Vandai Sruogienei, 1935-06-20

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1935-06-20

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 687. Atvirlaiškis. Be visos datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal turinį („Tai jau Maskvoj“), Balio Sruogos biografiją (1935 m. birželio mėn. pabaigoje vykusi ekskursija į SSSR). Rašyta 14,7 × 9,5 cm formato rusiškame atvirlaiškio blanke – kortelėje su juodu spausdintu užrašu „ПОЧТОВАЯ КАРТОЧКА – POŜTA KARTO“ (1v) parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu). Iš pradžių adresuota: „Литва [rus =Lietuva] / Poniai V. Sruogienei / Žemuogių, 4a“. Peradresuota: „Poniai V. Sruogienei / P. Šemiotų [dvaras] / Gelgaudiškis“. Pašto žanklas ir rusiškas išsiuntimo spaudas nuplėšti. 1r – sovietų fotografo Solomono Tuleso nespalvotas Raudonosios aikštės-mauzoliejaus vaizdas (123297) su rusišku užrašu: „Мавзолей В. И. Ленина.“ [rus =V. I. Lenino mauzoliejus]. Nuorašas (Algio Samulionio mašinraštis): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 206. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1935_06_20: Genetinis
  • Witness a2: 1935_06_20: Diplomatinis
  • Witness a3: 1935_06_20: Redaguotas

Textual Notes

Atvirlaiškyje išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą atspindintis (genetinis), vėliausią autorinį variantą parodantis (diplomatinis), minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstai.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo Neringa Markevičienė
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Maskvos – į Gelgaudiškį, 1935-06-20, l. 1v, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1935_06_20_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo metu kilę autoriniai taisymai parodomi pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (vėliausi autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant atvirlaiškio tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas atvirlaiškio variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Atvirlaiškio genetiniame tekste atsispindi autorinis rašymo procesas.

Atvirlaiškio diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame atvirlaiškio tekste taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Atvirlaiškio genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Atvirlaiškio redaguotame tekste komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia atvirlaiškio genetinio teksto ir diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Atvirlaiškio tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1935_06_20: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Ketvirtad. 20
birž
birž.
a
Литва
c
Critical note: Литва ] rus =Lietuva
Литва
b
Poniai V. Sruogienei
c
Žemuogių, 4a P. Šemiotų [dvaras]
c
Critical note: P. Šemiotų ] s exc Žemuogių, 4a
P. Šemiotų [dvaras]
d
Kaunas Gelgaudiškis
c
Critical note: Gelgaudiškis ] sub exc Kaunas
Gelgaudiškis
1
Ketvirtad.
c
Critical note: Ketvirtad. ] Ketvirtad[ienis], contr
Ketvirtad.
20
birž
c
Critical note: birž[.] ] birž[elio], contr
birž
birž.
2
Mano Brangiosios! Tai jau Maskvoj.
3
Vakar atvažiavom
po piet
c
Critical note: popiet ] vid ex err dist
po piet
popiet
4
val.
c
Critical note: val. ] val[andą], contr
val.
4
Pailsėjom – atstovybėn – ir nuo 7
ik
c
Critical note: ik[i] ] vid ex err om sec i
ik
iki
1 val.
5
nakties
Wokse
c
Critical note: Vokse ] vid ex err W pro V
Wokse
Vokse
– pietūs iškilmingi. Su
6
programa, kurioj net
Москвин
Moskvin
7
skaitė monologą iš
Revizoriaus.
„Revizoriaus“.
8
Gyvenam puikiam viešbuty, turiu
9
kabinetą, miegamą ir vonią. 22 va-
10
kare važiuosim į Leningradą, iš ten
11
į Maskvą ir Kijevą. Krymo neteks
12
regėt.
Laisvu Laisvės
c
Critical note: Laisvės ] cor fl -ės pro -u
Laisvės
daug turim. Gaila,
13
kad
Teatrai
c
Critical note: teatrai ] vid ex err T pro min
Teatrai
teatrai
uždaryti. Bet šis tas
14
teks regėti. Bet tik bloga – baisiai
15
karšsa karšta
c
Critical note: karšta ] cor t pro s
karšta
– visi prakaituoti. Stengia-
16
mės laikas išnaudoti, kiek
galima
c
Critical note: galima[.] ] p ver vid ex err om interp
galima
galima.
17
Visi Visa
c
Critical note: Visa ] vid ex err fl -a pro -i
Visa
delegacija laikosi labai
18
draugiškai.
draugiškai.
n
Note: „1929 m. gruodžio 8 d. buvo įkurta Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti (įregistruota gruodžio 4 d.). Tarp steigėjų buvo Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Vincas Krėvė, Paulius Galaunė, Balys Sruoga (jie pasirašė tvirtinti pateiktus įstatus). Iš karto įstojo 26 nariai. Jos pirmąją valdybą sudarė Humanitarinių mokslų fakulteto profesoriai – minėtieji Biržiškos, Krėvė, Jonynas ir Pranas Augustaitis. Ilgiau pirmininkavo Mykolas Biržiška, Krėvė, Jonynas. […]
1935 m. birželio mėnesį VOKS'o kvietimu buvo surengta ekskursija į SSRS. Joje dalyvavo minėti valdybos nariai ir Balys Sruoga. Aplankė Maskvą ir Leningradą. M. Biržiška ir Krėvė siekė Kijevą“ (Vladas Žukas, Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 139).
Draugija „siekė užmegzti ryšius su TSRS mokslo ir meno įstaigomis, keistis parodomis, koncertais, ruošti ekskursijas, informuoti visuomenę apie TSRS kultūrinį gyvenimą. Draugija palaikė ryšius su Visasąjungine kultūrinių ryšių su užsieniu draugija – VOKSu, kurio siunčiamos knygos (tarp jų – iš literatūros ir teatro sričių) buvo komplektuojamos universitete ir plačiai naudojamos B. Sruogos seminaruose“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 196–197). Nors planavo 1930 m. rudenį, o vėliau 1931 m. pavasarį, bet „B. Sruoga į Tarybų Sąjungą nuvyko 1935 m. birželio pabaigoje VOKSo kvietimu su draugijos atstovų grupe, kurią sudarė šeši Kauno universiteto profesoriai. Delegacija (be B. Sruogos, joje dar buvo V. Krėvė, I. Jonynas, P. Augustaitis, Mykolas ir Vaclovas Biršiškos) buvo širdingai priimta. Jos garbei buvo surengti keli iškilmingi priėmimai – vienas VOKSe (dalyvaujant žymiems menininkams – rašytojams V. Katajevui, L. Leonovui, aktoriams A. Jabločkinai, O. Kniper-Čechovai, I. Moskvinui, kompozitoriui S. Prokofjevui ir kt.), antras – Lietuvos atstovybėje, pas J. Baltrušaitį. Lietuvių profesoriams buvo sudarytos galimybės susipažinti su Maskva ir Leningradu (dar siūlyta Kijevas ir Minskas, bet dėl didelių karščių ir nuovargio šia galimybe pasinaudojo tik V. Krėvė ir M. Biržiška); pažintis buvo tuo intensyvesnė, kad beveik visi delegacijos nariai buvo gyvenę Rusijoje, mokėjo rusiškai ir galėjo neblogai suvokti tuos pakitimus, kurie įvyko šalyje po Spalio revoliucijos. Profesoriai lankėsi gamyklose, kolūkyje, muziejuose; B. Sruoga, žinoma, nepraleido progos pažiūrėti teatrų (matė A. Ostrovskio „Talentus ir gerbėjus“ Maskvos dailės akademiniame teatre, „Vilkus ir avis“ Mažajame teatre, gastroliuojančio leningradiškio baleto spektaklius „Bachčisarajaus fontaną“ ir „Gulbių ežerą““ (Idem, in: Ibid., p. 197–198).
„VOKSo pakviesti Lietuvių draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti valdybos nariai V. Krėvė, B. Sruoga, M. ir V. Biržiškos, I. Jonynas, P. Augustaitis 1935 m. birželio 19 d. išvyko į Maskvą ir Leningradą susipažinti su Tarybų šalies kultūriniu gyvenimu. V. Krėvė ir M. Biržiška liepos 1 d. aplankė dar Kijevą“ (Literatūra ir kalba, t. 17: Vincas Krėvė-Mickevičius, redakcinė kolegija Kostas Doveika (ats. redaktorius), Jonas Lankutis, Albertas Zalatorius, Kostas Korsakas (vyr. redaktorius), Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1981, p. 121).
„Visuomenės opinija draugijos ir jos narių atžvilgiu buvo kontroversiška. Buvo tokių, kurie kaltino „kultūrbolševizmu“, ryšiais su Sovietų Sąjungos pasiuntinybe. Matyt, sulaukta priekaištų ir dėl 1935 m. kelionės į Sovietų Sąjungą, esą, švaistomos valstybės lėšos. Panašių kaltinimų būta ir JAV. Vc. Biržiška 1951 m. kovo 23 d. laiške Keleivio redaktoriui Jonui Januškiui išdėstė savo požiūrį. Laiškas buvo rastas laikraščio archyve ir ištraukos paskelbtos 1979 m. sausio 8 d. numeryje. Laiško autorius teigė, kad draugija buvo įkurta siekiant užkirsti kelią prosovietinei draugijai atsirasti, kliudyti bolševikinei propagandai. Draugijos valdyboje jam buvo pavestos bibliotekininko pareigos. Bibliotekos sąmoningai nekūrė – iš sovietinės atstovybės gaunamą literatūrą dėdavęs į jai paskirtą universiteto bibliotekos kampą ir skaitytojams neišduodavo.
Valdžia, rašė Biržiška, kartais draugijos vardu pakviesdavo rašytojų ir menininkų delegaciją, surengdavo vakarienę. Profesorių ekskursija į Maskvą ir Leningradą buvo valdžios inspiruota, tačiau Lietuvos iždui kelionė nekainavo nė cento – gavo nemokamus bilietus kelionei geležinkeliu per Lietuvą, nemokamai važiavo ir Rusijos teritorija. Buvimo išlaidas apmokėjo šeimininkai, o smulkesnes išlaidas dengė savo lėšomis. Biržiška: „Iš tos draugijos neišsirito nei vieno talkininko bolševikams.“ Kai 1940 m. pradžioje į Lietuvą buvo įvestos Sovietų Sąjungos pajėgos, o į draugiją ėmė skverbtis atviri kolaborantai, Krėvė, broliai Biržiškos ir kiti iš jos pasitraukė – tai buvo jau ne ana draugija“ (cit. „Kai istorija kalba…“, Keleivis, 1979, sausio 8, nr. 2, žr. in: Vladas Žukas, Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 140).
19
P Bučiuok
c
Critical note: Bučiuok ] cor B pro P
Bučiuok
Daliūką.
c
Critical note: Daliuką ] vid ex err ū pro u
Daliūką.
Daliuką.
20
Ir
Tave
c
Critical note: Ta[ve] ] ill ve
Tave
bučiuoj
c
Critical note: bučiuoj[u][.] ] vid ex err om fl -u, p ver vid ex err om interp
bučiuoj
bučiuoju.
21
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1935_06_20: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Ketvirtad. 20
birž
birž.
a
Литва
c
Critical note: Литва ] rus =Lietuva
Литва
b
Poniai V. Sruogienei
c
Žemuogių, 4a P. Šemiotų [dvaras]
c
Critical note: P. Šemiotų ] s exc Žemuogių, 4a
P. Šemiotų [dvaras]
d
Kaunas Gelgaudiškis
c
Critical note: Gelgaudiškis ] sub exc Kaunas
Gelgaudiškis
1
Ketvirtad.
c
Critical note: Ketvirtad. ] Ketvirtad[ienis], contr
Ketvirtad.
20
birž
c
Critical note: birž[.] ] birž[elio], contr
birž
birž.
2
Mano Brangiosios! Tai jau Maskvoj.
3
Vakar atvažiavom
po piet
c
Critical note: popiet ] vid ex err dist
po piet
popiet
4
val.
c
Critical note: val. ] val[andą], contr
val.
4
Pailsėjom – atstovybėn – ir nuo 7
ik
c
Critical note: ik[i] ] vid ex err om sec i
ik
iki
1 val.
5
nakties
Wokse
c
Critical note: Vokse ] vid ex err W pro V
Wokse
Vokse
– pietūs iškilmingi. Su
6
programa, kurioj net
Москвин
Moskvin
7
skaitė monologą iš
Revizoriaus.
„Revizoriaus“.
8
Gyvenam puikiam viešbuty, turiu
9
kabinetą, miegamą ir vonią. 22 va-
10
kare važiuosim į Leningradą, iš ten
11
į Maskvą ir Kijevą. Krymo neteks
12
regėt.
Laisvu Laisvės
c
Critical note: Laisvės ] cor fl -ės pro -u
Laisvės
daug turim. Gaila,
13
kad
Teatrai
c
Critical note: teatrai ] vid ex err T pro min
Teatrai
teatrai
uždaryti. Bet šis tas
14
teks regėti. Bet tik bloga – baisiai
15
karšsa karšta
c
Critical note: karšta ] cor t pro s
karšta
– visi prakaituoti. Stengia-
16
mės laikas išnaudoti, kiek
galima
c
Critical note: galima[.] ] p ver vid ex err om interp
galima
galima.
17
Visi Visa
c
Critical note: Visa ] vid ex err fl -a pro -i
Visa
delegacija laikosi labai
18
draugiškai.
draugiškai.
n
Note: „1929 m. gruodžio 8 d. buvo įkurta Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti (įregistruota gruodžio 4 d.). Tarp steigėjų buvo Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Vincas Krėvė, Paulius Galaunė, Balys Sruoga (jie pasirašė tvirtinti pateiktus įstatus). Iš karto įstojo 26 nariai. Jos pirmąją valdybą sudarė Humanitarinių mokslų fakulteto profesoriai – minėtieji Biržiškos, Krėvė, Jonynas ir Pranas Augustaitis. Ilgiau pirmininkavo Mykolas Biržiška, Krėvė, Jonynas. […]
1935 m. birželio mėnesį VOKS'o kvietimu buvo surengta ekskursija į SSRS. Joje dalyvavo minėti valdybos nariai ir Balys Sruoga. Aplankė Maskvą ir Leningradą. M. Biržiška ir Krėvė siekė Kijevą“ (Vladas Žukas, Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 139).
Draugija „siekė užmegzti ryšius su TSRS mokslo ir meno įstaigomis, keistis parodomis, koncertais, ruošti ekskursijas, informuoti visuomenę apie TSRS kultūrinį gyvenimą. Draugija palaikė ryšius su Visasąjungine kultūrinių ryšių su užsieniu draugija – VOKSu, kurio siunčiamos knygos (tarp jų – iš literatūros ir teatro sričių) buvo komplektuojamos universitete ir plačiai naudojamos B. Sruogos seminaruose“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 196–197). Nors planavo 1930 m. rudenį, o vėliau 1931 m. pavasarį, bet „B. Sruoga į Tarybų Sąjungą nuvyko 1935 m. birželio pabaigoje VOKSo kvietimu su draugijos atstovų grupe, kurią sudarė šeši Kauno universiteto profesoriai. Delegacija (be B. Sruogos, joje dar buvo V. Krėvė, I. Jonynas, P. Augustaitis, Mykolas ir Vaclovas Biršiškos) buvo širdingai priimta. Jos garbei buvo surengti keli iškilmingi priėmimai – vienas VOKSe (dalyvaujant žymiems menininkams – rašytojams V. Katajevui, L. Leonovui, aktoriams A. Jabločkinai, O. Kniper-Čechovai, I. Moskvinui, kompozitoriui S. Prokofjevui ir kt.), antras – Lietuvos atstovybėje, pas J. Baltrušaitį. Lietuvių profesoriams buvo sudarytos galimybės susipažinti su Maskva ir Leningradu (dar siūlyta Kijevas ir Minskas, bet dėl didelių karščių ir nuovargio šia galimybe pasinaudojo tik V. Krėvė ir M. Biržiška); pažintis buvo tuo intensyvesnė, kad beveik visi delegacijos nariai buvo gyvenę Rusijoje, mokėjo rusiškai ir galėjo neblogai suvokti tuos pakitimus, kurie įvyko šalyje po Spalio revoliucijos. Profesoriai lankėsi gamyklose, kolūkyje, muziejuose; B. Sruoga, žinoma, nepraleido progos pažiūrėti teatrų (matė A. Ostrovskio „Talentus ir gerbėjus“ Maskvos dailės akademiniame teatre, „Vilkus ir avis“ Mažajame teatre, gastroliuojančio leningradiškio baleto spektaklius „Bachčisarajaus fontaną“ ir „Gulbių ežerą““ (Idem, in: Ibid., p. 197–198).
„VOKSo pakviesti Lietuvių draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti valdybos nariai V. Krėvė, B. Sruoga, M. ir V. Biržiškos, I. Jonynas, P. Augustaitis 1935 m. birželio 19 d. išvyko į Maskvą ir Leningradą susipažinti su Tarybų šalies kultūriniu gyvenimu. V. Krėvė ir M. Biržiška liepos 1 d. aplankė dar Kijevą“ (Literatūra ir kalba, t. 17: Vincas Krėvė-Mickevičius, redakcinė kolegija Kostas Doveika (ats. redaktorius), Jonas Lankutis, Albertas Zalatorius, Kostas Korsakas (vyr. redaktorius), Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1981, p. 121).
„Visuomenės opinija draugijos ir jos narių atžvilgiu buvo kontroversiška. Buvo tokių, kurie kaltino „kultūrbolševizmu“, ryšiais su Sovietų Sąjungos pasiuntinybe. Matyt, sulaukta priekaištų ir dėl 1935 m. kelionės į Sovietų Sąjungą, esą, švaistomos valstybės lėšos. Panašių kaltinimų būta ir JAV. Vc. Biržiška 1951 m. kovo 23 d. laiške Keleivio redaktoriui Jonui Januškiui išdėstė savo požiūrį. Laiškas buvo rastas laikraščio archyve ir ištraukos paskelbtos 1979 m. sausio 8 d. numeryje. Laiško autorius teigė, kad draugija buvo įkurta siekiant užkirsti kelią prosovietinei draugijai atsirasti, kliudyti bolševikinei propagandai. Draugijos valdyboje jam buvo pavestos bibliotekininko pareigos. Bibliotekos sąmoningai nekūrė – iš sovietinės atstovybės gaunamą literatūrą dėdavęs į jai paskirtą universiteto bibliotekos kampą ir skaitytojams neišduodavo.
Valdžia, rašė Biržiška, kartais draugijos vardu pakviesdavo rašytojų ir menininkų delegaciją, surengdavo vakarienę. Profesorių ekskursija į Maskvą ir Leningradą buvo valdžios inspiruota, tačiau Lietuvos iždui kelionė nekainavo nė cento – gavo nemokamus bilietus kelionei geležinkeliu per Lietuvą, nemokamai važiavo ir Rusijos teritorija. Buvimo išlaidas apmokėjo šeimininkai, o smulkesnes išlaidas dengė savo lėšomis. Biržiška: „Iš tos draugijos neišsirito nei vieno talkininko bolševikams.“ Kai 1940 m. pradžioje į Lietuvą buvo įvestos Sovietų Sąjungos pajėgos, o į draugiją ėmė skverbtis atviri kolaborantai, Krėvė, broliai Biržiškos ir kiti iš jos pasitraukė – tai buvo jau ne ana draugija“ (cit. „Kai istorija kalba…“, Keleivis, 1979, sausio 8, nr. 2, žr. in: Vladas Žukas, Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 140).
19
P Bučiuok
c
Critical note: Bučiuok ] cor B pro P
Bučiuok
Daliūką.
c
Critical note: Daliuką ] vid ex err ū pro u
Daliūką.
Daliuką.
20
Ir
Tave
c
Critical note: Ta[ve] ] ill ve
Tave
bučiuoj
c
Critical note: bučiuoj[u][.] ] vid ex err om fl -u, p ver vid ex err om interp
bučiuoj
bučiuoju.
21
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1935_06_20: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Ketvirtad. 20
birž
birž.
a
Литва
c
Critical note: Литва ] rus =Lietuva
Литва
b
Poniai V. Sruogienei
c
Žemuogių, 4a P. Šemiotų [dvaras]
c
Critical note: P. Šemiotų ] s exc Žemuogių, 4a
P. Šemiotų [dvaras]
d
Kaunas Gelgaudiškis
c
Critical note: Gelgaudiškis ] sub exc Kaunas
Gelgaudiškis
1
Ketvirtad.
c
Critical note: Ketvirtad. ] Ketvirtad[ienis], contr
Ketvirtad.
20
birž
c
Critical note: birž[.] ] birž[elio], contr
birž
birž.
2
Mano Brangiosios! Tai jau Maskvoj.
3
Vakar atvažiavom
po piet
c
Critical note: popiet ] vid ex err dist
po piet
popiet
4
val.
c
Critical note: val. ] val[andą], contr
val.
4
Pailsėjom – atstovybėn – ir nuo 7
ik
c
Critical note: ik[i] ] vid ex err om sec i
ik
iki
1 val.
5
nakties
Wokse
c
Critical note: Vokse ] vid ex err W pro V
Wokse
Vokse
– pietūs iškilmingi. Su
6
programa, kurioj net
Москвин
Moskvin
7
skaitė monologą iš
Revizoriaus.
„Revizoriaus“.
8
Gyvenam puikiam viešbuty, turiu
9
kabinetą, miegamą ir vonią. 22 va-
10
kare važiuosim į Leningradą, iš ten
11
į Maskvą ir Kijevą. Krymo neteks
12
regėt.
Laisvu Laisvės
c
Critical note: Laisvės ] cor fl -ės pro -u
Laisvės
daug turim. Gaila,
13
kad
Teatrai
c
Critical note: teatrai ] vid ex err T pro min
Teatrai
teatrai
uždaryti. Bet šis tas
14
teks regėti. Bet tik bloga – baisiai
15
karšsa karšta
c
Critical note: karšta ] cor t pro s
karšta
– visi prakaituoti. Stengia-
16
mės laikas išnaudoti, kiek
galima
c
Critical note: galima[.] ] p ver vid ex err om interp
galima
galima.
17
Visi Visa
c
Critical note: Visa ] vid ex err fl -a pro -i
Visa
delegacija laikosi labai
18
draugiškai.
draugiškai.
n
Note: „1929 m. gruodžio 8 d. buvo įkurta Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti (įregistruota gruodžio 4 d.). Tarp steigėjų buvo Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Vincas Krėvė, Paulius Galaunė, Balys Sruoga (jie pasirašė tvirtinti pateiktus įstatus). Iš karto įstojo 26 nariai. Jos pirmąją valdybą sudarė Humanitarinių mokslų fakulteto profesoriai – minėtieji Biržiškos, Krėvė, Jonynas ir Pranas Augustaitis. Ilgiau pirmininkavo Mykolas Biržiška, Krėvė, Jonynas. […]
1935 m. birželio mėnesį VOKS'o kvietimu buvo surengta ekskursija į SSRS. Joje dalyvavo minėti valdybos nariai ir Balys Sruoga. Aplankė Maskvą ir Leningradą. M. Biržiška ir Krėvė siekė Kijevą“ (Vladas Žukas, Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 139).
Draugija „siekė užmegzti ryšius su TSRS mokslo ir meno įstaigomis, keistis parodomis, koncertais, ruošti ekskursijas, informuoti visuomenę apie TSRS kultūrinį gyvenimą. Draugija palaikė ryšius su Visasąjungine kultūrinių ryšių su užsieniu draugija – VOKSu, kurio siunčiamos knygos (tarp jų – iš literatūros ir teatro sričių) buvo komplektuojamos universitete ir plačiai naudojamos B. Sruogos seminaruose“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 196–197). Nors planavo 1930 m. rudenį, o vėliau 1931 m. pavasarį, bet „B. Sruoga į Tarybų Sąjungą nuvyko 1935 m. birželio pabaigoje VOKSo kvietimu su draugijos atstovų grupe, kurią sudarė šeši Kauno universiteto profesoriai. Delegacija (be B. Sruogos, joje dar buvo V. Krėvė, I. Jonynas, P. Augustaitis, Mykolas ir Vaclovas Biršiškos) buvo širdingai priimta. Jos garbei buvo surengti keli iškilmingi priėmimai – vienas VOKSe (dalyvaujant žymiems menininkams – rašytojams V. Katajevui, L. Leonovui, aktoriams A. Jabločkinai, O. Kniper-Čechovai, I. Moskvinui, kompozitoriui S. Prokofjevui ir kt.), antras – Lietuvos atstovybėje, pas J. Baltrušaitį. Lietuvių profesoriams buvo sudarytos galimybės susipažinti su Maskva ir Leningradu (dar siūlyta Kijevas ir Minskas, bet dėl didelių karščių ir nuovargio šia galimybe pasinaudojo tik V. Krėvė ir M. Biržiška); pažintis buvo tuo intensyvesnė, kad beveik visi delegacijos nariai buvo gyvenę Rusijoje, mokėjo rusiškai ir galėjo neblogai suvokti tuos pakitimus, kurie įvyko šalyje po Spalio revoliucijos. Profesoriai lankėsi gamyklose, kolūkyje, muziejuose; B. Sruoga, žinoma, nepraleido progos pažiūrėti teatrų (matė A. Ostrovskio „Talentus ir gerbėjus“ Maskvos dailės akademiniame teatre, „Vilkus ir avis“ Mažajame teatre, gastroliuojančio leningradiškio baleto spektaklius „Bachčisarajaus fontaną“ ir „Gulbių ežerą““ (Idem, in: Ibid., p. 197–198).
„VOKSo pakviesti Lietuvių draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti valdybos nariai V. Krėvė, B. Sruoga, M. ir V. Biržiškos, I. Jonynas, P. Augustaitis 1935 m. birželio 19 d. išvyko į Maskvą ir Leningradą susipažinti su Tarybų šalies kultūriniu gyvenimu. V. Krėvė ir M. Biržiška liepos 1 d. aplankė dar Kijevą“ (Literatūra ir kalba, t. 17: Vincas Krėvė-Mickevičius, redakcinė kolegija Kostas Doveika (ats. redaktorius), Jonas Lankutis, Albertas Zalatorius, Kostas Korsakas (vyr. redaktorius), Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1981, p. 121).
„Visuomenės opinija draugijos ir jos narių atžvilgiu buvo kontroversiška. Buvo tokių, kurie kaltino „kultūrbolševizmu“, ryšiais su Sovietų Sąjungos pasiuntinybe. Matyt, sulaukta priekaištų ir dėl 1935 m. kelionės į Sovietų Sąjungą, esą, švaistomos valstybės lėšos. Panašių kaltinimų būta ir JAV. Vc. Biržiška 1951 m. kovo 23 d. laiške Keleivio redaktoriui Jonui Januškiui išdėstė savo požiūrį. Laiškas buvo rastas laikraščio archyve ir ištraukos paskelbtos 1979 m. sausio 8 d. numeryje. Laiško autorius teigė, kad draugija buvo įkurta siekiant užkirsti kelią prosovietinei draugijai atsirasti, kliudyti bolševikinei propagandai. Draugijos valdyboje jam buvo pavestos bibliotekininko pareigos. Bibliotekos sąmoningai nekūrė – iš sovietinės atstovybės gaunamą literatūrą dėdavęs į jai paskirtą universiteto bibliotekos kampą ir skaitytojams neišduodavo.
Valdžia, rašė Biržiška, kartais draugijos vardu pakviesdavo rašytojų ir menininkų delegaciją, surengdavo vakarienę. Profesorių ekskursija į Maskvą ir Leningradą buvo valdžios inspiruota, tačiau Lietuvos iždui kelionė nekainavo nė cento – gavo nemokamus bilietus kelionei geležinkeliu per Lietuvą, nemokamai važiavo ir Rusijos teritorija. Buvimo išlaidas apmokėjo šeimininkai, o smulkesnes išlaidas dengė savo lėšomis. Biržiška: „Iš tos draugijos neišsirito nei vieno talkininko bolševikams.“ Kai 1940 m. pradžioje į Lietuvą buvo įvestos Sovietų Sąjungos pajėgos, o į draugiją ėmė skverbtis atviri kolaborantai, Krėvė, broliai Biržiškos ir kiti iš jos pasitraukė – tai buvo jau ne ana draugija“ (cit. „Kai istorija kalba…“, Keleivis, 1979, sausio 8, nr. 2, žr. in: Vladas Žukas, Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 140).
19
P Bučiuok
c
Critical note: Bučiuok ] cor B pro P
Bučiuok
Daliūką.
c
Critical note: Daliuką ] vid ex err ū pro u
Daliūką.
Daliuką.
20
Ir
Tave
c
Critical note: Ta[ve] ] ill ve
Tave
bučiuoj
c
Critical note: bučiuoj[u][.] ] vid ex err om fl -u, p ver vid ex err om interp
bučiuoj
bučiuoju.
21
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number a
Critical note: Литва ] rus =Lietuva
a1
Line number c
Critical note: P. Šemiotų ] s exc Žemuogių, 4a
a1
Line number d
Critical note: Gelgaudiškis ] sub exc Kaunas
a1
Line number 1
Critical note: Ketvirtad. ] Ketvirtad[ienis], contr
a1
Line number 1
Critical note: birž[.] ] birž[elio], contr
a1
Line number 3
Critical note: popiet ] vid ex err dist
a1
Line number 3
Critical note: val. ] val[andą], contr
a1
Line number 4
Critical note: ik[i] ] vid ex err om sec i
a1
Line number 5
Critical note: Vokse ] vid ex err W pro V
a1
Line number 12
Critical note: Laisvės ] cor fl -ės pro -u
a1
Line number 13
Critical note: teatrai ] vid ex err T pro min
a1
Line number 15
Critical note: karšta ] cor t pro s
a1
Line number 16
Critical note: galima[.] ] p ver vid ex err om interp
a1
Line number 17
Critical note: Visa ] vid ex err fl -a pro -i
a3
Line number 18
Note: „1929 m. gruodžio 8 d. buvo įkurta Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti (įregistruota gruodžio 4 d.). Tarp steigėjų buvo Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Vincas Krėvė, Paulius Galaunė, Balys Sruoga (jie pasirašė tvirtinti pateiktus įstatus). Iš karto įstojo 26 nariai. Jos pirmąją valdybą sudarė Humanitarinių mokslų fakulteto profesoriai – minėtieji Biržiškos, Krėvė, Jonynas ir Pranas Augustaitis. Ilgiau pirmininkavo Mykolas Biržiška, Krėvė, Jonynas. […]
1935 m. birželio mėnesį VOKS'o kvietimu buvo surengta ekskursija į SSRS. Joje dalyvavo minėti valdybos nariai ir Balys Sruoga. Aplankė Maskvą ir Leningradą. M. Biržiška ir Krėvė siekė Kijevą“ (Vladas Žukas, Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 139).
Draugija „siekė užmegzti ryšius su TSRS mokslo ir meno įstaigomis, keistis parodomis, koncertais, ruošti ekskursijas, informuoti visuomenę apie TSRS kultūrinį gyvenimą. Draugija palaikė ryšius su Visasąjungine kultūrinių ryšių su užsieniu draugija – VOKSu, kurio siunčiamos knygos (tarp jų – iš literatūros ir teatro sričių) buvo komplektuojamos universitete ir plačiai naudojamos B. Sruogos seminaruose“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 196–197). Nors planavo 1930 m. rudenį, o vėliau 1931 m. pavasarį, bet „B. Sruoga į Tarybų Sąjungą nuvyko 1935 m. birželio pabaigoje VOKSo kvietimu su draugijos atstovų grupe, kurią sudarė šeši Kauno universiteto profesoriai. Delegacija (be B. Sruogos, joje dar buvo V. Krėvė, I. Jonynas, P. Augustaitis, Mykolas ir Vaclovas Biršiškos) buvo širdingai priimta. Jos garbei buvo surengti keli iškilmingi priėmimai – vienas VOKSe (dalyvaujant žymiems menininkams – rašytojams V. Katajevui, L. Leonovui, aktoriams A. Jabločkinai, O. Kniper-Čechovai, I. Moskvinui, kompozitoriui S. Prokofjevui ir kt.), antras – Lietuvos atstovybėje, pas J. Baltrušaitį. Lietuvių profesoriams buvo sudarytos galimybės susipažinti su Maskva ir Leningradu (dar siūlyta Kijevas ir Minskas, bet dėl didelių karščių ir nuovargio šia galimybe pasinaudojo tik V. Krėvė ir M. Biržiška); pažintis buvo tuo intensyvesnė, kad beveik visi delegacijos nariai buvo gyvenę Rusijoje, mokėjo rusiškai ir galėjo neblogai suvokti tuos pakitimus, kurie įvyko šalyje po Spalio revoliucijos. Profesoriai lankėsi gamyklose, kolūkyje, muziejuose; B. Sruoga, žinoma, nepraleido progos pažiūrėti teatrų (matė A. Ostrovskio „Talentus ir gerbėjus“ Maskvos dailės akademiniame teatre, „Vilkus ir avis“ Mažajame teatre, gastroliuojančio leningradiškio baleto spektaklius „Bachčisarajaus fontaną“ ir „Gulbių ežerą““ (Idem, in: Ibid., p. 197–198).
„VOKSo pakviesti Lietuvių draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti valdybos nariai V. Krėvė, B. Sruoga, M. ir V. Biržiškos, I. Jonynas, P. Augustaitis 1935 m. birželio 19 d. išvyko į Maskvą ir Leningradą susipažinti su Tarybų šalies kultūriniu gyvenimu. V. Krėvė ir M. Biržiška liepos 1 d. aplankė dar Kijevą“ (Literatūra ir kalba, t. 17: Vincas Krėvė-Mickevičius, redakcinė kolegija Kostas Doveika (ats. redaktorius), Jonas Lankutis, Albertas Zalatorius, Kostas Korsakas (vyr. redaktorius), Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1981, p. 121).
„Visuomenės opinija draugijos ir jos narių atžvilgiu buvo kontroversiška. Buvo tokių, kurie kaltino „kultūrbolševizmu“, ryšiais su Sovietų Sąjungos pasiuntinybe. Matyt, sulaukta priekaištų ir dėl 1935 m. kelionės į Sovietų Sąjungą, esą, švaistomos valstybės lėšos. Panašių kaltinimų būta ir JAV. Vc. Biržiška 1951 m. kovo 23 d. laiške Keleivio redaktoriui Jonui Januškiui išdėstė savo požiūrį. Laiškas buvo rastas laikraščio archyve ir ištraukos paskelbtos 1979 m. sausio 8 d. numeryje. Laiško autorius teigė, kad draugija buvo įkurta siekiant užkirsti kelią prosovietinei draugijai atsirasti, kliudyti bolševikinei propagandai. Draugijos valdyboje jam buvo pavestos bibliotekininko pareigos. Bibliotekos sąmoningai nekūrė – iš sovietinės atstovybės gaunamą literatūrą dėdavęs į jai paskirtą universiteto bibliotekos kampą ir skaitytojams neišduodavo.
Valdžia, rašė Biržiška, kartais draugijos vardu pakviesdavo rašytojų ir menininkų delegaciją, surengdavo vakarienę. Profesorių ekskursija į Maskvą ir Leningradą buvo valdžios inspiruota, tačiau Lietuvos iždui kelionė nekainavo nė cento – gavo nemokamus bilietus kelionei geležinkeliu per Lietuvą, nemokamai važiavo ir Rusijos teritorija. Buvimo išlaidas apmokėjo šeimininkai, o smulkesnes išlaidas dengė savo lėšomis. Biržiška: „Iš tos draugijos neišsirito nei vieno talkininko bolševikams.“ Kai 1940 m. pradžioje į Lietuvą buvo įvestos Sovietų Sąjungos pajėgos, o į draugiją ėmė skverbtis atviri kolaborantai, Krėvė, broliai Biržiškos ir kiti iš jos pasitraukė – tai buvo jau ne ana draugija“ (cit. „Kai istorija kalba…“, Keleivis, 1979, sausio 8, nr. 2, žr. in: Vladas Žukas, Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 140).
a1
Line number 19
Critical note: Bučiuok ] cor B pro P
a1
Line number 19
Critical note: Daliuką ] vid ex err ū pro u
a1
Line number 20
Critical note: Ta[ve] ] ill ve
a1
Line number 20
Critical note: bučiuoj[u][.] ] vid ex err om fl -u, p ver vid ex err om interp
a1
Line number 21
Critical note: Bal ] sign
a1
Line number 21
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1935_06_20_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1935_06_20_vs_1v.jpgX (Close panel)
image