Vandai Sruogienei, 1943-08-15

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1943-08-15

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 18. Laiškas. Rašyta 29,6 × 20,9 cm formato, gelstelėjusio, liniuoto, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu). Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota pieštuku kita ranka: „A 18“, „1“. Vokiškas Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1943-08-16. Prierašas prie spaudo kita ranka pilku pieštuku: „B“. Yra įplyšimų. Be voko. Voką (nr. 13) žr. Štuthofo dokumentų segtuve, in: BLKMČ BS. Vokiškas gavimo adresas parkeriu (mėlynu rašalu): „Frau Vanda Daugirdaitė-Sruogienė / Tauro str. 21–3 / Wilna / Litauen – Ostland“ [„Ponia Vanda Daugirdaitė-Sruogienė / Tauro gatvė 21–3 / Vilnius / Lietuva – Ostlandas“]. Prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „Exp.: [Expéditeur / Siuntėjas]: Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block VIII E [Prof. dr. Balys Sruoga / Stovykla Stuttfoh / prie Danzigo / Blokas VIII E]“. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Vokiško išsiuntimo pašto spaudas: [19]43-08-16. Vokas numeruotas, datuotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „13.“ Voko antroje pusėje – vokiškas Štuthofo lagerio spaudas. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 380/2, nr. 392, l. 15 (Algio Samulionio rankraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 392, l. 34–36 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 14, l. 16 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 392, l. 30–32 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 1, p. 135–136. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1943-08-15: Genetinis
  • Witness a2: 1943-08-15: Diplomatinis
  • Witness a3: 1943-08-15: Redaguotas
  • Witness a4: 1943-08-15: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Vilnių, 1943-08-15, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1943_08_15_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Adresse
Adresse:
Adresas:
1
Adresse
Adresse:
Adresas:
2
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
3
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
4
Block
Blokas
5 VIII E
c
Critical note: VIII ] cor pro vid 5, cor V pro vid 5
VIII E
5
Stutthof, d. 15 August
Stutthof,
1941
c
Critical note: 194[3] ] vid ex err 1941, vid ex err cf 1 pro 3
1941
1943
194[3] [m.] rugpjūčio 15 d.
6
Meine Vanduk, bloss heute, 15–8, habe ich deine Postkarte
Mano Vanduk, tik šiandien, rugpjūčio 15 d., gavau tavo atviruką,
7
von 26–7 bekommen. Die Postkarte ist unterwegs 3 Wochen gewesen!
išsiųstą liepos 26 d. Atvirukas kelyje užtruko 3 savaites!
8
Am 12–8 kam dein
Rugpjūčio 12 d. atėjo tavo
Eigeschriebenes
c
Critical note: ei[n]geschriebenes ] vid ex err E pro min, vid ex err om pri n
Eigeschriebenes
eingeschriebenes
registruotas
Päckchen
siuntinėlis
(Man
c
Critical note: man ] vid ex err M pro min
(Man
(man
soll
esngeschriebene eingeschriebene
c
Critical note: eingeschriebenes ] cor pri i pro vid s, vid ex err ene pro enes
eingeschriebene
eingeschriebenes
Päckchen
9
nicht senden!).
c
Critical note: nicht senden ] sub sign curv lin
nicht senden!).
nereikėtų siųsti apdraustų siuntinių!).
Bestens
c
Critical note: Besten ] vid ex err ens pro en
Bestens
Besten
Labai
Danke!
c
Critical note: Dank ] vid ex err ke pro e
Danke!
Dank!
ačiū!
Mein armes Kind!
Mano vargšas vaike!
Ich fühle, dass Du
Aš jaučiu, kad
schikst
c
Critical note: schi[c]kst ] vid ex err om sec c
schikst
schickst
siunti
mir die
man
10
letzte Vorräte, und Du selbst mit Dalia
paskutines atsargas, o Tu pati su Dalia
hungerm
c
Critical note: hunger[n] ] vid ex err m pro sec n
hungerm
hungern
müssen.
turi badauti.
Dass
c
Critical note: Das ] vid ex err ss pro s
Dass
Das
Tai
tut mir
suteikia man
11
sehr
labai
wiel viel
c
Critical note: viel ] cor v pro w
viel
daug
leid Leid .
c
Critical note: Leid ] cor L pro min
Leid.
sielvarto.
Schicke mir nicht so viel, – sie beiden sollen satt und gesund
Nesiųsk man tiek daug, – jūs abi turit būti sočios ir
12
sein, – das ist das wichtigste.
sveikos, – tai svarbiausia.
Über unsere Entlassung gibt es hier keine Merkma-
Kad mus galėtų paleisti, čia nėra jokių požy-
13
le.
mių.
Wie Wir
c
Critical note: Wir ] cor r pro e
Wir
Mes
sind bloss Häftlinge,
tik kaliniai,
wir dürfen
mums negalima
nichts
c
Critical note: nicht ] cor pro nichts, ras s
nicht
nieko žinoti
über unsere
apie savo
Schisksal Schicksal
c
Critical note: Schicksal ] cor sec c pro s
Schicksal
likimą,
w etwas
c
Critical note: etwas ] cor e pro w
etwas
14
zu wissen, wir haben keine Rechten.
neturime jokių teisių.
Ich persönlich an die Entlassung glau-
Aš pats labai mažai ti-
15
be sehr wenig.
kiu, kad mus paleis.
Alle Versprechungen sind bloss Worte, die keinen Wert haben.
Visi pažadai tėra tik žodžiai, neturį jokios vertės.
16
Man
soricht spricht
c
Critical note: spricht ] cor p pro o
spricht
Apie tai kalbama
darüber schon mehr als 3 Monate und tut gar nichts.
jau daugiau kaip 3 mėnesiai ir ničnieko nedaroma.
n
Note: Lietuvių kaliniai tebegyveno senojoje stovykloje, bet sklido kalbos apie greitą jų perkėlimą į naujas patalpas lageryje: „Besvajojant apie greitą paleidimą ir „beprosijant“ rūbus, štai ir prabėgo vasara. Kaitri, kupina neišsipildžiusių vilčių vasara. Dienos trumpėjo juntamai, o laukuose, sako, jau draikėsi voratinkliai. Visi kaliniai jau buvo perkelti į naująją stovyklą. Senojoje beliko moterys, ligoninė, keletas įstaigų ir mūsų blokas.
Mūsų palikimas senojoje stovykloje mums vis rodėsi ženklu, kad mes greitai važiuosime namo. Tačiau rudeniop (1943) ėmė sklisti kalbos, kad naujoje stovykloje mums ruošiamos atskiros patalpos…
Gal tai netiesa, guodėsi ne vienas, nes perkėlimas į naują stovyklą reiškė paruošimas žiemavoti. O gal tik laikinai, kol sutvarkys formalumus, kol gaus iš Kauno geštapo įsakymą – gaivinome paskutinį gęstančios vilties spindulėlį apie laisvę.
Rugsėjo 28 d. rytą gavome įsakymą su visa savo manta keltis į naują stovyklą“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111).
Bei uns ist
Pas mus
17
schon Herbst, kaltes trauriges Herbst.
jau ruduo, šaltas liūdnas ruduo.
Die dünnen Birken hinter der
Laibi berželiai už
Drathwand
c
Critical note: Dra[h]twand ] vid ex err Dra pro Drah, vid ex err th pro t
Drathwand
Drahtwand
spygliuotų vielų tvoros
18
weinen mit kalten Tränen.
verkia šaltomis ašaromis.
n
Note: Spėtina, kad šį laišką Baliui Sruogai išsiųsti padėjo jo draugas Jonas Rimašauskas, kuris dirbo valdiškame lagerio pašte. „Spygliuotų vielų tvoros“ (o vėliau ir „Štuthofo kalinio“) detalės negalėjo būti praleistos lagerio cenzoriaus SS feldfebelio Platz. Balys Sruoga su juo nuolat ginčydavosi dėl laiškų rašymo būdo:
„Vieną laišką jis man konfiskuoja už tai, kad jame buvo parašyta: „Baisiai nuobodus biznis už surūdijusių vielų sėdėti…“
– Kaip tu drįsti rašyti, kad už surūdijusių vielų sėdi? Ar nieko kita ir nematai lageryje? Ar nematai, berželiai auga?
Vėl jis man sako: „Lauk!“ – Ir aš einu lauk.
Laišką perrašiau. Rašau: mūsų spygliuotų įelektrintų vielų tvora spindi žaižaruoja kaip sidabrinė, smulkiu cukrumi apibarstyta. Už tvoros matyti trys berželiai, du kelmai ir vienas grybas.
– Tu, niekše, čia vėl pribjaurojai?“ (Balys Sruoga, „Laiškai ir siuntiniai“, in: Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280–281).
Im Herbst
Rudenį
H Sinnlosigkeit
c
Critical note: Sinnlosigkeit ] cor S pro H
Sinnlosigkeit
des Daseins ist noch schmerz-
būties beprasmybė dar skausmin-
19
halter hafter .
c
Critical note: [schmerz]hafter ] cor f pro l
hafter.
gesnė.
Aber – heute ist doch das 15 August.
Bet šiandien juk rugpjūčio 15 d.
Mein lieber, mein guter
Mano mielas, mano geras
Freud
c
Critical note: Freu[n]d ] vid ex err om n
Freud
Freund
drauge
20
Daliuk! Heute ist dein Geburtstag. Wie wollte ich heute zusammen mit
Daliuk! Šiandien Tavo gimimo diena. Kaip norėčiau šiandien būti kartu su
21
Dir sein!
Tavim!
Schon ganze Woche Tags und Nachts dachte ich über diesen Tag, –
Jau visą savaitę dieną naktį galvojau apie šią dieną, –
22
dachte ich für Dich, Daliuk! Mit diesem Tag sind manche Sorge von mich
galvojau apie Tave, Daliuk! Nuo šios dienos kai kurie rūpesčiai man
23
weggefalen.
c
Critical note: wegfal[l]en ] vid ex err gge pro ge, vid ex err l pro ll
weggefalen.
wegfallen.
atpuolė.
Heute bist Du schon vollständig erwachsen: ab heute habe ich keine
Šiandien Tu jau visai suaugusi, nuo šios dienos aš nebeturiu
24
Pflicht mehr Deine
pareigos savo
Jugendliche
c
Critical note: jugendliche ] vid ex err J pro min
Jugendliche
jugendliche
Freude mit väterlichen Belehrungen zu zer-
tėviškais pamokymais griauti Tavo jaunatviško džiaugs-
25
stören. Es tut mir weh,
mo. Man skaudu,
das
c
Critical note: das[s] ] vid ex err s pro ss
das
dass
kad
deine Jugend vergeht in solchen schweren Zeiten.
Tavo jaunystė praeina tokiais sunkiais laikais.
26
Daliuk, verstehe ich Dich, deine Erlebnisse, – Ich bin nicht so alt, ich
Daliuk, aš suprantu Tave, Tavo išgyvenimus, – aš nesu toks senas,
n kann
c
Critical note: kann ] cor k pro n
kann
noch
dar galiu
27
verstehen.
suprasti.
In meiner Seele es gibt noch etwas von Jugend, – meine Seele ist wieder
Mano sieloje dar tebėra šis tas jaunatviško, – mano siela vėl
28
voll von Poesie. Bloss hier will
sklidina poezijos. Tik čia
c
Critical note: will ] p vid ex err om ver ich
ich
keine Gedichte schreiben. Doch einmal wer-
nenoriu rašyti jokių eilėraščių. Tačiau kada nors
29
de
icm ich
c
Critical note: ich ] cor h pro m
ich
wie alle Leute – werde ich frei. Und dann werde ich für Dich, für heu-
būsiu kaip visi žmonės – būsiu laisvas. Ir tada Tau, šian-
30
tigen deinen
dienykštei Tavo
Geburgstag,
c
Critical note: Gebur[t]stag ] vid ex err g pro pri t
Geburgstag,
Geburtstag,
gimimo dienai
ein Buch der Lieder schreiben. Neuen Lieder, mit
parašysiu dainų knygą. Naujų dainų, su
31
neueren Kraft – über Jugend und
nauja jėga – apie jaunystę ir
Weisleit Weisheit .
c
Critical note: Weisheit ] cor h pro l
Weisheit.
išmintį.
n
Note: 1944 m. rugsėjo mėn. Balys Sruoga parašė svarbiausią kūrinį lageryje – trijų veiksmų poetinę dramą „Pavasario giesmė“, skirtą dukrai – „Dalelės jaunystėlei“ (Balys Sruoga, „Pavasariška giesmė“, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; Balys Sruoga, „Pavasario giesmė“, 1945, mašinraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5722, l. 1–88 r).
„Ką mes galėjome sukurti, rašydami vogčiomis barako kampe, lagerio velniavą išgyvendami?! Skaudžiausius įspūdžius, kuriuos lazda į mūsų smegenis ir kaulus įrašė, tada turėjome slėpti. Sakėme: liksim gyvi – laisvėj galėsim viską papasakoti.
Taip, matyt, manė ir Balys Sruoga, tas Didysis aitvaras. Iš pradžių, tarsi pasimankštindamas, rašė lengvas komedijas. Kai tik labiau sustiprėjo, sėdo už ilgo lentinio stalo ir viską užmiršęs kūrė „Pavasario giesmę“, skirtą savo dukrai Daliai“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, Kaunas, 1962, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 370).
Gratuliere ich
Sveikinu
Dich
Dich,
Tave,
Daliuk
Daliuk,
Daliuk, –
32
es genügt für Heute! Mein lieber
šiai dienai pakaks! Mano mielas
Wanduk!
Vanduk!
Vanduk!
Meine Seele ist voll von
Mano siela sklidina
33
Poesie und für Dich – ich fühle wieder so eine poetische Kraft, – dass
poezijos ir Tau – aš vėl jaučiu tokią poetinę galią, kad
est
c
Critical note: es ] vid ex err st pro s
est
es
wird
jos
34
reichen für
užteks
Lange
c
Critical note: lange ] vid ex err L pro min
Lange
lange
ilgiems
Zeigen Zeiten .
c
Critical note: Zeiten ]
Zeiten.
laikams.
Ich habe
gelennt gelernt ant
c
Critical note: gelernt ] cor r pro n, p ras ant
gelernt
išmokau
an die Welt mit Lächeln der
žiūrėti į pasaulį su išminties
35
Weisheit zu sehen, ich kann wieder in der Menge der Leuten ganz allein zu sein,
šypsena, aš vėl galiu žmonių minioje būti vienas,
36
ich lebe wieder in der
aš vėl gyvenu
Wellt
c
Critical note: Welt ] vid ex err ll pro l
Wellt
Welt
der
Rythmik,
c
Critical note: R[h]ythmik ] vid ex err om pri h
Rythmik,
Rhythmik,
ritmo,
wunderbaren Tönen und Farben. Durch
nuostabių garsų ir spalvų pasaulyje.
n
Note: Balys Sruoga lageryje kurti pradėjo tik 1944 m. pavasarį, XI bloke. Anksčiau jis Štuthofo „akademijoje“ skaitė paskaitas apie užsienio literatūrą, gyveno meno tikslais suburto „Aitvarų“ būrelio teatrinėmis idėjomis: „Dar senoje stovykloje Sruoga pradėjo pasikalbėjimus ir kūrinių paskaitymus. Bet tų žmonių niekas tada tampriau nejungė. Sruoga tai juto ir ieškojo kokios nors konkretesnės jungties. Buvo sugalvojęs kurti savotišką teatrą „Stutthof Totus“, kuris improvizuotų įvairias vakaro programas, humorą, farsus, kupletus. Pats būtų juos kūręs ir kitus įtraukęs“ (Stasys Yla, „Aitvarų klubas“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 250–251); „Aitvarų atsiradimas pasiteisino dvejopai. Jie ruošė draugams šventines programas, vėliau patys pradėjo daugiau kurti“(Stasys Yla, „Aitvarų darbas“, in: Ibid., p. 255);
„Sruoginis visą laiką teigė, kad jis neims plunksnos į rankas, kol negrįš į laisvę.
– Šiame košmare negali gimti jokia šviesesnė idėja, – sakydavo.
To vidaus košmaro, kuris kartais reikšdavosi bloko nuotaikose, jis vengė. Visą laiką dirbo raportų skyriuje, to velnio Chemnitzo žinioje. Gal jis norėjo iš arčiau pažinti kacetinio pragaro sistemą. Bet svarbiausia, atrodė, – nebūti tuose namuose, kur jis jautėsi vienišas. Grįžęs iš darbo, visą laiką praleisdavo lovoje; tik retai kada išeidavo į kiemą pasivaikščioti. Daug rūkė, net naktimis, ir dėl to Mackonis, gulėjęs viršum jo, labai dejuodavo. Dažnai negalėdamas užmigti, Sruoga prasėdėdavo savo lovoje keletą valandų: gal ilgesio, gal kokios kūrybinės minties kankinamas.
1944 metų pavasarį jis grįždavo iš darbo pietų ir daugiau nebeidavo. Likusį laiką praleisdavo prie lovos, ties mažu, vos besilaikančiu ant kojų staliuku ir kažką rašydavo. Ką, jis nesakė nė savo aitvarininkams. Kai blokas įsitaisė dienos kambaryje stalą savo raštininkui, Sruoga persikėlė ten ir užėmė vieną jo galą. Tą jis saugojo, kaip savo akį, nes, ko gera, įsikurs čia kitas „paukštis“, ir nebeturės žmogus, kur rašyti. O čia, matyt, jam kūrėsi geriau nei ten prie lovos. Tą stalo „apsaugą“ pastebėjo bloko jumoristai, ir gimė patarlė: „Saugo kaip Sruoga štubinio stalą“. Didysis aitvaras pyko už tai, bet argi užriši burną „maurojančiam jaučiui“. Visi lygūs – apie visus galima kurti legendas.
Aitvarininkai džiaugėsi, kad Sruoga kuria. Jis pasidarė net ramesnis ir linksmesnis. Kartais pajuokaudavo su Šernu ir su Valenta, vadinas, nevengė draugų, net ir neišrinktųjų.
Pagaliau baigė rašyti ir paskaitė keletui saviškių. Tai buvo „Penkialapis Dobilėlis“ – komedija. Joje atpažinome ketvertą mūsų viengungių ir vieną „ženotą“ jaunuolį. Tai buvo ryškios, stipriai šaržuotos jų charakteristikos. Vadinas, Sruoga ėmė medžiagą iš čia pat, nors aplinką, intrigą, idėją sukūrė iš savo šaltinių.
Netrukus gimė ir antroji komedija – „Uošvė“. Jos kilmė buvo tokia. Kartą jis kalbėjo aitvarininkams apie teatrą ir pavyzdžio dėlei improvizavo komedijos motyvą. Paskui šiuo atradimu pats džiaugėsi, ėmė jį plėtoti, ir išėjo naujas kūrinys. Tipų neėmė iš mūsų tarpo, nes idėjai jų, matyt, nereikėjo.
Ilgiausiai rašė „Pavasario giesmę“ – poetinę dramą. Parašęs dar taisė ir naujai perrašė. Tik po to sukvietė aitvarininkus ir keletą pašaliečių pasiklausyti. Tikėjosi, kad šiuo veikalu padarys klausytojams didelę staigmeną. Buvo matyt, kaip jis rūpestingai parinko klausytojus, kaip iškilmingai buvo nusiteikęs“ (Stasys Yla, „Didesni užsimojimai“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 257–259).
„– Tamsta žinai, kas mes esame? Įkaitai, kurių likimas kabo kaip ant plauko. Ką gi! Kai sprendžiamos pasaulinio masto istorinės problemos, apie paskirus asmenis nieks negalvoja ir nesijaudina, išskyrus artimuosius. Gailiuosi mažai padaręs ir daug gražaus laiko veltui prašvilpęs. Velniai griebtų! Nemaniau, kad visa tai baigsis taip, kaip matai. O dabar vis dar bijau imtis plunksnos, nes, padarius kratą ir radus užrašus, gali kojomis žemės nesiekti ir į dūmus pavirsti. O vis dėlto mėginsiu. Taip ir niežti delnas.
Sruoga savo žodį tesėjo ir laisvomis nuo darbo valandomis ėmėsi kūrybos. Neįsivaizduokite , kad Sruoga atsisėdo prie patogaus stalo, užsidegė lempą, pasitiesė pluoštą baltų popieriaus lapų ir, viską pamiršęs, ėmėsi darbo. Konclageryje neturėjome ne tik laisvo tokiam darbui kambaio, bet kartais sunku buvo rasti prie stalo taburetę. O jei prisėsdavai, tai negi rašysi, kai prie bendro stalo sėdi keliolika asmenų ir tauškia niekų niekus. Reikėjo ieškoti laisvos ir ramios vietelės.
Tokią vietelę galėjai turėti ir būti tikras jos šeimininkas tik ant savo lovos. Gerai, jeigu lova buvo apačioje, blogiau, jei vietą miegoti turėjai „antrame aukšte“. Laimė, Sruoga miegojo apačioje, kampe, prie pat lango. „Antras aukštas“ priklausė man, ir todėl turėjau progos dažnai stebėti Sruogos darbą.
Sėdi prie lango, popierių ant kelių pasidėjęs ir dairosi, lyg viską aplinkui norėdamas susprogdinti. Kartais užsikemša rankomis ausis, nenorėdamas girdėti triukšmo, ir taip sėdi ištisas valandas. Ir kai klegesys aptilsta, žinoma, neilgam, Sruoga įkimba rašyti. Pasilenkęs, beveik susikūprinęs, neatitraukia plunksnos nuo popieriaus, stengdamasis negirdėti kalbų ūžesio. Bet kur tu, žmogau, išlaikysi! Čia vienas suriko dėl kokio nors mažmožio, kitas, drybsodamas lovoje, garsiai nusižiovavo, sušvilpė, trečias ėmė pasakoti nešvankų anekdotą, dar kitas užtraukė ariją ar dainušką. Matau, kaip Sruoga nervingai susižeria popieriaus lapus ir, užsimovęs kepurę, sprunka į kiemą. Ką jis tokiais momentais išgyveno, turbūt ir patsai negalėtų pasakyti. Dauguma, be abejo, į tai jokio dėmesio nekreipė, dėl to nesijaudino, o tik matydami susikrimtusį Sruogą, gūžčiojo pečiais. Girdi, Sruogą vėl velniai apstojo.
Ir vis dėlto jis nenusiminė, sumanymo neatsisakė, – vogė kiekvieną ramesnę valandėlę.
Tokioje padėtyje imtis kūrybos, mėginti iškelti tai, kas dar galutinai neužmušta, galėjo tik nepalaužiamo būdo žmogus. Sėdėdamas kampe prie geležinės lovos, beveik dvilinkas susirietęs, Sruoga parašė veikalą „Pavasario giesmė“. Kaip matote, jo pavadinimas visai neatitinka aplinkos, kurioje gyvenome laukdami mirties.
Pabaigęs eiliuotą pjesę, Sruoga mums perskaitė ją. […]
– Žinai, kodėl ryžausi paskaityti? Norėjau parodyti, kad ir pačiame pragaro dugne galima rašyti apie rojų; beviltiško rudens naktį galima puoselėti mintį apie pavasario rytą. Paradoksas, tiesa? Juk čia nieks nedainuoja, čia tik plūstasi ir staugia. Klaiku. Bet parašęs jaučiuosi kiek lengviau. O nerašyti negaliu, Mackoni, negaliu. Rodos, rankos nudžius, pirštai atkris.
Sruoga tą vakarą nieko daugiau nepasakė. Tylėjau ir aš, tik karštai paspaudžiau storą, surambėjusią jo dešinę“ (Rapolas Mackonis, „Pavasario giesmė pragaro dugne“, in: Balys Didysis: Atsiminimai apie Balį Sruogą, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 294–296).
37
Qualen des
Heitmatwehs,
c
Critical note: Heimatwehs ] vid ex err Heit pro Hei
Heitmatwehs,
Heimatwehs,
Patyręs tėvynės
der Sehnsucht, ich bin junger geworden, als war ich vor
pasiilgimo, ilgesio kančias, tapau jaunesnis, nei
38
zwanzig Jahren. Rechtloser Häftling – es doch ein billiger Quatsch!
prieš dvidešimtį metų. Beteisis kalinys – juk tai bjauri nesąmonė!
39
Ich küsse herzlich Euch beiden, –
Širdingai bučiuoju Jus abi, –
Leben
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben
leben
sie wohl – leben sie wohl!
likit sveikos – likit sveikos!
40
Eure
Jūsų
Baliuks,
c
Critical note: Baliuk[a]s ] sign, vid ex err om sec a
Baliuks,
Baliukas,
Baliukas,
Häftling in
Stutthof.
p
Physical note: [1r] //
Stutthof.
Stutthof
Štuthofo kalinys

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

a
Frau Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
Ponia Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
b
Tauro str. 21–3
Tauro gatvė 21–3
c
Wilna
c
Critical note: Wilna ] sub sign curv lin
Wilna
Vilnius
d
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign dua curv lin
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas
e
Exp.: Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
g
Block VIII E
p
Physical note: [2r] //
Block VIII E
Blokas VIII E

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Adresse
Adresse:
Adresas:
1
Adresse
Adresse:
Adresas:
2
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
3
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
4
Block
Blokas
5 VIII E
c
Critical note: VIII ] cor pro vid 5, cor V pro vid 5
VIII E
5
Stutthof, d. 15 August
Stutthof,
1941
c
Critical note: 194[3] ] vid ex err 1941, vid ex err cf 1 pro 3
1941
1943
194[3] [m.] rugpjūčio 15 d.
6
Meine Vanduk, bloss heute, 15–8, habe ich deine Postkarte
Mano Vanduk, tik šiandien, rugpjūčio 15 d., gavau tavo atviruką,
7
von 26–7 bekommen. Die Postkarte ist unterwegs 3 Wochen gewesen!
išsiųstą liepos 26 d. Atvirukas kelyje užtruko 3 savaites!
8
Am 12–8 kam dein
Rugpjūčio 12 d. atėjo tavo
Eigeschriebenes
c
Critical note: ei[n]geschriebenes ] vid ex err E pro min, vid ex err om pri n
Eigeschriebenes
eingeschriebenes
registruotas
Päckchen
siuntinėlis
(Man
c
Critical note: man ] vid ex err M pro min
(Man
(man
soll
esngeschriebene eingeschriebene
c
Critical note: eingeschriebenes ] cor pri i pro vid s, vid ex err ene pro enes
eingeschriebene
eingeschriebenes
Päckchen
9
nicht senden!).
c
Critical note: nicht senden ] sub sign curv lin
nicht senden!).
nereikėtų siųsti apdraustų siuntinių!).
Bestens
c
Critical note: Besten ] vid ex err ens pro en
Bestens
Besten
Labai
Danke!
c
Critical note: Dank ] vid ex err ke pro e
Danke!
Dank!
ačiū!
Mein armes Kind!
Mano vargšas vaike!
Ich fühle, dass Du
Aš jaučiu, kad
schikst
c
Critical note: schi[c]kst ] vid ex err om sec c
schikst
schickst
siunti
mir die
man
10
letzte Vorräte, und Du selbst mit Dalia
paskutines atsargas, o Tu pati su Dalia
hungerm
c
Critical note: hunger[n] ] vid ex err m pro sec n
hungerm
hungern
müssen.
turi badauti.
Dass
c
Critical note: Das ] vid ex err ss pro s
Dass
Das
Tai
tut mir
suteikia man
11
sehr
labai
wiel viel
c
Critical note: viel ] cor v pro w
viel
daug
leid Leid .
c
Critical note: Leid ] cor L pro min
Leid.
sielvarto.
Schicke mir nicht so viel, – sie beiden sollen satt und gesund
Nesiųsk man tiek daug, – jūs abi turit būti sočios ir
12
sein, – das ist das wichtigste.
sveikos, – tai svarbiausia.
Über unsere Entlassung gibt es hier keine Merkma-
Kad mus galėtų paleisti, čia nėra jokių požy-
13
le.
mių.
Wie Wir
c
Critical note: Wir ] cor r pro e
Wir
Mes
sind bloss Häftlinge,
tik kaliniai,
wir dürfen
mums negalima
nichts
c
Critical note: nicht ] cor pro nichts, ras s
nicht
nieko žinoti
über unsere
apie savo
Schisksal Schicksal
c
Critical note: Schicksal ] cor sec c pro s
Schicksal
likimą,
w etwas
c
Critical note: etwas ] cor e pro w
etwas
14
zu wissen, wir haben keine Rechten.
neturime jokių teisių.
Ich persönlich an die Entlassung glau-
Aš pats labai mažai ti-
15
be sehr wenig.
kiu, kad mus paleis.
Alle Versprechungen sind bloss Worte, die keinen Wert haben.
Visi pažadai tėra tik žodžiai, neturį jokios vertės.
16
Man
soricht spricht
c
Critical note: spricht ] cor p pro o
spricht
Apie tai kalbama
darüber schon mehr als 3 Monate und tut gar nichts.
jau daugiau kaip 3 mėnesiai ir ničnieko nedaroma.
n
Note: Lietuvių kaliniai tebegyveno senojoje stovykloje, bet sklido kalbos apie greitą jų perkėlimą į naujas patalpas lageryje: „Besvajojant apie greitą paleidimą ir „beprosijant“ rūbus, štai ir prabėgo vasara. Kaitri, kupina neišsipildžiusių vilčių vasara. Dienos trumpėjo juntamai, o laukuose, sako, jau draikėsi voratinkliai. Visi kaliniai jau buvo perkelti į naująją stovyklą. Senojoje beliko moterys, ligoninė, keletas įstaigų ir mūsų blokas.
Mūsų palikimas senojoje stovykloje mums vis rodėsi ženklu, kad mes greitai važiuosime namo. Tačiau rudeniop (1943) ėmė sklisti kalbos, kad naujoje stovykloje mums ruošiamos atskiros patalpos…
Gal tai netiesa, guodėsi ne vienas, nes perkėlimas į naują stovyklą reiškė paruošimas žiemavoti. O gal tik laikinai, kol sutvarkys formalumus, kol gaus iš Kauno geštapo įsakymą – gaivinome paskutinį gęstančios vilties spindulėlį apie laisvę.
Rugsėjo 28 d. rytą gavome įsakymą su visa savo manta keltis į naują stovyklą“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111).
Bei uns ist
Pas mus
17
schon Herbst, kaltes trauriges Herbst.
jau ruduo, šaltas liūdnas ruduo.
Die dünnen Birken hinter der
Laibi berželiai už
Drathwand
c
Critical note: Dra[h]twand ] vid ex err Dra pro Drah, vid ex err th pro t
Drathwand
Drahtwand
spygliuotų vielų tvoros
18
weinen mit kalten Tränen.
verkia šaltomis ašaromis.
n
Note: Spėtina, kad šį laišką Baliui Sruogai išsiųsti padėjo jo draugas Jonas Rimašauskas, kuris dirbo valdiškame lagerio pašte. „Spygliuotų vielų tvoros“ (o vėliau ir „Štuthofo kalinio“) detalės negalėjo būti praleistos lagerio cenzoriaus SS feldfebelio Platz. Balys Sruoga su juo nuolat ginčydavosi dėl laiškų rašymo būdo:
„Vieną laišką jis man konfiskuoja už tai, kad jame buvo parašyta: „Baisiai nuobodus biznis už surūdijusių vielų sėdėti…“
– Kaip tu drįsti rašyti, kad už surūdijusių vielų sėdi? Ar nieko kita ir nematai lageryje? Ar nematai, berželiai auga?
Vėl jis man sako: „Lauk!“ – Ir aš einu lauk.
Laišką perrašiau. Rašau: mūsų spygliuotų įelektrintų vielų tvora spindi žaižaruoja kaip sidabrinė, smulkiu cukrumi apibarstyta. Už tvoros matyti trys berželiai, du kelmai ir vienas grybas.
– Tu, niekše, čia vėl pribjaurojai?“ (Balys Sruoga, „Laiškai ir siuntiniai“, in: Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280–281).
Im Herbst
Rudenį
H Sinnlosigkeit
c
Critical note: Sinnlosigkeit ] cor S pro H
Sinnlosigkeit
des Daseins ist noch schmerz-
būties beprasmybė dar skausmin-
19
halter hafter .
c
Critical note: [schmerz]hafter ] cor f pro l
hafter.
gesnė.
Aber – heute ist doch das 15 August.
Bet šiandien juk rugpjūčio 15 d.
Mein lieber, mein guter
Mano mielas, mano geras
Freud
c
Critical note: Freu[n]d ] vid ex err om n
Freud
Freund
drauge
20
Daliuk! Heute ist dein Geburtstag. Wie wollte ich heute zusammen mit
Daliuk! Šiandien Tavo gimimo diena. Kaip norėčiau šiandien būti kartu su
21
Dir sein!
Tavim!
Schon ganze Woche Tags und Nachts dachte ich über diesen Tag, –
Jau visą savaitę dieną naktį galvojau apie šią dieną, –
22
dachte ich für Dich, Daliuk! Mit diesem Tag sind manche Sorge von mich
galvojau apie Tave, Daliuk! Nuo šios dienos kai kurie rūpesčiai man
23
weggefalen.
c
Critical note: wegfal[l]en ] vid ex err gge pro ge, vid ex err l pro ll
weggefalen.
wegfallen.
atpuolė.
Heute bist Du schon vollständig erwachsen: ab heute habe ich keine
Šiandien Tu jau visai suaugusi, nuo šios dienos aš nebeturiu
24
Pflicht mehr Deine
pareigos savo
Jugendliche
c
Critical note: jugendliche ] vid ex err J pro min
Jugendliche
jugendliche
Freude mit väterlichen Belehrungen zu zer-
tėviškais pamokymais griauti Tavo jaunatviško džiaugs-
25
stören. Es tut mir weh,
mo. Man skaudu,
das
c
Critical note: das[s] ] vid ex err s pro ss
das
dass
kad
deine Jugend vergeht in solchen schweren Zeiten.
Tavo jaunystė praeina tokiais sunkiais laikais.
26
Daliuk, verstehe ich Dich, deine Erlebnisse, – Ich bin nicht so alt, ich
Daliuk, aš suprantu Tave, Tavo išgyvenimus, – aš nesu toks senas,
n kann
c
Critical note: kann ] cor k pro n
kann
noch
dar galiu
27
verstehen.
suprasti.
In meiner Seele es gibt noch etwas von Jugend, – meine Seele ist wieder
Mano sieloje dar tebėra šis tas jaunatviško, – mano siela vėl
28
voll von Poesie. Bloss hier will
sklidina poezijos. Tik čia
c
Critical note: will ] p vid ex err om ver ich
ich
keine Gedichte schreiben. Doch einmal wer-
nenoriu rašyti jokių eilėraščių. Tačiau kada nors
29
de
icm ich
c
Critical note: ich ] cor h pro m
ich
wie alle Leute – werde ich frei. Und dann werde ich für Dich, für heu-
būsiu kaip visi žmonės – būsiu laisvas. Ir tada Tau, šian-
30
tigen deinen
dienykštei Tavo
Geburgstag,
c
Critical note: Gebur[t]stag ] vid ex err g pro pri t
Geburgstag,
Geburtstag,
gimimo dienai
ein Buch der Lieder schreiben. Neuen Lieder, mit
parašysiu dainų knygą. Naujų dainų, su
31
neueren Kraft – über Jugend und
nauja jėga – apie jaunystę ir
Weisleit Weisheit .
c
Critical note: Weisheit ] cor h pro l
Weisheit.
išmintį.
n
Note: 1944 m. rugsėjo mėn. Balys Sruoga parašė svarbiausią kūrinį lageryje – trijų veiksmų poetinę dramą „Pavasario giesmė“, skirtą dukrai – „Dalelės jaunystėlei“ (Balys Sruoga, „Pavasariška giesmė“, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; Balys Sruoga, „Pavasario giesmė“, 1945, mašinraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5722, l. 1–88 r).
„Ką mes galėjome sukurti, rašydami vogčiomis barako kampe, lagerio velniavą išgyvendami?! Skaudžiausius įspūdžius, kuriuos lazda į mūsų smegenis ir kaulus įrašė, tada turėjome slėpti. Sakėme: liksim gyvi – laisvėj galėsim viską papasakoti.
Taip, matyt, manė ir Balys Sruoga, tas Didysis aitvaras. Iš pradžių, tarsi pasimankštindamas, rašė lengvas komedijas. Kai tik labiau sustiprėjo, sėdo už ilgo lentinio stalo ir viską užmiršęs kūrė „Pavasario giesmę“, skirtą savo dukrai Daliai“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, Kaunas, 1962, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 370).
Gratuliere ich
Sveikinu
Dich
Dich,
Tave,
Daliuk
Daliuk,
Daliuk, –
32
es genügt für Heute! Mein lieber
šiai dienai pakaks! Mano mielas
Wanduk!
Vanduk!
Vanduk!
Meine Seele ist voll von
Mano siela sklidina
33
Poesie und für Dich – ich fühle wieder so eine poetische Kraft, – dass
poezijos ir Tau – aš vėl jaučiu tokią poetinę galią, kad
est
c
Critical note: es ] vid ex err st pro s
est
es
wird
jos
34
reichen für
užteks
Lange
c
Critical note: lange ] vid ex err L pro min
Lange
lange
ilgiems
Zeigen Zeiten .
c
Critical note: Zeiten ]
Zeiten.
laikams.
Ich habe
gelennt gelernt ant
c
Critical note: gelernt ] cor r pro n, p ras ant
gelernt
išmokau
an die Welt mit Lächeln der
žiūrėti į pasaulį su išminties
35
Weisheit zu sehen, ich kann wieder in der Menge der Leuten ganz allein zu sein,
šypsena, aš vėl galiu žmonių minioje būti vienas,
36
ich lebe wieder in der
aš vėl gyvenu
Wellt
c
Critical note: Welt ] vid ex err ll pro l
Wellt
Welt
der
Rythmik,
c
Critical note: R[h]ythmik ] vid ex err om pri h
Rythmik,
Rhythmik,
ritmo,
wunderbaren Tönen und Farben. Durch
nuostabių garsų ir spalvų pasaulyje.
n
Note: Balys Sruoga lageryje kurti pradėjo tik 1944 m. pavasarį, XI bloke. Anksčiau jis Štuthofo „akademijoje“ skaitė paskaitas apie užsienio literatūrą, gyveno meno tikslais suburto „Aitvarų“ būrelio teatrinėmis idėjomis: „Dar senoje stovykloje Sruoga pradėjo pasikalbėjimus ir kūrinių paskaitymus. Bet tų žmonių niekas tada tampriau nejungė. Sruoga tai juto ir ieškojo kokios nors konkretesnės jungties. Buvo sugalvojęs kurti savotišką teatrą „Stutthof Totus“, kuris improvizuotų įvairias vakaro programas, humorą, farsus, kupletus. Pats būtų juos kūręs ir kitus įtraukęs“ (Stasys Yla, „Aitvarų klubas“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 250–251); „Aitvarų atsiradimas pasiteisino dvejopai. Jie ruošė draugams šventines programas, vėliau patys pradėjo daugiau kurti“(Stasys Yla, „Aitvarų darbas“, in: Ibid., p. 255);
„Sruoginis visą laiką teigė, kad jis neims plunksnos į rankas, kol negrįš į laisvę.
– Šiame košmare negali gimti jokia šviesesnė idėja, – sakydavo.
To vidaus košmaro, kuris kartais reikšdavosi bloko nuotaikose, jis vengė. Visą laiką dirbo raportų skyriuje, to velnio Chemnitzo žinioje. Gal jis norėjo iš arčiau pažinti kacetinio pragaro sistemą. Bet svarbiausia, atrodė, – nebūti tuose namuose, kur jis jautėsi vienišas. Grįžęs iš darbo, visą laiką praleisdavo lovoje; tik retai kada išeidavo į kiemą pasivaikščioti. Daug rūkė, net naktimis, ir dėl to Mackonis, gulėjęs viršum jo, labai dejuodavo. Dažnai negalėdamas užmigti, Sruoga prasėdėdavo savo lovoje keletą valandų: gal ilgesio, gal kokios kūrybinės minties kankinamas.
1944 metų pavasarį jis grįždavo iš darbo pietų ir daugiau nebeidavo. Likusį laiką praleisdavo prie lovos, ties mažu, vos besilaikančiu ant kojų staliuku ir kažką rašydavo. Ką, jis nesakė nė savo aitvarininkams. Kai blokas įsitaisė dienos kambaryje stalą savo raštininkui, Sruoga persikėlė ten ir užėmė vieną jo galą. Tą jis saugojo, kaip savo akį, nes, ko gera, įsikurs čia kitas „paukštis“, ir nebeturės žmogus, kur rašyti. O čia, matyt, jam kūrėsi geriau nei ten prie lovos. Tą stalo „apsaugą“ pastebėjo bloko jumoristai, ir gimė patarlė: „Saugo kaip Sruoga štubinio stalą“. Didysis aitvaras pyko už tai, bet argi užriši burną „maurojančiam jaučiui“. Visi lygūs – apie visus galima kurti legendas.
Aitvarininkai džiaugėsi, kad Sruoga kuria. Jis pasidarė net ramesnis ir linksmesnis. Kartais pajuokaudavo su Šernu ir su Valenta, vadinas, nevengė draugų, net ir neišrinktųjų.
Pagaliau baigė rašyti ir paskaitė keletui saviškių. Tai buvo „Penkialapis Dobilėlis“ – komedija. Joje atpažinome ketvertą mūsų viengungių ir vieną „ženotą“ jaunuolį. Tai buvo ryškios, stipriai šaržuotos jų charakteristikos. Vadinas, Sruoga ėmė medžiagą iš čia pat, nors aplinką, intrigą, idėją sukūrė iš savo šaltinių.
Netrukus gimė ir antroji komedija – „Uošvė“. Jos kilmė buvo tokia. Kartą jis kalbėjo aitvarininkams apie teatrą ir pavyzdžio dėlei improvizavo komedijos motyvą. Paskui šiuo atradimu pats džiaugėsi, ėmė jį plėtoti, ir išėjo naujas kūrinys. Tipų neėmė iš mūsų tarpo, nes idėjai jų, matyt, nereikėjo.
Ilgiausiai rašė „Pavasario giesmę“ – poetinę dramą. Parašęs dar taisė ir naujai perrašė. Tik po to sukvietė aitvarininkus ir keletą pašaliečių pasiklausyti. Tikėjosi, kad šiuo veikalu padarys klausytojams didelę staigmeną. Buvo matyt, kaip jis rūpestingai parinko klausytojus, kaip iškilmingai buvo nusiteikęs“ (Stasys Yla, „Didesni užsimojimai“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 257–259).
„– Tamsta žinai, kas mes esame? Įkaitai, kurių likimas kabo kaip ant plauko. Ką gi! Kai sprendžiamos pasaulinio masto istorinės problemos, apie paskirus asmenis nieks negalvoja ir nesijaudina, išskyrus artimuosius. Gailiuosi mažai padaręs ir daug gražaus laiko veltui prašvilpęs. Velniai griebtų! Nemaniau, kad visa tai baigsis taip, kaip matai. O dabar vis dar bijau imtis plunksnos, nes, padarius kratą ir radus užrašus, gali kojomis žemės nesiekti ir į dūmus pavirsti. O vis dėlto mėginsiu. Taip ir niežti delnas.
Sruoga savo žodį tesėjo ir laisvomis nuo darbo valandomis ėmėsi kūrybos. Neįsivaizduokite , kad Sruoga atsisėdo prie patogaus stalo, užsidegė lempą, pasitiesė pluoštą baltų popieriaus lapų ir, viską pamiršęs, ėmėsi darbo. Konclageryje neturėjome ne tik laisvo tokiam darbui kambaio, bet kartais sunku buvo rasti prie stalo taburetę. O jei prisėsdavai, tai negi rašysi, kai prie bendro stalo sėdi keliolika asmenų ir tauškia niekų niekus. Reikėjo ieškoti laisvos ir ramios vietelės.
Tokią vietelę galėjai turėti ir būti tikras jos šeimininkas tik ant savo lovos. Gerai, jeigu lova buvo apačioje, blogiau, jei vietą miegoti turėjai „antrame aukšte“. Laimė, Sruoga miegojo apačioje, kampe, prie pat lango. „Antras aukštas“ priklausė man, ir todėl turėjau progos dažnai stebėti Sruogos darbą.
Sėdi prie lango, popierių ant kelių pasidėjęs ir dairosi, lyg viską aplinkui norėdamas susprogdinti. Kartais užsikemša rankomis ausis, nenorėdamas girdėti triukšmo, ir taip sėdi ištisas valandas. Ir kai klegesys aptilsta, žinoma, neilgam, Sruoga įkimba rašyti. Pasilenkęs, beveik susikūprinęs, neatitraukia plunksnos nuo popieriaus, stengdamasis negirdėti kalbų ūžesio. Bet kur tu, žmogau, išlaikysi! Čia vienas suriko dėl kokio nors mažmožio, kitas, drybsodamas lovoje, garsiai nusižiovavo, sušvilpė, trečias ėmė pasakoti nešvankų anekdotą, dar kitas užtraukė ariją ar dainušką. Matau, kaip Sruoga nervingai susižeria popieriaus lapus ir, užsimovęs kepurę, sprunka į kiemą. Ką jis tokiais momentais išgyveno, turbūt ir patsai negalėtų pasakyti. Dauguma, be abejo, į tai jokio dėmesio nekreipė, dėl to nesijaudino, o tik matydami susikrimtusį Sruogą, gūžčiojo pečiais. Girdi, Sruogą vėl velniai apstojo.
Ir vis dėlto jis nenusiminė, sumanymo neatsisakė, – vogė kiekvieną ramesnę valandėlę.
Tokioje padėtyje imtis kūrybos, mėginti iškelti tai, kas dar galutinai neužmušta, galėjo tik nepalaužiamo būdo žmogus. Sėdėdamas kampe prie geležinės lovos, beveik dvilinkas susirietęs, Sruoga parašė veikalą „Pavasario giesmė“. Kaip matote, jo pavadinimas visai neatitinka aplinkos, kurioje gyvenome laukdami mirties.
Pabaigęs eiliuotą pjesę, Sruoga mums perskaitė ją. […]
– Žinai, kodėl ryžausi paskaityti? Norėjau parodyti, kad ir pačiame pragaro dugne galima rašyti apie rojų; beviltiško rudens naktį galima puoselėti mintį apie pavasario rytą. Paradoksas, tiesa? Juk čia nieks nedainuoja, čia tik plūstasi ir staugia. Klaiku. Bet parašęs jaučiuosi kiek lengviau. O nerašyti negaliu, Mackoni, negaliu. Rodos, rankos nudžius, pirštai atkris.
Sruoga tą vakarą nieko daugiau nepasakė. Tylėjau ir aš, tik karštai paspaudžiau storą, surambėjusią jo dešinę“ (Rapolas Mackonis, „Pavasario giesmė pragaro dugne“, in: Balys Didysis: Atsiminimai apie Balį Sruogą, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 294–296).
37
Qualen des
Heitmatwehs,
c
Critical note: Heimatwehs ] vid ex err Heit pro Hei
Heitmatwehs,
Heimatwehs,
Patyręs tėvynės
der Sehnsucht, ich bin junger geworden, als war ich vor
pasiilgimo, ilgesio kančias, tapau jaunesnis, nei
38
zwanzig Jahren. Rechtloser Häftling – es doch ein billiger Quatsch!
prieš dvidešimtį metų. Beteisis kalinys – juk tai bjauri nesąmonė!
39
Ich küsse herzlich Euch beiden, –
Širdingai bučiuoju Jus abi, –
Leben
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben
leben
sie wohl – leben sie wohl!
likit sveikos – likit sveikos!
40
Eure
Jūsų
Baliuks,
c
Critical note: Baliuk[a]s ] sign, vid ex err om sec a
Baliuks,
Baliukas,
Baliukas,
Häftling in
Stutthof.
p
Physical note: [1r] //
Stutthof.
Stutthof
Štuthofo kalinys

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

a
Frau Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
Ponia Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
b
Tauro str. 21–3
Tauro gatvė 21–3
c
Wilna
c
Critical note: Wilna ] sub sign curv lin
Wilna
Vilnius
d
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign dua curv lin
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas
e
Exp.: Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
g
Block VIII E
p
Physical note: [2r] //
Block VIII E
Blokas VIII E

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Adresse
Adresse:
Adresas:
1
Adresse
Adresse:
Adresas:
2
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
3
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
4
Block
Blokas
5 VIII E
c
Critical note: VIII ] cor pro vid 5, cor V pro vid 5
VIII E
5
Stutthof, d. 15 August
Stutthof,
1941
c
Critical note: 194[3] ] vid ex err 1941, vid ex err cf 1 pro 3
1941
1943
194[3] [m.] rugpjūčio 15 d.
6
Meine Vanduk, bloss heute, 15–8, habe ich deine Postkarte
Mano Vanduk, tik šiandien, rugpjūčio 15 d., gavau tavo atviruką,
7
von 26–7 bekommen. Die Postkarte ist unterwegs 3 Wochen gewesen!
išsiųstą liepos 26 d. Atvirukas kelyje užtruko 3 savaites!
8
Am 12–8 kam dein
Rugpjūčio 12 d. atėjo tavo
Eigeschriebenes
c
Critical note: ei[n]geschriebenes ] vid ex err E pro min, vid ex err om pri n
Eigeschriebenes
eingeschriebenes
registruotas
Päckchen
siuntinėlis
(Man
c
Critical note: man ] vid ex err M pro min
(Man
(man
soll
esngeschriebene eingeschriebene
c
Critical note: eingeschriebenes ] cor pri i pro vid s, vid ex err ene pro enes
eingeschriebene
eingeschriebenes
Päckchen
9
nicht senden!).
c
Critical note: nicht senden ] sub sign curv lin
nicht senden!).
nereikėtų siųsti apdraustų siuntinių!).
Bestens
c
Critical note: Besten ] vid ex err ens pro en
Bestens
Besten
Labai
Danke!
c
Critical note: Dank ] vid ex err ke pro e
Danke!
Dank!
ačiū!
Mein armes Kind!
Mano vargšas vaike!
Ich fühle, dass Du
Aš jaučiu, kad
schikst
c
Critical note: schi[c]kst ] vid ex err om sec c
schikst
schickst
siunti
mir die
man
10
letzte Vorräte, und Du selbst mit Dalia
paskutines atsargas, o Tu pati su Dalia
hungerm
c
Critical note: hunger[n] ] vid ex err m pro sec n
hungerm
hungern
müssen.
turi badauti.
Dass
c
Critical note: Das ] vid ex err ss pro s
Dass
Das
Tai
tut mir
suteikia man
11
sehr
labai
wiel viel
c
Critical note: viel ] cor v pro w
viel
daug
leid Leid .
c
Critical note: Leid ] cor L pro min
Leid.
sielvarto.
Schicke mir nicht so viel, – sie beiden sollen satt und gesund
Nesiųsk man tiek daug, – jūs abi turit būti sočios ir
12
sein, – das ist das wichtigste.
sveikos, – tai svarbiausia.
Über unsere Entlassung gibt es hier keine Merkma-
Kad mus galėtų paleisti, čia nėra jokių požy-
13
le.
mių.
Wie Wir
c
Critical note: Wir ] cor r pro e
Wir
Mes
sind bloss Häftlinge,
tik kaliniai,
wir dürfen
mums negalima
nichts
c
Critical note: nicht ] cor pro nichts, ras s
nicht
nieko žinoti
über unsere
apie savo
Schisksal Schicksal
c
Critical note: Schicksal ] cor sec c pro s
Schicksal
likimą,
w etwas
c
Critical note: etwas ] cor e pro w
etwas
14
zu wissen, wir haben keine Rechten.
neturime jokių teisių.
Ich persönlich an die Entlassung glau-
Aš pats labai mažai ti-
15
be sehr wenig.
kiu, kad mus paleis.
Alle Versprechungen sind bloss Worte, die keinen Wert haben.
Visi pažadai tėra tik žodžiai, neturį jokios vertės.
16
Man
soricht spricht
c
Critical note: spricht ] cor p pro o
spricht
Apie tai kalbama
darüber schon mehr als 3 Monate und tut gar nichts.
jau daugiau kaip 3 mėnesiai ir ničnieko nedaroma.
n
Note: Lietuvių kaliniai tebegyveno senojoje stovykloje, bet sklido kalbos apie greitą jų perkėlimą į naujas patalpas lageryje: „Besvajojant apie greitą paleidimą ir „beprosijant“ rūbus, štai ir prabėgo vasara. Kaitri, kupina neišsipildžiusių vilčių vasara. Dienos trumpėjo juntamai, o laukuose, sako, jau draikėsi voratinkliai. Visi kaliniai jau buvo perkelti į naująją stovyklą. Senojoje beliko moterys, ligoninė, keletas įstaigų ir mūsų blokas.
Mūsų palikimas senojoje stovykloje mums vis rodėsi ženklu, kad mes greitai važiuosime namo. Tačiau rudeniop (1943) ėmė sklisti kalbos, kad naujoje stovykloje mums ruošiamos atskiros patalpos…
Gal tai netiesa, guodėsi ne vienas, nes perkėlimas į naują stovyklą reiškė paruošimas žiemavoti. O gal tik laikinai, kol sutvarkys formalumus, kol gaus iš Kauno geštapo įsakymą – gaivinome paskutinį gęstančios vilties spindulėlį apie laisvę.
Rugsėjo 28 d. rytą gavome įsakymą su visa savo manta keltis į naują stovyklą“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111).
Bei uns ist
Pas mus
17
schon Herbst, kaltes trauriges Herbst.
jau ruduo, šaltas liūdnas ruduo.
Die dünnen Birken hinter der
Laibi berželiai už
Drathwand
c
Critical note: Dra[h]twand ] vid ex err Dra pro Drah, vid ex err th pro t
Drathwand
Drahtwand
spygliuotų vielų tvoros
18
weinen mit kalten Tränen.
verkia šaltomis ašaromis.
n
Note: Spėtina, kad šį laišką Baliui Sruogai išsiųsti padėjo jo draugas Jonas Rimašauskas, kuris dirbo valdiškame lagerio pašte. „Spygliuotų vielų tvoros“ (o vėliau ir „Štuthofo kalinio“) detalės negalėjo būti praleistos lagerio cenzoriaus SS feldfebelio Platz. Balys Sruoga su juo nuolat ginčydavosi dėl laiškų rašymo būdo:
„Vieną laišką jis man konfiskuoja už tai, kad jame buvo parašyta: „Baisiai nuobodus biznis už surūdijusių vielų sėdėti…“
– Kaip tu drįsti rašyti, kad už surūdijusių vielų sėdi? Ar nieko kita ir nematai lageryje? Ar nematai, berželiai auga?
Vėl jis man sako: „Lauk!“ – Ir aš einu lauk.
Laišką perrašiau. Rašau: mūsų spygliuotų įelektrintų vielų tvora spindi žaižaruoja kaip sidabrinė, smulkiu cukrumi apibarstyta. Už tvoros matyti trys berželiai, du kelmai ir vienas grybas.
– Tu, niekše, čia vėl pribjaurojai?“ (Balys Sruoga, „Laiškai ir siuntiniai“, in: Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280–281).
Im Herbst
Rudenį
H Sinnlosigkeit
c
Critical note: Sinnlosigkeit ] cor S pro H
Sinnlosigkeit
des Daseins ist noch schmerz-
būties beprasmybė dar skausmin-
19
halter hafter .
c
Critical note: [schmerz]hafter ] cor f pro l
hafter.
gesnė.
Aber – heute ist doch das 15 August.
Bet šiandien juk rugpjūčio 15 d.
Mein lieber, mein guter
Mano mielas, mano geras
Freud
c
Critical note: Freu[n]d ] vid ex err om n
Freud
Freund
drauge
20
Daliuk! Heute ist dein Geburtstag. Wie wollte ich heute zusammen mit
Daliuk! Šiandien Tavo gimimo diena. Kaip norėčiau šiandien būti kartu su
21
Dir sein!
Tavim!
Schon ganze Woche Tags und Nachts dachte ich über diesen Tag, –
Jau visą savaitę dieną naktį galvojau apie šią dieną, –
22
dachte ich für Dich, Daliuk! Mit diesem Tag sind manche Sorge von mich
galvojau apie Tave, Daliuk! Nuo šios dienos kai kurie rūpesčiai man
23
weggefalen.
c
Critical note: wegfal[l]en ] vid ex err gge pro ge, vid ex err l pro ll
weggefalen.
wegfallen.
atpuolė.
Heute bist Du schon vollständig erwachsen: ab heute habe ich keine
Šiandien Tu jau visai suaugusi, nuo šios dienos aš nebeturiu
24
Pflicht mehr Deine
pareigos savo
Jugendliche
c
Critical note: jugendliche ] vid ex err J pro min
Jugendliche
jugendliche
Freude mit väterlichen Belehrungen zu zer-
tėviškais pamokymais griauti Tavo jaunatviško džiaugs-
25
stören. Es tut mir weh,
mo. Man skaudu,
das
c
Critical note: das[s] ] vid ex err s pro ss
das
dass
kad
deine Jugend vergeht in solchen schweren Zeiten.
Tavo jaunystė praeina tokiais sunkiais laikais.
26
Daliuk, verstehe ich Dich, deine Erlebnisse, – Ich bin nicht so alt, ich
Daliuk, aš suprantu Tave, Tavo išgyvenimus, – aš nesu toks senas,
n kann
c
Critical note: kann ] cor k pro n
kann
noch
dar galiu
27
verstehen.
suprasti.
In meiner Seele es gibt noch etwas von Jugend, – meine Seele ist wieder
Mano sieloje dar tebėra šis tas jaunatviško, – mano siela vėl
28
voll von Poesie. Bloss hier will
sklidina poezijos. Tik čia
c
Critical note: will ] p vid ex err om ver ich
ich
keine Gedichte schreiben. Doch einmal wer-
nenoriu rašyti jokių eilėraščių. Tačiau kada nors
29
de
icm ich
c
Critical note: ich ] cor h pro m
ich
wie alle Leute – werde ich frei. Und dann werde ich für Dich, für heu-
būsiu kaip visi žmonės – būsiu laisvas. Ir tada Tau, šian-
30
tigen deinen
dienykštei Tavo
Geburgstag,
c
Critical note: Gebur[t]stag ] vid ex err g pro pri t
Geburgstag,
Geburtstag,
gimimo dienai
ein Buch der Lieder schreiben. Neuen Lieder, mit
parašysiu dainų knygą. Naujų dainų, su
31
neueren Kraft – über Jugend und
nauja jėga – apie jaunystę ir
Weisleit Weisheit .
c
Critical note: Weisheit ] cor h pro l
Weisheit.
išmintį.
n
Note: 1944 m. rugsėjo mėn. Balys Sruoga parašė svarbiausią kūrinį lageryje – trijų veiksmų poetinę dramą „Pavasario giesmė“, skirtą dukrai – „Dalelės jaunystėlei“ (Balys Sruoga, „Pavasariška giesmė“, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; Balys Sruoga, „Pavasario giesmė“, 1945, mašinraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5722, l. 1–88 r).
„Ką mes galėjome sukurti, rašydami vogčiomis barako kampe, lagerio velniavą išgyvendami?! Skaudžiausius įspūdžius, kuriuos lazda į mūsų smegenis ir kaulus įrašė, tada turėjome slėpti. Sakėme: liksim gyvi – laisvėj galėsim viską papasakoti.
Taip, matyt, manė ir Balys Sruoga, tas Didysis aitvaras. Iš pradžių, tarsi pasimankštindamas, rašė lengvas komedijas. Kai tik labiau sustiprėjo, sėdo už ilgo lentinio stalo ir viską užmiršęs kūrė „Pavasario giesmę“, skirtą savo dukrai Daliai“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, Kaunas, 1962, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 370).
Gratuliere ich
Sveikinu
Dich
Dich,
Tave,
Daliuk
Daliuk,
Daliuk, –
32
es genügt für Heute! Mein lieber
šiai dienai pakaks! Mano mielas
Wanduk!
Vanduk!
Vanduk!
Meine Seele ist voll von
Mano siela sklidina
33
Poesie und für Dich – ich fühle wieder so eine poetische Kraft, – dass
poezijos ir Tau – aš vėl jaučiu tokią poetinę galią, kad
est
c
Critical note: es ] vid ex err st pro s
est
es
wird
jos
34
reichen für
užteks
Lange
c
Critical note: lange ] vid ex err L pro min
Lange
lange
ilgiems
Zeigen Zeiten .
c
Critical note: Zeiten ]
Zeiten.
laikams.
Ich habe
gelennt gelernt ant
c
Critical note: gelernt ] cor r pro n, p ras ant
gelernt
išmokau
an die Welt mit Lächeln der
žiūrėti į pasaulį su išminties
35
Weisheit zu sehen, ich kann wieder in der Menge der Leuten ganz allein zu sein,
šypsena, aš vėl galiu žmonių minioje būti vienas,
36
ich lebe wieder in der
aš vėl gyvenu
Wellt
c
Critical note: Welt ] vid ex err ll pro l
Wellt
Welt
der
Rythmik,
c
Critical note: R[h]ythmik ] vid ex err om pri h
Rythmik,
Rhythmik,
ritmo,
wunderbaren Tönen und Farben. Durch
nuostabių garsų ir spalvų pasaulyje.
n
Note: Balys Sruoga lageryje kurti pradėjo tik 1944 m. pavasarį, XI bloke. Anksčiau jis Štuthofo „akademijoje“ skaitė paskaitas apie užsienio literatūrą, gyveno meno tikslais suburto „Aitvarų“ būrelio teatrinėmis idėjomis: „Dar senoje stovykloje Sruoga pradėjo pasikalbėjimus ir kūrinių paskaitymus. Bet tų žmonių niekas tada tampriau nejungė. Sruoga tai juto ir ieškojo kokios nors konkretesnės jungties. Buvo sugalvojęs kurti savotišką teatrą „Stutthof Totus“, kuris improvizuotų įvairias vakaro programas, humorą, farsus, kupletus. Pats būtų juos kūręs ir kitus įtraukęs“ (Stasys Yla, „Aitvarų klubas“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 250–251); „Aitvarų atsiradimas pasiteisino dvejopai. Jie ruošė draugams šventines programas, vėliau patys pradėjo daugiau kurti“(Stasys Yla, „Aitvarų darbas“, in: Ibid., p. 255);
„Sruoginis visą laiką teigė, kad jis neims plunksnos į rankas, kol negrįš į laisvę.
– Šiame košmare negali gimti jokia šviesesnė idėja, – sakydavo.
To vidaus košmaro, kuris kartais reikšdavosi bloko nuotaikose, jis vengė. Visą laiką dirbo raportų skyriuje, to velnio Chemnitzo žinioje. Gal jis norėjo iš arčiau pažinti kacetinio pragaro sistemą. Bet svarbiausia, atrodė, – nebūti tuose namuose, kur jis jautėsi vienišas. Grįžęs iš darbo, visą laiką praleisdavo lovoje; tik retai kada išeidavo į kiemą pasivaikščioti. Daug rūkė, net naktimis, ir dėl to Mackonis, gulėjęs viršum jo, labai dejuodavo. Dažnai negalėdamas užmigti, Sruoga prasėdėdavo savo lovoje keletą valandų: gal ilgesio, gal kokios kūrybinės minties kankinamas.
1944 metų pavasarį jis grįždavo iš darbo pietų ir daugiau nebeidavo. Likusį laiką praleisdavo prie lovos, ties mažu, vos besilaikančiu ant kojų staliuku ir kažką rašydavo. Ką, jis nesakė nė savo aitvarininkams. Kai blokas įsitaisė dienos kambaryje stalą savo raštininkui, Sruoga persikėlė ten ir užėmė vieną jo galą. Tą jis saugojo, kaip savo akį, nes, ko gera, įsikurs čia kitas „paukštis“, ir nebeturės žmogus, kur rašyti. O čia, matyt, jam kūrėsi geriau nei ten prie lovos. Tą stalo „apsaugą“ pastebėjo bloko jumoristai, ir gimė patarlė: „Saugo kaip Sruoga štubinio stalą“. Didysis aitvaras pyko už tai, bet argi užriši burną „maurojančiam jaučiui“. Visi lygūs – apie visus galima kurti legendas.
Aitvarininkai džiaugėsi, kad Sruoga kuria. Jis pasidarė net ramesnis ir linksmesnis. Kartais pajuokaudavo su Šernu ir su Valenta, vadinas, nevengė draugų, net ir neišrinktųjų.
Pagaliau baigė rašyti ir paskaitė keletui saviškių. Tai buvo „Penkialapis Dobilėlis“ – komedija. Joje atpažinome ketvertą mūsų viengungių ir vieną „ženotą“ jaunuolį. Tai buvo ryškios, stipriai šaržuotos jų charakteristikos. Vadinas, Sruoga ėmė medžiagą iš čia pat, nors aplinką, intrigą, idėją sukūrė iš savo šaltinių.
Netrukus gimė ir antroji komedija – „Uošvė“. Jos kilmė buvo tokia. Kartą jis kalbėjo aitvarininkams apie teatrą ir pavyzdžio dėlei improvizavo komedijos motyvą. Paskui šiuo atradimu pats džiaugėsi, ėmė jį plėtoti, ir išėjo naujas kūrinys. Tipų neėmė iš mūsų tarpo, nes idėjai jų, matyt, nereikėjo.
Ilgiausiai rašė „Pavasario giesmę“ – poetinę dramą. Parašęs dar taisė ir naujai perrašė. Tik po to sukvietė aitvarininkus ir keletą pašaliečių pasiklausyti. Tikėjosi, kad šiuo veikalu padarys klausytojams didelę staigmeną. Buvo matyt, kaip jis rūpestingai parinko klausytojus, kaip iškilmingai buvo nusiteikęs“ (Stasys Yla, „Didesni užsimojimai“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 257–259).
„– Tamsta žinai, kas mes esame? Įkaitai, kurių likimas kabo kaip ant plauko. Ką gi! Kai sprendžiamos pasaulinio masto istorinės problemos, apie paskirus asmenis nieks negalvoja ir nesijaudina, išskyrus artimuosius. Gailiuosi mažai padaręs ir daug gražaus laiko veltui prašvilpęs. Velniai griebtų! Nemaniau, kad visa tai baigsis taip, kaip matai. O dabar vis dar bijau imtis plunksnos, nes, padarius kratą ir radus užrašus, gali kojomis žemės nesiekti ir į dūmus pavirsti. O vis dėlto mėginsiu. Taip ir niežti delnas.
Sruoga savo žodį tesėjo ir laisvomis nuo darbo valandomis ėmėsi kūrybos. Neįsivaizduokite , kad Sruoga atsisėdo prie patogaus stalo, užsidegė lempą, pasitiesė pluoštą baltų popieriaus lapų ir, viską pamiršęs, ėmėsi darbo. Konclageryje neturėjome ne tik laisvo tokiam darbui kambaio, bet kartais sunku buvo rasti prie stalo taburetę. O jei prisėsdavai, tai negi rašysi, kai prie bendro stalo sėdi keliolika asmenų ir tauškia niekų niekus. Reikėjo ieškoti laisvos ir ramios vietelės.
Tokią vietelę galėjai turėti ir būti tikras jos šeimininkas tik ant savo lovos. Gerai, jeigu lova buvo apačioje, blogiau, jei vietą miegoti turėjai „antrame aukšte“. Laimė, Sruoga miegojo apačioje, kampe, prie pat lango. „Antras aukštas“ priklausė man, ir todėl turėjau progos dažnai stebėti Sruogos darbą.
Sėdi prie lango, popierių ant kelių pasidėjęs ir dairosi, lyg viską aplinkui norėdamas susprogdinti. Kartais užsikemša rankomis ausis, nenorėdamas girdėti triukšmo, ir taip sėdi ištisas valandas. Ir kai klegesys aptilsta, žinoma, neilgam, Sruoga įkimba rašyti. Pasilenkęs, beveik susikūprinęs, neatitraukia plunksnos nuo popieriaus, stengdamasis negirdėti kalbų ūžesio. Bet kur tu, žmogau, išlaikysi! Čia vienas suriko dėl kokio nors mažmožio, kitas, drybsodamas lovoje, garsiai nusižiovavo, sušvilpė, trečias ėmė pasakoti nešvankų anekdotą, dar kitas užtraukė ariją ar dainušką. Matau, kaip Sruoga nervingai susižeria popieriaus lapus ir, užsimovęs kepurę, sprunka į kiemą. Ką jis tokiais momentais išgyveno, turbūt ir patsai negalėtų pasakyti. Dauguma, be abejo, į tai jokio dėmesio nekreipė, dėl to nesijaudino, o tik matydami susikrimtusį Sruogą, gūžčiojo pečiais. Girdi, Sruogą vėl velniai apstojo.
Ir vis dėlto jis nenusiminė, sumanymo neatsisakė, – vogė kiekvieną ramesnę valandėlę.
Tokioje padėtyje imtis kūrybos, mėginti iškelti tai, kas dar galutinai neužmušta, galėjo tik nepalaužiamo būdo žmogus. Sėdėdamas kampe prie geležinės lovos, beveik dvilinkas susirietęs, Sruoga parašė veikalą „Pavasario giesmė“. Kaip matote, jo pavadinimas visai neatitinka aplinkos, kurioje gyvenome laukdami mirties.
Pabaigęs eiliuotą pjesę, Sruoga mums perskaitė ją. […]
– Žinai, kodėl ryžausi paskaityti? Norėjau parodyti, kad ir pačiame pragaro dugne galima rašyti apie rojų; beviltiško rudens naktį galima puoselėti mintį apie pavasario rytą. Paradoksas, tiesa? Juk čia nieks nedainuoja, čia tik plūstasi ir staugia. Klaiku. Bet parašęs jaučiuosi kiek lengviau. O nerašyti negaliu, Mackoni, negaliu. Rodos, rankos nudžius, pirštai atkris.
Sruoga tą vakarą nieko daugiau nepasakė. Tylėjau ir aš, tik karštai paspaudžiau storą, surambėjusią jo dešinę“ (Rapolas Mackonis, „Pavasario giesmė pragaro dugne“, in: Balys Didysis: Atsiminimai apie Balį Sruogą, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 294–296).
37
Qualen des
Heitmatwehs,
c
Critical note: Heimatwehs ] vid ex err Heit pro Hei
Heitmatwehs,
Heimatwehs,
Patyręs tėvynės
der Sehnsucht, ich bin junger geworden, als war ich vor
pasiilgimo, ilgesio kančias, tapau jaunesnis, nei
38
zwanzig Jahren. Rechtloser Häftling – es doch ein billiger Quatsch!
prieš dvidešimtį metų. Beteisis kalinys – juk tai bjauri nesąmonė!
39
Ich küsse herzlich Euch beiden, –
Širdingai bučiuoju Jus abi, –
Leben
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben
leben
sie wohl – leben sie wohl!
likit sveikos – likit sveikos!
40
Eure
Jūsų
Baliuks,
c
Critical note: Baliuk[a]s ] sign, vid ex err om sec a
Baliuks,
Baliukas,
Baliukas,
Häftling in
Stutthof.
p
Physical note: [1r] //
Stutthof.
Stutthof
Štuthofo kalinys

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

a
Frau Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
Ponia Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
b
Tauro str. 21–3
Tauro gatvė 21–3
c
Wilna
c
Critical note: Wilna ] sub sign curv lin
Wilna
Vilnius
d
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign dua curv lin
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas
e
Exp.: Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
g
Block VIII E
p
Physical note: [2r] //
Block VIII E
Blokas VIII E

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Adresse
Adresse:
Adresas:
1
Adresse
Adresse:
Adresas:
2
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
3
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
4
Block
Blokas
5 VIII E
c
Critical note: VIII ] cor pro vid 5, cor V pro vid 5
VIII E
5
Stutthof, d. 15 August
Stutthof,
1941
c
Critical note: 194[3] ] vid ex err 1941, vid ex err cf 1 pro 3
1941
1943
194[3] [m.] rugpjūčio 15 d.
6
Meine Vanduk, bloss heute, 15–8, habe ich deine Postkarte
Mano Vanduk, tik šiandien, rugpjūčio 15 d., gavau tavo atviruką,
7
von 26–7 bekommen. Die Postkarte ist unterwegs 3 Wochen gewesen!
išsiųstą liepos 26 d. Atvirukas kelyje užtruko 3 savaites!
8
Am 12–8 kam dein
Rugpjūčio 12 d. atėjo tavo
Eigeschriebenes
c
Critical note: ei[n]geschriebenes ] vid ex err E pro min, vid ex err om pri n
Eigeschriebenes
eingeschriebenes
registruotas
Päckchen
siuntinėlis
(Man
c
Critical note: man ] vid ex err M pro min
(Man
(man
soll
esngeschriebene eingeschriebene
c
Critical note: eingeschriebenes ] cor pri i pro vid s, vid ex err ene pro enes
eingeschriebene
eingeschriebenes
Päckchen
9
nicht senden!).
c
Critical note: nicht senden ] sub sign curv lin
nicht senden!).
nereikėtų siųsti apdraustų siuntinių!).
Bestens
c
Critical note: Besten ] vid ex err ens pro en
Bestens
Besten
Labai
Danke!
c
Critical note: Dank ] vid ex err ke pro e
Danke!
Dank!
ačiū!
Mein armes Kind!
Mano vargšas vaike!
Ich fühle, dass Du
Aš jaučiu, kad
schikst
c
Critical note: schi[c]kst ] vid ex err om sec c
schikst
schickst
siunti
mir die
man
10
letzte Vorräte, und Du selbst mit Dalia
paskutines atsargas, o Tu pati su Dalia
hungerm
c
Critical note: hunger[n] ] vid ex err m pro sec n
hungerm
hungern
müssen.
turi badauti.
Dass
c
Critical note: Das ] vid ex err ss pro s
Dass
Das
Tai
tut mir
suteikia man
11
sehr
labai
wiel viel
c
Critical note: viel ] cor v pro w
viel
daug
leid Leid .
c
Critical note: Leid ] cor L pro min
Leid.
sielvarto.
Schicke mir nicht so viel, – sie beiden sollen satt und gesund
Nesiųsk man tiek daug, – jūs abi turit būti sočios ir
12
sein, – das ist das wichtigste.
sveikos, – tai svarbiausia.
Über unsere Entlassung gibt es hier keine Merkma-
Kad mus galėtų paleisti, čia nėra jokių požy-
13
le.
mių.
Wie Wir
c
Critical note: Wir ] cor r pro e
Wir
Mes
sind bloss Häftlinge,
tik kaliniai,
wir dürfen
mums negalima
nichts
c
Critical note: nicht ] cor pro nichts, ras s
nicht
nieko žinoti
über unsere
apie savo
Schisksal Schicksal
c
Critical note: Schicksal ] cor sec c pro s
Schicksal
likimą,
w etwas
c
Critical note: etwas ] cor e pro w
etwas
14
zu wissen, wir haben keine Rechten.
neturime jokių teisių.
Ich persönlich an die Entlassung glau-
Aš pats labai mažai ti-
15
be sehr wenig.
kiu, kad mus paleis.
Alle Versprechungen sind bloss Worte, die keinen Wert haben.
Visi pažadai tėra tik žodžiai, neturį jokios vertės.
16
Man
soricht spricht
c
Critical note: spricht ] cor p pro o
spricht
Apie tai kalbama
darüber schon mehr als 3 Monate und tut gar nichts.
jau daugiau kaip 3 mėnesiai ir ničnieko nedaroma.
n
Note: Lietuvių kaliniai tebegyveno senojoje stovykloje, bet sklido kalbos apie greitą jų perkėlimą į naujas patalpas lageryje: „Besvajojant apie greitą paleidimą ir „beprosijant“ rūbus, štai ir prabėgo vasara. Kaitri, kupina neišsipildžiusių vilčių vasara. Dienos trumpėjo juntamai, o laukuose, sako, jau draikėsi voratinkliai. Visi kaliniai jau buvo perkelti į naująją stovyklą. Senojoje beliko moterys, ligoninė, keletas įstaigų ir mūsų blokas.
Mūsų palikimas senojoje stovykloje mums vis rodėsi ženklu, kad mes greitai važiuosime namo. Tačiau rudeniop (1943) ėmė sklisti kalbos, kad naujoje stovykloje mums ruošiamos atskiros patalpos…
Gal tai netiesa, guodėsi ne vienas, nes perkėlimas į naują stovyklą reiškė paruošimas žiemavoti. O gal tik laikinai, kol sutvarkys formalumus, kol gaus iš Kauno geštapo įsakymą – gaivinome paskutinį gęstančios vilties spindulėlį apie laisvę.
Rugsėjo 28 d. rytą gavome įsakymą su visa savo manta keltis į naują stovyklą“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111).
Bei uns ist
Pas mus
17
schon Herbst, kaltes trauriges Herbst.
jau ruduo, šaltas liūdnas ruduo.
Die dünnen Birken hinter der
Laibi berželiai už
Drathwand
c
Critical note: Dra[h]twand ] vid ex err Dra pro Drah, vid ex err th pro t
Drathwand
Drahtwand
spygliuotų vielų tvoros
18
weinen mit kalten Tränen.
verkia šaltomis ašaromis.
n
Note: Spėtina, kad šį laišką Baliui Sruogai išsiųsti padėjo jo draugas Jonas Rimašauskas, kuris dirbo valdiškame lagerio pašte. „Spygliuotų vielų tvoros“ (o vėliau ir „Štuthofo kalinio“) detalės negalėjo būti praleistos lagerio cenzoriaus SS feldfebelio Platz. Balys Sruoga su juo nuolat ginčydavosi dėl laiškų rašymo būdo:
„Vieną laišką jis man konfiskuoja už tai, kad jame buvo parašyta: „Baisiai nuobodus biznis už surūdijusių vielų sėdėti…“
– Kaip tu drįsti rašyti, kad už surūdijusių vielų sėdi? Ar nieko kita ir nematai lageryje? Ar nematai, berželiai auga?
Vėl jis man sako: „Lauk!“ – Ir aš einu lauk.
Laišką perrašiau. Rašau: mūsų spygliuotų įelektrintų vielų tvora spindi žaižaruoja kaip sidabrinė, smulkiu cukrumi apibarstyta. Už tvoros matyti trys berželiai, du kelmai ir vienas grybas.
– Tu, niekše, čia vėl pribjaurojai?“ (Balys Sruoga, „Laiškai ir siuntiniai“, in: Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280–281).
Im Herbst
Rudenį
H Sinnlosigkeit
c
Critical note: Sinnlosigkeit ] cor S pro H
Sinnlosigkeit
des Daseins ist noch schmerz-
būties beprasmybė dar skausmin-
19
halter hafter .
c
Critical note: [schmerz]hafter ] cor f pro l
hafter.
gesnė.
Aber – heute ist doch das 15 August.
Bet šiandien juk rugpjūčio 15 d.
Mein lieber, mein guter
Mano mielas, mano geras
Freud
c
Critical note: Freu[n]d ] vid ex err om n
Freud
Freund
drauge
20
Daliuk! Heute ist dein Geburtstag. Wie wollte ich heute zusammen mit
Daliuk! Šiandien Tavo gimimo diena. Kaip norėčiau šiandien būti kartu su
21
Dir sein!
Tavim!
Schon ganze Woche Tags und Nachts dachte ich über diesen Tag, –
Jau visą savaitę dieną naktį galvojau apie šią dieną, –
22
dachte ich für Dich, Daliuk! Mit diesem Tag sind manche Sorge von mich
galvojau apie Tave, Daliuk! Nuo šios dienos kai kurie rūpesčiai man
23
weggefalen.
c
Critical note: wegfal[l]en ] vid ex err gge pro ge, vid ex err l pro ll
weggefalen.
wegfallen.
atpuolė.
Heute bist Du schon vollständig erwachsen: ab heute habe ich keine
Šiandien Tu jau visai suaugusi, nuo šios dienos aš nebeturiu
24
Pflicht mehr Deine
pareigos savo
Jugendliche
c
Critical note: jugendliche ] vid ex err J pro min
Jugendliche
jugendliche
Freude mit väterlichen Belehrungen zu zer-
tėviškais pamokymais griauti Tavo jaunatviško džiaugs-
25
stören. Es tut mir weh,
mo. Man skaudu,
das
c
Critical note: das[s] ] vid ex err s pro ss
das
dass
kad
deine Jugend vergeht in solchen schweren Zeiten.
Tavo jaunystė praeina tokiais sunkiais laikais.
26
Daliuk, verstehe ich Dich, deine Erlebnisse, – Ich bin nicht so alt, ich
Daliuk, aš suprantu Tave, Tavo išgyvenimus, – aš nesu toks senas,
n kann
c
Critical note: kann ] cor k pro n
kann
noch
dar galiu
27
verstehen.
suprasti.
In meiner Seele es gibt noch etwas von Jugend, – meine Seele ist wieder
Mano sieloje dar tebėra šis tas jaunatviško, – mano siela vėl
28
voll von Poesie. Bloss hier will
sklidina poezijos. Tik čia
c
Critical note: will ] p vid ex err om ver ich
ich
keine Gedichte schreiben. Doch einmal wer-
nenoriu rašyti jokių eilėraščių. Tačiau kada nors
29
de
icm ich
c
Critical note: ich ] cor h pro m
ich
wie alle Leute – werde ich frei. Und dann werde ich für Dich, für heu-
būsiu kaip visi žmonės – būsiu laisvas. Ir tada Tau, šian-
30
tigen deinen
dienykštei Tavo
Geburgstag,
c
Critical note: Gebur[t]stag ] vid ex err g pro pri t
Geburgstag,
Geburtstag,
gimimo dienai
ein Buch der Lieder schreiben. Neuen Lieder, mit
parašysiu dainų knygą. Naujų dainų, su
31
neueren Kraft – über Jugend und
nauja jėga – apie jaunystę ir
Weisleit Weisheit .
c
Critical note: Weisheit ] cor h pro l
Weisheit.
išmintį.
n
Note: 1944 m. rugsėjo mėn. Balys Sruoga parašė svarbiausią kūrinį lageryje – trijų veiksmų poetinę dramą „Pavasario giesmė“, skirtą dukrai – „Dalelės jaunystėlei“ (Balys Sruoga, „Pavasariška giesmė“, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; Balys Sruoga, „Pavasario giesmė“, 1945, mašinraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5722, l. 1–88 r).
„Ką mes galėjome sukurti, rašydami vogčiomis barako kampe, lagerio velniavą išgyvendami?! Skaudžiausius įspūdžius, kuriuos lazda į mūsų smegenis ir kaulus įrašė, tada turėjome slėpti. Sakėme: liksim gyvi – laisvėj galėsim viską papasakoti.
Taip, matyt, manė ir Balys Sruoga, tas Didysis aitvaras. Iš pradžių, tarsi pasimankštindamas, rašė lengvas komedijas. Kai tik labiau sustiprėjo, sėdo už ilgo lentinio stalo ir viską užmiršęs kūrė „Pavasario giesmę“, skirtą savo dukrai Daliai“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, Kaunas, 1962, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 370).
Gratuliere ich
Sveikinu
Dich
Dich,
Tave,
Daliuk
Daliuk,
Daliuk, –
32
es genügt für Heute! Mein lieber
šiai dienai pakaks! Mano mielas
Wanduk!
Vanduk!
Vanduk!
Meine Seele ist voll von
Mano siela sklidina
33
Poesie und für Dich – ich fühle wieder so eine poetische Kraft, – dass
poezijos ir Tau – aš vėl jaučiu tokią poetinę galią, kad
est
c
Critical note: es ] vid ex err st pro s
est
es
wird
jos
34
reichen für
užteks
Lange
c
Critical note: lange ] vid ex err L pro min
Lange
lange
ilgiems
Zeigen Zeiten .
c
Critical note: Zeiten ]
Zeiten.
laikams.
Ich habe
gelennt gelernt ant
c
Critical note: gelernt ] cor r pro n, p ras ant
gelernt
išmokau
an die Welt mit Lächeln der
žiūrėti į pasaulį su išminties
35
Weisheit zu sehen, ich kann wieder in der Menge der Leuten ganz allein zu sein,
šypsena, aš vėl galiu žmonių minioje būti vienas,
36
ich lebe wieder in der
aš vėl gyvenu
Wellt
c
Critical note: Welt ] vid ex err ll pro l
Wellt
Welt
der
Rythmik,
c
Critical note: R[h]ythmik ] vid ex err om pri h
Rythmik,
Rhythmik,
ritmo,
wunderbaren Tönen und Farben. Durch
nuostabių garsų ir spalvų pasaulyje.
n
Note: Balys Sruoga lageryje kurti pradėjo tik 1944 m. pavasarį, XI bloke. Anksčiau jis Štuthofo „akademijoje“ skaitė paskaitas apie užsienio literatūrą, gyveno meno tikslais suburto „Aitvarų“ būrelio teatrinėmis idėjomis: „Dar senoje stovykloje Sruoga pradėjo pasikalbėjimus ir kūrinių paskaitymus. Bet tų žmonių niekas tada tampriau nejungė. Sruoga tai juto ir ieškojo kokios nors konkretesnės jungties. Buvo sugalvojęs kurti savotišką teatrą „Stutthof Totus“, kuris improvizuotų įvairias vakaro programas, humorą, farsus, kupletus. Pats būtų juos kūręs ir kitus įtraukęs“ (Stasys Yla, „Aitvarų klubas“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 250–251); „Aitvarų atsiradimas pasiteisino dvejopai. Jie ruošė draugams šventines programas, vėliau patys pradėjo daugiau kurti“(Stasys Yla, „Aitvarų darbas“, in: Ibid., p. 255);
„Sruoginis visą laiką teigė, kad jis neims plunksnos į rankas, kol negrįš į laisvę.
– Šiame košmare negali gimti jokia šviesesnė idėja, – sakydavo.
To vidaus košmaro, kuris kartais reikšdavosi bloko nuotaikose, jis vengė. Visą laiką dirbo raportų skyriuje, to velnio Chemnitzo žinioje. Gal jis norėjo iš arčiau pažinti kacetinio pragaro sistemą. Bet svarbiausia, atrodė, – nebūti tuose namuose, kur jis jautėsi vienišas. Grįžęs iš darbo, visą laiką praleisdavo lovoje; tik retai kada išeidavo į kiemą pasivaikščioti. Daug rūkė, net naktimis, ir dėl to Mackonis, gulėjęs viršum jo, labai dejuodavo. Dažnai negalėdamas užmigti, Sruoga prasėdėdavo savo lovoje keletą valandų: gal ilgesio, gal kokios kūrybinės minties kankinamas.
1944 metų pavasarį jis grįždavo iš darbo pietų ir daugiau nebeidavo. Likusį laiką praleisdavo prie lovos, ties mažu, vos besilaikančiu ant kojų staliuku ir kažką rašydavo. Ką, jis nesakė nė savo aitvarininkams. Kai blokas įsitaisė dienos kambaryje stalą savo raštininkui, Sruoga persikėlė ten ir užėmė vieną jo galą. Tą jis saugojo, kaip savo akį, nes, ko gera, įsikurs čia kitas „paukštis“, ir nebeturės žmogus, kur rašyti. O čia, matyt, jam kūrėsi geriau nei ten prie lovos. Tą stalo „apsaugą“ pastebėjo bloko jumoristai, ir gimė patarlė: „Saugo kaip Sruoga štubinio stalą“. Didysis aitvaras pyko už tai, bet argi užriši burną „maurojančiam jaučiui“. Visi lygūs – apie visus galima kurti legendas.
Aitvarininkai džiaugėsi, kad Sruoga kuria. Jis pasidarė net ramesnis ir linksmesnis. Kartais pajuokaudavo su Šernu ir su Valenta, vadinas, nevengė draugų, net ir neišrinktųjų.
Pagaliau baigė rašyti ir paskaitė keletui saviškių. Tai buvo „Penkialapis Dobilėlis“ – komedija. Joje atpažinome ketvertą mūsų viengungių ir vieną „ženotą“ jaunuolį. Tai buvo ryškios, stipriai šaržuotos jų charakteristikos. Vadinas, Sruoga ėmė medžiagą iš čia pat, nors aplinką, intrigą, idėją sukūrė iš savo šaltinių.
Netrukus gimė ir antroji komedija – „Uošvė“. Jos kilmė buvo tokia. Kartą jis kalbėjo aitvarininkams apie teatrą ir pavyzdžio dėlei improvizavo komedijos motyvą. Paskui šiuo atradimu pats džiaugėsi, ėmė jį plėtoti, ir išėjo naujas kūrinys. Tipų neėmė iš mūsų tarpo, nes idėjai jų, matyt, nereikėjo.
Ilgiausiai rašė „Pavasario giesmę“ – poetinę dramą. Parašęs dar taisė ir naujai perrašė. Tik po to sukvietė aitvarininkus ir keletą pašaliečių pasiklausyti. Tikėjosi, kad šiuo veikalu padarys klausytojams didelę staigmeną. Buvo matyt, kaip jis rūpestingai parinko klausytojus, kaip iškilmingai buvo nusiteikęs“ (Stasys Yla, „Didesni užsimojimai“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 257–259).
„– Tamsta žinai, kas mes esame? Įkaitai, kurių likimas kabo kaip ant plauko. Ką gi! Kai sprendžiamos pasaulinio masto istorinės problemos, apie paskirus asmenis nieks negalvoja ir nesijaudina, išskyrus artimuosius. Gailiuosi mažai padaręs ir daug gražaus laiko veltui prašvilpęs. Velniai griebtų! Nemaniau, kad visa tai baigsis taip, kaip matai. O dabar vis dar bijau imtis plunksnos, nes, padarius kratą ir radus užrašus, gali kojomis žemės nesiekti ir į dūmus pavirsti. O vis dėlto mėginsiu. Taip ir niežti delnas.
Sruoga savo žodį tesėjo ir laisvomis nuo darbo valandomis ėmėsi kūrybos. Neįsivaizduokite , kad Sruoga atsisėdo prie patogaus stalo, užsidegė lempą, pasitiesė pluoštą baltų popieriaus lapų ir, viską pamiršęs, ėmėsi darbo. Konclageryje neturėjome ne tik laisvo tokiam darbui kambaio, bet kartais sunku buvo rasti prie stalo taburetę. O jei prisėsdavai, tai negi rašysi, kai prie bendro stalo sėdi keliolika asmenų ir tauškia niekų niekus. Reikėjo ieškoti laisvos ir ramios vietelės.
Tokią vietelę galėjai turėti ir būti tikras jos šeimininkas tik ant savo lovos. Gerai, jeigu lova buvo apačioje, blogiau, jei vietą miegoti turėjai „antrame aukšte“. Laimė, Sruoga miegojo apačioje, kampe, prie pat lango. „Antras aukštas“ priklausė man, ir todėl turėjau progos dažnai stebėti Sruogos darbą.
Sėdi prie lango, popierių ant kelių pasidėjęs ir dairosi, lyg viską aplinkui norėdamas susprogdinti. Kartais užsikemša rankomis ausis, nenorėdamas girdėti triukšmo, ir taip sėdi ištisas valandas. Ir kai klegesys aptilsta, žinoma, neilgam, Sruoga įkimba rašyti. Pasilenkęs, beveik susikūprinęs, neatitraukia plunksnos nuo popieriaus, stengdamasis negirdėti kalbų ūžesio. Bet kur tu, žmogau, išlaikysi! Čia vienas suriko dėl kokio nors mažmožio, kitas, drybsodamas lovoje, garsiai nusižiovavo, sušvilpė, trečias ėmė pasakoti nešvankų anekdotą, dar kitas užtraukė ariją ar dainušką. Matau, kaip Sruoga nervingai susižeria popieriaus lapus ir, užsimovęs kepurę, sprunka į kiemą. Ką jis tokiais momentais išgyveno, turbūt ir patsai negalėtų pasakyti. Dauguma, be abejo, į tai jokio dėmesio nekreipė, dėl to nesijaudino, o tik matydami susikrimtusį Sruogą, gūžčiojo pečiais. Girdi, Sruogą vėl velniai apstojo.
Ir vis dėlto jis nenusiminė, sumanymo neatsisakė, – vogė kiekvieną ramesnę valandėlę.
Tokioje padėtyje imtis kūrybos, mėginti iškelti tai, kas dar galutinai neužmušta, galėjo tik nepalaužiamo būdo žmogus. Sėdėdamas kampe prie geležinės lovos, beveik dvilinkas susirietęs, Sruoga parašė veikalą „Pavasario giesmė“. Kaip matote, jo pavadinimas visai neatitinka aplinkos, kurioje gyvenome laukdami mirties.
Pabaigęs eiliuotą pjesę, Sruoga mums perskaitė ją. […]
– Žinai, kodėl ryžausi paskaityti? Norėjau parodyti, kad ir pačiame pragaro dugne galima rašyti apie rojų; beviltiško rudens naktį galima puoselėti mintį apie pavasario rytą. Paradoksas, tiesa? Juk čia nieks nedainuoja, čia tik plūstasi ir staugia. Klaiku. Bet parašęs jaučiuosi kiek lengviau. O nerašyti negaliu, Mackoni, negaliu. Rodos, rankos nudžius, pirštai atkris.
Sruoga tą vakarą nieko daugiau nepasakė. Tylėjau ir aš, tik karštai paspaudžiau storą, surambėjusią jo dešinę“ (Rapolas Mackonis, „Pavasario giesmė pragaro dugne“, in: Balys Didysis: Atsiminimai apie Balį Sruogą, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 294–296).
37
Qualen des
Heitmatwehs,
c
Critical note: Heimatwehs ] vid ex err Heit pro Hei
Heitmatwehs,
Heimatwehs,
Patyręs tėvynės
der Sehnsucht, ich bin junger geworden, als war ich vor
pasiilgimo, ilgesio kančias, tapau jaunesnis, nei
38
zwanzig Jahren. Rechtloser Häftling – es doch ein billiger Quatsch!
prieš dvidešimtį metų. Beteisis kalinys – juk tai bjauri nesąmonė!
39
Ich küsse herzlich Euch beiden, –
Širdingai bučiuoju Jus abi, –
Leben
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben
leben
sie wohl – leben sie wohl!
likit sveikos – likit sveikos!
40
Eure
Jūsų
Baliuks,
c
Critical note: Baliuk[a]s ] sign, vid ex err om sec a
Baliuks,
Baliukas,
Baliukas,
Häftling in
Stutthof.
p
Physical note: [1r] //
Stutthof.
Stutthof
Štuthofo kalinys

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

a
Frau Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
Ponia Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
b
Tauro str. 21–3
Tauro gatvė 21–3
c
Wilna
c
Critical note: Wilna ] sub sign curv lin
Wilna
Vilnius
d
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign dua curv lin
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas
e
Exp.: Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
g
Block VIII E
p
Physical note: [2r] //
Block VIII E
Blokas VIII E

Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 4
Critical note: VIII ] cor pro vid 5, cor V pro vid 5
a1
Line number 5
Critical note: 194[3] ] vid ex err 1941, vid ex err cf 1 pro 3
a1
Line number 8
Critical note: ei[n]geschriebenes ] vid ex err E pro min, vid ex err om pri n
a1
Line number 8
Critical note: man ] vid ex err M pro min
a1
Line number 8
Critical note: eingeschriebenes ] cor pri i pro vid s, vid ex err ene pro enes
a1
Line number 9
Critical note: nicht senden ] sub sign curv lin
a1
Line number 9
Critical note: Besten ] vid ex err ens pro en
a1
Line number 9
Critical note: Dank ] vid ex err ke pro e
a1
Line number 9
Critical note: schi[c]kst ] vid ex err om sec c
a1
Line number 10
Critical note: hunger[n] ] vid ex err m pro sec n
a1
Line number 10
Critical note: Das ] vid ex err ss pro s
a1
Line number 11
Critical note: viel ] cor v pro w
a1
Line number 11
Critical note: Leid ] cor L pro min
a1
Line number 13
Critical note: Wir ] cor r pro e
a1
Line number 13
Critical note: nicht ] cor pro nichts, ras s
a1
Line number 13
Critical note: Schicksal ] cor sec c pro s
a1
Line number 13
Critical note: etwas ] cor e pro w
a1
Line number 16
Critical note: spricht ] cor p pro o
a4
Line number 16
Note: Lietuvių kaliniai tebegyveno senojoje stovykloje, bet sklido kalbos apie greitą jų perkėlimą į naujas patalpas lageryje: „Besvajojant apie greitą paleidimą ir „beprosijant“ rūbus, štai ir prabėgo vasara. Kaitri, kupina neišsipildžiusių vilčių vasara. Dienos trumpėjo juntamai, o laukuose, sako, jau draikėsi voratinkliai. Visi kaliniai jau buvo perkelti į naująją stovyklą. Senojoje beliko moterys, ligoninė, keletas įstaigų ir mūsų blokas.
Mūsų palikimas senojoje stovykloje mums vis rodėsi ženklu, kad mes greitai važiuosime namo. Tačiau rudeniop (1943) ėmė sklisti kalbos, kad naujoje stovykloje mums ruošiamos atskiros patalpos…
Gal tai netiesa, guodėsi ne vienas, nes perkėlimas į naują stovyklą reiškė paruošimas žiemavoti. O gal tik laikinai, kol sutvarkys formalumus, kol gaus iš Kauno geštapo įsakymą – gaivinome paskutinį gęstančios vilties spindulėlį apie laisvę.
Rugsėjo 28 d. rytą gavome įsakymą su visa savo manta keltis į naują stovyklą“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111).
a1
Line number 17
Critical note: Dra[h]twand ] vid ex err Dra pro Drah, vid ex err th pro t
a4
Line number 18
Note: Spėtina, kad šį laišką Baliui Sruogai išsiųsti padėjo jo draugas Jonas Rimašauskas, kuris dirbo valdiškame lagerio pašte. „Spygliuotų vielų tvoros“ (o vėliau ir „Štuthofo kalinio“) detalės negalėjo būti praleistos lagerio cenzoriaus SS feldfebelio Platz. Balys Sruoga su juo nuolat ginčydavosi dėl laiškų rašymo būdo:
„Vieną laišką jis man konfiskuoja už tai, kad jame buvo parašyta: „Baisiai nuobodus biznis už surūdijusių vielų sėdėti…“
– Kaip tu drįsti rašyti, kad už surūdijusių vielų sėdi? Ar nieko kita ir nematai lageryje? Ar nematai, berželiai auga?
Vėl jis man sako: „Lauk!“ – Ir aš einu lauk.
Laišką perrašiau. Rašau: mūsų spygliuotų įelektrintų vielų tvora spindi žaižaruoja kaip sidabrinė, smulkiu cukrumi apibarstyta. Už tvoros matyti trys berželiai, du kelmai ir vienas grybas.
– Tu, niekše, čia vėl pribjaurojai?“ (Balys Sruoga, „Laiškai ir siuntiniai“, in: Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280–281).
a1
Line number 18
Critical note: Sinnlosigkeit ] cor S pro H
a1
Line number 19
Critical note: [schmerz]hafter ] cor f pro l
a1
Line number 19
Critical note: Freu[n]d ] vid ex err om n
a1
Line number 23
Critical note: wegfal[l]en ] vid ex err gge pro ge, vid ex err l pro ll
a1
Line number 24
Critical note: jugendliche ] vid ex err J pro min
a1
Line number 25
Critical note: das[s] ] vid ex err s pro ss
a1
Line number 26
Critical note: kann ] cor k pro n
a1
Line number 28
Critical note: will ] p vid ex err om ver ich
a1
Line number 29
Critical note: ich ] cor h pro m
a1
Line number 30
Critical note: Gebur[t]stag ] vid ex err g pro pri t
a1
Line number 31
Critical note: Weisheit ] cor h pro l
a4
Line number 31
Note: 1944 m. rugsėjo mėn. Balys Sruoga parašė svarbiausią kūrinį lageryje – trijų veiksmų poetinę dramą „Pavasario giesmė“, skirtą dukrai – „Dalelės jaunystėlei“ (Balys Sruoga, „Pavasariška giesmė“, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; Balys Sruoga, „Pavasario giesmė“, 1945, mašinraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5722, l. 1–88 r).
„Ką mes galėjome sukurti, rašydami vogčiomis barako kampe, lagerio velniavą išgyvendami?! Skaudžiausius įspūdžius, kuriuos lazda į mūsų smegenis ir kaulus įrašė, tada turėjome slėpti. Sakėme: liksim gyvi – laisvėj galėsim viską papasakoti.
Taip, matyt, manė ir Balys Sruoga, tas Didysis aitvaras. Iš pradžių, tarsi pasimankštindamas, rašė lengvas komedijas. Kai tik labiau sustiprėjo, sėdo už ilgo lentinio stalo ir viską užmiršęs kūrė „Pavasario giesmę“, skirtą savo dukrai Daliai“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, Kaunas, 1962, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 370).
a1
Line number 33
Critical note: es ] vid ex err st pro s
a1
Line number 34
Critical note: lange ] vid ex err L pro min
a1
Line number 34
Critical note: Zeiten ]
a1
Line number 34
Critical note: gelernt ] cor r pro n, p ras ant
a1
Line number 36
Critical note: Welt ] vid ex err ll pro l
a1
Line number 36
Critical note: R[h]ythmik ] vid ex err om pri h
a4
Line number 36
Note: Balys Sruoga lageryje kurti pradėjo tik 1944 m. pavasarį, XI bloke. Anksčiau jis Štuthofo „akademijoje“ skaitė paskaitas apie užsienio literatūrą, gyveno meno tikslais suburto „Aitvarų“ būrelio teatrinėmis idėjomis: „Dar senoje stovykloje Sruoga pradėjo pasikalbėjimus ir kūrinių paskaitymus. Bet tų žmonių niekas tada tampriau nejungė. Sruoga tai juto ir ieškojo kokios nors konkretesnės jungties. Buvo sugalvojęs kurti savotišką teatrą „Stutthof Totus“, kuris improvizuotų įvairias vakaro programas, humorą, farsus, kupletus. Pats būtų juos kūręs ir kitus įtraukęs“ (Stasys Yla, „Aitvarų klubas“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 250–251); „Aitvarų atsiradimas pasiteisino dvejopai. Jie ruošė draugams šventines programas, vėliau patys pradėjo daugiau kurti“(Stasys Yla, „Aitvarų darbas“, in: Ibid., p. 255);
„Sruoginis visą laiką teigė, kad jis neims plunksnos į rankas, kol negrįš į laisvę.
– Šiame košmare negali gimti jokia šviesesnė idėja, – sakydavo.
To vidaus košmaro, kuris kartais reikšdavosi bloko nuotaikose, jis vengė. Visą laiką dirbo raportų skyriuje, to velnio Chemnitzo žinioje. Gal jis norėjo iš arčiau pažinti kacetinio pragaro sistemą. Bet svarbiausia, atrodė, – nebūti tuose namuose, kur jis jautėsi vienišas. Grįžęs iš darbo, visą laiką praleisdavo lovoje; tik retai kada išeidavo į kiemą pasivaikščioti. Daug rūkė, net naktimis, ir dėl to Mackonis, gulėjęs viršum jo, labai dejuodavo. Dažnai negalėdamas užmigti, Sruoga prasėdėdavo savo lovoje keletą valandų: gal ilgesio, gal kokios kūrybinės minties kankinamas.
1944 metų pavasarį jis grįždavo iš darbo pietų ir daugiau nebeidavo. Likusį laiką praleisdavo prie lovos, ties mažu, vos besilaikančiu ant kojų staliuku ir kažką rašydavo. Ką, jis nesakė nė savo aitvarininkams. Kai blokas įsitaisė dienos kambaryje stalą savo raštininkui, Sruoga persikėlė ten ir užėmė vieną jo galą. Tą jis saugojo, kaip savo akį, nes, ko gera, įsikurs čia kitas „paukštis“, ir nebeturės žmogus, kur rašyti. O čia, matyt, jam kūrėsi geriau nei ten prie lovos. Tą stalo „apsaugą“ pastebėjo bloko jumoristai, ir gimė patarlė: „Saugo kaip Sruoga štubinio stalą“. Didysis aitvaras pyko už tai, bet argi užriši burną „maurojančiam jaučiui“. Visi lygūs – apie visus galima kurti legendas.
Aitvarininkai džiaugėsi, kad Sruoga kuria. Jis pasidarė net ramesnis ir linksmesnis. Kartais pajuokaudavo su Šernu ir su Valenta, vadinas, nevengė draugų, net ir neišrinktųjų.
Pagaliau baigė rašyti ir paskaitė keletui saviškių. Tai buvo „Penkialapis Dobilėlis“ – komedija. Joje atpažinome ketvertą mūsų viengungių ir vieną „ženotą“ jaunuolį. Tai buvo ryškios, stipriai šaržuotos jų charakteristikos. Vadinas, Sruoga ėmė medžiagą iš čia pat, nors aplinką, intrigą, idėją sukūrė iš savo šaltinių.
Netrukus gimė ir antroji komedija – „Uošvė“. Jos kilmė buvo tokia. Kartą jis kalbėjo aitvarininkams apie teatrą ir pavyzdžio dėlei improvizavo komedijos motyvą. Paskui šiuo atradimu pats džiaugėsi, ėmė jį plėtoti, ir išėjo naujas kūrinys. Tipų neėmė iš mūsų tarpo, nes idėjai jų, matyt, nereikėjo.
Ilgiausiai rašė „Pavasario giesmę“ – poetinę dramą. Parašęs dar taisė ir naujai perrašė. Tik po to sukvietė aitvarininkus ir keletą pašaliečių pasiklausyti. Tikėjosi, kad šiuo veikalu padarys klausytojams didelę staigmeną. Buvo matyt, kaip jis rūpestingai parinko klausytojus, kaip iškilmingai buvo nusiteikęs“ (Stasys Yla, „Didesni užsimojimai“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 257–259).
„– Tamsta žinai, kas mes esame? Įkaitai, kurių likimas kabo kaip ant plauko. Ką gi! Kai sprendžiamos pasaulinio masto istorinės problemos, apie paskirus asmenis nieks negalvoja ir nesijaudina, išskyrus artimuosius. Gailiuosi mažai padaręs ir daug gražaus laiko veltui prašvilpęs. Velniai griebtų! Nemaniau, kad visa tai baigsis taip, kaip matai. O dabar vis dar bijau imtis plunksnos, nes, padarius kratą ir radus užrašus, gali kojomis žemės nesiekti ir į dūmus pavirsti. O vis dėlto mėginsiu. Taip ir niežti delnas.
Sruoga savo žodį tesėjo ir laisvomis nuo darbo valandomis ėmėsi kūrybos. Neįsivaizduokite , kad Sruoga atsisėdo prie patogaus stalo, užsidegė lempą, pasitiesė pluoštą baltų popieriaus lapų ir, viską pamiršęs, ėmėsi darbo. Konclageryje neturėjome ne tik laisvo tokiam darbui kambaio, bet kartais sunku buvo rasti prie stalo taburetę. O jei prisėsdavai, tai negi rašysi, kai prie bendro stalo sėdi keliolika asmenų ir tauškia niekų niekus. Reikėjo ieškoti laisvos ir ramios vietelės.
Tokią vietelę galėjai turėti ir būti tikras jos šeimininkas tik ant savo lovos. Gerai, jeigu lova buvo apačioje, blogiau, jei vietą miegoti turėjai „antrame aukšte“. Laimė, Sruoga miegojo apačioje, kampe, prie pat lango. „Antras aukštas“ priklausė man, ir todėl turėjau progos dažnai stebėti Sruogos darbą.
Sėdi prie lango, popierių ant kelių pasidėjęs ir dairosi, lyg viską aplinkui norėdamas susprogdinti. Kartais užsikemša rankomis ausis, nenorėdamas girdėti triukšmo, ir taip sėdi ištisas valandas. Ir kai klegesys aptilsta, žinoma, neilgam, Sruoga įkimba rašyti. Pasilenkęs, beveik susikūprinęs, neatitraukia plunksnos nuo popieriaus, stengdamasis negirdėti kalbų ūžesio. Bet kur tu, žmogau, išlaikysi! Čia vienas suriko dėl kokio nors mažmožio, kitas, drybsodamas lovoje, garsiai nusižiovavo, sušvilpė, trečias ėmė pasakoti nešvankų anekdotą, dar kitas užtraukė ariją ar dainušką. Matau, kaip Sruoga nervingai susižeria popieriaus lapus ir, užsimovęs kepurę, sprunka į kiemą. Ką jis tokiais momentais išgyveno, turbūt ir patsai negalėtų pasakyti. Dauguma, be abejo, į tai jokio dėmesio nekreipė, dėl to nesijaudino, o tik matydami susikrimtusį Sruogą, gūžčiojo pečiais. Girdi, Sruogą vėl velniai apstojo.
Ir vis dėlto jis nenusiminė, sumanymo neatsisakė, – vogė kiekvieną ramesnę valandėlę.
Tokioje padėtyje imtis kūrybos, mėginti iškelti tai, kas dar galutinai neužmušta, galėjo tik nepalaužiamo būdo žmogus. Sėdėdamas kampe prie geležinės lovos, beveik dvilinkas susirietęs, Sruoga parašė veikalą „Pavasario giesmė“. Kaip matote, jo pavadinimas visai neatitinka aplinkos, kurioje gyvenome laukdami mirties.
Pabaigęs eiliuotą pjesę, Sruoga mums perskaitė ją. […]
– Žinai, kodėl ryžausi paskaityti? Norėjau parodyti, kad ir pačiame pragaro dugne galima rašyti apie rojų; beviltiško rudens naktį galima puoselėti mintį apie pavasario rytą. Paradoksas, tiesa? Juk čia nieks nedainuoja, čia tik plūstasi ir staugia. Klaiku. Bet parašęs jaučiuosi kiek lengviau. O nerašyti negaliu, Mackoni, negaliu. Rodos, rankos nudžius, pirštai atkris.
Sruoga tą vakarą nieko daugiau nepasakė. Tylėjau ir aš, tik karštai paspaudžiau storą, surambėjusią jo dešinę“ (Rapolas Mackonis, „Pavasario giesmė pragaro dugne“, in: Balys Didysis: Atsiminimai apie Balį Sruogą, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 294–296).
a1
Line number 37
Critical note: Heimatwehs ] vid ex err Heit pro Hei
a1
Line number 39
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
a1
Line number 40
Critical note: Baliuk[a]s ] sign, vid ex err om sec a
a1
Line number 40
Physical note: [1r] //
a1
Line number c
Critical note: Wilna ] sub sign curv lin
a1
Line number d
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign dua curv lin
a1
Line number g
Physical note: [2r] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1943_08_15_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1943_08_15_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1943_08_15_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1943_08_15_vs_2v.jpgX (Close panel)
image