Vandai Sruogienei, 1944-05-13 -- The Versioning Machine 5.0

Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1944-05-13

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 45. Laiškas. Rašyta 29,4 × 21,0 cm formato, gelstelėjusio, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota, pažymėta pieštuku kita ranka: „45“. Vokiškas Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1944-05-15. Prierašas prie spaudo kita ranka pieštuku: „B“. Be voko. Voką (nr. 44) žr. Štuthofo dokumentų segtuve, in: BLKMČ BS. Vokiškas gavimo adresas parkeriu (mėlynu rašalu): „Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Vilnius / Tauro gtv. 21–3 / Litauen (Ostland)“ [„Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Vilnius / Tauro gtv. 21–3 / Lietuva (Ostlandas)“. 2v prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „Exp.: [Expéditeur / Siuntėjas] Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI / Deutschland [Prof. dr. Balys Sruoga / Stutthofo stovykla prie Dancigo / XI blokas / Vokietija]“. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Vokiško išsiuntimo pašto spaudas: [19]44-05-15. Vokas numeruotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „44“. Stutthofo lagerio spaudas. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 423, l. 1r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 423, l. 127–131 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 45, l. 51–52 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 423, l. 116–119 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 3, p. 131–132. Skelbiama iš autografo.

Witness List

Witness a1: 1944-05-13: Genetinis
Witness a2: 1944-05-13: Diplomatinis
Witness a3: 1944-05-13: Redaguotas
Witness a4: 1944-05-13: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:

Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
Skenavo Aurimas Markevičius

Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Vilnių, 1944-05-13, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1944_05_13_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

Version a1: 1944-05-13: Genetinis

Lager,

Stovykla,

1944 –

~~April~~ Mai

Mai

gegužės 13

Balys Sruoga

Lager Stutthof b/Danzig

Stutthofo stovykla prie Dancigo

Block XI

XI blokas

Deutschland

Critical note: Deutschland ] sub sign adl lin

Deutschland

Vokietija

Lager,

Stovykla,

1944 –

~~April~~ Mai

Critical note: Mai ] cor pro April

Mai

gegužės 13

Vandukai, mylima, Varguolėle mano!

Endlich kamen 2 Deine Briefe

Pagaliau atėjo 2 Tavo laiškai

(v.

Critical note: v. ] v[on], contr

(v.

Critical note: u. ] u[nd], contr

(IV-24 ir

30-IV).

30).

Ich fühlte, dass bei Dir etwas böses passiert war – in Tagen u. Wochen der Krankheiten

Jaučiau, kad Tau atsitiko kažkas blogo – ligos dienomis ir savaitėmis

ich war unendlich traurig. Was war bei Dir a. 4-11 Mai? In diesen Tagen haben die Teufeln in meiner Seele ge-

man buvo be galo liūdna. Kas Tau nutiko gegužės 4-11? Per tas dienas mano sieloje staugė vel-

heult. Dich mit deiner roten Bluse habe ich gesehen – deswegen schrieb ich. Daliukas Seele habe ich gehört. Ja,

niai. Mačiau Tave su raudona palaidinuke – todėl parašiau. Girdėjau Daliuko širdį.

Vanduk, wie ungeheuer waren wir naiv, wenn warteten wir, dass das unsere

Vanduk, kokie nepaprastai naivūs buvom, kai laukėm, kad pasikeis mūsų

~~Schi◊ksal~~ Schicksal

Critical note: Schicksal ] cor c pro ill

Schicksal

sich ändern wird! Mehrere

likimas! Keliolika

unsere Emigranten, die haben für den Kampf gegen Bolschewismus so viel geleistet, können doch nicht nach Hause kehren.

mūsų emigrantų, kurie kovojo prieš bolševizmą, juk nebegali grįžti namo.

Ein Häftling ist ein Kapital: in Kriegszeiten

Kalinys yra kapitalas: karo metu

mann

Critical note: man ] vid ex err nn pro n

mann

man

muss sparen! Jetzt habe ich mich

reikia taupyti! Dabar

~~volsständig~~ vollständig

Critical note: vollständig ] cor sec l pro s

vollständig

visiškai

beruhigt, besonders gut

nusiraminau, ypač gerai

hat auf mich

mane

~~gewirskt~~ gewirckt

Critical note: gewirkt ] cor c pro s, vid ex err ckt pro kt

gewirckt

gewirkt

paveikė

der Artikel

(a.

Critical note: a. ] a[m], contr

(a.

30 April) v. J. Steponaitis.

J. Steponaičio straipsnis (balandžio 30 d.).

Note: [Juozas Steponaitis], J. S-tis, „Tautos sprendimo valandai artėjant…“, in: Naujoji Lietuva, Vilnius, 1944-04-30, Nr. 102–103, p. 7. Propagandiniame straipsnyje rašoma apie lietuvių tautos laikyseną karo metu, kviečiama prisidėti prie vokiečių, kovoti prieš bolševizmą: „[M]ūsų mažos tautos pareiga yra aktingai remti ir visomis jėgomis prisidėti prie vokiečių Tautos vedamo Europos laisvės karo, neišsižadant mūsų pagrindinių Tautos teisių.

[…]

Šiandien kiekvienas lietuvis patriotas jaučia, kad šis baisus karas pastatė tautą prieš dilemą: žūti arba savo sąžiningu bei pozityviu darbu ir lietuvių kari[ų] aukomis fronte iškovoti Tautai laisvę. Tai visiems turi būti aišku, kad lietuvių tauta kito pasirinkimo neturi ir neturės!

Pagaliau, supraskime, kad žydiškam bolševizmui laimėjus, mes, kaip tauta, būsime fiziniai sunaikinti. Tuo tarpu Europai laimėjus prieš bolševizmą, mes, atlikę savo pareigas, kaip reikalauja žūtbūtiniai Europos vedamo karo įstatymai, neabejotinai būsime ne tik išgelbėti, bet įgysime teisę naudotis tomis laisvėmis, kuriomis naudosis kitos tautos, savo aukomis ir darbu prisidėjusios prie Europos pergalės.

[…]

Kad tam tikra visuomenės dalis, priešo propagandos suklaidinta, užmiršo savo pareigas Tautai – tai šiandien kiekvienam aišku. Vieni jų yra Maskvos agentai, kurie, kol dar ne vėlu, be pasigailėjimo turi būti sunaikinti, kiti užliūliuoti, laikosi nuošaliai. Tiems pastariesiems visai nerūpi, kas gali atsitikti su lietuvių Tauta artimoje ateityje. Jie patys nieko neveikia aklai pasitikėdami, kad kas tai kitas, o ne jie turi lietuvių Tautą išgelbėti ir jai politinę nepriklausomybę grąžinti. Kad toks naivus galvojimas gali būti pražūtingas mūsų tautai dėl to jie sau galvos nesuka. Svarbu tik, kad jie patys asmeniškai nenukentėtų. Aišku, kad šios rūšies svajotojai yra nusipelnę tautos duobkasių vardo, jeigu jie pagaliau nesupras, kokį žalingą tautai kelią yra pasirinkę ir nepasuks atgal, tai būkime tikri, kad netolimos ateities įvykiai juos padarys didžiausiais tautos nusikaltėliais.

Tautos sprendimo valanda artėja! Kol dar nevėlu, ryžkimės kas darbu, kas ginklu rankoje atlikti savo šventas pareigas tautai. […]

Laikas bėga ir karo pabaiga artėja. Visi puikiai žinome, kad ir mūsų tautos likimo klausimas ilgiems amžiams turės būti greitai išspręstas. Ar turi teisių šiandien kalbėti tautos vardu tie, kurie nei piršto nėra pajudinę bei jokio pasipriešinimo nei atsparumo nėra parodę tada, kai tautai grėsė mirtis nuo bolševizmo šėlimo? Ne, ir dar kartą ne! Jie savo pasyvumu, savo neryžtingumu ir stoka tautinės meilės yra išsibraukę iš lietuvių Tautai vadovaujančių asmenų tarpo. […] Bet, laimei, sveikoji ir didesnioji mūsų tautos dalis, Lietuvos dirbantieji, žino, kad tik sąžiningu darbu ir aukomis nusipelnysime laimingą rytojų ir paliksime nepaveikti tos mūsų priešų propagandos.

[…]

Tik atlikę savo pareigas garantuosime ateitį ir įrodysime pasauliui, kad mes esame verti tos laisvės, dėl kurios taip ilgai ir sunkiai buvo kovota. Kito kelio į laisvę mūsų tautai nėra ir negalės būti.

Todėl šiandien, esant lietuvių tautai dideliame pavojuje, šios tautinės darbo šventės išvakarėse, susikaupkime, pagalvokime ir tvirtai nusistatykime, pamiršę pavydą, kerštą ir asmeniškas bei politines sąskaitas, siekti lietuvių Tautos vienybės, drausmingai, sąžiningai ir ištikimai atlikti savo pareigas prieš bolševizmą. Tegul atgyja mumyse senovės protėvių, šaunių partizanų ir mūsų kūrėjų – savanorių tautai pasiaukojimo ir vieningumo dvasia, kuri neabejotinai apgins mūsų Tautos teises ir padės iškovoti laisvą ir laimingą rytojų!

Tik daugiau drąsos, ryžtingumo ir tėvynės meilės! Tad nedelskime, kol dar nevėlu – imkimės ginklo ir dirbkime ten, kur to pareikalaus Europos pergalė prieš bolševizmą, kaip vienintelė mūsų Tautos šviesesnio rytojaus garantija“ (Idem, in: Ibid.).

Alles ist vollständig klar. Bitte ich, unternehme mehr keine

Viskas absoliučiai aišku. Prašau daugiau nedaryti jokių

Schritte für die Änderung des Schicksals,

žygių, kaip pakeisti likimą,

Note: „Tačiau vien ištikus tragiškiesiems 1943-iųjų įvykiams Vilniaus universitete, vokiečiams suėmus ir išgabenus Sruogą į Štuthofo mirties stovyklą suvokiau jų meilės ryšių stiprybę ir pamačiau, kokia energija ir ryžtingumu yra Dievo apdovanota ponia Vanda. Su kokiu nirtuliu ir drąsa puolė ji klabenti Gebietskomisaro ir Gestapo viršininkų duris, šaukdama jiems į veidą, kad Balys joks komunistas, joks nusidėjėlis prieš vokiečių tautą, bet paprastas, padorus Lietuvos poetas ir mokslo žmogus.

Visi buvom tada apkvaitę ir sutrikę, visi norėjom jai ir Daliai padėti. Skambindavom, teiravomės net nepagalvoję, kad mūsų pokalbiai gali būti sekami… O ponia Vanda, kaip sužinojau vėliau, ir tada nebuvo praradusi šalto proto. Tuo pat metu, kai ji naršė po okupanto įstaigas, jos sumanymo ir rūpesčio dėka buvo išgabentas ir paslėptas nuo vokiečių akių profesorius Vincas Krėvė-Mickevičius. Tada pirmą kartą suvokiau, koks platus buvo Sruogų šeimos draugų ir pažįstamų ratas ir kaip p. Vanda natūraliai ir paprastai užmegzdavo naujas pažintis ir naujus ryšius“ (Vytautas Aleksandras Jonynas, „Taurią asmenybę amžinybėn palydint. Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997)“, in: Vytautas Aleksandras Jonynas, Rinktiniai raštai, parengė Silvija Vėlavičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 639–640).

–

es hat kein Sinn. Wenn werde ich sicher, dass Sie alle gesund sind u. können le-

tai beprasmiška. Kai būsiu tikras, kad Jūs visi esat sveiki ir galit gy-

ben, werde ich die Kraft finden. Im

venti, rasiu jėgų.

vorigem

Critical note: vorige[n] ] vid ex err em pro en

vorigem

vorigen

Jahre,

Pernai,

wann war mir besonders schwer, habe ich sehr viel gelacht. Diese

kai man buvo ypač sunku, aš labai daug juokiausi. Ta

Stimmung kehrt wieder zu mir zurück. Gesegnet sei die romantische Ironie! Wenn Dir geht es

nuotaika vėl man grįžta. Tebūna palaiminta romantiška ironija! Kai Tau

~~slhlecht~~ schlecht

Critical note: schlecht ] cor c[h] pro pri l

schlecht

blogai

–

das fühle ich im-

aš vi-

mer! – bin ich sehr traurig. Sonst – ja! Von meiner Bibliothek wäre es gut in Sicherheit zu bringen nur: 1) Geschichte

sada tai jaučiu! – man labai liūdna. Beje! Iš mano bibliotekos būtų gerai išsaugoti tiktai: 1) teatro

des Theaters,

istoriją,

Note: Balys Sruoga, Lietuvių teatras Peterburge 1892–1918: Lietuvių teatro istorijai medžiaga, Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1930.

2) Geschichte der russischen Literatur

2) rusų literatūros istoriją

Note: Balys Sruoga, Rusų literatūros istorija, t. 1: Rusų senoji literatūra, (ser. Humanitarinių mokslų fakulteto Raštai, VI), redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius, Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1931; Balys Sruoga, Rusų literatūros istorija, t. 2: Klasicizmas, Sentimentalizmas, Romantizmas, Puškinas, (ser. Humanitarinių mokslų fakulteto Raštai, XII), redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius, Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1933. Dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 14: Rusų literatūros istorija I: Rusų senoji literatūra, sudarė Algis Samulionis, parengė Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008; Balys Sruoga, Raštai, t. 15: Rusų literatūros istorija II: Klasicizmas, Sentimentalizmas, Romantizmas, Puškinas, sudarė Algis Samulionis, parengė Donata Linčiuvienė, Vilnius: 2008.

–

in allen Sprachen. Die andere Bücher können selbst über eigenen

visomis kalbomis. Kitos knygos tegul pačios

Schicksal sorgen. Auch meine

pasirūpina savo likimu. Taip pat

Manuscripten

Critical note: Manuskripten ] vid ex err c pro k

Manuscripten

Manuskripten

u. die Schreibmaschine möchte ich nicht verlieren. In voriger Woche

nenorėčiau netekti savo rankraščių ir rašomosios mašinėlės. Praeitą savaitę

kamen Deine Päckchen: No 31, 32, 33 u. 34

atėjo Tavo siuntiniai: nr. 31, 32, 33 ir 34

Note: Vanda Sruogienė išsiuntė iš Kauno Baliui Sruogai 1 [klg.] ir 880 [gr.] siuntinį nr. 31 („Windjacke, kravatas, 150 gr. kmyninės saldžios“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS); Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 1 klg. siuntinį nr. 32 („Duonos kepaliukas“) (Idem, in: Ibid.); Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 1 [klg.] ir 300 [gr.] siuntinį nr. 33 („Pyragaitis karališkas, cukraus 300 gr., lašinukų 250 gr., dešros 100 gr., arbatos 6 šaukštukai, vaistai nuo egzemos“) (Idem, in: op. cit.); Dalia Sruogaitė išsiuntė Baliui Sruogai 1 [klg.] siuntinį nr. 34 („1) Pyragaitis karališkas su juod[aisiais] serbentais, 2) sviesto 400 gr., 3) tabokos 50 gr. (iš Rimkienės), 4) 2 pak[eliai] papir[osų]“) (Idem, in: op. cit). Siuntiniai buvo gauti. Siuntiniai nr. 32 ir 34 perduoti per Vokietijos karinio pašto tarnybą (su pažyma „Feldpost“).

–

auch von

taip pat nuo

Rapolas

Rapolo

Note: Baliui Sruogai siuntinių į lagerį ne kartą perdavė teisininkas Rapolas Skipitis (1887–1976), kuris, pasitraukęs iš Lietuvos, nuo 1940 m. gyveno Vokietijoje. Jis daugiausia rėmė Balį Sruogą finansiškai – siuntė po 50 markių, plačiau žr. Balio Sruogos laiškus, rašytus 1943-05-19, 1943-06-27, adresuotus Vandai Daugirdaitei-Sruogienei.

aus Berlin u.

iš Berlyno ir

''Maryte''

„Marytė“

Marytės

Note: Marija Nemeikšaitė (Marytė) į lagerį Baliui Sruogai siuntė maisto (duonos, lašinių, sausainių, pyragaičių), rūkalų (papirosų, tabako), gėrimų (spirito) (plačiau žr. „Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, in: „Balys Sruoga, „Biografija, 1943–1945, Stutthof“, in: BLKMČ BS).

aus Kaunas, – bedanke Ihnen. Danke

dir

Critical note: Dir ] vid ex err d pro cap

dir

Dir

bestens!

iš Kauno, – padėkok Jiems. Labai Tau ačiū!

Wenn ist

Jeigu

~~dir~~ Dir

Critical note: Dir ] cor D pro min

Dir

Tau

sehr schwer Tabak,

labai sunku gauti tabako,

Thee

Critical note: Tee ] vid ex err Th pro T

Thee

Tee

arbatos

ode

Critical note: ode[r] ] vid ex err om r

ode

oder

Kaffeemischung zu bekommen, – sorge nicht, – ohne diese Sachen werde doch ich nicht sterben,

ar kavos mišinio, – nesijaudink, – be šių dalykų aš juk nenumirsiu,

obwohl ist es sehr gut das zu haben. Manchmal fürchte ich, es kann ein Moment kommen, dass wirst Du nicht mehr können

nors labai gerai juos turėti. Kartais bijau, kad gali ateiti akimirka, kai nebegalėsi daugiau

h mir

Critical note: mir ] cor pro h, cor m pro h

mir

man

etwas zu schicken. Sonst, davon habe ich kein Angst. Vanduk, ich werde

ką nors atsiųsti. Betgi dėl to nesibaiminu. Vanduk,

deinem

Critical note: deine[n] ] vid ex err em pro en

deinem

deinen

gutem

Critical note: gute[n] ] vid ex err em pro en

gutem

guten

Rat gehorchen, – ich werde we-

aš paklausysiu Tavo gero patarimo, – ma-

niger denken – ich werde versuchen etwas dichterisch zu schaffen, – alle moralische

žiau galvosiu, – pabandysiu ką nors kurti, – nugalėti visas moralines

hindernisse

Critical note: Hindernisse ] vid ex err h pro cap

hindernisse

Hindernisse

überwinden. Ja, habe

kliūtis. Taip,

ich

aš gavau

''Kūryba''

„Kūryba“

„Kūrybą“

u. Rezensionen der Jurgis Uraufführung

ir Jurgio premjeros

Note: „Čia Balys Sruoga kalba apie Vilniaus „Vaidilos“ teatrą.

Jurgis – Blekaitis, jo mokinys, vienintelis jo studentas, baigęs universitetą su pagrindine teatrologijos specialybe“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Antrajame Vilniaus dramos teatre „Vaidila“ režisierius debiutantas Jurgis Blekaitis pastatė romantišką komediją „Marianos kaprizai“ pagal 1833 m. sukurtą prancūzų rašytojo Alfredo de Musset psichologinę pjesę Marianos užgaidos (Les Caprices de Marianne). Apie šios pjesės statymo niuansus plačiau žr. Balio Sruogos 1944-02-07 laiško Vandai Daugirdaitei-Sruogienei III komentarą, dar žr. Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 53–54.

bekommen.

recenzijas.

Note: Balio Sruogos teatro seminaro dalyvis, poetas Eugenijus Matuzevičius plačiau pristatė teatro „Vaidila“ istoriją (1930–1944), etapus ir pobūdį (nuo mėgėjiško – iki profesionalaus), kryptis (tradicinę ir poetinio teatro). Ypač palankiai įvertintas „nukrypimas nuo tradicinės natūralistinės linijos, ieškant kelių į pakilesnį, poetinį, labiau romantinės dvasios teatrą“ ([Eugenijus Matuzevičius], A. Verdenis, „Savito veido beiškant (apie Vilniaus Vaidilos teatrą“, in: Kūryba, Kaunas: Valstybinė leidykla, p. 120). Išskirtos poetinio teatro ypatybės: „Tuo pačiu ypatingą reikšmę įgauna žodžio kultūra, jo melodika, judesy išryškėja formos atbaigtumas, ritmas“; pabrėžtas spektaklių savitumas: „Pastatymuose bus siekiama ryškios teatralinės formos, ne visada bojančios natūralistinio gyvenimiškumo, daugiau pajungtos estetiniam principui“; apibūdinti konkretūs pastatymai: „Šia linkme jau konkrečiai žengiami pirmi bandomieji žingsniai. Šiame sezone statomi minėtus reikalavimus daugiau ar kiek mažiau atitinką šie veikalai: Musset Marianos kaprizai (rež. Jurgis Blekaitis) ir V. Adomėno Baltoji obelėlė (rež. B. Lukošius). Pirmasis veikalas įdomus savo poetiniu, romantiniu pobūdžiu, kuris duoda progos paieškoti naujesnės teatralinės formos, poetinio žodžio grožio, ritmo“; pristatyti šalia meno vadovo Balio Lukošiaus dirbę „Vaidilos“ teatro ir su juo bendradarbiavę režisieriai iš Vilniaus miesto teatro (Juozas Stanulis, Juozas Gustaitis, Aleksandras Kernagis, Antanas Škėma) (Idem, in: Ibid.).

Ich gratuliere herzlich den begabten Jurgis, – ich habe

Nuoširdžiai sveikinu gabųjį Jurgį, – aš

immer ihn geschätzt u. er hat meine Hoffnungen nicht enttäuscht. Aus der dummen Rezensionen habe ich verstan-

visuomet jį vertinau ir jis manęs neapvylė. Iš paikų recenzijų supra-

den,

tau,

das

Critical note: das[s] ] vid ex err s pro ss

das

dass

kad

Jurgis hat

Jurgis rado

~~riltigen~~ richtigen

Critical note: richtigen ] cor ch pro l

richtigen

tinkamą

künstlerischen Weg gefunden (darüber werde ich mehr in nächstem Briefe schreiben),

meninį kelią (daugiau apie tai parašysiu kitame laiške),

is ich

Critical note: ich ] cor pro is, cor ch pro s

ich

aš

weiss sogar,

net žinau,

wass

Critical note: was ] vid ex err ss pro s

wass

was

kas

ist ihm gelangen u. wo hat er zu schwierige Aufgabe aufgestellt. Gratuliere von meinem Name

jam pavyko ir kur jis iškėlė per sunkią užduotį. Pasveikink mano vardu

die ganze Truppe, – sage ihr, nach kurzer Zeit werde ich Sie bitten um die Ehre wieder zusammen mit ihr – schon

visą teatro trupę, – pasakyk, kad netrukus prašysiu garbės vėl kartu su ja – jau

erwachsener! –

subrendusia! –

~~zu a~~ künstlerisch

Critical note: künstlerisch ] cor kün pro zu a

künstlerisch

zu arbeiten! Ist der Zygmantas – Jonny?

dirbti kūrybinį darbą! Ar Zigmantas – Jonny?

Note: „Zigimantas – Jonny – tai Vytautas Jonynas, profesoriaus Igno Jonyno sūnus, irgi buvęs Balio Sruogos mokinys, teatro seminaro dalyvis“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Der ist brav. Der Artikel ist

Jis šaunus. Straipsnis

ist

Critical note: ist ] vid ex err rep ver

ist

ver-

ge-

nünftig u. geschmackvoll.

ras ir skoningas.

Note: [Vytautas Aleksandras Jonynas], J. Zigmantas, „Formos dramos teatre beieškant (šiandieninės premjeros „Vaidiloje“ proga)“, in: Naujoji Lietuva, Vilnius, 1944-05-04, Nr. 105, p. 4.

Straipsnyje rašoma apie Lietuvos dramos teatre įsitvirtinusį realizmą. Einant realizmo keliu, remiantis Konstantino Stanislavskio pavyzdžiu, pastatyta daug gerų spektaklių. Vis dėlto pagal tą patį modelį sukurtiems darbams būdingas panašus pobūdis, koloritas. Pastebėta, kad ypač Lietuvos dramos teatrui „gresia minėtasis „monotonas“, toji „visus pastatymus jungianti spalva, kuomet naujoj premjeroj berandamas tik naujas autorius, nauja fabula, naujos idėjos, bet išreiškimo priemonės tos pačios, jau daug kartų matytos“ (Idem, in: Ibid.). Mažai kreipta dėmesio į formą (žodį, mostą, emocijas – tris pagrindinius dramos teatro išraiškos veiksnius).

Recenzijoje išskirti keli naujų kūrybinių formų ieškantys Lietuvos teatrai – Panevėžio Juozo Miltinio teatras ir Vilniaus „Vaidilos“ teatras: „Štai J. Miltinis Panevėžyje ugdo naują teatrą, kitokį, negu esami, ieško naujų kūrybos formų. Jeigu šiandien Miltinio teatras dar nėra sukūręs originalaus savo veido, tai jis jį sukurs po metų, po penkerių, po dešimties… Bet sukurs, nes jau neberimstama, jau veržiamasi.

Taip pat ir „Vaidilos“ teatro meno vadovas B. Lukošius yra pareiškęs net spaudoje apie naujų kelių ieškojimą, apie kamerinį teatrą, apie romantizmą teatre. Jis yra net pabrėžęs, kad dar šį sezoną du šio teatro pastatymai („Marianos kaprizai“ ir „Balta obelėlė“) bus kaip tik tų naujų ieškojimų pradžios akcentas)“ (Idem, in: op. cit.).

Recenzijoje įtrauktas ir pokalbio su „Vaidilos“ teatro režisieriumi debiutantu Jurgiu Blekaičiu fragmentas: „Kitokios formos teatro kūrimo minties šaknų, – sako Jurgis Blekaitis, – reikia ieškoti ne „Vaidiloje“. Toji mintis jau turi savo istoriją. Ji gimė prof. B. Sruogos vadovautame V. D. Universiteto Teatro seminare, brendo amžinos atminties Algirdo Jakševičiaus Akademinio teatro studijoje, o šiandien garsiau suskambėjo „Vaidiloje“ todėl, kad kaip tik šiame teatre susispietė daugumas ir Teatro seminaro, ir Akademinės studijos mokinių.

Mes ieškome naujos tautinės lietuviškos teatro formos, nes mūsų dramos teatras, kad ir pats kūrybingiausias, tos formos dar nėra suradęs.

Kaip ne keista? Dažnai sakoma, kad dramaturgas kuria teatro veidą, dar dažniau sakoma, kad teatras ugdo dramaturgus… Tuo tarpu mes turime keistą reiškinį: tautinė lietuviška dramaturgija yra gimusi ir stipriai užaugusi, bet mūsų teatras negali jos suvaidinti. V. Krėvės ir B. Sruogos draminiai kūriniai, kaip „Skirgaila“, „Apyaušrio dalia“, „Sapiega“, yra visais atžvilgiais puikūs dramos (teatralumo prasme) veikalai, literatūriniai šedevrai ir specifiniai lietuviški, ir nei vienas teatras jų nestato. Matyti, kad mūsų dramos teatras dar nepajėgia jų pastatyti. O tai todėl, kad tie veikalai yra grynai lietuviški, o mūsų teatras nerado lietuviškos formos.

Kur tos lietuviškos formos ieškoti? Kas jai būdinga? Mes manome, kad lietuviškos teatrinės formos reikia ieškoti mūsų tautosakoje ir lietuvio psichikoje. Ten ją jau surado mūsų tapytojai, grafikai, skulptoriai, prozaikai ir poetai, ten ją susiras ir teatras. Mūsų tautosakos būdingieji bruožai – lyrika, romantika, platuma. Kaip tik tie patys elementai labai būdingi Krėvės ir Sruogos draminiams kūriniams. (Todėl jie ir tokie lietuviški). Dėl to tad mes, sielodamiesi atrasti lietuvišką teatrinę formą, ir krypstame į romantizmą ir į groteską, nes šis labai artimas romantizmui, o taip pat ir mūsų tautosakoje dažnai užtinkamas (Svodbinė rėda, Užgavėnių papročiai ir kt.).

Mes norėtume, pasinaudodami, pažindami „comedia del arte“ teatrą, ispanų, japonų dramą, lengvą prancūzų teatrą, psichologinę rusų dramą ir kt., surasti tas teatrines priemones ir atrinkti, kurios būtų mūsiškos, kurios tiktų lietuviškos teatro formos pradmenims.

Pirmam bandymui pasirinkome Musset „Marianos kaprizus“. Kas šiame veikale mus žavėjo? Pirmoje eilėje jo teatrališkumas, jo romantiškumas, perdėm trykštanti poezija ir frazės muzikalumas. Be to, apstus groteskinis elementas. Kaip matome, – visi tie pažymiai, kuriais, mūsų nuomone, turėtų reikštis lietuviško teatro forma.

Aišku savaime, – priduria režisierius J. Blekaitis, – tai yra tik pats pirmasis bandymas, pirmasis žingsnis ieškoti pačių elementų, o lietuviškos formos teatras pasireikš dar po labai ilgų ieškojimų ir tik su lietuvio autoriaus lietuviška drama“ (Idem, in: op. cit.).

Straipsnis apie „Vaidilos“ teatre vykstančius originalius meninius ieškojimus apibendrintas optimistiškai: „Įdomios „Vaidilos“ teatro žmonių mintys ir brangios jų pastangos. Aišku savaime, kad su šia jų premjera mes nelaukiame pasiekiant to idealo, kurio siekti jie yra užsimoję, bet brangu jau tai, kad nesitenkinama sustojus vietoje, o ieškoma naujo, šiuo atveju mums visiems brangaus“ (Idem, in: op. cit).

Anksčiau apie teigiamus pokyčius (meninį išskirtinumą – kameriškumą, romantiškumą, naujus metodus – originalų, nekintamą sezono repertuarą, kuriame prioritetas teikiamas lietuvių rašytojų kūriniams) „Vaidilos“ teatre, pasitinkant premjerą „Gertrūda“ pagal vokiečių dramaturgo Paulo Apelio tragediją, kurią režisavo Antanas Škėma, buvo parašyti dar šie straipsniai: AŠ, „Premjera „Vaidilos“ teatre“, in: Naujoji Lietuva, Vilnius, 1944-03-26, Nr. 73, p. 4; J. Gorodeckis, „Teatro pagrindų beieškant“, in: Naujoji Lietuva, Vilnius, 1944-05-08, Nr. 84–85, p. 7.

J. Zigmanto slapyvardžiu pasirašytas straipsnis greitai sulaukė atgarsio – kritinių pastabų, kuriomis siekta išprovokuoti diskusiją. Spėtina, kad būtent šį atsiliepimą Balys Sruoga ir laikė „paika recenzija“. Jos autorius – Jurgis Arnas Šaltenis, Balio Sruogos Teatro seminaro dalyvis. Skirtingo turinio recenzijose rašytojo mokiniai tęsė jo paties teatro seminaruose pradėtą tradiciją – pomėgį kandžiai, sąmojingai, karingai ginčytis, reikliai ir priekabiai nagrinėti teatro aktualijas.

Kritiniame atsiliepime pirmiausia pastebėta, kad teatruose, ypač Klaipėdos ir Panevėžio, kur seniau dirbta pagal Konstantino Stanislavskio sistemą, būta ieškojimų, ne vien monotonijos, todėl „vaidiliečiai nebe pirmi ieško naujos formos“, be to, „jos ieško apgraibom“, neturėdami aiškesnės vizijos: „Rezultatai nežinomi nė patiems vaidiliečiams. Sakyta, kad kažką nauja – vadinasi, posūkį į kamerinio teatro tipą – teatras pranašaus „Gertrūdos“ pastatymu. Dabar „Gertrūda“ lyg ir atkrito, nes galvojama tik apie dvi premjeras: jau pasirodžiusią „Marianos kaprizų“ ir dar pasirodysiančią „Baltosios obelėlės“. Esą, šios dvi bus naujų „Vaidilos“ ieškojimų pradžios akcentas“ (Jurgis Šaltenis, „Žodis ieškantiems dramos teatre formos“, in: Naujoji Lietuva, Vilnius, 1944-05-07, Nr. 108, p. 3).

Straipsnyje abejojama dėl didelių „Vaidilos“ kolektyvo ambicijų, pabrėžiamas neapsisprendimas dėl teatro pobūdžio, kuris reiškia nebrandumą: „Pasekime, kiek daug „Vaidila“ užsimojo! Vis tos formos beieškodamas. Pasisakė būsiąs kameriniu ir buvo patenkintas, po „Gertrūdos“ išleido gražią „Marianos kaprizų“ premjerą ir – lyg chameleonas – keičia spalvą: dabar jau vaidiliečiai patenkinti romantiškojo žanro pradais. „Baltoji obelėlė“– lietuviškas veikalas. Atseit, užakcentuosime, kad „Vaidila“ ilgainiui gal norės vaidinti tik lietuviškąjį repertuarą […].

Taigi ir „Vaidila“ apsivilko jau trečius kailinius šį sezoną ant ketvirtųjų, likusių dar iš meno vadovo Kernagio laikų. Kamerinis teatras, romantiškas teatras, lietuviškas teatras. „Dar nežinome, dar abejojame, dar ieškome…“ Ir iš viso to išvada tokia – teatras kaip buvo, taip ir liko margas. Naujos formos ieškojimo pradžią „Vaidila“ jau užakcentavo, bet tik pradžią ir tik ieškojimų pradžią. O paties to teatrinio veido dar, toli gražu, neparodė“ (Idem, in: Ibid.).

Kritikuoti „Vaidilos“ teatro premjeriniai pastatymai kaip neišsiskiriantys platesnėje teatrinėje panoramoje: „Nesgi tokių kamerinių pastatymų, kaip „Gertrūda“, užtiksime ir kiekviename kitame mūsų teatre, turinčiame gausesnį repertuarą. Tokių, kaip „Marianos kaprizai“, – taip pat nesunku rasti: Kaunas jų turėjo visą eilę, Šiauliai – „Andželą“, Moljerą ir kt., Panevėžys – kad ir tą patį „Valponę“ (Idem, in: op. cit.).

Diskutuota su Jurgiu Blekaičiu dėl jo iškeltų idėjų apie lietuvių rašytojų kūrybą ir jos realizaciją teatro scenoje: „Dar įdomesnių reveliacijų iškėlė Jurgis Blekaitis, pasisakydamas kad ir apie lietuviškąjį repertuarą. Visą laiką mūsų teatrai šaukte šaukė, kad jie jau seniai visa galva yra prašokę lietuvių dramaturgiją, originaliąją scenos literatūrą, dabar gi Blekaitis tvirtina, kad turime šedevrų, bet… mūsų teatrai negali jų suvaidinti. Ir dėl ko negali? Ėgi, girdi, mūsų teatrai nepajėgia jų pastatyti, nes jie yra grynai lietuviški, o mūsų teatrai nerado lietuviškos formos! Ir toliau – mūsų teatralai, šiuo atveju Blekaitis, norėtų pasinaudoti ir susipažinti su „commedia dell' arte“ teatru, su ispanų, japonų (sic!) drama, su lengvu prancūzų teatru ir psichologine drama ir t. t. ir per tą susipažinimą su visokeriopa internacionaline egzotika surasti ir atrinkti priemones, kurios tiktų lietuviškos teatro formos pradmenims!“ (Idem, in: op. cit.).

Straipsnio autoriui paradoksalus pasirodė teiginys, kad, siekiant lietuviškos teatro formos, režisuoti pasirinktas nelietuviškas kūrinys: „Ir… lietuviškosios teatro formos pradžiai, „merci“, paimsime „Marianos kaprizus“…

Reveliacijos! Ar čia rimtai kalbama, ar tik šiaip žodžiais svaičiojamasi. Vadinasi, savų veikalų mes nestatysime, nes jų dar neįstengiame pastatyti. Nepažįstame savęs, nežinome lietuviško teatro formos. Imsime „Marianą“, gal čia susipažinsime su lietuviško teatro formomis? O jeigu ne čia, tai šauksimės ispanų ir japonų pagalbos!

Ne, pone Blekaiti. Lietuviški veikalai ne dėl to nestatomi, kad jų nepajėgiame pastatyti ir lietuviško teatro formų nežinome. Nestatome dėl to, kad jų nemylime. Dėl to, kad Musset, mat, yra Musset! Komplimentą Sruogai, Putinui, Krėvei ir net Vaičiūnui galime pasakyti, bet veikalų statyti… dar „nedrįstame“. Išeitų, mūsų teatralai norėtų pirmiau išstudijuoti visą pasaulį ir įvairiausių tautų teatro formas, po to gi – jeigu pavyks! – atrankioti priemones ir bandyti iš tarptautinio konglomerato nulipdyti lietuviškojo teatro veidą. Vadinasi, lietuviškieji veikalai gali palaukti iki to laiko…“ (Idem, in: op. cit.).

Lietuviškos teatro formos siūlyta ieškoti ne pasaulyje, o Lietuvoje: „Ar taip pradėta, kaip reikia? Kodėl nepradėta taip, kaip tas pats Jurgis Blekaitis pasakė: „lietuviškos teatrinės formos reikia ieškoti mūsų tautosakoje ir lietuvio psichikoje“? Visiškai teisingai. Prašome nuo čia ir pradėti. Ką turi bendra šie teigimai su prancūzų, ispanų ir japonų teatro formomis?“ (Idem, in: op. cit.).

Dar kartą pabrėžtas „Vaidilos“ teatro neapsisprendimas dėl repertuaro: „Taip ir vaikštinėjama aplinkui. „Vaidila“ ir to, ir kito pačiupinėja, o žingsnio tikruoju keliu taip ir nėr. Tiesa, yra Adomėnas. Didelis įnašas. Bet „Marianos kaprizai“ ir „Sapiega“ arba „Apyaušrio dalia“, taigi, savo artimumu mums yra kitokie. Ar tiek meilės ir darbo, kiek skiriama tarptautiniam repertuarui, negalima būtų skirti saviems veikalams? Ir dar padvigubinti, patrigubinti meilę, darbą ir pastangas?

Pavartykime provincijos savaitraščius. Ten atsirado visa eilė naujų teatro teoretikų. Šneka visi neblogai, bet visi teatrai margi kaip geniai, visų repertuaras durstytas ir lopytas, visur daryta žingsnis čia, žingsnis kitur, visur čiupinėta, ragauta ir… nepasirinkta.

Pasirinkti reikia! „Vaidila“ žadėjo ir žada originalų, savitą teatro veidą, kitokį, negu visų kitų teatrų margi ciferblatai. Ir „Vaidila“ tebenori mus įtikinti, kad jis suras savitą, originalų veidą, bet pirmiau jam reikia padaryti ekskursijų į Ispaniją ir Japoniją…

Ilgokai truks! Ar negalima tuo tarpu Lietuvoje pasidairyti? Gal tie puikūs kostiumai, kuriuos matėme „Marianoje“, atitinkamai perdirbti ir perdažyti, kaip tik būtų galėję tikti mūsiškosios dramaturgijos šedevrams, kad ir „Sapiegai“, kad ir „Apyaušrio daliai“?..“ (Idem, in: op. cit.).

Kritiškai vertinti „Vaidilos“ teatro eksperimentai, siūlyta jų atsisakyti, įvardyta konkurencijos su Vilniaus miesto teatru problema, „Vaidilai“ siūlyta ieškoti lengvesnių išgyvenimo galimybių: „Konkrečiai: ar nevertėtų nusileisti nuo tų akademinių „ieškojimų“, atsikratyti visų skaitytų ir išstudijuotų svetimų „sistemų“ ir pasirinkti aiškų kelią. Sakysime, lietuviškas teatras. Tegul eksperimentus daro Vilniuje žymiai pajėgesnis Miesto teatras, jo vis tiek „Vaidila“ turbūt nepralenks. O „Vaidila“ statys tik lietuvišką, savą repertuarą, išaugins ne tik Adomėną, bet šešis Adomėnus per metus. Arba, jeigu jau tai nepatiktų – tai vėl tepalieka „Vaidila“ visas aukštas formas Miesto teatrui, o pats imasi lengvojo repertuaro ir tampa geru, menišku komedijiniu teatru. Akademiškų pastatymų eitume žiūrėti į Miesto teatrą, kuris teduoda ketvertą premjerų į metus, o gerų modernių, aktualių komedijų ir pjesių – eitume į „Vaidilą“.

Gal „Vaidila“ kada nors ir įrodys, kad tos rungtynės su pajėgesniu konkurentu nebus beprasmės, bet kada tai įvyks? Ar turime pakankamai laiko eksperimentams, studijavimui, ekskursijoms, formos ieškojimams?

Duok Dieve, kad „Vaidila“ būtų teisus, bet negalima iš mūsų reikalauti, kad šiuo atžvilgiu mes nebūtume skeptikai“ (Idem, in: op. cit.).

Ich fühle, dass Dalia ist eine geistige

Jaučiu, kad Dalia tapo šio teatro dvasine

~~mitterbeiterin~~ Mittarbeiterin

Critical note: Mittarbeiterin ] cor M pro min, vid ex err tt pro t, cor a pro e

Mittarbeiterin

Mitarbeiterin

bendradarbe,

dieses Theaters geworden, –

–

dass

Critical note: das ] vid ex err ss pro s

dass

das

tai

ist gut. Diese Ideen sind richtig. Nur, was soll man

gerai. Šios idėjos teisingos. Tik ką

thun,

Critical note: tun ] vid ex err th pro t

thun,

tun,

daryti,

um Dalia physisch zu kräftigen? Das ist sehr grosse

kad Dalia sustiprėtų fiziškai? Tai man didžiulis

Sorge für mich, obwohl kann ich nichts helfen. Sage ihr, dass ich verstehe sie gut u. tief, – ich war auch jung

rūpestis, nors niekuo negaliu padėti. Pasakyk jai, kad ją gerai ir giliai suprantu, – aš irgi buvau jaunas

u. die Jugend will ich noch nicht aufgeben

ir dar nenoriu prarasti savo jaunystės,

trotzt

Critical note: trotz ] vid ex err zt pro z

trotzt

trotz

nepaisant

meinen grauen Haaren u. dem Leben Lager. Zum

žilų plaukų ir gyvenimo stovykloje. Po

~~Kucsucs~~ Kuckuck !

Critical note: Kuckuck ] cor pri et sec k pro s

Kuckuck!

velnių!

Wir werden noch zusammen mit Dalia die Lieder über die Jugend u. Frühling singen! Sie erlebt die Jugend

Mes dar kartu su Dalia dainuosim dainas apie jaunystę ir pavasarį! Ji išgyvena jaunystę

in so schweren Zeiten, im Winter, sozusagen, aber das Frühlingserwachen wird noch fröhlicher! Es ist sehr

tokiais sunkiais laikais, taip sakant, žiemą, bet pavasario pabudimas bus dar smagesnis! Labai

traurig, dass der Vater krank geblieben ist. Doch, hoffe ich, wird er genesen, und wir werden noch lange lange

gaila, kad tėvas susirgo. Bet, tikiuosi, jis pasveiks ir mes dar dienų dienas

Tage über Geschehnisse diskutieren. Ja, wie könnte ich meine Dankbarkeit für Živilės Eltern aussprechen?!

diskutuosime apie įvykius. Kaip galėčiau išreikšti savo padėką Živilės tėvams?!

Note: „Živilė – Vytauto ir Anelės Mykolaičių duktė, Dalios draugė. Vytautas Mykolaitis buvo man didelė parama, būdamas Birutės gimnazijos Tėvų komiteto pirmininku, abudu su žmona mums daug nelaimėj padėjo, slapstė Vincą Krėvę, kaip tik 1944 m. pavasarį, kada naciai jau jo ieškojo“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Ich bin so dankbar Ihnen, dass sie sind so gut für

Aš jiems toks dėkingas, kad jie Tau tokie

~~dich~~ Dich !

Critical note: Dich ] cor D pro min

Dich!

geri!

Ich

Hoffe,

hoffe,

Tikiuosi,

ich werde noch die Möglichkeit

aš dar turėsiu galimybę

haben meine

~~dankbarkeit~~ Dankbarkeit

Critical note: Dankbarkeit ] cor D pro min

Dankbarkeit

reeler auszusprechen!

išreikšti savo padėką realiau!

Critical note: D. ] D[as], contr

Unglück ist eine Nichtigkeit, wenn es so gute

Nelaimė menkniekis, kai yra tokių gerų

~~leute~~ Leute

Critical note: Leute ] cor L pro min

Leute

gibt! Das

žmonių! Tai

kennzeichneit,

Critical note: kennzeichnet ] vid ex err neit pro net

kennzeichneit,

kennzeichnet,

parodo,

wie hoch, wie erhaben ist die Kultur unseres Volkes! Ich bin glücklich u. stolz

kokia didelė, kokia pakili mūsų tautos kultūra! Esu laimingas ir išdidus

solche Freunde zu haben! Mein Vanduk, mein zartes Daliuk! Hoch – den Kopf! Lachen gerade in die Au-

turėdamas tokių draugų! Mano Vanduk, mano švelnus Daliuk! Pakelkit galvą! Juokitės nuoširdžiai saulei į a-

gen der Sonne! Vorwärts mit allen berauschenden Winden – mit vollem Dampf! Wissen Sie was? Ich

kis! Pirmyn su visais svaiginančiais vėjais – visu greičiu! Žinot ką? Aš

werde zu Euch kehre früher, als der

grįšiu pas Jus anksčiau, negu

Obervenunft ~~◊◊◊~~

Critical note: Oberve[r]nunft ] vid ex err om r, p ras ill ver

Obervenunft

Obervernunft

denkt!

Critical note: denk[t] ] ins t

denkt!

galvoja aukščiausiasis protas!

Können Sie sicher darüber sein! Nur sie

Galit būti dėl to tikros! Tik jūs

beiden sollen gesund sein! Sollen sich hüten von vorübergehenden bakteriologischen Unwesen!

abi turit būti sveikos! Reikėtų saugotis laikinų bakteriologinių blogybių!

Mano mielos, mielos – mylimos mano!

Ich segne Euch!

Aš laiminu Jus!

Eurer

Jūsų

Baliuks

Critical note: Baliuks ] sign

Physical note: [1r] //

Baliuks

~~P. S. Schicke mir noch eine Krawatte, – die zugeschickte ist~~

Critical note: P. S. Schicke mir noch eine Krawatte, – die zugeschickte ist ] ras phr

P. S. Atsiųsk man dar kitą kaklaraištį, – tavo išsiųstas

~~sehr schwer (schon zerrissen). Bal~~

Critical note: sehr schwer Sache zerrissen. Bal ] ras phr

Physical note: [1v] //

labai didelis (jau suplyšęs). Bal

Note: Pastaba, Balio Sruogos ranka prirašyta ir išbraukta antroje lapo pusėje.

Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei

Vilnius

Critical note: Vilnius ] sub sign dua lin

Vilnius

Tauro gtv. 21–3

Litauen (Ostland)

Critical note: Litauen (Ostland) ] sub sign curv lin

Physical note: [2r] //

Litauen (Ostland)

Lietuva (Ostlandas)

Exp.: Prof.

Dr.

dr.

Balys Sruoga

Lager Stutthof b/Danzig

Stutthofo stovykla prie Dancigo

Block XI

XI blokas

Deutschland

Critical note: Deutschland ] sub sign dua lin

Physical note: [2v] //

Deutschland

Vokietija

Version a2: 1944-05-13: Diplomatinis