Vandai Sruogienei, 1943-10-05

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1943-10-05

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 20. Laiškas. Rašyta 14,9 × 21,0 cm formato, gelstelėjusio, liniuoto, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu). Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota pieštuku kita ranka: „20“. Vokiškas Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1943-10-05. Data ir prierašas spaude kita ranka pilku pieštuku: „P“. Be voko. Voką (nr. 18) žr. Štuthofo dokumentų segtuve, in: BLKMČ BS. Voko pirmoje pusėje vokiškas gavimo adresas parkeriu (mėlynu rašalu): „Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Tauro gtv. 21–3 / Wilna / Litauen – Ostland“ [„Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Tauro gatvė 21–3 / Vilnius / Lietuva – Ostlandas“]. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Vokiško išsiuntimo pašto spaudas: [19]43-10-05. Vokas numeruotas, datuotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „18.“ Voko antroje pusėje – vokiškas Štuthofo lagerio spaudas; prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „Exp. [Expéditeur / Siuntėjas] Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI [Prof. dr. Balys Sruoga / Stovykla Stuttfoh / prie Danzigo / Blokas XI]“. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 397, l. 1r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 397, l. 47 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 19, l. 21 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 397, l. 41 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 1, p. 138. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1943-10-05: Genetinis
  • Witness a2: 1943-10-05: Diplomatinis
  • Witness a3: 1943-10-05: Redaguotas
  • Witness a4: 1943-10-05: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Vilnių, 1943-10-05, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1943_10_05_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1943-10-05: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Stutthof
Stutthof,
5 Oktober 1943
1
Exp. Prof. Dr. Balys Sruoga
Exp. Prof. dr. Balys Sruoga
Exp. Prof. dr. Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
Block XI
Blokas XI
4
Stutthof
Stutthof,
5 Oktober 1943
1943 [m.] spalio 5 [d.]
5
Vanduk, Rūpintojėli!
6
2–X habe ich 2 Deine Postkarten und 1–X ein
Spalio 2 d. gavau 2 Tavo atvirukus, o spalio 1 d.
7
Päckchen
siuntinį.
n
Note: Vanda Daugirdaitė-Sruogienė rugsėjo mėn. 17 d., 18 d., 24 d., spėtina, iš Viekšnių Baliui Sruogai išsiuntė tris siuntinius, kurių kiekvienas svėrė po 1 klg.: „27. Tirpyti lašiniai 1/4 klg., geri lašinukai, trupu[tu]kas kavos, cukraus 1/4 kl[g]., spinkos, dantinis muiliukas, 4 1/4 dėžutės papirosų, 4 svogūnai“; „28. 7 dėž[utės] papirosų, 1/2 [klg.] sūrio, gabaliukas lašinių, 100 gr. cukraus, trupu[tu]kas kavos, ligninas“; „29. Sausainukų 1/2 kl[g]., sviesto 1/4 [klg.], medaus 1/4, tabokos 1/4“ („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Iš Vandos Sruogienės archyvo“, in: LLTI BR, f. 53, b. 1370, nr. 16, l. 2r). Spėtina, kad Balys Sruoga šiame laiške mini vieną iš šių siuntinių.
gekriecht:
c
Critical note: gekrie[g]t ] vid ex err ch pro sec g
gekriecht:
gekriegt.
8
Vanduk, hörst
Vanduk, ar
du Du
c
Critical note: Du ] cor D pro min
Du
Tu girdi
mich?
mane?
n
Note: Tai pirmasis Balio Sruogos laiškas, rašytas rugsėjo 28 d. persikėlus į naują stovyklą – XI bloką. Šios stovyklos ypatumus, gyvenimo sąlygas ir atmosferą išsamiau aprašė Balio Sruogos bičiuliai:
„Naujasis mūsų blokas buvo pavadintas vienuoliktuoju. Jis tilpo kampiniame barake, kuriame dar buvo kantinė, stovyklos darbo biuras (Arbeitseinsatz), batų dirbtuvė, darbo įrankių sandėlis, laikrodininkas (jis taisė smogikų laikrodžius), elektrikai ir tiekimo kamera su Julijum. Nauja patalpa už seną buvo kiek ankštesnė, užtat priedo buvo didelė prausykla ir atskira išvietė.
Kitapus spygliuotos tvoros buvo matyti naujai statoma didelė mūrinė virtuvė ir maisto sandėliai, o iš kitos pusės – plikame plote svyravo trys lieknos pušys, už kurių toliau žaliavo miškas ir buvo girdėtis jūros ošimas“ (Antanas Gervydas, „Žinios iš vienuolikto bloko“, in: Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111–112). […]
Po didžiosios dezinfekcijos visi kaliniai buvo perkelti į naują stovyklą. Erdviuose barakuose kiekvienas gavo atskirą lovą, gavo muilo ir rankšluostį ir prausyklose galėjo pakankamai gerai nusiprausti. Visiems buvo griežtai įsakyta prižiūrėti, kad neatsirastų utėlių. […]
Visos stovyklos gyvenimo atmainos seniesiems kaliniams rodėsi tiesiog neįtikėtinos ir stovyklą jie dabar ėmė vadinti „kurortu“. […]
Tačiau tasai „kurorto“ gyvenimas nė dabar nebuvo džiuginantis. Vis klajojo tas pats besielis alkanas apiplyšęs numeris, sunkiai vilko savo sustingusias kojas, niekinamas ir mušamas amžinai svajojo apie duoną ir laisvę. O mirtis tykojo čia pat, nes niekas nežinojo, nei iš kur, nei kada ji ateis. O ji buvo tikresnė už laisvę ir tuščius žmonių troškimus, kurių niekas niekas čia nepaiso… (Idem, in: Ibid., p. 116–117);
„Tikrai jau buvo numatyta. Prieš keletą dienų tvarkė kertinį baraką, esantį prie vartų, į dievų miško pusę. Jis nebuvo kalinių gyvenamas; čia buvo prisiglaudę tik keletas įstaigų ir dirbtuvėlių. Viename gale viešpatavo mūsų Jonukas iš Kantinos: didelėse patalpose pasistatęs krautuvinį stalą, jis prekiavo morkomis, burokėliais, adatomis ir cigaretėmis. Už jo tame pačiame barako gale buvo įsitaisęs darbo biuras. Kitame barako gale po mažą kambarį turėjo laikrodininkai, elektromonteriai, batsiuviai, įrankių biuras ir tiekimo kamera.
Mums buvo skirtas antrasis galas – kas liko nuo elektromonterių, laikrodininkų ir kitų čia įsikūrusiųjų. Gyvenama erdvė turėjo 12 metrų pločio ir tiek pat ilgio. Ši patalpa buvo perdalyta pusiau į dieninį ir miegamąjį kambarį. Tiek turėjo užtekti 36 lietuviams – garbės kaliniams. […]
Garbės kalinių blokas buvo visiems prieš akis. Viena, jis buvo netoli vienintelių naujosios stovyklos vartų ir prie kantinos, kur žmonės dažnai maišėsi. Antra, pro jį dažnai ėjo esesmanai, nešini savo laikrodžiais pas laikrodininkus, kurie tik jiems dirbo. Įrankių tiekimo biuras kas rytas išdavinėjo kastuvus darbo kolonoms, tiekimo skyrius – naujai atvykusiems paklodes, o šeštadieniais – blokų prominentams rankšluosčius. Vakarais apie mūsų bloką bastėsi įvairūs mėgėjai pasiklausyti mūsų garsiakalbio, kuris duodavo muzikos ir žinių iš sargybų būste įtaisyto radijo aparato. Tai buvo vienintelis dalykas visoj stovykloj, todėl kai kam buvo patrauklu pro atvirus mūsų langus pasiklausyti pranešimų.
Žiūrovai ir stebėtojai galėjo matyti, kad garbės kaliniai, anaiptol, nesidžiaugia čia perkelti. Lysės mūsų palangėse stovėjo kaip stovėjusios: nei mes jų varpėm, nei stengėmės rudeninių gėlių pasisodinti, kaip tai kiti blokai buvo padarę. Ir tie prie langų prikabinti gėlėms loveliai buvo tušti, o pro langus nebuvo matyti ant stalų nei vieno vazono. Mūsų veidai slėpėsi už tų plonų lentinių sienų; mes nesikalbėjome su kitais, nes buvo dar vis uždrausta.
Į kelintą dieną atėjo prie mūsų bloko kapitonas Mayeris. Manėm, kad jam užteks iš tolo pasižiūrėti į mus. Apsukęs aplink langus, jis vis dėlto įėjo į vidų ir pulk. Narakui pasakė:
– Wo sind die Blumen? – Kur yra gėlės?
Kitą dieną Mayeris vėl pasimaišė.
– Noch keine Blumen?! (Dar nėra gėlių?!) – piktai pasakė. – Verlassen sie sich nicht auf die baldige Entlassung. (Nesitikėkite, kad greitai būsite paleisti!) – pasakė, supratęs, kad mes sąmoningai nesigražiname – nenorime šio barako laikyti savo namais.
– Jis mums neduos ramybės, kol nesiras gėlių! – tarėmės. Geriau jis tenesilanko!
Susimetėm cigarečių ir pasiuntėm porą žmonių pas sodininką Guzowskį. Ant mūsų stalų atsirado keletas vazonų su žydinčiomis rudeninėmis gėlėmis.
Sekančią dieną jis vėl atėjo. Niūriame jo veide pastebėjom pasitenkinimą. Vis dėlto pasitenkinimas!
Kad savo nuotaikų dėl nelauktos permainos nepamestume, ryžomės toliau tęsti savo akademinį darbą. Kitą priešpietį susėdome už dviejų ilgų stalų ir klausėmės paskaitos. Užsidarėme langus, kad niekas negirdėtų iš kiemo. Kalbėjome tylėliau, kad pro ploną sieną per daug nesidomėtų nei laikrodininkai, nei tiekimo skyriaus žmonės. Mūsų tema šį kartą buvo nekalta, tačiau pats studijų faktas galėjo atkreipti kokio šnipo dėmesį. […]
Gyvenimas ir toliau turėjo būti „normalus“, kaip ir senoje stovykloje 8E bloke. Perkėlimas buvo tik mažas intermezzo kalinio giesmėj “ (Stasys Yla, „Gėlės prie laisvės karsto“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 272–275).
9
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
b
Tauro gtv. 21–3
c
Wilna
Vilnius
d
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
Blokas XI
X (Close panel)Version a2: 1943-10-05: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Stutthof
Stutthof,
5 Oktober 1943
1
Exp. Prof. Dr. Balys Sruoga
Exp. Prof. dr. Balys Sruoga
Exp. Prof. dr. Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
Block XI
Blokas XI
4
Stutthof
Stutthof,
5 Oktober 1943
1943 [m.] spalio 5 [d.]
5
Vanduk, Rūpintojėli!
6
2–X habe ich 2 Deine Postkarten und 1–X ein
Spalio 2 d. gavau 2 Tavo atvirukus, o spalio 1 d.
7
Päckchen
siuntinį.
n
Note: Vanda Daugirdaitė-Sruogienė rugsėjo mėn. 17 d., 18 d., 24 d., spėtina, iš Viekšnių Baliui Sruogai išsiuntė tris siuntinius, kurių kiekvienas svėrė po 1 klg.: „27. Tirpyti lašiniai 1/4 klg., geri lašinukai, trupu[tu]kas kavos, cukraus 1/4 kl[g]., spinkos, dantinis muiliukas, 4 1/4 dėžutės papirosų, 4 svogūnai“; „28. 7 dėž[utės] papirosų, 1/2 [klg.] sūrio, gabaliukas lašinių, 100 gr. cukraus, trupu[tu]kas kavos, ligninas“; „29. Sausainukų 1/2 kl[g]., sviesto 1/4 [klg.], medaus 1/4, tabokos 1/4“ („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Iš Vandos Sruogienės archyvo“, in: LLTI BR, f. 53, b. 1370, nr. 16, l. 2r). Spėtina, kad Balys Sruoga šiame laiške mini vieną iš šių siuntinių.
gekriecht:
c
Critical note: gekrie[g]t ] vid ex err ch pro sec g
gekriecht:
gekriegt.
8
Vanduk, hörst
Vanduk, ar
du Du
c
Critical note: Du ] cor D pro min
Du
Tu girdi
mich?
mane?
n
Note: Tai pirmasis Balio Sruogos laiškas, rašytas rugsėjo 28 d. persikėlus į naują stovyklą – XI bloką. Šios stovyklos ypatumus, gyvenimo sąlygas ir atmosferą išsamiau aprašė Balio Sruogos bičiuliai:
„Naujasis mūsų blokas buvo pavadintas vienuoliktuoju. Jis tilpo kampiniame barake, kuriame dar buvo kantinė, stovyklos darbo biuras (Arbeitseinsatz), batų dirbtuvė, darbo įrankių sandėlis, laikrodininkas (jis taisė smogikų laikrodžius), elektrikai ir tiekimo kamera su Julijum. Nauja patalpa už seną buvo kiek ankštesnė, užtat priedo buvo didelė prausykla ir atskira išvietė.
Kitapus spygliuotos tvoros buvo matyti naujai statoma didelė mūrinė virtuvė ir maisto sandėliai, o iš kitos pusės – plikame plote svyravo trys lieknos pušys, už kurių toliau žaliavo miškas ir buvo girdėtis jūros ošimas“ (Antanas Gervydas, „Žinios iš vienuolikto bloko“, in: Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111–112). […]
Po didžiosios dezinfekcijos visi kaliniai buvo perkelti į naują stovyklą. Erdviuose barakuose kiekvienas gavo atskirą lovą, gavo muilo ir rankšluostį ir prausyklose galėjo pakankamai gerai nusiprausti. Visiems buvo griežtai įsakyta prižiūrėti, kad neatsirastų utėlių. […]
Visos stovyklos gyvenimo atmainos seniesiems kaliniams rodėsi tiesiog neįtikėtinos ir stovyklą jie dabar ėmė vadinti „kurortu“. […]
Tačiau tasai „kurorto“ gyvenimas nė dabar nebuvo džiuginantis. Vis klajojo tas pats besielis alkanas apiplyšęs numeris, sunkiai vilko savo sustingusias kojas, niekinamas ir mušamas amžinai svajojo apie duoną ir laisvę. O mirtis tykojo čia pat, nes niekas nežinojo, nei iš kur, nei kada ji ateis. O ji buvo tikresnė už laisvę ir tuščius žmonių troškimus, kurių niekas niekas čia nepaiso… (Idem, in: Ibid., p. 116–117);
„Tikrai jau buvo numatyta. Prieš keletą dienų tvarkė kertinį baraką, esantį prie vartų, į dievų miško pusę. Jis nebuvo kalinių gyvenamas; čia buvo prisiglaudę tik keletas įstaigų ir dirbtuvėlių. Viename gale viešpatavo mūsų Jonukas iš Kantinos: didelėse patalpose pasistatęs krautuvinį stalą, jis prekiavo morkomis, burokėliais, adatomis ir cigaretėmis. Už jo tame pačiame barako gale buvo įsitaisęs darbo biuras. Kitame barako gale po mažą kambarį turėjo laikrodininkai, elektromonteriai, batsiuviai, įrankių biuras ir tiekimo kamera.
Mums buvo skirtas antrasis galas – kas liko nuo elektromonterių, laikrodininkų ir kitų čia įsikūrusiųjų. Gyvenama erdvė turėjo 12 metrų pločio ir tiek pat ilgio. Ši patalpa buvo perdalyta pusiau į dieninį ir miegamąjį kambarį. Tiek turėjo užtekti 36 lietuviams – garbės kaliniams. […]
Garbės kalinių blokas buvo visiems prieš akis. Viena, jis buvo netoli vienintelių naujosios stovyklos vartų ir prie kantinos, kur žmonės dažnai maišėsi. Antra, pro jį dažnai ėjo esesmanai, nešini savo laikrodžiais pas laikrodininkus, kurie tik jiems dirbo. Įrankių tiekimo biuras kas rytas išdavinėjo kastuvus darbo kolonoms, tiekimo skyrius – naujai atvykusiems paklodes, o šeštadieniais – blokų prominentams rankšluosčius. Vakarais apie mūsų bloką bastėsi įvairūs mėgėjai pasiklausyti mūsų garsiakalbio, kuris duodavo muzikos ir žinių iš sargybų būste įtaisyto radijo aparato. Tai buvo vienintelis dalykas visoj stovykloj, todėl kai kam buvo patrauklu pro atvirus mūsų langus pasiklausyti pranešimų.
Žiūrovai ir stebėtojai galėjo matyti, kad garbės kaliniai, anaiptol, nesidžiaugia čia perkelti. Lysės mūsų palangėse stovėjo kaip stovėjusios: nei mes jų varpėm, nei stengėmės rudeninių gėlių pasisodinti, kaip tai kiti blokai buvo padarę. Ir tie prie langų prikabinti gėlėms loveliai buvo tušti, o pro langus nebuvo matyti ant stalų nei vieno vazono. Mūsų veidai slėpėsi už tų plonų lentinių sienų; mes nesikalbėjome su kitais, nes buvo dar vis uždrausta.
Į kelintą dieną atėjo prie mūsų bloko kapitonas Mayeris. Manėm, kad jam užteks iš tolo pasižiūrėti į mus. Apsukęs aplink langus, jis vis dėlto įėjo į vidų ir pulk. Narakui pasakė:
– Wo sind die Blumen? – Kur yra gėlės?
Kitą dieną Mayeris vėl pasimaišė.
– Noch keine Blumen?! (Dar nėra gėlių?!) – piktai pasakė. – Verlassen sie sich nicht auf die baldige Entlassung. (Nesitikėkite, kad greitai būsite paleisti!) – pasakė, supratęs, kad mes sąmoningai nesigražiname – nenorime šio barako laikyti savo namais.
– Jis mums neduos ramybės, kol nesiras gėlių! – tarėmės. Geriau jis tenesilanko!
Susimetėm cigarečių ir pasiuntėm porą žmonių pas sodininką Guzowskį. Ant mūsų stalų atsirado keletas vazonų su žydinčiomis rudeninėmis gėlėmis.
Sekančią dieną jis vėl atėjo. Niūriame jo veide pastebėjom pasitenkinimą. Vis dėlto pasitenkinimas!
Kad savo nuotaikų dėl nelauktos permainos nepamestume, ryžomės toliau tęsti savo akademinį darbą. Kitą priešpietį susėdome už dviejų ilgų stalų ir klausėmės paskaitos. Užsidarėme langus, kad niekas negirdėtų iš kiemo. Kalbėjome tylėliau, kad pro ploną sieną per daug nesidomėtų nei laikrodininkai, nei tiekimo skyriaus žmonės. Mūsų tema šį kartą buvo nekalta, tačiau pats studijų faktas galėjo atkreipti kokio šnipo dėmesį. […]
Gyvenimas ir toliau turėjo būti „normalus“, kaip ir senoje stovykloje 8E bloke. Perkėlimas buvo tik mažas intermezzo kalinio giesmėj “ (Stasys Yla, „Gėlės prie laisvės karsto“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 272–275).
9
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
b
Tauro gtv. 21–3
c
Wilna
Vilnius
d
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
Blokas XI
X (Close panel)Version a3: 1943-10-05: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Stutthof
Stutthof,
5 Oktober 1943
1
Exp. Prof. Dr. Balys Sruoga
Exp. Prof. dr. Balys Sruoga
Exp. Prof. dr. Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
Block XI
Blokas XI
4
Stutthof
Stutthof,
5 Oktober 1943
1943 [m.] spalio 5 [d.]
5
Vanduk, Rūpintojėli!
6
2–X habe ich 2 Deine Postkarten und 1–X ein
Spalio 2 d. gavau 2 Tavo atvirukus, o spalio 1 d.
7
Päckchen
siuntinį.
n
Note: Vanda Daugirdaitė-Sruogienė rugsėjo mėn. 17 d., 18 d., 24 d., spėtina, iš Viekšnių Baliui Sruogai išsiuntė tris siuntinius, kurių kiekvienas svėrė po 1 klg.: „27. Tirpyti lašiniai 1/4 klg., geri lašinukai, trupu[tu]kas kavos, cukraus 1/4 kl[g]., spinkos, dantinis muiliukas, 4 1/4 dėžutės papirosų, 4 svogūnai“; „28. 7 dėž[utės] papirosų, 1/2 [klg.] sūrio, gabaliukas lašinių, 100 gr. cukraus, trupu[tu]kas kavos, ligninas“; „29. Sausainukų 1/2 kl[g]., sviesto 1/4 [klg.], medaus 1/4, tabokos 1/4“ („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Iš Vandos Sruogienės archyvo“, in: LLTI BR, f. 53, b. 1370, nr. 16, l. 2r). Spėtina, kad Balys Sruoga šiame laiške mini vieną iš šių siuntinių.
gekriecht:
c
Critical note: gekrie[g]t ] vid ex err ch pro sec g
gekriecht:
gekriegt.
8
Vanduk, hörst
Vanduk, ar
du Du
c
Critical note: Du ] cor D pro min
Du
Tu girdi
mich?
mane?
n
Note: Tai pirmasis Balio Sruogos laiškas, rašytas rugsėjo 28 d. persikėlus į naują stovyklą – XI bloką. Šios stovyklos ypatumus, gyvenimo sąlygas ir atmosferą išsamiau aprašė Balio Sruogos bičiuliai:
„Naujasis mūsų blokas buvo pavadintas vienuoliktuoju. Jis tilpo kampiniame barake, kuriame dar buvo kantinė, stovyklos darbo biuras (Arbeitseinsatz), batų dirbtuvė, darbo įrankių sandėlis, laikrodininkas (jis taisė smogikų laikrodžius), elektrikai ir tiekimo kamera su Julijum. Nauja patalpa už seną buvo kiek ankštesnė, užtat priedo buvo didelė prausykla ir atskira išvietė.
Kitapus spygliuotos tvoros buvo matyti naujai statoma didelė mūrinė virtuvė ir maisto sandėliai, o iš kitos pusės – plikame plote svyravo trys lieknos pušys, už kurių toliau žaliavo miškas ir buvo girdėtis jūros ošimas“ (Antanas Gervydas, „Žinios iš vienuolikto bloko“, in: Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111–112). […]
Po didžiosios dezinfekcijos visi kaliniai buvo perkelti į naują stovyklą. Erdviuose barakuose kiekvienas gavo atskirą lovą, gavo muilo ir rankšluostį ir prausyklose galėjo pakankamai gerai nusiprausti. Visiems buvo griežtai įsakyta prižiūrėti, kad neatsirastų utėlių. […]
Visos stovyklos gyvenimo atmainos seniesiems kaliniams rodėsi tiesiog neįtikėtinos ir stovyklą jie dabar ėmė vadinti „kurortu“. […]
Tačiau tasai „kurorto“ gyvenimas nė dabar nebuvo džiuginantis. Vis klajojo tas pats besielis alkanas apiplyšęs numeris, sunkiai vilko savo sustingusias kojas, niekinamas ir mušamas amžinai svajojo apie duoną ir laisvę. O mirtis tykojo čia pat, nes niekas nežinojo, nei iš kur, nei kada ji ateis. O ji buvo tikresnė už laisvę ir tuščius žmonių troškimus, kurių niekas niekas čia nepaiso… (Idem, in: Ibid., p. 116–117);
„Tikrai jau buvo numatyta. Prieš keletą dienų tvarkė kertinį baraką, esantį prie vartų, į dievų miško pusę. Jis nebuvo kalinių gyvenamas; čia buvo prisiglaudę tik keletas įstaigų ir dirbtuvėlių. Viename gale viešpatavo mūsų Jonukas iš Kantinos: didelėse patalpose pasistatęs krautuvinį stalą, jis prekiavo morkomis, burokėliais, adatomis ir cigaretėmis. Už jo tame pačiame barako gale buvo įsitaisęs darbo biuras. Kitame barako gale po mažą kambarį turėjo laikrodininkai, elektromonteriai, batsiuviai, įrankių biuras ir tiekimo kamera.
Mums buvo skirtas antrasis galas – kas liko nuo elektromonterių, laikrodininkų ir kitų čia įsikūrusiųjų. Gyvenama erdvė turėjo 12 metrų pločio ir tiek pat ilgio. Ši patalpa buvo perdalyta pusiau į dieninį ir miegamąjį kambarį. Tiek turėjo užtekti 36 lietuviams – garbės kaliniams. […]
Garbės kalinių blokas buvo visiems prieš akis. Viena, jis buvo netoli vienintelių naujosios stovyklos vartų ir prie kantinos, kur žmonės dažnai maišėsi. Antra, pro jį dažnai ėjo esesmanai, nešini savo laikrodžiais pas laikrodininkus, kurie tik jiems dirbo. Įrankių tiekimo biuras kas rytas išdavinėjo kastuvus darbo kolonoms, tiekimo skyrius – naujai atvykusiems paklodes, o šeštadieniais – blokų prominentams rankšluosčius. Vakarais apie mūsų bloką bastėsi įvairūs mėgėjai pasiklausyti mūsų garsiakalbio, kuris duodavo muzikos ir žinių iš sargybų būste įtaisyto radijo aparato. Tai buvo vienintelis dalykas visoj stovykloj, todėl kai kam buvo patrauklu pro atvirus mūsų langus pasiklausyti pranešimų.
Žiūrovai ir stebėtojai galėjo matyti, kad garbės kaliniai, anaiptol, nesidžiaugia čia perkelti. Lysės mūsų palangėse stovėjo kaip stovėjusios: nei mes jų varpėm, nei stengėmės rudeninių gėlių pasisodinti, kaip tai kiti blokai buvo padarę. Ir tie prie langų prikabinti gėlėms loveliai buvo tušti, o pro langus nebuvo matyti ant stalų nei vieno vazono. Mūsų veidai slėpėsi už tų plonų lentinių sienų; mes nesikalbėjome su kitais, nes buvo dar vis uždrausta.
Į kelintą dieną atėjo prie mūsų bloko kapitonas Mayeris. Manėm, kad jam užteks iš tolo pasižiūrėti į mus. Apsukęs aplink langus, jis vis dėlto įėjo į vidų ir pulk. Narakui pasakė:
– Wo sind die Blumen? – Kur yra gėlės?
Kitą dieną Mayeris vėl pasimaišė.
– Noch keine Blumen?! (Dar nėra gėlių?!) – piktai pasakė. – Verlassen sie sich nicht auf die baldige Entlassung. (Nesitikėkite, kad greitai būsite paleisti!) – pasakė, supratęs, kad mes sąmoningai nesigražiname – nenorime šio barako laikyti savo namais.
– Jis mums neduos ramybės, kol nesiras gėlių! – tarėmės. Geriau jis tenesilanko!
Susimetėm cigarečių ir pasiuntėm porą žmonių pas sodininką Guzowskį. Ant mūsų stalų atsirado keletas vazonų su žydinčiomis rudeninėmis gėlėmis.
Sekančią dieną jis vėl atėjo. Niūriame jo veide pastebėjom pasitenkinimą. Vis dėlto pasitenkinimas!
Kad savo nuotaikų dėl nelauktos permainos nepamestume, ryžomės toliau tęsti savo akademinį darbą. Kitą priešpietį susėdome už dviejų ilgų stalų ir klausėmės paskaitos. Užsidarėme langus, kad niekas negirdėtų iš kiemo. Kalbėjome tylėliau, kad pro ploną sieną per daug nesidomėtų nei laikrodininkai, nei tiekimo skyriaus žmonės. Mūsų tema šį kartą buvo nekalta, tačiau pats studijų faktas galėjo atkreipti kokio šnipo dėmesį. […]
Gyvenimas ir toliau turėjo būti „normalus“, kaip ir senoje stovykloje 8E bloke. Perkėlimas buvo tik mažas intermezzo kalinio giesmėj “ (Stasys Yla, „Gėlės prie laisvės karsto“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 272–275).
9
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
b
Tauro gtv. 21–3
c
Wilna
Vilnius
d
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
Blokas XI
X (Close panel)Version a4: 1943-10-05: Vertimas
Facsimile Image Placeholder
Stutthof
Stutthof,
5 Oktober 1943
1
Exp. Prof. Dr. Balys Sruoga
Exp. Prof. dr. Balys Sruoga
Exp. Prof. dr. Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
Block XI
Blokas XI
4
Stutthof
Stutthof,
5 Oktober 1943
1943 [m.] spalio 5 [d.]
5
Vanduk, Rūpintojėli!
6
2–X habe ich 2 Deine Postkarten und 1–X ein
Spalio 2 d. gavau 2 Tavo atvirukus, o spalio 1 d.
7
Päckchen
siuntinį.
n
Note: Vanda Daugirdaitė-Sruogienė rugsėjo mėn. 17 d., 18 d., 24 d., spėtina, iš Viekšnių Baliui Sruogai išsiuntė tris siuntinius, kurių kiekvienas svėrė po 1 klg.: „27. Tirpyti lašiniai 1/4 klg., geri lašinukai, trupu[tu]kas kavos, cukraus 1/4 kl[g]., spinkos, dantinis muiliukas, 4 1/4 dėžutės papirosų, 4 svogūnai“; „28. 7 dėž[utės] papirosų, 1/2 [klg.] sūrio, gabaliukas lašinių, 100 gr. cukraus, trupu[tu]kas kavos, ligninas“; „29. Sausainukų 1/2 kl[g]., sviesto 1/4 [klg.], medaus 1/4, tabokos 1/4“ („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Iš Vandos Sruogienės archyvo“, in: LLTI BR, f. 53, b. 1370, nr. 16, l. 2r). Spėtina, kad Balys Sruoga šiame laiške mini vieną iš šių siuntinių.
gekriecht:
c
Critical note: gekrie[g]t ] vid ex err ch pro sec g
gekriecht:
gekriegt.
8
Vanduk, hörst
Vanduk, ar
du Du
c
Critical note: Du ] cor D pro min
Du
Tu girdi
mich?
mane?
n
Note: Tai pirmasis Balio Sruogos laiškas, rašytas rugsėjo 28 d. persikėlus į naują stovyklą – XI bloką. Šios stovyklos ypatumus, gyvenimo sąlygas ir atmosferą išsamiau aprašė Balio Sruogos bičiuliai:
„Naujasis mūsų blokas buvo pavadintas vienuoliktuoju. Jis tilpo kampiniame barake, kuriame dar buvo kantinė, stovyklos darbo biuras (Arbeitseinsatz), batų dirbtuvė, darbo įrankių sandėlis, laikrodininkas (jis taisė smogikų laikrodžius), elektrikai ir tiekimo kamera su Julijum. Nauja patalpa už seną buvo kiek ankštesnė, užtat priedo buvo didelė prausykla ir atskira išvietė.
Kitapus spygliuotos tvoros buvo matyti naujai statoma didelė mūrinė virtuvė ir maisto sandėliai, o iš kitos pusės – plikame plote svyravo trys lieknos pušys, už kurių toliau žaliavo miškas ir buvo girdėtis jūros ošimas“ (Antanas Gervydas, „Žinios iš vienuolikto bloko“, in: Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111–112). […]
Po didžiosios dezinfekcijos visi kaliniai buvo perkelti į naują stovyklą. Erdviuose barakuose kiekvienas gavo atskirą lovą, gavo muilo ir rankšluostį ir prausyklose galėjo pakankamai gerai nusiprausti. Visiems buvo griežtai įsakyta prižiūrėti, kad neatsirastų utėlių. […]
Visos stovyklos gyvenimo atmainos seniesiems kaliniams rodėsi tiesiog neįtikėtinos ir stovyklą jie dabar ėmė vadinti „kurortu“. […]
Tačiau tasai „kurorto“ gyvenimas nė dabar nebuvo džiuginantis. Vis klajojo tas pats besielis alkanas apiplyšęs numeris, sunkiai vilko savo sustingusias kojas, niekinamas ir mušamas amžinai svajojo apie duoną ir laisvę. O mirtis tykojo čia pat, nes niekas nežinojo, nei iš kur, nei kada ji ateis. O ji buvo tikresnė už laisvę ir tuščius žmonių troškimus, kurių niekas niekas čia nepaiso… (Idem, in: Ibid., p. 116–117);
„Tikrai jau buvo numatyta. Prieš keletą dienų tvarkė kertinį baraką, esantį prie vartų, į dievų miško pusę. Jis nebuvo kalinių gyvenamas; čia buvo prisiglaudę tik keletas įstaigų ir dirbtuvėlių. Viename gale viešpatavo mūsų Jonukas iš Kantinos: didelėse patalpose pasistatęs krautuvinį stalą, jis prekiavo morkomis, burokėliais, adatomis ir cigaretėmis. Už jo tame pačiame barako gale buvo įsitaisęs darbo biuras. Kitame barako gale po mažą kambarį turėjo laikrodininkai, elektromonteriai, batsiuviai, įrankių biuras ir tiekimo kamera.
Mums buvo skirtas antrasis galas – kas liko nuo elektromonterių, laikrodininkų ir kitų čia įsikūrusiųjų. Gyvenama erdvė turėjo 12 metrų pločio ir tiek pat ilgio. Ši patalpa buvo perdalyta pusiau į dieninį ir miegamąjį kambarį. Tiek turėjo užtekti 36 lietuviams – garbės kaliniams. […]
Garbės kalinių blokas buvo visiems prieš akis. Viena, jis buvo netoli vienintelių naujosios stovyklos vartų ir prie kantinos, kur žmonės dažnai maišėsi. Antra, pro jį dažnai ėjo esesmanai, nešini savo laikrodžiais pas laikrodininkus, kurie tik jiems dirbo. Įrankių tiekimo biuras kas rytas išdavinėjo kastuvus darbo kolonoms, tiekimo skyrius – naujai atvykusiems paklodes, o šeštadieniais – blokų prominentams rankšluosčius. Vakarais apie mūsų bloką bastėsi įvairūs mėgėjai pasiklausyti mūsų garsiakalbio, kuris duodavo muzikos ir žinių iš sargybų būste įtaisyto radijo aparato. Tai buvo vienintelis dalykas visoj stovykloj, todėl kai kam buvo patrauklu pro atvirus mūsų langus pasiklausyti pranešimų.
Žiūrovai ir stebėtojai galėjo matyti, kad garbės kaliniai, anaiptol, nesidžiaugia čia perkelti. Lysės mūsų palangėse stovėjo kaip stovėjusios: nei mes jų varpėm, nei stengėmės rudeninių gėlių pasisodinti, kaip tai kiti blokai buvo padarę. Ir tie prie langų prikabinti gėlėms loveliai buvo tušti, o pro langus nebuvo matyti ant stalų nei vieno vazono. Mūsų veidai slėpėsi už tų plonų lentinių sienų; mes nesikalbėjome su kitais, nes buvo dar vis uždrausta.
Į kelintą dieną atėjo prie mūsų bloko kapitonas Mayeris. Manėm, kad jam užteks iš tolo pasižiūrėti į mus. Apsukęs aplink langus, jis vis dėlto įėjo į vidų ir pulk. Narakui pasakė:
– Wo sind die Blumen? – Kur yra gėlės?
Kitą dieną Mayeris vėl pasimaišė.
– Noch keine Blumen?! (Dar nėra gėlių?!) – piktai pasakė. – Verlassen sie sich nicht auf die baldige Entlassung. (Nesitikėkite, kad greitai būsite paleisti!) – pasakė, supratęs, kad mes sąmoningai nesigražiname – nenorime šio barako laikyti savo namais.
– Jis mums neduos ramybės, kol nesiras gėlių! – tarėmės. Geriau jis tenesilanko!
Susimetėm cigarečių ir pasiuntėm porą žmonių pas sodininką Guzowskį. Ant mūsų stalų atsirado keletas vazonų su žydinčiomis rudeninėmis gėlėmis.
Sekančią dieną jis vėl atėjo. Niūriame jo veide pastebėjom pasitenkinimą. Vis dėlto pasitenkinimas!
Kad savo nuotaikų dėl nelauktos permainos nepamestume, ryžomės toliau tęsti savo akademinį darbą. Kitą priešpietį susėdome už dviejų ilgų stalų ir klausėmės paskaitos. Užsidarėme langus, kad niekas negirdėtų iš kiemo. Kalbėjome tylėliau, kad pro ploną sieną per daug nesidomėtų nei laikrodininkai, nei tiekimo skyriaus žmonės. Mūsų tema šį kartą buvo nekalta, tačiau pats studijų faktas galėjo atkreipti kokio šnipo dėmesį. […]
Gyvenimas ir toliau turėjo būti „normalus“, kaip ir senoje stovykloje 8E bloke. Perkėlimas buvo tik mažas intermezzo kalinio giesmėj “ (Stasys Yla, „Gėlės prie laisvės karsto“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 272–275).
9
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
b
Tauro gtv. 21–3
c
Wilna
Vilnius
d
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
Blokas XI
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
a4
Line number 7
Note: Vanda Daugirdaitė-Sruogienė rugsėjo mėn. 17 d., 18 d., 24 d., spėtina, iš Viekšnių Baliui Sruogai išsiuntė tris siuntinius, kurių kiekvienas svėrė po 1 klg.: „27. Tirpyti lašiniai 1/4 klg., geri lašinukai, trupu[tu]kas kavos, cukraus 1/4 kl[g]., spinkos, dantinis muiliukas, 4 1/4 dėžutės papirosų, 4 svogūnai“; „28. 7 dėž[utės] papirosų, 1/2 [klg.] sūrio, gabaliukas lašinių, 100 gr. cukraus, trupu[tu]kas kavos, ligninas“; „29. Sausainukų 1/2 kl[g]., sviesto 1/4 [klg.], medaus 1/4, tabokos 1/4“ („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Iš Vandos Sruogienės archyvo“, in: LLTI BR, f. 53, b. 1370, nr. 16, l. 2r). Spėtina, kad Balys Sruoga šiame laiške mini vieną iš šių siuntinių.
a1
Line number 7
Critical note: gekrie[g]t ] vid ex err ch pro sec g
a1
Line number 8
Critical note: Du ] cor D pro min
a4
Line number 8
Note: Tai pirmasis Balio Sruogos laiškas, rašytas rugsėjo 28 d. persikėlus į naują stovyklą – XI bloką. Šios stovyklos ypatumus, gyvenimo sąlygas ir atmosferą išsamiau aprašė Balio Sruogos bičiuliai:
„Naujasis mūsų blokas buvo pavadintas vienuoliktuoju. Jis tilpo kampiniame barake, kuriame dar buvo kantinė, stovyklos darbo biuras (Arbeitseinsatz), batų dirbtuvė, darbo įrankių sandėlis, laikrodininkas (jis taisė smogikų laikrodžius), elektrikai ir tiekimo kamera su Julijum. Nauja patalpa už seną buvo kiek ankštesnė, užtat priedo buvo didelė prausykla ir atskira išvietė.
Kitapus spygliuotos tvoros buvo matyti naujai statoma didelė mūrinė virtuvė ir maisto sandėliai, o iš kitos pusės – plikame plote svyravo trys lieknos pušys, už kurių toliau žaliavo miškas ir buvo girdėtis jūros ošimas“ (Antanas Gervydas, „Žinios iš vienuolikto bloko“, in: Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 111–112). […]
Po didžiosios dezinfekcijos visi kaliniai buvo perkelti į naują stovyklą. Erdviuose barakuose kiekvienas gavo atskirą lovą, gavo muilo ir rankšluostį ir prausyklose galėjo pakankamai gerai nusiprausti. Visiems buvo griežtai įsakyta prižiūrėti, kad neatsirastų utėlių. […]
Visos stovyklos gyvenimo atmainos seniesiems kaliniams rodėsi tiesiog neįtikėtinos ir stovyklą jie dabar ėmė vadinti „kurortu“. […]
Tačiau tasai „kurorto“ gyvenimas nė dabar nebuvo džiuginantis. Vis klajojo tas pats besielis alkanas apiplyšęs numeris, sunkiai vilko savo sustingusias kojas, niekinamas ir mušamas amžinai svajojo apie duoną ir laisvę. O mirtis tykojo čia pat, nes niekas nežinojo, nei iš kur, nei kada ji ateis. O ji buvo tikresnė už laisvę ir tuščius žmonių troškimus, kurių niekas niekas čia nepaiso… (Idem, in: Ibid., p. 116–117);
„Tikrai jau buvo numatyta. Prieš keletą dienų tvarkė kertinį baraką, esantį prie vartų, į dievų miško pusę. Jis nebuvo kalinių gyvenamas; čia buvo prisiglaudę tik keletas įstaigų ir dirbtuvėlių. Viename gale viešpatavo mūsų Jonukas iš Kantinos: didelėse patalpose pasistatęs krautuvinį stalą, jis prekiavo morkomis, burokėliais, adatomis ir cigaretėmis. Už jo tame pačiame barako gale buvo įsitaisęs darbo biuras. Kitame barako gale po mažą kambarį turėjo laikrodininkai, elektromonteriai, batsiuviai, įrankių biuras ir tiekimo kamera.
Mums buvo skirtas antrasis galas – kas liko nuo elektromonterių, laikrodininkų ir kitų čia įsikūrusiųjų. Gyvenama erdvė turėjo 12 metrų pločio ir tiek pat ilgio. Ši patalpa buvo perdalyta pusiau į dieninį ir miegamąjį kambarį. Tiek turėjo užtekti 36 lietuviams – garbės kaliniams. […]
Garbės kalinių blokas buvo visiems prieš akis. Viena, jis buvo netoli vienintelių naujosios stovyklos vartų ir prie kantinos, kur žmonės dažnai maišėsi. Antra, pro jį dažnai ėjo esesmanai, nešini savo laikrodžiais pas laikrodininkus, kurie tik jiems dirbo. Įrankių tiekimo biuras kas rytas išdavinėjo kastuvus darbo kolonoms, tiekimo skyrius – naujai atvykusiems paklodes, o šeštadieniais – blokų prominentams rankšluosčius. Vakarais apie mūsų bloką bastėsi įvairūs mėgėjai pasiklausyti mūsų garsiakalbio, kuris duodavo muzikos ir žinių iš sargybų būste įtaisyto radijo aparato. Tai buvo vienintelis dalykas visoj stovykloj, todėl kai kam buvo patrauklu pro atvirus mūsų langus pasiklausyti pranešimų.
Žiūrovai ir stebėtojai galėjo matyti, kad garbės kaliniai, anaiptol, nesidžiaugia čia perkelti. Lysės mūsų palangėse stovėjo kaip stovėjusios: nei mes jų varpėm, nei stengėmės rudeninių gėlių pasisodinti, kaip tai kiti blokai buvo padarę. Ir tie prie langų prikabinti gėlėms loveliai buvo tušti, o pro langus nebuvo matyti ant stalų nei vieno vazono. Mūsų veidai slėpėsi už tų plonų lentinių sienų; mes nesikalbėjome su kitais, nes buvo dar vis uždrausta.
Į kelintą dieną atėjo prie mūsų bloko kapitonas Mayeris. Manėm, kad jam užteks iš tolo pasižiūrėti į mus. Apsukęs aplink langus, jis vis dėlto įėjo į vidų ir pulk. Narakui pasakė:
– Wo sind die Blumen? – Kur yra gėlės?
Kitą dieną Mayeris vėl pasimaišė.
– Noch keine Blumen?! (Dar nėra gėlių?!) – piktai pasakė. – Verlassen sie sich nicht auf die baldige Entlassung. (Nesitikėkite, kad greitai būsite paleisti!) – pasakė, supratęs, kad mes sąmoningai nesigražiname – nenorime šio barako laikyti savo namais.
– Jis mums neduos ramybės, kol nesiras gėlių! – tarėmės. Geriau jis tenesilanko!
Susimetėm cigarečių ir pasiuntėm porą žmonių pas sodininką Guzowskį. Ant mūsų stalų atsirado keletas vazonų su žydinčiomis rudeninėmis gėlėmis.
Sekančią dieną jis vėl atėjo. Niūriame jo veide pastebėjom pasitenkinimą. Vis dėlto pasitenkinimas!
Kad savo nuotaikų dėl nelauktos permainos nepamestume, ryžomės toliau tęsti savo akademinį darbą. Kitą priešpietį susėdome už dviejų ilgų stalų ir klausėmės paskaitos. Užsidarėme langus, kad niekas negirdėtų iš kiemo. Kalbėjome tylėliau, kad pro ploną sieną per daug nesidomėtų nei laikrodininkai, nei tiekimo skyriaus žmonės. Mūsų tema šį kartą buvo nekalta, tačiau pats studijų faktas galėjo atkreipti kokio šnipo dėmesį. […]
Gyvenimas ir toliau turėjo būti „normalus“, kaip ir senoje stovykloje 8E bloke. Perkėlimas buvo tik mažas intermezzo kalinio giesmėj “ (Stasys Yla, „Gėlės prie laisvės karsto“, in: Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1947, p. 272–275).
a1
Line number 9
Critical note: Bal ] sign
a1
Line number 9
Physical note: [1r] //
a1
Line number d
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
a1
Line number d
Physical note: [2r] //
a1
Line number g
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1943_10_05_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1943_10_05_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1943_10_05_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1943_10_05_vs_2v.jpgX (Close panel)
image