Juozapui Sruogai, 1938-12-02

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, 1938-12-02

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 310. Laiškas. Be vietos. Lokalizuota pagal laiško turinį (į Kauną iš Tilžės atsiųsti Vydūno veikalai), kontekstą (1938-12-04 iš Tilžės Juozapo Sruogos rašytą ir Baliui Sruogai adresuotą laišką). Rašyta 28,6×22,6 cm formato, gelstelėjusio, lygaus, labai plono, peršviečiamo („rūkomojo“) popieriaus lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). 1r prierašai adresato ranka paprastu pieštuku, pažymint, kad kai kurių Vydūno veikalų siunčiamame rinkinyje trūksta; prierašas Algio Samulionio ranka paprastu pieštuku, nurodant laiško temą („Vydūnas ir politika“). Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Viršuje, kairiajame kampe, segta sąsagėle (sąsagėlės palikti įplyšimai, rūdžių žymės). Dešiniajame krašte yra įplyšimų. Aplankstyta. Be voko. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 348–349. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1938-12-02: Genetinis
  • Witness a2: 1938-12-02: Diplomatinis
  • Witness a3: 1938-12-02: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę, 1938-12-02, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1938_12_02_js.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1938-12-02: Genetinis
Mielas Juozapai, / Siunčiu, pagaliau, ir antrą kvitą. Kai tik ipotekos teisėjas pa-
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Siunčiu, pagaliau, ir antrą kvitą. Kai tik ipotekos teisėjas pa-
3
tvirtins įkeitimo aktą, pinigus galėsi
gausi
c
Critical note: gau[t]i ] vid ex err s pro t
gausi
gau[t]i
kada ir kokiomis norėsi
4
sumomis (15. 000). Draudimas – Taupomų kasų naudai, – toks jau įsta-
5
tymas, ir nieko kita čia nepadarysi. Jei atsitinka gaisro nelai-
6
mė, pirmoj eilėj gauna savo pinigus T.
Kasos,
kasos,
o kas lieka – savinikas.
7
Ipotekos teisėjas per kelias dienas turėtų jau įkeitimo
8
aktą patvirtinti. Tad ši byla bus jau visai
baigta.
baigta.
n
Note: Balys Sruoga tvarkė brolio Juozapo Sruogos ir jo žmonos Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės namo, pastatyto Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, paskolos iš Taupomųjų kasų reikalus ir draudimo formalumus.
9
Beje, kaip tenai yra su tais
Vydūno
Vydūno
n
Note: Vydūnas, tikr. Vilhelmas Storosta (1868–1953) – rašytojas, filosofas. Vokietijoje įsigalėjus nacionalsocializmui persekiotas dėl lietuviškos veiklos, 1938 m. kalintas Tilžės kalėjime.
veikalais? Universiteto
10
žmonės pamatė, kad aš gavau, – norėtų gauti ir jie, būtent:
11
1) Universiteto lituanistikos seminaras, 2) prof. M.
Biržiška
Biržiška
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962) – lietuvių literatūros istorikas. 1922–1939 m. LU (VDU) senosios lietuvių literatūros, lietuvių kultūros ir literatūros istorijos dėstytojas, profesorius, 1937–1939 m. HMF dekanas.
12
savo bibliotekai ir 3) prof.
Krėvė-Mickevičius
Krėvė-Mickevičius
n
Note: Vincas Mickevičius-Krėvė (1882–1954) – 1939 m. VDU visuotinės literatūros dėstytojas, profesorius.
– savo.
13
Jei
Tau
Tau
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, URM tarnautojas. 1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje.
nieko nekainuoja, – gal galėtų gauti ir jie?
14
Bet čia nėra pilnas
Vyduno
Vydūno
veikalų rinkinys,
truksta
trūksta,
15
pavyzdz.
pavyzdž.,
„Prabočių šešėliai“, „Amžina ugnis“, „Vergai ir dykiai“,
16
„Gaisras“, „Jonuks, mergų bijąs“, „Birutninkai“ ir kt.
17
Gal ir tuos papildymus būtų galima
gauti?
gauti?
n
Note: Juozapas Sruoga paaiškino Baliui Sruogai situaciją dėl Vydūno veikalų Mažojoje Lietuvoje:
„Mielas Boleslavai,
Dar pora žodžių apie dr. V-no knygas. – Aš, sužinojęs, kad dr. V.- duoda savo knygas Mauderodei sunaudoti kaip makulatūrą, paprašiau jo nuo to susilaikyti ir specialiai nuvykęs į Klaipėdą pas gubernatorių pasiūliau dr. V-no knygas nugabenti Klaipėdon (žinoma, tam tikru oficialiu keliu), kad ten jos būtų išplatintos bent santariečių tarpe. Nors gubernatorius tam ir pritarė, bet technikiniam įvykdymui to pasiūlymo buvo reikalingas U. R. M-jos pritarimas. – Iš U. R. M-jos, deja, to pritarimo negauta; gautas priešingas nusistatymas. Taigi mes dabar tas knygas jau neoficialiai platiname (čia Rytprūsiuose nėra kam jų skaityti). – Kaišiojame tiems, kurie mėgsta ir nori suprasti dr-ą V-ną. – Kadangi mano žmona ryt vyksta į Kauną, tai gavęs iš tavęs žinią, kad Lituanistikos seminaras, prof. Krėvė-Mick. ir prof. M. Biržiška norėtų gauti dr-o V-no knygas, – padariau pakietą, kurį siunčiu diplomatiniu pakietu per U. R. M-ją Vyt. Didž. universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui. Tu gi perspėk, ką reikia, kad tos knygos (kiekviena trijuose egzemplioriuose) skiriamos: vienas egzempl. – Lituanistikos seminarui, vienas prof. Krėvei-Mick. ir vienas prof. M. Biržiškai. – Šiandien iš ryto (kai knygos jau buvo supakuotos) dar buvau nuėjęs pas dr. V-ną knygų reikalu. Maniau, kad nors seminarams pavyks išgauti „Prabočių šešėlius“, „Amžiną ugnį“ ir „Gaisrą“. – Bet, pasirodė, tų knygų dr. V.- visai nebeturi. Dar ne per senai vokiečių policija konfiskavo pas jį 917 egz. „Gaisro“. – „Prabočių šešėlius“ mano išleisti nauja leidykla Klaipėdoje. „Amžiną ugnį“ – gal dar būt galima gauti pas Skuodo gimnazijos dir. A. Krausą (žinoma, jau už pinigus). Bet visgi šiandien man pavyko gauti dar keletą veikalų, kuriuos aš siunčiu tau per Bronę. Tu išdalink juos, kaip kad pažymėta aut. kiekvieno. Kadangi dabar dr. V-s jau žino, kam aš pasiunčiau jo knygas, tai būtų pageidaujama, kad bent seminarai knygų gavimą dr-ui V-nui patvirtintų, – gal ir padėkotų. Betarpiai dr-ui V-nui rašyti būtų negerai, nes jo korespondencija kontroliuojama. Ypač negalima minėti, kad knygos gautos man tarpininkaujant. Kaip jau vakar tau rašiau, laiškai dr. V-nui gali būt adresuoti mano vardu per U. R. M-ją arba per Panemunės paštą (geriau per U. R. M-ją). –
Kadangi Kaune pasirodė šioks toks susidomėjimas d-ro V-no raštais, tai, jeigu yra reikalas (gal seminarų dalyviai norėtų gauti), būtų galima ir daugiau pasiųsti; galėčiau sudaryti gal net keletą desėtkų, nors ir nepilnų, komplektų. – Žinoma, tektų apmokėti pergabenimo išlaidas, nes tai būtų labai didelis ir sunkus pakietas. Siųsti reiktų diplomatiniu pakietu Užs. Reik. M-jos vardu. M-ja tam tikrai nesipriešintų, bet man būtų reikalingas oficialus Un-to raštas, siųstas per U. R. M-ją. – (M-ja, matomai, buvo priešinga dr-o V-no raštų platinimui Klaipėdos krašte, kad neduoti progos vokiečiams mums primesti jiems nedraugingą propagandą). –
Del Ski ir kitų reikalų Bronė pakalbės asmeniškai.
Brolis Juozapas
1938 XII 4.
P. S. Kodėl d-ro V-no raštai dalinami nemokamai, plačiai publikai nepasakok.
Jiems turi užtekti fakto, kad gauna.“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-12-04, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v, 2r–v).
18
Čia didelio
įspudžio
įspūdžio
daro
nori lenkų–rusų
c
Critical note: lenkų–rusų ] cor lenkų pro nori
lenkų–rusų
sutartis.
sutartis.
n
Note: Minimas 1938-11-26–27 priimtas bendras Sovietų Sąjungos ir Lenkijos komunikatas. Ši deklaracija patvirtino abiejų valstybių siekį išlaikyti ir stiprinti taikių santykių politiką didėjančios Vokietijos agresijos fone.
Šio politinio pareiškimo iniciatorė buvo Lenkija. Po 1938 m. rugsėjo mėn. Müncheno sąmokslo, kai Vokietija užgrobė dalį Čekoslovakijos (o Lenkija, pasinaudojusi situacija, atsiplėšė Čekoslovakijai priklausiusią Tešino sritį), Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje suprasta, kad Adolfas Hitleris tampa nevaldomas ir kita Vokietijos auka gali būti Lenkija. Išsigandusi Vokietijos, Lenkija skubiai ėmė ieškoti geresnių santykių su Maskva, kad parodytų Adolfui Hitleriui, jog nėra visiškai izoliuota. Tačiau Sovietų Sąjungos atstovai įžvelgė Lenkijos diplomatų dviveidystę (Lenkija kartu su Vokietija draskė Čekoslovakija). Todėl Sovietų užsienio reikalų komisaras derybose su Lenkijos pasiuntiniu elgėsi itin griežtai. Sovietai reikalavo konkrečių darbų, o ne politinių deklaracijų, kuriomis Lenkija galėtų gąsdinti Adolfą Hitlerį. Maskva bijojo, kad Vokietija gali pulti Baltijos šalis, ypač Lietuvą (per Klaipėdos kraštą), o Lenkija tam neprieštaraus. Lenkija nenorėjo prisiimti įsipareigojimų saugoti Lietuvą, nes puoselėjo viltis dominuoti Baltijos regione. Nepriklausomos Baltijos šalys Sovietų Sąjungai tarnavo kaip geografinis barjeras. Maskva labiausiai bijojo, kad, jei Baltijos šalis prisijungtų nacistinė Vokietija ir Lenkija, prie pat SSRS sienų atsirastų tiesioginis karinis pavojus. Todėl, gindamas Baltijos šalių nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių įtakos, SSRS pasilikdavo sau teisę vienašališkai kištis į jų vidaus reikalus. SSRS siekė išlaikyti Baltijos šalis izoliuotas, silpnas ir priklausomas nuo Maskvos valios.
Ji įvyko lenkų
19
iniciatyva. Rusai pradžioje nenorėjo, bet paskui sutiko, bet
20
perspėjo, kad ji blefuoti nenori, – pasakė „не допустим, чтоб вы
21
на нас наживали бы
политическiй
политический
капитал“.
капитал“.
n
Note: „Не допустим, чтоб вы на нас наживали бы политическiий капитал“ rus neleisime, kad jūs mūsų sąskaita kurtumėtės, krautumėtės politinį kapitalą.
Rusai nenori
22
buti
būti
lenkų politikos įrankis ir reikalauja darbų, – žodžiais
23
nesitenkins.
Litvinovas
Litvinovas
n
Note: Maksimas Litvinovas (1876–1951) – SSRS valstybės veikėjas. 1930–1939 m. SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras (ministras). Jis pasisakė už saugumą Europoje ir bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis prieš nacių Vokietiją.
pirmoj eilėj pareikalavo, kad
24
Rusai
rusai
ir lenkai bendrai garantuotų Pabaltės valstybių nepri-
25
klausomybę.
Grzybowski
Grzybowski
n
Note: Wacław Grzybowski (1887–1959) – lenkų diplomatas, 1936–1939 m. Lenkijos ambasadorius Maskvoje.
atsakė: neturįs tam įgaliojimų,
26
tai Litvinovas pareikalavo, kad jis,
Grzybowskis
Grzybowskis,
tokiais
27
įgaliojimais pasirūpintų. Tad ir pas mus daug
28
kas gali pasikeisti ir paaiškėti.
29
Na, tiek to.
30
Labų
dien
c
Critical note: dien[ų] ] ill fl -ų, rest
dien
dienų
p.
Bronei
Bronei.
31
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
Bal
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius.
32
1938. XII.
2.
p
Physical note: [1r] //
2.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1938-12-02: Diplomatinis
Mielas Juozapai, / Siunčiu, pagaliau, ir antrą kvitą. Kai tik ipotekos teisėjas pa-
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Siunčiu, pagaliau, ir antrą kvitą. Kai tik ipotekos teisėjas pa-
3
tvirtins įkeitimo aktą, pinigus galėsi
gausi
c
Critical note: gau[t]i ] vid ex err s pro t
gausi
gau[t]i
kada ir kokiomis norėsi
4
sumomis (15. 000). Draudimas – Taupomų kasų naudai, – toks jau įsta-
5
tymas, ir nieko kita čia nepadarysi. Jei atsitinka gaisro nelai-
6
mė, pirmoj eilėj gauna savo pinigus T.
Kasos,
kasos,
o kas lieka – savinikas.
7
Ipotekos teisėjas per kelias dienas turėtų jau įkeitimo
8
aktą patvirtinti. Tad ši byla bus jau visai
baigta.
baigta.
n
Note: Balys Sruoga tvarkė brolio Juozapo Sruogos ir jo žmonos Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės namo, pastatyto Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, paskolos iš Taupomųjų kasų reikalus ir draudimo formalumus.
9
Beje, kaip tenai yra su tais
Vydūno
Vydūno
n
Note: Vydūnas, tikr. Vilhelmas Storosta (1868–1953) – rašytojas, filosofas. Vokietijoje įsigalėjus nacionalsocializmui persekiotas dėl lietuviškos veiklos, 1938 m. kalintas Tilžės kalėjime.
veikalais? Universiteto
10
žmonės pamatė, kad aš gavau, – norėtų gauti ir jie, būtent:
11
1) Universiteto lituanistikos seminaras, 2) prof. M.
Biržiška
Biržiška
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962) – lietuvių literatūros istorikas. 1922–1939 m. LU (VDU) senosios lietuvių literatūros, lietuvių kultūros ir literatūros istorijos dėstytojas, profesorius, 1937–1939 m. HMF dekanas.
12
savo bibliotekai ir 3) prof.
Krėvė-Mickevičius
Krėvė-Mickevičius
n
Note: Vincas Mickevičius-Krėvė (1882–1954) – 1939 m. VDU visuotinės literatūros dėstytojas, profesorius.
– savo.
13
Jei
Tau
Tau
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, URM tarnautojas. 1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje.
nieko nekainuoja, – gal galėtų gauti ir jie?
14
Bet čia nėra pilnas
Vyduno
Vydūno
veikalų rinkinys,
truksta
trūksta,
15
pavyzdz.
pavyzdž.,
„Prabočių šešėliai“, „Amžina ugnis“, „Vergai ir dykiai“,
16
„Gaisras“, „Jonuks, mergų bijąs“, „Birutninkai“ ir kt.
17
Gal ir tuos papildymus būtų galima
gauti?
gauti?
n
Note: Juozapas Sruoga paaiškino Baliui Sruogai situaciją dėl Vydūno veikalų Mažojoje Lietuvoje:
„Mielas Boleslavai,
Dar pora žodžių apie dr. V-no knygas. – Aš, sužinojęs, kad dr. V.- duoda savo knygas Mauderodei sunaudoti kaip makulatūrą, paprašiau jo nuo to susilaikyti ir specialiai nuvykęs į Klaipėdą pas gubernatorių pasiūliau dr. V-no knygas nugabenti Klaipėdon (žinoma, tam tikru oficialiu keliu), kad ten jos būtų išplatintos bent santariečių tarpe. Nors gubernatorius tam ir pritarė, bet technikiniam įvykdymui to pasiūlymo buvo reikalingas U. R. M-jos pritarimas. – Iš U. R. M-jos, deja, to pritarimo negauta; gautas priešingas nusistatymas. Taigi mes dabar tas knygas jau neoficialiai platiname (čia Rytprūsiuose nėra kam jų skaityti). – Kaišiojame tiems, kurie mėgsta ir nori suprasti dr-ą V-ną. – Kadangi mano žmona ryt vyksta į Kauną, tai gavęs iš tavęs žinią, kad Lituanistikos seminaras, prof. Krėvė-Mick. ir prof. M. Biržiška norėtų gauti dr-o V-no knygas, – padariau pakietą, kurį siunčiu diplomatiniu pakietu per U. R. M-ją Vyt. Didž. universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui. Tu gi perspėk, ką reikia, kad tos knygos (kiekviena trijuose egzemplioriuose) skiriamos: vienas egzempl. – Lituanistikos seminarui, vienas prof. Krėvei-Mick. ir vienas prof. M. Biržiškai. – Šiandien iš ryto (kai knygos jau buvo supakuotos) dar buvau nuėjęs pas dr. V-ną knygų reikalu. Maniau, kad nors seminarams pavyks išgauti „Prabočių šešėlius“, „Amžiną ugnį“ ir „Gaisrą“. – Bet, pasirodė, tų knygų dr. V.- visai nebeturi. Dar ne per senai vokiečių policija konfiskavo pas jį 917 egz. „Gaisro“. – „Prabočių šešėlius“ mano išleisti nauja leidykla Klaipėdoje. „Amžiną ugnį“ – gal dar būt galima gauti pas Skuodo gimnazijos dir. A. Krausą (žinoma, jau už pinigus). Bet visgi šiandien man pavyko gauti dar keletą veikalų, kuriuos aš siunčiu tau per Bronę. Tu išdalink juos, kaip kad pažymėta aut. kiekvieno. Kadangi dabar dr. V-s jau žino, kam aš pasiunčiau jo knygas, tai būtų pageidaujama, kad bent seminarai knygų gavimą dr-ui V-nui patvirtintų, – gal ir padėkotų. Betarpiai dr-ui V-nui rašyti būtų negerai, nes jo korespondencija kontroliuojama. Ypač negalima minėti, kad knygos gautos man tarpininkaujant. Kaip jau vakar tau rašiau, laiškai dr. V-nui gali būt adresuoti mano vardu per U. R. M-ją arba per Panemunės paštą (geriau per U. R. M-ją). –
Kadangi Kaune pasirodė šioks toks susidomėjimas d-ro V-no raštais, tai, jeigu yra reikalas (gal seminarų dalyviai norėtų gauti), būtų galima ir daugiau pasiųsti; galėčiau sudaryti gal net keletą desėtkų, nors ir nepilnų, komplektų. – Žinoma, tektų apmokėti pergabenimo išlaidas, nes tai būtų labai didelis ir sunkus pakietas. Siųsti reiktų diplomatiniu pakietu Užs. Reik. M-jos vardu. M-ja tam tikrai nesipriešintų, bet man būtų reikalingas oficialus Un-to raštas, siųstas per U. R. M-ją. – (M-ja, matomai, buvo priešinga dr-o V-no raštų platinimui Klaipėdos krašte, kad neduoti progos vokiečiams mums primesti jiems nedraugingą propagandą). –
Del Ski ir kitų reikalų Bronė pakalbės asmeniškai.
Brolis Juozapas
1938 XII 4.
P. S. Kodėl d-ro V-no raštai dalinami nemokamai, plačiai publikai nepasakok.
Jiems turi užtekti fakto, kad gauna.“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-12-04, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v, 2r–v).
18
Čia didelio
įspudžio
įspūdžio
daro
nori lenkų–rusų
c
Critical note: lenkų–rusų ] cor lenkų pro nori
lenkų–rusų
sutartis.
sutartis.
n
Note: Minimas 1938-11-26–27 priimtas bendras Sovietų Sąjungos ir Lenkijos komunikatas. Ši deklaracija patvirtino abiejų valstybių siekį išlaikyti ir stiprinti taikių santykių politiką didėjančios Vokietijos agresijos fone.
Šio politinio pareiškimo iniciatorė buvo Lenkija. Po 1938 m. rugsėjo mėn. Müncheno sąmokslo, kai Vokietija užgrobė dalį Čekoslovakijos (o Lenkija, pasinaudojusi situacija, atsiplėšė Čekoslovakijai priklausiusią Tešino sritį), Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje suprasta, kad Adolfas Hitleris tampa nevaldomas ir kita Vokietijos auka gali būti Lenkija. Išsigandusi Vokietijos, Lenkija skubiai ėmė ieškoti geresnių santykių su Maskva, kad parodytų Adolfui Hitleriui, jog nėra visiškai izoliuota. Tačiau Sovietų Sąjungos atstovai įžvelgė Lenkijos diplomatų dviveidystę (Lenkija kartu su Vokietija draskė Čekoslovakija). Todėl Sovietų užsienio reikalų komisaras derybose su Lenkijos pasiuntiniu elgėsi itin griežtai. Sovietai reikalavo konkrečių darbų, o ne politinių deklaracijų, kuriomis Lenkija galėtų gąsdinti Adolfą Hitlerį. Maskva bijojo, kad Vokietija gali pulti Baltijos šalis, ypač Lietuvą (per Klaipėdos kraštą), o Lenkija tam neprieštaraus. Lenkija nenorėjo prisiimti įsipareigojimų saugoti Lietuvą, nes puoselėjo viltis dominuoti Baltijos regione. Nepriklausomos Baltijos šalys Sovietų Sąjungai tarnavo kaip geografinis barjeras. Maskva labiausiai bijojo, kad, jei Baltijos šalis prisijungtų nacistinė Vokietija ir Lenkija, prie pat SSRS sienų atsirastų tiesioginis karinis pavojus. Todėl, gindamas Baltijos šalių nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių įtakos, SSRS pasilikdavo sau teisę vienašališkai kištis į jų vidaus reikalus. SSRS siekė išlaikyti Baltijos šalis izoliuotas, silpnas ir priklausomas nuo Maskvos valios.
Ji įvyko lenkų
19
iniciatyva. Rusai pradžioje nenorėjo, bet paskui sutiko, bet
20
perspėjo, kad ji blefuoti nenori, – pasakė „не допустим, чтоб вы
21
на нас наживали бы
политическiй
политический
капитал“.
капитал“.
n
Note: „Не допустим, чтоб вы на нас наживали бы политическiий капитал“ rus neleisime, kad jūs mūsų sąskaita kurtumėtės, krautumėtės politinį kapitalą.
Rusai nenori
22
buti
būti
lenkų politikos įrankis ir reikalauja darbų, – žodžiais
23
nesitenkins.
Litvinovas
Litvinovas
n
Note: Maksimas Litvinovas (1876–1951) – SSRS valstybės veikėjas. 1930–1939 m. SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras (ministras). Jis pasisakė už saugumą Europoje ir bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis prieš nacių Vokietiją.
pirmoj eilėj pareikalavo, kad
24
Rusai
rusai
ir lenkai bendrai garantuotų Pabaltės valstybių nepri-
25
klausomybę.
Grzybowski
Grzybowski
n
Note: Wacław Grzybowski (1887–1959) – lenkų diplomatas, 1936–1939 m. Lenkijos ambasadorius Maskvoje.
atsakė: neturįs tam įgaliojimų,
26
tai Litvinovas pareikalavo, kad jis,
Grzybowskis
Grzybowskis,
tokiais
27
įgaliojimais pasirūpintų. Tad ir pas mus daug
28
kas gali pasikeisti ir paaiškėti.
29
Na, tiek to.
30
Labų
dien
c
Critical note: dien[ų] ] ill fl -ų, rest
dien
dienų
p.
Bronei
Bronei.
31
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
Bal
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius.
32
1938. XII.
2.
p
Physical note: [1r] //
2.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1938-12-02: Redaguotas
Mielas Juozapai, / Siunčiu, pagaliau, ir antrą kvitą. Kai tik ipotekos teisėjas pa-
Facsimile Image Placeholder
1
Mielas Juozapai,
2
Siunčiu, pagaliau, ir antrą kvitą. Kai tik ipotekos teisėjas pa-
3
tvirtins įkeitimo aktą, pinigus galėsi
gausi
c
Critical note: gau[t]i ] vid ex err s pro t
gausi
gau[t]i
kada ir kokiomis norėsi
4
sumomis (15. 000). Draudimas – Taupomų kasų naudai, – toks jau įsta-
5
tymas, ir nieko kita čia nepadarysi. Jei atsitinka gaisro nelai-
6
mė, pirmoj eilėj gauna savo pinigus T.
Kasos,
kasos,
o kas lieka – savinikas.
7
Ipotekos teisėjas per kelias dienas turėtų jau įkeitimo
8
aktą patvirtinti. Tad ši byla bus jau visai
baigta.
baigta.
n
Note: Balys Sruoga tvarkė brolio Juozapo Sruogos ir jo žmonos Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės namo, pastatyto Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, paskolos iš Taupomųjų kasų reikalus ir draudimo formalumus.
9
Beje, kaip tenai yra su tais
Vydūno
Vydūno
n
Note: Vydūnas, tikr. Vilhelmas Storosta (1868–1953) – rašytojas, filosofas. Vokietijoje įsigalėjus nacionalsocializmui persekiotas dėl lietuviškos veiklos, 1938 m. kalintas Tilžės kalėjime.
veikalais? Universiteto
10
žmonės pamatė, kad aš gavau, – norėtų gauti ir jie, būtent:
11
1) Universiteto lituanistikos seminaras, 2) prof. M.
Biržiška
Biržiška
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962) – lietuvių literatūros istorikas. 1922–1939 m. LU (VDU) senosios lietuvių literatūros, lietuvių kultūros ir literatūros istorijos dėstytojas, profesorius, 1937–1939 m. HMF dekanas.
12
savo bibliotekai ir 3) prof.
Krėvė-Mickevičius
Krėvė-Mickevičius
n
Note: Vincas Mickevičius-Krėvė (1882–1954) – 1939 m. VDU visuotinės literatūros dėstytojas, profesorius.
– savo.
13
Jei
Tau
Tau
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, URM tarnautojas. 1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje.
nieko nekainuoja, – gal galėtų gauti ir jie?
14
Bet čia nėra pilnas
Vyduno
Vydūno
veikalų rinkinys,
truksta
trūksta,
15
pavyzdz.
pavyzdž.,
„Prabočių šešėliai“, „Amžina ugnis“, „Vergai ir dykiai“,
16
„Gaisras“, „Jonuks, mergų bijąs“, „Birutninkai“ ir kt.
17
Gal ir tuos papildymus būtų galima
gauti?
gauti?
n
Note: Juozapas Sruoga paaiškino Baliui Sruogai situaciją dėl Vydūno veikalų Mažojoje Lietuvoje:
„Mielas Boleslavai,
Dar pora žodžių apie dr. V-no knygas. – Aš, sužinojęs, kad dr. V.- duoda savo knygas Mauderodei sunaudoti kaip makulatūrą, paprašiau jo nuo to susilaikyti ir specialiai nuvykęs į Klaipėdą pas gubernatorių pasiūliau dr. V-no knygas nugabenti Klaipėdon (žinoma, tam tikru oficialiu keliu), kad ten jos būtų išplatintos bent santariečių tarpe. Nors gubernatorius tam ir pritarė, bet technikiniam įvykdymui to pasiūlymo buvo reikalingas U. R. M-jos pritarimas. – Iš U. R. M-jos, deja, to pritarimo negauta; gautas priešingas nusistatymas. Taigi mes dabar tas knygas jau neoficialiai platiname (čia Rytprūsiuose nėra kam jų skaityti). – Kaišiojame tiems, kurie mėgsta ir nori suprasti dr-ą V-ną. – Kadangi mano žmona ryt vyksta į Kauną, tai gavęs iš tavęs žinią, kad Lituanistikos seminaras, prof. Krėvė-Mick. ir prof. M. Biržiška norėtų gauti dr-o V-no knygas, – padariau pakietą, kurį siunčiu diplomatiniu pakietu per U. R. M-ją Vyt. Didž. universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui. Tu gi perspėk, ką reikia, kad tos knygos (kiekviena trijuose egzemplioriuose) skiriamos: vienas egzempl. – Lituanistikos seminarui, vienas prof. Krėvei-Mick. ir vienas prof. M. Biržiškai. – Šiandien iš ryto (kai knygos jau buvo supakuotos) dar buvau nuėjęs pas dr. V-ną knygų reikalu. Maniau, kad nors seminarams pavyks išgauti „Prabočių šešėlius“, „Amžiną ugnį“ ir „Gaisrą“. – Bet, pasirodė, tų knygų dr. V.- visai nebeturi. Dar ne per senai vokiečių policija konfiskavo pas jį 917 egz. „Gaisro“. – „Prabočių šešėlius“ mano išleisti nauja leidykla Klaipėdoje. „Amžiną ugnį“ – gal dar būt galima gauti pas Skuodo gimnazijos dir. A. Krausą (žinoma, jau už pinigus). Bet visgi šiandien man pavyko gauti dar keletą veikalų, kuriuos aš siunčiu tau per Bronę. Tu išdalink juos, kaip kad pažymėta aut. kiekvieno. Kadangi dabar dr. V-s jau žino, kam aš pasiunčiau jo knygas, tai būtų pageidaujama, kad bent seminarai knygų gavimą dr-ui V-nui patvirtintų, – gal ir padėkotų. Betarpiai dr-ui V-nui rašyti būtų negerai, nes jo korespondencija kontroliuojama. Ypač negalima minėti, kad knygos gautos man tarpininkaujant. Kaip jau vakar tau rašiau, laiškai dr. V-nui gali būt adresuoti mano vardu per U. R. M-ją arba per Panemunės paštą (geriau per U. R. M-ją). –
Kadangi Kaune pasirodė šioks toks susidomėjimas d-ro V-no raštais, tai, jeigu yra reikalas (gal seminarų dalyviai norėtų gauti), būtų galima ir daugiau pasiųsti; galėčiau sudaryti gal net keletą desėtkų, nors ir nepilnų, komplektų. – Žinoma, tektų apmokėti pergabenimo išlaidas, nes tai būtų labai didelis ir sunkus pakietas. Siųsti reiktų diplomatiniu pakietu Užs. Reik. M-jos vardu. M-ja tam tikrai nesipriešintų, bet man būtų reikalingas oficialus Un-to raštas, siųstas per U. R. M-ją. – (M-ja, matomai, buvo priešinga dr-o V-no raštų platinimui Klaipėdos krašte, kad neduoti progos vokiečiams mums primesti jiems nedraugingą propagandą). –
Del Ski ir kitų reikalų Bronė pakalbės asmeniškai.
Brolis Juozapas
1938 XII 4.
P. S. Kodėl d-ro V-no raštai dalinami nemokamai, plačiai publikai nepasakok.
Jiems turi užtekti fakto, kad gauna.“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-12-04, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v, 2r–v).
18
Čia didelio
įspudžio
įspūdžio
daro
nori lenkų–rusų
c
Critical note: lenkų–rusų ] cor lenkų pro nori
lenkų–rusų
sutartis.
sutartis.
n
Note: Minimas 1938-11-26–27 priimtas bendras Sovietų Sąjungos ir Lenkijos komunikatas. Ši deklaracija patvirtino abiejų valstybių siekį išlaikyti ir stiprinti taikių santykių politiką didėjančios Vokietijos agresijos fone.
Šio politinio pareiškimo iniciatorė buvo Lenkija. Po 1938 m. rugsėjo mėn. Müncheno sąmokslo, kai Vokietija užgrobė dalį Čekoslovakijos (o Lenkija, pasinaudojusi situacija, atsiplėšė Čekoslovakijai priklausiusią Tešino sritį), Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje suprasta, kad Adolfas Hitleris tampa nevaldomas ir kita Vokietijos auka gali būti Lenkija. Išsigandusi Vokietijos, Lenkija skubiai ėmė ieškoti geresnių santykių su Maskva, kad parodytų Adolfui Hitleriui, jog nėra visiškai izoliuota. Tačiau Sovietų Sąjungos atstovai įžvelgė Lenkijos diplomatų dviveidystę (Lenkija kartu su Vokietija draskė Čekoslovakija). Todėl Sovietų užsienio reikalų komisaras derybose su Lenkijos pasiuntiniu elgėsi itin griežtai. Sovietai reikalavo konkrečių darbų, o ne politinių deklaracijų, kuriomis Lenkija galėtų gąsdinti Adolfą Hitlerį. Maskva bijojo, kad Vokietija gali pulti Baltijos šalis, ypač Lietuvą (per Klaipėdos kraštą), o Lenkija tam neprieštaraus. Lenkija nenorėjo prisiimti įsipareigojimų saugoti Lietuvą, nes puoselėjo viltis dominuoti Baltijos regione. Nepriklausomos Baltijos šalys Sovietų Sąjungai tarnavo kaip geografinis barjeras. Maskva labiausiai bijojo, kad, jei Baltijos šalis prisijungtų nacistinė Vokietija ir Lenkija, prie pat SSRS sienų atsirastų tiesioginis karinis pavojus. Todėl, gindamas Baltijos šalių nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių įtakos, SSRS pasilikdavo sau teisę vienašališkai kištis į jų vidaus reikalus. SSRS siekė išlaikyti Baltijos šalis izoliuotas, silpnas ir priklausomas nuo Maskvos valios.
Ji įvyko lenkų
19
iniciatyva. Rusai pradžioje nenorėjo, bet paskui sutiko, bet
20
perspėjo, kad ji blefuoti nenori, – pasakė „не допустим, чтоб вы
21
на нас наживали бы
политическiй
политический
капитал“.
капитал“.
n
Note: „Не допустим, чтоб вы на нас наживали бы политическiий капитал“ rus neleisime, kad jūs mūsų sąskaita kurtumėtės, krautumėtės politinį kapitalą.
Rusai nenori
22
buti
būti
lenkų politikos įrankis ir reikalauja darbų, – žodžiais
23
nesitenkins.
Litvinovas
Litvinovas
n
Note: Maksimas Litvinovas (1876–1951) – SSRS valstybės veikėjas. 1930–1939 m. SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras (ministras). Jis pasisakė už saugumą Europoje ir bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis prieš nacių Vokietiją.
pirmoj eilėj pareikalavo, kad
24
Rusai
rusai
ir lenkai bendrai garantuotų Pabaltės valstybių nepri-
25
klausomybę.
Grzybowski
Grzybowski
n
Note: Wacław Grzybowski (1887–1959) – lenkų diplomatas, 1936–1939 m. Lenkijos ambasadorius Maskvoje.
atsakė: neturįs tam įgaliojimų,
26
tai Litvinovas pareikalavo, kad jis,
Grzybowskis
Grzybowskis,
tokiais
27
įgaliojimais pasirūpintų. Tad ir pas mus daug
28
kas gali pasikeisti ir paaiškėti.
29
Na, tiek to.
30
Labų
dien
c
Critical note: dien[ų] ] ill fl -ų, rest
dien
dienų
p.
Bronei
Bronei.
31
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
Bal
Bal
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius.
32
1938. XII.
2.
p
Physical note: [1r] //
2.
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: gau[t]i ] vid ex err s pro t
a3
Line number 8
Note: Balys Sruoga tvarkė brolio Juozapo Sruogos ir jo žmonos Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės namo, pastatyto Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, paskolos iš Taupomųjų kasų reikalus ir draudimo formalumus.
a3
Line number 9
Note: Vydūnas, tikr. Vilhelmas Storosta (1868–1953) – rašytojas, filosofas. Vokietijoje įsigalėjus nacionalsocializmui persekiotas dėl lietuviškos veiklos, 1938 m. kalintas Tilžės kalėjime.
a3
Line number 11
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962) – lietuvių literatūros istorikas. 1922–1939 m. LU (VDU) senosios lietuvių literatūros, lietuvių kultūros ir literatūros istorijos dėstytojas, profesorius, 1937–1939 m. HMF dekanas.
a3
Line number 12
Note: Vincas Mickevičius-Krėvė (1882–1954) – 1939 m. VDU visuotinės literatūros dėstytojas, profesorius.
a3
Line number 13
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, URM tarnautojas. 1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje.
a3
Line number 17
Note: Juozapas Sruoga paaiškino Baliui Sruogai situaciją dėl Vydūno veikalų Mažojoje Lietuvoje:
„Mielas Boleslavai,
Dar pora žodžių apie dr. V-no knygas. – Aš, sužinojęs, kad dr. V.- duoda savo knygas Mauderodei sunaudoti kaip makulatūrą, paprašiau jo nuo to susilaikyti ir specialiai nuvykęs į Klaipėdą pas gubernatorių pasiūliau dr. V-no knygas nugabenti Klaipėdon (žinoma, tam tikru oficialiu keliu), kad ten jos būtų išplatintos bent santariečių tarpe. Nors gubernatorius tam ir pritarė, bet technikiniam įvykdymui to pasiūlymo buvo reikalingas U. R. M-jos pritarimas. – Iš U. R. M-jos, deja, to pritarimo negauta; gautas priešingas nusistatymas. Taigi mes dabar tas knygas jau neoficialiai platiname (čia Rytprūsiuose nėra kam jų skaityti). – Kaišiojame tiems, kurie mėgsta ir nori suprasti dr-ą V-ną. – Kadangi mano žmona ryt vyksta į Kauną, tai gavęs iš tavęs žinią, kad Lituanistikos seminaras, prof. Krėvė-Mick. ir prof. M. Biržiška norėtų gauti dr-o V-no knygas, – padariau pakietą, kurį siunčiu diplomatiniu pakietu per U. R. M-ją Vyt. Didž. universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui. Tu gi perspėk, ką reikia, kad tos knygos (kiekviena trijuose egzemplioriuose) skiriamos: vienas egzempl. – Lituanistikos seminarui, vienas prof. Krėvei-Mick. ir vienas prof. M. Biržiškai. – Šiandien iš ryto (kai knygos jau buvo supakuotos) dar buvau nuėjęs pas dr. V-ną knygų reikalu. Maniau, kad nors seminarams pavyks išgauti „Prabočių šešėlius“, „Amžiną ugnį“ ir „Gaisrą“. – Bet, pasirodė, tų knygų dr. V.- visai nebeturi. Dar ne per senai vokiečių policija konfiskavo pas jį 917 egz. „Gaisro“. – „Prabočių šešėlius“ mano išleisti nauja leidykla Klaipėdoje. „Amžiną ugnį“ – gal dar būt galima gauti pas Skuodo gimnazijos dir. A. Krausą (žinoma, jau už pinigus). Bet visgi šiandien man pavyko gauti dar keletą veikalų, kuriuos aš siunčiu tau per Bronę. Tu išdalink juos, kaip kad pažymėta aut. kiekvieno. Kadangi dabar dr. V-s jau žino, kam aš pasiunčiau jo knygas, tai būtų pageidaujama, kad bent seminarai knygų gavimą dr-ui V-nui patvirtintų, – gal ir padėkotų. Betarpiai dr-ui V-nui rašyti būtų negerai, nes jo korespondencija kontroliuojama. Ypač negalima minėti, kad knygos gautos man tarpininkaujant. Kaip jau vakar tau rašiau, laiškai dr. V-nui gali būt adresuoti mano vardu per U. R. M-ją arba per Panemunės paštą (geriau per U. R. M-ją). –
Kadangi Kaune pasirodė šioks toks susidomėjimas d-ro V-no raštais, tai, jeigu yra reikalas (gal seminarų dalyviai norėtų gauti), būtų galima ir daugiau pasiųsti; galėčiau sudaryti gal net keletą desėtkų, nors ir nepilnų, komplektų. – Žinoma, tektų apmokėti pergabenimo išlaidas, nes tai būtų labai didelis ir sunkus pakietas. Siųsti reiktų diplomatiniu pakietu Užs. Reik. M-jos vardu. M-ja tam tikrai nesipriešintų, bet man būtų reikalingas oficialus Un-to raštas, siųstas per U. R. M-ją. – (M-ja, matomai, buvo priešinga dr-o V-no raštų platinimui Klaipėdos krašte, kad neduoti progos vokiečiams mums primesti jiems nedraugingą propagandą). –
Del Ski ir kitų reikalų Bronė pakalbės asmeniškai.
Brolis Juozapas
1938 XII 4.
P. S. Kodėl d-ro V-no raštai dalinami nemokamai, plačiai publikai nepasakok.
Jiems turi užtekti fakto, kad gauna.“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-12-04, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v, 2r–v).
a1
Line number 18
Critical note: lenkų–rusų ] cor lenkų pro nori
a3
Line number 18
Note: Minimas 1938-11-26–27 priimtas bendras Sovietų Sąjungos ir Lenkijos komunikatas. Ši deklaracija patvirtino abiejų valstybių siekį išlaikyti ir stiprinti taikių santykių politiką didėjančios Vokietijos agresijos fone.
Šio politinio pareiškimo iniciatorė buvo Lenkija. Po 1938 m. rugsėjo mėn. Müncheno sąmokslo, kai Vokietija užgrobė dalį Čekoslovakijos (o Lenkija, pasinaudojusi situacija, atsiplėšė Čekoslovakijai priklausiusią Tešino sritį), Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje suprasta, kad Adolfas Hitleris tampa nevaldomas ir kita Vokietijos auka gali būti Lenkija. Išsigandusi Vokietijos, Lenkija skubiai ėmė ieškoti geresnių santykių su Maskva, kad parodytų Adolfui Hitleriui, jog nėra visiškai izoliuota. Tačiau Sovietų Sąjungos atstovai įžvelgė Lenkijos diplomatų dviveidystę (Lenkija kartu su Vokietija draskė Čekoslovakija). Todėl Sovietų užsienio reikalų komisaras derybose su Lenkijos pasiuntiniu elgėsi itin griežtai. Sovietai reikalavo konkrečių darbų, o ne politinių deklaracijų, kuriomis Lenkija galėtų gąsdinti Adolfą Hitlerį. Maskva bijojo, kad Vokietija gali pulti Baltijos šalis, ypač Lietuvą (per Klaipėdos kraštą), o Lenkija tam neprieštaraus. Lenkija nenorėjo prisiimti įsipareigojimų saugoti Lietuvą, nes puoselėjo viltis dominuoti Baltijos regione. Nepriklausomos Baltijos šalys Sovietų Sąjungai tarnavo kaip geografinis barjeras. Maskva labiausiai bijojo, kad, jei Baltijos šalis prisijungtų nacistinė Vokietija ir Lenkija, prie pat SSRS sienų atsirastų tiesioginis karinis pavojus. Todėl, gindamas Baltijos šalių nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių įtakos, SSRS pasilikdavo sau teisę vienašališkai kištis į jų vidaus reikalus. SSRS siekė išlaikyti Baltijos šalis izoliuotas, silpnas ir priklausomas nuo Maskvos valios.
a3
Line number 21
Note: „Не допустим, чтоб вы на нас наживали бы политическiий капитал“ rus neleisime, kad jūs mūsų sąskaita kurtumėtės, krautumėtės politinį kapitalą.
a3
Line number 23
Note: Maksimas Litvinovas (1876–1951) – SSRS valstybės veikėjas. 1930–1939 m. SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras (ministras). Jis pasisakė už saugumą Europoje ir bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis prieš nacių Vokietiją.
a3
Line number 25
Note: Wacław Grzybowski (1887–1959) – lenkų diplomatas, 1936–1939 m. Lenkijos ambasadorius Maskvoje.
a1
Line number 30
Critical note: dien[ų] ] ill fl -ų, rest
a1
Line number 31
Critical note: Bal ] sign
a3
Line number 31
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius.
a1
Line number 32
Physical note: [1r] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1938_12_02_js_1r.jpgX (Close panel)
image
1938_12_02_js_1v.jpgX (Close panel)
image