Vandai Sruogienei, 1931 vasara

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1931 vasara

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 686, nr. 2. Laiškas. Be visos datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal Vandos Sruogienės pastabą („1931 m. vasarą / rugpjūčio mėn. / Penktadienis / Iš Būgių į Kauną“). Rašyta 22,9 × 29,5 cm formato, gelstelėjusio, drobės faktūros popieriaus su vandenženkliu (herbo su karūna formoje raidės GH, apačioje užrašas: Original Bank) lapuose (1r, 2r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į dvi dalis žymės, užlenkiat dešinįjį ir kairįjį kraštus. Be voko. Aplankstyta. Ištepta. Dėmėta. Nuorašai: LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 177–178 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 17–18, KC PENN, l. 30–31 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1931_vasara_3: Genetinis
  • Witness a2: 1931_vasara_3: Diplomatinis
  • Witness a3: 1931_vasara_3: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį variantą parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo Neringa Markevičienė
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Būgių – į Kauną, 1931 vasara, l. 1r, 2r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1931_vasara_3_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame tekste komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1931_vasara_3: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Mielas
M mano
mano
Vandukeli,
Vandukėli,
1
Mielas
M mano
c
Critical note: mano ] cor m pro cap
mano
Vandukeli,
c
Critical note: Vandukėli ] vid ex err e pro ė
Vandukeli,
Vandukėli,
2
Būk gera, Tu atleisk man už visas mano
glupstas glupstvas
c
Critical note: glupstvas ] cor vas pro as
glupstvas
ir visą
3
mano nesusivaldymą. Aš norėčiau būti geresnis dėl Tavęs,
4
kad šiuo tarpu pas mane nėra jėgų, –
ko
c
Critical note: ką ] vid ex err o pro ą
ko
ką
gi aš padarysiu!
5
Nežinau, kas su manim daros. Seniau, rodos, tavęs labai
6
labai pasiilgdavau, bet
kaž kaip
c
Critical note: kažkaip ] vid ex err dist
kaž kaip
kažkaip
vis dar ne taip būdavo. O dabar –
7
stačiai fizinė kančia. Ir toksai skausmas, kad aš jau nežinau,
8
kaip beištverti. Dieną
kankinuosiu,
c
Critical note: kankinuosiu ] p ver vid ex err interp ,
kankinuosiu,
kankinuosiu
ir naktį sapnuoju…
9
Aš seniau tikrai nežinojau, kas tu man esi!
10
Tiesa, aš iš viso gal kiek
pavarges
c
Critical note: pavargęs ] vid ex err fl -es pro -ęs
pavarges
pavargęs
esu. 2 1/2 dienos sunkiai
11
fiziškai dirbau, – po nervų įtempimo dėl
rašinio.
rašinio.
n
Note: Balys Sruoga Būgiuose 1931 m. vasarą, rugpjūčio viduryje, baigė rašyti dramą Milžino paunksmė.
Bet
l fizinis
c
Critical note: fizinis ] cor f pro l
fizinis
darbas
12
manęs ne tik nenuramino, bet dar labiau prislėgė. Svirne
13
kartais visai vienas dirbau.
Sugriuvu
c
Critical note: Sugriūvu ] vid ex err u pro ū
Sugriuvu
Sugriūvu
su pilnu maišu – ir prasi-
14
deda isterika. Laimingiausias momentas – kai pareinu praustis,
15
čia ašarų nieks nematys. Bet tos naktys – naktys, kokios
16
jos baisiai sunkios!
17
Vakar,
ketvirtadienį –
c
Critical note: ketvirtadienį[,] ] p ver vid ex err om interp, p vid ex err si –
ketvirtadienį –
ketvirtadienį,
prieš pietus tiek svirne dirbau, apsi-
18
pilęs
c
Critical note: apsipylęs ] vid ex err i pro y
pilęs
pylęs
prakaitu, kad jau pietų valgyt
nebenorėjau,…
c
Critical note: nebenorėjau ] p vid ex err interp ,
nebenorėjau,…
nebenorėjau…
Po piet
c
Critical note: Popiet ] vid ex err dist
Po piet
Popiet
19
išvažiavau į Viekšnius. Čia radau du laiškučius nuo
Tavęs
c
Critical note: Tavęs[,] ] p vid ex err om interp
Tavęs
Tavęs,
n
Note: Išliko keli Baliui Sruogai adresuoti Vandos Sruogienės laiškai apie atmosferą Kaune ir rūpesčius prieš mokslo metų pradžią Kauno III valstybinėje gimnazijoje, kur ji dirbo istorijos mokytoja:
„Mano brangieji!
Gimnazijoj – gvoltas verda. Nemaloni mokslo metų pradžia. Lenkai boikotuoja, „Pochodnia“ visokiais grasinimais verčia mūsų mokinius išstot ir naujiems neleidžia laikyti. Lietuviai ateina paduot prašymą – koridoriuj kalba lenkiškai, tai nusispjauna, išsikolioja ir išeina. Baronas buvo padavęs į „Aidą“ informacinio turinio straipsnį – Gustainis neįdėjo. Mokytojai nustojo pamokų, pav. Makarskaitė, prancūzų kalba visai panaikinama – Šilingaitė išmesta, panaikinta buhalterija – tai gerai, bent Šmitas, tas didžiausias lenkas šovinistas, nesipainios.
Nemalonu. Kova ir tokia kvaila! Ten, kur Baronas taip gražiai vedė raminimo, taikos politiką!
Vakar egzaminavau, tuoj eisiu vėl. Andriui laišką nusiunčiau, bet neprisiskambinau. Grėbliauskas išvažiavęs. Krėvės yra, pakvietė mane šiam popiečiui. Buvau pas Vaclovus, paskui kinematografe drauge. Naujienų iš jų jokių nesužinojau, net apie bylą. Tik tiek, kad iki 15-to Tau, Baly, nereikia būt Kaune – Vaclovas žiūrėjo į taisykles. […]
Bučiuoju.
Neturiu laiko baigt –
Visus bučiuoju.
Van“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, 1931-08-26, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 2, nr. 4, l. 1r–v);
„Mano brangieji!
Ar pas jus lyja? Čia baisiai! Vis galvoju, ar suvežėt kviečius, ar vis tebėr desperacija…
Pas mus gimnazijoj vulkanas. Poryt posėdis – daug kas paaiškės. Vakar buvau egzaminuos pas save ir lenkų gimnazijoj. Pavargau, nieko dirbt negalėjau, nuėjau pas Šilkarskį pietų, paskui pas Krėvę, į egzaminus ir visą pavakarę praleidžiau pas Sotnikovaitę. Pas Krėvę buvo Baltrušaitis. Sakė, kad Andriaus žmona rengiasi į Rusiją, bet jis nepataria. Tau iš Baltrušaičio vėl „ko myli menkai“ ir linkėjimai. Krėvienė greit važiuos į Rusiją, Krėvė baisiai raukosi. Jie padarė puikią kelionę savo automobiliu. Iki 15-to tikrai Tavęs niekas nereikalauja, Krėvė sakė. Pas mus remonto klausimas kiek aiškėja: nutarėm grindų nešpakliuot, tik nudažyt, linoleumo nebus, tai greičiau padarys – 8-tą galėsit atvažiuoti. Praustuvas jau yra, elektra yra.
Šiandie gimnazijoj išsėdėjau iki pietų, paskui su Andriumi ir Vizgirda nuvažiavom į Kačerginę. Pirmininko automobiliu važiavom, mašina sunki, įklimpom, susirūpinom baisiausiai. Pas Olekienę papietavom ir atgal kartu su ja į Kauną. Jie jau įtaisė butą, antradienį keliasi. Išrašė iš užsienių meblius, viskas labai poniškai. Andrius turi plecių Aleksote – žmonos vardu, rodė man. Didelis, su sodu. Ji baisiai miela, bet kaip aš su Andrium blogai jaučiaus, net tau pasakyt nemoku. Jis daug prišnekėjo stebuklų Tave girdamas, stengėsi būt baisiai malonus, bet, kaip sau nori, aš prie jo nepriprantu. Varžo mane kaip niekas kitas pasaulyje. Dėkavojau jam už tave, už Zosę (nieko nepadarė!), bet nemėgstu aš jo ir netikiu jam.
Apie bylą mažai ką girdžiu, visi kalba tik patyliukais. Mano, kad V. išteisins, o dabar jo parodymai baisiai kompromituoja S. Todėl visi tyli.
Įsisukau iš karto į sūkurį, negaliu net su jumis kaip reikiant pakalbėt. O taip liūdna vienai namie, čia taip nejauku, visi daiktai sukrauti, o jau darbo daug.
Taip laukiu, kad greičiau atvažiuotumėt, taip noriu jau susitvarkyt!
Ryt – vėl egzaminai, bet jau bus ramiau.
Stipriai bučiuoju visus, šiandie dar nieko geresnio parašyt nesugebu. Kaip Daliuka, ar gera?
Bučiuoju ir myliu.
VanS.“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, iki 1931-09-15, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 1, nr. 6, l. 1r, 1v–2r).
20
tokius man mielus, brangius… Vėl man dvasioje visas per-
21
versmas.
Viktoras
Viktoras
n
Note: Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytojas, vienas pirmųjų Balio Sruogos dramos Milžino paunksmė fragmentų klausytojas.
žiurėjo,
c
Critical note: žiūrėjo ] vid ex err u pro ū
žiurėjo,
žiūrėjo,
kaip aš skaitau Tavo laiškus – ir išėjo,
22
Esą
c
Critical note: esą ] vid ex err E pro min
Esą
esą
– tiek metų vedę, o skaitai laišką – ir akys dega…
23
Mano galvoj – vėl velniava. Išėjom su juo į mišką už
24
upės.
Aš Jis
c
Critical note: Jis ] cor pro Aš
Jis
toks mielas ir širdingas. Matė jisai, kad mano
25
dušioje
c
Critical note: dūšioje ] vid ex err u pro ū
dušioje
dūšioje
visas pragaras. Tenai prie upės miške aš jam
26
skaičiau. Pradžioje jis niekaip nereagavo, – aš jam visai nieko
27
apie
sumanymą
sumanymą
n
Note: Istorinė kronika Milžino paunksmė „parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 252). „Ypač B. Sruogą nudžiugino, kad pirmasis klausytojas suvokė jo sumanymą parodyti Vytautą ne scenoje, bet per kitų personažų kalbas, reakciją, poelgius“ (Idem, in: Ibid., p. 253). Balys Sruoga tikėjosi pasisekimo konkurse: „Dėl ateinančios vasaros turiu šiokių tokių projektų, bet jie labai daug priklauso nuo to, kaip man pavyks mano darbas ir reikalas konkurse. Kaip man dabar atrodo, turėčiau laimėti, bet, žinoma, ką gali žinoti“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-08-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 270, l. 1v).
Vanda Sruogienė liudijo, kaip Balys Sruoga dirbo su kūriniu: „Vaclovas nuolat su manim tardavosi, kaip sulaikyt jį nuo feljetonų rašymo, kaip įtraukti į literatūros darbą. Jis labai tikėjo juo kaip poetu. Ilgai nieko negalėjom padaryti. Sąžiningai ruošdavosi paskaitoms, vertė teatrui operas ir kt., rašė rusų literatūros istoriją. Bet grožinės literatūros – nieko. Pagaliau jį daugiausia sukaupė darbas prie „Milžino pauksmės“.
Rašyti istorines dramas jis seniai norėjo. Toks Vilniaus mylėtojas – jis 1918 m. ten gyvendamas ir su Galaune draugaudamas, pažino visus jo kampelius, susižavėjo mūsų praeitimi. Kai aš rašiau Lietuvos istorijos vadovėlį ir atnešdavau namo šaltinius, kartu skaitydavom lotyniškus, vokiškus tekstus, interpretavom. Jis taip greit įsigilindavo į epochą, charakterius, įvykius, ko niekad nepasiekdavo istorikai specialistai po ilgų studijų… Man atrodydavo, kad jis kažkaip telepatijos keliu pajausdavo praeities herojus, epochos dvasią. O impulsą pradėt rašyt davė paskelbtasis V. D. metų konkursas. Buvo įdomu išbandyti savo jėgas, tam laikas pribrendo. Viliojo ir honoraras… noras įsigyti auto! Vaclovas pasiūlė jam temą (bendrai – apie Vytautą), pirmąją medžiagą, o kai B. įsitraukė į darbą, kildavo klausimų, ir Jonynas, ir Janulaitis, ir aš stengdavomės jam surasti reikalingą medžiagą. Jis skundėsi, kad jam sunku pinti fabulą, kad jis neturįs pakankamai vaizduotės. Bet tai netiesa. Gal istorines dramas ir lengviau rašyti, nes charakteriai bendrais bruožais jau yra, taip pat tikrieji įvykiai padeda vystyti fabulą. Kai „Milžino paunksmė“ pasirodė, daug kas sakė, kad Sruoga atidarė vartus į Vytauto laikotarpį, atgaivino praeitį. Vaclovas kurstė tą patį padaryti su sekančiais amžiais. Kad tik jo kūriniai būtų plačiau skaityti! Tuomet labai mažai kas susidomėjo. Vien jaunas elitas, keli senieji idealistai. Jam tas buvo skaudu. Kartą pasakė Krėvei: „Tave skaito gal 500 žmonių, o mane gal tik 50“. Nekalbėsiu jau apie nusivylimą negavus premijos ir lydėjusius pavydą, šmeižtus… Bet dirbo jis nepaprastu įsigilinimu ir visos savo esybės įtempimu. Kančia lydėjo, dažnai ir ekstazė“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, 1978-03-11, in: LLTI TS, l. 3r).
nepasakojau. Paskui – jis jau pradėjo rea-
28
guoti. Paskutiniame
paveiksle
c
Critical note: paveiksle[,] ] p ver vid ex err om interp
paveiksle
paveiksle,
sakė
c
Critical note: sakė[,] ] p ver vid ex err om interp
sakė
sakė,
a jau
c
Critical note: jau ] cor j pro a
jau
ašaros slinko.
29
Pradžioje jam netiko Jogaila. Paskum sako – Jogaila sužadina
30
gilios simpatijos
jausmą.
jausmą.
n
Note: „Kaip Sruogos kūriny susiformavo toks Jogailos paveikslas, gerokai skirtingas nuo istorinių šaltinių ir nuo vyraujančios jo, kaip žmogaus ir istorinės asmenybės, sampratos? Į tai galiu visai sąžiningai atsakyti. Naujojoje (mūsų laikų) istoriografijoje jau kito pažiūra į Jogailą kaip į krašto išdaviką. Abu su vyru daug skaitėm šaltinius: Vytauto laiškus, vokiečių kronikas, Dlugošą. Radom daug medžiagos, kuri mums sudarė aiškų vaizdą, kad Jogaila jautėsi svetimas Krokuvoje, apsisupęs tarnais – tik iš Lietuvos, kad lenkais nepasitikėjo, kad jie jį apgaudinėjo. Susidarė net įspūdis, kad jis geresnis lietuvis už Vytautą! Pvz., toks posakis Jogailos laiške Vytautui, kai šis per derybas su kryžiuočiais buvo linkęs jiems, kad ir laikinai, atiduoti Palangą: „jei atiduosi jiems Palangą, broli, verksi tu ir verksiu aš“. Neturiu dabar to teksto prieš akis, bet jį puikiai atsimenu, turbūt pažodžiui! Paskui derybos Lucke, jo pagalba Vytautui vainikuotis. Iš pirmųjų šaltinių mums susidarė psichologiniai pateisintas toks Jogailos vaizdas, kokį Sruoga atvaizdavo. Kai po 10 metų aplankėm jo sarkofagą Krokuvoje, vaizdo išraiška mums (kartu ir Krėvei) pateisino spėjimą. Beje, kai Sruogai susidarė toks Jogailos vaizdas, tarėmės su Jonynu. Jis puikiai pažinojo šaltinius ir pats buvo panašios nuomonės. Jis net statė Jogailą kaip politiką aukščiau už Vytautą, tik nenorėjo apie tai rašyti, nes mūsų visuomenė tam dar nebuvo paruošta. Ir Vaclovas B. su šia koncepcija sutiko. Jogailos nelaimingos vedybos, bendra politinė padėtis, epochos dvasia – viskas paremia ją. Kaip charakterį Sruoga prototipu paėmė savo tėvą, jo būdą kalbėt, „nusukt kalbą“. Karalius „užkurys“, be abejo, susidarė įtakoje mano pamotės traktavimo atvykus mums vasarot į Būgius. Niekad neduot pasijausti, kad ir jis ten šeimininkas. Kaimo žodžiais tariant, ir buvo jis – užkurys… Nepamirškim, kad Dlugošas pabrėžia, jog Jogailos sarkofagas darytas italų menininko dar jam gyvam esant ir kad jis buvęs visai toks, kaip atvaizduotas marmure. Juk tai seniausias autentiškas lietuvio atvaizdas! Kodėl Jogaila? Tą irgi puikiai atsimenu: Jonynas taip manė ir daug apie tai kalbėjo su Skardžium, kuris kalbą lygino, ir su A. Smetona, kuris skaitė rankraštį prieš atiduodant į spaudą, nes vyras jį laikė vienu geriausių stilistų Lietuvoje. Kiek prisimenu, ir per savo Lietuvos istorijos paskaitas Jonynas taip tą vardą kirčiavo. Sruogos intuicija istorinėms asmenybėms buvo nuostabi. Jonynas, gal ir Janulaitis, tikrai Vaclovas Bir. kalbėdavo, kad laikas reviduoti senas koncepcijas ir Jogailą nustot vadinti išdaviku – tai primityvus perėjimas. Politika visais laikais sukta, remiasi laiko aplinkybėmis. O dar dėl Sruogos intuicijos. Nebuvęs Krokuvoje, kai rašė „Milžino paunksmę“, o aprašė taip, lyg būtų su ja gerai pažįstamas. Tiesa, nemažai čia kalbėta ir su prof. Karsavinu. Juk jis ir tos dramos krikšto tėvas… Sruoga turėjo mintį – viskas vyksta Vytauto šešėly – Karsavinas pasiūlė žodį – paunksmė. Kaip šiandien atsimenu tą momentą – sėdėjom trise prie vakarienės. […] Įdomu, kad mudviem su Krėve Balio ir Jogailos bruožai atrodė panašūs. Todėl Jogailos portretą iš sarkofago laikau visad savo kambary įrėmuotą… Kartais kyla mintis – reinkarnacijos? Taip jau Sruoga buvo įsigyvenęs į tą savo sukurtą Jogailą!“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, 1978-07-08, in: LLTI TS, l. 1r, 2r).
Jam
mažiausia
c
Critical note: mažiausia[i] ] vid ex err ia pro iai
mažiausia
mažiausiai
patiko pirmas
31
veiksmas. Bendra
pastaba
c
Critical note: pastaba[,] ] p ver vid ex err om interp
pastaba
pastaba,
ką jis sakė – dažnai personažai
per-
c
Critical note: per [daug] ] vid ex err contr
per-
per
32
daug kalba – viską išdėsto, kas juose yra. Esą įdomiau, kai
33
lieka
nedasakyta.
nedasakyta.
n
Note: Balio Sruogos dramos Milžino paunksmė ankstyvas variantas (paprastu pieštuku taisytas rankraštis (p. 1–176), keliais prisėdimais rašytas, subraukytas juodraštis su pastabomis, kaip plėsti ir glaudinti tekstą (p. 322–799), žr. in: VUB RS, D 1201A) neišsiskyrė iš kitų XX a. pradžios istorinių pjesių – jam būdingas istorinių įvykių referavimas, retorinis pobūdis, „kurie panaikina natūralius žmogiškus santykius ir psichologinę personažų gyvybę“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 287). „Štai pirmasis Jogailos pasirodymas ankstyvajame kūrinio variante: „Jogaila. Sveiki, mano mieli ponai! – Co. Sveikas, šviesiausias karaliau! – Jogaila. Iki bendro posėdžio mums maža laiko beliko. Tai leiskite, ponai, tuojau pradėti pasitarimą. Aš norėčiau žinoti, mano ponai, jūsų mintį, ką man patarsite šioje sunkioje gyvenimo valandoj“ (cit. Balys Sruoga, Vytauto trauka, in: VUB RS, D 1201A, p. 455; Idem, in: Ibid.). Stilistinius ieškojimus liudija ir skirtingi autografų (ankstyvųjų rankraščių) pavadinimai: Vytauto trauka (žr. in: VUB RS, D 1201A), Vytauto žemės trauka (Vytauto našta?) (žr. in: VUB RS, f. 1, f. 591, p. 1–147). Tik mašinraštyje atsiranda galutinis istorinės kronikos pavadinimo variantas – Milžino paunksmė (žr. in: VUB RS, f. 1, E 416, p. 1–125).
Visai teisingai – aš su tuo sutinku. Dar reikia
34
spaust, kondensuoti, vyti lauk samprotavimus, palikt
35
pergyvenimus.
c
Critical note: pergyvenimus ] ins r
pergyvenimus.
pergyvenimus.
n
Note: Balys Sruoga, grįžęs po trumpo poilsio Palangoje, 1931 m. rugpjūčio pabaigoje nemažai laiko skyrė dramos Milžino paunksmė taisymams, buvo įsitraukęs į kūrinio teksto redagavimą, dėl to nenorėjo imtis kitų pašalinių reikalų: „Iš kur Urbšys ir Benari žino, kad aš dramą rašau? Tiesa, per vasarą aš ją parašiau, tiktai nenoriu, kad kol kas apie tai žinotų – mat rengiuosiu dalyvauti konkurse, kurį paskelbė V. Didž. komitetas. Dabar sėdžiu – perdirbinėju. Savaitei buvau Palangoje – pailsėti, nes nervai buvo nuėję iki paskutinio įkaitinimo laipsnio. Dabar vėl gerai, įsitraukiau į darbą…“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-08-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 270, l. 1v); „Vanda jau išvažiavo į Kauną. Aš dar sėdžiu Būgiuose – ir šlifuoju darbą. Išvažiuosiu tik apie rugsėjo 8–10 dieną. Kol kas gyvenu tuo darbu, nieko daugiau žinoti nenoriu ir gal todėl visas protestuoju prieš kiekvieną sumanymą, kas galėtų nuo jo atitraukti, ir išmislioju visokius argumentus, by tik atsikratyti“ (Idem, in: Ibid.).
Paskui jisai sako: visą laiką laukęs, kada čia
36
išeis Vytautas, o jo nėra. Visur esą jaučiama jo dvasia, kad
37
jis iš tolo veikia – o pats nepasirodo. Tai jam patikę. Tuomet
38
aš pasakiau jam, koks buvo pas mane
sumanymas,
c
Critical note: sumanymas ] p vid ex err interp ,
sumanymas,
sumanymas
39
ir kaip aš dėl jo bijojau.
Taip
c
Critical note: Taip[,] ] p ver vid ex err om interp
Taip
Taip,
jis sako, sumanymas pasiektas.
40
Ir
c
Critical note: Ir[,] ] p ver vid ex err om interp
Ir
Ir,
žinai ką, – aš pirmą kartą Viktorą tokį mačiau!
Jame
p
Physical note: [1r] //
Jame
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
41
nebeliko
pasigirimo
c
Critical note: pasigyrimo ] vid ex err sec i pro y
pasigirimo
pasigyrimo
tendencijos, – jeigu seniau jo kalbose aš
42
nuolat jausdavau norą mokyti, tai dabar
jis jo
c
Critical note: jo ] cor fl -o pro -is
jo
žodžiose
c
Critical note: žodži[u]ose ] vid ex err om u
žodžiose
žodžiuose
aš pagarbą išgirdau.
43
Tai mane taip sujaudino, kad aš iš naujo
pasiūtau.
c
Critical note: pasiutau ] vid ex err ū pro pri u
pasiūtau.
pasiutau.
Nervai
įsitepe,
c
Critical note: įsite[m]pė ] vid ex err om m, vid ex err e pro ė
įsitepe,
įsitempė,
44
kaip nežinau kas! Paskui
la ūpu
c
Critical note: ūpu ] cor pro vid la
ūpu
radau iš
Grebliausko
c
Critical note: Grėbliausko ] vid ex err e pro ė
Grebliausko
Grėbliausko
n
Note: „Grėbliauskas – agentas, iš kurio Balys pirko automobilį“ (Vandos Sruogienės pastaba).
laišką, kuriam
45
jis rašo
galis
c
Critical note: galįs ] vid ex err fl -is pro -įs
galis
galįs
atvažiuoti į
Bugius.
c
Critical note: Būgius ] u pro ū
Bugius.
Būgius.
Parašiau jam – tevažiuoja!
46
Ar tu pyksi ant manęs? Ar keiksi mane?
47
Sugrįžę su Viktoru iš miško – radom atvažiavusį iš Kauno
48
Vaclovą.
Vaclovą.
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956), kultūros istorikas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) teisės, bibliografijos ir knygos istorijos dėstytojas, bibliotekos ir Bibliografijos instituto direktorius. „Vaclovas buvo vienas iš artimesnių Balio draugų“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Užsodino prie
''cipčiko''.
„cipčiko“.
Grįžau apie 12 val. nakties namo
49
(tėvą
(tėvą
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Būgių ūkininkas, 1922–1933 m. Medemrodės girininkas.
buvau perspėjęs, kad apie tą laiką tegrįšiu). Pasirodo, tėvo
50
paštą užmiršau Viekšniuose! Tėvas pakvietė į savo kambarį, bet
51
maža šnekėjom. Šiandie iš ryto pasakojo
Klimai,
Klimai,
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė Būgiuose.
kad aš iš Viekšnių
52
grįžau
kaž koks
c
Critical note: kažkoks ] vid ex err dist
kaž koks
kažkoks
keistas… Jie įtarė,
as kad
c
Critical note: kad ] cor pro as
kad
aš girtas grįžau, bet
53
aš buvau gėręs tiktai… arbatos! Žinoma, užmigt negalėjau
54
iki 4 val. ryto. Šiandie atsikėliau 7 val. – visas sudaužytas.
55
Per dieną
galvas galva
c
Critical note: galva ] cor fl -a pro -as
galva
skauda,
temperatura
c
Critical note: temperatūra ] vid ex err u pro ū
temperatura
temperatūra
kiek pakilus, akys skauda.
56
Kaž kokia
c
Critical note: Kažkokia ] vid ex err dist
Kaž kokia
Kažkokia
pasiūtus
c
Critical note: pasiutus ] vid ex err ū pro u
pasiūtus
pasiutus
vėtra perėjo per dūšią! Jeigu tu būtum
57
buvus, – nieko panašaus nebūtų atsitikę. Iš peklos pas mane
58
atsirado toksai
pasiūtęs
c
Critical note: pasiutęs ] vid ex err ū pro u
pasiūtęs
pasiutęs
pasiilgimas!
59
Kaip baisiai būtų gera, jei rytoj tu atvažiuotum į
Bugius
c
Critical note: Būgius ] u pro ū
Bugius
Būgius
60
su
Grebliausu!
c
Critical note: Grėbliaus[k]u ] vid ex err e pro ė, vid ex err om k
Grebliausu!
Grėbliausku!
Sprogčiau iš džiaugsmo!
61
Kolkas
c
Critical note: Kol kas ] vid ex err dist
Kolkas
Kol kas
aš dar nesu tikras, kad
Grebliauskas
c
Critical note: Grėbliauskas ] vid ex err e pro ė
Grebliauskas
Grėbliauskas
atvažiuos.
62
Jeigu jis atvažiuotų, tai Kaunan mes su juo važiuotu-
63
mem
c
Critical note: [važiuotu]mėm ] vid ex err e pro ė
mem
mėm
pirmadienį – apie pietus
butumem
c
Critical note: būtumėm ] vid ex err u pro ū, vid ex err e pro ė
butumem
būtumėm
Kaune. Bet
64
jeigu jis neatvažiuos – tai iš čia išvažiuosim tik pirma-
65
dienio vakarą – antradienio rytą
busim
c
Critical note: būsim ] vid ex err u pro ū
busim
būsim
Kaune.
66
Nepyk Tu ant
manes
c
Critical note: manęs ] vid ex err fl -es pro -ęs
manes
manęs,
Vanduk, mano mylimas, mano
67
brangus, Vandukas mano!
68
Kaip baisiai būtų gera, kad Tu rytoj atvažiuotum!
69
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[,] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis,
Vandukeli!
c
Critical note: Vanduk[ė]li ] vid ex err e pro ė
Vandukeli!
Vandukėli!
Nors
c
Critical note: Nors ] ins r
Nors
dar
devintą
c
Critical note: devinta ] vid ex err fl -ą pro -a
devintą
devinta
valandą,
c
Critical note: valanda ] vid ex err fl -ą pro -a
valandą,
valanda,
70
bet aš jau eisiu į lovą – imsiu
''Arcanol''
„Arcanol“
ar aspirino.
71
Šaltis krečia. Slogos, ir galvą baisiai skauda.
72
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[,] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis,
Vanduk! Kad Tu tiktai žinotum, kaip
73
aš Tave myliu, – kas Tu man esi pasauly!
74
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[.] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis.
75
Tav Bol
c
Critical note: Tav Bol ] sign
Tav Bol
76
Penktadienis
p
Physical note: [2r] //
Penktadienis
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1931_vasara_3: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Mielas
M mano
mano
Vandukeli,
Vandukėli,
1
Mielas
M mano
c
Critical note: mano ] cor m pro cap
mano
Vandukeli,
c
Critical note: Vandukėli ] vid ex err e pro ė
Vandukeli,
Vandukėli,
2
Būk gera, Tu atleisk man už visas mano
glupstas glupstvas
c
Critical note: glupstvas ] cor vas pro as
glupstvas
ir visą
3
mano nesusivaldymą. Aš norėčiau būti geresnis dėl Tavęs,
4
kad šiuo tarpu pas mane nėra jėgų, –
ko
c
Critical note: ką ] vid ex err o pro ą
ko
ką
gi aš padarysiu!
5
Nežinau, kas su manim daros. Seniau, rodos, tavęs labai
6
labai pasiilgdavau, bet
kaž kaip
c
Critical note: kažkaip ] vid ex err dist
kaž kaip
kažkaip
vis dar ne taip būdavo. O dabar –
7
stačiai fizinė kančia. Ir toksai skausmas, kad aš jau nežinau,
8
kaip beištverti. Dieną
kankinuosiu,
c
Critical note: kankinuosiu ] p ver vid ex err interp ,
kankinuosiu,
kankinuosiu
ir naktį sapnuoju…
9
Aš seniau tikrai nežinojau, kas tu man esi!
10
Tiesa, aš iš viso gal kiek
pavarges
c
Critical note: pavargęs ] vid ex err fl -es pro -ęs
pavarges
pavargęs
esu. 2 1/2 dienos sunkiai
11
fiziškai dirbau, – po nervų įtempimo dėl
rašinio.
rašinio.
n
Note: Balys Sruoga Būgiuose 1931 m. vasarą, rugpjūčio viduryje, baigė rašyti dramą Milžino paunksmė.
Bet
l fizinis
c
Critical note: fizinis ] cor f pro l
fizinis
darbas
12
manęs ne tik nenuramino, bet dar labiau prislėgė. Svirne
13
kartais visai vienas dirbau.
Sugriuvu
c
Critical note: Sugriūvu ] vid ex err u pro ū
Sugriuvu
Sugriūvu
su pilnu maišu – ir prasi-
14
deda isterika. Laimingiausias momentas – kai pareinu praustis,
15
čia ašarų nieks nematys. Bet tos naktys – naktys, kokios
16
jos baisiai sunkios!
17
Vakar,
ketvirtadienį –
c
Critical note: ketvirtadienį[,] ] p ver vid ex err om interp, p vid ex err si –
ketvirtadienį –
ketvirtadienį,
prieš pietus tiek svirne dirbau, apsi-
18
pilęs
c
Critical note: apsipylęs ] vid ex err i pro y
pilęs
pylęs
prakaitu, kad jau pietų valgyt
nebenorėjau,…
c
Critical note: nebenorėjau ] p vid ex err interp ,
nebenorėjau,…
nebenorėjau…
Po piet
c
Critical note: Popiet ] vid ex err dist
Po piet
Popiet
19
išvažiavau į Viekšnius. Čia radau du laiškučius nuo
Tavęs
c
Critical note: Tavęs[,] ] p vid ex err om interp
Tavęs
Tavęs,
n
Note: Išliko keli Baliui Sruogai adresuoti Vandos Sruogienės laiškai apie atmosferą Kaune ir rūpesčius prieš mokslo metų pradžią Kauno III valstybinėje gimnazijoje, kur ji dirbo istorijos mokytoja:
„Mano brangieji!
Gimnazijoj – gvoltas verda. Nemaloni mokslo metų pradžia. Lenkai boikotuoja, „Pochodnia“ visokiais grasinimais verčia mūsų mokinius išstot ir naujiems neleidžia laikyti. Lietuviai ateina paduot prašymą – koridoriuj kalba lenkiškai, tai nusispjauna, išsikolioja ir išeina. Baronas buvo padavęs į „Aidą“ informacinio turinio straipsnį – Gustainis neįdėjo. Mokytojai nustojo pamokų, pav. Makarskaitė, prancūzų kalba visai panaikinama – Šilingaitė išmesta, panaikinta buhalterija – tai gerai, bent Šmitas, tas didžiausias lenkas šovinistas, nesipainios.
Nemalonu. Kova ir tokia kvaila! Ten, kur Baronas taip gražiai vedė raminimo, taikos politiką!
Vakar egzaminavau, tuoj eisiu vėl. Andriui laišką nusiunčiau, bet neprisiskambinau. Grėbliauskas išvažiavęs. Krėvės yra, pakvietė mane šiam popiečiui. Buvau pas Vaclovus, paskui kinematografe drauge. Naujienų iš jų jokių nesužinojau, net apie bylą. Tik tiek, kad iki 15-to Tau, Baly, nereikia būt Kaune – Vaclovas žiūrėjo į taisykles. […]
Bučiuoju.
Neturiu laiko baigt –
Visus bučiuoju.
Van“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, 1931-08-26, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 2, nr. 4, l. 1r–v);
„Mano brangieji!
Ar pas jus lyja? Čia baisiai! Vis galvoju, ar suvežėt kviečius, ar vis tebėr desperacija…
Pas mus gimnazijoj vulkanas. Poryt posėdis – daug kas paaiškės. Vakar buvau egzaminuos pas save ir lenkų gimnazijoj. Pavargau, nieko dirbt negalėjau, nuėjau pas Šilkarskį pietų, paskui pas Krėvę, į egzaminus ir visą pavakarę praleidžiau pas Sotnikovaitę. Pas Krėvę buvo Baltrušaitis. Sakė, kad Andriaus žmona rengiasi į Rusiją, bet jis nepataria. Tau iš Baltrušaičio vėl „ko myli menkai“ ir linkėjimai. Krėvienė greit važiuos į Rusiją, Krėvė baisiai raukosi. Jie padarė puikią kelionę savo automobiliu. Iki 15-to tikrai Tavęs niekas nereikalauja, Krėvė sakė. Pas mus remonto klausimas kiek aiškėja: nutarėm grindų nešpakliuot, tik nudažyt, linoleumo nebus, tai greičiau padarys – 8-tą galėsit atvažiuoti. Praustuvas jau yra, elektra yra.
Šiandie gimnazijoj išsėdėjau iki pietų, paskui su Andriumi ir Vizgirda nuvažiavom į Kačerginę. Pirmininko automobiliu važiavom, mašina sunki, įklimpom, susirūpinom baisiausiai. Pas Olekienę papietavom ir atgal kartu su ja į Kauną. Jie jau įtaisė butą, antradienį keliasi. Išrašė iš užsienių meblius, viskas labai poniškai. Andrius turi plecių Aleksote – žmonos vardu, rodė man. Didelis, su sodu. Ji baisiai miela, bet kaip aš su Andrium blogai jaučiaus, net tau pasakyt nemoku. Jis daug prišnekėjo stebuklų Tave girdamas, stengėsi būt baisiai malonus, bet, kaip sau nori, aš prie jo nepriprantu. Varžo mane kaip niekas kitas pasaulyje. Dėkavojau jam už tave, už Zosę (nieko nepadarė!), bet nemėgstu aš jo ir netikiu jam.
Apie bylą mažai ką girdžiu, visi kalba tik patyliukais. Mano, kad V. išteisins, o dabar jo parodymai baisiai kompromituoja S. Todėl visi tyli.
Įsisukau iš karto į sūkurį, negaliu net su jumis kaip reikiant pakalbėt. O taip liūdna vienai namie, čia taip nejauku, visi daiktai sukrauti, o jau darbo daug.
Taip laukiu, kad greičiau atvažiuotumėt, taip noriu jau susitvarkyt!
Ryt – vėl egzaminai, bet jau bus ramiau.
Stipriai bučiuoju visus, šiandie dar nieko geresnio parašyt nesugebu. Kaip Daliuka, ar gera?
Bučiuoju ir myliu.
VanS.“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, iki 1931-09-15, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 1, nr. 6, l. 1r, 1v–2r).
20
tokius man mielus, brangius… Vėl man dvasioje visas per-
21
versmas.
Viktoras
Viktoras
n
Note: Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytojas, vienas pirmųjų Balio Sruogos dramos Milžino paunksmė fragmentų klausytojas.
žiurėjo,
c
Critical note: žiūrėjo ] vid ex err u pro ū
žiurėjo,
žiūrėjo,
kaip aš skaitau Tavo laiškus – ir išėjo,
22
Esą
c
Critical note: esą ] vid ex err E pro min
Esą
esą
– tiek metų vedę, o skaitai laišką – ir akys dega…
23
Mano galvoj – vėl velniava. Išėjom su juo į mišką už
24
upės.
Aš Jis
c
Critical note: Jis ] cor pro Aš
Jis
toks mielas ir širdingas. Matė jisai, kad mano
25
dušioje
c
Critical note: dūšioje ] vid ex err u pro ū
dušioje
dūšioje
visas pragaras. Tenai prie upės miške aš jam
26
skaičiau. Pradžioje jis niekaip nereagavo, – aš jam visai nieko
27
apie
sumanymą
sumanymą
n
Note: Istorinė kronika Milžino paunksmė „parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 252). „Ypač B. Sruogą nudžiugino, kad pirmasis klausytojas suvokė jo sumanymą parodyti Vytautą ne scenoje, bet per kitų personažų kalbas, reakciją, poelgius“ (Idem, in: Ibid., p. 253). Balys Sruoga tikėjosi pasisekimo konkurse: „Dėl ateinančios vasaros turiu šiokių tokių projektų, bet jie labai daug priklauso nuo to, kaip man pavyks mano darbas ir reikalas konkurse. Kaip man dabar atrodo, turėčiau laimėti, bet, žinoma, ką gali žinoti“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-08-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 270, l. 1v).
Vanda Sruogienė liudijo, kaip Balys Sruoga dirbo su kūriniu: „Vaclovas nuolat su manim tardavosi, kaip sulaikyt jį nuo feljetonų rašymo, kaip įtraukti į literatūros darbą. Jis labai tikėjo juo kaip poetu. Ilgai nieko negalėjom padaryti. Sąžiningai ruošdavosi paskaitoms, vertė teatrui operas ir kt., rašė rusų literatūros istoriją. Bet grožinės literatūros – nieko. Pagaliau jį daugiausia sukaupė darbas prie „Milžino pauksmės“.
Rašyti istorines dramas jis seniai norėjo. Toks Vilniaus mylėtojas – jis 1918 m. ten gyvendamas ir su Galaune draugaudamas, pažino visus jo kampelius, susižavėjo mūsų praeitimi. Kai aš rašiau Lietuvos istorijos vadovėlį ir atnešdavau namo šaltinius, kartu skaitydavom lotyniškus, vokiškus tekstus, interpretavom. Jis taip greit įsigilindavo į epochą, charakterius, įvykius, ko niekad nepasiekdavo istorikai specialistai po ilgų studijų… Man atrodydavo, kad jis kažkaip telepatijos keliu pajausdavo praeities herojus, epochos dvasią. O impulsą pradėt rašyt davė paskelbtasis V. D. metų konkursas. Buvo įdomu išbandyti savo jėgas, tam laikas pribrendo. Viliojo ir honoraras… noras įsigyti auto! Vaclovas pasiūlė jam temą (bendrai – apie Vytautą), pirmąją medžiagą, o kai B. įsitraukė į darbą, kildavo klausimų, ir Jonynas, ir Janulaitis, ir aš stengdavomės jam surasti reikalingą medžiagą. Jis skundėsi, kad jam sunku pinti fabulą, kad jis neturįs pakankamai vaizduotės. Bet tai netiesa. Gal istorines dramas ir lengviau rašyti, nes charakteriai bendrais bruožais jau yra, taip pat tikrieji įvykiai padeda vystyti fabulą. Kai „Milžino paunksmė“ pasirodė, daug kas sakė, kad Sruoga atidarė vartus į Vytauto laikotarpį, atgaivino praeitį. Vaclovas kurstė tą patį padaryti su sekančiais amžiais. Kad tik jo kūriniai būtų plačiau skaityti! Tuomet labai mažai kas susidomėjo. Vien jaunas elitas, keli senieji idealistai. Jam tas buvo skaudu. Kartą pasakė Krėvei: „Tave skaito gal 500 žmonių, o mane gal tik 50“. Nekalbėsiu jau apie nusivylimą negavus premijos ir lydėjusius pavydą, šmeižtus… Bet dirbo jis nepaprastu įsigilinimu ir visos savo esybės įtempimu. Kančia lydėjo, dažnai ir ekstazė“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, 1978-03-11, in: LLTI TS, l. 3r).
nepasakojau. Paskui – jis jau pradėjo rea-
28
guoti. Paskutiniame
paveiksle
c
Critical note: paveiksle[,] ] p ver vid ex err om interp
paveiksle
paveiksle,
sakė
c
Critical note: sakė[,] ] p ver vid ex err om interp
sakė
sakė,
a jau
c
Critical note: jau ] cor j pro a
jau
ašaros slinko.
29
Pradžioje jam netiko Jogaila. Paskum sako – Jogaila sužadina
30
gilios simpatijos
jausmą.
jausmą.
n
Note: „Kaip Sruogos kūriny susiformavo toks Jogailos paveikslas, gerokai skirtingas nuo istorinių šaltinių ir nuo vyraujančios jo, kaip žmogaus ir istorinės asmenybės, sampratos? Į tai galiu visai sąžiningai atsakyti. Naujojoje (mūsų laikų) istoriografijoje jau kito pažiūra į Jogailą kaip į krašto išdaviką. Abu su vyru daug skaitėm šaltinius: Vytauto laiškus, vokiečių kronikas, Dlugošą. Radom daug medžiagos, kuri mums sudarė aiškų vaizdą, kad Jogaila jautėsi svetimas Krokuvoje, apsisupęs tarnais – tik iš Lietuvos, kad lenkais nepasitikėjo, kad jie jį apgaudinėjo. Susidarė net įspūdis, kad jis geresnis lietuvis už Vytautą! Pvz., toks posakis Jogailos laiške Vytautui, kai šis per derybas su kryžiuočiais buvo linkęs jiems, kad ir laikinai, atiduoti Palangą: „jei atiduosi jiems Palangą, broli, verksi tu ir verksiu aš“. Neturiu dabar to teksto prieš akis, bet jį puikiai atsimenu, turbūt pažodžiui! Paskui derybos Lucke, jo pagalba Vytautui vainikuotis. Iš pirmųjų šaltinių mums susidarė psichologiniai pateisintas toks Jogailos vaizdas, kokį Sruoga atvaizdavo. Kai po 10 metų aplankėm jo sarkofagą Krokuvoje, vaizdo išraiška mums (kartu ir Krėvei) pateisino spėjimą. Beje, kai Sruogai susidarė toks Jogailos vaizdas, tarėmės su Jonynu. Jis puikiai pažinojo šaltinius ir pats buvo panašios nuomonės. Jis net statė Jogailą kaip politiką aukščiau už Vytautą, tik nenorėjo apie tai rašyti, nes mūsų visuomenė tam dar nebuvo paruošta. Ir Vaclovas B. su šia koncepcija sutiko. Jogailos nelaimingos vedybos, bendra politinė padėtis, epochos dvasia – viskas paremia ją. Kaip charakterį Sruoga prototipu paėmė savo tėvą, jo būdą kalbėt, „nusukt kalbą“. Karalius „užkurys“, be abejo, susidarė įtakoje mano pamotės traktavimo atvykus mums vasarot į Būgius. Niekad neduot pasijausti, kad ir jis ten šeimininkas. Kaimo žodžiais tariant, ir buvo jis – užkurys… Nepamirškim, kad Dlugošas pabrėžia, jog Jogailos sarkofagas darytas italų menininko dar jam gyvam esant ir kad jis buvęs visai toks, kaip atvaizduotas marmure. Juk tai seniausias autentiškas lietuvio atvaizdas! Kodėl Jogaila? Tą irgi puikiai atsimenu: Jonynas taip manė ir daug apie tai kalbėjo su Skardžium, kuris kalbą lygino, ir su A. Smetona, kuris skaitė rankraštį prieš atiduodant į spaudą, nes vyras jį laikė vienu geriausių stilistų Lietuvoje. Kiek prisimenu, ir per savo Lietuvos istorijos paskaitas Jonynas taip tą vardą kirčiavo. Sruogos intuicija istorinėms asmenybėms buvo nuostabi. Jonynas, gal ir Janulaitis, tikrai Vaclovas Bir. kalbėdavo, kad laikas reviduoti senas koncepcijas ir Jogailą nustot vadinti išdaviku – tai primityvus perėjimas. Politika visais laikais sukta, remiasi laiko aplinkybėmis. O dar dėl Sruogos intuicijos. Nebuvęs Krokuvoje, kai rašė „Milžino paunksmę“, o aprašė taip, lyg būtų su ja gerai pažįstamas. Tiesa, nemažai čia kalbėta ir su prof. Karsavinu. Juk jis ir tos dramos krikšto tėvas… Sruoga turėjo mintį – viskas vyksta Vytauto šešėly – Karsavinas pasiūlė žodį – paunksmė. Kaip šiandien atsimenu tą momentą – sėdėjom trise prie vakarienės. […] Įdomu, kad mudviem su Krėve Balio ir Jogailos bruožai atrodė panašūs. Todėl Jogailos portretą iš sarkofago laikau visad savo kambary įrėmuotą… Kartais kyla mintis – reinkarnacijos? Taip jau Sruoga buvo įsigyvenęs į tą savo sukurtą Jogailą!“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, 1978-07-08, in: LLTI TS, l. 1r, 2r).
Jam
mažiausia
c
Critical note: mažiausia[i] ] vid ex err ia pro iai
mažiausia
mažiausiai
patiko pirmas
31
veiksmas. Bendra
pastaba
c
Critical note: pastaba[,] ] p ver vid ex err om interp
pastaba
pastaba,
ką jis sakė – dažnai personažai
per-
c
Critical note: per [daug] ] vid ex err contr
per-
per
32
daug kalba – viską išdėsto, kas juose yra. Esą įdomiau, kai
33
lieka
nedasakyta.
nedasakyta.
n
Note: Balio Sruogos dramos Milžino paunksmė ankstyvas variantas (paprastu pieštuku taisytas rankraštis (p. 1–176), keliais prisėdimais rašytas, subraukytas juodraštis su pastabomis, kaip plėsti ir glaudinti tekstą (p. 322–799), žr. in: VUB RS, D 1201A) neišsiskyrė iš kitų XX a. pradžios istorinių pjesių – jam būdingas istorinių įvykių referavimas, retorinis pobūdis, „kurie panaikina natūralius žmogiškus santykius ir psichologinę personažų gyvybę“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 287). „Štai pirmasis Jogailos pasirodymas ankstyvajame kūrinio variante: „Jogaila. Sveiki, mano mieli ponai! – Co. Sveikas, šviesiausias karaliau! – Jogaila. Iki bendro posėdžio mums maža laiko beliko. Tai leiskite, ponai, tuojau pradėti pasitarimą. Aš norėčiau žinoti, mano ponai, jūsų mintį, ką man patarsite šioje sunkioje gyvenimo valandoj“ (cit. Balys Sruoga, Vytauto trauka, in: VUB RS, D 1201A, p. 455; Idem, in: Ibid.). Stilistinius ieškojimus liudija ir skirtingi autografų (ankstyvųjų rankraščių) pavadinimai: Vytauto trauka (žr. in: VUB RS, D 1201A), Vytauto žemės trauka (Vytauto našta?) (žr. in: VUB RS, f. 1, f. 591, p. 1–147). Tik mašinraštyje atsiranda galutinis istorinės kronikos pavadinimo variantas – Milžino paunksmė (žr. in: VUB RS, f. 1, E 416, p. 1–125).
Visai teisingai – aš su tuo sutinku. Dar reikia
34
spaust, kondensuoti, vyti lauk samprotavimus, palikt
35
pergyvenimus.
c
Critical note: pergyvenimus ] ins r
pergyvenimus.
pergyvenimus.
n
Note: Balys Sruoga, grįžęs po trumpo poilsio Palangoje, 1931 m. rugpjūčio pabaigoje nemažai laiko skyrė dramos Milžino paunksmė taisymams, buvo įsitraukęs į kūrinio teksto redagavimą, dėl to nenorėjo imtis kitų pašalinių reikalų: „Iš kur Urbšys ir Benari žino, kad aš dramą rašau? Tiesa, per vasarą aš ją parašiau, tiktai nenoriu, kad kol kas apie tai žinotų – mat rengiuosiu dalyvauti konkurse, kurį paskelbė V. Didž. komitetas. Dabar sėdžiu – perdirbinėju. Savaitei buvau Palangoje – pailsėti, nes nervai buvo nuėję iki paskutinio įkaitinimo laipsnio. Dabar vėl gerai, įsitraukiau į darbą…“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-08-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 270, l. 1v); „Vanda jau išvažiavo į Kauną. Aš dar sėdžiu Būgiuose – ir šlifuoju darbą. Išvažiuosiu tik apie rugsėjo 8–10 dieną. Kol kas gyvenu tuo darbu, nieko daugiau žinoti nenoriu ir gal todėl visas protestuoju prieš kiekvieną sumanymą, kas galėtų nuo jo atitraukti, ir išmislioju visokius argumentus, by tik atsikratyti“ (Idem, in: Ibid.).
Paskui jisai sako: visą laiką laukęs, kada čia
36
išeis Vytautas, o jo nėra. Visur esą jaučiama jo dvasia, kad
37
jis iš tolo veikia – o pats nepasirodo. Tai jam patikę. Tuomet
38
aš pasakiau jam, koks buvo pas mane
sumanymas,
c
Critical note: sumanymas ] p vid ex err interp ,
sumanymas,
sumanymas
39
ir kaip aš dėl jo bijojau.
Taip
c
Critical note: Taip[,] ] p ver vid ex err om interp
Taip
Taip,
jis sako, sumanymas pasiektas.
40
Ir
c
Critical note: Ir[,] ] p ver vid ex err om interp
Ir
Ir,
žinai ką, – aš pirmą kartą Viktorą tokį mačiau!
Jame
p
Physical note: [1r] //
Jame
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
41
nebeliko
pasigirimo
c
Critical note: pasigyrimo ] vid ex err sec i pro y
pasigirimo
pasigyrimo
tendencijos, – jeigu seniau jo kalbose aš
42
nuolat jausdavau norą mokyti, tai dabar
jis jo
c
Critical note: jo ] cor fl -o pro -is
jo
žodžiose
c
Critical note: žodži[u]ose ] vid ex err om u
žodžiose
žodžiuose
aš pagarbą išgirdau.
43
Tai mane taip sujaudino, kad aš iš naujo
pasiūtau.
c
Critical note: pasiutau ] vid ex err ū pro pri u
pasiūtau.
pasiutau.
Nervai
įsitepe,
c
Critical note: įsite[m]pė ] vid ex err om m, vid ex err e pro ė
įsitepe,
įsitempė,
44
kaip nežinau kas! Paskui
la ūpu
c
Critical note: ūpu ] cor pro vid la
ūpu
radau iš
Grebliausko
c
Critical note: Grėbliausko ] vid ex err e pro ė
Grebliausko
Grėbliausko
n
Note: „Grėbliauskas – agentas, iš kurio Balys pirko automobilį“ (Vandos Sruogienės pastaba).
laišką, kuriam
45
jis rašo
galis
c
Critical note: galįs ] vid ex err fl -is pro -įs
galis
galįs
atvažiuoti į
Bugius.
c
Critical note: Būgius ] u pro ū
Bugius.
Būgius.
Parašiau jam – tevažiuoja!
46
Ar tu pyksi ant manęs? Ar keiksi mane?
47
Sugrįžę su Viktoru iš miško – radom atvažiavusį iš Kauno
48
Vaclovą.
Vaclovą.
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956), kultūros istorikas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) teisės, bibliografijos ir knygos istorijos dėstytojas, bibliotekos ir Bibliografijos instituto direktorius. „Vaclovas buvo vienas iš artimesnių Balio draugų“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Užsodino prie
''cipčiko''.
„cipčiko“.
Grįžau apie 12 val. nakties namo
49
(tėvą
(tėvą
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Būgių ūkininkas, 1922–1933 m. Medemrodės girininkas.
buvau perspėjęs, kad apie tą laiką tegrįšiu). Pasirodo, tėvo
50
paštą užmiršau Viekšniuose! Tėvas pakvietė į savo kambarį, bet
51
maža šnekėjom. Šiandie iš ryto pasakojo
Klimai,
Klimai,
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė Būgiuose.
kad aš iš Viekšnių
52
grįžau
kaž koks
c
Critical note: kažkoks ] vid ex err dist
kaž koks
kažkoks
keistas… Jie įtarė,
as kad
c
Critical note: kad ] cor pro as
kad
aš girtas grįžau, bet
53
aš buvau gėręs tiktai… arbatos! Žinoma, užmigt negalėjau
54
iki 4 val. ryto. Šiandie atsikėliau 7 val. – visas sudaužytas.
55
Per dieną
galvas galva
c
Critical note: galva ] cor fl -a pro -as
galva
skauda,
temperatura
c
Critical note: temperatūra ] vid ex err u pro ū
temperatura
temperatūra
kiek pakilus, akys skauda.
56
Kaž kokia
c
Critical note: Kažkokia ] vid ex err dist
Kaž kokia
Kažkokia
pasiūtus
c
Critical note: pasiutus ] vid ex err ū pro u
pasiūtus
pasiutus
vėtra perėjo per dūšią! Jeigu tu būtum
57
buvus, – nieko panašaus nebūtų atsitikę. Iš peklos pas mane
58
atsirado toksai
pasiūtęs
c
Critical note: pasiutęs ] vid ex err ū pro u
pasiūtęs
pasiutęs
pasiilgimas!
59
Kaip baisiai būtų gera, jei rytoj tu atvažiuotum į
Bugius
c
Critical note: Būgius ] u pro ū
Bugius
Būgius
60
su
Grebliausu!
c
Critical note: Grėbliaus[k]u ] vid ex err e pro ė, vid ex err om k
Grebliausu!
Grėbliausku!
Sprogčiau iš džiaugsmo!
61
Kolkas
c
Critical note: Kol kas ] vid ex err dist
Kolkas
Kol kas
aš dar nesu tikras, kad
Grebliauskas
c
Critical note: Grėbliauskas ] vid ex err e pro ė
Grebliauskas
Grėbliauskas
atvažiuos.
62
Jeigu jis atvažiuotų, tai Kaunan mes su juo važiuotu-
63
mem
c
Critical note: [važiuotu]mėm ] vid ex err e pro ė
mem
mėm
pirmadienį – apie pietus
butumem
c
Critical note: būtumėm ] vid ex err u pro ū, vid ex err e pro ė
butumem
būtumėm
Kaune. Bet
64
jeigu jis neatvažiuos – tai iš čia išvažiuosim tik pirma-
65
dienio vakarą – antradienio rytą
busim
c
Critical note: būsim ] vid ex err u pro ū
busim
būsim
Kaune.
66
Nepyk Tu ant
manes
c
Critical note: manęs ] vid ex err fl -es pro -ęs
manes
manęs,
Vanduk, mano mylimas, mano
67
brangus, Vandukas mano!
68
Kaip baisiai būtų gera, kad Tu rytoj atvažiuotum!
69
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[,] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis,
Vandukeli!
c
Critical note: Vanduk[ė]li ] vid ex err e pro ė
Vandukeli!
Vandukėli!
Nors
c
Critical note: Nors ] ins r
Nors
dar
devintą
c
Critical note: devinta ] vid ex err fl -ą pro -a
devintą
devinta
valandą,
c
Critical note: valanda ] vid ex err fl -ą pro -a
valandą,
valanda,
70
bet aš jau eisiu į lovą – imsiu
''Arcanol''
„Arcanol“
ar aspirino.
71
Šaltis krečia. Slogos, ir galvą baisiai skauda.
72
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[,] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis,
Vanduk! Kad Tu tiktai žinotum, kaip
73
aš Tave myliu, – kas Tu man esi pasauly!
74
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[.] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis.
75
Tav Bol
c
Critical note: Tav Bol ] sign
Tav Bol
76
Penktadienis
p
Physical note: [2r] //
Penktadienis
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1931_vasara_3: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Mielas
M mano
mano
Vandukeli,
Vandukėli,
1
Mielas
M mano
c
Critical note: mano ] cor m pro cap
mano
Vandukeli,
c
Critical note: Vandukėli ] vid ex err e pro ė
Vandukeli,
Vandukėli,
2
Būk gera, Tu atleisk man už visas mano
glupstas glupstvas
c
Critical note: glupstvas ] cor vas pro as
glupstvas
ir visą
3
mano nesusivaldymą. Aš norėčiau būti geresnis dėl Tavęs,
4
kad šiuo tarpu pas mane nėra jėgų, –
ko
c
Critical note: ką ] vid ex err o pro ą
ko
ką
gi aš padarysiu!
5
Nežinau, kas su manim daros. Seniau, rodos, tavęs labai
6
labai pasiilgdavau, bet
kaž kaip
c
Critical note: kažkaip ] vid ex err dist
kaž kaip
kažkaip
vis dar ne taip būdavo. O dabar –
7
stačiai fizinė kančia. Ir toksai skausmas, kad aš jau nežinau,
8
kaip beištverti. Dieną
kankinuosiu,
c
Critical note: kankinuosiu ] p ver vid ex err interp ,
kankinuosiu,
kankinuosiu
ir naktį sapnuoju…
9
Aš seniau tikrai nežinojau, kas tu man esi!
10
Tiesa, aš iš viso gal kiek
pavarges
c
Critical note: pavargęs ] vid ex err fl -es pro -ęs
pavarges
pavargęs
esu. 2 1/2 dienos sunkiai
11
fiziškai dirbau, – po nervų įtempimo dėl
rašinio.
rašinio.
n
Note: Balys Sruoga Būgiuose 1931 m. vasarą, rugpjūčio viduryje, baigė rašyti dramą Milžino paunksmė.
Bet
l fizinis
c
Critical note: fizinis ] cor f pro l
fizinis
darbas
12
manęs ne tik nenuramino, bet dar labiau prislėgė. Svirne
13
kartais visai vienas dirbau.
Sugriuvu
c
Critical note: Sugriūvu ] vid ex err u pro ū
Sugriuvu
Sugriūvu
su pilnu maišu – ir prasi-
14
deda isterika. Laimingiausias momentas – kai pareinu praustis,
15
čia ašarų nieks nematys. Bet tos naktys – naktys, kokios
16
jos baisiai sunkios!
17
Vakar,
ketvirtadienį –
c
Critical note: ketvirtadienį[,] ] p ver vid ex err om interp, p vid ex err si –
ketvirtadienį –
ketvirtadienį,
prieš pietus tiek svirne dirbau, apsi-
18
pilęs
c
Critical note: apsipylęs ] vid ex err i pro y
pilęs
pylęs
prakaitu, kad jau pietų valgyt
nebenorėjau,…
c
Critical note: nebenorėjau ] p vid ex err interp ,
nebenorėjau,…
nebenorėjau…
Po piet
c
Critical note: Popiet ] vid ex err dist
Po piet
Popiet
19
išvažiavau į Viekšnius. Čia radau du laiškučius nuo
Tavęs
c
Critical note: Tavęs[,] ] p vid ex err om interp
Tavęs
Tavęs,
n
Note: Išliko keli Baliui Sruogai adresuoti Vandos Sruogienės laiškai apie atmosferą Kaune ir rūpesčius prieš mokslo metų pradžią Kauno III valstybinėje gimnazijoje, kur ji dirbo istorijos mokytoja:
„Mano brangieji!
Gimnazijoj – gvoltas verda. Nemaloni mokslo metų pradžia. Lenkai boikotuoja, „Pochodnia“ visokiais grasinimais verčia mūsų mokinius išstot ir naujiems neleidžia laikyti. Lietuviai ateina paduot prašymą – koridoriuj kalba lenkiškai, tai nusispjauna, išsikolioja ir išeina. Baronas buvo padavęs į „Aidą“ informacinio turinio straipsnį – Gustainis neįdėjo. Mokytojai nustojo pamokų, pav. Makarskaitė, prancūzų kalba visai panaikinama – Šilingaitė išmesta, panaikinta buhalterija – tai gerai, bent Šmitas, tas didžiausias lenkas šovinistas, nesipainios.
Nemalonu. Kova ir tokia kvaila! Ten, kur Baronas taip gražiai vedė raminimo, taikos politiką!
Vakar egzaminavau, tuoj eisiu vėl. Andriui laišką nusiunčiau, bet neprisiskambinau. Grėbliauskas išvažiavęs. Krėvės yra, pakvietė mane šiam popiečiui. Buvau pas Vaclovus, paskui kinematografe drauge. Naujienų iš jų jokių nesužinojau, net apie bylą. Tik tiek, kad iki 15-to Tau, Baly, nereikia būt Kaune – Vaclovas žiūrėjo į taisykles. […]
Bučiuoju.
Neturiu laiko baigt –
Visus bučiuoju.
Van“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, 1931-08-26, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 2, nr. 4, l. 1r–v);
„Mano brangieji!
Ar pas jus lyja? Čia baisiai! Vis galvoju, ar suvežėt kviečius, ar vis tebėr desperacija…
Pas mus gimnazijoj vulkanas. Poryt posėdis – daug kas paaiškės. Vakar buvau egzaminuos pas save ir lenkų gimnazijoj. Pavargau, nieko dirbt negalėjau, nuėjau pas Šilkarskį pietų, paskui pas Krėvę, į egzaminus ir visą pavakarę praleidžiau pas Sotnikovaitę. Pas Krėvę buvo Baltrušaitis. Sakė, kad Andriaus žmona rengiasi į Rusiją, bet jis nepataria. Tau iš Baltrušaičio vėl „ko myli menkai“ ir linkėjimai. Krėvienė greit važiuos į Rusiją, Krėvė baisiai raukosi. Jie padarė puikią kelionę savo automobiliu. Iki 15-to tikrai Tavęs niekas nereikalauja, Krėvė sakė. Pas mus remonto klausimas kiek aiškėja: nutarėm grindų nešpakliuot, tik nudažyt, linoleumo nebus, tai greičiau padarys – 8-tą galėsit atvažiuoti. Praustuvas jau yra, elektra yra.
Šiandie gimnazijoj išsėdėjau iki pietų, paskui su Andriumi ir Vizgirda nuvažiavom į Kačerginę. Pirmininko automobiliu važiavom, mašina sunki, įklimpom, susirūpinom baisiausiai. Pas Olekienę papietavom ir atgal kartu su ja į Kauną. Jie jau įtaisė butą, antradienį keliasi. Išrašė iš užsienių meblius, viskas labai poniškai. Andrius turi plecių Aleksote – žmonos vardu, rodė man. Didelis, su sodu. Ji baisiai miela, bet kaip aš su Andrium blogai jaučiaus, net tau pasakyt nemoku. Jis daug prišnekėjo stebuklų Tave girdamas, stengėsi būt baisiai malonus, bet, kaip sau nori, aš prie jo nepriprantu. Varžo mane kaip niekas kitas pasaulyje. Dėkavojau jam už tave, už Zosę (nieko nepadarė!), bet nemėgstu aš jo ir netikiu jam.
Apie bylą mažai ką girdžiu, visi kalba tik patyliukais. Mano, kad V. išteisins, o dabar jo parodymai baisiai kompromituoja S. Todėl visi tyli.
Įsisukau iš karto į sūkurį, negaliu net su jumis kaip reikiant pakalbėt. O taip liūdna vienai namie, čia taip nejauku, visi daiktai sukrauti, o jau darbo daug.
Taip laukiu, kad greičiau atvažiuotumėt, taip noriu jau susitvarkyt!
Ryt – vėl egzaminai, bet jau bus ramiau.
Stipriai bučiuoju visus, šiandie dar nieko geresnio parašyt nesugebu. Kaip Daliuka, ar gera?
Bučiuoju ir myliu.
VanS.“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, iki 1931-09-15, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 1, nr. 6, l. 1r, 1v–2r).
20
tokius man mielus, brangius… Vėl man dvasioje visas per-
21
versmas.
Viktoras
Viktoras
n
Note: Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytojas, vienas pirmųjų Balio Sruogos dramos Milžino paunksmė fragmentų klausytojas.
žiurėjo,
c
Critical note: žiūrėjo ] vid ex err u pro ū
žiurėjo,
žiūrėjo,
kaip aš skaitau Tavo laiškus – ir išėjo,
22
Esą
c
Critical note: esą ] vid ex err E pro min
Esą
esą
– tiek metų vedę, o skaitai laišką – ir akys dega…
23
Mano galvoj – vėl velniava. Išėjom su juo į mišką už
24
upės.
Aš Jis
c
Critical note: Jis ] cor pro Aš
Jis
toks mielas ir širdingas. Matė jisai, kad mano
25
dušioje
c
Critical note: dūšioje ] vid ex err u pro ū
dušioje
dūšioje
visas pragaras. Tenai prie upės miške aš jam
26
skaičiau. Pradžioje jis niekaip nereagavo, – aš jam visai nieko
27
apie
sumanymą
sumanymą
n
Note: Istorinė kronika Milžino paunksmė „parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 252). „Ypač B. Sruogą nudžiugino, kad pirmasis klausytojas suvokė jo sumanymą parodyti Vytautą ne scenoje, bet per kitų personažų kalbas, reakciją, poelgius“ (Idem, in: Ibid., p. 253). Balys Sruoga tikėjosi pasisekimo konkurse: „Dėl ateinančios vasaros turiu šiokių tokių projektų, bet jie labai daug priklauso nuo to, kaip man pavyks mano darbas ir reikalas konkurse. Kaip man dabar atrodo, turėčiau laimėti, bet, žinoma, ką gali žinoti“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-08-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 270, l. 1v).
Vanda Sruogienė liudijo, kaip Balys Sruoga dirbo su kūriniu: „Vaclovas nuolat su manim tardavosi, kaip sulaikyt jį nuo feljetonų rašymo, kaip įtraukti į literatūros darbą. Jis labai tikėjo juo kaip poetu. Ilgai nieko negalėjom padaryti. Sąžiningai ruošdavosi paskaitoms, vertė teatrui operas ir kt., rašė rusų literatūros istoriją. Bet grožinės literatūros – nieko. Pagaliau jį daugiausia sukaupė darbas prie „Milžino pauksmės“.
Rašyti istorines dramas jis seniai norėjo. Toks Vilniaus mylėtojas – jis 1918 m. ten gyvendamas ir su Galaune draugaudamas, pažino visus jo kampelius, susižavėjo mūsų praeitimi. Kai aš rašiau Lietuvos istorijos vadovėlį ir atnešdavau namo šaltinius, kartu skaitydavom lotyniškus, vokiškus tekstus, interpretavom. Jis taip greit įsigilindavo į epochą, charakterius, įvykius, ko niekad nepasiekdavo istorikai specialistai po ilgų studijų… Man atrodydavo, kad jis kažkaip telepatijos keliu pajausdavo praeities herojus, epochos dvasią. O impulsą pradėt rašyt davė paskelbtasis V. D. metų konkursas. Buvo įdomu išbandyti savo jėgas, tam laikas pribrendo. Viliojo ir honoraras… noras įsigyti auto! Vaclovas pasiūlė jam temą (bendrai – apie Vytautą), pirmąją medžiagą, o kai B. įsitraukė į darbą, kildavo klausimų, ir Jonynas, ir Janulaitis, ir aš stengdavomės jam surasti reikalingą medžiagą. Jis skundėsi, kad jam sunku pinti fabulą, kad jis neturįs pakankamai vaizduotės. Bet tai netiesa. Gal istorines dramas ir lengviau rašyti, nes charakteriai bendrais bruožais jau yra, taip pat tikrieji įvykiai padeda vystyti fabulą. Kai „Milžino paunksmė“ pasirodė, daug kas sakė, kad Sruoga atidarė vartus į Vytauto laikotarpį, atgaivino praeitį. Vaclovas kurstė tą patį padaryti su sekančiais amžiais. Kad tik jo kūriniai būtų plačiau skaityti! Tuomet labai mažai kas susidomėjo. Vien jaunas elitas, keli senieji idealistai. Jam tas buvo skaudu. Kartą pasakė Krėvei: „Tave skaito gal 500 žmonių, o mane gal tik 50“. Nekalbėsiu jau apie nusivylimą negavus premijos ir lydėjusius pavydą, šmeižtus… Bet dirbo jis nepaprastu įsigilinimu ir visos savo esybės įtempimu. Kančia lydėjo, dažnai ir ekstazė“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, 1978-03-11, in: LLTI TS, l. 3r).
nepasakojau. Paskui – jis jau pradėjo rea-
28
guoti. Paskutiniame
paveiksle
c
Critical note: paveiksle[,] ] p ver vid ex err om interp
paveiksle
paveiksle,
sakė
c
Critical note: sakė[,] ] p ver vid ex err om interp
sakė
sakė,
a jau
c
Critical note: jau ] cor j pro a
jau
ašaros slinko.
29
Pradžioje jam netiko Jogaila. Paskum sako – Jogaila sužadina
30
gilios simpatijos
jausmą.
jausmą.
n
Note: „Kaip Sruogos kūriny susiformavo toks Jogailos paveikslas, gerokai skirtingas nuo istorinių šaltinių ir nuo vyraujančios jo, kaip žmogaus ir istorinės asmenybės, sampratos? Į tai galiu visai sąžiningai atsakyti. Naujojoje (mūsų laikų) istoriografijoje jau kito pažiūra į Jogailą kaip į krašto išdaviką. Abu su vyru daug skaitėm šaltinius: Vytauto laiškus, vokiečių kronikas, Dlugošą. Radom daug medžiagos, kuri mums sudarė aiškų vaizdą, kad Jogaila jautėsi svetimas Krokuvoje, apsisupęs tarnais – tik iš Lietuvos, kad lenkais nepasitikėjo, kad jie jį apgaudinėjo. Susidarė net įspūdis, kad jis geresnis lietuvis už Vytautą! Pvz., toks posakis Jogailos laiške Vytautui, kai šis per derybas su kryžiuočiais buvo linkęs jiems, kad ir laikinai, atiduoti Palangą: „jei atiduosi jiems Palangą, broli, verksi tu ir verksiu aš“. Neturiu dabar to teksto prieš akis, bet jį puikiai atsimenu, turbūt pažodžiui! Paskui derybos Lucke, jo pagalba Vytautui vainikuotis. Iš pirmųjų šaltinių mums susidarė psichologiniai pateisintas toks Jogailos vaizdas, kokį Sruoga atvaizdavo. Kai po 10 metų aplankėm jo sarkofagą Krokuvoje, vaizdo išraiška mums (kartu ir Krėvei) pateisino spėjimą. Beje, kai Sruogai susidarė toks Jogailos vaizdas, tarėmės su Jonynu. Jis puikiai pažinojo šaltinius ir pats buvo panašios nuomonės. Jis net statė Jogailą kaip politiką aukščiau už Vytautą, tik nenorėjo apie tai rašyti, nes mūsų visuomenė tam dar nebuvo paruošta. Ir Vaclovas B. su šia koncepcija sutiko. Jogailos nelaimingos vedybos, bendra politinė padėtis, epochos dvasia – viskas paremia ją. Kaip charakterį Sruoga prototipu paėmė savo tėvą, jo būdą kalbėt, „nusukt kalbą“. Karalius „užkurys“, be abejo, susidarė įtakoje mano pamotės traktavimo atvykus mums vasarot į Būgius. Niekad neduot pasijausti, kad ir jis ten šeimininkas. Kaimo žodžiais tariant, ir buvo jis – užkurys… Nepamirškim, kad Dlugošas pabrėžia, jog Jogailos sarkofagas darytas italų menininko dar jam gyvam esant ir kad jis buvęs visai toks, kaip atvaizduotas marmure. Juk tai seniausias autentiškas lietuvio atvaizdas! Kodėl Jogaila? Tą irgi puikiai atsimenu: Jonynas taip manė ir daug apie tai kalbėjo su Skardžium, kuris kalbą lygino, ir su A. Smetona, kuris skaitė rankraštį prieš atiduodant į spaudą, nes vyras jį laikė vienu geriausių stilistų Lietuvoje. Kiek prisimenu, ir per savo Lietuvos istorijos paskaitas Jonynas taip tą vardą kirčiavo. Sruogos intuicija istorinėms asmenybėms buvo nuostabi. Jonynas, gal ir Janulaitis, tikrai Vaclovas Bir. kalbėdavo, kad laikas reviduoti senas koncepcijas ir Jogailą nustot vadinti išdaviku – tai primityvus perėjimas. Politika visais laikais sukta, remiasi laiko aplinkybėmis. O dar dėl Sruogos intuicijos. Nebuvęs Krokuvoje, kai rašė „Milžino paunksmę“, o aprašė taip, lyg būtų su ja gerai pažįstamas. Tiesa, nemažai čia kalbėta ir su prof. Karsavinu. Juk jis ir tos dramos krikšto tėvas… Sruoga turėjo mintį – viskas vyksta Vytauto šešėly – Karsavinas pasiūlė žodį – paunksmė. Kaip šiandien atsimenu tą momentą – sėdėjom trise prie vakarienės. […] Įdomu, kad mudviem su Krėve Balio ir Jogailos bruožai atrodė panašūs. Todėl Jogailos portretą iš sarkofago laikau visad savo kambary įrėmuotą… Kartais kyla mintis – reinkarnacijos? Taip jau Sruoga buvo įsigyvenęs į tą savo sukurtą Jogailą!“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, 1978-07-08, in: LLTI TS, l. 1r, 2r).
Jam
mažiausia
c
Critical note: mažiausia[i] ] vid ex err ia pro iai
mažiausia
mažiausiai
patiko pirmas
31
veiksmas. Bendra
pastaba
c
Critical note: pastaba[,] ] p ver vid ex err om interp
pastaba
pastaba,
ką jis sakė – dažnai personažai
per-
c
Critical note: per [daug] ] vid ex err contr
per-
per
32
daug kalba – viską išdėsto, kas juose yra. Esą įdomiau, kai
33
lieka
nedasakyta.
nedasakyta.
n
Note: Balio Sruogos dramos Milžino paunksmė ankstyvas variantas (paprastu pieštuku taisytas rankraštis (p. 1–176), keliais prisėdimais rašytas, subraukytas juodraštis su pastabomis, kaip plėsti ir glaudinti tekstą (p. 322–799), žr. in: VUB RS, D 1201A) neišsiskyrė iš kitų XX a. pradžios istorinių pjesių – jam būdingas istorinių įvykių referavimas, retorinis pobūdis, „kurie panaikina natūralius žmogiškus santykius ir psichologinę personažų gyvybę“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 287). „Štai pirmasis Jogailos pasirodymas ankstyvajame kūrinio variante: „Jogaila. Sveiki, mano mieli ponai! – Co. Sveikas, šviesiausias karaliau! – Jogaila. Iki bendro posėdžio mums maža laiko beliko. Tai leiskite, ponai, tuojau pradėti pasitarimą. Aš norėčiau žinoti, mano ponai, jūsų mintį, ką man patarsite šioje sunkioje gyvenimo valandoj“ (cit. Balys Sruoga, Vytauto trauka, in: VUB RS, D 1201A, p. 455; Idem, in: Ibid.). Stilistinius ieškojimus liudija ir skirtingi autografų (ankstyvųjų rankraščių) pavadinimai: Vytauto trauka (žr. in: VUB RS, D 1201A), Vytauto žemės trauka (Vytauto našta?) (žr. in: VUB RS, f. 1, f. 591, p. 1–147). Tik mašinraštyje atsiranda galutinis istorinės kronikos pavadinimo variantas – Milžino paunksmė (žr. in: VUB RS, f. 1, E 416, p. 1–125).
Visai teisingai – aš su tuo sutinku. Dar reikia
34
spaust, kondensuoti, vyti lauk samprotavimus, palikt
35
pergyvenimus.
c
Critical note: pergyvenimus ] ins r
pergyvenimus.
pergyvenimus.
n
Note: Balys Sruoga, grįžęs po trumpo poilsio Palangoje, 1931 m. rugpjūčio pabaigoje nemažai laiko skyrė dramos Milžino paunksmė taisymams, buvo įsitraukęs į kūrinio teksto redagavimą, dėl to nenorėjo imtis kitų pašalinių reikalų: „Iš kur Urbšys ir Benari žino, kad aš dramą rašau? Tiesa, per vasarą aš ją parašiau, tiktai nenoriu, kad kol kas apie tai žinotų – mat rengiuosiu dalyvauti konkurse, kurį paskelbė V. Didž. komitetas. Dabar sėdžiu – perdirbinėju. Savaitei buvau Palangoje – pailsėti, nes nervai buvo nuėję iki paskutinio įkaitinimo laipsnio. Dabar vėl gerai, įsitraukiau į darbą…“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-08-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 270, l. 1v); „Vanda jau išvažiavo į Kauną. Aš dar sėdžiu Būgiuose – ir šlifuoju darbą. Išvažiuosiu tik apie rugsėjo 8–10 dieną. Kol kas gyvenu tuo darbu, nieko daugiau žinoti nenoriu ir gal todėl visas protestuoju prieš kiekvieną sumanymą, kas galėtų nuo jo atitraukti, ir išmislioju visokius argumentus, by tik atsikratyti“ (Idem, in: Ibid.).
Paskui jisai sako: visą laiką laukęs, kada čia
36
išeis Vytautas, o jo nėra. Visur esą jaučiama jo dvasia, kad
37
jis iš tolo veikia – o pats nepasirodo. Tai jam patikę. Tuomet
38
aš pasakiau jam, koks buvo pas mane
sumanymas,
c
Critical note: sumanymas ] p vid ex err interp ,
sumanymas,
sumanymas
39
ir kaip aš dėl jo bijojau.
Taip
c
Critical note: Taip[,] ] p ver vid ex err om interp
Taip
Taip,
jis sako, sumanymas pasiektas.
40
Ir
c
Critical note: Ir[,] ] p ver vid ex err om interp
Ir
Ir,
žinai ką, – aš pirmą kartą Viktorą tokį mačiau!
Jame
p
Physical note: [1r] //
Jame
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
41
nebeliko
pasigirimo
c
Critical note: pasigyrimo ] vid ex err sec i pro y
pasigirimo
pasigyrimo
tendencijos, – jeigu seniau jo kalbose aš
42
nuolat jausdavau norą mokyti, tai dabar
jis jo
c
Critical note: jo ] cor fl -o pro -is
jo
žodžiose
c
Critical note: žodži[u]ose ] vid ex err om u
žodžiose
žodžiuose
aš pagarbą išgirdau.
43
Tai mane taip sujaudino, kad aš iš naujo
pasiūtau.
c
Critical note: pasiutau ] vid ex err ū pro pri u
pasiūtau.
pasiutau.
Nervai
įsitepe,
c
Critical note: įsite[m]pė ] vid ex err om m, vid ex err e pro ė
įsitepe,
įsitempė,
44
kaip nežinau kas! Paskui
la ūpu
c
Critical note: ūpu ] cor pro vid la
ūpu
radau iš
Grebliausko
c
Critical note: Grėbliausko ] vid ex err e pro ė
Grebliausko
Grėbliausko
n
Note: „Grėbliauskas – agentas, iš kurio Balys pirko automobilį“ (Vandos Sruogienės pastaba).
laišką, kuriam
45
jis rašo
galis
c
Critical note: galįs ] vid ex err fl -is pro -įs
galis
galįs
atvažiuoti į
Bugius.
c
Critical note: Būgius ] u pro ū
Bugius.
Būgius.
Parašiau jam – tevažiuoja!
46
Ar tu pyksi ant manęs? Ar keiksi mane?
47
Sugrįžę su Viktoru iš miško – radom atvažiavusį iš Kauno
48
Vaclovą.
Vaclovą.
n
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956), kultūros istorikas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) teisės, bibliografijos ir knygos istorijos dėstytojas, bibliotekos ir Bibliografijos instituto direktorius. „Vaclovas buvo vienas iš artimesnių Balio draugų“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Užsodino prie
''cipčiko''.
„cipčiko“.
Grįžau apie 12 val. nakties namo
49
(tėvą
(tėvą
n
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Būgių ūkininkas, 1922–1933 m. Medemrodės girininkas.
buvau perspėjęs, kad apie tą laiką tegrįšiu). Pasirodo, tėvo
50
paštą užmiršau Viekšniuose! Tėvas pakvietė į savo kambarį, bet
51
maža šnekėjom. Šiandie iš ryto pasakojo
Klimai,
Klimai,
n
Note: Klementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė Būgiuose.
kad aš iš Viekšnių
52
grįžau
kaž koks
c
Critical note: kažkoks ] vid ex err dist
kaž koks
kažkoks
keistas… Jie įtarė,
as kad
c
Critical note: kad ] cor pro as
kad
aš girtas grįžau, bet
53
aš buvau gėręs tiktai… arbatos! Žinoma, užmigt negalėjau
54
iki 4 val. ryto. Šiandie atsikėliau 7 val. – visas sudaužytas.
55
Per dieną
galvas galva
c
Critical note: galva ] cor fl -a pro -as
galva
skauda,
temperatura
c
Critical note: temperatūra ] vid ex err u pro ū
temperatura
temperatūra
kiek pakilus, akys skauda.
56
Kaž kokia
c
Critical note: Kažkokia ] vid ex err dist
Kaž kokia
Kažkokia
pasiūtus
c
Critical note: pasiutus ] vid ex err ū pro u
pasiūtus
pasiutus
vėtra perėjo per dūšią! Jeigu tu būtum
57
buvus, – nieko panašaus nebūtų atsitikę. Iš peklos pas mane
58
atsirado toksai
pasiūtęs
c
Critical note: pasiutęs ] vid ex err ū pro u
pasiūtęs
pasiutęs
pasiilgimas!
59
Kaip baisiai būtų gera, jei rytoj tu atvažiuotum į
Bugius
c
Critical note: Būgius ] u pro ū
Bugius
Būgius
60
su
Grebliausu!
c
Critical note: Grėbliaus[k]u ] vid ex err e pro ė, vid ex err om k
Grebliausu!
Grėbliausku!
Sprogčiau iš džiaugsmo!
61
Kolkas
c
Critical note: Kol kas ] vid ex err dist
Kolkas
Kol kas
aš dar nesu tikras, kad
Grebliauskas
c
Critical note: Grėbliauskas ] vid ex err e pro ė
Grebliauskas
Grėbliauskas
atvažiuos.
62
Jeigu jis atvažiuotų, tai Kaunan mes su juo važiuotu-
63
mem
c
Critical note: [važiuotu]mėm ] vid ex err e pro ė
mem
mėm
pirmadienį – apie pietus
butumem
c
Critical note: būtumėm ] vid ex err u pro ū, vid ex err e pro ė
butumem
būtumėm
Kaune. Bet
64
jeigu jis neatvažiuos – tai iš čia išvažiuosim tik pirma-
65
dienio vakarą – antradienio rytą
busim
c
Critical note: būsim ] vid ex err u pro ū
busim
būsim
Kaune.
66
Nepyk Tu ant
manes
c
Critical note: manęs ] vid ex err fl -es pro -ęs
manes
manęs,
Vanduk, mano mylimas, mano
67
brangus, Vandukas mano!
68
Kaip baisiai būtų gera, kad Tu rytoj atvažiuotum!
69
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[,] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis,
Vandukeli!
c
Critical note: Vanduk[ė]li ] vid ex err e pro ė
Vandukeli!
Vandukėli!
Nors
c
Critical note: Nors ] ins r
Nors
dar
devintą
c
Critical note: devinta ] vid ex err fl -ą pro -a
devintą
devinta
valandą,
c
Critical note: valanda ] vid ex err fl -ą pro -a
valandą,
valanda,
70
bet aš jau eisiu į lovą – imsiu
''Arcanol''
„Arcanol“
ar aspirino.
71
Šaltis krečia. Slogos, ir galvą baisiai skauda.
72
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[,] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis,
Vanduk! Kad Tu tiktai žinotum, kaip
73
aš Tave myliu, – kas Tu man esi pasauly!
74
Labanaktis
c
Critical note: Labanakt[i]s[.] ] ill i, p ver vid ex err om interp
Labanaktis
Labanaktis.
75
Tav Bol
c
Critical note: Tav Bol ] sign
Tav Bol
76
Penktadienis
p
Physical note: [2r] //
Penktadienis
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 1
Critical note: mano ] cor m pro cap
a1
Line number 1
Critical note: Vandukėli ] vid ex err e pro ė
a1
Line number 2
Critical note: glupstvas ] cor vas pro as
a1
Line number 4
Critical note: ką ] vid ex err o pro ą
a1
Line number 6
Critical note: kažkaip ] vid ex err dist
a1
Line number 8
Critical note: kankinuosiu ] p ver vid ex err interp ,
a1
Line number 10
Critical note: pavargęs ] vid ex err fl -es pro -ęs
a3
Line number 11
Note: Balys Sruoga Būgiuose 1931 m. vasarą, rugpjūčio viduryje, baigė rašyti dramą Milžino paunksmė.
a1
Line number 11
Critical note: fizinis ] cor f pro l
a1
Line number 13
Critical note: Sugriūvu ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 17
Critical note: ketvirtadienį[,] ] p ver vid ex err om interp, p vid ex err si –
a1
Line number 18
Critical note: apsipylęs ] vid ex err i pro y
a1
Line number 18
Critical note: nebenorėjau ] p vid ex err interp ,
a1
Line number 18
Critical note: Popiet ] vid ex err dist
a1
Line number 19
Critical note: Tavęs[,] ] p vid ex err om interp
a3
Line number 19
Note: Išliko keli Baliui Sruogai adresuoti Vandos Sruogienės laiškai apie atmosferą Kaune ir rūpesčius prieš mokslo metų pradžią Kauno III valstybinėje gimnazijoje, kur ji dirbo istorijos mokytoja:
„Mano brangieji!
Gimnazijoj – gvoltas verda. Nemaloni mokslo metų pradžia. Lenkai boikotuoja, „Pochodnia“ visokiais grasinimais verčia mūsų mokinius išstot ir naujiems neleidžia laikyti. Lietuviai ateina paduot prašymą – koridoriuj kalba lenkiškai, tai nusispjauna, išsikolioja ir išeina. Baronas buvo padavęs į „Aidą“ informacinio turinio straipsnį – Gustainis neįdėjo. Mokytojai nustojo pamokų, pav. Makarskaitė, prancūzų kalba visai panaikinama – Šilingaitė išmesta, panaikinta buhalterija – tai gerai, bent Šmitas, tas didžiausias lenkas šovinistas, nesipainios.
Nemalonu. Kova ir tokia kvaila! Ten, kur Baronas taip gražiai vedė raminimo, taikos politiką!
Vakar egzaminavau, tuoj eisiu vėl. Andriui laišką nusiunčiau, bet neprisiskambinau. Grėbliauskas išvažiavęs. Krėvės yra, pakvietė mane šiam popiečiui. Buvau pas Vaclovus, paskui kinematografe drauge. Naujienų iš jų jokių nesužinojau, net apie bylą. Tik tiek, kad iki 15-to Tau, Baly, nereikia būt Kaune – Vaclovas žiūrėjo į taisykles. […]
Bučiuoju.
Neturiu laiko baigt –
Visus bučiuoju.
Van“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, 1931-08-26, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 2, nr. 4, l. 1r–v);
„Mano brangieji!
Ar pas jus lyja? Čia baisiai! Vis galvoju, ar suvežėt kviečius, ar vis tebėr desperacija…
Pas mus gimnazijoj vulkanas. Poryt posėdis – daug kas paaiškės. Vakar buvau egzaminuos pas save ir lenkų gimnazijoj. Pavargau, nieko dirbt negalėjau, nuėjau pas Šilkarskį pietų, paskui pas Krėvę, į egzaminus ir visą pavakarę praleidžiau pas Sotnikovaitę. Pas Krėvę buvo Baltrušaitis. Sakė, kad Andriaus žmona rengiasi į Rusiją, bet jis nepataria. Tau iš Baltrušaičio vėl „ko myli menkai“ ir linkėjimai. Krėvienė greit važiuos į Rusiją, Krėvė baisiai raukosi. Jie padarė puikią kelionę savo automobiliu. Iki 15-to tikrai Tavęs niekas nereikalauja, Krėvė sakė. Pas mus remonto klausimas kiek aiškėja: nutarėm grindų nešpakliuot, tik nudažyt, linoleumo nebus, tai greičiau padarys – 8-tą galėsit atvažiuoti. Praustuvas jau yra, elektra yra.
Šiandie gimnazijoj išsėdėjau iki pietų, paskui su Andriumi ir Vizgirda nuvažiavom į Kačerginę. Pirmininko automobiliu važiavom, mašina sunki, įklimpom, susirūpinom baisiausiai. Pas Olekienę papietavom ir atgal kartu su ja į Kauną. Jie jau įtaisė butą, antradienį keliasi. Išrašė iš užsienių meblius, viskas labai poniškai. Andrius turi plecių Aleksote – žmonos vardu, rodė man. Didelis, su sodu. Ji baisiai miela, bet kaip aš su Andrium blogai jaučiaus, net tau pasakyt nemoku. Jis daug prišnekėjo stebuklų Tave girdamas, stengėsi būt baisiai malonus, bet, kaip sau nori, aš prie jo nepriprantu. Varžo mane kaip niekas kitas pasaulyje. Dėkavojau jam už tave, už Zosę (nieko nepadarė!), bet nemėgstu aš jo ir netikiu jam.
Apie bylą mažai ką girdžiu, visi kalba tik patyliukais. Mano, kad V. išteisins, o dabar jo parodymai baisiai kompromituoja S. Todėl visi tyli.
Įsisukau iš karto į sūkurį, negaliu net su jumis kaip reikiant pakalbėt. O taip liūdna vienai namie, čia taip nejauku, visi daiktai sukrauti, o jau darbo daug.
Taip laukiu, kad greičiau atvažiuotumėt, taip noriu jau susitvarkyt!
Ryt – vėl egzaminai, bet jau bus ramiau.
Stipriai bučiuoju visus, šiandie dar nieko geresnio parašyt nesugebu. Kaip Daliuka, ar gera?
Bučiuoju ir myliu.
VanS.“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Būgius, iki 1931-09-15, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 1, nr. 6, l. 1r, 1v–2r).
a3
Line number 21
Note: Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytojas, vienas pirmųjų Balio Sruogos dramos Milžino paunksmė fragmentų klausytojas.
a1
Line number 21
Critical note: žiūrėjo ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 22
Critical note: esą ] vid ex err E pro min
a1
Line number 24
Critical note: Jis ] cor pro Aš
a1
Line number 25
Critical note: dūšioje ] vid ex err u pro ū
a3
Line number 27
Note: Istorinė kronika Milžino paunksmė „parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 252). „Ypač B. Sruogą nudžiugino, kad pirmasis klausytojas suvokė jo sumanymą parodyti Vytautą ne scenoje, bet per kitų personažų kalbas, reakciją, poelgius“ (Idem, in: Ibid., p. 253). Balys Sruoga tikėjosi pasisekimo konkurse: „Dėl ateinančios vasaros turiu šiokių tokių projektų, bet jie labai daug priklauso nuo to, kaip man pavyks mano darbas ir reikalas konkurse. Kaip man dabar atrodo, turėčiau laimėti, bet, žinoma, ką gali žinoti“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-08-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 270, l. 1v).
Vanda Sruogienė liudijo, kaip Balys Sruoga dirbo su kūriniu: „Vaclovas nuolat su manim tardavosi, kaip sulaikyt jį nuo feljetonų rašymo, kaip įtraukti į literatūros darbą. Jis labai tikėjo juo kaip poetu. Ilgai nieko negalėjom padaryti. Sąžiningai ruošdavosi paskaitoms, vertė teatrui operas ir kt., rašė rusų literatūros istoriją. Bet grožinės literatūros – nieko. Pagaliau jį daugiausia sukaupė darbas prie „Milžino pauksmės“.
Rašyti istorines dramas jis seniai norėjo. Toks Vilniaus mylėtojas – jis 1918 m. ten gyvendamas ir su Galaune draugaudamas, pažino visus jo kampelius, susižavėjo mūsų praeitimi. Kai aš rašiau Lietuvos istorijos vadovėlį ir atnešdavau namo šaltinius, kartu skaitydavom lotyniškus, vokiškus tekstus, interpretavom. Jis taip greit įsigilindavo į epochą, charakterius, įvykius, ko niekad nepasiekdavo istorikai specialistai po ilgų studijų… Man atrodydavo, kad jis kažkaip telepatijos keliu pajausdavo praeities herojus, epochos dvasią. O impulsą pradėt rašyt davė paskelbtasis V. D. metų konkursas. Buvo įdomu išbandyti savo jėgas, tam laikas pribrendo. Viliojo ir honoraras… noras įsigyti auto! Vaclovas pasiūlė jam temą (bendrai – apie Vytautą), pirmąją medžiagą, o kai B. įsitraukė į darbą, kildavo klausimų, ir Jonynas, ir Janulaitis, ir aš stengdavomės jam surasti reikalingą medžiagą. Jis skundėsi, kad jam sunku pinti fabulą, kad jis neturįs pakankamai vaizduotės. Bet tai netiesa. Gal istorines dramas ir lengviau rašyti, nes charakteriai bendrais bruožais jau yra, taip pat tikrieji įvykiai padeda vystyti fabulą. Kai „Milžino paunksmė“ pasirodė, daug kas sakė, kad Sruoga atidarė vartus į Vytauto laikotarpį, atgaivino praeitį. Vaclovas kurstė tą patį padaryti su sekančiais amžiais. Kad tik jo kūriniai būtų plačiau skaityti! Tuomet labai mažai kas susidomėjo. Vien jaunas elitas, keli senieji idealistai. Jam tas buvo skaudu. Kartą pasakė Krėvei: „Tave skaito gal 500 žmonių, o mane gal tik 50“. Nekalbėsiu jau apie nusivylimą negavus premijos ir lydėjusius pavydą, šmeižtus… Bet dirbo jis nepaprastu įsigilinimu ir visos savo esybės įtempimu. Kančia lydėjo, dažnai ir ekstazė“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, 1978-03-11, in: LLTI TS, l. 3r).
a1
Line number 28
Critical note: paveiksle[,] ] p ver vid ex err om interp
a1
Line number 28
Critical note: sakė[,] ] p ver vid ex err om interp
a1
Line number 28
Critical note: jau ] cor j pro a
a3
Line number 30
Note: „Kaip Sruogos kūriny susiformavo toks Jogailos paveikslas, gerokai skirtingas nuo istorinių šaltinių ir nuo vyraujančios jo, kaip žmogaus ir istorinės asmenybės, sampratos? Į tai galiu visai sąžiningai atsakyti. Naujojoje (mūsų laikų) istoriografijoje jau kito pažiūra į Jogailą kaip į krašto išdaviką. Abu su vyru daug skaitėm šaltinius: Vytauto laiškus, vokiečių kronikas, Dlugošą. Radom daug medžiagos, kuri mums sudarė aiškų vaizdą, kad Jogaila jautėsi svetimas Krokuvoje, apsisupęs tarnais – tik iš Lietuvos, kad lenkais nepasitikėjo, kad jie jį apgaudinėjo. Susidarė net įspūdis, kad jis geresnis lietuvis už Vytautą! Pvz., toks posakis Jogailos laiške Vytautui, kai šis per derybas su kryžiuočiais buvo linkęs jiems, kad ir laikinai, atiduoti Palangą: „jei atiduosi jiems Palangą, broli, verksi tu ir verksiu aš“. Neturiu dabar to teksto prieš akis, bet jį puikiai atsimenu, turbūt pažodžiui! Paskui derybos Lucke, jo pagalba Vytautui vainikuotis. Iš pirmųjų šaltinių mums susidarė psichologiniai pateisintas toks Jogailos vaizdas, kokį Sruoga atvaizdavo. Kai po 10 metų aplankėm jo sarkofagą Krokuvoje, vaizdo išraiška mums (kartu ir Krėvei) pateisino spėjimą. Beje, kai Sruogai susidarė toks Jogailos vaizdas, tarėmės su Jonynu. Jis puikiai pažinojo šaltinius ir pats buvo panašios nuomonės. Jis net statė Jogailą kaip politiką aukščiau už Vytautą, tik nenorėjo apie tai rašyti, nes mūsų visuomenė tam dar nebuvo paruošta. Ir Vaclovas B. su šia koncepcija sutiko. Jogailos nelaimingos vedybos, bendra politinė padėtis, epochos dvasia – viskas paremia ją. Kaip charakterį Sruoga prototipu paėmė savo tėvą, jo būdą kalbėt, „nusukt kalbą“. Karalius „užkurys“, be abejo, susidarė įtakoje mano pamotės traktavimo atvykus mums vasarot į Būgius. Niekad neduot pasijausti, kad ir jis ten šeimininkas. Kaimo žodžiais tariant, ir buvo jis – užkurys… Nepamirškim, kad Dlugošas pabrėžia, jog Jogailos sarkofagas darytas italų menininko dar jam gyvam esant ir kad jis buvęs visai toks, kaip atvaizduotas marmure. Juk tai seniausias autentiškas lietuvio atvaizdas! Kodėl Jogaila? Tą irgi puikiai atsimenu: Jonynas taip manė ir daug apie tai kalbėjo su Skardžium, kuris kalbą lygino, ir su A. Smetona, kuris skaitė rankraštį prieš atiduodant į spaudą, nes vyras jį laikė vienu geriausių stilistų Lietuvoje. Kiek prisimenu, ir per savo Lietuvos istorijos paskaitas Jonynas taip tą vardą kirčiavo. Sruogos intuicija istorinėms asmenybėms buvo nuostabi. Jonynas, gal ir Janulaitis, tikrai Vaclovas Bir. kalbėdavo, kad laikas reviduoti senas koncepcijas ir Jogailą nustot vadinti išdaviku – tai primityvus perėjimas. Politika visais laikais sukta, remiasi laiko aplinkybėmis. O dar dėl Sruogos intuicijos. Nebuvęs Krokuvoje, kai rašė „Milžino paunksmę“, o aprašė taip, lyg būtų su ja gerai pažįstamas. Tiesa, nemažai čia kalbėta ir su prof. Karsavinu. Juk jis ir tos dramos krikšto tėvas… Sruoga turėjo mintį – viskas vyksta Vytauto šešėly – Karsavinas pasiūlė žodį – paunksmė. Kaip šiandien atsimenu tą momentą – sėdėjom trise prie vakarienės. […] Įdomu, kad mudviem su Krėve Balio ir Jogailos bruožai atrodė panašūs. Todėl Jogailos portretą iš sarkofago laikau visad savo kambary įrėmuotą… Kartais kyla mintis – reinkarnacijos? Taip jau Sruoga buvo įsigyvenęs į tą savo sukurtą Jogailą!“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, 1978-07-08, in: LLTI TS, l. 1r, 2r).
a1
Line number 30
Critical note: mažiausia[i] ] vid ex err ia pro iai
a1
Line number 31
Critical note: pastaba[,] ] p ver vid ex err om interp
a1
Line number 31
Critical note: per [daug] ] vid ex err contr
a3
Line number 33
Note: Balio Sruogos dramos Milžino paunksmė ankstyvas variantas (paprastu pieštuku taisytas rankraštis (p. 1–176), keliais prisėdimais rašytas, subraukytas juodraštis su pastabomis, kaip plėsti ir glaudinti tekstą (p. 322–799), žr. in: VUB RS, D 1201A) neišsiskyrė iš kitų XX a. pradžios istorinių pjesių – jam būdingas istorinių įvykių referavimas, retorinis pobūdis, „kurie panaikina natūralius žmogiškus santykius ir psichologinę personažų gyvybę“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 287). „Štai pirmasis Jogailos pasirodymas ankstyvajame kūrinio variante: „Jogaila. Sveiki, mano mieli ponai! – Co. Sveikas, šviesiausias karaliau! – Jogaila. Iki bendro posėdžio mums maža laiko beliko. Tai leiskite, ponai, tuojau pradėti pasitarimą. Aš norėčiau žinoti, mano ponai, jūsų mintį, ką man patarsite šioje sunkioje gyvenimo valandoj“ (cit. Balys Sruoga, Vytauto trauka, in: VUB RS, D 1201A, p. 455; Idem, in: Ibid.). Stilistinius ieškojimus liudija ir skirtingi autografų (ankstyvųjų rankraščių) pavadinimai: Vytauto trauka (žr. in: VUB RS, D 1201A), Vytauto žemės trauka (Vytauto našta?) (žr. in: VUB RS, f. 1, f. 591, p. 1–147). Tik mašinraštyje atsiranda galutinis istorinės kronikos pavadinimo variantas – Milžino paunksmė (žr. in: VUB RS, f. 1, E 416, p. 1–125).
a1
Line number 35
Critical note: pergyvenimus ] ins r
a3
Line number 35
Note: Balys Sruoga, grįžęs po trumpo poilsio Palangoje, 1931 m. rugpjūčio pabaigoje nemažai laiko skyrė dramos Milžino paunksmė taisymams, buvo įsitraukęs į kūrinio teksto redagavimą, dėl to nenorėjo imtis kitų pašalinių reikalų: „Iš kur Urbšys ir Benari žino, kad aš dramą rašau? Tiesa, per vasarą aš ją parašiau, tiktai nenoriu, kad kol kas apie tai žinotų – mat rengiuosiu dalyvauti konkurse, kurį paskelbė V. Didž. komitetas. Dabar sėdžiu – perdirbinėju. Savaitei buvau Palangoje – pailsėti, nes nervai buvo nuėję iki paskutinio įkaitinimo laipsnio. Dabar vėl gerai, įsitraukiau į darbą…“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Būgių – į Berlyną, 1931-08-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 270, l. 1v); „Vanda jau išvažiavo į Kauną. Aš dar sėdžiu Būgiuose – ir šlifuoju darbą. Išvažiuosiu tik apie rugsėjo 8–10 dieną. Kol kas gyvenu tuo darbu, nieko daugiau žinoti nenoriu ir gal todėl visas protestuoju prieš kiekvieną sumanymą, kas galėtų nuo jo atitraukti, ir išmislioju visokius argumentus, by tik atsikratyti“ (Idem, in: Ibid.).
a1
Line number 38
Critical note: sumanymas ] p vid ex err interp ,
a1
Line number 39
Critical note: Taip[,] ] p ver vid ex err om interp
a1
Line number 40
Critical note: Ir[,] ] p ver vid ex err om interp
a1
Line number 40
Physical note: [1r] //
a1
Line number 41
Critical note: pasigyrimo ] vid ex err sec i pro y
a1
Line number 42
Critical note: jo ] cor fl -o pro -is
a1
Line number 42
Critical note: žodži[u]ose ] vid ex err om u
a1
Line number 43
Critical note: pasiutau ] vid ex err ū pro pri u
a1
Line number 43
Critical note: įsite[m]pė ] vid ex err om m, vid ex err e pro ė
a1
Line number 44
Critical note: ūpu ] cor pro vid la
a1
Line number 44
Critical note: Grėbliausko ] vid ex err e pro ė
a3
Line number 44
Note: „Grėbliauskas – agentas, iš kurio Balys pirko automobilį“ (Vandos Sruogienės pastaba).
a1
Line number 45
Critical note: galįs ] vid ex err fl -is pro -įs
a1
Line number 45
Critical note: Būgius ] u pro ū
a3
Line number 48
Note: Vaclovas Biržiška (1884–1956), kultūros istorikas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) teisės, bibliografijos ir knygos istorijos dėstytojas, bibliotekos ir Bibliografijos instituto direktorius. „Vaclovas buvo vienas iš artimesnių Balio draugų“ (Vandos Sruogienės pastaba).
a3
Line number 49
Note: Kazimieras Daugirdas (1865–1946), Būgių ūkininkas, 1922–1933 m. Medemrodės girininkas.
a3
Line number 51
Note: Klementina Kopystinskaitė, Kazimiero Daugirdo pagalbininkė Būgiuose.
a1
Line number 52
Critical note: kažkoks ] vid ex err dist
a1
Line number 52
Critical note: kad ] cor pro as
a1
Line number 55
Critical note: galva ] cor fl -a pro -as
a1
Line number 55
Critical note: temperatūra ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 56
Critical note: Kažkokia ] vid ex err dist
a1
Line number 56
Critical note: pasiutus ] vid ex err ū pro u
a1
Line number 58
Critical note: pasiutęs ] vid ex err ū pro u
a1
Line number 59
Critical note: Būgius ] u pro ū
a1
Line number 60
Critical note: Grėbliaus[k]u ] vid ex err e pro ė, vid ex err om k
a1
Line number 61
Critical note: Kol kas ] vid ex err dist
a1
Line number 61
Critical note: Grėbliauskas ] vid ex err e pro ė
a1
Line number 63
Critical note: [važiuotu]mėm ] vid ex err e pro ė
a1
Line number 63
Critical note: būtumėm ] vid ex err u pro ū, vid ex err e pro ė
a1
Line number 65
Critical note: būsim ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 66
Critical note: manęs ] vid ex err fl -es pro -ęs
a1
Line number 69
Critical note: Labanakt[i]s[,] ] ill i, p ver vid ex err om interp
a1
Line number 69
Critical note: Vanduk[ė]li ] vid ex err e pro ė
a1
Line number 69
Critical note: Nors ] ins r
a1
Line number 69
Critical note: devinta ] vid ex err fl -ą pro -a
a1
Line number 69
Critical note: valanda ] vid ex err fl -ą pro -a
a1
Line number 72
Critical note: Labanakt[i]s[,] ] ill i, p ver vid ex err om interp
a1
Line number 74
Critical note: Labanakt[i]s[.] ] ill i, p ver vid ex err om interp
a1
Line number 75
Critical note: Tav Bol ] sign
a1
Line number 76
Physical note: [2r] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1931_vasara_3_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1931_vasara_3_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1931_vasara_3_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1931_vasara_3_vs_2v.jpgX (Close panel)
image