Vandai Sruogienei, 1939-12-04

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1939-12-04

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: MLLM GEK 3952/a, MLLM ER1 1653. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota, lokalizuota pagal turinį, kontekstą (1939-12-05 laišką). Rašyta dviejuose 26,8 × 22,0 cm pilkšvo, drobės faktūros, peršviečiamo popieriaus lapuose (1r, 2r) parkeriu (mėlynu rašalu). Viršutinis kraštas dantytas. Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota Balio Sruogos ranka: „2“. 1v, 2r Kauno literatūrinio muziejaus spaudas. Signatūra pieštuku, parkeriu (mėlynu rašalu) kita ranka. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio mašinraštis): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 365–366. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1939_12_04: Genetinis
  • Witness a2: 1939_12_04: Diplomatinis
  • Witness a3: 1939_12_04: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą atspindintis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį variantą parodantis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo Neringa Markevičienė
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Maironio lietuvių literatūros muziejaus (MLLM) leidimą (Rotušės a. 13, LT-44279 Kaunas, tel.: +370 (37) 207 477, el. paštas: info@maironiomuziejus.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Kauno – į Vilnių, 1939-12-04, l. 1r, 2r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1939_12_04_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste parodomas rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame tekste komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1939_12_04: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Brangus Vandukai!
1
Brangus Vandukai!
2
Vargše, vargše
tu
Tu
mano! Šiandie, pirmadienį, buvau
3
susitikęs su
Orintaite,
Orintaite,
n
Note: Petronėlė Orintaitė (1905–1999), rašytoja, pedagogė. 1939 m. mokytojavo Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje – „gimnazijoj prie Lukiškių aikštės“ (Petronėlė Orintaitė, Ką laumės lėmė, Liepalotų medynuose: Atsiminimai, apybraižos, parengė Justinas Kubilius, Vilnius: Vaga, 2001, p. 398).
Petronėlė Orintaitė apibūdino 1939 m. atmosferą Vilniuje: „Vilniuje atsivėrė visai naujos ir neįprastos darbo sąlygos – su visai lietuviškai nemokančiomis mergaitėmis, greta nutautusių ir šovinistiškai užkietėjusių arba iš gilumos Lenkijos atkeltų mokytojų. Užtvino marios rūpesčių ir skubos darbų. Ir mus tartum kirste atkirto nuo ankstesnio gyvenimo.
Lietuvių kalbos vadovėlių svetimkalbiams nespėta pagaminti. Tad pamokas reikėjo rengti su visais tekstais ir pavyzdžiais – savo jėgomis, iš įvairių knygų po gabalėlį susigraibant ir suderinant.
Savaitė po savaitės darbas normalėjo, nepaisant pasalingų obstrukcijų iš nutautėlių pusės.
Tikrieji lenkai (vad. „galileušai“– iš Galicijos atkelti) paprastai į viską žiūrėjo šalčiau, bet vietiniai ponai, patys save laikydami grynakraujais „litwinais“, nors tyčiomis lietuviškai nesimokė ir nekalbėjo, mums net lietuvio vardo nepripažino, vadindami tiktai „žmudz“ arba tiesiog mužikais, chamais.
Ypač neblogai tvarkėsi mūsiškė gimnazija ties Lukiškių aikšte, Vandai Sruogienei sumaniai laikant vadžias rankose. Betgi aš asmeniškai turėjau įveikti milžinišką kliūtį: atvykau nemokėdama nė žodžio lenkiškai!
To nerūpestingo jaukumo ir saugaus tikrumo, kuriuo džiaugėmės prieškario metais Kaune – jau nebebuvo. O Vilnius, be to, – išlaikytas porą mėnesių bolševikų naguose! Ir per tą trumputį laiką jie sugebėjo skaudžius pėdsakus palikti.
Mūsų sostinė ir taip jau okupantų lenkų per du dešimtmečius buvo nežmoniškai apleista ir nuskurdinta: namai seni ir neremontuoti, baisiai šalti, gatvės niūriai tamsios, tvoros ir šaligatviai išlūžinėjęs, higiena menka.
O dabar bolševikai buvo paleidę iš kalėjimų visus kriminalinius kalinius: vakarop jau baisu iš namų nosį iškišti. Taip pat karo pabėgėlių iš Lenkijos čia kimštinai priplūdę – mat daugelio manyta, kad Lenkijai pakrinkant Vilnių tuoj atsiims lietuviai ir tuo būdu gyventojams neteks ragauti rusų nei vokiečių imperialistiškos letenos. Butai buvo apleisti ir skurdūs, o gyventojų padaugėjus – ir tų pačių baisiai trūko.
Nė Velykų šventėms neišsirengiau į tėviškę, taigi neaplankiau kauniškių bičiulių pakeliui. Iš Vilniaus jau buvo gerokai toliau, o ir nuotaikos neramios, dar ir mokyklinių darbų begalės. Lituanistui gimnazijoje reikėjo tautine savigarba ir pedagoginiu taktu trigubai jėgas įtempti – ne tik nutautintus jaunuolius skubiu tempu lietuviškai išmokyti, bet ir moksleivių širdis patraukti, svetimą antagonizmą išsklaidyti. Taip pamažu tokios „lenkaitės“, kaip – Raginiowna, Ruksztowna, Labuciowna, Kaunelisowna – atsigrįždavo į savo tikrąją tautą ir ją pamildavo.
Kauniškiai tuomet mielai bet kuria proga atskambėdavo atgautos sostinės lankyti – savaitgaliais traukiniai būdavo grūste prigrūsti. Net ėjo gandai, kad šovinistai lenkai ruošiasi kaip tik tokį traukinį susprogdinti“ (Idem, in: Ibid., p. 93–94).
pasakojo apie visus Jūsų vargus!
4
Kada gi bus galas visai tai
velniavai!
velniavai!
n
Note: Sovietų Sąjungai perdavus Vilnių Lietuvai, Vanda Sruogienė 1939 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje, kur tuo metu vyko lenkų streikas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perėmimo. Vanda Sruogienė aprašė, ką patyrė 1939–1940 m.: „Dieve mano, kiekvienas iš mūsų galėtų knygą parašyti iš savo išgyvenimų, iš savo regėjimo taško! Aš gi tada buvau nepaprastame sūkury, būdama lenkiškosios gimnazijos direktorė! Kaip tik tuo laiku, kada Jūs vargot su savo bėdomis, aš kovojau su savomis. Sužinojusi, kad komunistai paėmė į savo rankas mokyklas, nuėjau kaip tik 1940 m. liepos m. pas Venclovą, prašydama atleisti mane iš pareigų. Žinot, ką jis man į tai atsakė: „Ne, Jūs negalit atsisakyti. Jūs sakot, kad Jūs niekad nesutiksit su komunistais. Aš tai suprantu. Aš juk irgi ne bolševikas. Bet postų apleisti mums, kaip lietuviams, nevalia. Mes išeisim – ateis rusai ir žydai. Turim laikytis“. Na, ir aš palikau tame pragare. Turėjau kovot su lenkais ir bolševikais, turėjau vaidint ir juos apgaudinėti. Su Žiugžda vedėm pavojingą konspiracijos žaidimą, gelbėdami kas buvo galima, pagaliau, Žiugžda lūžo: pats man pasakė, kad jam liko arba būti klusniu, arba stot prie sienos… Mes su Baliu buvom įtraukti į išvežtinųjų į Sibirą intelektualų skaičių birželio 24 dienai… Žinoma, ne kartu. Išgelbėjo mus karas“ (Vandos Sruogienės laiškas Ignui Šeiniui, iš Čikagos – į Stokholmą, 1953-03-22, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 130r–v).
Krėvė
Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė (1882–1954), rašytojas, VDU slavistikos dėstytojas.
rodo labai
5
daug širdingumo ir užuojautos
se mums ,
c
Critical note: mums ] a c vid se, p c mums, cor pri m pro vid se
mums,
– geras senis!
6
Jis
ir gi
c
Critical note: irgi ] vid ex err dist
ir gi
irgi
mano, kad gimnazijos turėjo būti uždarytos jau
7
penktadienį ar
šeštadienį,
šeštadienį
veliausia.
c
Critical note: vėliausia[i] ] vid ex err e pro ė, vid ex err om ter i
veliausia.
vėliausiai.
Jam atrodo, kad
8
reiketų
c
Critical note: reikėtų ] vid ex err e pro ė
reiketų
reikėtų
uždaryti iki rudens. Iš bėdos – bent ligi
naujų
c
Critical note: Naujų ] vid ex err n pro cap
naujų
Naujų
9
Metų,
c
Critical note: metų ] vid ex err M pro min
Metų,
metų,
o po
naujų
c
Critical note: Naujų ] vid ex err n pro cap
naujų
Naujų
metų –
pradeti
c
Critical note: pradėti ] vid ex err e pro ė
pradeti
pradėti
priemimą
c
Critical note: priėmimą ] vid ex err e pro ė
priemimą
priėmimą
is iš
c
Critical note: iš ] cor š pro s
iš
nauja,
nauja
ir pri-
10
imti tiktai Lietuvos piliečių vaikus. Nusileidimai
11
nieko negelbės. Šiandie Tau vėl lemtinga diena, pirma-
12
dienis, taip
norėtusi
c
Critical note: norėtųsi ] vid ex err u pro ų
norėtusi
norėtųsi
sužinoti, kaip
tau
Tau
šiandie pavyko, –
13
deja, nėra priemonių susisiekti. Vakar fatališkai
14
nesisekė. Gavau
Birutavičiaus
Birutavičiaus
n
Note: Stasys Birutavičius (1893–1972), karininkas.
specialų leidimą Tau
15
į butą skambinti – ir vis neradau Tavęs, o taip troškau
16
tavo
Tavo
balsą išgirsti! Velniai juos žino, kodėl jie
no nenori
c
Critical note: nenori ] a c no, p c nenori, cor e pro o
nenori
17
leisti kalbėti su buto telefonu,
siūlosi,
siūlosi
pakviesią
tave
Tave
18
į centralinį paštą, bet aš gi negaliu
tavęs
Tavęs
gaišinti –
19
tai per daug laiko užimtų.
J Turiu
c
Critical note: Turiu ] a c J, cor T pro J
Turiu
šiek tiek vilties, –
20
gal
tu
Tu
dar man paskambinsi šį vakarą, nors tos vilties
21
taip nedaug, –
tur būt
c
Critical note: turbūt ] vid ex err dist
tur būt
turbūt
tu
Tu
negalėsi. Bet jei
tu
Tu
paskambintum,
22
mūsų sutema pavasariškai
nusvistų nušvistų !
c
Critical note: nušvistų ] cor š pro s
nušvistų!
Taip rūpi, taip
23
baisiai rūpi, kaip Tau šiandie pavyko!
24
Mes su Daliuku rengiamės atvažiuoti ketvirta-
25
dienį, po paskaitos – pamokų. Leidimo dar neturiu,
bet
bet-
26
gi gausiu
tur būt.
c
Critical note: turbūt ] vid ex err dist
tur būt.
turbūt.
Tik
vel
c
Critical note: vėl ] vid ex err e pro ė
vel
vėl
bijau, ar nevarginsime
27
mudu
tavęs,
Tavęs,
ar nejaudinsime, o
tau
Tau
gi dabar stiprybė
28
taip reikalinga!
29
Ką gi Tau apie mus parašyti? Daliutė – baisiai miela
30
mergaitė, rūpinasi, dirba,
šeimininkauja.
šeimininkauja.
n
Note: „Bene 1940 metais, kai mama pirmoji išvažiavo į Vilnių perimti gimnazijos, aš su Baliu kurį laiką dar gyvenau Kaune. Tada man teko daugiau rūpintis namais ir tvarkyti kambarius“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 21).
Baisiai gera.
31
B Mes
c
Critical note: Mes ] a c B, p c Mes, cor M pro B
Mes
ir miegame kartu, – vis
kaž kaip
c
Critical note: kažkaip ] vid ex err dist
kaž kaip
kažkaip
jaukiau.
p
Physical note: [1r] //
jaukiau.
Facsimile Image Placeholder
32
O šiaip – Viešpatie mano! Tu nesirūstink, Vandukai, kad
33
mums taip baisiai ilgu Tavęs! Tai, pagaliau, mūsų reikalas!
34
Antra,
ar gi
c
Critical note: argi ] vid ex err dist
ar gi
argi
ir Tau
negeriau,
c
Critical note: ne geriau ] vid ex err negeriau
negeriau,
ne geriau,
kad kai
c
Critical note: kai ] cor pro kad, cor i pro d
kai
Tu žinai, kad yra dvi
35
susigužusios
c
Critical note: susigūžusios ] vid ex err u pro ū
susigužusios
susigūžusios
sielos, kurios nepaliaujamai virpa dėl
36
Tavęs, kurios
Taves
c
Critical note: Tavęs ] vid ex err e pro ę
Taves
Tavęs
taip baisiai ilgisi ir myli, ku-
37
rioms Tu brangesnė už viską
pasaulį.
c
Critical note: pasauly ] vid ex err fl -į pro -y
pasaulį.
pasauly.
Daliukštis –
c
Critical note: Daliūkštis ] vid ex err u pro ū, p vid ex err interp –
Daliukštis –
Daliūkštis
moka
38
laikytis geriau. Bet aš juk jaučiu ir matau, kaip ji
39
pasiilgusi, – ir kaip ji laikosi! Ne, Vanduk, nebark
40
Tu mūsų, kad mes
ilgimes!
c
Critical note: ilgimės ] vid ex err e pro ė
ilgimes!
ilgimės!
41
Vakar visą vakarą Krėvė pas mus sėdėjo. Šiandie
42
(pirmadienį) ketino ateiti
Juozukas
Juozukas
n
Note: Juozas Nemeikša (1888–1958), gydytojas oftalmologas, VDU Akių ligų katedros dėstytojas.
su
Jadzia.
Jadzia.
n
Note: Jadvyga Čiurlionytė (1898–1992), etnomuzikologė. 1937–1941 m. Lietuvių tautosakos archyvo ir Lituanistikos instituto mokslinė bendradarbė.
Pastum-
43
tum, rodos, tas dienas, kad jos greičiau slinktų.
44
O aš Tave matau, Vanduk, visą – bėgančią, sėdinčią,
45
susirūpinusią. Taip norėčiau tau
padeti!
c
Critical note: padėti ] vid ex err e pro ė
padeti!
padėti!
Aš
46
net bijau Tau rašyti, kad negraudenčiau!
47
Rytą ir vakarą, dieną ir naktį – tos pačios mintys,
48
tas pats troškulys. Ar Tu jauti, Vanduk, kad aš vi-
49
suomet –
c
Critical note: [vi]suomet ] p vid ex err interp –
suomet –
suomet
visuomet esu su Tavimi!
50
Miela, mylima mano! Kaip nors gal sulauksim
51
ketvirtadienio! Kad tik Tau kas bloga neatsitiktų!
52
Bučiuoju Tave, mylima, brangi,
graudžiu glaudžiu
c
Critical note: glaudžiu ] cor l pro r
glaudžiu
53
glaudžiuosiu. Tikrai, Vanduk, aš neturiu žodžių
54
pasakyti, kas dedasi
dušioje,
c
Critical note: dūšioje ] vid ex err u pro ū
dušioje,
dūšioje,
– mylima,
55
mylima mano!
56
Kad nors Tau būtų
geriau
geriau,
negu yra!
57
Būk
palaiminta
palaiminta,
mylima, miela mano, – būk
58
palaiminta!
59
Tav Bal
c
Critical note: Tav Bal ] sign
Tav Bal
60
Pirmadienis
p
Physical note: [2r] //
Pirmadienis
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1939_12_04: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Brangus Vandukai!
1
Brangus Vandukai!
2
Vargše, vargše
tu
Tu
mano! Šiandie, pirmadienį, buvau
3
susitikęs su
Orintaite,
Orintaite,
n
Note: Petronėlė Orintaitė (1905–1999), rašytoja, pedagogė. 1939 m. mokytojavo Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje – „gimnazijoj prie Lukiškių aikštės“ (Petronėlė Orintaitė, Ką laumės lėmė, Liepalotų medynuose: Atsiminimai, apybraižos, parengė Justinas Kubilius, Vilnius: Vaga, 2001, p. 398).
Petronėlė Orintaitė apibūdino 1939 m. atmosferą Vilniuje: „Vilniuje atsivėrė visai naujos ir neįprastos darbo sąlygos – su visai lietuviškai nemokančiomis mergaitėmis, greta nutautusių ir šovinistiškai užkietėjusių arba iš gilumos Lenkijos atkeltų mokytojų. Užtvino marios rūpesčių ir skubos darbų. Ir mus tartum kirste atkirto nuo ankstesnio gyvenimo.
Lietuvių kalbos vadovėlių svetimkalbiams nespėta pagaminti. Tad pamokas reikėjo rengti su visais tekstais ir pavyzdžiais – savo jėgomis, iš įvairių knygų po gabalėlį susigraibant ir suderinant.
Savaitė po savaitės darbas normalėjo, nepaisant pasalingų obstrukcijų iš nutautėlių pusės.
Tikrieji lenkai (vad. „galileušai“– iš Galicijos atkelti) paprastai į viską žiūrėjo šalčiau, bet vietiniai ponai, patys save laikydami grynakraujais „litwinais“, nors tyčiomis lietuviškai nesimokė ir nekalbėjo, mums net lietuvio vardo nepripažino, vadindami tiktai „žmudz“ arba tiesiog mužikais, chamais.
Ypač neblogai tvarkėsi mūsiškė gimnazija ties Lukiškių aikšte, Vandai Sruogienei sumaniai laikant vadžias rankose. Betgi aš asmeniškai turėjau įveikti milžinišką kliūtį: atvykau nemokėdama nė žodžio lenkiškai!
To nerūpestingo jaukumo ir saugaus tikrumo, kuriuo džiaugėmės prieškario metais Kaune – jau nebebuvo. O Vilnius, be to, – išlaikytas porą mėnesių bolševikų naguose! Ir per tą trumputį laiką jie sugebėjo skaudžius pėdsakus palikti.
Mūsų sostinė ir taip jau okupantų lenkų per du dešimtmečius buvo nežmoniškai apleista ir nuskurdinta: namai seni ir neremontuoti, baisiai šalti, gatvės niūriai tamsios, tvoros ir šaligatviai išlūžinėjęs, higiena menka.
O dabar bolševikai buvo paleidę iš kalėjimų visus kriminalinius kalinius: vakarop jau baisu iš namų nosį iškišti. Taip pat karo pabėgėlių iš Lenkijos čia kimštinai priplūdę – mat daugelio manyta, kad Lenkijai pakrinkant Vilnių tuoj atsiims lietuviai ir tuo būdu gyventojams neteks ragauti rusų nei vokiečių imperialistiškos letenos. Butai buvo apleisti ir skurdūs, o gyventojų padaugėjus – ir tų pačių baisiai trūko.
Nė Velykų šventėms neišsirengiau į tėviškę, taigi neaplankiau kauniškių bičiulių pakeliui. Iš Vilniaus jau buvo gerokai toliau, o ir nuotaikos neramios, dar ir mokyklinių darbų begalės. Lituanistui gimnazijoje reikėjo tautine savigarba ir pedagoginiu taktu trigubai jėgas įtempti – ne tik nutautintus jaunuolius skubiu tempu lietuviškai išmokyti, bet ir moksleivių širdis patraukti, svetimą antagonizmą išsklaidyti. Taip pamažu tokios „lenkaitės“, kaip – Raginiowna, Ruksztowna, Labuciowna, Kaunelisowna – atsigrįždavo į savo tikrąją tautą ir ją pamildavo.
Kauniškiai tuomet mielai bet kuria proga atskambėdavo atgautos sostinės lankyti – savaitgaliais traukiniai būdavo grūste prigrūsti. Net ėjo gandai, kad šovinistai lenkai ruošiasi kaip tik tokį traukinį susprogdinti“ (Idem, in: Ibid., p. 93–94).
pasakojo apie visus Jūsų vargus!
4
Kada gi bus galas visai tai
velniavai!
velniavai!
n
Note: Sovietų Sąjungai perdavus Vilnių Lietuvai, Vanda Sruogienė 1939 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje, kur tuo metu vyko lenkų streikas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perėmimo. Vanda Sruogienė aprašė, ką patyrė 1939–1940 m.: „Dieve mano, kiekvienas iš mūsų galėtų knygą parašyti iš savo išgyvenimų, iš savo regėjimo taško! Aš gi tada buvau nepaprastame sūkury, būdama lenkiškosios gimnazijos direktorė! Kaip tik tuo laiku, kada Jūs vargot su savo bėdomis, aš kovojau su savomis. Sužinojusi, kad komunistai paėmė į savo rankas mokyklas, nuėjau kaip tik 1940 m. liepos m. pas Venclovą, prašydama atleisti mane iš pareigų. Žinot, ką jis man į tai atsakė: „Ne, Jūs negalit atsisakyti. Jūs sakot, kad Jūs niekad nesutiksit su komunistais. Aš tai suprantu. Aš juk irgi ne bolševikas. Bet postų apleisti mums, kaip lietuviams, nevalia. Mes išeisim – ateis rusai ir žydai. Turim laikytis“. Na, ir aš palikau tame pragare. Turėjau kovot su lenkais ir bolševikais, turėjau vaidint ir juos apgaudinėti. Su Žiugžda vedėm pavojingą konspiracijos žaidimą, gelbėdami kas buvo galima, pagaliau, Žiugžda lūžo: pats man pasakė, kad jam liko arba būti klusniu, arba stot prie sienos… Mes su Baliu buvom įtraukti į išvežtinųjų į Sibirą intelektualų skaičių birželio 24 dienai… Žinoma, ne kartu. Išgelbėjo mus karas“ (Vandos Sruogienės laiškas Ignui Šeiniui, iš Čikagos – į Stokholmą, 1953-03-22, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 130r–v).
Krėvė
Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė (1882–1954), rašytojas, VDU slavistikos dėstytojas.
rodo labai
5
daug širdingumo ir užuojautos
se mums ,
c
Critical note: mums ] a c vid se, p c mums, cor pri m pro vid se
mums,
– geras senis!
6
Jis
ir gi
c
Critical note: irgi ] vid ex err dist
ir gi
irgi
mano, kad gimnazijos turėjo būti uždarytos jau
7
penktadienį ar
šeštadienį,
šeštadienį
veliausia.
c
Critical note: vėliausia[i] ] vid ex err e pro ė, vid ex err om ter i
veliausia.
vėliausiai.
Jam atrodo, kad
8
reiketų
c
Critical note: reikėtų ] vid ex err e pro ė
reiketų
reikėtų
uždaryti iki rudens. Iš bėdos – bent ligi
naujų
c
Critical note: Naujų ] vid ex err n pro cap
naujų
Naujų
9
Metų,
c
Critical note: metų ] vid ex err M pro min
Metų,
metų,
o po
naujų
c
Critical note: Naujų ] vid ex err n pro cap
naujų
Naujų
metų –
pradeti
c
Critical note: pradėti ] vid ex err e pro ė
pradeti
pradėti
priemimą
c
Critical note: priėmimą ] vid ex err e pro ė
priemimą
priėmimą
is iš
c
Critical note: iš ] cor š pro s
iš
nauja,
nauja
ir pri-
10
imti tiktai Lietuvos piliečių vaikus. Nusileidimai
11
nieko negelbės. Šiandie Tau vėl lemtinga diena, pirma-
12
dienis, taip
norėtusi
c
Critical note: norėtųsi ] vid ex err u pro ų
norėtusi
norėtųsi
sužinoti, kaip
tau
Tau
šiandie pavyko, –
13
deja, nėra priemonių susisiekti. Vakar fatališkai
14
nesisekė. Gavau
Birutavičiaus
Birutavičiaus
n
Note: Stasys Birutavičius (1893–1972), karininkas.
specialų leidimą Tau
15
į butą skambinti – ir vis neradau Tavęs, o taip troškau
16
tavo
Tavo
balsą išgirsti! Velniai juos žino, kodėl jie
no nenori
c
Critical note: nenori ] a c no, p c nenori, cor e pro o
nenori
17
leisti kalbėti su buto telefonu,
siūlosi,
siūlosi
pakviesią
tave
Tave
18
į centralinį paštą, bet aš gi negaliu
tavęs
Tavęs
gaišinti –
19
tai per daug laiko užimtų.
J Turiu
c
Critical note: Turiu ] a c J, cor T pro J
Turiu
šiek tiek vilties, –
20
gal
tu
Tu
dar man paskambinsi šį vakarą, nors tos vilties
21
taip nedaug, –
tur būt
c
Critical note: turbūt ] vid ex err dist
tur būt
turbūt
tu
Tu
negalėsi. Bet jei
tu
Tu
paskambintum,
22
mūsų sutema pavasariškai
nusvistų nušvistų !
c
Critical note: nušvistų ] cor š pro s
nušvistų!
Taip rūpi, taip
23
baisiai rūpi, kaip Tau šiandie pavyko!
24
Mes su Daliuku rengiamės atvažiuoti ketvirta-
25
dienį, po paskaitos – pamokų. Leidimo dar neturiu,
bet
bet-
26
gi gausiu
tur būt.
c
Critical note: turbūt ] vid ex err dist
tur būt.
turbūt.
Tik
vel
c
Critical note: vėl ] vid ex err e pro ė
vel
vėl
bijau, ar nevarginsime
27
mudu
tavęs,
Tavęs,
ar nejaudinsime, o
tau
Tau
gi dabar stiprybė
28
taip reikalinga!
29
Ką gi Tau apie mus parašyti? Daliutė – baisiai miela
30
mergaitė, rūpinasi, dirba,
šeimininkauja.
šeimininkauja.
n
Note: „Bene 1940 metais, kai mama pirmoji išvažiavo į Vilnių perimti gimnazijos, aš su Baliu kurį laiką dar gyvenau Kaune. Tada man teko daugiau rūpintis namais ir tvarkyti kambarius“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 21).
Baisiai gera.
31
B Mes
c
Critical note: Mes ] a c B, p c Mes, cor M pro B
Mes
ir miegame kartu, – vis
kaž kaip
c
Critical note: kažkaip ] vid ex err dist
kaž kaip
kažkaip
jaukiau.
p
Physical note: [1r] //
jaukiau.
Facsimile Image Placeholder
32
O šiaip – Viešpatie mano! Tu nesirūstink, Vandukai, kad
33
mums taip baisiai ilgu Tavęs! Tai, pagaliau, mūsų reikalas!
34
Antra,
ar gi
c
Critical note: argi ] vid ex err dist
ar gi
argi
ir Tau
negeriau,
c
Critical note: ne geriau ] vid ex err negeriau
negeriau,
ne geriau,
kad kai
c
Critical note: kai ] cor pro kad, cor i pro d
kai
Tu žinai, kad yra dvi
35
susigužusios
c
Critical note: susigūžusios ] vid ex err u pro ū
susigužusios
susigūžusios
sielos, kurios nepaliaujamai virpa dėl
36
Tavęs, kurios
Taves
c
Critical note: Tavęs ] vid ex err e pro ę
Taves
Tavęs
taip baisiai ilgisi ir myli, ku-
37
rioms Tu brangesnė už viską
pasaulį.
c
Critical note: pasauly ] vid ex err fl -į pro -y
pasaulį.
pasauly.
Daliukštis –
c
Critical note: Daliūkštis ] vid ex err u pro ū, p vid ex err interp –
Daliukštis –
Daliūkštis
moka
38
laikytis geriau. Bet aš juk jaučiu ir matau, kaip ji
39
pasiilgusi, – ir kaip ji laikosi! Ne, Vanduk, nebark
40
Tu mūsų, kad mes
ilgimes!
c
Critical note: ilgimės ] vid ex err e pro ė
ilgimes!
ilgimės!
41
Vakar visą vakarą Krėvė pas mus sėdėjo. Šiandie
42
(pirmadienį) ketino ateiti
Juozukas
Juozukas
n
Note: Juozas Nemeikša (1888–1958), gydytojas oftalmologas, VDU Akių ligų katedros dėstytojas.
su
Jadzia.
Jadzia.
n
Note: Jadvyga Čiurlionytė (1898–1992), etnomuzikologė. 1937–1941 m. Lietuvių tautosakos archyvo ir Lituanistikos instituto mokslinė bendradarbė.
Pastum-
43
tum, rodos, tas dienas, kad jos greičiau slinktų.
44
O aš Tave matau, Vanduk, visą – bėgančią, sėdinčią,
45
susirūpinusią. Taip norėčiau tau
padeti!
c
Critical note: padėti ] vid ex err e pro ė
padeti!
padėti!
Aš
46
net bijau Tau rašyti, kad negraudenčiau!
47
Rytą ir vakarą, dieną ir naktį – tos pačios mintys,
48
tas pats troškulys. Ar Tu jauti, Vanduk, kad aš vi-
49
suomet –
c
Critical note: [vi]suomet ] p vid ex err interp –
suomet –
suomet
visuomet esu su Tavimi!
50
Miela, mylima mano! Kaip nors gal sulauksim
51
ketvirtadienio! Kad tik Tau kas bloga neatsitiktų!
52
Bučiuoju Tave, mylima, brangi,
graudžiu glaudžiu
c
Critical note: glaudžiu ] cor l pro r
glaudžiu
53
glaudžiuosiu. Tikrai, Vanduk, aš neturiu žodžių
54
pasakyti, kas dedasi
dušioje,
c
Critical note: dūšioje ] vid ex err u pro ū
dušioje,
dūšioje,
– mylima,
55
mylima mano!
56
Kad nors Tau būtų
geriau
geriau,
negu yra!
57
Būk
palaiminta
palaiminta,
mylima, miela mano, – būk
58
palaiminta!
59
Tav Bal
c
Critical note: Tav Bal ] sign
Tav Bal
60
Pirmadienis
p
Physical note: [2r] //
Pirmadienis
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1939_12_04: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Brangus Vandukai!
1
Brangus Vandukai!
2
Vargše, vargše
tu
Tu
mano! Šiandie, pirmadienį, buvau
3
susitikęs su
Orintaite,
Orintaite,
n
Note: Petronėlė Orintaitė (1905–1999), rašytoja, pedagogė. 1939 m. mokytojavo Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje – „gimnazijoj prie Lukiškių aikštės“ (Petronėlė Orintaitė, Ką laumės lėmė, Liepalotų medynuose: Atsiminimai, apybraižos, parengė Justinas Kubilius, Vilnius: Vaga, 2001, p. 398).
Petronėlė Orintaitė apibūdino 1939 m. atmosferą Vilniuje: „Vilniuje atsivėrė visai naujos ir neįprastos darbo sąlygos – su visai lietuviškai nemokančiomis mergaitėmis, greta nutautusių ir šovinistiškai užkietėjusių arba iš gilumos Lenkijos atkeltų mokytojų. Užtvino marios rūpesčių ir skubos darbų. Ir mus tartum kirste atkirto nuo ankstesnio gyvenimo.
Lietuvių kalbos vadovėlių svetimkalbiams nespėta pagaminti. Tad pamokas reikėjo rengti su visais tekstais ir pavyzdžiais – savo jėgomis, iš įvairių knygų po gabalėlį susigraibant ir suderinant.
Savaitė po savaitės darbas normalėjo, nepaisant pasalingų obstrukcijų iš nutautėlių pusės.
Tikrieji lenkai (vad. „galileušai“– iš Galicijos atkelti) paprastai į viską žiūrėjo šalčiau, bet vietiniai ponai, patys save laikydami grynakraujais „litwinais“, nors tyčiomis lietuviškai nesimokė ir nekalbėjo, mums net lietuvio vardo nepripažino, vadindami tiktai „žmudz“ arba tiesiog mužikais, chamais.
Ypač neblogai tvarkėsi mūsiškė gimnazija ties Lukiškių aikšte, Vandai Sruogienei sumaniai laikant vadžias rankose. Betgi aš asmeniškai turėjau įveikti milžinišką kliūtį: atvykau nemokėdama nė žodžio lenkiškai!
To nerūpestingo jaukumo ir saugaus tikrumo, kuriuo džiaugėmės prieškario metais Kaune – jau nebebuvo. O Vilnius, be to, – išlaikytas porą mėnesių bolševikų naguose! Ir per tą trumputį laiką jie sugebėjo skaudžius pėdsakus palikti.
Mūsų sostinė ir taip jau okupantų lenkų per du dešimtmečius buvo nežmoniškai apleista ir nuskurdinta: namai seni ir neremontuoti, baisiai šalti, gatvės niūriai tamsios, tvoros ir šaligatviai išlūžinėjęs, higiena menka.
O dabar bolševikai buvo paleidę iš kalėjimų visus kriminalinius kalinius: vakarop jau baisu iš namų nosį iškišti. Taip pat karo pabėgėlių iš Lenkijos čia kimštinai priplūdę – mat daugelio manyta, kad Lenkijai pakrinkant Vilnių tuoj atsiims lietuviai ir tuo būdu gyventojams neteks ragauti rusų nei vokiečių imperialistiškos letenos. Butai buvo apleisti ir skurdūs, o gyventojų padaugėjus – ir tų pačių baisiai trūko.
Nė Velykų šventėms neišsirengiau į tėviškę, taigi neaplankiau kauniškių bičiulių pakeliui. Iš Vilniaus jau buvo gerokai toliau, o ir nuotaikos neramios, dar ir mokyklinių darbų begalės. Lituanistui gimnazijoje reikėjo tautine savigarba ir pedagoginiu taktu trigubai jėgas įtempti – ne tik nutautintus jaunuolius skubiu tempu lietuviškai išmokyti, bet ir moksleivių širdis patraukti, svetimą antagonizmą išsklaidyti. Taip pamažu tokios „lenkaitės“, kaip – Raginiowna, Ruksztowna, Labuciowna, Kaunelisowna – atsigrįždavo į savo tikrąją tautą ir ją pamildavo.
Kauniškiai tuomet mielai bet kuria proga atskambėdavo atgautos sostinės lankyti – savaitgaliais traukiniai būdavo grūste prigrūsti. Net ėjo gandai, kad šovinistai lenkai ruošiasi kaip tik tokį traukinį susprogdinti“ (Idem, in: Ibid., p. 93–94).
pasakojo apie visus Jūsų vargus!
4
Kada gi bus galas visai tai
velniavai!
velniavai!
n
Note: Sovietų Sąjungai perdavus Vilnių Lietuvai, Vanda Sruogienė 1939 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje, kur tuo metu vyko lenkų streikas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perėmimo. Vanda Sruogienė aprašė, ką patyrė 1939–1940 m.: „Dieve mano, kiekvienas iš mūsų galėtų knygą parašyti iš savo išgyvenimų, iš savo regėjimo taško! Aš gi tada buvau nepaprastame sūkury, būdama lenkiškosios gimnazijos direktorė! Kaip tik tuo laiku, kada Jūs vargot su savo bėdomis, aš kovojau su savomis. Sužinojusi, kad komunistai paėmė į savo rankas mokyklas, nuėjau kaip tik 1940 m. liepos m. pas Venclovą, prašydama atleisti mane iš pareigų. Žinot, ką jis man į tai atsakė: „Ne, Jūs negalit atsisakyti. Jūs sakot, kad Jūs niekad nesutiksit su komunistais. Aš tai suprantu. Aš juk irgi ne bolševikas. Bet postų apleisti mums, kaip lietuviams, nevalia. Mes išeisim – ateis rusai ir žydai. Turim laikytis“. Na, ir aš palikau tame pragare. Turėjau kovot su lenkais ir bolševikais, turėjau vaidint ir juos apgaudinėti. Su Žiugžda vedėm pavojingą konspiracijos žaidimą, gelbėdami kas buvo galima, pagaliau, Žiugžda lūžo: pats man pasakė, kad jam liko arba būti klusniu, arba stot prie sienos… Mes su Baliu buvom įtraukti į išvežtinųjų į Sibirą intelektualų skaičių birželio 24 dienai… Žinoma, ne kartu. Išgelbėjo mus karas“ (Vandos Sruogienės laiškas Ignui Šeiniui, iš Čikagos – į Stokholmą, 1953-03-22, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 130r–v).
Krėvė
Krėvė
n
Note: Vincas Krėvė (1882–1954), rašytojas, VDU slavistikos dėstytojas.
rodo labai
5
daug širdingumo ir užuojautos
se mums ,
c
Critical note: mums ] a c vid se, p c mums, cor pri m pro vid se
mums,
– geras senis!
6
Jis
ir gi
c
Critical note: irgi ] vid ex err dist
ir gi
irgi
mano, kad gimnazijos turėjo būti uždarytos jau
7
penktadienį ar
šeštadienį,
šeštadienį
veliausia.
c
Critical note: vėliausia[i] ] vid ex err e pro ė, vid ex err om ter i
veliausia.
vėliausiai.
Jam atrodo, kad
8
reiketų
c
Critical note: reikėtų ] vid ex err e pro ė
reiketų
reikėtų
uždaryti iki rudens. Iš bėdos – bent ligi
naujų
c
Critical note: Naujų ] vid ex err n pro cap
naujų
Naujų
9
Metų,
c
Critical note: metų ] vid ex err M pro min
Metų,
metų,
o po
naujų
c
Critical note: Naujų ] vid ex err n pro cap
naujų
Naujų
metų –
pradeti
c
Critical note: pradėti ] vid ex err e pro ė
pradeti
pradėti
priemimą
c
Critical note: priėmimą ] vid ex err e pro ė
priemimą
priėmimą
is iš
c
Critical note: iš ] cor š pro s
iš
nauja,
nauja
ir pri-
10
imti tiktai Lietuvos piliečių vaikus. Nusileidimai
11
nieko negelbės. Šiandie Tau vėl lemtinga diena, pirma-
12
dienis, taip
norėtusi
c
Critical note: norėtųsi ] vid ex err u pro ų
norėtusi
norėtųsi
sužinoti, kaip
tau
Tau
šiandie pavyko, –
13
deja, nėra priemonių susisiekti. Vakar fatališkai
14
nesisekė. Gavau
Birutavičiaus
Birutavičiaus
n
Note: Stasys Birutavičius (1893–1972), karininkas.
specialų leidimą Tau
15
į butą skambinti – ir vis neradau Tavęs, o taip troškau
16
tavo
Tavo
balsą išgirsti! Velniai juos žino, kodėl jie
no nenori
c
Critical note: nenori ] a c no, p c nenori, cor e pro o
nenori
17
leisti kalbėti su buto telefonu,
siūlosi,
siūlosi
pakviesią
tave
Tave
18
į centralinį paštą, bet aš gi negaliu
tavęs
Tavęs
gaišinti –
19
tai per daug laiko užimtų.
J Turiu
c
Critical note: Turiu ] a c J, cor T pro J
Turiu
šiek tiek vilties, –
20
gal
tu
Tu
dar man paskambinsi šį vakarą, nors tos vilties
21
taip nedaug, –
tur būt
c
Critical note: turbūt ] vid ex err dist
tur būt
turbūt
tu
Tu
negalėsi. Bet jei
tu
Tu
paskambintum,
22
mūsų sutema pavasariškai
nusvistų nušvistų !
c
Critical note: nušvistų ] cor š pro s
nušvistų!
Taip rūpi, taip
23
baisiai rūpi, kaip Tau šiandie pavyko!
24
Mes su Daliuku rengiamės atvažiuoti ketvirta-
25
dienį, po paskaitos – pamokų. Leidimo dar neturiu,
bet
bet-
26
gi gausiu
tur būt.
c
Critical note: turbūt ] vid ex err dist
tur būt.
turbūt.
Tik
vel
c
Critical note: vėl ] vid ex err e pro ė
vel
vėl
bijau, ar nevarginsime
27
mudu
tavęs,
Tavęs,
ar nejaudinsime, o
tau
Tau
gi dabar stiprybė
28
taip reikalinga!
29
Ką gi Tau apie mus parašyti? Daliutė – baisiai miela
30
mergaitė, rūpinasi, dirba,
šeimininkauja.
šeimininkauja.
n
Note: „Bene 1940 metais, kai mama pirmoji išvažiavo į Vilnių perimti gimnazijos, aš su Baliu kurį laiką dar gyvenau Kaune. Tada man teko daugiau rūpintis namais ir tvarkyti kambarius“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 21).
Baisiai gera.
31
B Mes
c
Critical note: Mes ] a c B, p c Mes, cor M pro B
Mes
ir miegame kartu, – vis
kaž kaip
c
Critical note: kažkaip ] vid ex err dist
kaž kaip
kažkaip
jaukiau.
p
Physical note: [1r] //
jaukiau.
Facsimile Image Placeholder
32
O šiaip – Viešpatie mano! Tu nesirūstink, Vandukai, kad
33
mums taip baisiai ilgu Tavęs! Tai, pagaliau, mūsų reikalas!
34
Antra,
ar gi
c
Critical note: argi ] vid ex err dist
ar gi
argi
ir Tau
negeriau,
c
Critical note: ne geriau ] vid ex err negeriau
negeriau,
ne geriau,
kad kai
c
Critical note: kai ] cor pro kad, cor i pro d
kai
Tu žinai, kad yra dvi
35
susigužusios
c
Critical note: susigūžusios ] vid ex err u pro ū
susigužusios
susigūžusios
sielos, kurios nepaliaujamai virpa dėl
36
Tavęs, kurios
Taves
c
Critical note: Tavęs ] vid ex err e pro ę
Taves
Tavęs
taip baisiai ilgisi ir myli, ku-
37
rioms Tu brangesnė už viską
pasaulį.
c
Critical note: pasauly ] vid ex err fl -į pro -y
pasaulį.
pasauly.
Daliukštis –
c
Critical note: Daliūkštis ] vid ex err u pro ū, p vid ex err interp –
Daliukštis –
Daliūkštis
moka
38
laikytis geriau. Bet aš juk jaučiu ir matau, kaip ji
39
pasiilgusi, – ir kaip ji laikosi! Ne, Vanduk, nebark
40
Tu mūsų, kad mes
ilgimes!
c
Critical note: ilgimės ] vid ex err e pro ė
ilgimes!
ilgimės!
41
Vakar visą vakarą Krėvė pas mus sėdėjo. Šiandie
42
(pirmadienį) ketino ateiti
Juozukas
Juozukas
n
Note: Juozas Nemeikša (1888–1958), gydytojas oftalmologas, VDU Akių ligų katedros dėstytojas.
su
Jadzia.
Jadzia.
n
Note: Jadvyga Čiurlionytė (1898–1992), etnomuzikologė. 1937–1941 m. Lietuvių tautosakos archyvo ir Lituanistikos instituto mokslinė bendradarbė.
Pastum-
43
tum, rodos, tas dienas, kad jos greičiau slinktų.
44
O aš Tave matau, Vanduk, visą – bėgančią, sėdinčią,
45
susirūpinusią. Taip norėčiau tau
padeti!
c
Critical note: padėti ] vid ex err e pro ė
padeti!
padėti!
Aš
46
net bijau Tau rašyti, kad negraudenčiau!
47
Rytą ir vakarą, dieną ir naktį – tos pačios mintys,
48
tas pats troškulys. Ar Tu jauti, Vanduk, kad aš vi-
49
suomet –
c
Critical note: [vi]suomet ] p vid ex err interp –
suomet –
suomet
visuomet esu su Tavimi!
50
Miela, mylima mano! Kaip nors gal sulauksim
51
ketvirtadienio! Kad tik Tau kas bloga neatsitiktų!
52
Bučiuoju Tave, mylima, brangi,
graudžiu glaudžiu
c
Critical note: glaudžiu ] cor l pro r
glaudžiu
53
glaudžiuosiu. Tikrai, Vanduk, aš neturiu žodžių
54
pasakyti, kas dedasi
dušioje,
c
Critical note: dūšioje ] vid ex err u pro ū
dušioje,
dūšioje,
– mylima,
55
mylima mano!
56
Kad nors Tau būtų
geriau
geriau,
negu yra!
57
Būk
palaiminta
palaiminta,
mylima, miela mano, – būk
58
palaiminta!
59
Tav Bal
c
Critical note: Tav Bal ] sign
Tav Bal
60
Pirmadienis
p
Physical note: [2r] //
Pirmadienis
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 3
Note: Petronėlė Orintaitė (1905–1999), rašytoja, pedagogė. 1939 m. mokytojavo Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje – „gimnazijoj prie Lukiškių aikštės“ (Petronėlė Orintaitė, Ką laumės lėmė, Liepalotų medynuose: Atsiminimai, apybraižos, parengė Justinas Kubilius, Vilnius: Vaga, 2001, p. 398).
Petronėlė Orintaitė apibūdino 1939 m. atmosferą Vilniuje: „Vilniuje atsivėrė visai naujos ir neįprastos darbo sąlygos – su visai lietuviškai nemokančiomis mergaitėmis, greta nutautusių ir šovinistiškai užkietėjusių arba iš gilumos Lenkijos atkeltų mokytojų. Užtvino marios rūpesčių ir skubos darbų. Ir mus tartum kirste atkirto nuo ankstesnio gyvenimo.
Lietuvių kalbos vadovėlių svetimkalbiams nespėta pagaminti. Tad pamokas reikėjo rengti su visais tekstais ir pavyzdžiais – savo jėgomis, iš įvairių knygų po gabalėlį susigraibant ir suderinant.
Savaitė po savaitės darbas normalėjo, nepaisant pasalingų obstrukcijų iš nutautėlių pusės.
Tikrieji lenkai (vad. „galileušai“– iš Galicijos atkelti) paprastai į viską žiūrėjo šalčiau, bet vietiniai ponai, patys save laikydami grynakraujais „litwinais“, nors tyčiomis lietuviškai nesimokė ir nekalbėjo, mums net lietuvio vardo nepripažino, vadindami tiktai „žmudz“ arba tiesiog mužikais, chamais.
Ypač neblogai tvarkėsi mūsiškė gimnazija ties Lukiškių aikšte, Vandai Sruogienei sumaniai laikant vadžias rankose. Betgi aš asmeniškai turėjau įveikti milžinišką kliūtį: atvykau nemokėdama nė žodžio lenkiškai!
To nerūpestingo jaukumo ir saugaus tikrumo, kuriuo džiaugėmės prieškario metais Kaune – jau nebebuvo. O Vilnius, be to, – išlaikytas porą mėnesių bolševikų naguose! Ir per tą trumputį laiką jie sugebėjo skaudžius pėdsakus palikti.
Mūsų sostinė ir taip jau okupantų lenkų per du dešimtmečius buvo nežmoniškai apleista ir nuskurdinta: namai seni ir neremontuoti, baisiai šalti, gatvės niūriai tamsios, tvoros ir šaligatviai išlūžinėjęs, higiena menka.
O dabar bolševikai buvo paleidę iš kalėjimų visus kriminalinius kalinius: vakarop jau baisu iš namų nosį iškišti. Taip pat karo pabėgėlių iš Lenkijos čia kimštinai priplūdę – mat daugelio manyta, kad Lenkijai pakrinkant Vilnių tuoj atsiims lietuviai ir tuo būdu gyventojams neteks ragauti rusų nei vokiečių imperialistiškos letenos. Butai buvo apleisti ir skurdūs, o gyventojų padaugėjus – ir tų pačių baisiai trūko.
Nė Velykų šventėms neišsirengiau į tėviškę, taigi neaplankiau kauniškių bičiulių pakeliui. Iš Vilniaus jau buvo gerokai toliau, o ir nuotaikos neramios, dar ir mokyklinių darbų begalės. Lituanistui gimnazijoje reikėjo tautine savigarba ir pedagoginiu taktu trigubai jėgas įtempti – ne tik nutautintus jaunuolius skubiu tempu lietuviškai išmokyti, bet ir moksleivių širdis patraukti, svetimą antagonizmą išsklaidyti. Taip pamažu tokios „lenkaitės“, kaip – Raginiowna, Ruksztowna, Labuciowna, Kaunelisowna – atsigrįždavo į savo tikrąją tautą ir ją pamildavo.
Kauniškiai tuomet mielai bet kuria proga atskambėdavo atgautos sostinės lankyti – savaitgaliais traukiniai būdavo grūste prigrūsti. Net ėjo gandai, kad šovinistai lenkai ruošiasi kaip tik tokį traukinį susprogdinti“ (Idem, in: Ibid., p. 93–94).
a3
Line number 4
Note: Sovietų Sąjungai perdavus Vilnių Lietuvai, Vanda Sruogienė 1939 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje, kur tuo metu vyko lenkų streikas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perėmimo. Vanda Sruogienė aprašė, ką patyrė 1939–1940 m.: „Dieve mano, kiekvienas iš mūsų galėtų knygą parašyti iš savo išgyvenimų, iš savo regėjimo taško! Aš gi tada buvau nepaprastame sūkury, būdama lenkiškosios gimnazijos direktorė! Kaip tik tuo laiku, kada Jūs vargot su savo bėdomis, aš kovojau su savomis. Sužinojusi, kad komunistai paėmė į savo rankas mokyklas, nuėjau kaip tik 1940 m. liepos m. pas Venclovą, prašydama atleisti mane iš pareigų. Žinot, ką jis man į tai atsakė: „Ne, Jūs negalit atsisakyti. Jūs sakot, kad Jūs niekad nesutiksit su komunistais. Aš tai suprantu. Aš juk irgi ne bolševikas. Bet postų apleisti mums, kaip lietuviams, nevalia. Mes išeisim – ateis rusai ir žydai. Turim laikytis“. Na, ir aš palikau tame pragare. Turėjau kovot su lenkais ir bolševikais, turėjau vaidint ir juos apgaudinėti. Su Žiugžda vedėm pavojingą konspiracijos žaidimą, gelbėdami kas buvo galima, pagaliau, Žiugžda lūžo: pats man pasakė, kad jam liko arba būti klusniu, arba stot prie sienos… Mes su Baliu buvom įtraukti į išvežtinųjų į Sibirą intelektualų skaičių birželio 24 dienai… Žinoma, ne kartu. Išgelbėjo mus karas“ (Vandos Sruogienės laiškas Ignui Šeiniui, iš Čikagos – į Stokholmą, 1953-03-22, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 130r–v).
a3
Line number 4
Note: Vincas Krėvė (1882–1954), rašytojas, VDU slavistikos dėstytojas.
a1
Line number 5
Critical note: mums ] a c vid se, p c mums, cor pri m pro vid se
a1
Line number 6
Critical note: irgi ] vid ex err dist
a1
Line number 7
Critical note: vėliausia[i] ] vid ex err e pro ė, vid ex err om ter i
a1
Line number 8
Critical note: reikėtų ] vid ex err e pro ė
a1
Line number 8
Critical note: Naujų ] vid ex err n pro cap
a1
Line number 9
Critical note: metų ] vid ex err M pro min
a1
Line number 9
Critical note: Naujų ] vid ex err n pro cap
a1
Line number 9
Critical note: pradėti ] vid ex err e pro ė
a1
Line number 9
Critical note: priėmimą ] vid ex err e pro ė
a1
Line number 9
Critical note: iš ] cor š pro s
a1
Line number 12
Critical note: norėtųsi ] vid ex err u pro ų
a3
Line number 14
Note: Stasys Birutavičius (1893–1972), karininkas.
a1
Line number 16
Critical note: nenori ] a c no, p c nenori, cor e pro o
a1
Line number 19
Critical note: Turiu ] a c J, cor T pro J
a1
Line number 21
Critical note: turbūt ] vid ex err dist
a1
Line number 22
Critical note: nušvistų ] cor š pro s
a1
Line number 26
Critical note: turbūt ] vid ex err dist
a1
Line number 26
Critical note: vėl ] vid ex err e pro ė
a3
Line number 30
Note: „Bene 1940 metais, kai mama pirmoji išvažiavo į Vilnių perimti gimnazijos, aš su Baliu kurį laiką dar gyvenau Kaune. Tada man teko daugiau rūpintis namais ir tvarkyti kambarius“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 21).
a1
Line number 31
Critical note: Mes ] a c B, p c Mes, cor M pro B
a1
Line number 31
Critical note: kažkaip ] vid ex err dist
a1
Line number 31
Physical note: [1r] //
a1
Line number 34
Critical note: argi ] vid ex err dist
a1
Line number 34
Critical note: ne geriau ] vid ex err negeriau
a1
Line number 34
Critical note: kai ] cor pro kad, cor i pro d
a1
Line number 35
Critical note: susigūžusios ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 36
Critical note: Tavęs ] vid ex err e pro ę
a1
Line number 37
Critical note: pasauly ] vid ex err fl -į pro -y
a1
Line number 37
Critical note: Daliūkštis ] vid ex err u pro ū, p vid ex err interp –
a1
Line number 40
Critical note: ilgimės ] vid ex err e pro ė
a3
Line number 42
Note: Juozas Nemeikša (1888–1958), gydytojas oftalmologas, VDU Akių ligų katedros dėstytojas.
a3
Line number 42
Note: Jadvyga Čiurlionytė (1898–1992), etnomuzikologė. 1937–1941 m. Lietuvių tautosakos archyvo ir Lituanistikos instituto mokslinė bendradarbė.
a1
Line number 45
Critical note: padėti ] vid ex err e pro ė
a1
Line number 49
Critical note: [vi]suomet ] p vid ex err interp –
a1
Line number 52
Critical note: glaudžiu ] cor l pro r
a1
Line number 54
Critical note: dūšioje ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 59
Critical note: Tav Bal ] sign
a1
Line number 60
Physical note: [2r] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1939_12_04_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1939_12_04_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1939_12_04_vs_2v.jpgX (Close panel)
image