jėgų:
„Tiesa, aš iš viso gal kiek pavargęs esu. 21/2 dienos sunkiai fiziškai dirbau, – po nervų įtempimo dėl rašinio. Bet fizinis darbas manęs ne tik nenuramino, bet dar labiau prislėgė. Svirne kartais visai vienas dirbau. Sugriūvu su pilnu maišu – ir prasideda isterika. Laimingiausias momentas – kai pareinu praustis, čia ašarų nieks nematys. Bet tos naktys – naktys, kokios jos baisiai sunkios!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Sruogienei, iš Būgių – į Kauną, 1931 vasara, in: BSR 17-II, p. 145).
Nors rašymas buvo įtemptas, dramą Balys Sruoga baigė rašyti 1931 m. rugpjūčio viduryje. Ji „parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 252).
89
Būtų gera
kita
kitą
vasarą kur nors kartu
90
nuvykti, bet
tik
tik,
žinoma, su
salyga,
sąlyga,
91
kad tu būsi
disciplinuotas.
disciplinuotas.
n
Note: Skirtingai nei lengvabūdis brolis, Balys Sruoga kalnuose buvo ypač apdairus ir atsakingas: „Kelionės metu vyravo griežta drausmė“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-10-10, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 4r).
92
Bugiuose
Būgiuose
visi mes
žiurime
žiūrime
tavo
93
prisiustus
prisiųstus
vaizdus ir, žinoma, tau
94
pavydime. Labų dienų nuo visų
95
bugiškių
būgiškių
n
Note: Būgiškiai – Būgių gyventojai (Kazimieras Daugirdas su žmona) ir tuo metu ten viešėję svečiai (Balys Sruoga, Vanda Sruogienė, Dalia Sruogaitė).
Tau ir p. Bronei.
96
Bugiuose
Būgiuose
aš
sėdėsiu,
sėdėsiu
mažiausia,
mažiausia
97
dar visą mėnesį.
98
Iki
c
Critical note: [Iki] ] ill, vid, rest
Iki
Iki.
99
Tav Balys
c
Critical note: Tav[o] Balys ] sign, abs fl -o, rest
Tav Balys
Tavo Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, LU HMF dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
100
23/Liep.
p
Physical note: [2v] //
23/Liep.
23/liep.
X (Close panel)Version a2: 1931-07-23: Diplomatinis
Mielas Juozapai, / Labai labai ačiū Tau už atvirutę
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Labai labai ačiū
Tau
Tau
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.
už
atvirutę
atvirutę
n
Note: Išliko vieno Juozapo Sruogos atviruko (II), adresuoto Baliui Sruogai ir siųsto iš Šamoni, fragmentas (nespalvoto atviruko pirmoje pusėje – snieguoto Mont Buet kalno, kalnų namelio ir pro jį einančio kelio atvaizdas su Juozapo Sruogos ranka paprastu pieštuku prirašytu komentaru: „Iš Chamonix. Pusė kelio į Buet (1 900 mtr aukšt.)“):
„Atvykęs į Chamonix radau gerą kompanioną ekskursijoms (vieną belgą); buvome su juo pasikėlę ligi 2 500 ir net ligi 3 100 mtr aukštumos (viršūnė Buet). (Žinoma, čia įsigijau kalnų pakaustytus batus; pulloverį turiu iš Berlyno). – Pasikėlimas į Buet man sugadino ūpą del Mont Blanc'o, nes paskaičiau, kad tokioj aukštumoj (9 100 mtr) man labai sunku alsuot; padarius 3–5 žingsnius turėdavau sustot pailsėti (tiesa, labai status į galą pasikėlimas, nors nepavojingas). Kad padaryti pasikėlimą į Buet, atsikėlėme 2 val. ryto, turėjome apie 10 klm pavažiuot automobiliu, kad padaryti pasikėlimą, grįžome atgal 5 val. popiet. Pasikėlimui į Mont Blanc turiu pakankamą treniruotę ir labai didelį norą ir gal nusipirkęs dar vieną džemperį ir pirštines mėginčiau keltis, bet tas kainuoja 750 fr., jeigu eiti dviesoj (Girdvainis neva mokėjo 300 fr.!), bet čia susidarė veik nepergalima kliūtis – tai Vokietijos krizis: visą savaitę nekeičia vokiškų markių; nežinau, kada jas pradės keisti ir kokiu kursu; o frankų turime tik kad užsimokėti už viešbutį ir pasiekti Paryžių. Taigi su dideliu apgailestavimu turiu atsisakyti nuo minties pasiekti…“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Šamoni – į Būgius, iki 1931-07-16, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 854, l. 1v).
3
( 6 šešias
c
Critical note: šešias ] cor pro 6
(šešias
gavau) ir ypač gi už nuotraukas!
4
Tu
tur būt
turbūt
suprast negali, kokį man
5
džiaugsmą padarei šioje mano liūdnoje
6
vasaroje. Žiūriu į nuotraukų ledy-
7
nus (atviručių reginiai į mane neveikia),
8
pro padidinamąjį stiklą tyrinėju
9
kiekvieną ledyno plyšių, apskaičiuo-
10
damas perėjimų ir pasikėlimų
11
galimumus. Ir rodos man, kad aš
12
vėl užuodžiu tą ypatingą
lėdynų
ledynų
13
kvapą, tą ypatingą ledynų orą, kuris
14
veikia į visą mane, ir tą stebėtiną
15
ledynų saulę. Viena tiktai bloga –
16
prisižiūrėjus į
visą
visa
tai – darosi
17
baisiai ilgu, o naktį – sapnuoju
18
kalnus. Galimas daiktas, aš didelę
19
glupstvą padariau, šiemet
20
aklai ir kurčiai užsidaręs Lietuvos
21
balose,
balose
ir niekur
neišlisdamas.
p
Physical note: [1r] //
neišlisdamas.
neišlįsdamas.
Facsimile Image Placeholder
22
Tiesa
Tiesą
pasakius, kartą buvau išsigandęs
23
gerokai. Po savaitės, kaip aš Tau laišką
24
išsiunčiau, laikraščiuose paskaičiau,
25
kad nuo Mont Blanc'o nuvirto 3 keliau-
26
ninkai ir 1
moteris,
moteris,
n
Note: Žinutė, kuri išgąsdino Balį Sruogą, išspausdinta ir lietuviškai: „Ženeva, VII. 16. Elta. Aukščiausio Europos kalno, Mont Blanco, masyve vakar įvyko dvi nelaimės, per kurias žuvo 4 žmonės: užsimušė vienas Liono universiteto studentas, kuris nusileisdamas nukrito 1800 metrų, ir trijų asmenų būrelis, kada viena to būrelio dalyvė paslydo ir krisdama į bedugnę nutraukė visus savo draugus“ ([Be autoriaus], „Dvi nelaimės šveicarų kalnuose“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1931-07-17, Nr. 158, p. 4).
– baisiai bijojau, kad
27
su Tavimi nebūtų nelaimė atsitikusi.
28
O kaip dabar sprendžiu iš Tavo
29
ekskursijų aprašymo,
bai mano
c
Critical note: mano ] cor pro bai
mano
baimė
30
anaip tol
anaiptol
nebuvo be pagrindo.
31
Gerai, kad viskas laimingai baigėsi,
32
bet Tu turi iškilmingai pasižadėt,
33
kad daugiau niekuomet taip nebe-
34
darysi, kaip darei šiemet, kitaip
35
aš rašysiu
aš prieš
c
Critical note: prieš ] cor pro aš
prieš
Tave motyvuotą
36
skundą p. Bronei ir viską darysiu,
37
kad ji nebeleistų tai pakartoti.
38
Kalnuose niekuomet negalima rizi-
39
kuoti daugiau, negu tai yra būtinai
40
reikalinga. O pas tave kaip tiktai ir
41
buvo
„der Fall“.
„der Fall“.
n
Note: „Der Fall“ vok – kritimas.
Į tokias ekskursijas,
42
kaip tu vaikščiojai, niekuomet
43
niekas vienas neina.
Mažiausią
Mažiausia
turi
44
būti, kad būtų kam nelaimėje suteikti
45
pirma pagalba. O tų nelaimių
gresia
p
Physical note: [1v] //
gresia
Facsimile Image Placeholder
46
daugiau daugybė ,
c
Critical note: daugybė ] cor pro daugiau
daugybė,
nors būtų ir lengviausias pasikėlimas, –
47
saulės įtaka, galvos apsisukimas, širdies
48
plakimas, kraujo
bė pasirodymas
c
Critical note: pasirodymas ] cor pro bė
pasirodymas
ir
tt.
tt.,
ir tt.
49
Tai gali atsitikti su kiekvienu ir
kiekviena
kiekvieną
50
momenta.
momentą.
(Aš net be „aptiekos“ niekuomet
51
nevaikštau). O ypač gi einant tokiu keliu,
52
kaip
„mauvais pas“!
„mauvais pas“!
n
Note: „Le Mauvais Pas“ pranc – klaidingas žingsnis, t. y. pavojingas, siauras perėjimas kalnuose ar takas virš bedugnės.
Kelias
c
Critical note: Drasumas geras Kelias ] a ras phr Drasumas geras
Kelias
–
53
nieko ypatingo sunkumo ar pavojaus
54
atžvilgiu, bet vienas tokiu keliu niekas neina!
55
Drąsumas geras daiktas, bet atsargumas
56
kalnuose – pirma sąlyga. „Erst wägen, dann
57
wagen“.
wagen“.
n
Note: [„Erst wägen, dann] wagen“. vok – Pirmiausia pasverk, tada rizikuok.
Balys Sruoga pakartoja mintį iš anksčiau parašyto, asmenine patirtimi paremto esė apie kalnuose tykančius pavojus:
„Alpinistai gyvena principu: „erst wägen, dann wagen“, pirma apsvarstyti, paskum pasiryžti. Niekuomet neprivalai eiti į kalnus vienas, nors ir į lengviausią kelionę, – kalnuose kas minutė, kas žingsnis gali kokia nelaimė ištikti. Niekuomet neprivalai panorėti pasiekti daugiau, negu jėgos leidžia. Eidamas su draugais privalai klausyti daugiau prityrusio nurodymų ir visiškai pasiduoti jo vadovavimui. Eidamas į sunkesnę kelionę turi būti pasiruošęs. Visų pirma, turi jau turėti šiokią tokią techniką, išbandęs savo jėgas. Ir antra – turi turėti įsigijęs reikalingą kalnų kelionei „amuniciją“. Daugumas kalnų nelaimių ir ištinka todėl, kad žmonės leidžias į kelionę atitinkamai nepasiruošę.
Pasileisdami pirmą kartą į kalnų kelionę, niekuomet neikite vieni, be prityrusio draugo, be vado. Kalnai – rūstūs ir negailestingi. Jie šykštūs dovanoms. Ir retai jie kada dovanoja neužtarnautą dovaną – gyvybę… Jie mėgsta aukas ir ypač žmogaus gyvybės pavidalu! (B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
Jei taip pavargai eidamas į
„Buet“
„Buet“
n
Note: Mont Buet – 3 098 m kalnas Prancūzijos Alpėse, netoli Šamoni, populiarus tarp žygeivių.
58
(sustot kas 3–5 žingsniai) – tai ėjimas kaltas,
59
to neturi būt, ir aš tikras esu, kad čia
60
ne oras
o kaltas ,
c
Critical note: kaltas ] cor pro o
kaltas,
bet
jųsų
jūsų
ėjimo sistema.
61
Bet kas svarbiausia, tai kad tu išdrįsai
62
eit į ledyną be „virvės“ – vienas!
63
Čia yra elementarinė taisyklė: įžengei
64
į ledyną – nerkis virvę. Ledynas – nors
65
pats paprasčiausias, „išvaikščiotas“, su
66
„pramintais
takeliais“
takeliais“,
yra baisiai klastingas
67
daiktas. 100 žmonių praėjo, o 101-as
68
gali įklimpti ir
įzmegti
įsmegti
į staiga prasivė-
69
rusį plyšį, kurio iš paviršiaus
nematyti.
nematyti.
n
Note: Balio Sruogos ekskursantai vadovo buvo išmokyti elgtis atsargiai ir atsakingai (Juozapas Sruoga elgėsi priešingai – negalvojo apie grėsmes, nelinko apsidrausti, buvo nerūpestingas):
„Atsidūrėme Jungfrau viršūnėje. Išmokome eiti vienodu žingsniu, išmokome susirišti per juosmenį virve neužsiveržiančiu mazgu, vienas nuo kito per tris metrus atstumu. Toks persirišimas apsaugo kalnuose nuo dažnų nelaimių, ypač ledynuose, vasaros metu sprogstant ledui. Sprogus ledui, atsiranda plyšiai iki pusantro metro platumo, iki 30–50 metrų gilumo. Be virvės, plyšus po kojomis ledui, žmogus įkristų į plyšį, o susirišus grupei virve, nelaimės ištiktasis pakimba ir būna draugų išvelkamas aukštyn“ (Domas Pinigis, „[Domo Pinigio atsiminimai]“, Panevėžys, 1955-05-24, in: Literatūra ir kalba, t. IV: Atsiminimai apie Salomėją Nėrį, vyr. red. Kostas Korsakas, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959, p. 109).
70
Tai kas, kad plyšių nematyti: joks gidas
71
niekuomet negali žinoti, kur kada koks
72
plyšys atsiras! Nežinau, kaip
prancuzai,
p
Physical note: [2r] //
prancuzai,
prancūzai,
Facsimile Image Placeholder
73
bet vokiečiai ir
austrai,
austrai
( ar, ir,
c
Critical note: ir ] cor pro ar
(ir,
žinoma, šveica-
74
riečiai) tokių aplinistų,
c
Critical note: [šveica-]riečiai) ] p ins sub l phr tokių alpinistų
riečiai) tokių aplinistų,
kurie be „virvės“ vienui vieni
75
eina į ledynus, – jie tokių alpinistų net į
76
savo
„Hütte“
„Hütte“
n
Note: „Hütte“ vok – kalnų trobelė.
nepriima: bausmė už pasiryži-
77
mą glupstvą daryti! Jei netiki manim,
78
paskaityk paprastą alpinizmo vado-
79
vėlį. Nes
c
Critical note: [vado-]vėlį ] p ras Nes
vėlį.
t Tokie
c
Critical note: Tokie ] cor T pro min
Tokie
drasuoliai,
drąsuoliai,
kaip tu, paprastai
80
ir gauna galą. Nebuvai
tur būt
turbūt
niekuomet
81
pakliuvęs į
„kalnų bėdą“,
„kalnų bėdą“
ir nežinai, kuo tu
82
rizikavai!
rizikavai!
n
Note: Balys Sruoga buvo patyręs alpinistas, kuris studijų Münchene metu išvaikščiojo visas tikrų alpinistų vietas, kurios buvo kartais ir labai pavojingos. Tačiau net ir jis pateko į „kalnų bėdą“, kai 1930-07-17 su ekskursantais traukiniu atvažiavo į Jungfrau, o iš karto kitą dieną leisdamiesi iš Jungfraujoch glečeru į apačią, paklydo Aletscho ledyne, kur kalnų tako ieškojo net septynias ar daugiau valandų:
„Antrasis momentas – jau Alpių viršukalnėje (4,5 km aukščio) Jungfraujoch. Vien tik ledynas ir suaižėjusio granito pašlaitės. Turėjom tą ledyną pereiti iš Šveicarijos į Italiją. Pasiekę viršūnę, pernakvojom kalnų pastogėje (Hütte). Drauge buvo ir trys prancūzai. Išeidami jie pasisamdė kalnų vadovą (quide). Tarėmės ir mes, bet Sruoga išdidžiai, pasipuikuodamas (tai jo būdo savybė) atkirto: „Ką jūs? Aš pats galiu būti toks vadovas! Juk esu Alpinistų draugijos klubo narys!“
Staiga rūkas – tirštas, tamsus. Vos per metrą tematyti aplinkui. Ir prapliumpa toks lietus, lyg aukštai ten vandens baseino dugnas būtų atkritęs. Tikras Nojaus tvanas. Pliuškinamės, slidinėjam vandenyje ligi riešų ir blaškomės. Bematant sniego nė žymės ir jokių buvusių pėdsakų. Tik plynas balzganas ledas ir vanduo paviršiuje tyvuliuoja. Jokio orientyro nei krypties. Toliau vis baisiau. Atsiranda prarajos ir gilūs ledyno plyšiai. Tenka peršokti, o kitur ir visai neįmanoma pereiti. Sukinėjamės aplinkui ir vis klaidžiojam. Netikėtai atsiranda ant ledo ežerėliai: tokie mėlyni, lyg lazurka ištirpinta. Aišku, mes tikrai praradom reikiamą kryptį, esam kažkur nuklydę. Sustojam siaubo apimti. Lietus nesiliauja. Kiaurai perlyti ir sumirkę ne tik drabužiai, bet ir visas kūnas. Rankos ir kojos išpurtę, pamėlynavę. Šalta, šiurpuliai krečia. Ir štai, kaip myriop pasmerktieji, klaikiai išgirstam Sruogos nuosprendį:
– Aš atsisakau toliau vadovauti. Še, tau, Pinigi (jaunas vyras, Šiaulių gimnazijos mokytojas), visi žemėlapiai, būk vadovas, ir žinokitės. […]
Po gero tarpo Pinigiui pavyko prisiplakti prie granito. Instinktas ar atsitiktinumas, o gal kokia aiškiaregystė jam padėjo? Pašlaitėje susiradom kalnų taką ir atsigavom (Juozas Švaistas, „Įspūdžiai iš ekskursijos į Alpes“, Los Angeles, 1972-02-23, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, p. 194–195; dar žr. Juozo Švaisto laiškas Vandai Sruogienei, iš Los Andželo – į Čikagą, 1972-02-23, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 115–27, nr. 3, l. 2r).
Jei neatsižadėsi daugiau
83
taip daręs, tai aš kelsiu tau visą bylą
84
pas p.
Bronę.
Bronę.
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
–
85
Aš dabar dirbu, kartais kol visai sudur-
86
nėju, kaip sako, kol iš kaktos „smegenys
87
pradeda sunktis“ – kol galva visai apkvaista,
88
kad kelias dienas nieko
nebesuprantu.
nebesuprantu.
n
Note: 1931 m. vasarą Balys Sruoga uošvijoje Būgiuose rašė istorinę kroniką Milžino paunksmė. Dramos rašymas pareikalavo daug fizinių ir psichinių jėgų:
„Tiesa, aš iš viso gal kiek pavargęs esu. 21/2 dienos sunkiai fiziškai dirbau, – po nervų įtempimo dėl rašinio. Bet fizinis darbas manęs ne tik nenuramino, bet dar labiau prislėgė. Svirne kartais visai vienas dirbau. Sugriūvu su pilnu maišu – ir prasideda isterika. Laimingiausias momentas – kai pareinu praustis, čia ašarų nieks nematys. Bet tos naktys – naktys, kokios jos baisiai sunkios!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Sruogienei, iš Būgių – į Kauną, 1931 vasara, in: BSR 17-II, p. 145).
Nors rašymas buvo įtemptas, dramą Balys Sruoga baigė rašyti 1931 m. rugpjūčio viduryje. Ji „parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 252).
89
Būtų gera
kita
kitą
vasarą kur nors kartu
90
nuvykti, bet
tik
tik,
žinoma, su
salyga,
sąlyga,
91
kad tu būsi
disciplinuotas.
disciplinuotas.
n
Note: Skirtingai nei lengvabūdis brolis, Balys Sruoga kalnuose buvo ypač apdairus ir atsakingas: „Kelionės metu vyravo griežta drausmė“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-10-10, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 4r).
92
Bugiuose
Būgiuose
visi mes
žiurime
žiūrime
tavo
93
prisiustus
prisiųstus
vaizdus ir, žinoma, tau
94
pavydime. Labų dienų nuo visų
95
bugiškių
būgiškių
n
Note: Būgiškiai – Būgių gyventojai (Kazimieras Daugirdas su žmona) ir tuo metu ten viešėję svečiai (Balys Sruoga, Vanda Sruogienė, Dalia Sruogaitė).
Tau ir p. Bronei.
96
Bugiuose
Būgiuose
aš
sėdėsiu,
sėdėsiu
mažiausia,
mažiausia
97
dar visą mėnesį.
98
Iki
c
Critical note: [Iki] ] ill, vid, rest
Iki
Iki.
99
Tav Balys
c
Critical note: Tav[o] Balys ] sign, abs fl -o, rest
Tav Balys
Tavo Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, LU HMF dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
100
23/Liep.
p
Physical note: [2v] //
23/Liep.
23/liep.
X (Close panel)Version a3: 1931-07-23: Redaguotas
Mielas Juozapai, / Labai labai ačiū Tau už atvirutę
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Labai labai ačiū
Tau
Tau
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.
už
atvirutę
atvirutę
n
Note: Išliko vieno Juozapo Sruogos atviruko (II), adresuoto Baliui Sruogai ir siųsto iš Šamoni, fragmentas (nespalvoto atviruko pirmoje pusėje – snieguoto Mont Buet kalno, kalnų namelio ir pro jį einančio kelio atvaizdas su Juozapo Sruogos ranka paprastu pieštuku prirašytu komentaru: „Iš Chamonix. Pusė kelio į Buet (1 900 mtr aukšt.)“):
„Atvykęs į Chamonix radau gerą kompanioną ekskursijoms (vieną belgą); buvome su juo pasikėlę ligi 2 500 ir net ligi 3 100 mtr aukštumos (viršūnė Buet). (Žinoma, čia įsigijau kalnų pakaustytus batus; pulloverį turiu iš Berlyno). – Pasikėlimas į Buet man sugadino ūpą del Mont Blanc'o, nes paskaičiau, kad tokioj aukštumoj (9 100 mtr) man labai sunku alsuot; padarius 3–5 žingsnius turėdavau sustot pailsėti (tiesa, labai status į galą pasikėlimas, nors nepavojingas). Kad padaryti pasikėlimą į Buet, atsikėlėme 2 val. ryto, turėjome apie 10 klm pavažiuot automobiliu, kad padaryti pasikėlimą, grįžome atgal 5 val. popiet. Pasikėlimui į Mont Blanc turiu pakankamą treniruotę ir labai didelį norą ir gal nusipirkęs dar vieną džemperį ir pirštines mėginčiau keltis, bet tas kainuoja 750 fr., jeigu eiti dviesoj (Girdvainis neva mokėjo 300 fr.!), bet čia susidarė veik nepergalima kliūtis – tai Vokietijos krizis: visą savaitę nekeičia vokiškų markių; nežinau, kada jas pradės keisti ir kokiu kursu; o frankų turime tik kad užsimokėti už viešbutį ir pasiekti Paryžių. Taigi su dideliu apgailestavimu turiu atsisakyti nuo minties pasiekti…“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Šamoni – į Būgius, iki 1931-07-16, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 854, l. 1v).
3
( 6 šešias
c
Critical note: šešias ] cor pro 6
(šešias
gavau) ir ypač gi už nuotraukas!
4
Tu
tur būt
turbūt
suprast negali, kokį man
5
džiaugsmą padarei šioje mano liūdnoje
6
vasaroje. Žiūriu į nuotraukų ledy-
7
nus (atviručių reginiai į mane neveikia),
8
pro padidinamąjį stiklą tyrinėju
9
kiekvieną ledyno plyšių, apskaičiuo-
10
damas perėjimų ir pasikėlimų
11
galimumus. Ir rodos man, kad aš
12
vėl užuodžiu tą ypatingą
lėdynų
ledynų
13
kvapą, tą ypatingą ledynų orą, kuris
14
veikia į visą mane, ir tą stebėtiną
15
ledynų saulę. Viena tiktai bloga –
16
prisižiūrėjus į
visą
visa
tai – darosi
17
baisiai ilgu, o naktį – sapnuoju
18
kalnus. Galimas daiktas, aš didelę
19
glupstvą padariau, šiemet
20
aklai ir kurčiai užsidaręs Lietuvos
21
balose,
balose
ir niekur
neišlisdamas.
p
Physical note: [1r] //
neišlisdamas.
neišlįsdamas.
Facsimile Image Placeholder
22
Tiesa
Tiesą
pasakius, kartą buvau išsigandęs
23
gerokai. Po savaitės, kaip aš Tau laišką
24
išsiunčiau, laikraščiuose paskaičiau,
25
kad nuo Mont Blanc'o nuvirto 3 keliau-
26
ninkai ir 1
moteris,
moteris,
n
Note: Žinutė, kuri išgąsdino Balį Sruogą, išspausdinta ir lietuviškai: „Ženeva, VII. 16. Elta. Aukščiausio Europos kalno, Mont Blanco, masyve vakar įvyko dvi nelaimės, per kurias žuvo 4 žmonės: užsimušė vienas Liono universiteto studentas, kuris nusileisdamas nukrito 1800 metrų, ir trijų asmenų būrelis, kada viena to būrelio dalyvė paslydo ir krisdama į bedugnę nutraukė visus savo draugus“ ([Be autoriaus], „Dvi nelaimės šveicarų kalnuose“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1931-07-17, Nr. 158, p. 4).
– baisiai bijojau, kad
27
su Tavimi nebūtų nelaimė atsitikusi.
28
O kaip dabar sprendžiu iš Tavo
29
ekskursijų aprašymo,
bai mano
c
Critical note: mano ] cor pro bai
mano
baimė
30
anaip tol
anaiptol
nebuvo be pagrindo.
31
Gerai, kad viskas laimingai baigėsi,
32
bet Tu turi iškilmingai pasižadėt,
33
kad daugiau niekuomet taip nebe-
34
darysi, kaip darei šiemet, kitaip
35
aš rašysiu
aš prieš
c
Critical note: prieš ] cor pro aš
prieš
Tave motyvuotą
36
skundą p. Bronei ir viską darysiu,
37
kad ji nebeleistų tai pakartoti.
38
Kalnuose niekuomet negalima rizi-
39
kuoti daugiau, negu tai yra būtinai
40
reikalinga. O pas tave kaip tiktai ir
41
buvo
„der Fall“.
„der Fall“.
n
Note: „Der Fall“ vok – kritimas.
Į tokias ekskursijas,
42
kaip tu vaikščiojai, niekuomet
43
niekas vienas neina.
Mažiausią
Mažiausia
turi
44
būti, kad būtų kam nelaimėje suteikti
45
pirma pagalba. O tų nelaimių
gresia
p
Physical note: [1v] //
gresia
Facsimile Image Placeholder
46
daugiau daugybė ,
c
Critical note: daugybė ] cor pro daugiau
daugybė,
nors būtų ir lengviausias pasikėlimas, –
47
saulės įtaka, galvos apsisukimas, širdies
48
plakimas, kraujo
bė pasirodymas
c
Critical note: pasirodymas ] cor pro bė
pasirodymas
ir
tt.
tt.,
ir tt.
49
Tai gali atsitikti su kiekvienu ir
kiekviena
kiekvieną
50
momenta.
momentą.
(Aš net be „aptiekos“ niekuomet
51
nevaikštau). O ypač gi einant tokiu keliu,
52
kaip
„mauvais pas“!
„mauvais pas“!
n
Note: „Le Mauvais Pas“ pranc – klaidingas žingsnis, t. y. pavojingas, siauras perėjimas kalnuose ar takas virš bedugnės.
Kelias
c
Critical note: Drasumas geras Kelias ] a ras phr Drasumas geras
Kelias
–
53
nieko ypatingo sunkumo ar pavojaus
54
atžvilgiu, bet vienas tokiu keliu niekas neina!
55
Drąsumas geras daiktas, bet atsargumas
56
kalnuose – pirma sąlyga. „Erst wägen, dann
57
wagen“.
wagen“.
n
Note: [„Erst wägen, dann] wagen“. vok – Pirmiausia pasverk, tada rizikuok.
Balys Sruoga pakartoja mintį iš anksčiau parašyto, asmenine patirtimi paremto esė apie kalnuose tykančius pavojus:
„Alpinistai gyvena principu: „erst wägen, dann wagen“, pirma apsvarstyti, paskum pasiryžti. Niekuomet neprivalai eiti į kalnus vienas, nors ir į lengviausią kelionę, – kalnuose kas minutė, kas žingsnis gali kokia nelaimė ištikti. Niekuomet neprivalai panorėti pasiekti daugiau, negu jėgos leidžia. Eidamas su draugais privalai klausyti daugiau prityrusio nurodymų ir visiškai pasiduoti jo vadovavimui. Eidamas į sunkesnę kelionę turi būti pasiruošęs. Visų pirma, turi jau turėti šiokią tokią techniką, išbandęs savo jėgas. Ir antra – turi turėti įsigijęs reikalingą kalnų kelionei „amuniciją“. Daugumas kalnų nelaimių ir ištinka todėl, kad žmonės leidžias į kelionę atitinkamai nepasiruošę.
Pasileisdami pirmą kartą į kalnų kelionę, niekuomet neikite vieni, be prityrusio draugo, be vado. Kalnai – rūstūs ir negailestingi. Jie šykštūs dovanoms. Ir retai jie kada dovanoja neužtarnautą dovaną – gyvybę… Jie mėgsta aukas ir ypač žmogaus gyvybės pavidalu! (B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
Jei taip pavargai eidamas į
„Buet“
„Buet“
n
Note: Mont Buet – 3 098 m kalnas Prancūzijos Alpėse, netoli Šamoni, populiarus tarp žygeivių.
58
(sustot kas 3–5 žingsniai) – tai ėjimas kaltas,
59
to neturi būt, ir aš tikras esu, kad čia
60
ne oras
o kaltas ,
c
Critical note: kaltas ] cor pro o
kaltas,
bet
jųsų
jūsų
ėjimo sistema.
61
Bet kas svarbiausia, tai kad tu išdrįsai
62
eit į ledyną be „virvės“ – vienas!
63
Čia yra elementarinė taisyklė: įžengei
64
į ledyną – nerkis virvę. Ledynas – nors
65
pats paprasčiausias, „išvaikščiotas“, su
66
„pramintais
takeliais“
takeliais“,
yra baisiai klastingas
67
daiktas. 100 žmonių praėjo, o 101-as
68
gali įklimpti ir
įzmegti
įsmegti
į staiga prasivė-
69
rusį plyšį, kurio iš paviršiaus
nematyti.
nematyti.
n
Note: Balio Sruogos ekskursantai vadovo buvo išmokyti elgtis atsargiai ir atsakingai (Juozapas Sruoga elgėsi priešingai – negalvojo apie grėsmes, nelinko apsidrausti, buvo nerūpestingas):
„Atsidūrėme Jungfrau viršūnėje. Išmokome eiti vienodu žingsniu, išmokome susirišti per juosmenį virve neužsiveržiančiu mazgu, vienas nuo kito per tris metrus atstumu. Toks persirišimas apsaugo kalnuose nuo dažnų nelaimių, ypač ledynuose, vasaros metu sprogstant ledui. Sprogus ledui, atsiranda plyšiai iki pusantro metro platumo, iki 30–50 metrų gilumo. Be virvės, plyšus po kojomis ledui, žmogus įkristų į plyšį, o susirišus grupei virve, nelaimės ištiktasis pakimba ir būna draugų išvelkamas aukštyn“ (Domas Pinigis, „[Domo Pinigio atsiminimai]“, Panevėžys, 1955-05-24, in: Literatūra ir kalba, t. IV: Atsiminimai apie Salomėją Nėrį, vyr. red. Kostas Korsakas, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959, p. 109).
70
Tai kas, kad plyšių nematyti: joks gidas
71
niekuomet negali žinoti, kur kada koks
72
plyšys atsiras! Nežinau, kaip
prancuzai,
p
Physical note: [2r] //
prancuzai,
prancūzai,
Facsimile Image Placeholder
73
bet vokiečiai ir
austrai,
austrai
( ar, ir,
c
Critical note: ir ] cor pro ar
(ir,
žinoma, šveica-
74
riečiai) tokių aplinistų,
c
Critical note: [šveica-]riečiai) ] p ins sub l phr tokių alpinistų
riečiai) tokių aplinistų,
kurie be „virvės“ vienui vieni
75
eina į ledynus, – jie tokių alpinistų net į
76
savo
„Hütte“
„Hütte“
n
Note: „Hütte“ vok – kalnų trobelė.
nepriima: bausmė už pasiryži-
77
mą glupstvą daryti! Jei netiki manim,
78
paskaityk paprastą alpinizmo vado-
79
vėlį. Nes
c
Critical note: [vado-]vėlį ] p ras Nes
vėlį.
t Tokie
c
Critical note: Tokie ] cor T pro min
Tokie
drasuoliai,
drąsuoliai,
kaip tu, paprastai
80
ir gauna galą. Nebuvai
tur būt
turbūt
niekuomet
81
pakliuvęs į
„kalnų bėdą“,
„kalnų bėdą“
ir nežinai, kuo tu
82
rizikavai!
rizikavai!
n
Note: Balys Sruoga buvo patyręs alpinistas, kuris studijų Münchene metu išvaikščiojo visas tikrų alpinistų vietas, kurios buvo kartais ir labai pavojingos. Tačiau net ir jis pateko į „kalnų bėdą“, kai 1930-07-17 su ekskursantais traukiniu atvažiavo į Jungfrau, o iš karto kitą dieną leisdamiesi iš Jungfraujoch glečeru į apačią, paklydo Aletscho ledyne, kur kalnų tako ieškojo net septynias ar daugiau valandų:
„Antrasis momentas – jau Alpių viršukalnėje (4,5 km aukščio) Jungfraujoch. Vien tik ledynas ir suaižėjusio granito pašlaitės. Turėjom tą ledyną pereiti iš Šveicarijos į Italiją. Pasiekę viršūnę, pernakvojom kalnų pastogėje (Hütte). Drauge buvo ir trys prancūzai. Išeidami jie pasisamdė kalnų vadovą (quide). Tarėmės ir mes, bet Sruoga išdidžiai, pasipuikuodamas (tai jo būdo savybė) atkirto: „Ką jūs? Aš pats galiu būti toks vadovas! Juk esu Alpinistų draugijos klubo narys!“
Staiga rūkas – tirštas, tamsus. Vos per metrą tematyti aplinkui. Ir prapliumpa toks lietus, lyg aukštai ten vandens baseino dugnas būtų atkritęs. Tikras Nojaus tvanas. Pliuškinamės, slidinėjam vandenyje ligi riešų ir blaškomės. Bematant sniego nė žymės ir jokių buvusių pėdsakų. Tik plynas balzganas ledas ir vanduo paviršiuje tyvuliuoja. Jokio orientyro nei krypties. Toliau vis baisiau. Atsiranda prarajos ir gilūs ledyno plyšiai. Tenka peršokti, o kitur ir visai neįmanoma pereiti. Sukinėjamės aplinkui ir vis klaidžiojam. Netikėtai atsiranda ant ledo ežerėliai: tokie mėlyni, lyg lazurka ištirpinta. Aišku, mes tikrai praradom reikiamą kryptį, esam kažkur nuklydę. Sustojam siaubo apimti. Lietus nesiliauja. Kiaurai perlyti ir sumirkę ne tik drabužiai, bet ir visas kūnas. Rankos ir kojos išpurtę, pamėlynavę. Šalta, šiurpuliai krečia. Ir štai, kaip myriop pasmerktieji, klaikiai išgirstam Sruogos nuosprendį:
– Aš atsisakau toliau vadovauti. Še, tau, Pinigi (jaunas vyras, Šiaulių gimnazijos mokytojas), visi žemėlapiai, būk vadovas, ir žinokitės. […]
Po gero tarpo Pinigiui pavyko prisiplakti prie granito. Instinktas ar atsitiktinumas, o gal kokia aiškiaregystė jam padėjo? Pašlaitėje susiradom kalnų taką ir atsigavom (Juozas Švaistas, „Įspūdžiai iš ekskursijos į Alpes“, Los Angeles, 1972-02-23, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, p. 194–195; dar žr. Juozo Švaisto laiškas Vandai Sruogienei, iš Los Andželo – į Čikagą, 1972-02-23, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 115–27, nr. 3, l. 2r).
Jei neatsižadėsi daugiau
83
taip daręs, tai aš kelsiu tau visą bylą
84
pas p.
Bronę.
Bronę.
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
–
85
Aš dabar dirbu, kartais kol visai sudur-
86
nėju, kaip sako, kol iš kaktos „smegenys
87
pradeda sunktis“ – kol galva visai apkvaista,
88
kad kelias dienas nieko
nebesuprantu.
nebesuprantu.
n
Note: 1931 m. vasarą Balys Sruoga uošvijoje Būgiuose rašė istorinę kroniką Milžino paunksmė. Dramos rašymas pareikalavo daug fizinių ir psichinių jėgų:
„Tiesa, aš iš viso gal kiek pavargęs esu. 21/2 dienos sunkiai fiziškai dirbau, – po nervų įtempimo dėl rašinio. Bet fizinis darbas manęs ne tik nenuramino, bet dar labiau prislėgė. Svirne kartais visai vienas dirbau. Sugriūvu su pilnu maišu – ir prasideda isterika. Laimingiausias momentas – kai pareinu praustis, čia ašarų nieks nematys. Bet tos naktys – naktys, kokios jos baisiai sunkios!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Sruogienei, iš Būgių – į Kauną, 1931 vasara, in: BSR 17-II, p. 145).
Nors rašymas buvo įtemptas, dramą Balys Sruoga baigė rašyti 1931 m. rugpjūčio viduryje. Ji „parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 252).
89
Būtų gera
kita
kitą
vasarą kur nors kartu
90
nuvykti, bet
tik
tik,
žinoma, su
salyga,
sąlyga,
91
kad tu būsi
disciplinuotas.
disciplinuotas.
n
Note: Skirtingai nei lengvabūdis brolis, Balys Sruoga kalnuose buvo ypač apdairus ir atsakingas: „Kelionės metu vyravo griežta drausmė“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-10-10, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 4r).
92
Bugiuose
Būgiuose
visi mes
žiurime
žiūrime
tavo
93
prisiustus
prisiųstus
vaizdus ir, žinoma, tau
94
pavydime. Labų dienų nuo visų
95
bugiškių
būgiškių
n
Note: Būgiškiai – Būgių gyventojai (Kazimieras Daugirdas su žmona) ir tuo metu ten viešėję svečiai (Balys Sruoga, Vanda Sruogienė, Dalia Sruogaitė).
Tau ir p. Bronei.
96
Bugiuose
Būgiuose
aš
sėdėsiu,
sėdėsiu
mažiausia,
mažiausia
97
dar visą mėnesį.
98
Iki
c
Critical note: [Iki] ] ill, vid, rest
Iki
Iki.
99
Tav Balys
c
Critical note: Tav[o] Balys ] sign, abs fl -o, rest
Tav Balys
Tavo Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, LU HMF dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
100
23/Liep.
p
Physical note: [2v] //
23/Liep.
23/liep.
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 2
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.
a3
Line number 2
Note: Išliko vieno Juozapo Sruogos atviruko (II), adresuoto Baliui Sruogai ir siųsto iš Šamoni, fragmentas (nespalvoto atviruko pirmoje pusėje – snieguoto Mont Buet kalno, kalnų namelio ir pro jį einančio kelio atvaizdas su Juozapo Sruogos ranka paprastu pieštuku prirašytu komentaru: „Iš Chamonix. Pusė kelio į Buet (1 900 mtr aukšt.)“):
„Atvykęs į Chamonix radau gerą kompanioną ekskursijoms (vieną belgą); buvome su juo pasikėlę ligi 2 500 ir net ligi 3 100 mtr aukštumos (viršūnė Buet). (Žinoma, čia įsigijau kalnų pakaustytus batus; pulloverį turiu iš Berlyno). – Pasikėlimas į Buet man sugadino ūpą del Mont Blanc'o, nes paskaičiau, kad tokioj aukštumoj (9 100 mtr) man labai sunku alsuot; padarius 3–5 žingsnius turėdavau sustot pailsėti (tiesa, labai status į galą pasikėlimas, nors nepavojingas). Kad padaryti pasikėlimą į Buet, atsikėlėme 2 val. ryto, turėjome apie 10 klm pavažiuot automobiliu, kad padaryti pasikėlimą, grįžome atgal 5 val. popiet. Pasikėlimui į Mont Blanc turiu pakankamą treniruotę ir labai didelį norą ir gal nusipirkęs dar vieną džemperį ir pirštines mėginčiau keltis, bet tas kainuoja 750 fr., jeigu eiti dviesoj (Girdvainis neva mokėjo 300 fr.!), bet čia susidarė veik nepergalima kliūtis – tai Vokietijos krizis: visą savaitę nekeičia vokiškų markių; nežinau, kada jas pradės keisti ir kokiu kursu; o frankų turime tik kad užsimokėti už viešbutį ir pasiekti Paryžių. Taigi su dideliu apgailestavimu turiu atsisakyti nuo minties pasiekti…“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Šamoni – į Būgius, iki 1931-07-16, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 854, l. 1v).
a1
Line number 3
Critical note: šešias ] cor pro 6
a1
Line number 21
Physical note: [1r] //
a3
Line number 26
Note: Žinutė, kuri išgąsdino Balį Sruogą, išspausdinta ir lietuviškai: „Ženeva, VII. 16. Elta. Aukščiausio Europos kalno, Mont Blanco, masyve vakar įvyko dvi nelaimės, per kurias žuvo 4 žmonės: užsimušė vienas Liono universiteto studentas, kuris nusileisdamas nukrito 1800 metrų, ir trijų asmenų būrelis, kada viena to būrelio dalyvė paslydo ir krisdama į bedugnę nutraukė visus savo draugus“ ([Be autoriaus], „Dvi nelaimės šveicarų kalnuose“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1931-07-17, Nr. 158, p. 4).
a1
Line number 29
Critical note: mano ] cor pro bai
a1
Line number 35
Critical note: prieš ] cor pro aš
a3
Line number 41
Note: „Der Fall“ vok – kritimas.
a1
Line number 45
Physical note: [1v] //
a1
Line number 46
Critical note: daugybė ] cor pro daugiau
a1
Line number 48
Critical note: pasirodymas ] cor pro bė
a3
Line number 52
Note: „Le Mauvais Pas“ pranc – klaidingas žingsnis, t. y. pavojingas, siauras perėjimas kalnuose ar takas virš bedugnės.
a1
Line number 52
Critical note: Drasumas geras Kelias ] a ras phr Drasumas geras
a3
Line number 57
Note: [„Erst wägen, dann] wagen“. vok – Pirmiausia pasverk, tada rizikuok.
Balys Sruoga pakartoja mintį iš anksčiau parašyto, asmenine patirtimi paremto esė apie kalnuose tykančius pavojus:
„Alpinistai gyvena principu: „erst wägen, dann wagen“, pirma apsvarstyti, paskum pasiryžti. Niekuomet neprivalai eiti į kalnus vienas, nors ir į lengviausią kelionę, – kalnuose kas minutė, kas žingsnis gali kokia nelaimė ištikti. Niekuomet neprivalai panorėti pasiekti daugiau, negu jėgos leidžia. Eidamas su draugais privalai klausyti daugiau prityrusio nurodymų ir visiškai pasiduoti jo vadovavimui. Eidamas į sunkesnę kelionę turi būti pasiruošęs. Visų pirma, turi jau turėti šiokią tokią techniką, išbandęs savo jėgas. Ir antra – turi turėti įsigijęs reikalingą kalnų kelionei „amuniciją“. Daugumas kalnų nelaimių ir ištinka todėl, kad žmonės leidžias į kelionę atitinkamai nepasiruošę.
Pasileisdami pirmą kartą į kalnų kelionę, niekuomet neikite vieni, be prityrusio draugo, be vado. Kalnai – rūstūs ir negailestingi. Jie šykštūs dovanoms. Ir retai jie kada dovanoja neužtarnautą dovaną – gyvybę… Jie mėgsta aukas ir ypač žmogaus gyvybės pavidalu! (B. S., „Apie alpinizmą“, in: Lietuvos studentas, Kaunas, 1930-10-15, Nr. 3, p. 5).
a3
Line number 57
Note: Mont Buet – 3 098 m kalnas Prancūzijos Alpėse, netoli Šamoni, populiarus tarp žygeivių.
a1
Line number 60
Critical note: kaltas ] cor pro o
a3
Line number 69
Note: Balio Sruogos ekskursantai vadovo buvo išmokyti elgtis atsargiai ir atsakingai (Juozapas Sruoga elgėsi priešingai – negalvojo apie grėsmes, nelinko apsidrausti, buvo nerūpestingas):
„Atsidūrėme Jungfrau viršūnėje. Išmokome eiti vienodu žingsniu, išmokome susirišti per juosmenį virve neužsiveržiančiu mazgu, vienas nuo kito per tris metrus atstumu. Toks persirišimas apsaugo kalnuose nuo dažnų nelaimių, ypač ledynuose, vasaros metu sprogstant ledui. Sprogus ledui, atsiranda plyšiai iki pusantro metro platumo, iki 30–50 metrų gilumo. Be virvės, plyšus po kojomis ledui, žmogus įkristų į plyšį, o susirišus grupei virve, nelaimės ištiktasis pakimba ir būna draugų išvelkamas aukštyn“ (Domas Pinigis, „[Domo Pinigio atsiminimai]“, Panevėžys, 1955-05-24, in: Literatūra ir kalba, t. IV: Atsiminimai apie Salomėją Nėrį, vyr. red. Kostas Korsakas, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959, p. 109).
a1
Line number 72
Physical note: [2r] //
a1
Line number 73
Critical note: ir ] cor pro ar
a1
Line number 74
Critical note: [šveica-]riečiai) ] p ins sub l phr tokių alpinistų
a3
Line number 76
Note: „Hütte“ vok – kalnų trobelė.
a1
Line number 79
Critical note: [vado-]vėlį ] p ras Nes
a1
Line number 79
Critical note: Tokie ] cor T pro min
a3
Line number 82
Note: Balys Sruoga buvo patyręs alpinistas, kuris studijų Münchene metu išvaikščiojo visas tikrų alpinistų vietas, kurios buvo kartais ir labai pavojingos. Tačiau net ir jis pateko į „kalnų bėdą“, kai 1930-07-17 su ekskursantais traukiniu atvažiavo į Jungfrau, o iš karto kitą dieną leisdamiesi iš Jungfraujoch glečeru į apačią, paklydo Aletscho ledyne, kur kalnų tako ieškojo net septynias ar daugiau valandų:
„Antrasis momentas – jau Alpių viršukalnėje (4,5 km aukščio) Jungfraujoch. Vien tik ledynas ir suaižėjusio granito pašlaitės. Turėjom tą ledyną pereiti iš Šveicarijos į Italiją. Pasiekę viršūnę, pernakvojom kalnų pastogėje (Hütte). Drauge buvo ir trys prancūzai. Išeidami jie pasisamdė kalnų vadovą (quide). Tarėmės ir mes, bet Sruoga išdidžiai, pasipuikuodamas (tai jo būdo savybė) atkirto: „Ką jūs? Aš pats galiu būti toks vadovas! Juk esu Alpinistų draugijos klubo narys!“
Staiga rūkas – tirštas, tamsus. Vos per metrą tematyti aplinkui. Ir prapliumpa toks lietus, lyg aukštai ten vandens baseino dugnas būtų atkritęs. Tikras Nojaus tvanas. Pliuškinamės, slidinėjam vandenyje ligi riešų ir blaškomės. Bematant sniego nė žymės ir jokių buvusių pėdsakų. Tik plynas balzganas ledas ir vanduo paviršiuje tyvuliuoja. Jokio orientyro nei krypties. Toliau vis baisiau. Atsiranda prarajos ir gilūs ledyno plyšiai. Tenka peršokti, o kitur ir visai neįmanoma pereiti. Sukinėjamės aplinkui ir vis klaidžiojam. Netikėtai atsiranda ant ledo ežerėliai: tokie mėlyni, lyg lazurka ištirpinta. Aišku, mes tikrai praradom reikiamą kryptį, esam kažkur nuklydę. Sustojam siaubo apimti. Lietus nesiliauja. Kiaurai perlyti ir sumirkę ne tik drabužiai, bet ir visas kūnas. Rankos ir kojos išpurtę, pamėlynavę. Šalta, šiurpuliai krečia. Ir štai, kaip myriop pasmerktieji, klaikiai išgirstam Sruogos nuosprendį:
– Aš atsisakau toliau vadovauti. Še, tau, Pinigi (jaunas vyras, Šiaulių gimnazijos mokytojas), visi žemėlapiai, būk vadovas, ir žinokitės. […]
Po gero tarpo Pinigiui pavyko prisiplakti prie granito. Instinktas ar atsitiktinumas, o gal kokia aiškiaregystė jam padėjo? Pašlaitėje susiradom kalnų taką ir atsigavom (Juozas Švaistas, „Įspūdžiai iš ekskursijos į Alpes“, Los Angeles, 1972-02-23, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, p. 194–195; dar žr. Juozo Švaisto laiškas Vandai Sruogienei, iš Los Andželo – į Čikagą, 1972-02-23, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 115–27, nr. 3, l. 2r).
a3
Line number 84
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
a3
Line number 88
Note: 1931 m. vasarą Balys Sruoga uošvijoje Būgiuose rašė istorinę kroniką Milžino paunksmė. Dramos rašymas pareikalavo daug fizinių ir psichinių jėgų:
„Tiesa, aš iš viso gal kiek pavargęs esu. 21/2 dienos sunkiai fiziškai dirbau, – po nervų įtempimo dėl rašinio. Bet fizinis darbas manęs ne tik nenuramino, bet dar labiau prislėgė. Svirne kartais visai vienas dirbau. Sugriūvu su pilnu maišu – ir prasideda isterika. Laimingiausias momentas – kai pareinu praustis, čia ašarų nieks nematys. Bet tos naktys – naktys, kokios jos baisiai sunkios!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Sruogienei, iš Būgių – į Kauną, 1931 vasara, in: BSR 17-II, p. 145).
Nors rašymas buvo įtemptas, dramą Balys Sruoga baigė rašyti 1931 m. rugpjūčio viduryje. Ji „parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 252).
a3
Line number 91
Note: Skirtingai nei lengvabūdis brolis, Balys Sruoga kalnuose buvo ypač apdairus ir atsakingas: „Kelionės metu vyravo griežta drausmė“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-10-10, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 4r).
a3
Line number 95
Note: Būgiškiai – Būgių gyventojai (Kazimieras Daugirdas su žmona) ir tuo metu ten viešėję svečiai (Balys Sruoga, Vanda Sruogienė, Dalia Sruogaitė).
a1
Line number 98
Critical note: [Iki] ] ill, vid, rest
a1
Line number 99
Critical note: Tav[o] Balys ] sign, abs fl -o, rest
a3
Line number 99
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, LU HMF dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
a1
Line number 100
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1931_07_23_js_1r.jpgX (Close panel)
image
1931_07_23_js_2v.jpgX (Close panel)
image
1931_07_23_js_1v_2r.jpgX (Close panel)
image