Juozapui Sruogai, 1931-12-31

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, 1931-12-31

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 271. Laiškas. Be visos vietos. Lokalizuota pagal kontekstą (Juozapas Sruoga 1931 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne). Rašyta 22,3 × 26,5 cm gelstelėjusio, iš bloknoto išplėšto, pailgais langeliais popieriaus (vandenženklis „EXTRA POST 1858“ pintos juostos fragmente) dantytu viršutiniu kraštu lape (1r–v) parkeriu (šviesiai mėlynu rašalu). Datuota žaliu pieštuku Juozapo Sruogos ranka: „1931 XII 31“. Prierašas (laiško pabaigos pastraipa) Vandos Sruogienės ranka parkeriu (mėlynu rašalu) (1v). Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Be voko. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 295–296. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1931-12-31: Genetinis
  • Witness a2: 1931-12-31: Diplomatinis
  • Witness a3: 1931-12-31: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-12-31, l. 1r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1931_12_31_js.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1931-12-31: Genetinis
Mielas Juozapai, / Gavau Tavo laiškelį su pasveikinimu – ačiū!
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas
Juozapai
Juozapai,
2
Gavau
Tavo
Tavo
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas.
laiškelį su pasveikinimu – ačiū!
3
Prieš išvažiuodamas iš Kauno buvau pas
Adolpą.
Adolpą.
n
Note: Adolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius, įtartas „financinėmis mahinacijomis (jo tvarkomame sandėlyje buvo rasta slapta spausdintų ir platinamų fiktyvių pašto ženklų už 2 860 500 litų) ir suimtas. Iki teismo išsėdėjo kalėjime pusantrų metų“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 192).
P Turėjau
c
Critical note: Turėjau ] cor pro P, cor T pro P
Turėjau
atsargoj
4
vieną seną leidimą iš rugsėjo
menesio,
mėnesio,
– su juo manęs neįleido,
5
už tat
užtat
davė kitą
prokuraturoj
prokuratūroj
– pasimatyti atskirame kambary, –
6
davė be jokio mano prašymo, – savo iniciatyva, – tas
valdininkas
valdininkas,
7
matyti, yra koks studentas, labai malonus. Tat pasimatymą gavau
8
atskirame kambary. Atrodo Adolpas labai gerai, ir
upas
ūpas
– geras.
9
Antroje („Mažojoje“) byloje jis pagaliau
išteisintas.
išteisintas.
n
Note: Adolfas Sruoga kaltintas dėl korupcijos aferos: pašto ženklų padirbinėjimo, neteisėto prekiavimo jais, pasisavinant už juos gautus pinigus: „Su Sruogos afera tiesiogiai siejasi ir dar viena byla, žinoma kaip Mažoji pašto ženklų byla arba byla dėl klaidų (abartų).
Byla buvo pradėta 1930 m. nustačius, kad kai kuriuose Vytauto Didžiojo jubiliejiniuose ženkluose buvo sukeisti vietomis Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo portretai. Atlikus tardymą buvo nustatyta, kad klaidų pasitaikydavo ir ankstesnėse pašto ženklų laidose, kad jų buvo itin daug ir todėl tikėtina, jog jos darytos tyčia. Remiantis šiais duomenimis, Sruoga, Ekspedicijos skyriaus viršininkas Valerijonas Miliauskas ir to paties skyriaus raštvedys Vaclovas Kundrotas buvo apkaltinti tuo, kad tyčia leido apyvarton klaidingus pašto ženklus ir juos platino už kainą, viršijančią nominalią vertę“ (žr. Bernardas Gailius, „Pašto ženklų byla“, in: Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 41). Šioje byloje Adolfas Sruoga pripžintas kaltu, tačiau nenubaustas dėl senaties (nusikaltimas išaiškintas tik po dešimties metų).
Pirmoje
10
byloje
byloje
n
Note: 1935 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismas pripažino Sruogą kaltu dėl pašto ženklų suklastojimo, tikrųjų ženklų išėmimo ir jų išplatinimo ir nuteisė jį 15 metų (Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 39).
Baibokuose dėl Adolfo Sruogos savijautos, likimo jaudinosi ir kitas jo brolis Aniolas Sruoga. Jis buvo parašęs Baliui Sruogai laišką, kuriuo teiravosi, kaip galėtų padėti Adolfui Sruogai:
„Mielas broli Boleslovai,
Sveikinam su Kalėdų šventėm ir Naujais metais, linkėdami linksmai praleisti. Labai senai besimatėm, niekuomet pas mum nebeatvažiuoni.
Negaliu nusiraminti delei Adolpo nelaimės, buvau manęs nuvažiuoti, bet Kazimieras nepataria. Sako, kad gali ir neprileisti prie Adolpo. Jūs gal tankiai matotės su Adolpu, kaip jis jaučiasi, kaip sveikata, kas rūpinasi jo reikalais, argi neišleis iki teismų ant parunkos, nejaugi taip labai kaltina, parašiau ir Adolpui, bet nažinau, ar jam galima rašyti ir kas galima, jeigu būt galima, tai aš parašyčiau tankiau, vis gal ne taip nuobodu būtų. Negaliu užmiršti Adolpo likimo. Kurgi viena dabar jo žmona, gal prisiėjo ir iš buto išsikraustyti. Gaila Adolpo, gaila jo vaikų, bėda, kad nieko negaliu aš jam padėti, jeigu leistų ant parunkos, gal aš galėčiau užstatyti žemę? Kaip jūs gyvenat? Pas mum nieko nauja, tokios pat Kalėdos, tie patys reikalai. Parašyk, laiškų lauksiu.
Tuo tarpu siunčiu geriausius linkėjimus aš ir žmona.
Jūsų Aniolas“ (Aniolo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Baibokų – į Kauną, [iki 1931-12-31], [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 1, l. 1r–v).
– bausmė dar
nepradeta
nepradėta
vykinti, mat,
Augūnas
Augūnas
n
Note: Jonas Augūnas (1883–?) – Klaipėdos pašto viršininkas, Adolfo Sruogos bendrininkas pašto ženklų aferoje, apkaltintas „atliekant visus veiksmus: ir padirbant ženklus, ir juos pakeičiant sandėlyje į tikruosius, ir pastaruosius platinant. Tik vėliau teisme prokuroras dalies kaltinimų atsisakė, matydamas, kad jų nepavyks įrodyti“ (Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 60).
Vanda Sruogienė šį asmenį apibūdino ypač kritiškai: „Augūnas – šlykščiausias spekuliantas, aukštas Pašto valdybos pareigūnas, pijokas, Tatjanos [Adolfo Sruogos žmonos, – NM] draugas, nuolat pas Adolfą namuose sėdėjęs. Rodos, bene jis buvo aferos iniciatorius ir vykdytojas. Leido pinigus kaip šieną, tuo girdavosi. Lėbautojas, jo įtakoje Tatjana neduodavo vyrui ramybės reikalaudama: „Давай денег!“ [rus – „Duok pinigų!“]. Atsimenu, nors ten labai retai užeidavau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1990-09-23, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1r).
11
dar tebesibylinėja, byla – tebevaikšto, o Adolpui – nėr prasmės
12
prašyti bausmę
pradeti
pradėti
vykinti. Taip ir gyvena. Prašė
13
atlikti porą smulkių reikaliukų, kurius atliksiu grįžęs į Kauną.
14
Kalėdoms – leido atnešti padidintą maisto porciją, o
„Kučias“
„Kūčias“
15
ketino pristatyti savo iniciatyva –
Lapėnas
Lapėnas
n
Note: Jonas Lapėnas (1891–1937) – verslininkas, nuo 1926 m. Kauno „Maisto“ bendrovės direktorius. 1935 m. jam taip pat pareikšti įtarimai sukčiavimu, jis buvo suimtas ir patalpintas į Kauno kalėjimo vadinamąją „inteligentų kamerą“, kur bausmę atliko valstybės iždo vagys. 1936 m. teismas kaltinamąjį nuteisė 8 metams sunkiųjų darbų kalėjimo.
(matyti, jis
16
atlanko). Ad. – minėjo apie galimumą užvesti bylą – jo bylai atnau-
17
jinti –
peržiurėti,
peržiūrėti,
bet jis pats mano, kad tai neverta daryti. Jis
18
mano, kad geriau galvoti apie malonės prašymą, bet tai
19
dar per anksti – ir jis pats taip pat mano. – Su tais globėjais
20
Baibokams
Baibokams
n
Note: Baibokams globėjų prireikė dėl Balio Sruogos brolio ūkininko Aniolo Sruogos ydų (pomėgio išgerti), skolų, jo žmonos aplaidumo – sutuoktinių nesugebėjimo valdyti turto: „Sruoga [tėvas, – NM] mėgo išgerti. Alaus visados turėjo ir pats jį darydavo. Sūnus Aniolas blogo būdo, smarkiai gėrė. Šeimyna [samdiniai, – NM] nepabūdavo. Buvo net bylų už samdinių sumušimą. Jo antroji žmona irgi pasitaikė nekokia šeimininkė, tvarkėsi daug blogiau už senąją Sruogienę. Pas juos buvo labai nešvaru, vasarą daugybė musių, ypač virtuvėje. Aniolas sirgo džiova. Gydėsi sanatorijoje, bet degtinė nuvarė jį į kapus“ (Vladas Jacevičius, „[Atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir parengė Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 32).
Baibokų ūkio globėjai (be Aniolo Sruogos žmonos, dar kaimynas Vladas Jacevičius iš Jasiuliškių kaimo ir giminaitis Jonas Lomanas iš Strazdžių) paskirti tik mirus Aniolui Sruogai (po 1936 m.) (žr. Juozapo Sruogos prašymą Vabalninko apylinkės teismui, iš Tilžės – į Vabalninką, 1937-08-02, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 13, l. 1r). Anksčiau to padaryti nepavyko, nes broliai manė, kad Aniolo Sruogos žmona neblogai šeimininkauja, sugeba pasirūpinti vaikais ir turtu. Tačiau ilgainiui ji nebeišgalėjo laiku sumokėti vyro paskolos (grėsė turto varžytynės).
– tikrai gyva bėda. Pareigos – tikrai didelės, kas
21
gi, jas žinodamas, norės pasiimti bėdą ant savo galvos?!
22
Aš stačiai nežinau, kas daryti. Ar tu nesužinojai, kaip te-
23
nai yra su ta įsisenėjimo teise, – ar reikia kas nors
24
daryti dėl
Trako,
trako,
kad neįsisenėtų, ar taip gali būti, kaip
25
buvo iki šiol?
26
Ar tu, pagaliau, nusistatei, – statyti
s namus
c
Critical note: namus ] cor pro s, cor n pro s
namus
savo sklype,
ar
p
Physical note: [1r] //
ar
Facsimile Image Placeholder
27
sklypą
parduoti?
parduoti?
n
Note: Juozapo Sruogos namo projektas Kauno miesto valdybai įteiktas 1938-07-18: „Mes norime šiais metais statyti ir net statybą užbaigti“ (Juozapo Sruogo laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-07-24, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 4, l. 1r).
Reikia tai pirmoj eilėj gi nusistatyti. Kai nusi-
28
statysi aiškiai – tai jau konkrečiau teks galvoti ir apie namų statybos
29
būdus. Į paklausimus, kiek kainuos, firmos atsakys, pažymėdamos kai-
30
ną bent 20–35 % brangiau, negu iš tikrųjų galima padaryti.
31
Mūsų namai pamažu realizuojasi. Miško pirkome už 1 100 litų,
32
–
s malkos ,
c
Critical note: malkos ] cor pro s, cor m pro s
malkos,
šakos ir pn. medžiaga paliks Daugirdui, bet
už tat
užtat
jis
33
iš savo miško prikirto kelias dešimtis
rastų. Netrukus
c
Critical note: rąstų. ] p ras Netrukus
rastų.
rąstų.
pradės Pradėjo
c
Critical note: Pradėjo ] cor pro pradės
Pradėjo
34
jau vežti. Iki šv. Jurgio visos lentos jau bus išpjautos ir jaujoj
35
džiovinamos. Lentoms mat labai daug medžiagos reikia. Taip
36
pat ir stogui – skindeliai taip pat čia bus gaminami, – 150 lapų,
37
juodalksnių; lentos visos – pušinės, o sienos – eglinės. Atrodo,
38
kad 1938 m. rudeniop jau bus galima keltis gyventi. Mums,
39
atrodo, su transportu geležinkelio, su visu įrengimu kainuos apie
8 000.
8 000.
n
Note: Vanda Sruogienė liudijo, kad namo griaučiai sukirsti Būgiuose, o pavieniai rąstai pargabenti į Kauną geležinkeliu. Namo sienos padarytos iš gulsčių sienojų: „Tėvas pats statybą prižiūrėjo, gal kiek ir pats dirbo fiziškai, nes pats mėgo staliaus amatą (kentėdamas lunbago [strėnų gėlimą, – NM], buvo gydytojų patartas daryti gimnastiką – jos vietoje jis išmoko staliaus darbo ir dar Ukrainoje turėjo savo varstotą, darė gražius baldus, paveikslam rėmus).
Buvo įvestas vietinis vandentiekis ir kanalizacija – tuo rūpinosi arch. Zubovas.
Statyti pradėjo turbūt dar 1935 m. vasarą, aš atsimenu, kad 1937 m. vasarą jau namas Būgiuose buvo kaip ir pastatytas.
Balys Sruoga prie namų statybos neprisidėjo fiziškai, bet visad vasarą padėdavo tėvo darbininkams dirbti laukuose, kai derlius būdavo į daržinę vežamas, kraunamas į daržines ir tt. Jis mėgo fizinį darbą, buvo geras sportininkas, alpinistas – mėgėjas (didelis!), kartu visi trys slidinėjome.
Vyras labai mėgo sodininko darbą, pats medelius sklype sodino prof. Šilkarskio ir prof. Jonyno patarimų padedamas (abu laikėsi priešingų teorijų). Dabar tie medžiai jau dideli, bibliotekos [dabar – Balio ir Vandos Sruogų namų-muziejaus, – NM] darbuotojai džiaugiasi geros rūšies vaisiais.
Mano Tėvas, Kazimieras Daugirdas, išvarytas iš Šiaulių gimnazijos VII-os kl. už „Aušros“ skaitymą, išvarytas „su vilko bilietu“, negalėjo gauti atestato ir studijuoti inžineriją, kaip norėjo, per protekciją baigęs VII kl. Stavropolyje, buvo priimtas į Veterinarijos institutą Charkove. Tarnavo valstybinio žirgyno žinyboje. Savo profesijos nemėgo, svajojo sulaukti pensijos ir ūkininkauti paveldėtame Būgių dvarelyje. Čia grįžęs 1920 m. iš Ukrainos „kaip stovi“, rado ūkį karo ir nuomininkų nualintą. Jam dar pavyko prieš žemės reformą parduoti dalį žemės ir už gautus pinigus įsigijo inventorių. Ūkininkavo gerai, atsargiai ir po 10 metų turėjo pavyzdingą ūkį, visi pastatai (išskyrus seną, gerai pastatytą gyvenamąjį namą), buvo atstatyti – tėvas mėgo statyti, turėjo savo apylinkės gerus meistrus ir pasiūlė mum su vyru pastatyti namuką iš savo miško medžiagos. Mes prisidėjom pinigais, o jis su savo darbininkais vykdė Vl. Zubovo Jr. planus. Tiesa, jam buvo nežinomi moderniški statybos metodai, jis nelabai laikėsi jaunojo architekto planų, net anas buvo labai tuo nepatenkintas ir, iš tikrųjų, dėl senoviškos statybos namas išėjo… šaltas.
Mudu su vyru buvom sužavėti, kad namas bus medinis iš mūsų miško – nebuvom tiek praktiški, kiek sentimentalūs, numatę artėjantį karą, tikėjomės kukliame namuke praleisti kritiškus laikus. Svajojom apie Vilnių, bet, vis jo neatgaudami, ryžomės turėti savo kampelį nors Kaune…
Gyvenome ten – laiminga šeima iki išsikėlimo į Vilnių. Namas buvo užbaigtas statyti, viduje kukliai, bet patogiai įrengtas. Rašytojas jame galėjo ramiai kurti, pradėjo rašyti dramą „Kazimieras Sapiega““ (Vandos Sruogienės laiškas Jurgiui Gimbutui, iš Čikagos – į Kauną, 1986-03-22, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ BS, l. 1r–v);
„Ilgai abu su vyru nenorėjom įsigyti nuosavybės Kaune, vis tikėdamiesi, kad Vilnius mums sugrįš. Tačiau apie 1936– [193]7 m., kai jau pasidarė aišku, kad karas neišvengiamas, nutarėm pasistatyti namuką vien sau, kur vyras turėtų ramias sąlygas savo darbui. Mano tėvas, Kazimieras Daugirdas, davė medžiagos iš savo miško ir kartu su savo darbininkais pastatė namuką Būgiuose pagal architekto Vladimiro Zubovo planą. Tas namas buvo paskui atvežtas į sklypą ir tų pačių mūsų Būgių darbininkų pastatytas vietoje. Tik karui užėjus nespėta užbaigti“ (Vandos Sruogienės laiškas Angelei Galnaitytei, iš Auroros – į Kauną, 1967-07-21, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ BS, l. 1r).
40
Linksmu
Linksmų
Naujų
Metu
metų
Tau ir p.
Bronei
Bronei
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
41
linkėjo visi
bugiškiai
būgiškiai.
42
Balys
Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
43
1931/XII-31
44
Brangieji,
iš ir
c
Critical note: ir ] cor pro iš
ir
aš linkiu Jum trim Naujų
Metų
metų
proga
45
viso, viso gero! Kaip sveikata, ar Ponia Bronė gerai jaučiasi po
46
operacijos? Džiaugiuosi, sužinojusi, kad vis tiek statot namus. Nėra
47
blogas Jūsų sklypas, kaip apsodinsit medžiais (radom aukso ka-
48
syklą: Raudondvario medelyne po centus dekoratyviniai krūmai ir
49
medžiai!), krūmais, nesimatys sklypo kreivumas, bus dar geriau,
50
negu lygiam, simetriškam sklype. O kaimynystė su
Jūmis
Jumis
mane labai
51
džiūgina.
džiugina.
Gražiai sugyvensim! Širdingiausių linkėjimų!
52
Jusų
Jūsų
VanS
c
Critical note: VanS ] sign, contr Van[da] S[ruogienė]
p
Physical note: [1v] //
VanS
VanS
n
Note: Po Balio Sruogos laišku pridėtas prierašas (devynios eilutės) Balio Sruogos žmonos Vandos Sruogienės (1899–1997) ranka.
X (Close panel)Version a2: 1931-12-31: Diplomatinis
Mielas Juozapai, / Gavau Tavo laiškelį su pasveikinimu – ačiū!
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas
Juozapai
Juozapai,
2
Gavau
Tavo
Tavo
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas.
laiškelį su pasveikinimu – ačiū!
3
Prieš išvažiuodamas iš Kauno buvau pas
Adolpą.
Adolpą.
n
Note: Adolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius, įtartas „financinėmis mahinacijomis (jo tvarkomame sandėlyje buvo rasta slapta spausdintų ir platinamų fiktyvių pašto ženklų už 2 860 500 litų) ir suimtas. Iki teismo išsėdėjo kalėjime pusantrų metų“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 192).
P Turėjau
c
Critical note: Turėjau ] cor pro P, cor T pro P
Turėjau
atsargoj
4
vieną seną leidimą iš rugsėjo
menesio,
mėnesio,
– su juo manęs neįleido,
5
už tat
užtat
davė kitą
prokuraturoj
prokuratūroj
– pasimatyti atskirame kambary, –
6
davė be jokio mano prašymo, – savo iniciatyva, – tas
valdininkas
valdininkas,
7
matyti, yra koks studentas, labai malonus. Tat pasimatymą gavau
8
atskirame kambary. Atrodo Adolpas labai gerai, ir
upas
ūpas
– geras.
9
Antroje („Mažojoje“) byloje jis pagaliau
išteisintas.
išteisintas.
n
Note: Adolfas Sruoga kaltintas dėl korupcijos aferos: pašto ženklų padirbinėjimo, neteisėto prekiavimo jais, pasisavinant už juos gautus pinigus: „Su Sruogos afera tiesiogiai siejasi ir dar viena byla, žinoma kaip Mažoji pašto ženklų byla arba byla dėl klaidų (abartų).
Byla buvo pradėta 1930 m. nustačius, kad kai kuriuose Vytauto Didžiojo jubiliejiniuose ženkluose buvo sukeisti vietomis Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo portretai. Atlikus tardymą buvo nustatyta, kad klaidų pasitaikydavo ir ankstesnėse pašto ženklų laidose, kad jų buvo itin daug ir todėl tikėtina, jog jos darytos tyčia. Remiantis šiais duomenimis, Sruoga, Ekspedicijos skyriaus viršininkas Valerijonas Miliauskas ir to paties skyriaus raštvedys Vaclovas Kundrotas buvo apkaltinti tuo, kad tyčia leido apyvarton klaidingus pašto ženklus ir juos platino už kainą, viršijančią nominalią vertę“ (žr. Bernardas Gailius, „Pašto ženklų byla“, in: Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 41). Šioje byloje Adolfas Sruoga pripžintas kaltu, tačiau nenubaustas dėl senaties (nusikaltimas išaiškintas tik po dešimties metų).
Pirmoje
10
byloje
byloje
n
Note: 1935 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismas pripažino Sruogą kaltu dėl pašto ženklų suklastojimo, tikrųjų ženklų išėmimo ir jų išplatinimo ir nuteisė jį 15 metų (Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 39).
Baibokuose dėl Adolfo Sruogos savijautos, likimo jaudinosi ir kitas jo brolis Aniolas Sruoga. Jis buvo parašęs Baliui Sruogai laišką, kuriuo teiravosi, kaip galėtų padėti Adolfui Sruogai:
„Mielas broli Boleslovai,
Sveikinam su Kalėdų šventėm ir Naujais metais, linkėdami linksmai praleisti. Labai senai besimatėm, niekuomet pas mum nebeatvažiuoni.
Negaliu nusiraminti delei Adolpo nelaimės, buvau manęs nuvažiuoti, bet Kazimieras nepataria. Sako, kad gali ir neprileisti prie Adolpo. Jūs gal tankiai matotės su Adolpu, kaip jis jaučiasi, kaip sveikata, kas rūpinasi jo reikalais, argi neišleis iki teismų ant parunkos, nejaugi taip labai kaltina, parašiau ir Adolpui, bet nažinau, ar jam galima rašyti ir kas galima, jeigu būt galima, tai aš parašyčiau tankiau, vis gal ne taip nuobodu būtų. Negaliu užmiršti Adolpo likimo. Kurgi viena dabar jo žmona, gal prisiėjo ir iš buto išsikraustyti. Gaila Adolpo, gaila jo vaikų, bėda, kad nieko negaliu aš jam padėti, jeigu leistų ant parunkos, gal aš galėčiau užstatyti žemę? Kaip jūs gyvenat? Pas mum nieko nauja, tokios pat Kalėdos, tie patys reikalai. Parašyk, laiškų lauksiu.
Tuo tarpu siunčiu geriausius linkėjimus aš ir žmona.
Jūsų Aniolas“ (Aniolo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Baibokų – į Kauną, [iki 1931-12-31], [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 1, l. 1r–v).
– bausmė dar
nepradeta
nepradėta
vykinti, mat,
Augūnas
Augūnas
n
Note: Jonas Augūnas (1883–?) – Klaipėdos pašto viršininkas, Adolfo Sruogos bendrininkas pašto ženklų aferoje, apkaltintas „atliekant visus veiksmus: ir padirbant ženklus, ir juos pakeičiant sandėlyje į tikruosius, ir pastaruosius platinant. Tik vėliau teisme prokuroras dalies kaltinimų atsisakė, matydamas, kad jų nepavyks įrodyti“ (Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 60).
Vanda Sruogienė šį asmenį apibūdino ypač kritiškai: „Augūnas – šlykščiausias spekuliantas, aukštas Pašto valdybos pareigūnas, pijokas, Tatjanos [Adolfo Sruogos žmonos, – NM] draugas, nuolat pas Adolfą namuose sėdėjęs. Rodos, bene jis buvo aferos iniciatorius ir vykdytojas. Leido pinigus kaip šieną, tuo girdavosi. Lėbautojas, jo įtakoje Tatjana neduodavo vyrui ramybės reikalaudama: „Давай денег!“ [rus – „Duok pinigų!“]. Atsimenu, nors ten labai retai užeidavau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1990-09-23, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1r).
11
dar tebesibylinėja, byla – tebevaikšto, o Adolpui – nėr prasmės
12
prašyti bausmę
pradeti
pradėti
vykinti. Taip ir gyvena. Prašė
13
atlikti porą smulkių reikaliukų, kurius atliksiu grįžęs į Kauną.
14
Kalėdoms – leido atnešti padidintą maisto porciją, o
„Kučias“
„Kūčias“
15
ketino pristatyti savo iniciatyva –
Lapėnas
Lapėnas
n
Note: Jonas Lapėnas (1891–1937) – verslininkas, nuo 1926 m. Kauno „Maisto“ bendrovės direktorius. 1935 m. jam taip pat pareikšti įtarimai sukčiavimu, jis buvo suimtas ir patalpintas į Kauno kalėjimo vadinamąją „inteligentų kamerą“, kur bausmę atliko valstybės iždo vagys. 1936 m. teismas kaltinamąjį nuteisė 8 metams sunkiųjų darbų kalėjimo.
(matyti, jis
16
atlanko). Ad. – minėjo apie galimumą užvesti bylą – jo bylai atnau-
17
jinti –
peržiurėti,
peržiūrėti,
bet jis pats mano, kad tai neverta daryti. Jis
18
mano, kad geriau galvoti apie malonės prašymą, bet tai
19
dar per anksti – ir jis pats taip pat mano. – Su tais globėjais
20
Baibokams
Baibokams
n
Note: Baibokams globėjų prireikė dėl Balio Sruogos brolio ūkininko Aniolo Sruogos ydų (pomėgio išgerti), skolų, jo žmonos aplaidumo – sutuoktinių nesugebėjimo valdyti turto: „Sruoga [tėvas, – NM] mėgo išgerti. Alaus visados turėjo ir pats jį darydavo. Sūnus Aniolas blogo būdo, smarkiai gėrė. Šeimyna [samdiniai, – NM] nepabūdavo. Buvo net bylų už samdinių sumušimą. Jo antroji žmona irgi pasitaikė nekokia šeimininkė, tvarkėsi daug blogiau už senąją Sruogienę. Pas juos buvo labai nešvaru, vasarą daugybė musių, ypač virtuvėje. Aniolas sirgo džiova. Gydėsi sanatorijoje, bet degtinė nuvarė jį į kapus“ (Vladas Jacevičius, „[Atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir parengė Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 32).
Baibokų ūkio globėjai (be Aniolo Sruogos žmonos, dar kaimynas Vladas Jacevičius iš Jasiuliškių kaimo ir giminaitis Jonas Lomanas iš Strazdžių) paskirti tik mirus Aniolui Sruogai (po 1936 m.) (žr. Juozapo Sruogos prašymą Vabalninko apylinkės teismui, iš Tilžės – į Vabalninką, 1937-08-02, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 13, l. 1r). Anksčiau to padaryti nepavyko, nes broliai manė, kad Aniolo Sruogos žmona neblogai šeimininkauja, sugeba pasirūpinti vaikais ir turtu. Tačiau ilgainiui ji nebeišgalėjo laiku sumokėti vyro paskolos (grėsė turto varžytynės).
– tikrai gyva bėda. Pareigos – tikrai didelės, kas
21
gi, jas žinodamas, norės pasiimti bėdą ant savo galvos?!
22
Aš stačiai nežinau, kas daryti. Ar tu nesužinojai, kaip te-
23
nai yra su ta įsisenėjimo teise, – ar reikia kas nors
24
daryti dėl
Trako,
trako,
kad neįsisenėtų, ar taip gali būti, kaip
25
buvo iki šiol?
26
Ar tu, pagaliau, nusistatei, – statyti
s namus
c
Critical note: namus ] cor pro s, cor n pro s
namus
savo sklype,
ar
p
Physical note: [1r] //
ar
Facsimile Image Placeholder
27
sklypą
parduoti?
parduoti?
n
Note: Juozapo Sruogos namo projektas Kauno miesto valdybai įteiktas 1938-07-18: „Mes norime šiais metais statyti ir net statybą užbaigti“ (Juozapo Sruogo laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-07-24, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 4, l. 1r).
Reikia tai pirmoj eilėj gi nusistatyti. Kai nusi-
28
statysi aiškiai – tai jau konkrečiau teks galvoti ir apie namų statybos
29
būdus. Į paklausimus, kiek kainuos, firmos atsakys, pažymėdamos kai-
30
ną bent 20–35 % brangiau, negu iš tikrųjų galima padaryti.
31
Mūsų namai pamažu realizuojasi. Miško pirkome už 1 100 litų,
32
–
s malkos ,
c
Critical note: malkos ] cor pro s, cor m pro s
malkos,
šakos ir pn. medžiaga paliks Daugirdui, bet
už tat
užtat
jis
33
iš savo miško prikirto kelias dešimtis
rastų. Netrukus
c
Critical note: rąstų. ] p ras Netrukus
rastų.
rąstų.
pradės Pradėjo
c
Critical note: Pradėjo ] cor pro pradės
Pradėjo
34
jau vežti. Iki šv. Jurgio visos lentos jau bus išpjautos ir jaujoj
35
džiovinamos. Lentoms mat labai daug medžiagos reikia. Taip
36
pat ir stogui – skindeliai taip pat čia bus gaminami, – 150 lapų,
37
juodalksnių; lentos visos – pušinės, o sienos – eglinės. Atrodo,
38
kad 1938 m. rudeniop jau bus galima keltis gyventi. Mums,
39
atrodo, su transportu geležinkelio, su visu įrengimu kainuos apie
8 000.
8 000.
n
Note: Vanda Sruogienė liudijo, kad namo griaučiai sukirsti Būgiuose, o pavieniai rąstai pargabenti į Kauną geležinkeliu. Namo sienos padarytos iš gulsčių sienojų: „Tėvas pats statybą prižiūrėjo, gal kiek ir pats dirbo fiziškai, nes pats mėgo staliaus amatą (kentėdamas lunbago [strėnų gėlimą, – NM], buvo gydytojų patartas daryti gimnastiką – jos vietoje jis išmoko staliaus darbo ir dar Ukrainoje turėjo savo varstotą, darė gražius baldus, paveikslam rėmus).
Buvo įvestas vietinis vandentiekis ir kanalizacija – tuo rūpinosi arch. Zubovas.
Statyti pradėjo turbūt dar 1935 m. vasarą, aš atsimenu, kad 1937 m. vasarą jau namas Būgiuose buvo kaip ir pastatytas.
Balys Sruoga prie namų statybos neprisidėjo fiziškai, bet visad vasarą padėdavo tėvo darbininkams dirbti laukuose, kai derlius būdavo į daržinę vežamas, kraunamas į daržines ir tt. Jis mėgo fizinį darbą, buvo geras sportininkas, alpinistas – mėgėjas (didelis!), kartu visi trys slidinėjome.
Vyras labai mėgo sodininko darbą, pats medelius sklype sodino prof. Šilkarskio ir prof. Jonyno patarimų padedamas (abu laikėsi priešingų teorijų). Dabar tie medžiai jau dideli, bibliotekos [dabar – Balio ir Vandos Sruogų namų-muziejaus, – NM] darbuotojai džiaugiasi geros rūšies vaisiais.
Mano Tėvas, Kazimieras Daugirdas, išvarytas iš Šiaulių gimnazijos VII-os kl. už „Aušros“ skaitymą, išvarytas „su vilko bilietu“, negalėjo gauti atestato ir studijuoti inžineriją, kaip norėjo, per protekciją baigęs VII kl. Stavropolyje, buvo priimtas į Veterinarijos institutą Charkove. Tarnavo valstybinio žirgyno žinyboje. Savo profesijos nemėgo, svajojo sulaukti pensijos ir ūkininkauti paveldėtame Būgių dvarelyje. Čia grįžęs 1920 m. iš Ukrainos „kaip stovi“, rado ūkį karo ir nuomininkų nualintą. Jam dar pavyko prieš žemės reformą parduoti dalį žemės ir už gautus pinigus įsigijo inventorių. Ūkininkavo gerai, atsargiai ir po 10 metų turėjo pavyzdingą ūkį, visi pastatai (išskyrus seną, gerai pastatytą gyvenamąjį namą), buvo atstatyti – tėvas mėgo statyti, turėjo savo apylinkės gerus meistrus ir pasiūlė mum su vyru pastatyti namuką iš savo miško medžiagos. Mes prisidėjom pinigais, o jis su savo darbininkais vykdė Vl. Zubovo Jr. planus. Tiesa, jam buvo nežinomi moderniški statybos metodai, jis nelabai laikėsi jaunojo architekto planų, net anas buvo labai tuo nepatenkintas ir, iš tikrųjų, dėl senoviškos statybos namas išėjo… šaltas.
Mudu su vyru buvom sužavėti, kad namas bus medinis iš mūsų miško – nebuvom tiek praktiški, kiek sentimentalūs, numatę artėjantį karą, tikėjomės kukliame namuke praleisti kritiškus laikus. Svajojom apie Vilnių, bet, vis jo neatgaudami, ryžomės turėti savo kampelį nors Kaune…
Gyvenome ten – laiminga šeima iki išsikėlimo į Vilnių. Namas buvo užbaigtas statyti, viduje kukliai, bet patogiai įrengtas. Rašytojas jame galėjo ramiai kurti, pradėjo rašyti dramą „Kazimieras Sapiega““ (Vandos Sruogienės laiškas Jurgiui Gimbutui, iš Čikagos – į Kauną, 1986-03-22, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ BS, l. 1r–v);
„Ilgai abu su vyru nenorėjom įsigyti nuosavybės Kaune, vis tikėdamiesi, kad Vilnius mums sugrįš. Tačiau apie 1936– [193]7 m., kai jau pasidarė aišku, kad karas neišvengiamas, nutarėm pasistatyti namuką vien sau, kur vyras turėtų ramias sąlygas savo darbui. Mano tėvas, Kazimieras Daugirdas, davė medžiagos iš savo miško ir kartu su savo darbininkais pastatė namuką Būgiuose pagal architekto Vladimiro Zubovo planą. Tas namas buvo paskui atvežtas į sklypą ir tų pačių mūsų Būgių darbininkų pastatytas vietoje. Tik karui užėjus nespėta užbaigti“ (Vandos Sruogienės laiškas Angelei Galnaitytei, iš Auroros – į Kauną, 1967-07-21, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ BS, l. 1r).
40
Linksmu
Linksmų
Naujų
Metu
metų
Tau ir p.
Bronei
Bronei
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
41
linkėjo visi
bugiškiai
būgiškiai.
42
Balys
Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
43
1931/XII-31
44
Brangieji,
iš ir
c
Critical note: ir ] cor pro iš
ir
aš linkiu Jum trim Naujų
Metų
metų
proga
45
viso, viso gero! Kaip sveikata, ar Ponia Bronė gerai jaučiasi po
46
operacijos? Džiaugiuosi, sužinojusi, kad vis tiek statot namus. Nėra
47
blogas Jūsų sklypas, kaip apsodinsit medžiais (radom aukso ka-
48
syklą: Raudondvario medelyne po centus dekoratyviniai krūmai ir
49
medžiai!), krūmais, nesimatys sklypo kreivumas, bus dar geriau,
50
negu lygiam, simetriškam sklype. O kaimynystė su
Jūmis
Jumis
mane labai
51
džiūgina.
džiugina.
Gražiai sugyvensim! Širdingiausių linkėjimų!
52
Jusų
Jūsų
VanS
c
Critical note: VanS ] sign, contr Van[da] S[ruogienė]
p
Physical note: [1v] //
VanS
VanS
n
Note: Po Balio Sruogos laišku pridėtas prierašas (devynios eilutės) Balio Sruogos žmonos Vandos Sruogienės (1899–1997) ranka.
X (Close panel)Version a3: 1931-12-31: Redaguotas
Mielas Juozapai, / Gavau Tavo laiškelį su pasveikinimu – ačiū!
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas
Juozapai
Juozapai,
2
Gavau
Tavo
Tavo
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas.
laiškelį su pasveikinimu – ačiū!
3
Prieš išvažiuodamas iš Kauno buvau pas
Adolpą.
Adolpą.
n
Note: Adolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius, įtartas „financinėmis mahinacijomis (jo tvarkomame sandėlyje buvo rasta slapta spausdintų ir platinamų fiktyvių pašto ženklų už 2 860 500 litų) ir suimtas. Iki teismo išsėdėjo kalėjime pusantrų metų“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 192).
P Turėjau
c
Critical note: Turėjau ] cor pro P, cor T pro P
Turėjau
atsargoj
4
vieną seną leidimą iš rugsėjo
menesio,
mėnesio,
– su juo manęs neįleido,
5
už tat
užtat
davė kitą
prokuraturoj
prokuratūroj
– pasimatyti atskirame kambary, –
6
davė be jokio mano prašymo, – savo iniciatyva, – tas
valdininkas
valdininkas,
7
matyti, yra koks studentas, labai malonus. Tat pasimatymą gavau
8
atskirame kambary. Atrodo Adolpas labai gerai, ir
upas
ūpas
– geras.
9
Antroje („Mažojoje“) byloje jis pagaliau
išteisintas.
išteisintas.
n
Note: Adolfas Sruoga kaltintas dėl korupcijos aferos: pašto ženklų padirbinėjimo, neteisėto prekiavimo jais, pasisavinant už juos gautus pinigus: „Su Sruogos afera tiesiogiai siejasi ir dar viena byla, žinoma kaip Mažoji pašto ženklų byla arba byla dėl klaidų (abartų).
Byla buvo pradėta 1930 m. nustačius, kad kai kuriuose Vytauto Didžiojo jubiliejiniuose ženkluose buvo sukeisti vietomis Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo portretai. Atlikus tardymą buvo nustatyta, kad klaidų pasitaikydavo ir ankstesnėse pašto ženklų laidose, kad jų buvo itin daug ir todėl tikėtina, jog jos darytos tyčia. Remiantis šiais duomenimis, Sruoga, Ekspedicijos skyriaus viršininkas Valerijonas Miliauskas ir to paties skyriaus raštvedys Vaclovas Kundrotas buvo apkaltinti tuo, kad tyčia leido apyvarton klaidingus pašto ženklus ir juos platino už kainą, viršijančią nominalią vertę“ (žr. Bernardas Gailius, „Pašto ženklų byla“, in: Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 41). Šioje byloje Adolfas Sruoga pripžintas kaltu, tačiau nenubaustas dėl senaties (nusikaltimas išaiškintas tik po dešimties metų).
Pirmoje
10
byloje
byloje
n
Note: 1935 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismas pripažino Sruogą kaltu dėl pašto ženklų suklastojimo, tikrųjų ženklų išėmimo ir jų išplatinimo ir nuteisė jį 15 metų (Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 39).
Baibokuose dėl Adolfo Sruogos savijautos, likimo jaudinosi ir kitas jo brolis Aniolas Sruoga. Jis buvo parašęs Baliui Sruogai laišką, kuriuo teiravosi, kaip galėtų padėti Adolfui Sruogai:
„Mielas broli Boleslovai,
Sveikinam su Kalėdų šventėm ir Naujais metais, linkėdami linksmai praleisti. Labai senai besimatėm, niekuomet pas mum nebeatvažiuoni.
Negaliu nusiraminti delei Adolpo nelaimės, buvau manęs nuvažiuoti, bet Kazimieras nepataria. Sako, kad gali ir neprileisti prie Adolpo. Jūs gal tankiai matotės su Adolpu, kaip jis jaučiasi, kaip sveikata, kas rūpinasi jo reikalais, argi neišleis iki teismų ant parunkos, nejaugi taip labai kaltina, parašiau ir Adolpui, bet nažinau, ar jam galima rašyti ir kas galima, jeigu būt galima, tai aš parašyčiau tankiau, vis gal ne taip nuobodu būtų. Negaliu užmiršti Adolpo likimo. Kurgi viena dabar jo žmona, gal prisiėjo ir iš buto išsikraustyti. Gaila Adolpo, gaila jo vaikų, bėda, kad nieko negaliu aš jam padėti, jeigu leistų ant parunkos, gal aš galėčiau užstatyti žemę? Kaip jūs gyvenat? Pas mum nieko nauja, tokios pat Kalėdos, tie patys reikalai. Parašyk, laiškų lauksiu.
Tuo tarpu siunčiu geriausius linkėjimus aš ir žmona.
Jūsų Aniolas“ (Aniolo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Baibokų – į Kauną, [iki 1931-12-31], [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 1, l. 1r–v).
– bausmė dar
nepradeta
nepradėta
vykinti, mat,
Augūnas
Augūnas
n
Note: Jonas Augūnas (1883–?) – Klaipėdos pašto viršininkas, Adolfo Sruogos bendrininkas pašto ženklų aferoje, apkaltintas „atliekant visus veiksmus: ir padirbant ženklus, ir juos pakeičiant sandėlyje į tikruosius, ir pastaruosius platinant. Tik vėliau teisme prokuroras dalies kaltinimų atsisakė, matydamas, kad jų nepavyks įrodyti“ (Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 60).
Vanda Sruogienė šį asmenį apibūdino ypač kritiškai: „Augūnas – šlykščiausias spekuliantas, aukštas Pašto valdybos pareigūnas, pijokas, Tatjanos [Adolfo Sruogos žmonos, – NM] draugas, nuolat pas Adolfą namuose sėdėjęs. Rodos, bene jis buvo aferos iniciatorius ir vykdytojas. Leido pinigus kaip šieną, tuo girdavosi. Lėbautojas, jo įtakoje Tatjana neduodavo vyrui ramybės reikalaudama: „Давай денег!“ [rus – „Duok pinigų!“]. Atsimenu, nors ten labai retai užeidavau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1990-09-23, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1r).
11
dar tebesibylinėja, byla – tebevaikšto, o Adolpui – nėr prasmės
12
prašyti bausmę
pradeti
pradėti
vykinti. Taip ir gyvena. Prašė
13
atlikti porą smulkių reikaliukų, kurius atliksiu grįžęs į Kauną.
14
Kalėdoms – leido atnešti padidintą maisto porciją, o
„Kučias“
„Kūčias“
15
ketino pristatyti savo iniciatyva –
Lapėnas
Lapėnas
n
Note: Jonas Lapėnas (1891–1937) – verslininkas, nuo 1926 m. Kauno „Maisto“ bendrovės direktorius. 1935 m. jam taip pat pareikšti įtarimai sukčiavimu, jis buvo suimtas ir patalpintas į Kauno kalėjimo vadinamąją „inteligentų kamerą“, kur bausmę atliko valstybės iždo vagys. 1936 m. teismas kaltinamąjį nuteisė 8 metams sunkiųjų darbų kalėjimo.
(matyti, jis
16
atlanko). Ad. – minėjo apie galimumą užvesti bylą – jo bylai atnau-
17
jinti –
peržiurėti,
peržiūrėti,
bet jis pats mano, kad tai neverta daryti. Jis
18
mano, kad geriau galvoti apie malonės prašymą, bet tai
19
dar per anksti – ir jis pats taip pat mano. – Su tais globėjais
20
Baibokams
Baibokams
n
Note: Baibokams globėjų prireikė dėl Balio Sruogos brolio ūkininko Aniolo Sruogos ydų (pomėgio išgerti), skolų, jo žmonos aplaidumo – sutuoktinių nesugebėjimo valdyti turto: „Sruoga [tėvas, – NM] mėgo išgerti. Alaus visados turėjo ir pats jį darydavo. Sūnus Aniolas blogo būdo, smarkiai gėrė. Šeimyna [samdiniai, – NM] nepabūdavo. Buvo net bylų už samdinių sumušimą. Jo antroji žmona irgi pasitaikė nekokia šeimininkė, tvarkėsi daug blogiau už senąją Sruogienę. Pas juos buvo labai nešvaru, vasarą daugybė musių, ypač virtuvėje. Aniolas sirgo džiova. Gydėsi sanatorijoje, bet degtinė nuvarė jį į kapus“ (Vladas Jacevičius, „[Atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir parengė Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 32).
Baibokų ūkio globėjai (be Aniolo Sruogos žmonos, dar kaimynas Vladas Jacevičius iš Jasiuliškių kaimo ir giminaitis Jonas Lomanas iš Strazdžių) paskirti tik mirus Aniolui Sruogai (po 1936 m.) (žr. Juozapo Sruogos prašymą Vabalninko apylinkės teismui, iš Tilžės – į Vabalninką, 1937-08-02, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 13, l. 1r). Anksčiau to padaryti nepavyko, nes broliai manė, kad Aniolo Sruogos žmona neblogai šeimininkauja, sugeba pasirūpinti vaikais ir turtu. Tačiau ilgainiui ji nebeišgalėjo laiku sumokėti vyro paskolos (grėsė turto varžytynės).
– tikrai gyva bėda. Pareigos – tikrai didelės, kas
21
gi, jas žinodamas, norės pasiimti bėdą ant savo galvos?!
22
Aš stačiai nežinau, kas daryti. Ar tu nesužinojai, kaip te-
23
nai yra su ta įsisenėjimo teise, – ar reikia kas nors
24
daryti dėl
Trako,
trako,
kad neįsisenėtų, ar taip gali būti, kaip
25
buvo iki šiol?
26
Ar tu, pagaliau, nusistatei, – statyti
s namus
c
Critical note: namus ] cor pro s, cor n pro s
namus
savo sklype,
ar
p
Physical note: [1r] //
ar
Facsimile Image Placeholder
27
sklypą
parduoti?
parduoti?
n
Note: Juozapo Sruogos namo projektas Kauno miesto valdybai įteiktas 1938-07-18: „Mes norime šiais metais statyti ir net statybą užbaigti“ (Juozapo Sruogo laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-07-24, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 4, l. 1r).
Reikia tai pirmoj eilėj gi nusistatyti. Kai nusi-
28
statysi aiškiai – tai jau konkrečiau teks galvoti ir apie namų statybos
29
būdus. Į paklausimus, kiek kainuos, firmos atsakys, pažymėdamos kai-
30
ną bent 20–35 % brangiau, negu iš tikrųjų galima padaryti.
31
Mūsų namai pamažu realizuojasi. Miško pirkome už 1 100 litų,
32
–
s malkos ,
c
Critical note: malkos ] cor pro s, cor m pro s
malkos,
šakos ir pn. medžiaga paliks Daugirdui, bet
už tat
užtat
jis
33
iš savo miško prikirto kelias dešimtis
rastų. Netrukus
c
Critical note: rąstų. ] p ras Netrukus
rastų.
rąstų.
pradės Pradėjo
c
Critical note: Pradėjo ] cor pro pradės
Pradėjo
34
jau vežti. Iki šv. Jurgio visos lentos jau bus išpjautos ir jaujoj
35
džiovinamos. Lentoms mat labai daug medžiagos reikia. Taip
36
pat ir stogui – skindeliai taip pat čia bus gaminami, – 150 lapų,
37
juodalksnių; lentos visos – pušinės, o sienos – eglinės. Atrodo,
38
kad 1938 m. rudeniop jau bus galima keltis gyventi. Mums,
39
atrodo, su transportu geležinkelio, su visu įrengimu kainuos apie
8 000.
8 000.
n
Note: Vanda Sruogienė liudijo, kad namo griaučiai sukirsti Būgiuose, o pavieniai rąstai pargabenti į Kauną geležinkeliu. Namo sienos padarytos iš gulsčių sienojų: „Tėvas pats statybą prižiūrėjo, gal kiek ir pats dirbo fiziškai, nes pats mėgo staliaus amatą (kentėdamas lunbago [strėnų gėlimą, – NM], buvo gydytojų patartas daryti gimnastiką – jos vietoje jis išmoko staliaus darbo ir dar Ukrainoje turėjo savo varstotą, darė gražius baldus, paveikslam rėmus).
Buvo įvestas vietinis vandentiekis ir kanalizacija – tuo rūpinosi arch. Zubovas.
Statyti pradėjo turbūt dar 1935 m. vasarą, aš atsimenu, kad 1937 m. vasarą jau namas Būgiuose buvo kaip ir pastatytas.
Balys Sruoga prie namų statybos neprisidėjo fiziškai, bet visad vasarą padėdavo tėvo darbininkams dirbti laukuose, kai derlius būdavo į daržinę vežamas, kraunamas į daržines ir tt. Jis mėgo fizinį darbą, buvo geras sportininkas, alpinistas – mėgėjas (didelis!), kartu visi trys slidinėjome.
Vyras labai mėgo sodininko darbą, pats medelius sklype sodino prof. Šilkarskio ir prof. Jonyno patarimų padedamas (abu laikėsi priešingų teorijų). Dabar tie medžiai jau dideli, bibliotekos [dabar – Balio ir Vandos Sruogų namų-muziejaus, – NM] darbuotojai džiaugiasi geros rūšies vaisiais.
Mano Tėvas, Kazimieras Daugirdas, išvarytas iš Šiaulių gimnazijos VII-os kl. už „Aušros“ skaitymą, išvarytas „su vilko bilietu“, negalėjo gauti atestato ir studijuoti inžineriją, kaip norėjo, per protekciją baigęs VII kl. Stavropolyje, buvo priimtas į Veterinarijos institutą Charkove. Tarnavo valstybinio žirgyno žinyboje. Savo profesijos nemėgo, svajojo sulaukti pensijos ir ūkininkauti paveldėtame Būgių dvarelyje. Čia grįžęs 1920 m. iš Ukrainos „kaip stovi“, rado ūkį karo ir nuomininkų nualintą. Jam dar pavyko prieš žemės reformą parduoti dalį žemės ir už gautus pinigus įsigijo inventorių. Ūkininkavo gerai, atsargiai ir po 10 metų turėjo pavyzdingą ūkį, visi pastatai (išskyrus seną, gerai pastatytą gyvenamąjį namą), buvo atstatyti – tėvas mėgo statyti, turėjo savo apylinkės gerus meistrus ir pasiūlė mum su vyru pastatyti namuką iš savo miško medžiagos. Mes prisidėjom pinigais, o jis su savo darbininkais vykdė Vl. Zubovo Jr. planus. Tiesa, jam buvo nežinomi moderniški statybos metodai, jis nelabai laikėsi jaunojo architekto planų, net anas buvo labai tuo nepatenkintas ir, iš tikrųjų, dėl senoviškos statybos namas išėjo… šaltas.
Mudu su vyru buvom sužavėti, kad namas bus medinis iš mūsų miško – nebuvom tiek praktiški, kiek sentimentalūs, numatę artėjantį karą, tikėjomės kukliame namuke praleisti kritiškus laikus. Svajojom apie Vilnių, bet, vis jo neatgaudami, ryžomės turėti savo kampelį nors Kaune…
Gyvenome ten – laiminga šeima iki išsikėlimo į Vilnių. Namas buvo užbaigtas statyti, viduje kukliai, bet patogiai įrengtas. Rašytojas jame galėjo ramiai kurti, pradėjo rašyti dramą „Kazimieras Sapiega““ (Vandos Sruogienės laiškas Jurgiui Gimbutui, iš Čikagos – į Kauną, 1986-03-22, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ BS, l. 1r–v);
„Ilgai abu su vyru nenorėjom įsigyti nuosavybės Kaune, vis tikėdamiesi, kad Vilnius mums sugrįš. Tačiau apie 1936– [193]7 m., kai jau pasidarė aišku, kad karas neišvengiamas, nutarėm pasistatyti namuką vien sau, kur vyras turėtų ramias sąlygas savo darbui. Mano tėvas, Kazimieras Daugirdas, davė medžiagos iš savo miško ir kartu su savo darbininkais pastatė namuką Būgiuose pagal architekto Vladimiro Zubovo planą. Tas namas buvo paskui atvežtas į sklypą ir tų pačių mūsų Būgių darbininkų pastatytas vietoje. Tik karui užėjus nespėta užbaigti“ (Vandos Sruogienės laiškas Angelei Galnaitytei, iš Auroros – į Kauną, 1967-07-21, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ BS, l. 1r).
40
Linksmu
Linksmų
Naujų
Metu
metų
Tau ir p.
Bronei
Bronei
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
41
linkėjo visi
bugiškiai
būgiškiai.
42
Balys
Balys
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
43
1931/XII-31
44
Brangieji,
iš ir
c
Critical note: ir ] cor pro iš
ir
aš linkiu Jum trim Naujų
Metų
metų
proga
45
viso, viso gero! Kaip sveikata, ar Ponia Bronė gerai jaučiasi po
46
operacijos? Džiaugiuosi, sužinojusi, kad vis tiek statot namus. Nėra
47
blogas Jūsų sklypas, kaip apsodinsit medžiais (radom aukso ka-
48
syklą: Raudondvario medelyne po centus dekoratyviniai krūmai ir
49
medžiai!), krūmais, nesimatys sklypo kreivumas, bus dar geriau,
50
negu lygiam, simetriškam sklype. O kaimynystė su
Jūmis
Jumis
mane labai
51
džiūgina.
džiugina.
Gražiai sugyvensim! Širdingiausių linkėjimų!
52
Jusų
Jūsų
VanS
c
Critical note: VanS ] sign, contr Van[da] S[ruogienė]
p
Physical note: [1v] //
VanS
VanS
n
Note: Po Balio Sruogos laišku pridėtas prierašas (devynios eilutės) Balio Sruogos žmonos Vandos Sruogienės (1899–1997) ranka.
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 2
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas.
a3
Line number 3
Note: Adolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius, įtartas „financinėmis mahinacijomis (jo tvarkomame sandėlyje buvo rasta slapta spausdintų ir platinamų fiktyvių pašto ženklų už 2 860 500 litų) ir suimtas. Iki teismo išsėdėjo kalėjime pusantrų metų“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 192).
a1
Line number 3
Critical note: Turėjau ] cor pro P, cor T pro P
a3
Line number 9
Note: Adolfas Sruoga kaltintas dėl korupcijos aferos: pašto ženklų padirbinėjimo, neteisėto prekiavimo jais, pasisavinant už juos gautus pinigus: „Su Sruogos afera tiesiogiai siejasi ir dar viena byla, žinoma kaip Mažoji pašto ženklų byla arba byla dėl klaidų (abartų).
Byla buvo pradėta 1930 m. nustačius, kad kai kuriuose Vytauto Didžiojo jubiliejiniuose ženkluose buvo sukeisti vietomis Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo portretai. Atlikus tardymą buvo nustatyta, kad klaidų pasitaikydavo ir ankstesnėse pašto ženklų laidose, kad jų buvo itin daug ir todėl tikėtina, jog jos darytos tyčia. Remiantis šiais duomenimis, Sruoga, Ekspedicijos skyriaus viršininkas Valerijonas Miliauskas ir to paties skyriaus raštvedys Vaclovas Kundrotas buvo apkaltinti tuo, kad tyčia leido apyvarton klaidingus pašto ženklus ir juos platino už kainą, viršijančią nominalią vertę“ (žr. Bernardas Gailius, „Pašto ženklų byla“, in: Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 41). Šioje byloje Adolfas Sruoga pripžintas kaltu, tačiau nenubaustas dėl senaties (nusikaltimas išaiškintas tik po dešimties metų).
a3
Line number 10
Note: 1935 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismas pripažino Sruogą kaltu dėl pašto ženklų suklastojimo, tikrųjų ženklų išėmimo ir jų išplatinimo ir nuteisė jį 15 metų (Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 39).
Baibokuose dėl Adolfo Sruogos savijautos, likimo jaudinosi ir kitas jo brolis Aniolas Sruoga. Jis buvo parašęs Baliui Sruogai laišką, kuriuo teiravosi, kaip galėtų padėti Adolfui Sruogai:
„Mielas broli Boleslovai,
Sveikinam su Kalėdų šventėm ir Naujais metais, linkėdami linksmai praleisti. Labai senai besimatėm, niekuomet pas mum nebeatvažiuoni.
Negaliu nusiraminti delei Adolpo nelaimės, buvau manęs nuvažiuoti, bet Kazimieras nepataria. Sako, kad gali ir neprileisti prie Adolpo. Jūs gal tankiai matotės su Adolpu, kaip jis jaučiasi, kaip sveikata, kas rūpinasi jo reikalais, argi neišleis iki teismų ant parunkos, nejaugi taip labai kaltina, parašiau ir Adolpui, bet nažinau, ar jam galima rašyti ir kas galima, jeigu būt galima, tai aš parašyčiau tankiau, vis gal ne taip nuobodu būtų. Negaliu užmiršti Adolpo likimo. Kurgi viena dabar jo žmona, gal prisiėjo ir iš buto išsikraustyti. Gaila Adolpo, gaila jo vaikų, bėda, kad nieko negaliu aš jam padėti, jeigu leistų ant parunkos, gal aš galėčiau užstatyti žemę? Kaip jūs gyvenat? Pas mum nieko nauja, tokios pat Kalėdos, tie patys reikalai. Parašyk, laiškų lauksiu.
Tuo tarpu siunčiu geriausius linkėjimus aš ir žmona.
Jūsų Aniolas“ (Aniolo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Baibokų – į Kauną, [iki 1931-12-31], [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 1, l. 1r–v).
a3
Line number 10
Note: Jonas Augūnas (1883–?) – Klaipėdos pašto viršininkas, Adolfo Sruogos bendrininkas pašto ženklų aferoje, apkaltintas „atliekant visus veiksmus: ir padirbant ženklus, ir juos pakeičiant sandėlyje į tikruosius, ir pastaruosius platinant. Tik vėliau teisme prokuroras dalies kaltinimų atsisakė, matydamas, kad jų nepavyks įrodyti“ (Bernardas Gailius, Nusikaltimai „prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 60).
Vanda Sruogienė šį asmenį apibūdino ypač kritiškai: „Augūnas – šlykščiausias spekuliantas, aukštas Pašto valdybos pareigūnas, pijokas, Tatjanos [Adolfo Sruogos žmonos, – NM] draugas, nuolat pas Adolfą namuose sėdėjęs. Rodos, bene jis buvo aferos iniciatorius ir vykdytojas. Leido pinigus kaip šieną, tuo girdavosi. Lėbautojas, jo įtakoje Tatjana neduodavo vyrui ramybės reikalaudama: „Давай денег!“ [rus – „Duok pinigų!“]. Atsimenu, nors ten labai retai užeidavau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1990-09-23, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1r).
a3
Line number 15
Note: Jonas Lapėnas (1891–1937) – verslininkas, nuo 1926 m. Kauno „Maisto“ bendrovės direktorius. 1935 m. jam taip pat pareikšti įtarimai sukčiavimu, jis buvo suimtas ir patalpintas į Kauno kalėjimo vadinamąją „inteligentų kamerą“, kur bausmę atliko valstybės iždo vagys. 1936 m. teismas kaltinamąjį nuteisė 8 metams sunkiųjų darbų kalėjimo.
a3
Line number 20
Note: Baibokams globėjų prireikė dėl Balio Sruogos brolio ūkininko Aniolo Sruogos ydų (pomėgio išgerti), skolų, jo žmonos aplaidumo – sutuoktinių nesugebėjimo valdyti turto: „Sruoga [tėvas, – NM] mėgo išgerti. Alaus visados turėjo ir pats jį darydavo. Sūnus Aniolas blogo būdo, smarkiai gėrė. Šeimyna [samdiniai, – NM] nepabūdavo. Buvo net bylų už samdinių sumušimą. Jo antroji žmona irgi pasitaikė nekokia šeimininkė, tvarkėsi daug blogiau už senąją Sruogienę. Pas juos buvo labai nešvaru, vasarą daugybė musių, ypač virtuvėje. Aniolas sirgo džiova. Gydėsi sanatorijoje, bet degtinė nuvarė jį į kapus“ (Vladas Jacevičius, „[Atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir parengė Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 32).
Baibokų ūkio globėjai (be Aniolo Sruogos žmonos, dar kaimynas Vladas Jacevičius iš Jasiuliškių kaimo ir giminaitis Jonas Lomanas iš Strazdžių) paskirti tik mirus Aniolui Sruogai (po 1936 m.) (žr. Juozapo Sruogos prašymą Vabalninko apylinkės teismui, iš Tilžės – į Vabalninką, 1937-08-02, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 13, l. 1r). Anksčiau to padaryti nepavyko, nes broliai manė, kad Aniolo Sruogos žmona neblogai šeimininkauja, sugeba pasirūpinti vaikais ir turtu. Tačiau ilgainiui ji nebeišgalėjo laiku sumokėti vyro paskolos (grėsė turto varžytynės).
a1
Line number 26
Critical note: namus ] cor pro s, cor n pro s
a1
Line number 26
Physical note: [1r] //
a3
Line number 27
Note: Juozapo Sruogos namo projektas Kauno miesto valdybai įteiktas 1938-07-18: „Mes norime šiais metais statyti ir net statybą užbaigti“ (Juozapo Sruogo laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-07-24, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, nr. 4, l. 1r).
a1
Line number 32
Critical note: malkos ] cor pro s, cor m pro s
a1
Line number 33
Critical note: rąstų. ] p ras Netrukus
a1
Line number 33
Critical note: Pradėjo ] cor pro pradės
a3
Line number 39
Note: Vanda Sruogienė liudijo, kad namo griaučiai sukirsti Būgiuose, o pavieniai rąstai pargabenti į Kauną geležinkeliu. Namo sienos padarytos iš gulsčių sienojų: „Tėvas pats statybą prižiūrėjo, gal kiek ir pats dirbo fiziškai, nes pats mėgo staliaus amatą (kentėdamas lunbago [strėnų gėlimą, – NM], buvo gydytojų patartas daryti gimnastiką – jos vietoje jis išmoko staliaus darbo ir dar Ukrainoje turėjo savo varstotą, darė gražius baldus, paveikslam rėmus).
Buvo įvestas vietinis vandentiekis ir kanalizacija – tuo rūpinosi arch. Zubovas.
Statyti pradėjo turbūt dar 1935 m. vasarą, aš atsimenu, kad 1937 m. vasarą jau namas Būgiuose buvo kaip ir pastatytas.
Balys Sruoga prie namų statybos neprisidėjo fiziškai, bet visad vasarą padėdavo tėvo darbininkams dirbti laukuose, kai derlius būdavo į daržinę vežamas, kraunamas į daržines ir tt. Jis mėgo fizinį darbą, buvo geras sportininkas, alpinistas – mėgėjas (didelis!), kartu visi trys slidinėjome.
Vyras labai mėgo sodininko darbą, pats medelius sklype sodino prof. Šilkarskio ir prof. Jonyno patarimų padedamas (abu laikėsi priešingų teorijų). Dabar tie medžiai jau dideli, bibliotekos [dabar – Balio ir Vandos Sruogų namų-muziejaus, – NM] darbuotojai džiaugiasi geros rūšies vaisiais.
Mano Tėvas, Kazimieras Daugirdas, išvarytas iš Šiaulių gimnazijos VII-os kl. už „Aušros“ skaitymą, išvarytas „su vilko bilietu“, negalėjo gauti atestato ir studijuoti inžineriją, kaip norėjo, per protekciją baigęs VII kl. Stavropolyje, buvo priimtas į Veterinarijos institutą Charkove. Tarnavo valstybinio žirgyno žinyboje. Savo profesijos nemėgo, svajojo sulaukti pensijos ir ūkininkauti paveldėtame Būgių dvarelyje. Čia grįžęs 1920 m. iš Ukrainos „kaip stovi“, rado ūkį karo ir nuomininkų nualintą. Jam dar pavyko prieš žemės reformą parduoti dalį žemės ir už gautus pinigus įsigijo inventorių. Ūkininkavo gerai, atsargiai ir po 10 metų turėjo pavyzdingą ūkį, visi pastatai (išskyrus seną, gerai pastatytą gyvenamąjį namą), buvo atstatyti – tėvas mėgo statyti, turėjo savo apylinkės gerus meistrus ir pasiūlė mum su vyru pastatyti namuką iš savo miško medžiagos. Mes prisidėjom pinigais, o jis su savo darbininkais vykdė Vl. Zubovo Jr. planus. Tiesa, jam buvo nežinomi moderniški statybos metodai, jis nelabai laikėsi jaunojo architekto planų, net anas buvo labai tuo nepatenkintas ir, iš tikrųjų, dėl senoviškos statybos namas išėjo… šaltas.
Mudu su vyru buvom sužavėti, kad namas bus medinis iš mūsų miško – nebuvom tiek praktiški, kiek sentimentalūs, numatę artėjantį karą, tikėjomės kukliame namuke praleisti kritiškus laikus. Svajojom apie Vilnių, bet, vis jo neatgaudami, ryžomės turėti savo kampelį nors Kaune…
Gyvenome ten – laiminga šeima iki išsikėlimo į Vilnių. Namas buvo užbaigtas statyti, viduje kukliai, bet patogiai įrengtas. Rašytojas jame galėjo ramiai kurti, pradėjo rašyti dramą „Kazimieras Sapiega““ (Vandos Sruogienės laiškas Jurgiui Gimbutui, iš Čikagos – į Kauną, 1986-03-22, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ BS, l. 1r–v);
„Ilgai abu su vyru nenorėjom įsigyti nuosavybės Kaune, vis tikėdamiesi, kad Vilnius mums sugrįš. Tačiau apie 1936– [193]7 m., kai jau pasidarė aišku, kad karas neišvengiamas, nutarėm pasistatyti namuką vien sau, kur vyras turėtų ramias sąlygas savo darbui. Mano tėvas, Kazimieras Daugirdas, davė medžiagos iš savo miško ir kartu su savo darbininkais pastatė namuką Būgiuose pagal architekto Vladimiro Zubovo planą. Tas namas buvo paskui atvežtas į sklypą ir tų pačių mūsų Būgių darbininkų pastatytas vietoje. Tik karui užėjus nespėta užbaigti“ (Vandos Sruogienės laiškas Angelei Galnaitytei, iš Auroros – į Kauną, 1967-07-21, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ BS, l. 1r).
a3
Line number 40
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.
a3
Line number 42
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.
a1
Line number 44
Critical note: ir ] cor pro iš
a1
Line number 52
Critical note: VanS ] sign, contr Van[da] S[ruogienė]
a1
Line number 52
Physical note: [1v] //
a3
Line number 52
Note: Po Balio Sruogos laišku pridėtas prierašas (devynios eilutės) Balio Sruogos žmonos Vandos Sruogienės (1899–1997) ranka.
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1931_12_31_js_1r.jpgX (Close panel)
image
1931_12_31_js_1v.jpgX (Close panel)
image