Vandai Sruogienei, 1944-01-02

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1944-01-02

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 27. Laiškas. Rašyta 27,8 × 21,9 cm formato, gelstelėjusio, atplėšto pailgais langeliais popieriaus su vandenženkliu (santrumpa MLP, užrašas PAPIER A LETTRES / MIRKOW) lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota pieštuku kita ranka: „27“. 1v vokiškas Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1944-01-03. Data ir prierašas spaude ir už jo ribų kita ranka storu mėlynu pieštuku: „B“. Pašto cenzūros žymės (perbraukta išilgai mėlyna juosta). Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Aplankstyta. Be voko. Voką (nr. 26) žr. in: BLKMČ BS. Lietuviškas ir vokiškas gavimo adresas parkeriu (mėlynu rašalu): „Poniai / Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Vilnius / Tauro gtv. 21–3 / Litauen – Ostland“ [„Poniai / Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Vilnius / Tauro gtv. 21–3 / Lietuva – Ostlandas“]. Voko antroje pusėje – prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „Exp. [Expéditeur / Siuntėjas] Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI [Prof. dr. Balys Sruoga / Stovykla Stuttfoh / prie Danzigo / Blokas XI]“. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Vokiškas išsiuntimo pašto spaudas: [19]44-01-02. Vokas numeruotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „26.“ Voko antroje pusėje – Stutthofo lagerio spaudas. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 405, l. 1r, 2r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 405, l. 67–69 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 26, l. 28 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 405, l. 59–61 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 2, p. 130–131. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1944-01-02: Genetinis
  • Witness a2: 1944-01-02: Diplomatinis
  • Witness a3: 1944-01-02: Redaguotas
  • Witness a4: 1944-01-02: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Vilnių, 1944-01-02, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1944_01_02_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Stutthof, 2 Januar 1944
Stutthof, 1944 [m.] sausio 2 [d.]
1
Prof.
Dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
Block XI
Blokas XI
4
Stutthof,
2
Januar
1944
1944 [m.] sausio 2 [d.]
5
Vanduk, Rūpintojėle
miela!
miela!
n
Note: „Visi pirmieji kreipimaisi laiške rašyti lietuviškai“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Neįtikėtini kreipiniai į žmoną: „Mano brangi Vanduk“, „Geroji Vanduk“, „Mano Vanduk“… Kreipiniai lietuvių kalba: „Vandukėli mano mieliausis!“, „Vanduk, Rūpintojėle mano!“, „Vanduk, Gyvenimėli!“, „Vanduk, miela, mylima!“ – tokia gili yra trumpą laišką svetima kalba rašančiojo būsena, kad vardo mažybinės formos tarsi myluojamos tarimu, savuoju, prigimtiniu. Visa, ko negalima parašyti, žinant, kad bus cenzūruojama, parašoma kreipinyje“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125).
Heute kam Dein Brief
Šiandien atėjo Tavo
v.
c
Critical note: v. ] contr, v[on]
v.
12–XII;
12–XII,
gruodžio 12 d. laiškas, –
danke, –
ačiū, –
6
danke! Du kannst Dir nicht vorstellen, wie teuer ist mir jedes Wort aus der
ačiū! Tu negali įsivaizduoti, koks brangus man yra kiekvienas žodis iš
Lebendir lebendigen
c
Critical note: lebendigen ] cor l pro cap, cor gen pro vid r
lebendigen
gyvojo
Welt!
pasaulio!
n
Note: „Sruoga jautėsi ištremtas į mirusiųjų pasaulį“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125). Neatsitiktinai lagerio aplinka lietuvių rezistentų – garbės kalinių vaizduojama kaip „gyvojo pasaulio“ prieštara – „mirštančiųjų miest[as]“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 193): „Visa kita, – spygliuotos ir įelektrintos vielos, sargybų bokštai, išrikiuoti kas 150 metrų aplink stovyklą, draudimas naktimis vaikščioti po rajoną ir į kitus blokus, oficialios bausmės, nuolatinis alkis – nebebuvo kaliniui nauja. Gal tik naujai supiltas smėlis, vėjo pustomas tarp barakų, gatvėmis ir Himmlerio alėja, įsiskverbdamas į pačias patalpas, užžerdamas stalus, lovas… apniaukdavo kalinio dvasią. Nyki, duobėta ir kelmuota tuštuma buvo ir tarp stovyklos bei dievų miško (šis buvo iškirstas toli pajūrio linkui). Kalinio akys negalėjo iš arčiau pastebėti jokio gyvo gamtos kampelio“ (Idem, in: Ibid., p. 277–278). Dalis kalinių, gyvendami tokį „užsklęstą, nors kiek pagerėjusį gyvenimą“, (Idem, in: Ibid., p. 278)“, jautė dvasios alkį, vidinę tuštumą – juos valdė „[b]etikslybės sąmonė“ (Idem, in: Ibid., p. 317).
Mein Gott, –
Dieve mano, –
7
wie wenig meinen Briefen Du hast bekommen! Ich schreibe Dir am jeden Sonntag,
kiek mažai mano laiškų Tu gavai! Rašau Tau kiekvieną sekmadienį,
u.
c
Critical note: u. ] contr, u[nd]
u.
ir
Du
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
statt 5
vietoj 5
8
(fünf) Briefen nur Anfang u. Ende eines einzigen
(penkių) laiškų Tu gavai tik vieno vienintelio laiško
B.
c
Critical note: B. ] contr, B[riefen]
B.
laiško
bekommen! Das tut mir so
pradžią ir pabaigą. Labai
furchtbar
c
Critical note: furchtbar ] s l ins t
furchtbar
leid,
apgailestauju,
9
dass bin ich fast verrückt von der
kad esu beveik pamišęs iš
Verzweifellung!
c
Critical note: Verzweiflung ] vid ex err fell pro fl
Verzweifellung!
Verzweiflung!
nevilties!
Deine Gedanke mich zu besuchen ist nicht
Tavo mintis aplankyti mane yra
10
richtig: 1) wenn Du kommst, ich weiss nicht, ob wird Dir gestattet mich zu sehen, 2) wenn wird es
klaidinga: 1) jei Tu atvyksi, aš nežinau, ar Tau leis mane pamatyti, 2) jei leis,
11
gestattet, es wird dauern 10–15 Minuten beider Zeugen, – ich werde kein Wort finden, 3) Der Ab-
susitikimas truks 10–15 minučių, dalyvaujant liudininkams, – aš nerasiu nė žodžio, 3) atsis-
12
schied bei meinem Nerven Zustand wird zu schmerzlich – ich weiss nicht, was kann mit
veikinimas, esant tokiai mano nervų būklei, bus per daug skausmingas – nežinau,
13
mir passieren. Komme lieber nicht, – es lohnt nicht die Wunden zu berühren. In voriger
kas man. Geriau nevažiuok, – neverta liesti žaizdų. Praeitą
14
Woche bekam ich von Dir Päckchen: 1) a. 27–XII – 2 (längere
savaitę gavau nuo Tavęs šiuos siuntinėlius: 1) gruodžio 27 d. – 2 (ilgesnė
Einpackung –
c
Critical note: [Ver]packung ] vid ex err Ein pro Ver
Einpackung –
Verpackung –
dėžutė –
mit zu Hause gemach-
su namie paga-
15
ten Papirosen) u. 1 – 30–XII (mit Kuchen) –
mintais papirosais) ir 1 – gruodžio 30 d. (su pyragaičiu) –
Danke!
c
Critical note: [d]anke ] vid ex err D pro min
Danke!
danke!
ačiū!
n
Note: Lapkričio 27 d. Vanda Sruogienė Baliui Sruogai išsiuntė 1 [klg.] registruotą siuntinį, kuris „gautas“ („57. Sausainukai, papirosai iš Marcelės, marmelado apv[ali] dėžutė, truputis kavos“); gruodžio 2 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 1 1/2 [klg.] siuntinį („58. Duonos 1 klg., papirosų dėž[utė], cukraus gabal[inio] dėžutė, svogūnai“); gruodžio 3 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 2 [klg.] siuntinį, kuris buvo „gautas“ („59. Duonos 1 klg., sviesto 1/4 klg., žąsies pašteto 1/4 klg., marmelado maža apskr[ita] dėžutė, papirosų dėžutė nuo Bor[u]t[os], 150 gr. degtinės, truputis pyragaičių“); lapkričio 30 d. Kazimieras Daugirdas išsiuntė siuntinį, kuris nežinia, ar gautas (turinys nenurodytas) („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Balys Sruoga, „Biografija, 1943–1945, Stutthof“, in: BLKMČ BS).
Die Merkmale über vernünftigere Wendung
Ženklai dėl išmintingesnio mano likimo posūkio
16
meines Schicksals erwiesen sich als falsch: ich weiss nicht wer u. warum hat sie aus dem
pasirodė klaidingi: nežinau, kas ir kodėl išlaužė juos iš
17
Finger ausgesaugt.
piršto.
n
Note: Kūčioms ir Kalėdoms lietuvių garbės kalinius tuščiai žadėta paleisti iš lagerio: „Puošėme savo bloke ir mes eglutę. Tačiau puošėme ją nenoromis, nes buvo vėl pasklidę „tikrų“ žinių, kad Kalėdas jau švęsime tarp savųjų. Tos žinios mums buvo kaip girtuokliui svaigalai“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 124).
Stasys Yla sukūrė giesmę, kurios žodžiai liudijo viltį per Kalėdas sugrįžti į namus: „Varpai, giedokit giesmę rytmetinę, / Trimitai, gauskit – grįžtam į tėvynę“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 373). „Kunigas S. Yla kalėdinę giesmę rašė tada, kai sklido gandai, jog mus greit paleisią, bet dienoms slenkant tos laisvės viltys vis labiau blanksta“ (Idem, in: Ibid., p. 373–374).
Ich glaube nicht mehr an die Vernunft u. Gerechtigkeit. Ich bin immer
Aš nebetikiu protu ir teisingumu. Visuomet esu tarp
18
unter Leuten, aber spreche ich so wenig, dass scheint est, werde ich die
žmonių, bet taip mažai kalbu, kad atrodo, jog
d sprechkunst
c
Critical note: sprechkunst ] cor pro d
sprechkunst
vergessen.
užmiršiu kalbą.
19
Am
heiligen
c
Critical note: Heiligen ] vid ex err h pro min
heiligen
Heiligen
Kūčių
Abend war ich allein – doch solltest Du meine Stimme hören. Am
vakarą buvau vienas – juk turėjai mano balsą girdėti.
n
Note: Balys Sruoga kartu su savo bendraminčiais – „aitvarininkais“ Kūčių proga lageryje rengė kūrybinę programą, tačiau šventėje nedalyvavo – atsiribojo, mintimis buvo Lietuvoje kartu su šeima: „Sruoga bandė prisidėt prie pirmųjų Kūčių programos. Peržiūrėjo saviškių kūrinius, kai kur pataisė, tačiau pats prie Kūčių stalo nėjo. Visiems tai buvo nelauktas dalykas.
– Kodėl? Iš principinio nusistatymo ar dėl kokio įsižeidimo? – spėliojo draugai.
Siųsta pasiuntiniai, prašyta, bet jis gulėjo savo kertėje, lovoje, ir nėjo. Po paplotėlio laužymo, po religinio žodžio, valgio, kokį tada galėjome suorganizuoti, prasidėjo programa. Prie prakartėlės, mūsų Kantvilo darytos, paskaityta pora eilėraščių, vienas vaizdelis. Choras pagiedojo kalėdinių giesmių. Draugai džiaugėsi, kai kurie net ašarojo, nes visa tai perkėlė į namus, į tas Lietuvos šeimas, kuriose buvo jos švenčiamos.
Po iškilmių aitvarininkai aplankė savo vadovą. Jis skundėsi negaluojąs. Tačiau suprasti buvo sunku, kodėl jis vis dėlto išsiskyrė. Vėliau, kai paaiškėjo, kad jis vengia viešų ir bendrų mūsų iškilmių, kai kas ėmė galvot, gal jam, jautriam žmogui, visa tai per daug būtų priminę tėvynę, gal jis nebūtų atlaikęs savo ašarų, o tai rodyti prieš publiką būtų jam nepatogu. Geriau tegu niekas nemato ir nežino“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 255–256).
Naujųjų metų vakarą Balys Sruoga, nors daug ir su entuziazmu dirbo, rengdamas išskirtinę improvizacinę programą, taip pat laikėsi atokiai, buvo rimtas ir susikaupęs: „Programa turėjo būti įvairi ir linksma. Juk artinosi metai, kuriais tikėjomės sprendimo pasaulyje vykstantiems įvykiams. Tikėjomės asmeniškos laisvės sau ir Lietuvai. […]
Atėjo Naujųjų metų vakaras ir kartu – nusivylimas. Mūsų draugai, apsiėmę vaidinti, atsisakė. Vienas teliko, kuris visą programą ant savo pečių nešė. Jis ir kalbėjo, ir dainavo, o mes tik pritarti galėjome. B. Sruoga iš pradžių dar šypsojos, bet toliau tilo ir niaukėsi. Gal ir ne programa čia buvo kalta, gal ir ne tie smulkūs nesusipratimai tarp bloko gyventojų dieną prieš tai dėl duonos kąsnio, nesusipratimai, kurie čia pat buvo apdainuoti ir pašiepti. Tai turėjo būti kas kita. Balio Sruogos veidas surimtėjo, lūpos susičiaupė tylai, kad neprasivertų kelias dienas.
Kai laikrodis išmušė dvyliktą valandą ir spaudėme vieni kitiems rankas, linkėjimus ištarėme daugiau žvilgsniu ir širdim, ne žodžiais. Ir Balys Sruoga spaudė visiems ranką tylėdamas.
Tą naktį tik vienas Hitleris rėkė. Rėkė jis per garsiakalbius, kad sunaikins visus savo išorinius ir vidaus priešus.
Sekantį rytą Hitlerio žodžiai buvo pakartoti lazdų smūgiais į kalinių kūnus. Jau bepradedąs švelnėti režimas vėl sužvėrėjo“ (Henrikas Blazas, „Dryžuotas milžinas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 367–368).
„Sruoga, užsidaręs savo kiaute, meditavo, puoselėjo vidinę dvasinę rezistenciją. Kurį laiką buvo visiškas atsiskyrėlis. Tuo metu net bijojai jį užkalbint, nes spindinčiose akyse tartum matei gilų prašymą: „Neliesk manęs!“ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362)
Sylvesterabend
c
Critical note: Silvesterabend ] vid ex err y pro i
Sylvesterabend
Silvesterabend
Naujųjų metų vakarą
20
um.
um
12 – sass ich beim Fenster: es gab viele Sternen im Himmel u. war hörbar das Geräusch
apie 12 val. sėdėjau prie lango: danguje buvo daug žvaigždžių ir girdėjosi
21
des weiten stürmischen Meeres. Das war die Nacht! Da ist 1944 Jahr begonnen! Ja. Je mehr
tolimos audringos jūros ūžesys. Tai buvo naktis! Štai ir prasidėjo 1944 metai! Taip. Kuo aš daugiau
22
schweige ich, je tiefer gehe in mich selbst, je mehr denke an Euch! Ich fühle Dich, ich weiss
tyliu, tuo giliau grimztu į save, tuo daugiau galvoju apie Jus. Aš jaučiu Tave, aš žinau
23
alle Deine Sorgen u. Gedanken… Es ist ein solcher Pech in diesen Zeiten einen Dichter zu sein, –
Tavo rūpesčius ir mintis… Tokia nelaimė šiais laikais būti poetu, –
24
u. noch als Häftling im Lager zu sitzen! Vanduk, Vanduk! Ich glaube, Du sollst doch mei-
ir iki šiol, laikomam kaliniu, sėdėti lageryje! Vanduk, Vanduk! Aš tikiu, Tu juk turi girdėti ma-
25
ne Stimme
no
mi hören !
c
Critical note: hören ] cor pro mi
hören!
balsą!
Wenn kannst Du, schicke mir: 1) Tabak (vielleicht: alte – vom Jonas Vater),
Jei gali, atsiųsk man: 1) tabako (galbūt seno iš Jono tėvo),
26
2) Rauchpapier, 3) Deine Kaffeemischung, 4) Brille (kräftigere Einrahmung). Es wäre alles an-
2) rūkomojo popieriaus, 3) Tavo kavos mišinio, 4) akinius (stipresniais rėmeliais). Viskas būtų ki-
27
ders, wenn meine Nerven in besseren Zustand wären. Wenn das Haimatweh ein Krankheit
taip, jei mano nervai būtų geresnės būklės. Jei tėvynės ilgesys yra
28
ist, – habe ich sie in sehr schweren Form. Sie beeinflusst alle Gedanken u. Empfindungen.
liga, – sergu aš ja labai sunkia forma. Ji veikia visas mintis ir jausmus.
29
Na, ja – es
Na, taip – nėra
kein gibt
c
Critical note: gibt ] cor pro kein
gibt
kein Sinn über mich mehr
prasmės daugiau apie save
su
c
Critical note: [z]u ] vid ex err s pro z
su
zu
schreiben. Wird man mich nicht vergessen
rašyti. Ar manęs nepamirš
30
in der Heimat?
tėvynėje?
n
Note: Vincas Mykolaitis-Putinas apmąstė situaciją Lietuvoje praėjus metams po rašytojo suėmimo ir įkalinimo Štuthofo lageryje. Vincą Mykolaitį-Putiną jaudino ir neramino inteligentijos ir visuomenės neveiklumas, abejingumas dėl Vilniaus universiteto dėstytojų Balio Sruogos ir Vlado Jurgučio likimo:
Kovo 17 d., penktadienis
Šiandien sukanka metai, kai uždarytas Universitetas, suimti ir išvežti Sruoga, Jurgutis, Mackonis ir kiti, iš kurių keliolikos žmonių jau nebėra gyvų. Kokia prasmė tų visų represijų, ir šiandien neaišku. Ar tie žmonės išvežti į koncentracijos stovyklą Stutthofe, ar būtų buvę neišvežti, Lietuvos gyvenimas nė per plauką nebūtų pakitėjęs. O jei nebūtų buvę išvežti, visuomenėj būtų buvę mažiau kartumo, o išvežtiesiems, jų šeimoms ir artimiesiems mažiau beprasmiškos kančios. Kai aš pamąstau apie Sruogą, mano širdį suspaudžia priekaištingas nerimastis. Kodėl mes nieko dėl jo nedarome! Tiesa, Rašytojų draugijos nebėr. Bet yra gi rašytojai, leidėjai, skaitytojai – yra lietuvių visuomenė. Visi tyli, kai koncentracijos lagery ardo sveikatą ir trumpina gyvenimą vienas iš stipriausių rašytojų ir originaliausių mūsų žmonių. Pirmoj eilėj kokį nors demaršą turėjo padaryti rektorius ar Senatas universiteto vardu gal su visos profesūros parašais. Juk išvežti du jo nariai: Sruoga ir Jurgutis. Gal tie demaršai ir neturėtų pasėkų, bet vis dėlto šį tą reikštų, o patiems išvežtiesiems būtų bent moralė paguoda, kad jie nėra pamiršti. Lig šiol nenuilstamą energiją rodo ponia Sr-nė, išvaikščiojusi visas instancijas ir vis dar tebevaikščiojanti, tebeklabinanti. Keista tai, kad išvežtieji laikomi amnestuotais, o vis dėlto nepaleidžiami. Daug jau terminų praėjo, kada jie turėjo būti paleisti. Gera bent tai, kad jų režimas, sako, ten nėra sunkus ir kad gali gauti maisto siuntinius“ (Vincas Mykolaitis-Putinas, Dienoraštis 1938–1945, sudarė Virgilija Stonytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, p. 315–316).
Is Ich
c
Critical note: Ich ] cor ch pro s
Ich
weiss jetzt, wass ist das traurig zu sein. Genug. Küsse u.
Dabar žinau, ką reiškia liūdėti. Gana. Pabučiuok ir
segne
p
Physical note: [1r] //
segne
palaimink

Facsimile Image Placeholder

31
unsere Dalia: wenigstens, sie hat bessere
mūsų Dalią: nors ji tegu patiria geresnių
erlebnisse.
c
Critical note: [E]rlebnisse ] vid ex err e pro cap
erlebnisse.
Erlebnisse.
išgyvenimų.
Vanduk, hörst Du mich?
Vanduk, ar Tu girdi mane?
32
El Ech ! –
c
Critical note: Ech ] cor ch pro vid l
Ech! –
Ech! –
Küsse
Bučiuoju
dich Dich
c
Critical note: Dich ] cor D pro min
Dich
Tave
am herzlichsten!
kuo nuoširdžiausiai!
33
Dein Bal
c
Critical note: Dein Bal ] sign
Dein Bal
Tavo Bal
34
P. S. Dein Brief mit offiziellen Dokumenten kam zu mir noch nicht.
P. S. Tavo laiškas su oficialiais dokumentais dar neatėjo.
35
Bl
c
Critical note: Bl ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bl
Bl

Facsimile Image Placeholder

a
Poniai
b
Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
c
Vilnius
Vilnius
d
Tauro gtv. 21–3
e
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas

Facsimile Image Placeholder

f
Exp.
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
g
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
h
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
Blokas XI

Facsimile Image Placeholder

Stutthof, 2 Januar 1944
Stutthof, 1944 [m.] sausio 2 [d.]
1
Prof.
Dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
Block XI
Blokas XI
4
Stutthof,
2
Januar
1944
1944 [m.] sausio 2 [d.]
5
Vanduk, Rūpintojėle
miela!
miela!
n
Note: „Visi pirmieji kreipimaisi laiške rašyti lietuviškai“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Neįtikėtini kreipiniai į žmoną: „Mano brangi Vanduk“, „Geroji Vanduk“, „Mano Vanduk“… Kreipiniai lietuvių kalba: „Vandukėli mano mieliausis!“, „Vanduk, Rūpintojėle mano!“, „Vanduk, Gyvenimėli!“, „Vanduk, miela, mylima!“ – tokia gili yra trumpą laišką svetima kalba rašančiojo būsena, kad vardo mažybinės formos tarsi myluojamos tarimu, savuoju, prigimtiniu. Visa, ko negalima parašyti, žinant, kad bus cenzūruojama, parašoma kreipinyje“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125).
Heute kam Dein Brief
Šiandien atėjo Tavo
v.
c
Critical note: v. ] contr, v[on]
v.
12–XII;
12–XII,
gruodžio 12 d. laiškas, –
danke, –
ačiū, –
6
danke! Du kannst Dir nicht vorstellen, wie teuer ist mir jedes Wort aus der
ačiū! Tu negali įsivaizduoti, koks brangus man yra kiekvienas žodis iš
Lebendir lebendigen
c
Critical note: lebendigen ] cor l pro cap, cor gen pro vid r
lebendigen
gyvojo
Welt!
pasaulio!
n
Note: „Sruoga jautėsi ištremtas į mirusiųjų pasaulį“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125). Neatsitiktinai lagerio aplinka lietuvių rezistentų – garbės kalinių vaizduojama kaip „gyvojo pasaulio“ prieštara – „mirštančiųjų miest[as]“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 193): „Visa kita, – spygliuotos ir įelektrintos vielos, sargybų bokštai, išrikiuoti kas 150 metrų aplink stovyklą, draudimas naktimis vaikščioti po rajoną ir į kitus blokus, oficialios bausmės, nuolatinis alkis – nebebuvo kaliniui nauja. Gal tik naujai supiltas smėlis, vėjo pustomas tarp barakų, gatvėmis ir Himmlerio alėja, įsiskverbdamas į pačias patalpas, užžerdamas stalus, lovas… apniaukdavo kalinio dvasią. Nyki, duobėta ir kelmuota tuštuma buvo ir tarp stovyklos bei dievų miško (šis buvo iškirstas toli pajūrio linkui). Kalinio akys negalėjo iš arčiau pastebėti jokio gyvo gamtos kampelio“ (Idem, in: Ibid., p. 277–278). Dalis kalinių, gyvendami tokį „užsklęstą, nors kiek pagerėjusį gyvenimą“, (Idem, in: Ibid., p. 278)“, jautė dvasios alkį, vidinę tuštumą – juos valdė „[b]etikslybės sąmonė“ (Idem, in: Ibid., p. 317).
Mein Gott, –
Dieve mano, –
7
wie wenig meinen Briefen Du hast bekommen! Ich schreibe Dir am jeden Sonntag,
kiek mažai mano laiškų Tu gavai! Rašau Tau kiekvieną sekmadienį,
u.
c
Critical note: u. ] contr, u[nd]
u.
ir
Du
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
statt 5
vietoj 5
8
(fünf) Briefen nur Anfang u. Ende eines einzigen
(penkių) laiškų Tu gavai tik vieno vienintelio laiško
B.
c
Critical note: B. ] contr, B[riefen]
B.
laiško
bekommen! Das tut mir so
pradžią ir pabaigą. Labai
furchtbar
c
Critical note: furchtbar ] s l ins t
furchtbar
leid,
apgailestauju,
9
dass bin ich fast verrückt von der
kad esu beveik pamišęs iš
Verzweifellung!
c
Critical note: Verzweiflung ] vid ex err fell pro fl
Verzweifellung!
Verzweiflung!
nevilties!
Deine Gedanke mich zu besuchen ist nicht
Tavo mintis aplankyti mane yra
10
richtig: 1) wenn Du kommst, ich weiss nicht, ob wird Dir gestattet mich zu sehen, 2) wenn wird es
klaidinga: 1) jei Tu atvyksi, aš nežinau, ar Tau leis mane pamatyti, 2) jei leis,
11
gestattet, es wird dauern 10–15 Minuten beider Zeugen, – ich werde kein Wort finden, 3) Der Ab-
susitikimas truks 10–15 minučių, dalyvaujant liudininkams, – aš nerasiu nė žodžio, 3) atsis-
12
schied bei meinem Nerven Zustand wird zu schmerzlich – ich weiss nicht, was kann mit
veikinimas, esant tokiai mano nervų būklei, bus per daug skausmingas – nežinau,
13
mir passieren. Komme lieber nicht, – es lohnt nicht die Wunden zu berühren. In voriger
kas man. Geriau nevažiuok, – neverta liesti žaizdų. Praeitą
14
Woche bekam ich von Dir Päckchen: 1) a. 27–XII – 2 (längere
savaitę gavau nuo Tavęs šiuos siuntinėlius: 1) gruodžio 27 d. – 2 (ilgesnė
Einpackung –
c
Critical note: [Ver]packung ] vid ex err Ein pro Ver
Einpackung –
Verpackung –
dėžutė –
mit zu Hause gemach-
su namie paga-
15
ten Papirosen) u. 1 – 30–XII (mit Kuchen) –
mintais papirosais) ir 1 – gruodžio 30 d. (su pyragaičiu) –
Danke!
c
Critical note: [d]anke ] vid ex err D pro min
Danke!
danke!
ačiū!
n
Note: Lapkričio 27 d. Vanda Sruogienė Baliui Sruogai išsiuntė 1 [klg.] registruotą siuntinį, kuris „gautas“ („57. Sausainukai, papirosai iš Marcelės, marmelado apv[ali] dėžutė, truputis kavos“); gruodžio 2 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 1 1/2 [klg.] siuntinį („58. Duonos 1 klg., papirosų dėž[utė], cukraus gabal[inio] dėžutė, svogūnai“); gruodžio 3 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 2 [klg.] siuntinį, kuris buvo „gautas“ („59. Duonos 1 klg., sviesto 1/4 klg., žąsies pašteto 1/4 klg., marmelado maža apskr[ita] dėžutė, papirosų dėžutė nuo Bor[u]t[os], 150 gr. degtinės, truputis pyragaičių“); lapkričio 30 d. Kazimieras Daugirdas išsiuntė siuntinį, kuris nežinia, ar gautas (turinys nenurodytas) („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Balys Sruoga, „Biografija, 1943–1945, Stutthof“, in: BLKMČ BS).
Die Merkmale über vernünftigere Wendung
Ženklai dėl išmintingesnio mano likimo posūkio
16
meines Schicksals erwiesen sich als falsch: ich weiss nicht wer u. warum hat sie aus dem
pasirodė klaidingi: nežinau, kas ir kodėl išlaužė juos iš
17
Finger ausgesaugt.
piršto.
n
Note: Kūčioms ir Kalėdoms lietuvių garbės kalinius tuščiai žadėta paleisti iš lagerio: „Puošėme savo bloke ir mes eglutę. Tačiau puošėme ją nenoromis, nes buvo vėl pasklidę „tikrų“ žinių, kad Kalėdas jau švęsime tarp savųjų. Tos žinios mums buvo kaip girtuokliui svaigalai“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 124).
Stasys Yla sukūrė giesmę, kurios žodžiai liudijo viltį per Kalėdas sugrįžti į namus: „Varpai, giedokit giesmę rytmetinę, / Trimitai, gauskit – grįžtam į tėvynę“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 373). „Kunigas S. Yla kalėdinę giesmę rašė tada, kai sklido gandai, jog mus greit paleisią, bet dienoms slenkant tos laisvės viltys vis labiau blanksta“ (Idem, in: Ibid., p. 373–374).
Ich glaube nicht mehr an die Vernunft u. Gerechtigkeit. Ich bin immer
Aš nebetikiu protu ir teisingumu. Visuomet esu tarp
18
unter Leuten, aber spreche ich so wenig, dass scheint est, werde ich die
žmonių, bet taip mažai kalbu, kad atrodo, jog
d sprechkunst
c
Critical note: sprechkunst ] cor pro d
sprechkunst
vergessen.
užmiršiu kalbą.
19
Am
heiligen
c
Critical note: Heiligen ] vid ex err h pro min
heiligen
Heiligen
Kūčių
Abend war ich allein – doch solltest Du meine Stimme hören. Am
vakarą buvau vienas – juk turėjai mano balsą girdėti.
n
Note: Balys Sruoga kartu su savo bendraminčiais – „aitvarininkais“ Kūčių proga lageryje rengė kūrybinę programą, tačiau šventėje nedalyvavo – atsiribojo, mintimis buvo Lietuvoje kartu su šeima: „Sruoga bandė prisidėt prie pirmųjų Kūčių programos. Peržiūrėjo saviškių kūrinius, kai kur pataisė, tačiau pats prie Kūčių stalo nėjo. Visiems tai buvo nelauktas dalykas.
– Kodėl? Iš principinio nusistatymo ar dėl kokio įsižeidimo? – spėliojo draugai.
Siųsta pasiuntiniai, prašyta, bet jis gulėjo savo kertėje, lovoje, ir nėjo. Po paplotėlio laužymo, po religinio žodžio, valgio, kokį tada galėjome suorganizuoti, prasidėjo programa. Prie prakartėlės, mūsų Kantvilo darytos, paskaityta pora eilėraščių, vienas vaizdelis. Choras pagiedojo kalėdinių giesmių. Draugai džiaugėsi, kai kurie net ašarojo, nes visa tai perkėlė į namus, į tas Lietuvos šeimas, kuriose buvo jos švenčiamos.
Po iškilmių aitvarininkai aplankė savo vadovą. Jis skundėsi negaluojąs. Tačiau suprasti buvo sunku, kodėl jis vis dėlto išsiskyrė. Vėliau, kai paaiškėjo, kad jis vengia viešų ir bendrų mūsų iškilmių, kai kas ėmė galvot, gal jam, jautriam žmogui, visa tai per daug būtų priminę tėvynę, gal jis nebūtų atlaikęs savo ašarų, o tai rodyti prieš publiką būtų jam nepatogu. Geriau tegu niekas nemato ir nežino“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 255–256).
Naujųjų metų vakarą Balys Sruoga, nors daug ir su entuziazmu dirbo, rengdamas išskirtinę improvizacinę programą, taip pat laikėsi atokiai, buvo rimtas ir susikaupęs: „Programa turėjo būti įvairi ir linksma. Juk artinosi metai, kuriais tikėjomės sprendimo pasaulyje vykstantiems įvykiams. Tikėjomės asmeniškos laisvės sau ir Lietuvai. […]
Atėjo Naujųjų metų vakaras ir kartu – nusivylimas. Mūsų draugai, apsiėmę vaidinti, atsisakė. Vienas teliko, kuris visą programą ant savo pečių nešė. Jis ir kalbėjo, ir dainavo, o mes tik pritarti galėjome. B. Sruoga iš pradžių dar šypsojos, bet toliau tilo ir niaukėsi. Gal ir ne programa čia buvo kalta, gal ir ne tie smulkūs nesusipratimai tarp bloko gyventojų dieną prieš tai dėl duonos kąsnio, nesusipratimai, kurie čia pat buvo apdainuoti ir pašiepti. Tai turėjo būti kas kita. Balio Sruogos veidas surimtėjo, lūpos susičiaupė tylai, kad neprasivertų kelias dienas.
Kai laikrodis išmušė dvyliktą valandą ir spaudėme vieni kitiems rankas, linkėjimus ištarėme daugiau žvilgsniu ir širdim, ne žodžiais. Ir Balys Sruoga spaudė visiems ranką tylėdamas.
Tą naktį tik vienas Hitleris rėkė. Rėkė jis per garsiakalbius, kad sunaikins visus savo išorinius ir vidaus priešus.
Sekantį rytą Hitlerio žodžiai buvo pakartoti lazdų smūgiais į kalinių kūnus. Jau bepradedąs švelnėti režimas vėl sužvėrėjo“ (Henrikas Blazas, „Dryžuotas milžinas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 367–368).
„Sruoga, užsidaręs savo kiaute, meditavo, puoselėjo vidinę dvasinę rezistenciją. Kurį laiką buvo visiškas atsiskyrėlis. Tuo metu net bijojai jį užkalbint, nes spindinčiose akyse tartum matei gilų prašymą: „Neliesk manęs!“ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362)
Sylvesterabend
c
Critical note: Silvesterabend ] vid ex err y pro i
Sylvesterabend
Silvesterabend
Naujųjų metų vakarą
20
um.
um
12 – sass ich beim Fenster: es gab viele Sternen im Himmel u. war hörbar das Geräusch
apie 12 val. sėdėjau prie lango: danguje buvo daug žvaigždžių ir girdėjosi
21
des weiten stürmischen Meeres. Das war die Nacht! Da ist 1944 Jahr begonnen! Ja. Je mehr
tolimos audringos jūros ūžesys. Tai buvo naktis! Štai ir prasidėjo 1944 metai! Taip. Kuo aš daugiau
22
schweige ich, je tiefer gehe in mich selbst, je mehr denke an Euch! Ich fühle Dich, ich weiss
tyliu, tuo giliau grimztu į save, tuo daugiau galvoju apie Jus. Aš jaučiu Tave, aš žinau
23
alle Deine Sorgen u. Gedanken… Es ist ein solcher Pech in diesen Zeiten einen Dichter zu sein, –
Tavo rūpesčius ir mintis… Tokia nelaimė šiais laikais būti poetu, –
24
u. noch als Häftling im Lager zu sitzen! Vanduk, Vanduk! Ich glaube, Du sollst doch mei-
ir iki šiol, laikomam kaliniu, sėdėti lageryje! Vanduk, Vanduk! Aš tikiu, Tu juk turi girdėti ma-
25
ne Stimme
no
mi hören !
c
Critical note: hören ] cor pro mi
hören!
balsą!
Wenn kannst Du, schicke mir: 1) Tabak (vielleicht: alte – vom Jonas Vater),
Jei gali, atsiųsk man: 1) tabako (galbūt seno iš Jono tėvo),
26
2) Rauchpapier, 3) Deine Kaffeemischung, 4) Brille (kräftigere Einrahmung). Es wäre alles an-
2) rūkomojo popieriaus, 3) Tavo kavos mišinio, 4) akinius (stipresniais rėmeliais). Viskas būtų ki-
27
ders, wenn meine Nerven in besseren Zustand wären. Wenn das Haimatweh ein Krankheit
taip, jei mano nervai būtų geresnės būklės. Jei tėvynės ilgesys yra
28
ist, – habe ich sie in sehr schweren Form. Sie beeinflusst alle Gedanken u. Empfindungen.
liga, – sergu aš ja labai sunkia forma. Ji veikia visas mintis ir jausmus.
29
Na, ja – es
Na, taip – nėra
kein gibt
c
Critical note: gibt ] cor pro kein
gibt
kein Sinn über mich mehr
prasmės daugiau apie save
su
c
Critical note: [z]u ] vid ex err s pro z
su
zu
schreiben. Wird man mich nicht vergessen
rašyti. Ar manęs nepamirš
30
in der Heimat?
tėvynėje?
n
Note: Vincas Mykolaitis-Putinas apmąstė situaciją Lietuvoje praėjus metams po rašytojo suėmimo ir įkalinimo Štuthofo lageryje. Vincą Mykolaitį-Putiną jaudino ir neramino inteligentijos ir visuomenės neveiklumas, abejingumas dėl Vilniaus universiteto dėstytojų Balio Sruogos ir Vlado Jurgučio likimo:
Kovo 17 d., penktadienis
Šiandien sukanka metai, kai uždarytas Universitetas, suimti ir išvežti Sruoga, Jurgutis, Mackonis ir kiti, iš kurių keliolikos žmonių jau nebėra gyvų. Kokia prasmė tų visų represijų, ir šiandien neaišku. Ar tie žmonės išvežti į koncentracijos stovyklą Stutthofe, ar būtų buvę neišvežti, Lietuvos gyvenimas nė per plauką nebūtų pakitėjęs. O jei nebūtų buvę išvežti, visuomenėj būtų buvę mažiau kartumo, o išvežtiesiems, jų šeimoms ir artimiesiems mažiau beprasmiškos kančios. Kai aš pamąstau apie Sruogą, mano širdį suspaudžia priekaištingas nerimastis. Kodėl mes nieko dėl jo nedarome! Tiesa, Rašytojų draugijos nebėr. Bet yra gi rašytojai, leidėjai, skaitytojai – yra lietuvių visuomenė. Visi tyli, kai koncentracijos lagery ardo sveikatą ir trumpina gyvenimą vienas iš stipriausių rašytojų ir originaliausių mūsų žmonių. Pirmoj eilėj kokį nors demaršą turėjo padaryti rektorius ar Senatas universiteto vardu gal su visos profesūros parašais. Juk išvežti du jo nariai: Sruoga ir Jurgutis. Gal tie demaršai ir neturėtų pasėkų, bet vis dėlto šį tą reikštų, o patiems išvežtiesiems būtų bent moralė paguoda, kad jie nėra pamiršti. Lig šiol nenuilstamą energiją rodo ponia Sr-nė, išvaikščiojusi visas instancijas ir vis dar tebevaikščiojanti, tebeklabinanti. Keista tai, kad išvežtieji laikomi amnestuotais, o vis dėlto nepaleidžiami. Daug jau terminų praėjo, kada jie turėjo būti paleisti. Gera bent tai, kad jų režimas, sako, ten nėra sunkus ir kad gali gauti maisto siuntinius“ (Vincas Mykolaitis-Putinas, Dienoraštis 1938–1945, sudarė Virgilija Stonytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, p. 315–316).
Is Ich
c
Critical note: Ich ] cor ch pro s
Ich
weiss jetzt, wass ist das traurig zu sein. Genug. Küsse u.
Dabar žinau, ką reiškia liūdėti. Gana. Pabučiuok ir
segne
p
Physical note: [1r] //
segne
palaimink

Facsimile Image Placeholder

31
unsere Dalia: wenigstens, sie hat bessere
mūsų Dalią: nors ji tegu patiria geresnių
erlebnisse.
c
Critical note: [E]rlebnisse ] vid ex err e pro cap
erlebnisse.
Erlebnisse.
išgyvenimų.
Vanduk, hörst Du mich?
Vanduk, ar Tu girdi mane?
32
El Ech ! –
c
Critical note: Ech ] cor ch pro vid l
Ech! –
Ech! –
Küsse
Bučiuoju
dich Dich
c
Critical note: Dich ] cor D pro min
Dich
Tave
am herzlichsten!
kuo nuoširdžiausiai!
33
Dein Bal
c
Critical note: Dein Bal ] sign
Dein Bal
Tavo Bal
34
P. S. Dein Brief mit offiziellen Dokumenten kam zu mir noch nicht.
P. S. Tavo laiškas su oficialiais dokumentais dar neatėjo.
35
Bl
c
Critical note: Bl ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bl
Bl

Facsimile Image Placeholder

a
Poniai
b
Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
c
Vilnius
Vilnius
d
Tauro gtv. 21–3
e
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas

Facsimile Image Placeholder

f
Exp.
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
g
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
h
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
Blokas XI

Facsimile Image Placeholder

Stutthof, 2 Januar 1944
Stutthof, 1944 [m.] sausio 2 [d.]
1
Prof.
Dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
Block XI
Blokas XI
4
Stutthof,
2
Januar
1944
1944 [m.] sausio 2 [d.]
5
Vanduk, Rūpintojėle
miela!
miela!
n
Note: „Visi pirmieji kreipimaisi laiške rašyti lietuviškai“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Neįtikėtini kreipiniai į žmoną: „Mano brangi Vanduk“, „Geroji Vanduk“, „Mano Vanduk“… Kreipiniai lietuvių kalba: „Vandukėli mano mieliausis!“, „Vanduk, Rūpintojėle mano!“, „Vanduk, Gyvenimėli!“, „Vanduk, miela, mylima!“ – tokia gili yra trumpą laišką svetima kalba rašančiojo būsena, kad vardo mažybinės formos tarsi myluojamos tarimu, savuoju, prigimtiniu. Visa, ko negalima parašyti, žinant, kad bus cenzūruojama, parašoma kreipinyje“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125).
Heute kam Dein Brief
Šiandien atėjo Tavo
v.
c
Critical note: v. ] contr, v[on]
v.
12–XII;
12–XII,
gruodžio 12 d. laiškas, –
danke, –
ačiū, –
6
danke! Du kannst Dir nicht vorstellen, wie teuer ist mir jedes Wort aus der
ačiū! Tu negali įsivaizduoti, koks brangus man yra kiekvienas žodis iš
Lebendir lebendigen
c
Critical note: lebendigen ] cor l pro cap, cor gen pro vid r
lebendigen
gyvojo
Welt!
pasaulio!
n
Note: „Sruoga jautėsi ištremtas į mirusiųjų pasaulį“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125). Neatsitiktinai lagerio aplinka lietuvių rezistentų – garbės kalinių vaizduojama kaip „gyvojo pasaulio“ prieštara – „mirštančiųjų miest[as]“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 193): „Visa kita, – spygliuotos ir įelektrintos vielos, sargybų bokštai, išrikiuoti kas 150 metrų aplink stovyklą, draudimas naktimis vaikščioti po rajoną ir į kitus blokus, oficialios bausmės, nuolatinis alkis – nebebuvo kaliniui nauja. Gal tik naujai supiltas smėlis, vėjo pustomas tarp barakų, gatvėmis ir Himmlerio alėja, įsiskverbdamas į pačias patalpas, užžerdamas stalus, lovas… apniaukdavo kalinio dvasią. Nyki, duobėta ir kelmuota tuštuma buvo ir tarp stovyklos bei dievų miško (šis buvo iškirstas toli pajūrio linkui). Kalinio akys negalėjo iš arčiau pastebėti jokio gyvo gamtos kampelio“ (Idem, in: Ibid., p. 277–278). Dalis kalinių, gyvendami tokį „užsklęstą, nors kiek pagerėjusį gyvenimą“, (Idem, in: Ibid., p. 278)“, jautė dvasios alkį, vidinę tuštumą – juos valdė „[b]etikslybės sąmonė“ (Idem, in: Ibid., p. 317).
Mein Gott, –
Dieve mano, –
7
wie wenig meinen Briefen Du hast bekommen! Ich schreibe Dir am jeden Sonntag,
kiek mažai mano laiškų Tu gavai! Rašau Tau kiekvieną sekmadienį,
u.
c
Critical note: u. ] contr, u[nd]
u.
ir
Du
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
statt 5
vietoj 5
8
(fünf) Briefen nur Anfang u. Ende eines einzigen
(penkių) laiškų Tu gavai tik vieno vienintelio laiško
B.
c
Critical note: B. ] contr, B[riefen]
B.
laiško
bekommen! Das tut mir so
pradžią ir pabaigą. Labai
furchtbar
c
Critical note: furchtbar ] s l ins t
furchtbar
leid,
apgailestauju,
9
dass bin ich fast verrückt von der
kad esu beveik pamišęs iš
Verzweifellung!
c
Critical note: Verzweiflung ] vid ex err fell pro fl
Verzweifellung!
Verzweiflung!
nevilties!
Deine Gedanke mich zu besuchen ist nicht
Tavo mintis aplankyti mane yra
10
richtig: 1) wenn Du kommst, ich weiss nicht, ob wird Dir gestattet mich zu sehen, 2) wenn wird es
klaidinga: 1) jei Tu atvyksi, aš nežinau, ar Tau leis mane pamatyti, 2) jei leis,
11
gestattet, es wird dauern 10–15 Minuten beider Zeugen, – ich werde kein Wort finden, 3) Der Ab-
susitikimas truks 10–15 minučių, dalyvaujant liudininkams, – aš nerasiu nė žodžio, 3) atsis-
12
schied bei meinem Nerven Zustand wird zu schmerzlich – ich weiss nicht, was kann mit
veikinimas, esant tokiai mano nervų būklei, bus per daug skausmingas – nežinau,
13
mir passieren. Komme lieber nicht, – es lohnt nicht die Wunden zu berühren. In voriger
kas man. Geriau nevažiuok, – neverta liesti žaizdų. Praeitą
14
Woche bekam ich von Dir Päckchen: 1) a. 27–XII – 2 (längere
savaitę gavau nuo Tavęs šiuos siuntinėlius: 1) gruodžio 27 d. – 2 (ilgesnė
Einpackung –
c
Critical note: [Ver]packung ] vid ex err Ein pro Ver
Einpackung –
Verpackung –
dėžutė –
mit zu Hause gemach-
su namie paga-
15
ten Papirosen) u. 1 – 30–XII (mit Kuchen) –
mintais papirosais) ir 1 – gruodžio 30 d. (su pyragaičiu) –
Danke!
c
Critical note: [d]anke ] vid ex err D pro min
Danke!
danke!
ačiū!
n
Note: Lapkričio 27 d. Vanda Sruogienė Baliui Sruogai išsiuntė 1 [klg.] registruotą siuntinį, kuris „gautas“ („57. Sausainukai, papirosai iš Marcelės, marmelado apv[ali] dėžutė, truputis kavos“); gruodžio 2 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 1 1/2 [klg.] siuntinį („58. Duonos 1 klg., papirosų dėž[utė], cukraus gabal[inio] dėžutė, svogūnai“); gruodžio 3 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 2 [klg.] siuntinį, kuris buvo „gautas“ („59. Duonos 1 klg., sviesto 1/4 klg., žąsies pašteto 1/4 klg., marmelado maža apskr[ita] dėžutė, papirosų dėžutė nuo Bor[u]t[os], 150 gr. degtinės, truputis pyragaičių“); lapkričio 30 d. Kazimieras Daugirdas išsiuntė siuntinį, kuris nežinia, ar gautas (turinys nenurodytas) („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Balys Sruoga, „Biografija, 1943–1945, Stutthof“, in: BLKMČ BS).
Die Merkmale über vernünftigere Wendung
Ženklai dėl išmintingesnio mano likimo posūkio
16
meines Schicksals erwiesen sich als falsch: ich weiss nicht wer u. warum hat sie aus dem
pasirodė klaidingi: nežinau, kas ir kodėl išlaužė juos iš
17
Finger ausgesaugt.
piršto.
n
Note: Kūčioms ir Kalėdoms lietuvių garbės kalinius tuščiai žadėta paleisti iš lagerio: „Puošėme savo bloke ir mes eglutę. Tačiau puošėme ją nenoromis, nes buvo vėl pasklidę „tikrų“ žinių, kad Kalėdas jau švęsime tarp savųjų. Tos žinios mums buvo kaip girtuokliui svaigalai“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 124).
Stasys Yla sukūrė giesmę, kurios žodžiai liudijo viltį per Kalėdas sugrįžti į namus: „Varpai, giedokit giesmę rytmetinę, / Trimitai, gauskit – grįžtam į tėvynę“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 373). „Kunigas S. Yla kalėdinę giesmę rašė tada, kai sklido gandai, jog mus greit paleisią, bet dienoms slenkant tos laisvės viltys vis labiau blanksta“ (Idem, in: Ibid., p. 373–374).
Ich glaube nicht mehr an die Vernunft u. Gerechtigkeit. Ich bin immer
Aš nebetikiu protu ir teisingumu. Visuomet esu tarp
18
unter Leuten, aber spreche ich so wenig, dass scheint est, werde ich die
žmonių, bet taip mažai kalbu, kad atrodo, jog
d sprechkunst
c
Critical note: sprechkunst ] cor pro d
sprechkunst
vergessen.
užmiršiu kalbą.
19
Am
heiligen
c
Critical note: Heiligen ] vid ex err h pro min
heiligen
Heiligen
Kūčių
Abend war ich allein – doch solltest Du meine Stimme hören. Am
vakarą buvau vienas – juk turėjai mano balsą girdėti.
n
Note: Balys Sruoga kartu su savo bendraminčiais – „aitvarininkais“ Kūčių proga lageryje rengė kūrybinę programą, tačiau šventėje nedalyvavo – atsiribojo, mintimis buvo Lietuvoje kartu su šeima: „Sruoga bandė prisidėt prie pirmųjų Kūčių programos. Peržiūrėjo saviškių kūrinius, kai kur pataisė, tačiau pats prie Kūčių stalo nėjo. Visiems tai buvo nelauktas dalykas.
– Kodėl? Iš principinio nusistatymo ar dėl kokio įsižeidimo? – spėliojo draugai.
Siųsta pasiuntiniai, prašyta, bet jis gulėjo savo kertėje, lovoje, ir nėjo. Po paplotėlio laužymo, po religinio žodžio, valgio, kokį tada galėjome suorganizuoti, prasidėjo programa. Prie prakartėlės, mūsų Kantvilo darytos, paskaityta pora eilėraščių, vienas vaizdelis. Choras pagiedojo kalėdinių giesmių. Draugai džiaugėsi, kai kurie net ašarojo, nes visa tai perkėlė į namus, į tas Lietuvos šeimas, kuriose buvo jos švenčiamos.
Po iškilmių aitvarininkai aplankė savo vadovą. Jis skundėsi negaluojąs. Tačiau suprasti buvo sunku, kodėl jis vis dėlto išsiskyrė. Vėliau, kai paaiškėjo, kad jis vengia viešų ir bendrų mūsų iškilmių, kai kas ėmė galvot, gal jam, jautriam žmogui, visa tai per daug būtų priminę tėvynę, gal jis nebūtų atlaikęs savo ašarų, o tai rodyti prieš publiką būtų jam nepatogu. Geriau tegu niekas nemato ir nežino“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 255–256).
Naujųjų metų vakarą Balys Sruoga, nors daug ir su entuziazmu dirbo, rengdamas išskirtinę improvizacinę programą, taip pat laikėsi atokiai, buvo rimtas ir susikaupęs: „Programa turėjo būti įvairi ir linksma. Juk artinosi metai, kuriais tikėjomės sprendimo pasaulyje vykstantiems įvykiams. Tikėjomės asmeniškos laisvės sau ir Lietuvai. […]
Atėjo Naujųjų metų vakaras ir kartu – nusivylimas. Mūsų draugai, apsiėmę vaidinti, atsisakė. Vienas teliko, kuris visą programą ant savo pečių nešė. Jis ir kalbėjo, ir dainavo, o mes tik pritarti galėjome. B. Sruoga iš pradžių dar šypsojos, bet toliau tilo ir niaukėsi. Gal ir ne programa čia buvo kalta, gal ir ne tie smulkūs nesusipratimai tarp bloko gyventojų dieną prieš tai dėl duonos kąsnio, nesusipratimai, kurie čia pat buvo apdainuoti ir pašiepti. Tai turėjo būti kas kita. Balio Sruogos veidas surimtėjo, lūpos susičiaupė tylai, kad neprasivertų kelias dienas.
Kai laikrodis išmušė dvyliktą valandą ir spaudėme vieni kitiems rankas, linkėjimus ištarėme daugiau žvilgsniu ir širdim, ne žodžiais. Ir Balys Sruoga spaudė visiems ranką tylėdamas.
Tą naktį tik vienas Hitleris rėkė. Rėkė jis per garsiakalbius, kad sunaikins visus savo išorinius ir vidaus priešus.
Sekantį rytą Hitlerio žodžiai buvo pakartoti lazdų smūgiais į kalinių kūnus. Jau bepradedąs švelnėti režimas vėl sužvėrėjo“ (Henrikas Blazas, „Dryžuotas milžinas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 367–368).
„Sruoga, užsidaręs savo kiaute, meditavo, puoselėjo vidinę dvasinę rezistenciją. Kurį laiką buvo visiškas atsiskyrėlis. Tuo metu net bijojai jį užkalbint, nes spindinčiose akyse tartum matei gilų prašymą: „Neliesk manęs!“ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362)
Sylvesterabend
c
Critical note: Silvesterabend ] vid ex err y pro i
Sylvesterabend
Silvesterabend
Naujųjų metų vakarą
20
um.
um
12 – sass ich beim Fenster: es gab viele Sternen im Himmel u. war hörbar das Geräusch
apie 12 val. sėdėjau prie lango: danguje buvo daug žvaigždžių ir girdėjosi
21
des weiten stürmischen Meeres. Das war die Nacht! Da ist 1944 Jahr begonnen! Ja. Je mehr
tolimos audringos jūros ūžesys. Tai buvo naktis! Štai ir prasidėjo 1944 metai! Taip. Kuo aš daugiau
22
schweige ich, je tiefer gehe in mich selbst, je mehr denke an Euch! Ich fühle Dich, ich weiss
tyliu, tuo giliau grimztu į save, tuo daugiau galvoju apie Jus. Aš jaučiu Tave, aš žinau
23
alle Deine Sorgen u. Gedanken… Es ist ein solcher Pech in diesen Zeiten einen Dichter zu sein, –
Tavo rūpesčius ir mintis… Tokia nelaimė šiais laikais būti poetu, –
24
u. noch als Häftling im Lager zu sitzen! Vanduk, Vanduk! Ich glaube, Du sollst doch mei-
ir iki šiol, laikomam kaliniu, sėdėti lageryje! Vanduk, Vanduk! Aš tikiu, Tu juk turi girdėti ma-
25
ne Stimme
no
mi hören !
c
Critical note: hören ] cor pro mi
hören!
balsą!
Wenn kannst Du, schicke mir: 1) Tabak (vielleicht: alte – vom Jonas Vater),
Jei gali, atsiųsk man: 1) tabako (galbūt seno iš Jono tėvo),
26
2) Rauchpapier, 3) Deine Kaffeemischung, 4) Brille (kräftigere Einrahmung). Es wäre alles an-
2) rūkomojo popieriaus, 3) Tavo kavos mišinio, 4) akinius (stipresniais rėmeliais). Viskas būtų ki-
27
ders, wenn meine Nerven in besseren Zustand wären. Wenn das Haimatweh ein Krankheit
taip, jei mano nervai būtų geresnės būklės. Jei tėvynės ilgesys yra
28
ist, – habe ich sie in sehr schweren Form. Sie beeinflusst alle Gedanken u. Empfindungen.
liga, – sergu aš ja labai sunkia forma. Ji veikia visas mintis ir jausmus.
29
Na, ja – es
Na, taip – nėra
kein gibt
c
Critical note: gibt ] cor pro kein
gibt
kein Sinn über mich mehr
prasmės daugiau apie save
su
c
Critical note: [z]u ] vid ex err s pro z
su
zu
schreiben. Wird man mich nicht vergessen
rašyti. Ar manęs nepamirš
30
in der Heimat?
tėvynėje?
n
Note: Vincas Mykolaitis-Putinas apmąstė situaciją Lietuvoje praėjus metams po rašytojo suėmimo ir įkalinimo Štuthofo lageryje. Vincą Mykolaitį-Putiną jaudino ir neramino inteligentijos ir visuomenės neveiklumas, abejingumas dėl Vilniaus universiteto dėstytojų Balio Sruogos ir Vlado Jurgučio likimo:
Kovo 17 d., penktadienis
Šiandien sukanka metai, kai uždarytas Universitetas, suimti ir išvežti Sruoga, Jurgutis, Mackonis ir kiti, iš kurių keliolikos žmonių jau nebėra gyvų. Kokia prasmė tų visų represijų, ir šiandien neaišku. Ar tie žmonės išvežti į koncentracijos stovyklą Stutthofe, ar būtų buvę neišvežti, Lietuvos gyvenimas nė per plauką nebūtų pakitėjęs. O jei nebūtų buvę išvežti, visuomenėj būtų buvę mažiau kartumo, o išvežtiesiems, jų šeimoms ir artimiesiems mažiau beprasmiškos kančios. Kai aš pamąstau apie Sruogą, mano širdį suspaudžia priekaištingas nerimastis. Kodėl mes nieko dėl jo nedarome! Tiesa, Rašytojų draugijos nebėr. Bet yra gi rašytojai, leidėjai, skaitytojai – yra lietuvių visuomenė. Visi tyli, kai koncentracijos lagery ardo sveikatą ir trumpina gyvenimą vienas iš stipriausių rašytojų ir originaliausių mūsų žmonių. Pirmoj eilėj kokį nors demaršą turėjo padaryti rektorius ar Senatas universiteto vardu gal su visos profesūros parašais. Juk išvežti du jo nariai: Sruoga ir Jurgutis. Gal tie demaršai ir neturėtų pasėkų, bet vis dėlto šį tą reikštų, o patiems išvežtiesiems būtų bent moralė paguoda, kad jie nėra pamiršti. Lig šiol nenuilstamą energiją rodo ponia Sr-nė, išvaikščiojusi visas instancijas ir vis dar tebevaikščiojanti, tebeklabinanti. Keista tai, kad išvežtieji laikomi amnestuotais, o vis dėlto nepaleidžiami. Daug jau terminų praėjo, kada jie turėjo būti paleisti. Gera bent tai, kad jų režimas, sako, ten nėra sunkus ir kad gali gauti maisto siuntinius“ (Vincas Mykolaitis-Putinas, Dienoraštis 1938–1945, sudarė Virgilija Stonytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, p. 315–316).
Is Ich
c
Critical note: Ich ] cor ch pro s
Ich
weiss jetzt, wass ist das traurig zu sein. Genug. Küsse u.
Dabar žinau, ką reiškia liūdėti. Gana. Pabučiuok ir
segne
p
Physical note: [1r] //
segne
palaimink

Facsimile Image Placeholder

31
unsere Dalia: wenigstens, sie hat bessere
mūsų Dalią: nors ji tegu patiria geresnių
erlebnisse.
c
Critical note: [E]rlebnisse ] vid ex err e pro cap
erlebnisse.
Erlebnisse.
išgyvenimų.
Vanduk, hörst Du mich?
Vanduk, ar Tu girdi mane?
32
El Ech ! –
c
Critical note: Ech ] cor ch pro vid l
Ech! –
Ech! –
Küsse
Bučiuoju
dich Dich
c
Critical note: Dich ] cor D pro min
Dich
Tave
am herzlichsten!
kuo nuoširdžiausiai!
33
Dein Bal
c
Critical note: Dein Bal ] sign
Dein Bal
Tavo Bal
34
P. S. Dein Brief mit offiziellen Dokumenten kam zu mir noch nicht.
P. S. Tavo laiškas su oficialiais dokumentais dar neatėjo.
35
Bl
c
Critical note: Bl ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bl
Bl

Facsimile Image Placeholder

a
Poniai
b
Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
c
Vilnius
Vilnius
d
Tauro gtv. 21–3
e
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas

Facsimile Image Placeholder

f
Exp.
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
g
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
h
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
Blokas XI

Facsimile Image Placeholder

Stutthof, 2 Januar 1944
Stutthof, 1944 [m.] sausio 2 [d.]
1
Prof.
Dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
Block XI
Blokas XI
4
Stutthof,
2
Januar
1944
1944 [m.] sausio 2 [d.]
5
Vanduk, Rūpintojėle
miela!
miela!
n
Note: „Visi pirmieji kreipimaisi laiške rašyti lietuviškai“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Neįtikėtini kreipiniai į žmoną: „Mano brangi Vanduk“, „Geroji Vanduk“, „Mano Vanduk“… Kreipiniai lietuvių kalba: „Vandukėli mano mieliausis!“, „Vanduk, Rūpintojėle mano!“, „Vanduk, Gyvenimėli!“, „Vanduk, miela, mylima!“ – tokia gili yra trumpą laišką svetima kalba rašančiojo būsena, kad vardo mažybinės formos tarsi myluojamos tarimu, savuoju, prigimtiniu. Visa, ko negalima parašyti, žinant, kad bus cenzūruojama, parašoma kreipinyje“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125).
Heute kam Dein Brief
Šiandien atėjo Tavo
v.
c
Critical note: v. ] contr, v[on]
v.
12–XII;
12–XII,
gruodžio 12 d. laiškas, –
danke, –
ačiū, –
6
danke! Du kannst Dir nicht vorstellen, wie teuer ist mir jedes Wort aus der
ačiū! Tu negali įsivaizduoti, koks brangus man yra kiekvienas žodis iš
Lebendir lebendigen
c
Critical note: lebendigen ] cor l pro cap, cor gen pro vid r
lebendigen
gyvojo
Welt!
pasaulio!
n
Note: „Sruoga jautėsi ištremtas į mirusiųjų pasaulį“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125). Neatsitiktinai lagerio aplinka lietuvių rezistentų – garbės kalinių vaizduojama kaip „gyvojo pasaulio“ prieštara – „mirštančiųjų miest[as]“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 193): „Visa kita, – spygliuotos ir įelektrintos vielos, sargybų bokštai, išrikiuoti kas 150 metrų aplink stovyklą, draudimas naktimis vaikščioti po rajoną ir į kitus blokus, oficialios bausmės, nuolatinis alkis – nebebuvo kaliniui nauja. Gal tik naujai supiltas smėlis, vėjo pustomas tarp barakų, gatvėmis ir Himmlerio alėja, įsiskverbdamas į pačias patalpas, užžerdamas stalus, lovas… apniaukdavo kalinio dvasią. Nyki, duobėta ir kelmuota tuštuma buvo ir tarp stovyklos bei dievų miško (šis buvo iškirstas toli pajūrio linkui). Kalinio akys negalėjo iš arčiau pastebėti jokio gyvo gamtos kampelio“ (Idem, in: Ibid., p. 277–278). Dalis kalinių, gyvendami tokį „užsklęstą, nors kiek pagerėjusį gyvenimą“, (Idem, in: Ibid., p. 278)“, jautė dvasios alkį, vidinę tuštumą – juos valdė „[b]etikslybės sąmonė“ (Idem, in: Ibid., p. 317).
Mein Gott, –
Dieve mano, –
7
wie wenig meinen Briefen Du hast bekommen! Ich schreibe Dir am jeden Sonntag,
kiek mažai mano laiškų Tu gavai! Rašau Tau kiekvieną sekmadienį,
u.
c
Critical note: u. ] contr, u[nd]
u.
ir
Du
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
statt 5
vietoj 5
8
(fünf) Briefen nur Anfang u. Ende eines einzigen
(penkių) laiškų Tu gavai tik vieno vienintelio laiško
B.
c
Critical note: B. ] contr, B[riefen]
B.
laiško
bekommen! Das tut mir so
pradžią ir pabaigą. Labai
furchtbar
c
Critical note: furchtbar ] s l ins t
furchtbar
leid,
apgailestauju,
9
dass bin ich fast verrückt von der
kad esu beveik pamišęs iš
Verzweifellung!
c
Critical note: Verzweiflung ] vid ex err fell pro fl
Verzweifellung!
Verzweiflung!
nevilties!
Deine Gedanke mich zu besuchen ist nicht
Tavo mintis aplankyti mane yra
10
richtig: 1) wenn Du kommst, ich weiss nicht, ob wird Dir gestattet mich zu sehen, 2) wenn wird es
klaidinga: 1) jei Tu atvyksi, aš nežinau, ar Tau leis mane pamatyti, 2) jei leis,
11
gestattet, es wird dauern 10–15 Minuten beider Zeugen, – ich werde kein Wort finden, 3) Der Ab-
susitikimas truks 10–15 minučių, dalyvaujant liudininkams, – aš nerasiu nė žodžio, 3) atsis-
12
schied bei meinem Nerven Zustand wird zu schmerzlich – ich weiss nicht, was kann mit
veikinimas, esant tokiai mano nervų būklei, bus per daug skausmingas – nežinau,
13
mir passieren. Komme lieber nicht, – es lohnt nicht die Wunden zu berühren. In voriger
kas man. Geriau nevažiuok, – neverta liesti žaizdų. Praeitą
14
Woche bekam ich von Dir Päckchen: 1) a. 27–XII – 2 (längere
savaitę gavau nuo Tavęs šiuos siuntinėlius: 1) gruodžio 27 d. – 2 (ilgesnė
Einpackung –
c
Critical note: [Ver]packung ] vid ex err Ein pro Ver
Einpackung –
Verpackung –
dėžutė –
mit zu Hause gemach-
su namie paga-
15
ten Papirosen) u. 1 – 30–XII (mit Kuchen) –
mintais papirosais) ir 1 – gruodžio 30 d. (su pyragaičiu) –
Danke!
c
Critical note: [d]anke ] vid ex err D pro min
Danke!
danke!
ačiū!
n
Note: Lapkričio 27 d. Vanda Sruogienė Baliui Sruogai išsiuntė 1 [klg.] registruotą siuntinį, kuris „gautas“ („57. Sausainukai, papirosai iš Marcelės, marmelado apv[ali] dėžutė, truputis kavos“); gruodžio 2 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 1 1/2 [klg.] siuntinį („58. Duonos 1 klg., papirosų dėž[utė], cukraus gabal[inio] dėžutė, svogūnai“); gruodžio 3 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 2 [klg.] siuntinį, kuris buvo „gautas“ („59. Duonos 1 klg., sviesto 1/4 klg., žąsies pašteto 1/4 klg., marmelado maža apskr[ita] dėžutė, papirosų dėžutė nuo Bor[u]t[os], 150 gr. degtinės, truputis pyragaičių“); lapkričio 30 d. Kazimieras Daugirdas išsiuntė siuntinį, kuris nežinia, ar gautas (turinys nenurodytas) („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Balys Sruoga, „Biografija, 1943–1945, Stutthof“, in: BLKMČ BS).
Die Merkmale über vernünftigere Wendung
Ženklai dėl išmintingesnio mano likimo posūkio
16
meines Schicksals erwiesen sich als falsch: ich weiss nicht wer u. warum hat sie aus dem
pasirodė klaidingi: nežinau, kas ir kodėl išlaužė juos iš
17
Finger ausgesaugt.
piršto.
n
Note: Kūčioms ir Kalėdoms lietuvių garbės kalinius tuščiai žadėta paleisti iš lagerio: „Puošėme savo bloke ir mes eglutę. Tačiau puošėme ją nenoromis, nes buvo vėl pasklidę „tikrų“ žinių, kad Kalėdas jau švęsime tarp savųjų. Tos žinios mums buvo kaip girtuokliui svaigalai“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 124).
Stasys Yla sukūrė giesmę, kurios žodžiai liudijo viltį per Kalėdas sugrįžti į namus: „Varpai, giedokit giesmę rytmetinę, / Trimitai, gauskit – grįžtam į tėvynę“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 373). „Kunigas S. Yla kalėdinę giesmę rašė tada, kai sklido gandai, jog mus greit paleisią, bet dienoms slenkant tos laisvės viltys vis labiau blanksta“ (Idem, in: Ibid., p. 373–374).
Ich glaube nicht mehr an die Vernunft u. Gerechtigkeit. Ich bin immer
Aš nebetikiu protu ir teisingumu. Visuomet esu tarp
18
unter Leuten, aber spreche ich so wenig, dass scheint est, werde ich die
žmonių, bet taip mažai kalbu, kad atrodo, jog
d sprechkunst
c
Critical note: sprechkunst ] cor pro d
sprechkunst
vergessen.
užmiršiu kalbą.
19
Am
heiligen
c
Critical note: Heiligen ] vid ex err h pro min
heiligen
Heiligen
Kūčių
Abend war ich allein – doch solltest Du meine Stimme hören. Am
vakarą buvau vienas – juk turėjai mano balsą girdėti.
n
Note: Balys Sruoga kartu su savo bendraminčiais – „aitvarininkais“ Kūčių proga lageryje rengė kūrybinę programą, tačiau šventėje nedalyvavo – atsiribojo, mintimis buvo Lietuvoje kartu su šeima: „Sruoga bandė prisidėt prie pirmųjų Kūčių programos. Peržiūrėjo saviškių kūrinius, kai kur pataisė, tačiau pats prie Kūčių stalo nėjo. Visiems tai buvo nelauktas dalykas.
– Kodėl? Iš principinio nusistatymo ar dėl kokio įsižeidimo? – spėliojo draugai.
Siųsta pasiuntiniai, prašyta, bet jis gulėjo savo kertėje, lovoje, ir nėjo. Po paplotėlio laužymo, po religinio žodžio, valgio, kokį tada galėjome suorganizuoti, prasidėjo programa. Prie prakartėlės, mūsų Kantvilo darytos, paskaityta pora eilėraščių, vienas vaizdelis. Choras pagiedojo kalėdinių giesmių. Draugai džiaugėsi, kai kurie net ašarojo, nes visa tai perkėlė į namus, į tas Lietuvos šeimas, kuriose buvo jos švenčiamos.
Po iškilmių aitvarininkai aplankė savo vadovą. Jis skundėsi negaluojąs. Tačiau suprasti buvo sunku, kodėl jis vis dėlto išsiskyrė. Vėliau, kai paaiškėjo, kad jis vengia viešų ir bendrų mūsų iškilmių, kai kas ėmė galvot, gal jam, jautriam žmogui, visa tai per daug būtų priminę tėvynę, gal jis nebūtų atlaikęs savo ašarų, o tai rodyti prieš publiką būtų jam nepatogu. Geriau tegu niekas nemato ir nežino“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 255–256).
Naujųjų metų vakarą Balys Sruoga, nors daug ir su entuziazmu dirbo, rengdamas išskirtinę improvizacinę programą, taip pat laikėsi atokiai, buvo rimtas ir susikaupęs: „Programa turėjo būti įvairi ir linksma. Juk artinosi metai, kuriais tikėjomės sprendimo pasaulyje vykstantiems įvykiams. Tikėjomės asmeniškos laisvės sau ir Lietuvai. […]
Atėjo Naujųjų metų vakaras ir kartu – nusivylimas. Mūsų draugai, apsiėmę vaidinti, atsisakė. Vienas teliko, kuris visą programą ant savo pečių nešė. Jis ir kalbėjo, ir dainavo, o mes tik pritarti galėjome. B. Sruoga iš pradžių dar šypsojos, bet toliau tilo ir niaukėsi. Gal ir ne programa čia buvo kalta, gal ir ne tie smulkūs nesusipratimai tarp bloko gyventojų dieną prieš tai dėl duonos kąsnio, nesusipratimai, kurie čia pat buvo apdainuoti ir pašiepti. Tai turėjo būti kas kita. Balio Sruogos veidas surimtėjo, lūpos susičiaupė tylai, kad neprasivertų kelias dienas.
Kai laikrodis išmušė dvyliktą valandą ir spaudėme vieni kitiems rankas, linkėjimus ištarėme daugiau žvilgsniu ir širdim, ne žodžiais. Ir Balys Sruoga spaudė visiems ranką tylėdamas.
Tą naktį tik vienas Hitleris rėkė. Rėkė jis per garsiakalbius, kad sunaikins visus savo išorinius ir vidaus priešus.
Sekantį rytą Hitlerio žodžiai buvo pakartoti lazdų smūgiais į kalinių kūnus. Jau bepradedąs švelnėti režimas vėl sužvėrėjo“ (Henrikas Blazas, „Dryžuotas milžinas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 367–368).
„Sruoga, užsidaręs savo kiaute, meditavo, puoselėjo vidinę dvasinę rezistenciją. Kurį laiką buvo visiškas atsiskyrėlis. Tuo metu net bijojai jį užkalbint, nes spindinčiose akyse tartum matei gilų prašymą: „Neliesk manęs!“ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362)
Sylvesterabend
c
Critical note: Silvesterabend ] vid ex err y pro i
Sylvesterabend
Silvesterabend
Naujųjų metų vakarą
20
um.
um
12 – sass ich beim Fenster: es gab viele Sternen im Himmel u. war hörbar das Geräusch
apie 12 val. sėdėjau prie lango: danguje buvo daug žvaigždžių ir girdėjosi
21
des weiten stürmischen Meeres. Das war die Nacht! Da ist 1944 Jahr begonnen! Ja. Je mehr
tolimos audringos jūros ūžesys. Tai buvo naktis! Štai ir prasidėjo 1944 metai! Taip. Kuo aš daugiau
22
schweige ich, je tiefer gehe in mich selbst, je mehr denke an Euch! Ich fühle Dich, ich weiss
tyliu, tuo giliau grimztu į save, tuo daugiau galvoju apie Jus. Aš jaučiu Tave, aš žinau
23
alle Deine Sorgen u. Gedanken… Es ist ein solcher Pech in diesen Zeiten einen Dichter zu sein, –
Tavo rūpesčius ir mintis… Tokia nelaimė šiais laikais būti poetu, –
24
u. noch als Häftling im Lager zu sitzen! Vanduk, Vanduk! Ich glaube, Du sollst doch mei-
ir iki šiol, laikomam kaliniu, sėdėti lageryje! Vanduk, Vanduk! Aš tikiu, Tu juk turi girdėti ma-
25
ne Stimme
no
mi hören !
c
Critical note: hören ] cor pro mi
hören!
balsą!
Wenn kannst Du, schicke mir: 1) Tabak (vielleicht: alte – vom Jonas Vater),
Jei gali, atsiųsk man: 1) tabako (galbūt seno iš Jono tėvo),
26
2) Rauchpapier, 3) Deine Kaffeemischung, 4) Brille (kräftigere Einrahmung). Es wäre alles an-
2) rūkomojo popieriaus, 3) Tavo kavos mišinio, 4) akinius (stipresniais rėmeliais). Viskas būtų ki-
27
ders, wenn meine Nerven in besseren Zustand wären. Wenn das Haimatweh ein Krankheit
taip, jei mano nervai būtų geresnės būklės. Jei tėvynės ilgesys yra
28
ist, – habe ich sie in sehr schweren Form. Sie beeinflusst alle Gedanken u. Empfindungen.
liga, – sergu aš ja labai sunkia forma. Ji veikia visas mintis ir jausmus.
29
Na, ja – es
Na, taip – nėra
kein gibt
c
Critical note: gibt ] cor pro kein
gibt
kein Sinn über mich mehr
prasmės daugiau apie save
su
c
Critical note: [z]u ] vid ex err s pro z
su
zu
schreiben. Wird man mich nicht vergessen
rašyti. Ar manęs nepamirš
30
in der Heimat?
tėvynėje?
n
Note: Vincas Mykolaitis-Putinas apmąstė situaciją Lietuvoje praėjus metams po rašytojo suėmimo ir įkalinimo Štuthofo lageryje. Vincą Mykolaitį-Putiną jaudino ir neramino inteligentijos ir visuomenės neveiklumas, abejingumas dėl Vilniaus universiteto dėstytojų Balio Sruogos ir Vlado Jurgučio likimo:
Kovo 17 d., penktadienis
Šiandien sukanka metai, kai uždarytas Universitetas, suimti ir išvežti Sruoga, Jurgutis, Mackonis ir kiti, iš kurių keliolikos žmonių jau nebėra gyvų. Kokia prasmė tų visų represijų, ir šiandien neaišku. Ar tie žmonės išvežti į koncentracijos stovyklą Stutthofe, ar būtų buvę neišvežti, Lietuvos gyvenimas nė per plauką nebūtų pakitėjęs. O jei nebūtų buvę išvežti, visuomenėj būtų buvę mažiau kartumo, o išvežtiesiems, jų šeimoms ir artimiesiems mažiau beprasmiškos kančios. Kai aš pamąstau apie Sruogą, mano širdį suspaudžia priekaištingas nerimastis. Kodėl mes nieko dėl jo nedarome! Tiesa, Rašytojų draugijos nebėr. Bet yra gi rašytojai, leidėjai, skaitytojai – yra lietuvių visuomenė. Visi tyli, kai koncentracijos lagery ardo sveikatą ir trumpina gyvenimą vienas iš stipriausių rašytojų ir originaliausių mūsų žmonių. Pirmoj eilėj kokį nors demaršą turėjo padaryti rektorius ar Senatas universiteto vardu gal su visos profesūros parašais. Juk išvežti du jo nariai: Sruoga ir Jurgutis. Gal tie demaršai ir neturėtų pasėkų, bet vis dėlto šį tą reikštų, o patiems išvežtiesiems būtų bent moralė paguoda, kad jie nėra pamiršti. Lig šiol nenuilstamą energiją rodo ponia Sr-nė, išvaikščiojusi visas instancijas ir vis dar tebevaikščiojanti, tebeklabinanti. Keista tai, kad išvežtieji laikomi amnestuotais, o vis dėlto nepaleidžiami. Daug jau terminų praėjo, kada jie turėjo būti paleisti. Gera bent tai, kad jų režimas, sako, ten nėra sunkus ir kad gali gauti maisto siuntinius“ (Vincas Mykolaitis-Putinas, Dienoraštis 1938–1945, sudarė Virgilija Stonytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, p. 315–316).
Is Ich
c
Critical note: Ich ] cor ch pro s
Ich
weiss jetzt, wass ist das traurig zu sein. Genug. Küsse u.
Dabar žinau, ką reiškia liūdėti. Gana. Pabučiuok ir
segne
p
Physical note: [1r] //
segne
palaimink

Facsimile Image Placeholder

31
unsere Dalia: wenigstens, sie hat bessere
mūsų Dalią: nors ji tegu patiria geresnių
erlebnisse.
c
Critical note: [E]rlebnisse ] vid ex err e pro cap
erlebnisse.
Erlebnisse.
išgyvenimų.
Vanduk, hörst Du mich?
Vanduk, ar Tu girdi mane?
32
El Ech ! –
c
Critical note: Ech ] cor ch pro vid l
Ech! –
Ech! –
Küsse
Bučiuoju
dich Dich
c
Critical note: Dich ] cor D pro min
Dich
Tave
am herzlichsten!
kuo nuoširdžiausiai!
33
Dein Bal
c
Critical note: Dein Bal ] sign
Dein Bal
Tavo Bal
34
P. S. Dein Brief mit offiziellen Dokumenten kam zu mir noch nicht.
P. S. Tavo laiškas su oficialiais dokumentais dar neatėjo.
35
Bl
c
Critical note: Bl ] sign
p
Physical note: [1v] //
Bl
Bl

Facsimile Image Placeholder

a
Poniai
b
Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
c
Vilnius
Vilnius
d
Tauro gtv. 21–3
e
Litauen – Ostland
c
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen – Ostland
Lietuva – Ostlandas

Facsimile Image Placeholder

f
Exp.
Prof. Dr. Balys Sruoga
Prof. dr. Balys Sruoga
g
Lager Stutthof b/Danzig
Stovykla Stutthof prie Danzigo
h
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
Blokas XI
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: Block XI ] sub sign curv lin
a4
Line number 5
Note: „Visi pirmieji kreipimaisi laiške rašyti lietuviškai“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Neįtikėtini kreipiniai į žmoną: „Mano brangi Vanduk“, „Geroji Vanduk“, „Mano Vanduk“… Kreipiniai lietuvių kalba: „Vandukėli mano mieliausis!“, „Vanduk, Rūpintojėle mano!“, „Vanduk, Gyvenimėli!“, „Vanduk, miela, mylima!“ – tokia gili yra trumpą laišką svetima kalba rašančiojo būsena, kad vardo mažybinės formos tarsi myluojamos tarimu, savuoju, prigimtiniu. Visa, ko negalima parašyti, žinant, kad bus cenzūruojama, parašoma kreipinyje“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125).
a1
Line number 5
Critical note: v. ] contr, v[on]
a1
Line number 6
Critical note: lebendigen ] cor l pro cap, cor gen pro vid r
a4
Line number 6
Note: „Sruoga jautėsi ištremtas į mirusiųjų pasaulį“ (Viktorija Daujotytė, Už brūkšnio, Vilnius: Tyto alba, p. 125). Neatsitiktinai lagerio aplinka lietuvių rezistentų – garbės kalinių vaizduojama kaip „gyvojo pasaulio“ prieštara – „mirštančiųjų miest[as]“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 193): „Visa kita, – spygliuotos ir įelektrintos vielos, sargybų bokštai, išrikiuoti kas 150 metrų aplink stovyklą, draudimas naktimis vaikščioti po rajoną ir į kitus blokus, oficialios bausmės, nuolatinis alkis – nebebuvo kaliniui nauja. Gal tik naujai supiltas smėlis, vėjo pustomas tarp barakų, gatvėmis ir Himmlerio alėja, įsiskverbdamas į pačias patalpas, užžerdamas stalus, lovas… apniaukdavo kalinio dvasią. Nyki, duobėta ir kelmuota tuštuma buvo ir tarp stovyklos bei dievų miško (šis buvo iškirstas toli pajūrio linkui). Kalinio akys negalėjo iš arčiau pastebėti jokio gyvo gamtos kampelio“ (Idem, in: Ibid., p. 277–278). Dalis kalinių, gyvendami tokį „užsklęstą, nors kiek pagerėjusį gyvenimą“, (Idem, in: Ibid., p. 278)“, jautė dvasios alkį, vidinę tuštumą – juos valdė „[b]etikslybės sąmonė“ (Idem, in: Ibid., p. 317).
a1
Line number 7
Critical note: u. ] contr, u[nd]
a1
Line number 7
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
a1
Line number 8
Critical note: B. ] contr, B[riefen]
a1
Line number 8
Critical note: furchtbar ] s l ins t
a1
Line number 9
Critical note: Verzweiflung ] vid ex err fell pro fl
a1
Line number 14
Critical note: [Ver]packung ] vid ex err Ein pro Ver
a1
Line number 15
Critical note: [d]anke ] vid ex err D pro min
a4
Line number 15
Note: Lapkričio 27 d. Vanda Sruogienė Baliui Sruogai išsiuntė 1 [klg.] registruotą siuntinį, kuris „gautas“ („57. Sausainukai, papirosai iš Marcelės, marmelado apv[ali] dėžutė, truputis kavos“); gruodžio 2 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 1 1/2 [klg.] siuntinį („58. Duonos 1 klg., papirosų dėž[utė], cukraus gabal[inio] dėžutė, svogūnai“); gruodžio 3 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 2 [klg.] siuntinį, kuris buvo „gautas“ („59. Duonos 1 klg., sviesto 1/4 klg., žąsies pašteto 1/4 klg., marmelado maža apskr[ita] dėžutė, papirosų dėžutė nuo Bor[u]t[os], 150 gr. degtinės, truputis pyragaičių“); lapkričio 30 d. Kazimieras Daugirdas išsiuntė siuntinį, kuris nežinia, ar gautas (turinys nenurodytas) („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr. „Balys Sruoga, „Biografija, 1943–1945, Stutthof“, in: BLKMČ BS).
a4
Line number 17
Note: Kūčioms ir Kalėdoms lietuvių garbės kalinius tuščiai žadėta paleisti iš lagerio: „Puošėme savo bloke ir mes eglutę. Tačiau puošėme ją nenoromis, nes buvo vėl pasklidę „tikrų“ žinių, kad Kalėdas jau švęsime tarp savųjų. Tos žinios mums buvo kaip girtuokliui svaigalai“ (A. Gervydas [Antanas Kučinskas], Už spygliuotų vielų, Chicago: „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 124).
Stasys Yla sukūrė giesmę, kurios žodžiai liudijo viltį per Kalėdas sugrįžti į namus: „Varpai, giedokit giesmę rytmetinę, / Trimitai, gauskit – grįžtam į tėvynę“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 373). „Kunigas S. Yla kalėdinę giesmę rašė tada, kai sklido gandai, jog mus greit paleisią, bet dienoms slenkant tos laisvės viltys vis labiau blanksta“ (Idem, in: Ibid., p. 373–374).
a1
Line number 18
Critical note: sprechkunst ] cor pro d
a1
Line number 19
Critical note: Heiligen ] vid ex err h pro min
a4
Line number 19
Note: Balys Sruoga kartu su savo bendraminčiais – „aitvarininkais“ Kūčių proga lageryje rengė kūrybinę programą, tačiau šventėje nedalyvavo – atsiribojo, mintimis buvo Lietuvoje kartu su šeima: „Sruoga bandė prisidėt prie pirmųjų Kūčių programos. Peržiūrėjo saviškių kūrinius, kai kur pataisė, tačiau pats prie Kūčių stalo nėjo. Visiems tai buvo nelauktas dalykas.
– Kodėl? Iš principinio nusistatymo ar dėl kokio įsižeidimo? – spėliojo draugai.
Siųsta pasiuntiniai, prašyta, bet jis gulėjo savo kertėje, lovoje, ir nėjo. Po paplotėlio laužymo, po religinio žodžio, valgio, kokį tada galėjome suorganizuoti, prasidėjo programa. Prie prakartėlės, mūsų Kantvilo darytos, paskaityta pora eilėraščių, vienas vaizdelis. Choras pagiedojo kalėdinių giesmių. Draugai džiaugėsi, kai kurie net ašarojo, nes visa tai perkėlė į namus, į tas Lietuvos šeimas, kuriose buvo jos švenčiamos.
Po iškilmių aitvarininkai aplankė savo vadovą. Jis skundėsi negaluojąs. Tačiau suprasti buvo sunku, kodėl jis vis dėlto išsiskyrė. Vėliau, kai paaiškėjo, kad jis vengia viešų ir bendrų mūsų iškilmių, kai kas ėmė galvot, gal jam, jautriam žmogui, visa tai per daug būtų priminę tėvynę, gal jis nebūtų atlaikęs savo ašarų, o tai rodyti prieš publiką būtų jam nepatogu. Geriau tegu niekas nemato ir nežino“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 255–256).
Naujųjų metų vakarą Balys Sruoga, nors daug ir su entuziazmu dirbo, rengdamas išskirtinę improvizacinę programą, taip pat laikėsi atokiai, buvo rimtas ir susikaupęs: „Programa turėjo būti įvairi ir linksma. Juk artinosi metai, kuriais tikėjomės sprendimo pasaulyje vykstantiems įvykiams. Tikėjomės asmeniškos laisvės sau ir Lietuvai. […]
Atėjo Naujųjų metų vakaras ir kartu – nusivylimas. Mūsų draugai, apsiėmę vaidinti, atsisakė. Vienas teliko, kuris visą programą ant savo pečių nešė. Jis ir kalbėjo, ir dainavo, o mes tik pritarti galėjome. B. Sruoga iš pradžių dar šypsojos, bet toliau tilo ir niaukėsi. Gal ir ne programa čia buvo kalta, gal ir ne tie smulkūs nesusipratimai tarp bloko gyventojų dieną prieš tai dėl duonos kąsnio, nesusipratimai, kurie čia pat buvo apdainuoti ir pašiepti. Tai turėjo būti kas kita. Balio Sruogos veidas surimtėjo, lūpos susičiaupė tylai, kad neprasivertų kelias dienas.
Kai laikrodis išmušė dvyliktą valandą ir spaudėme vieni kitiems rankas, linkėjimus ištarėme daugiau žvilgsniu ir širdim, ne žodžiais. Ir Balys Sruoga spaudė visiems ranką tylėdamas.
Tą naktį tik vienas Hitleris rėkė. Rėkė jis per garsiakalbius, kad sunaikins visus savo išorinius ir vidaus priešus.
Sekantį rytą Hitlerio žodžiai buvo pakartoti lazdų smūgiais į kalinių kūnus. Jau bepradedąs švelnėti režimas vėl sužvėrėjo“ (Henrikas Blazas, „Dryžuotas milžinas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 367–368).
„Sruoga, užsidaręs savo kiaute, meditavo, puoselėjo vidinę dvasinę rezistenciją. Kurį laiką buvo visiškas atsiskyrėlis. Tuo metu net bijojai jį užkalbint, nes spindinčiose akyse tartum matei gilų prašymą: „Neliesk manęs!“ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362)
a1
Line number 19
Critical note: Silvesterabend ] vid ex err y pro i
a1
Line number 25
Critical note: hören ] cor pro mi
a1
Line number 29
Critical note: gibt ] cor pro kein
a1
Line number 29
Critical note: [z]u ] vid ex err s pro z
a4
Line number 30
Note: Vincas Mykolaitis-Putinas apmąstė situaciją Lietuvoje praėjus metams po rašytojo suėmimo ir įkalinimo Štuthofo lageryje. Vincą Mykolaitį-Putiną jaudino ir neramino inteligentijos ir visuomenės neveiklumas, abejingumas dėl Vilniaus universiteto dėstytojų Balio Sruogos ir Vlado Jurgučio likimo:
Kovo 17 d., penktadienis
Šiandien sukanka metai, kai uždarytas Universitetas, suimti ir išvežti Sruoga, Jurgutis, Mackonis ir kiti, iš kurių keliolikos žmonių jau nebėra gyvų. Kokia prasmė tų visų represijų, ir šiandien neaišku. Ar tie žmonės išvežti į koncentracijos stovyklą Stutthofe, ar būtų buvę neišvežti, Lietuvos gyvenimas nė per plauką nebūtų pakitėjęs. O jei nebūtų buvę išvežti, visuomenėj būtų buvę mažiau kartumo, o išvežtiesiems, jų šeimoms ir artimiesiems mažiau beprasmiškos kančios. Kai aš pamąstau apie Sruogą, mano širdį suspaudžia priekaištingas nerimastis. Kodėl mes nieko dėl jo nedarome! Tiesa, Rašytojų draugijos nebėr. Bet yra gi rašytojai, leidėjai, skaitytojai – yra lietuvių visuomenė. Visi tyli, kai koncentracijos lagery ardo sveikatą ir trumpina gyvenimą vienas iš stipriausių rašytojų ir originaliausių mūsų žmonių. Pirmoj eilėj kokį nors demaršą turėjo padaryti rektorius ar Senatas universiteto vardu gal su visos profesūros parašais. Juk išvežti du jo nariai: Sruoga ir Jurgutis. Gal tie demaršai ir neturėtų pasėkų, bet vis dėlto šį tą reikštų, o patiems išvežtiesiems būtų bent moralė paguoda, kad jie nėra pamiršti. Lig šiol nenuilstamą energiją rodo ponia Sr-nė, išvaikščiojusi visas instancijas ir vis dar tebevaikščiojanti, tebeklabinanti. Keista tai, kad išvežtieji laikomi amnestuotais, o vis dėlto nepaleidžiami. Daug jau terminų praėjo, kada jie turėjo būti paleisti. Gera bent tai, kad jų režimas, sako, ten nėra sunkus ir kad gali gauti maisto siuntinius“ (Vincas Mykolaitis-Putinas, Dienoraštis 1938–1945, sudarė Virgilija Stonytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, p. 315–316).
a1
Line number 30
Critical note: Ich ] cor ch pro s
a1
Line number 30
Physical note: [1r] //
a1
Line number 31
Critical note: [E]rlebnisse ] vid ex err e pro cap
a1
Line number 32
Critical note: Ech ] cor ch pro vid l
a1
Line number 32
Critical note: Dich ] cor D pro min
a1
Line number 33
Critical note: Dein Bal ] sign
a1
Line number 35
Critical note: Bl ] sign
a1
Line number 35
Physical note: [1v] //
a1
Line number e
Critical note: Litauen – Ostland ] sub sign curv lin
a1
Line number e
Physical note: [2r] //
a1
Line number h
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1944_01_02_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1944_01_02_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1944_01_02_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1944_01_02_vs_2v.jpgX (Close panel)
image