Juozapui Sruogai, 1938-09-20

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, 1938-09-20

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 308. Laiškas. Be tikslios datos, vietos. Datuota pagal Juozapo Sruogos pataisytą Balio Sruogos laiške užrašytą datą (1938-09-20), Juozapo Sruogos atsakymą (1938-09-23). Lokalizuota pagal laiško turinį (Balio Sruogos reakcija į Juozapo Sruogos pradėtą bylą dėl paveldėto žemės sklypo Baibokuose, informacija apie grindžiamą Ramiąją gatvę, paskolos reikalus), kontekstą (1938-09-23 iš Tilžės Juozapo Sruogos rašytą ir Baliui Sruogai adresuotą laišką). Rašyta 28,6×22,6 cm formato, gelstelėjusio, lygaus, labai plono, peršviečiamo („rūkomojo“) popieriaus (vandenženklis „F S & B“) lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. 1r viršuje, dešinėje pusėje, prierašas adresato ranka raudonu pieštuku, pažymint laiško rašymo datą: „1938 IX 20“. 1r apačioje, kairiajame krašte, adresato ranka raudonu pieštuku pataisyta netiksliai adresanto užrašyta data (pakoreguotas mėnuo): „IX“. Laiško tekste yra adresato ranka raudonu ir tamsiai violetiniu pieštukais pabrauktų vietų, kurios susijusios su informacija apie brolių Sruogų paveldėtą žemės sklypą Baibokuose, Ramiosios gatvės grindimą. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės, tarp jų segta sąvaržėle (rūdžių žymės). Be voko. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 333–334. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1938-09-20: Genetinis
  • Witness a2: 1938-09-20: Diplomatinis
  • Witness a3: 1938-09-20: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę, 1938-09-20, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1938_09_20_js.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1938-09-20: Genetinis
Mielas Juozapai, / Man advokato laiškas neatrodo įtartinu delsimu, –
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Man advokato
laiškas
laiškas
n
Note: Juozapas Sruoga tuo metu gavo Biržų advokato Antano Stankaus laišką – atsakymą dėl brolių Sruogų paveldėto žemės sklypo Baibokuose (Antano Stankaus laiškas Juozapui Sruogai, iš Biržų – į Panemunę, 1938-09-20, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1–3r).
neatrodo įtartinu delsimu, –
3
tai stačiai provincijos advokatėlio peckelio ir apsilei-
4
dėlio darbas. Visi taip daro! Jeigu manytum iš karto
5
„parceliuoti“, tai į 4 dalis nėra ko parceliuoti, – aš savo
6
dalies tenai neimsiu, nieko nedarysiu, jos stačiai žinoti
7
nenoriu, – daryk su
ja
ja,
kaip išmanai.
8
Su
Kazimieru
Kazimieru
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1936–1940 m. akcinės bendrovės „Maistas“ direktoriaus pavaduotojas.
aš net telefonu mažai ką tekalbu, –
9
ir labai retai. Nežinau, ar jis pyksta ko ant manęs,
10
ar kaltas jaučiasi, – tais reikalais su juo
11
tartis nelabai tenorėčiau.
12
Bet, va, kas: man iš tavęs priklauso selterio kvorta:
13
visomis teisybėmis ir neteisybėmis pasinaudojęs,
14
aš padariau, kad Ramioji gatvė jau grindžiama, –
15
bus išgrįsta iki tavo įvažiavimo (ir tiktai!).
16
Žinoma, kėliau triukšmą, bet
padariau.
padariau.
n
Note: 1937 m. naujai besiformuojančios Žaliakalnio gatvelės dažnai skendėjo purve, nebuvo normaliai prižiūrimos. Kad būtų galima iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto gauti lėšų Ramiosios gatvės tvarkymui, reikėjo nemažai pastangų, pažinčių. Balys Sruoga sugebėjo pasiekti, kad miesto valdžia pagaliau pradėtų grįsti jų gatvę:
„Šiuo turiu garbę pranešti Kauno miesto savivaldybei, Gatvių tvarkymo skyriui, kad pribrendo būtinas reikalas sutvarkyti Ramiąją gatvę, kuri, lietui palijus, visai nepakenčiama. Jeigu negalima būtų sutvarkyti visa gatvė, tai yra būtinas reikalas sutvarkyti bent toji josios dalis, kurioje gyventojų lėšomis ir pastangomis yra pravestas vandentiekis ir kuri miesto savivaldybės darbininkų sugadinta, būtent: 1) nežinia kuriais sumetimais miesto savivaldybė prieš ketverius metus privežė molio (oficialiai, rodos, buvo vežamas „žvyras“, bet jo pėdsako neliko, – iš „žvyro“ pasidarė molis); 2) tvarkydama ir velėnuodama griovius miesto savivaldybė molį iš griovių suvertė į gatvę; 3) vesdama vandentiekį molį suvertė taip pat į gatvę, o ties vandentiekio vamzdžiais vidury gatvės paliko griovį, vietomis net 0,4–0,5 metr. gilumo.
Net vasaros metu, palijus lietui, gatvė buvo visiškai neišvažiuojama – gatvėje vanduo telkšo, o iš molio pasidariusi košelena vietoje aplipdo visus vežimus (o toji gatvės dalis, kuri liko nesugadinta, buvo visą vasarą išvažiuojama!)“ (Balio Sruogos pranešimas Kauno miesto savivaldybės Gatvių tvarkymo skyriui, Kaunas, 1937-08-31, [rankraščio fragmentas], in: LLTI BR, f. 53, b. 968, l. 1r).
Už
17
mėnesio jau bus gatava, – dabar baigiu akmenis
18
suvežti, – niekas netikėjo, kad galima tai
padaryti!
padaryti!
n
Note: Juozapas Sruoga stebėjosi brolio veiklumu ir pasiektu rezultatu. Be to, jis domėjosi ir kitais aktualiais reikalais, ypač įkurtuvėmis ir kategoriška pozicija dėl Baibokų trako:
„1938 IX 23
Mielas Boleslavai,
Labai ačiū tau už malonią naujieną. Tikiuosiu, kad bus išgrįsta iki įvažiavimo į mūsų kiemą. Apie selterį aš ir be to galvojau. – Bronė nori vykti į Kauną sekančią savaitę. Vis mat laukiame, kaip ten pasibaigs derybos Godesberge. –
Kaip Jūs jaučiatės Savuose namuose? Ar jauku, ar šilta? Kokie patogumai ir kokie nepatogumai? –
Nors tu ir krataisi nuo trako, bet kol formaliai ir juridiniai tu nuo to reikalo nepasišalinęs, tai, deja, tau visgi teks kol kas dalyvauti bylos vedime, duoti įgaliojimą ir pan. Taigi aš skaitau sau už pareigą ir tave informuoti apie bylos eigą; todėl tu nesinervink, kad gauni iš manęs ir mano korespondencijos nuorašus. Man ta byla irgi įkyrėjo. – Ir pats nežinau, kaip ji greičiau baigti. Jeigu aš nieko nedarysiu, tai juk reikalas stovės vietoje ir Kaziliūnas gaus nei iš šio, nei iš to – 15 ha žemės dovanų! To aš nenoriu. Geriau padovanosiu Švietimo ministerijai, tegul ten pastato mokyklą. Bronė ir aš siunčiame jums visiems mūsų geriausius linkėjimus.
Juozapas“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-09-23, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v).
19
Statybos prižiūrėti
Zuboviokas
Zuboviokas
n
Note: Vladimiras Zubovas (1909–2007) – architektas, architektūros istorikas. 1934 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos absolventas. 1935–1940 m. Kauno karo butų valdybos inžinierius architektas, kuris 1938 m. suprojektavo Balio Sruogos gyvenamąjį namą Kaune.
dažniau atvažiuoja,
20
tik, latras, ne visuomet parašo. Eina tvarkoj ji.
21
Jei manai turėti reikalo su T.
Kasomis
kasomis
ir
22
statybą baigti iki N.
Metų,
metų,
– laikas dabar
23
pradeti
pradėti
rūpintis, – tai gana ilga procedūra –
24
kol svarstys, nuspręs, kol surašys įkeitimo
25
aktą, kol pravesi draudimą – reikia laiko!
26
Gali kartais ir kredito sąlygos pasikeisti, – nežinia,
27
kokios reikšmės turės Klaipėdos
rinkimai.
rinkimai.
n
Note: Klaipėdos krašto seimelio rinkimai suorganizuoti 1938-12-11. Rinkimus, kurie laikyti lemiamu politinio lūžio momentu, laimėjo pronacistinės jėgos (joms skirti net 25 mandatai iš 29). Nacių judėjimo lyderis Ernstas Neumannas reikalavo suteikti kraštui apsisprendimo teisę prisijungti prie Vokietijos. Šis 1938 m. pabaigoje išrinktas šeštasis seimelis 1939-03-22 susirinko į pirmąjį ir vienintelį posėdį. Tą pačią dieną Lietuva priversta priimti Berlyno ultimatumą ir pasirašyti sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Kitą dieną į miestą įžengė vermachtas, atvyko pats Adolfas Hitleris, o autonominis seimelis buvo likviduotas.
28
Kol kas dėl nacių Kaunas
nesijaudina.
nesijaudina.
n
Note: Balio Sruogos laiške atsispindi nerimas dėl Europos geopolitinės situacijos. Ramiai gyvenančiame Kaune rašytojas numatė nacistinės Vokietijos agresiją, Lietuvos okupaciją, Antrojo pasaulinio karo pradžią po nacių žygio į Klaipėdą ir Lenkiją.
Čekoslo-
29
vakija
baigta,
baigta,
n
Note: Vakarų demokratijos, ypač Didžioji Britanija ir Prancūzija, turėjusios ginti Čekoslovakiją nuo nacių agresijos, pasirinko nuolaidžiavimo taktiką, spaudė Čekoslovakiją kapituliuoti prieš Berlyno reikalavimus. Nors Miuncheno sutartis pasirašyta 1938-09-29–30, jau rugsėjo viduryje buvo akivaizdu, kad naciai jėga arba gąsdinimais paims Sudetų kraštą, kur buvo sutelkti visi pagrindiniai Čekoslovakijos kariniai įtvirtinimai bei pramonė, tad, atidavus šią teritoriją, valstybė tapo gynybiškai neįgali. Sudetų krašto praradimas reiškė visišką šalies sužlugdymą.
tolimesnė eilė – Rumunijos
naftai.
naftai.
n
Note: Nacistinė Vokietija vykdė ekspansiją ne tik dėl teritorijų, bet ir dėl gyvybiškai svarbių strateginių išteklių. Balys Sruoga numatė, kad po Čekoslovakijos pramonės perėmimo Adolfo Hitlerio žvilgsnis kryps į pagrindinį Europos naftos šaltinį – Rumuniją. Nacistinė Vokietija neturėjo savo didelių naftos telkinių. Rumunija tuo metu buvo didžiausia naftos išgavėja Europoje, už SSRS ribų. Vokietija negalėjo pradėti karo su didžiosiomis valstybėmis, kol neužsitikrino šio regiono kontrolės. 1939-03-23 (kitą dieną po Klaipėdos aneksijos) Vokietija privertė Rumuniją pasirašyti ekonominę sutartį, pajungusią šalies ūkį Berlyno poreikiams.
30
Mūsų eilė: po Dancigo, po
lenkų Lenkų
c
Critical note: Lenkų ] cor L pro min
Lenkų
koridoriaus ir
Silezijos.
Silezijos.
n
Note: Balio Sruogos laiške atsispindi Adolfo Hitlerio geopolitinė logika: pirmiausia jis neutralizavo Čekoslovakijos gynybinę liniją ir pramonę, tada užsitikrino ekonominį užnugarį ir kurą iš Rumunijos, o tik tuomet ateis eilė tiesioginiam kariniam konfliktui dėl Lenkijos pajūrio (Dancigo bei koridoriaus) ir galiausiai – Baltijos šalių okupacijai.
Rašytojas sąmoningai sujungė tris vietas: Dancigą, Lenkų koridorių ir Sileziją.
Kai Lenkija bus eliminuota, o Vokietija taps tiesiogine Lietuvos kaimyne ne tik iš Prūsijos, bet ir iš okupuotos Lenkijos pusės, Lietuva liks visiškai izoliuota ir pasmerkta.
Balys Sruoga Dancigą matė kaip saugiklį: kol Lenkija laikosi dėl Dancigo, Lietuva turi šiek tiek laiko. Kai kris Dancigas, grius visa Rytų Europos saugumo sistema.
31
Labų dienų p.
Bronei
Bronei.
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė.
32
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius; Juozapo Sruogos kaimynas Kaune, sklypo Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B, savininkas.
33
1938.
VIII
VIII.
20
p
Physical note: [1r] //
20
20
n
Note: Suklysta, rašant datą: vietoj IX įrašytas XVIII mėnuo. Įrašas pataisytas adresato ranka raudonu pieštuku.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1938-09-20: Diplomatinis
Mielas Juozapai, / Man advokato laiškas neatrodo įtartinu delsimu, –
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Man advokato
laiškas
laiškas
n
Note: Juozapas Sruoga tuo metu gavo Biržų advokato Antano Stankaus laišką – atsakymą dėl brolių Sruogų paveldėto žemės sklypo Baibokuose (Antano Stankaus laiškas Juozapui Sruogai, iš Biržų – į Panemunę, 1938-09-20, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1–3r).
neatrodo įtartinu delsimu, –
3
tai stačiai provincijos advokatėlio peckelio ir apsilei-
4
dėlio darbas. Visi taip daro! Jeigu manytum iš karto
5
„parceliuoti“, tai į 4 dalis nėra ko parceliuoti, – aš savo
6
dalies tenai neimsiu, nieko nedarysiu, jos stačiai žinoti
7
nenoriu, – daryk su
ja
ja,
kaip išmanai.
8
Su
Kazimieru
Kazimieru
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1936–1940 m. akcinės bendrovės „Maistas“ direktoriaus pavaduotojas.
aš net telefonu mažai ką tekalbu, –
9
ir labai retai. Nežinau, ar jis pyksta ko ant manęs,
10
ar kaltas jaučiasi, – tais reikalais su juo
11
tartis nelabai tenorėčiau.
12
Bet, va, kas: man iš tavęs priklauso selterio kvorta:
13
visomis teisybėmis ir neteisybėmis pasinaudojęs,
14
aš padariau, kad Ramioji gatvė jau grindžiama, –
15
bus išgrįsta iki tavo įvažiavimo (ir tiktai!).
16
Žinoma, kėliau triukšmą, bet
padariau.
padariau.
n
Note: 1937 m. naujai besiformuojančios Žaliakalnio gatvelės dažnai skendėjo purve, nebuvo normaliai prižiūrimos. Kad būtų galima iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto gauti lėšų Ramiosios gatvės tvarkymui, reikėjo nemažai pastangų, pažinčių. Balys Sruoga sugebėjo pasiekti, kad miesto valdžia pagaliau pradėtų grįsti jų gatvę:
„Šiuo turiu garbę pranešti Kauno miesto savivaldybei, Gatvių tvarkymo skyriui, kad pribrendo būtinas reikalas sutvarkyti Ramiąją gatvę, kuri, lietui palijus, visai nepakenčiama. Jeigu negalima būtų sutvarkyti visa gatvė, tai yra būtinas reikalas sutvarkyti bent toji josios dalis, kurioje gyventojų lėšomis ir pastangomis yra pravestas vandentiekis ir kuri miesto savivaldybės darbininkų sugadinta, būtent: 1) nežinia kuriais sumetimais miesto savivaldybė prieš ketverius metus privežė molio (oficialiai, rodos, buvo vežamas „žvyras“, bet jo pėdsako neliko, – iš „žvyro“ pasidarė molis); 2) tvarkydama ir velėnuodama griovius miesto savivaldybė molį iš griovių suvertė į gatvę; 3) vesdama vandentiekį molį suvertė taip pat į gatvę, o ties vandentiekio vamzdžiais vidury gatvės paliko griovį, vietomis net 0,4–0,5 metr. gilumo.
Net vasaros metu, palijus lietui, gatvė buvo visiškai neišvažiuojama – gatvėje vanduo telkšo, o iš molio pasidariusi košelena vietoje aplipdo visus vežimus (o toji gatvės dalis, kuri liko nesugadinta, buvo visą vasarą išvažiuojama!)“ (Balio Sruogos pranešimas Kauno miesto savivaldybės Gatvių tvarkymo skyriui, Kaunas, 1937-08-31, [rankraščio fragmentas], in: LLTI BR, f. 53, b. 968, l. 1r).
Už
17
mėnesio jau bus gatava, – dabar baigiu akmenis
18
suvežti, – niekas netikėjo, kad galima tai
padaryti!
padaryti!
n
Note: Juozapas Sruoga stebėjosi brolio veiklumu ir pasiektu rezultatu. Be to, jis domėjosi ir kitais aktualiais reikalais, ypač įkurtuvėmis ir kategoriška pozicija dėl Baibokų trako:
„1938 IX 23
Mielas Boleslavai,
Labai ačiū tau už malonią naujieną. Tikiuosiu, kad bus išgrįsta iki įvažiavimo į mūsų kiemą. Apie selterį aš ir be to galvojau. – Bronė nori vykti į Kauną sekančią savaitę. Vis mat laukiame, kaip ten pasibaigs derybos Godesberge. –
Kaip Jūs jaučiatės Savuose namuose? Ar jauku, ar šilta? Kokie patogumai ir kokie nepatogumai? –
Nors tu ir krataisi nuo trako, bet kol formaliai ir juridiniai tu nuo to reikalo nepasišalinęs, tai, deja, tau visgi teks kol kas dalyvauti bylos vedime, duoti įgaliojimą ir pan. Taigi aš skaitau sau už pareigą ir tave informuoti apie bylos eigą; todėl tu nesinervink, kad gauni iš manęs ir mano korespondencijos nuorašus. Man ta byla irgi įkyrėjo. – Ir pats nežinau, kaip ji greičiau baigti. Jeigu aš nieko nedarysiu, tai juk reikalas stovės vietoje ir Kaziliūnas gaus nei iš šio, nei iš to – 15 ha žemės dovanų! To aš nenoriu. Geriau padovanosiu Švietimo ministerijai, tegul ten pastato mokyklą. Bronė ir aš siunčiame jums visiems mūsų geriausius linkėjimus.
Juozapas“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-09-23, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v).
19
Statybos prižiūrėti
Zuboviokas
Zuboviokas
n
Note: Vladimiras Zubovas (1909–2007) – architektas, architektūros istorikas. 1934 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos absolventas. 1935–1940 m. Kauno karo butų valdybos inžinierius architektas, kuris 1938 m. suprojektavo Balio Sruogos gyvenamąjį namą Kaune.
dažniau atvažiuoja,
20
tik, latras, ne visuomet parašo. Eina tvarkoj ji.
21
Jei manai turėti reikalo su T.
Kasomis
kasomis
ir
22
statybą baigti iki N.
Metų,
metų,
– laikas dabar
23
pradeti
pradėti
rūpintis, – tai gana ilga procedūra –
24
kol svarstys, nuspręs, kol surašys įkeitimo
25
aktą, kol pravesi draudimą – reikia laiko!
26
Gali kartais ir kredito sąlygos pasikeisti, – nežinia,
27
kokios reikšmės turės Klaipėdos
rinkimai.
rinkimai.
n
Note: Klaipėdos krašto seimelio rinkimai suorganizuoti 1938-12-11. Rinkimus, kurie laikyti lemiamu politinio lūžio momentu, laimėjo pronacistinės jėgos (joms skirti net 25 mandatai iš 29). Nacių judėjimo lyderis Ernstas Neumannas reikalavo suteikti kraštui apsisprendimo teisę prisijungti prie Vokietijos. Šis 1938 m. pabaigoje išrinktas šeštasis seimelis 1939-03-22 susirinko į pirmąjį ir vienintelį posėdį. Tą pačią dieną Lietuva priversta priimti Berlyno ultimatumą ir pasirašyti sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Kitą dieną į miestą įžengė vermachtas, atvyko pats Adolfas Hitleris, o autonominis seimelis buvo likviduotas.
28
Kol kas dėl nacių Kaunas
nesijaudina.
nesijaudina.
n
Note: Balio Sruogos laiške atsispindi nerimas dėl Europos geopolitinės situacijos. Ramiai gyvenančiame Kaune rašytojas numatė nacistinės Vokietijos agresiją, Lietuvos okupaciją, Antrojo pasaulinio karo pradžią po nacių žygio į Klaipėdą ir Lenkiją.
Čekoslo-
29
vakija
baigta,
baigta,
n
Note: Vakarų demokratijos, ypač Didžioji Britanija ir Prancūzija, turėjusios ginti Čekoslovakiją nuo nacių agresijos, pasirinko nuolaidžiavimo taktiką, spaudė Čekoslovakiją kapituliuoti prieš Berlyno reikalavimus. Nors Miuncheno sutartis pasirašyta 1938-09-29–30, jau rugsėjo viduryje buvo akivaizdu, kad naciai jėga arba gąsdinimais paims Sudetų kraštą, kur buvo sutelkti visi pagrindiniai Čekoslovakijos kariniai įtvirtinimai bei pramonė, tad, atidavus šią teritoriją, valstybė tapo gynybiškai neįgali. Sudetų krašto praradimas reiškė visišką šalies sužlugdymą.
tolimesnė eilė – Rumunijos
naftai.
naftai.
n
Note: Nacistinė Vokietija vykdė ekspansiją ne tik dėl teritorijų, bet ir dėl gyvybiškai svarbių strateginių išteklių. Balys Sruoga numatė, kad po Čekoslovakijos pramonės perėmimo Adolfo Hitlerio žvilgsnis kryps į pagrindinį Europos naftos šaltinį – Rumuniją. Nacistinė Vokietija neturėjo savo didelių naftos telkinių. Rumunija tuo metu buvo didžiausia naftos išgavėja Europoje, už SSRS ribų. Vokietija negalėjo pradėti karo su didžiosiomis valstybėmis, kol neužsitikrino šio regiono kontrolės. 1939-03-23 (kitą dieną po Klaipėdos aneksijos) Vokietija privertė Rumuniją pasirašyti ekonominę sutartį, pajungusią šalies ūkį Berlyno poreikiams.
30
Mūsų eilė: po Dancigo, po
lenkų Lenkų
c
Critical note: Lenkų ] cor L pro min
Lenkų
koridoriaus ir
Silezijos.
Silezijos.
n
Note: Balio Sruogos laiške atsispindi Adolfo Hitlerio geopolitinė logika: pirmiausia jis neutralizavo Čekoslovakijos gynybinę liniją ir pramonę, tada užsitikrino ekonominį užnugarį ir kurą iš Rumunijos, o tik tuomet ateis eilė tiesioginiam kariniam konfliktui dėl Lenkijos pajūrio (Dancigo bei koridoriaus) ir galiausiai – Baltijos šalių okupacijai.
Rašytojas sąmoningai sujungė tris vietas: Dancigą, Lenkų koridorių ir Sileziją.
Kai Lenkija bus eliminuota, o Vokietija taps tiesiogine Lietuvos kaimyne ne tik iš Prūsijos, bet ir iš okupuotos Lenkijos pusės, Lietuva liks visiškai izoliuota ir pasmerkta.
Balys Sruoga Dancigą matė kaip saugiklį: kol Lenkija laikosi dėl Dancigo, Lietuva turi šiek tiek laiko. Kai kris Dancigas, grius visa Rytų Europos saugumo sistema.
31
Labų dienų p.
Bronei
Bronei.
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė.
32
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius; Juozapo Sruogos kaimynas Kaune, sklypo Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B, savininkas.
33
1938.
VIII
VIII.
20
p
Physical note: [1r] //
20
20
n
Note: Suklysta, rašant datą: vietoj IX įrašytas XVIII mėnuo. Įrašas pataisytas adresato ranka raudonu pieštuku.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1938-09-20: Redaguotas
Mielas Juozapai, / Man advokato laiškas neatrodo įtartinu delsimu, –
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Man advokato
laiškas
laiškas
n
Note: Juozapas Sruoga tuo metu gavo Biržų advokato Antano Stankaus laišką – atsakymą dėl brolių Sruogų paveldėto žemės sklypo Baibokuose (Antano Stankaus laiškas Juozapui Sruogai, iš Biržų – į Panemunę, 1938-09-20, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1–3r).
neatrodo įtartinu delsimu, –
3
tai stačiai provincijos advokatėlio peckelio ir apsilei-
4
dėlio darbas. Visi taip daro! Jeigu manytum iš karto
5
„parceliuoti“, tai į 4 dalis nėra ko parceliuoti, – aš savo
6
dalies tenai neimsiu, nieko nedarysiu, jos stačiai žinoti
7
nenoriu, – daryk su
ja
ja,
kaip išmanai.
8
Su
Kazimieru
Kazimieru
n
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1936–1940 m. akcinės bendrovės „Maistas“ direktoriaus pavaduotojas.
aš net telefonu mažai ką tekalbu, –
9
ir labai retai. Nežinau, ar jis pyksta ko ant manęs,
10
ar kaltas jaučiasi, – tais reikalais su juo
11
tartis nelabai tenorėčiau.
12
Bet, va, kas: man iš tavęs priklauso selterio kvorta:
13
visomis teisybėmis ir neteisybėmis pasinaudojęs,
14
aš padariau, kad Ramioji gatvė jau grindžiama, –
15
bus išgrįsta iki tavo įvažiavimo (ir tiktai!).
16
Žinoma, kėliau triukšmą, bet
padariau.
padariau.
n
Note: 1937 m. naujai besiformuojančios Žaliakalnio gatvelės dažnai skendėjo purve, nebuvo normaliai prižiūrimos. Kad būtų galima iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto gauti lėšų Ramiosios gatvės tvarkymui, reikėjo nemažai pastangų, pažinčių. Balys Sruoga sugebėjo pasiekti, kad miesto valdžia pagaliau pradėtų grįsti jų gatvę:
„Šiuo turiu garbę pranešti Kauno miesto savivaldybei, Gatvių tvarkymo skyriui, kad pribrendo būtinas reikalas sutvarkyti Ramiąją gatvę, kuri, lietui palijus, visai nepakenčiama. Jeigu negalima būtų sutvarkyti visa gatvė, tai yra būtinas reikalas sutvarkyti bent toji josios dalis, kurioje gyventojų lėšomis ir pastangomis yra pravestas vandentiekis ir kuri miesto savivaldybės darbininkų sugadinta, būtent: 1) nežinia kuriais sumetimais miesto savivaldybė prieš ketverius metus privežė molio (oficialiai, rodos, buvo vežamas „žvyras“, bet jo pėdsako neliko, – iš „žvyro“ pasidarė molis); 2) tvarkydama ir velėnuodama griovius miesto savivaldybė molį iš griovių suvertė į gatvę; 3) vesdama vandentiekį molį suvertė taip pat į gatvę, o ties vandentiekio vamzdžiais vidury gatvės paliko griovį, vietomis net 0,4–0,5 metr. gilumo.
Net vasaros metu, palijus lietui, gatvė buvo visiškai neišvažiuojama – gatvėje vanduo telkšo, o iš molio pasidariusi košelena vietoje aplipdo visus vežimus (o toji gatvės dalis, kuri liko nesugadinta, buvo visą vasarą išvažiuojama!)“ (Balio Sruogos pranešimas Kauno miesto savivaldybės Gatvių tvarkymo skyriui, Kaunas, 1937-08-31, [rankraščio fragmentas], in: LLTI BR, f. 53, b. 968, l. 1r).
Už
17
mėnesio jau bus gatava, – dabar baigiu akmenis
18
suvežti, – niekas netikėjo, kad galima tai
padaryti!
padaryti!
n
Note: Juozapas Sruoga stebėjosi brolio veiklumu ir pasiektu rezultatu. Be to, jis domėjosi ir kitais aktualiais reikalais, ypač įkurtuvėmis ir kategoriška pozicija dėl Baibokų trako:
„1938 IX 23
Mielas Boleslavai,
Labai ačiū tau už malonią naujieną. Tikiuosiu, kad bus išgrįsta iki įvažiavimo į mūsų kiemą. Apie selterį aš ir be to galvojau. – Bronė nori vykti į Kauną sekančią savaitę. Vis mat laukiame, kaip ten pasibaigs derybos Godesberge. –
Kaip Jūs jaučiatės Savuose namuose? Ar jauku, ar šilta? Kokie patogumai ir kokie nepatogumai? –
Nors tu ir krataisi nuo trako, bet kol formaliai ir juridiniai tu nuo to reikalo nepasišalinęs, tai, deja, tau visgi teks kol kas dalyvauti bylos vedime, duoti įgaliojimą ir pan. Taigi aš skaitau sau už pareigą ir tave informuoti apie bylos eigą; todėl tu nesinervink, kad gauni iš manęs ir mano korespondencijos nuorašus. Man ta byla irgi įkyrėjo. – Ir pats nežinau, kaip ji greičiau baigti. Jeigu aš nieko nedarysiu, tai juk reikalas stovės vietoje ir Kaziliūnas gaus nei iš šio, nei iš to – 15 ha žemės dovanų! To aš nenoriu. Geriau padovanosiu Švietimo ministerijai, tegul ten pastato mokyklą. Bronė ir aš siunčiame jums visiems mūsų geriausius linkėjimus.
Juozapas“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-09-23, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v).
19
Statybos prižiūrėti
Zuboviokas
Zuboviokas
n
Note: Vladimiras Zubovas (1909–2007) – architektas, architektūros istorikas. 1934 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos absolventas. 1935–1940 m. Kauno karo butų valdybos inžinierius architektas, kuris 1938 m. suprojektavo Balio Sruogos gyvenamąjį namą Kaune.
dažniau atvažiuoja,
20
tik, latras, ne visuomet parašo. Eina tvarkoj ji.
21
Jei manai turėti reikalo su T.
Kasomis
kasomis
ir
22
statybą baigti iki N.
Metų,
metų,
– laikas dabar
23
pradeti
pradėti
rūpintis, – tai gana ilga procedūra –
24
kol svarstys, nuspręs, kol surašys įkeitimo
25
aktą, kol pravesi draudimą – reikia laiko!
26
Gali kartais ir kredito sąlygos pasikeisti, – nežinia,
27
kokios reikšmės turės Klaipėdos
rinkimai.
rinkimai.
n
Note: Klaipėdos krašto seimelio rinkimai suorganizuoti 1938-12-11. Rinkimus, kurie laikyti lemiamu politinio lūžio momentu, laimėjo pronacistinės jėgos (joms skirti net 25 mandatai iš 29). Nacių judėjimo lyderis Ernstas Neumannas reikalavo suteikti kraštui apsisprendimo teisę prisijungti prie Vokietijos. Šis 1938 m. pabaigoje išrinktas šeštasis seimelis 1939-03-22 susirinko į pirmąjį ir vienintelį posėdį. Tą pačią dieną Lietuva priversta priimti Berlyno ultimatumą ir pasirašyti sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Kitą dieną į miestą įžengė vermachtas, atvyko pats Adolfas Hitleris, o autonominis seimelis buvo likviduotas.
28
Kol kas dėl nacių Kaunas
nesijaudina.
nesijaudina.
n
Note: Balio Sruogos laiške atsispindi nerimas dėl Europos geopolitinės situacijos. Ramiai gyvenančiame Kaune rašytojas numatė nacistinės Vokietijos agresiją, Lietuvos okupaciją, Antrojo pasaulinio karo pradžią po nacių žygio į Klaipėdą ir Lenkiją.
Čekoslo-
29
vakija
baigta,
baigta,
n
Note: Vakarų demokratijos, ypač Didžioji Britanija ir Prancūzija, turėjusios ginti Čekoslovakiją nuo nacių agresijos, pasirinko nuolaidžiavimo taktiką, spaudė Čekoslovakiją kapituliuoti prieš Berlyno reikalavimus. Nors Miuncheno sutartis pasirašyta 1938-09-29–30, jau rugsėjo viduryje buvo akivaizdu, kad naciai jėga arba gąsdinimais paims Sudetų kraštą, kur buvo sutelkti visi pagrindiniai Čekoslovakijos kariniai įtvirtinimai bei pramonė, tad, atidavus šią teritoriją, valstybė tapo gynybiškai neįgali. Sudetų krašto praradimas reiškė visišką šalies sužlugdymą.
tolimesnė eilė – Rumunijos
naftai.
naftai.
n
Note: Nacistinė Vokietija vykdė ekspansiją ne tik dėl teritorijų, bet ir dėl gyvybiškai svarbių strateginių išteklių. Balys Sruoga numatė, kad po Čekoslovakijos pramonės perėmimo Adolfo Hitlerio žvilgsnis kryps į pagrindinį Europos naftos šaltinį – Rumuniją. Nacistinė Vokietija neturėjo savo didelių naftos telkinių. Rumunija tuo metu buvo didžiausia naftos išgavėja Europoje, už SSRS ribų. Vokietija negalėjo pradėti karo su didžiosiomis valstybėmis, kol neužsitikrino šio regiono kontrolės. 1939-03-23 (kitą dieną po Klaipėdos aneksijos) Vokietija privertė Rumuniją pasirašyti ekonominę sutartį, pajungusią šalies ūkį Berlyno poreikiams.
30
Mūsų eilė: po Dancigo, po
lenkų Lenkų
c
Critical note: Lenkų ] cor L pro min
Lenkų
koridoriaus ir
Silezijos.
Silezijos.
n
Note: Balio Sruogos laiške atsispindi Adolfo Hitlerio geopolitinė logika: pirmiausia jis neutralizavo Čekoslovakijos gynybinę liniją ir pramonę, tada užsitikrino ekonominį užnugarį ir kurą iš Rumunijos, o tik tuomet ateis eilė tiesioginiam kariniam konfliktui dėl Lenkijos pajūrio (Dancigo bei koridoriaus) ir galiausiai – Baltijos šalių okupacijai.
Rašytojas sąmoningai sujungė tris vietas: Dancigą, Lenkų koridorių ir Sileziją.
Kai Lenkija bus eliminuota, o Vokietija taps tiesiogine Lietuvos kaimyne ne tik iš Prūsijos, bet ir iš okupuotos Lenkijos pusės, Lietuva liks visiškai izoliuota ir pasmerkta.
Balys Sruoga Dancigą matė kaip saugiklį: kol Lenkija laikosi dėl Dancigo, Lietuva turi šiek tiek laiko. Kai kris Dancigas, grius visa Rytų Europos saugumo sistema.
31
Labų dienų p.
Bronei
Bronei.
n
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė.
32
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius; Juozapo Sruogos kaimynas Kaune, sklypo Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B, savininkas.
33
1938.
VIII
VIII.
20
p
Physical note: [1r] //
20
20
n
Note: Suklysta, rašant datą: vietoj IX įrašytas XVIII mėnuo. Įrašas pataisytas adresato ranka raudonu pieštuku.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 2
Note: Juozapas Sruoga tuo metu gavo Biržų advokato Antano Stankaus laišką – atsakymą dėl brolių Sruogų paveldėto žemės sklypo Baibokuose (Antano Stankaus laiškas Juozapui Sruogai, iš Biržų – į Panemunę, 1938-09-20, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1–3r).
a3
Line number 8
Note: Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1936–1940 m. akcinės bendrovės „Maistas“ direktoriaus pavaduotojas.
a3
Line number 16
Note: 1937 m. naujai besiformuojančios Žaliakalnio gatvelės dažnai skendėjo purve, nebuvo normaliai prižiūrimos. Kad būtų galima iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto gauti lėšų Ramiosios gatvės tvarkymui, reikėjo nemažai pastangų, pažinčių. Balys Sruoga sugebėjo pasiekti, kad miesto valdžia pagaliau pradėtų grįsti jų gatvę:
„Šiuo turiu garbę pranešti Kauno miesto savivaldybei, Gatvių tvarkymo skyriui, kad pribrendo būtinas reikalas sutvarkyti Ramiąją gatvę, kuri, lietui palijus, visai nepakenčiama. Jeigu negalima būtų sutvarkyti visa gatvė, tai yra būtinas reikalas sutvarkyti bent toji josios dalis, kurioje gyventojų lėšomis ir pastangomis yra pravestas vandentiekis ir kuri miesto savivaldybės darbininkų sugadinta, būtent: 1) nežinia kuriais sumetimais miesto savivaldybė prieš ketverius metus privežė molio (oficialiai, rodos, buvo vežamas „žvyras“, bet jo pėdsako neliko, – iš „žvyro“ pasidarė molis); 2) tvarkydama ir velėnuodama griovius miesto savivaldybė molį iš griovių suvertė į gatvę; 3) vesdama vandentiekį molį suvertė taip pat į gatvę, o ties vandentiekio vamzdžiais vidury gatvės paliko griovį, vietomis net 0,4–0,5 metr. gilumo.
Net vasaros metu, palijus lietui, gatvė buvo visiškai neišvažiuojama – gatvėje vanduo telkšo, o iš molio pasidariusi košelena vietoje aplipdo visus vežimus (o toji gatvės dalis, kuri liko nesugadinta, buvo visą vasarą išvažiuojama!)“ (Balio Sruogos pranešimas Kauno miesto savivaldybės Gatvių tvarkymo skyriui, Kaunas, 1937-08-31, [rankraščio fragmentas], in: LLTI BR, f. 53, b. 968, l. 1r).
a3
Line number 18
Note: Juozapas Sruoga stebėjosi brolio veiklumu ir pasiektu rezultatu. Be to, jis domėjosi ir kitais aktualiais reikalais, ypač įkurtuvėmis ir kategoriška pozicija dėl Baibokų trako:
„1938 IX 23
Mielas Boleslavai,
Labai ačiū tau už malonią naujieną. Tikiuosiu, kad bus išgrįsta iki įvažiavimo į mūsų kiemą. Apie selterį aš ir be to galvojau. – Bronė nori vykti į Kauną sekančią savaitę. Vis mat laukiame, kaip ten pasibaigs derybos Godesberge. –
Kaip Jūs jaučiatės Savuose namuose? Ar jauku, ar šilta? Kokie patogumai ir kokie nepatogumai? –
Nors tu ir krataisi nuo trako, bet kol formaliai ir juridiniai tu nuo to reikalo nepasišalinęs, tai, deja, tau visgi teks kol kas dalyvauti bylos vedime, duoti įgaliojimą ir pan. Taigi aš skaitau sau už pareigą ir tave informuoti apie bylos eigą; todėl tu nesinervink, kad gauni iš manęs ir mano korespondencijos nuorašus. Man ta byla irgi įkyrėjo. – Ir pats nežinau, kaip ji greičiau baigti. Jeigu aš nieko nedarysiu, tai juk reikalas stovės vietoje ir Kaziliūnas gaus nei iš šio, nei iš to – 15 ha žemės dovanų! To aš nenoriu. Geriau padovanosiu Švietimo ministerijai, tegul ten pastato mokyklą. Bronė ir aš siunčiame jums visiems mūsų geriausius linkėjimus.
Juozapas“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-09-23, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v).
a3
Line number 19
Note: Vladimiras Zubovas (1909–2007) – architektas, architektūros istorikas. 1934 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos absolventas. 1935–1940 m. Kauno karo butų valdybos inžinierius architektas, kuris 1938 m. suprojektavo Balio Sruogos gyvenamąjį namą Kaune.
a3
Line number 27
Note: Klaipėdos krašto seimelio rinkimai suorganizuoti 1938-12-11. Rinkimus, kurie laikyti lemiamu politinio lūžio momentu, laimėjo pronacistinės jėgos (joms skirti net 25 mandatai iš 29). Nacių judėjimo lyderis Ernstas Neumannas reikalavo suteikti kraštui apsisprendimo teisę prisijungti prie Vokietijos. Šis 1938 m. pabaigoje išrinktas šeštasis seimelis 1939-03-22 susirinko į pirmąjį ir vienintelį posėdį. Tą pačią dieną Lietuva priversta priimti Berlyno ultimatumą ir pasirašyti sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Kitą dieną į miestą įžengė vermachtas, atvyko pats Adolfas Hitleris, o autonominis seimelis buvo likviduotas.
a3
Line number 28
Note: Balio Sruogos laiške atsispindi nerimas dėl Europos geopolitinės situacijos. Ramiai gyvenančiame Kaune rašytojas numatė nacistinės Vokietijos agresiją, Lietuvos okupaciją, Antrojo pasaulinio karo pradžią po nacių žygio į Klaipėdą ir Lenkiją.
a3
Line number 29
Note: Vakarų demokratijos, ypač Didžioji Britanija ir Prancūzija, turėjusios ginti Čekoslovakiją nuo nacių agresijos, pasirinko nuolaidžiavimo taktiką, spaudė Čekoslovakiją kapituliuoti prieš Berlyno reikalavimus. Nors Miuncheno sutartis pasirašyta 1938-09-29–30, jau rugsėjo viduryje buvo akivaizdu, kad naciai jėga arba gąsdinimais paims Sudetų kraštą, kur buvo sutelkti visi pagrindiniai Čekoslovakijos kariniai įtvirtinimai bei pramonė, tad, atidavus šią teritoriją, valstybė tapo gynybiškai neįgali. Sudetų krašto praradimas reiškė visišką šalies sužlugdymą.
a3
Line number 29
Note: Nacistinė Vokietija vykdė ekspansiją ne tik dėl teritorijų, bet ir dėl gyvybiškai svarbių strateginių išteklių. Balys Sruoga numatė, kad po Čekoslovakijos pramonės perėmimo Adolfo Hitlerio žvilgsnis kryps į pagrindinį Europos naftos šaltinį – Rumuniją. Nacistinė Vokietija neturėjo savo didelių naftos telkinių. Rumunija tuo metu buvo didžiausia naftos išgavėja Europoje, už SSRS ribų. Vokietija negalėjo pradėti karo su didžiosiomis valstybėmis, kol neužsitikrino šio regiono kontrolės. 1939-03-23 (kitą dieną po Klaipėdos aneksijos) Vokietija privertė Rumuniją pasirašyti ekonominę sutartį, pajungusią šalies ūkį Berlyno poreikiams.
a1
Line number 30
Critical note: Lenkų ] cor L pro min
a3
Line number 30
Note: Balio Sruogos laiške atsispindi Adolfo Hitlerio geopolitinė logika: pirmiausia jis neutralizavo Čekoslovakijos gynybinę liniją ir pramonę, tada užsitikrino ekonominį užnugarį ir kurą iš Rumunijos, o tik tuomet ateis eilė tiesioginiam kariniam konfliktui dėl Lenkijos pajūrio (Dancigo bei koridoriaus) ir galiausiai – Baltijos šalių okupacijai.
Rašytojas sąmoningai sujungė tris vietas: Dancigą, Lenkų koridorių ir Sileziją.
Kai Lenkija bus eliminuota, o Vokietija taps tiesiogine Lietuvos kaimyne ne tik iš Prūsijos, bet ir iš okupuotos Lenkijos pusės, Lietuva liks visiškai izoliuota ir pasmerkta.
Balys Sruoga Dancigą matė kaip saugiklį: kol Lenkija laikosi dėl Dancigo, Lietuva turi šiek tiek laiko. Kai kris Dancigas, grius visa Rytų Europos saugumo sistema.
a3
Line number 31
Note: Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė.
a3
Line number 32
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius; Juozapo Sruogos kaimynas Kaune, sklypo Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B, savininkas.
a1
Line number 33
Physical note: [1r] //
a3
Line number 33
Note: Suklysta, rašant datą: vietoj IX įrašytas XVIII mėnuo. Įrašas pataisytas adresato ranka raudonu pieštuku.
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1938_09_20_js_1r.jpgX (Close panel)
image
1938_09_20_js_1v.jpgX (Close panel)
image