Vandai Sruogienei, 1944-05-28

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1944-05-28

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 47. Laiškas. Rašyta 29,4 × 21,0 cm formato, gelstelėjusio, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota, pažymėta pieštuku kita ranka: „47“. Vokiškas Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1944-05-31. Prierašas prie spaudo kita ranka mėlynu pieštuku: „B“. Yra įplyšimų. Dėmėta. Be voko. Voką (nr. 46) žr. Štuthofo dokumentų segtuve, in: BLKMČ BS. Vokiškas gavimo adresas parkeriu (mėlynu rašalu): „Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Vilnius / Tauro gtv. 21–3 / Litauen (Ostland)“ [„Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Vilnius / Tauro gtv. 21–3 / Lietuva (Ostlandas)“]. 2v prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „[Exp.:] [Expéditeur / Siuntėjas] Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI / Deutschland [Prof. dr. Balys Sruoga / Stutthofo stovykla prie Dancigo / XI blokas / Vokietija]“. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Vokiškas išsiuntimo pašto spaudas: [19]44-05-31. Vokas numeruotas, datuotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „46“, „28-V-44“. Stutthofo lagerio spaudas. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 425, l. 1r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 425, l. 137–141 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 47, l. 55–56 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 425, l. 125–129 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 3, p. 133–134. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1944-05-28: Genetinis
  • Witness a2: 1944-05-28: Diplomatinis
  • Witness a3: 1944-05-28: Redaguotas
  • Witness a4: 1944-05-28: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Vilnių, 1944-05-28, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1944_05_28_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1944-05-28: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 28 Mai 1944
1944 [m.] gegužės 28 d.
1
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 28 Mai 1944
1944 [m.] gegužės 28 d.
5
Vanduk, mylima!
Gestern kam
Vakar atėjo
dein
c
Critical note: Dein ] vid ex err d pro cap
dein
Dein
Tavo
Brief
(v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
(v.
12-V,
12-V,
V-12 laiškas,
–
ens er
c
Critical note: er ] cor pro ens
er
ist,
6
also, geschrieben vor den Ereignissen bei Ihnen. Vanduk, ich
vadinasi, jis parašytas dar iki įvykių pas Jus. Vanduk, aš
weisse
c
Critical note: weiss ] vid ex err sse pro ss
weisse
weiss
žinau
alle
visus
7
Deine Sorgen
Tavo rūpesčius
u.
c
Critical note: u[nd], contr
u.
ir
Erlebnissen, – ich habe gutes Gefühl dafür. Diesjährigen Sorgen sind breiter, als die des vori-
išgyvenimus, – turiu gerą nuojautą. Šiemetinių rūpesčių ratas platesnis, nei per-
8
gen Jahres, doch sie sind oberflächlicher u. schneller heilbar. Es gibt kein Böses, aus dem das Gute nicht he-
nai, bet jie paviršutiniškesni ir greičiau išsprendžiami. Nėra to blogo, kas
9
rauging,
c
Critical note: [he]rau[s]ging ] vid ex err om s
rauging,
rausging,
neišeitų į gera,
–
das muss man erinnern in diesen Tagen. Dafür bin ich absolut sicher. Nur den Mut u. Kalt-
tai turit prisiminti šiomis dienomis. Tuo esu visiškai tikras. Tik neprarask drąsos ir šal-
10
blut nicht verlieren. Die Zeit geht viel schneller, als denken u. fühlen wir. Ich werde bei Euch schneller, als
to kraujo. Laikas bėga daug greičiau, nei mes galvojam ir jaučiam. Aš būsiu pas Jus daug greičiau, nei
11
wir erwarten.
mes tikimės.
n
Note: Balys Sruoga aprašė esesininkų nuotaikų, susijusių su vokiečių pralaimimu karu, kaitą Štuthofo lageryje: „Į 1944 metų pabaigą ėmė vis aiškiau ir aiškiau pasireikšti lagerio išsigimimo p[a]žymiai.
Kol dar kovos vyko kažkur toli už Rytprūsių sienų, mūsų esesninkai buvo tvirtos dvasios ir nepalenkiamo kūno. Jie šventai pasitikėjo Hitlerio apvaizda ir mūsų žydžių iškastais pasienio apkasų grioviais. Karo veiksmam ėmus persimesti per sieną, net ir drąsiausiųjų kalinių atžvilgiu esesninkų nuotaika ėmė kristi it lašelis iš nosies.
Teisybė, esesninkų tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris [dar] viduvasary ėmė kalbėti, kad karas jau prakištas, ir be paliovos pradėjo lakti degtinę“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
Du hast
in
c
Critical note: im ] vid ex err n pro m
in
im
Traum mein richtiges Bild gesehen, nur bin ich jetzt nicht mager. Ich sehe so
Sapne regėjai tikrąjį mano atvaizdą, tik dabar nesu sulysęs. Aš taip atrodau
12
aus immer gerade in diesen Tagen, wann Dir es schwer geht (beide Dalias Krankheiten,
kaip tik tomis dienomis, kai Tau sunku (Dalios ligos
u. s. w.).
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.).
ir kt.).
Fatalerweise
Lemtingu būdu
13
fühle ich immer dein Zustand – u. finde dann kein Ausweg. Sonst bin ich munter u. tief ironisch, –
aš visuomet jaučiu Tave – ir tada nerandu išeities. Šiaip aš žvalus ir giliai ironiškas –
14
nicht über die Leute, mit denen ich umkomme, sondern über die breite Welt. Mit Leuten komme ich
ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu. Su žmonėmis
15
gut aus. Ich habe hier keinen innigen Freunden, doch habe ich keinen Feinden. Ich streite nie (ähnlich, wie
aš gerai sugyvenu. Neturiu čia nuoširdžių draugų, bet neturiu ir priešų. Niekad nesiginčiju (kaip ir
16
Du!), zanke niemals, spreche keine bösen Worte. Ich bin gesund. In voriger Woche war ich in Danzig
Tu!), niekad nesibaru, nesakau piktų žodžių. Esu sveikas. Praeitą savaitę buvau Dancige
17
neue Brille zu bestellen.
užsisakyti naujų akinių.
n
Note: Balys Sruoga, gavęs Štuthofo gydytojo Otto Heidlio leidimą, keletą kartų lankėsi Dancige: „Kadangi lageryje akių gydytojo specialisto nebuvo, Heidelis paskiriem kaliniam leisdavo savo lėšomis važiuoti į Gdanską, kad juos tenai apžiūrėtų specialistai. Man akys jau vienuolika mėnesių be paliovos skaudėjo. Heidelis leido ir man pasivažinėti į Gdanską, – net tris kartus nuvažiuoti“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
Die
arzte Ärzte
c
Critical note: Ärzte ] cor Ä pro a
Ärzte
Gydytojai
in der akademischen
akademinėje
Klinic Klinik
c
Critical note: Klinik ] cor k pro vid c
Klinik
klinikoje
haben
s mich
c
Critical note: mich ] cor m pro s
mich
mane
sehr gewissenhaft unter-
labai rūpestingai apžiū-
18
sucht,
rėjo, išrašė
noue neue
c
Critical note: neue ] cor pri e pro o
neue
naujus
Brille zugeschrieben u.
akinius ir
angefordet
c
Critical note: angeforde[r]t ] vid ex err om sec r
angefordet
angefordert
paragino
nach 8 Tage nochmals zu kommen. Sie könnten
dar kartą atvykti po 8 dienų. Jie negalėjo
19
nicht entscheiden, die Augenschmerzen kamen von der schwachen Brille
nuspręsti, ar akių skausmai atsirado dėl silpnų akinių,
w oder
c
Critical note: oder ] cor pro w, cor o pro w
oder
ar
gibt es vielleicht
20
welche Krankheit. Sie sagten, soll ich kein Angst haben, es ist nichts gefährliches, aber sie wollen
dėl kokios nors ligos. Sakė, kad nesibaiminčiau, nieko pavojingo, bet jie nori
21
gewissenhaft mir helfen. Alles das stimmt. Die
man padėti. Visa tai tiesa.
Ärjte Ärzte
c
Critical note: Ärzte ] cor z pro j
Ärzte
Gydytojai
waren mit mir sehr gut u.
man buvo labai geri ir
Sorgsam,
c
Critical note: sorgsam ] vid ex err S pro min
Sorgsam,
sorgsam,
rūpestingi,
untersuch-
tyrė
22
ten über eine Stunde. Die
daugiau nei valandą.
Reisen Reise
c
Critical note: Reise ] cor sec e pro en
Reise
Kelionė
nach Danzig macht ein Vergnügen.
į Dancigą buvo maloni.
n
Note: Balys Sruoga aprašė keletą kelionės į Dancigą epizodų: „Man buvo leista važiuoti civiliniais drabužiais, ant kurių tik maži katorgininko p[a]žymėliai tebuvo prisiūti, – tų ženklelių reikšmės nežinąs negalėjo suvokti, [kas per paukštis ir aš esu].
Lydi mane specialus esesninkas palydovas, su kuriuo drauge ir traukinėlyje sėdime, ir pypkeles traukiame, ir šnekučiuojamės it seni bičiuliai. Gdansko akių klinikos vedėjas – profesorius, sužinojęs, kas aš esu, tyrinėja mano akis pusantros valandos, bičiuliškai, kolegiškai šnekasi, visai nekreipdamas dėmesio, kad už durų eilės laukia visas būrys vokiečių, kurių tarpe kiti net su partijos ženkleliais ant krūtin[ė]s, nekreipdamas dėmesio į tai, kad mano palydovas liko prie durų stovėti, – kad jo niekas ne tik atsisėsti nepakvietė, – niekas jam ir gero žodelio nepratarė.
Mano palydovui buvo įsakyta stropiai sergėti, kad aš po miestą nesivalkiočiau, su niekuo nesusitikčiau ir nekalbėčiau, – sėdėčiau kur nors uždarytas nuo traukinio iki traukinio.
Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo. Paskui apėjome dar kokias septynias smukles, bebandydami alaus rūšį ir vyno beieškodami. Aš to vyno jau būčiau slaptai gavęs pas vieną smuklininką, Gdansko miesto tarybos narį, pilvūzą tokį su partijos ženklu, bet visą reikalą pagadino mano palydovas. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės. Kaipgi aš jį galėjau įtikinti, kad ir šis esesninkas vyno nori, ir išgėręs – nesikandžioja? Kad jis vyno nori – smuklininkas tikėjo, bet kad jis nesikandžioja, – ne, jis tokiais dalykais patikėti negalėjo!
Kitą kartą važiuoju Gdansk[an] su kitu esesninku. Pasilikę dviese, šnekučiuojamės politiniais reikalais visiškai laisvai, – ne visai kvailo berno būta. Privažiavus Gdanską sako jis man:
– Aš paleisčiau po miestą tave vieną vaikščioti, bet gali kas nors kartais tavęs dokumentų paklausti. Įtars, kad iš lagerio pabėgai, – tuomet ir tau, ir man bus blogai. Geriau vaikščiokim kartu.
Vaikštom mudu po Gdanską, apžiūrinėjam visas miesto įžymybes. Užeinam į vieną smuklelę, į kitą… Vienoj tuščioj smuklelėj prie mūsų prikimba smuklininkas su politika – tuomet kaip tiktai buvo prasidėjęs sąjungininkų desantas Normandijoje.
– Mano nuomone, – mušasi į krūtinę smuklininkas, – labai gerai padaryta, kad leido anglam ir amerikiečiam išlipti į sausumą. Mano nuomone, kam mum plaukti pas juos jų mušti, jeigu galima palaukti, kol jie patys čia plauks, ir mes čia juos išmušime!
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – tegu tiktai jie priveža daugiau savo kariuomenės! Mes čia juos visus ištašysim – ir karas bus baigtas!
– Bet, mano nuomone, – kryžiavojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, reikėtų užimti ir anglų salos… Iš jų visuomet mum visokios nelaimės eina…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – mes visus anglus iš salų sugrūsime į jūrą. Nė vieno anglo saloje nepaliks. Tegu prilaka visi, niekšai tokie. Kad jų veislės nepaliktų!
– Bet, mano nuomone, – toliau sketeriojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, dėl mūsų nelaimių visų kalčiausi yra žydai. [Kad žydų nebūtų, tai ir karo nebūtų buvę. Žydai, vis tie žydai], pabrėžiu, mano asmene nuomone…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – žinoma, vis tie žydai. Mes visus pasaulio žydus surinksim. Visus iškarsim. Ant šakių pakratysim.
Ir varo gi jiedu šitokią politiką, – kad juos kur uošvė raitoji! Vienas kriokia, kitas gargaliuoja. Vienas kala, kitas zalatija. Man beklausant jųdviejų kalb[os] darosi šilta ir akyse marga.
„Ot, po velnių, tai įkritau it blusa į sirupą, – galvoju sau, seilę rydamas, – su šitokiu kvailu velniu palydovu taip atvirai kalbėjaus! Juk dabar aš jau galutinai baigtas! Tai kas, kad liudininkų nebuvo, – valdžios akyse vis tiek bus jo teisybė, ne mano, o jis gi viską dabar papasakos valdžiai!“
Užmokėjęs už alų išėjau iš smuklės it tarakonų graužiamas.
– Ar girdėjai, ką aš su smuklininku kalbėjau? – klausia manęs palydovas.
– Buvo tai senas tamstos pažįstamas? – nežinodamas, ką atsakyti, savo rėžtu klausiu palydovo.
– Ne! Pirmą kartą matau jį. Iš viso aš pirmą kartą savo gyvenime dabar buvau jo prakeiktoje smuklėje…
– Tai aš visiškai nesuprantu tamstos kalbos prasmės, – vėl išspruko man neatsargus žodis.
– O kaipgi aš su juo kitaip galėjau kalbėti? – pyktelėjęs atrėžia jis man[,] – [a]š esu SS uniforma, jis manęs bijo, kitaip negali kalbėti. O aš – iš kurgi aš galiu žinoti, koks velnias jisai yra, tas kiaulė?! – visiškai piktai nusikeikė palydovas.
Toliau su manimi jis vėl protingai kalbėjo.
Trečią kartą trečias mano palydovas nuvedė mane Gdansko pri[e]miesty pas savo uošvę, – kas taip pat labai griežtai prieštaravo visiem valdžios įsakymam ir draudimam. Nuvedė jis mane ir pasodino kambary pa[gal] pečių, – va, čia sėdėk, – pasakė jis man.
Sėdaus ir sėdžiu pa[gal] tą jo uošvės pečių, – ką gi daugiau darysi nesėdėjęs[!] Sėdžiu aš tenai valandą, sėdžiu kitą, sėdžiu trečią kaip elgeta, tiktai poterių nekalbėdamas. Nė krust iš vietos. Nuobodu. Pikta. Jis su savo uošve kažką tenai šurum burum, o man – pečius tiktai? Kolgi aš čia, po velnių, sėdėsiu?!
Pagaliau[,] palydovo uošvė atneša ir padeda man ant stalo duonos lėkštę ir gerą pusdubenį sriubos. Makaronai! Piene virti! Pasiuto?
– Še, valgyk, kad sveikas būtum, – sako man palydovo uošvė, tokia stambi, plati moteris su purvina prijuoste.
Kertu aš tą sriubą, net ausys lepsi. Puikūs makaronai, nieko nepadarysi! Po velnių!
Mano širdis iš karto sentimentali pasidarė.
Praslinkus dar keliom minutėm plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį. Šį kartą [ji] atneša lėkštę, pilną bulvių ir šviežios kiaulienos! Aš net išsižiojau iš nustebimo, – tikrai, boba pasiuto!
– Valgyk į sveikatą, – sako ji man, – mes ūkininkai. Turim dar. Mūsų nenuskriausi…
Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm, – karališki pietūs!
Plačioji uošvė įsėlina trečią kartą. Šį kartą ji slenka patylomis, apsidairydama, ar žentas nemato. Tsssss… – šnabžda ji man, prisikišusi pirštą prie lūp[os]. Prilingavo prie manęs, prisišliejo.
– Pasakyk, kaip pas jus tenai… lagery… ar tikrai taip baisu, kaip [čia] žmonės pasakoja? O kaip elgias tenai mano žentas?.. Neskriaudžia jūsų?..
Aš – ką gi, – prisikirtęs tokių karališkų pietų, kur čia geraširdę moterėlę begraudinsiu!
– Ne, – sakau, – žentas kaip visi žentai: nieko pikta nedaro.
Ir[,] tikrai, jos žentas nebuvo blogas. Niekas juo nesiskųsdavo. Pagaliau[,] jis buvo tiktai eilinis kareivis, jokių aukštesnių pareigų neturėjo, – neturėjo ir progos savo temperamentui parodyti.
– O[,] vargas, vargas! – dūsavo moterėlė. – Kuo gi jis kaltas!
Paėmė, mobilizavo kaip kareivį… Kur paskyrė, ten turi būti… Kur žmogus pasidėsi?.. Tiktai jam nieko nesakyk!
Pamatęs pro praviras duris kitame kambaryje radijo aparatą, sakau jai:
– Dabar per radiją skaito vokiečių štabo pranešimą apie karo veiksmus, – ar nebūtų galima pasiklausyti?
– Oi, ne, ne, ne! – ėmė ji kratytis abiem rankom, – tai politika! Mes politikos iš tolo bijome!
Trečiojo reicho piliečiai bijo per nuosavą radiją net savo štabo pranešimo klausytis! Vargšai, vargšai!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360–365, plg. Balys Sruoga, Dievų miškas, mašinraštis, d. 2, 1945, in: LLTI BR, f. 53, b. 8, l. 309–313).
Ich habe den Frühling gesehen,
Aš mačiau pavasarį,
23
die Gartenblüte, den Vogelgesang… Ja, heute ist
žydinčius sodus, girdėjau paukščių giesmes… Taip, šiandien
gerate gerade
c
Critical note: gerade ] cor d pro t
gerade
kaip tik
erste Pfingstentag. Erinnerst Du, Vanduk, un-
pirmoji Sekminių diena. Ar Tu prisimeni, Vanduk, mū-
24
serem
c
Critical note: vid ex err m pro n
serem
seren
sų
Jugendspfingsten?
jaunystės Sekmines?
n
Note: Balys Sruoga ragina žmoną Vandą Daugirdaitę-Sruogienę sunkiausiu metu prisiminti šviesiausią laiką – 1922–1923 m. Sekmines.
1922 m. Sekmines jie praleido Bavarijos Alpėse, Harco kalnuose: „Ar tau neilgu, Vandukai?
Ar tos trys tiktai dienos, kartu pergyventos, širdy nieko nepaliko? Vandukai!
Ar tylų vakarą Tavo siela nieko negirdi?
Pasiklausyk, užsimiršk – atsimink mėlyną mėlyną tolį –
Bal“ (žr. Balio Sruogos 1922-06-09 ar 10 Vandai Daugirdaitei rašytą atvirlaiškį, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 204).
Vanda Daugirdaitė apie 1922 m. Sekmines rašė: „Gaunu tavo atvirutes iš kalnų, iš saulės, aukštybių – ir drauge su tavim džiaugiuos, apsvaigstu, sapnuoju… Aš dabar tokia laiminga – tokia šventė mano sieloj. Aš nežinojau, kad tavo džiaugsmas gali man tiek laimės duoti. Baliuk, Baliuk, aš matau tave saulėtoj kalnų viršūnėj – tu šauki mane, aš girdžiu, girdžiu! Ir tavo balso aidas kalnuose mano širdį virpina – užmerkiu akis ir skęstu tame saulėtame aide. Baliuk, Baliuk, kokia aš laiminga, kad tu mane myli!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-28, in: Ibid., p. 217); „Dieve, Dieve, kokie mes esam laimingi ir kokia šviesi mūsų saulė, kokia didelė mūsų laimė!“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-30, in: op. cit., p. 217); „Einu gatve ir kartoju – Baliuk mano, Baliuk, – ir glostau mintyse tave ir bučiuoju. Skaitau dienas ir valandas, gyvenu mintimi, kada būsiu su tavim! […] Man nesvarbu kur, bile tik su tavim ir kad gražu būtų. […] Tu spręsk! Nes šiandie aš negaliu galvot – man taip ilgu tavęs. Ach, aš šiandie tik tave glausčiau ir mylėčiau“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, in: op. cit., p. 197–198).
„Buvo puikus pavasaris, pievos žydėjo, kalnai buvo dar padengti sniegu. Ėjom pėsti daug kilometrų, kėlėmės gan aukštai – praleidom nepamirštamas dienas…“ (Vandos Sruogienės pastaba, reaguojant į 1922-05-30 jai į Berlyną iš Miuncheno adresuotą Balio Sruogos laišką, žr. in: op. cit., p. 198)
1923 m. Sekmines Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė sutiko Tiuringijoje (Saalfeld). Po šios išvykos Balys Sruoga apibūdino savo savijautą: „Šiandien gavau tavo atvirutę ir mintys kažkaip pinas. Negaliu susitvarkyti, susikaupti.
Turbūt iki atostogų jau mokinties negalėsiu – po galvas sukas Saalfeldas, kalnai, miškai, ežerai, pašėlusi laisvė ir pilnybė!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-07-02, in: op. cit., p. 354).
Vanda Daugirdaitė liudijo: „Turbūt aš esu laimingiausias pasauly žmogus! Baliuk! Kokia ši vasara dėl manęs laiminga! Kalnai, pievos – Tu toks mano, toks geras[…]. Baliuk, aš tave noriu stipriai pabučiuoti – Baliuk, tu mane priglausk ir pabučiuok! Aš tokia jaučiuosi laiminga. Tu mano!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-06-29, in: op. cit., p. 355).
Na, ja, – wir werden noch bessere haben! Deine Paketen No 36 u. 37 habe ich
Na, taip, – mes dar sulauksim geresnių! Tavo siuntiniai nr. 36 ir 37
n
Note: 1944 m. gegužės 10 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 750 gr. siuntinį nr. 36, kuris buvo „gautas“ („Tirpyti lašinukai 250 gr., tabokos 2 rūšių, 2 sąs[iuviniai] papirosinio popieriaus, Meno parodos katalogas, marmelado“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS). Siuntinys perduotas per Vokietijos karinio pašto tarnybą (su pažyma „Feldpost“); 1944 m. gegužės 16 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 3 [klg.] ir 800 [gr.] siuntinį nr. 37, kuris buvo „gautas“ („Duonos 1 1/2 kl[g]., sviesto 500 gr., lašinių 400 gr., dešros 200 gr., arbatos, kavos, cukraus 250 gr., medaus 300 gr., truputis tabokos, 5 dėžutės papirosų (100 št[ukų])“) (Idem, in: Ibid.).
25
schon, – so reich, so sorgsam, so liebesvoll gefüllt! Ja, wohin soll ich
jau pas mane, – jie tokie turiningi, taip rūpestingai, su tokia meile paruošti! Taip, kur man rašyti
dir Dir
c
Critical note: Dir ] cor D pro min
Dir
Tau
nächstes Brief schreiben, – noch
kitą laišką, – ar
26
nach Vilnius, oder wirst Du schon bei dem Vater sein? Habe keinen Angst von der Zukunft, – ich bin
dar į Vilnių, ar Tu jau būsi pas Tėvą? Nebijok ateities, – aš esu
27
froh über Sie! Die
ramus dėl jos!
danziger
c
Critical note: Danziger ] vid ex err d pro cap
danziger
Danziger
Dancigo
Zeitungen schreiben sehr viel über die kommenden grossen Ereignissen die-
laikraščiai labai daug rašo apie būsimus didelius
28
ses Jahres, – vielleicht haben sie Recht. Nur sei nicht traurig, Vanduk, – wegen mich fürchte nicht.
šių metų įvykius, – turbūt jie teisūs. Tik neliūdėk, Vanduk, – dėl manęs nebijok.
29
Daliukšti,
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err u pro ū
Daliukšti,
Daliūkšti
Daliūkšti
mielas!
Du bist junger, du kannst alles besser
Tu esi jaunesnė, tu gali viską lengviau
vertranen vertragen .
c
Critical note: vertragen ] cor g pro pri n
vertragen.
pakelti.
Helfe Mama in schweren Stunden, –
Sunkiomis valandomis padėk Mamai, –
30
bringe den Geist der Jugend, der Frischheit, – bringe die Trostlosigkeit des menschlichen
įkvėpk jaunystės dvasią, gaivumo – suteik žmogiškojo
Frühling!
c
Critical note: Frühling[s] ] vid ex err om s
Frühling!
Frühlings!
pavasario paguodą!
31
Gestern Du hast Prüfungen in der Musikschule bestanden, – natürlich, Du
Vakar išlaikei egzaminus muzikos mokykloje, – žinoma, Tau
hat
c
Critical note: ha[s]t ] vid ex err om s
hat
hast
gut gemacht, – ich
gerai pasisekė, –
32
gratuliere Dich u. freue mit Dir zusammen! Ich bin weit von Dir, doch sehe ich Dich u. fühle. Scheint
sveikinu ir džiaugiuosi kartu su Tavim! Esu toli nuo Tavęs, bet matau ir jaučiu Tave.
33
es Dir nicht, dass
Ar Tau neatrodo, kad
es bin
c
Critical note: bin ] cor pro es
bin
ich noch gestern bei Euch gewesen? Mir scheint es so! Hiermit schicke
dar vakar buvau pas Jus? Man taip regis! Siunčiu
34
ich Dir
Tau
einsge einige
c
Critical note: einige ] cor sec i pro s
einige
šiek tiek
Gedanken über die Romantik des Theaters,
minčių apie teatro romantiką,
n
Note: Daliai Sruogaitei („Für Daliukas“) skirtas šio laiško priedas – Balio Sruogos laiškas-straipsnis „Die Romantika des Theaters“ – „Teatro romantika“ (jis parengtas atskirai, žr. toliau sekantį 1944-05-28 laišką).
nur weiss ich nicht, ob wirst Du das erhalten.
tik nežinau, ar gausi.
35
Vanduk,
Daliukšti,
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
Daliukšti,
Daliūkšti,
Daliūkšti,
–
meine guten Geistern! Seit ersten Mai bin ich ziemlich verändert. Wenn es
mano gerosios dvasios! Nuo gegužės pirmosios aš gerokai pasikeičiau. Jei
36
mit Ihnen
c
Critical note: Ihnen ] a ras mit
Ihnen
Jums
wird alles gut gehen, ich werde bis zum Kriegsende
viskas gerai seksis, karo pabaigos sulauksiu
Koffhoch Kopfhoch
c
Critical note: Kopf hoch ] vid ex err Koffhoch, cor p pro pri f, vid ex err contr
Kopfhoch
Kopf hoch
iškėlęs galvą.
halten. Je strenger
Kuo atšiauresnis
37
ist die Zeit, je mehr Mut u. Lebensgeist fühle ich in
laikas, tuo daugiau savyje jaučiu drąsos ir noro
mich.
c
Critical note: mir ] vid ex err ch pro r
mich.
mir.
gyventi.
Vielleicht ist es bestimmt besser, dass
Gal tikrai geriau, kad
bischer
c
Critical note: bisher ] vid ex err c[h] pro h
bischer
bisher
iki šiol
38
bin ich nicht aus dem
nesu paleistas iš
Lagerherausgelassen.
c
Critical note: Lager herausgelassen ] vid ex err Lagerherausgelassen pro Lager herausgelassen
Lagerherausgelassen.
Lager herausgelassen.
lagerio.
Für diese Meinung gibt es Gründe. Schlecht, dass ich
Ši nuomonė pagrįsta. Blogai, kad
39
Euch kann nichts helfen, sogar Sie sollen
negaliu Jums niekuo padėti, netgi Jūs turit
n für
c
Critical note: für ] cor pro n, cor f pro n
für
mich sorgen. Sonst… ja, sonst die Welt ist
rūpintis manimi. Be to… na, be to, pasaulis pilnas
nich
c
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
nich
nicht
ne
nur
vien
40
Tragödien,
tragedijų,
sonder
c
Critical note: sonder[n] ] vid ex err om sec n
sonder
sondern
bet
auch Komödienvoll. Wie
ir komedijų. Kaip
Sagte
c
Critical note: sagte ] vid ex err S pro min
Sagte
sagte
sakė
Napoeeon Napoleon :
c
Critical note: Napoleon ] cor l pro pri e
Napoleon:
Napoleonas,
vom Grossen zum Komischen ist nur
nuo didingo iki juokingo tik
41
ein Schritt.
vienas žingsnis.
n
Note: Napoleon Bonaparte (1769–1821), Prancūzijos imperatorius.
Balys Sruoga iš atminties cituoja Napoleono žodžius: „Vom Erhabenen zum Lächerlichen ist nur ein Schritt“ („Nuo didingo iki juokingo – tik vienas žingsnis“).
Grüsse Sie und
Perduok linkėjimus ir
bedanken
c
Critical note: bedanke ] vid ex err en pro e
bedanken
bedanke
padėkok
unseren
c
Critical note: unsere ] vid ex err en pro e
unseren
unsere
mūsų
Einwohner, meinen Kollegen, unseren Nachbarn, –
gyventojams, mano kolegoms, mūsų kaimynams, –
42
auch gute Grüsse für Fräulein Marija,
taip pat geri linkėjimai panelei Marijai,
n
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970), pedagogė, žurnalistė, Balio ir Vandos Sruogų šeimos bičiulė: „Marytė ir Juzukas Nemeikšai buvo nuostabūs žmonės. Abu nevedę, visą gyvenimą globojo ne tik vaikus našlaičius, bet ir suaugusius, nelaimių ištiktus. Net iš Sibiro tremties daug grįžusiųjų pirmiausia prieglobstį rasdavo pas juos. Puikusis, vakarietiškai modernus Marytės vaikų darželis vokiečių įsakymu buvo uždarytas, juodu iškraustyti iš šviesaus jaukaus buto Putvinskio gatvėje. Dabar gyveno netoli Karo ligoninės, kur Juzukas gydė aptemusių akių ar visai aklus ligonius. Ne iš vieno girdėjau, kad tai stebuklingas auksinių rankų daktaras. Jo kišenės visada buvo pilnos saldainių vaikams, o laiškelius dažnai pasirašinėjo „Žmogutis su barzdele“. Marytė išgelbėjo keletą savo darželio baldelių, ir jos kambary visi sėdėjom ant mažų baltų kėdučių prie tokių pat vaikiškų staliukų. Buvo nostalgiškai jauku, nes ir aš savo mokslus buvau pradėjusi prie tų pačių staliukų. Balys Marytę vadino „Maryte širdele“. Ji iš tiesų buvo plačios, geros, meilės kupinos širdies, neapsakomo jaukumo visiems nuskriaustiesiems“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 71–72).
–
na, ja, und Theaterleute! Ich denke, es ist besser Euch bis
na, taip, ir žmonėms iš teatro! Manau, kad Jums geriau iki
43
Herbst beim Vater zu bleiben.
rudens pasilikti pas Tėvą.
n
Note: Dalia Sruogaitė pas senelį Kazimierą Daugirdą Būgiuose atostogavo nuo 1944 m. birželio pradžios. Vanda Sruogienė iš Vilniaus į Būgius atvažiavo birželio viduryje: „Būgiuose dienos buvo ramios, man net nuobodžios, todėl dažnai dviračiu dumdavau į Viekšnius. Ponia Elžbieta Biržiškienė, trijų profesorių motina, jau buvo amžiams atgulusi Viekšnių kapinaitėse, tad nebeužsukau į jos namus, kur kieme, prie malkinės, visuomet pasistatydavom arklį atvykę į miestelį su reikalais. Tiesa, ištikimosios tarnaitės Anusė ir Elzikė Biržiškų name tebegyveno, bet mane traukė pažintys su jaunesniais žmonėmis. Štai šventėm Viekšnių gimnazijos (anksčiau buvo tik progimnazija) 33 metų sukaktį ir pirmosios laidos išleistuves su prideramomis iškilmėmis ir gausiomis vaišėmis. Pasigesta kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko, lankiusio čia progimnaziją ir žadėjusio pabaigtuvėse dalyvauti. Buvo ir muzikos, ir šokių, ir dainų, ir daug daug linksmybių, gaivinusių gražios ateities viltis.
Dažnai skambindavau gimnazijos fortepijonu, nes rudenį buvau pasiryžusi muzikos mokykloje peršokti bent vieną klasę. Užsukdabvau į netoliese esančią Viekšnių ligoninę, kurią prof. Mykolas Biržiška pastatydino savo tėvo atminimui. Čia daktaras Benius Jankauskas ir jo seserys pavaišindavo arbata su uogiene. Tauškėdavom apie nelabai rimtus dalykus, apie karą visai neužsimindami. Vasara žadėjo daug įdomybių.
Birželio vidury atvažiavo mama ir teta Zosė (Sofija Gedvilienė) su penkiamečiu sūneliu Gabriuku (Gabrieliumi). Dienos buvo skaidrios, kažkas kažkur kariavo, jokios invazijos mums negrėsė“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 73).
Der Vater braucht Eure Kräfte, u. das Leben soll da ruhiger sein.
Jam reikia Jūsų stiprybės, ir gyvenimas ten turėtų būti ramesnis.
44
Ich träume auch über das Leben im Dorf. Vanduk,
Aš taip pat svajoju apie gyvenimą kaime. Vanduk,
Daliukšti!
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
Daliukšti!
Daliūkšti!
Daliūkšti!
Ich bin Euch grenzenlos dankbar für Ihre
Esu Jums be galo dėkingas už Jūsų
45
Güte, – u. bin ich stolz mit Euch! Sie wissen, wie tief sind sie in meinem Wesen! Es lebe der Früh-
gerumą, – ir didžiuojuosi Jumis! Jūs žinot, kaip giliai esat mano sieloj! Tegyvuoja pava-
46
ling, es lebe der Morgenrot, es lebe das Leben, – munteres, lachendes, freies – freies Leben!
saris, tegyvuoja aušra, tegyvuoja gyvenimas, – drąsus, pilnas juoko, laisvas laisvas gyvenimas!
47
Jūsų
Baliuks
c
Critical note: Baliuks ] sign
p
Physical note: [1r] //
Baliuks
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
b
Vilnius
c
Critical note: Vilnius ] sub sign dua lin
Vilnius
c
Tauro gtv. 21–3
d
Litauen (Ostland)
c
Critical note: Litauen (Ostland) ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen (Ostland)
Lietuva (Ostlandas)
Facsimile Image Placeholder
e
[Exp.:] Prof.
Dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
XI blokas
h
Deutschland
p
Physical note: [2v] //
Deutschland
Vokietija
X (Close panel)Version a2: 1944-05-28: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 28 Mai 1944
1944 [m.] gegužės 28 d.
1
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 28 Mai 1944
1944 [m.] gegužės 28 d.
5
Vanduk, mylima!
Gestern kam
Vakar atėjo
dein
c
Critical note: Dein ] vid ex err d pro cap
dein
Dein
Tavo
Brief
(v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
(v.
12-V,
12-V,
V-12 laiškas,
–
ens er
c
Critical note: er ] cor pro ens
er
ist,
6
also, geschrieben vor den Ereignissen bei Ihnen. Vanduk, ich
vadinasi, jis parašytas dar iki įvykių pas Jus. Vanduk, aš
weisse
c
Critical note: weiss ] vid ex err sse pro ss
weisse
weiss
žinau
alle
visus
7
Deine Sorgen
Tavo rūpesčius
u.
c
Critical note: u[nd], contr
u.
ir
Erlebnissen, – ich habe gutes Gefühl dafür. Diesjährigen Sorgen sind breiter, als die des vori-
išgyvenimus, – turiu gerą nuojautą. Šiemetinių rūpesčių ratas platesnis, nei per-
8
gen Jahres, doch sie sind oberflächlicher u. schneller heilbar. Es gibt kein Böses, aus dem das Gute nicht he-
nai, bet jie paviršutiniškesni ir greičiau išsprendžiami. Nėra to blogo, kas
9
rauging,
c
Critical note: [he]rau[s]ging ] vid ex err om s
rauging,
rausging,
neišeitų į gera,
–
das muss man erinnern in diesen Tagen. Dafür bin ich absolut sicher. Nur den Mut u. Kalt-
tai turit prisiminti šiomis dienomis. Tuo esu visiškai tikras. Tik neprarask drąsos ir šal-
10
blut nicht verlieren. Die Zeit geht viel schneller, als denken u. fühlen wir. Ich werde bei Euch schneller, als
to kraujo. Laikas bėga daug greičiau, nei mes galvojam ir jaučiam. Aš būsiu pas Jus daug greičiau, nei
11
wir erwarten.
mes tikimės.
n
Note: Balys Sruoga aprašė esesininkų nuotaikų, susijusių su vokiečių pralaimimu karu, kaitą Štuthofo lageryje: „Į 1944 metų pabaigą ėmė vis aiškiau ir aiškiau pasireikšti lagerio išsigimimo p[a]žymiai.
Kol dar kovos vyko kažkur toli už Rytprūsių sienų, mūsų esesninkai buvo tvirtos dvasios ir nepalenkiamo kūno. Jie šventai pasitikėjo Hitlerio apvaizda ir mūsų žydžių iškastais pasienio apkasų grioviais. Karo veiksmam ėmus persimesti per sieną, net ir drąsiausiųjų kalinių atžvilgiu esesninkų nuotaika ėmė kristi it lašelis iš nosies.
Teisybė, esesninkų tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris [dar] viduvasary ėmė kalbėti, kad karas jau prakištas, ir be paliovos pradėjo lakti degtinę“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
Du hast
in
c
Critical note: im ] vid ex err n pro m
in
im
Traum mein richtiges Bild gesehen, nur bin ich jetzt nicht mager. Ich sehe so
Sapne regėjai tikrąjį mano atvaizdą, tik dabar nesu sulysęs. Aš taip atrodau
12
aus immer gerade in diesen Tagen, wann Dir es schwer geht (beide Dalias Krankheiten,
kaip tik tomis dienomis, kai Tau sunku (Dalios ligos
u. s. w.).
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.).
ir kt.).
Fatalerweise
Lemtingu būdu
13
fühle ich immer dein Zustand – u. finde dann kein Ausweg. Sonst bin ich munter u. tief ironisch, –
aš visuomet jaučiu Tave – ir tada nerandu išeities. Šiaip aš žvalus ir giliai ironiškas –
14
nicht über die Leute, mit denen ich umkomme, sondern über die breite Welt. Mit Leuten komme ich
ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu. Su žmonėmis
15
gut aus. Ich habe hier keinen innigen Freunden, doch habe ich keinen Feinden. Ich streite nie (ähnlich, wie
aš gerai sugyvenu. Neturiu čia nuoširdžių draugų, bet neturiu ir priešų. Niekad nesiginčiju (kaip ir
16
Du!), zanke niemals, spreche keine bösen Worte. Ich bin gesund. In voriger Woche war ich in Danzig
Tu!), niekad nesibaru, nesakau piktų žodžių. Esu sveikas. Praeitą savaitę buvau Dancige
17
neue Brille zu bestellen.
užsisakyti naujų akinių.
n
Note: Balys Sruoga, gavęs Štuthofo gydytojo Otto Heidlio leidimą, keletą kartų lankėsi Dancige: „Kadangi lageryje akių gydytojo specialisto nebuvo, Heidelis paskiriem kaliniam leisdavo savo lėšomis važiuoti į Gdanską, kad juos tenai apžiūrėtų specialistai. Man akys jau vienuolika mėnesių be paliovos skaudėjo. Heidelis leido ir man pasivažinėti į Gdanską, – net tris kartus nuvažiuoti“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
Die
arzte Ärzte
c
Critical note: Ärzte ] cor Ä pro a
Ärzte
Gydytojai
in der akademischen
akademinėje
Klinic Klinik
c
Critical note: Klinik ] cor k pro vid c
Klinik
klinikoje
haben
s mich
c
Critical note: mich ] cor m pro s
mich
mane
sehr gewissenhaft unter-
labai rūpestingai apžiū-
18
sucht,
rėjo, išrašė
noue neue
c
Critical note: neue ] cor pri e pro o
neue
naujus
Brille zugeschrieben u.
akinius ir
angefordet
c
Critical note: angeforde[r]t ] vid ex err om sec r
angefordet
angefordert
paragino
nach 8 Tage nochmals zu kommen. Sie könnten
dar kartą atvykti po 8 dienų. Jie negalėjo
19
nicht entscheiden, die Augenschmerzen kamen von der schwachen Brille
nuspręsti, ar akių skausmai atsirado dėl silpnų akinių,
w oder
c
Critical note: oder ] cor pro w, cor o pro w
oder
ar
gibt es vielleicht
20
welche Krankheit. Sie sagten, soll ich kein Angst haben, es ist nichts gefährliches, aber sie wollen
dėl kokios nors ligos. Sakė, kad nesibaiminčiau, nieko pavojingo, bet jie nori
21
gewissenhaft mir helfen. Alles das stimmt. Die
man padėti. Visa tai tiesa.
Ärjte Ärzte
c
Critical note: Ärzte ] cor z pro j
Ärzte
Gydytojai
waren mit mir sehr gut u.
man buvo labai geri ir
Sorgsam,
c
Critical note: sorgsam ] vid ex err S pro min
Sorgsam,
sorgsam,
rūpestingi,
untersuch-
tyrė
22
ten über eine Stunde. Die
daugiau nei valandą.
Reisen Reise
c
Critical note: Reise ] cor sec e pro en
Reise
Kelionė
nach Danzig macht ein Vergnügen.
į Dancigą buvo maloni.
n
Note: Balys Sruoga aprašė keletą kelionės į Dancigą epizodų: „Man buvo leista važiuoti civiliniais drabužiais, ant kurių tik maži katorgininko p[a]žymėliai tebuvo prisiūti, – tų ženklelių reikšmės nežinąs negalėjo suvokti, [kas per paukštis ir aš esu].
Lydi mane specialus esesninkas palydovas, su kuriuo drauge ir traukinėlyje sėdime, ir pypkeles traukiame, ir šnekučiuojamės it seni bičiuliai. Gdansko akių klinikos vedėjas – profesorius, sužinojęs, kas aš esu, tyrinėja mano akis pusantros valandos, bičiuliškai, kolegiškai šnekasi, visai nekreipdamas dėmesio, kad už durų eilės laukia visas būrys vokiečių, kurių tarpe kiti net su partijos ženkleliais ant krūtin[ė]s, nekreipdamas dėmesio į tai, kad mano palydovas liko prie durų stovėti, – kad jo niekas ne tik atsisėsti nepakvietė, – niekas jam ir gero žodelio nepratarė.
Mano palydovui buvo įsakyta stropiai sergėti, kad aš po miestą nesivalkiočiau, su niekuo nesusitikčiau ir nekalbėčiau, – sėdėčiau kur nors uždarytas nuo traukinio iki traukinio.
Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo. Paskui apėjome dar kokias septynias smukles, bebandydami alaus rūšį ir vyno beieškodami. Aš to vyno jau būčiau slaptai gavęs pas vieną smuklininką, Gdansko miesto tarybos narį, pilvūzą tokį su partijos ženklu, bet visą reikalą pagadino mano palydovas. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės. Kaipgi aš jį galėjau įtikinti, kad ir šis esesninkas vyno nori, ir išgėręs – nesikandžioja? Kad jis vyno nori – smuklininkas tikėjo, bet kad jis nesikandžioja, – ne, jis tokiais dalykais patikėti negalėjo!
Kitą kartą važiuoju Gdansk[an] su kitu esesninku. Pasilikę dviese, šnekučiuojamės politiniais reikalais visiškai laisvai, – ne visai kvailo berno būta. Privažiavus Gdanską sako jis man:
– Aš paleisčiau po miestą tave vieną vaikščioti, bet gali kas nors kartais tavęs dokumentų paklausti. Įtars, kad iš lagerio pabėgai, – tuomet ir tau, ir man bus blogai. Geriau vaikščiokim kartu.
Vaikštom mudu po Gdanską, apžiūrinėjam visas miesto įžymybes. Užeinam į vieną smuklelę, į kitą… Vienoj tuščioj smuklelėj prie mūsų prikimba smuklininkas su politika – tuomet kaip tiktai buvo prasidėjęs sąjungininkų desantas Normandijoje.
– Mano nuomone, – mušasi į krūtinę smuklininkas, – labai gerai padaryta, kad leido anglam ir amerikiečiam išlipti į sausumą. Mano nuomone, kam mum plaukti pas juos jų mušti, jeigu galima palaukti, kol jie patys čia plauks, ir mes čia juos išmušime!
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – tegu tiktai jie priveža daugiau savo kariuomenės! Mes čia juos visus ištašysim – ir karas bus baigtas!
– Bet, mano nuomone, – kryžiavojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, reikėtų užimti ir anglų salos… Iš jų visuomet mum visokios nelaimės eina…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – mes visus anglus iš salų sugrūsime į jūrą. Nė vieno anglo saloje nepaliks. Tegu prilaka visi, niekšai tokie. Kad jų veislės nepaliktų!
– Bet, mano nuomone, – toliau sketeriojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, dėl mūsų nelaimių visų kalčiausi yra žydai. [Kad žydų nebūtų, tai ir karo nebūtų buvę. Žydai, vis tie žydai], pabrėžiu, mano asmene nuomone…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – žinoma, vis tie žydai. Mes visus pasaulio žydus surinksim. Visus iškarsim. Ant šakių pakratysim.
Ir varo gi jiedu šitokią politiką, – kad juos kur uošvė raitoji! Vienas kriokia, kitas gargaliuoja. Vienas kala, kitas zalatija. Man beklausant jųdviejų kalb[os] darosi šilta ir akyse marga.
„Ot, po velnių, tai įkritau it blusa į sirupą, – galvoju sau, seilę rydamas, – su šitokiu kvailu velniu palydovu taip atvirai kalbėjaus! Juk dabar aš jau galutinai baigtas! Tai kas, kad liudininkų nebuvo, – valdžios akyse vis tiek bus jo teisybė, ne mano, o jis gi viską dabar papasakos valdžiai!“
Užmokėjęs už alų išėjau iš smuklės it tarakonų graužiamas.
– Ar girdėjai, ką aš su smuklininku kalbėjau? – klausia manęs palydovas.
– Buvo tai senas tamstos pažįstamas? – nežinodamas, ką atsakyti, savo rėžtu klausiu palydovo.
– Ne! Pirmą kartą matau jį. Iš viso aš pirmą kartą savo gyvenime dabar buvau jo prakeiktoje smuklėje…
– Tai aš visiškai nesuprantu tamstos kalbos prasmės, – vėl išspruko man neatsargus žodis.
– O kaipgi aš su juo kitaip galėjau kalbėti? – pyktelėjęs atrėžia jis man[,] – [a]š esu SS uniforma, jis manęs bijo, kitaip negali kalbėti. O aš – iš kurgi aš galiu žinoti, koks velnias jisai yra, tas kiaulė?! – visiškai piktai nusikeikė palydovas.
Toliau su manimi jis vėl protingai kalbėjo.
Trečią kartą trečias mano palydovas nuvedė mane Gdansko pri[e]miesty pas savo uošvę, – kas taip pat labai griežtai prieštaravo visiem valdžios įsakymam ir draudimam. Nuvedė jis mane ir pasodino kambary pa[gal] pečių, – va, čia sėdėk, – pasakė jis man.
Sėdaus ir sėdžiu pa[gal] tą jo uošvės pečių, – ką gi daugiau darysi nesėdėjęs[!] Sėdžiu aš tenai valandą, sėdžiu kitą, sėdžiu trečią kaip elgeta, tiktai poterių nekalbėdamas. Nė krust iš vietos. Nuobodu. Pikta. Jis su savo uošve kažką tenai šurum burum, o man – pečius tiktai? Kolgi aš čia, po velnių, sėdėsiu?!
Pagaliau[,] palydovo uošvė atneša ir padeda man ant stalo duonos lėkštę ir gerą pusdubenį sriubos. Makaronai! Piene virti! Pasiuto?
– Še, valgyk, kad sveikas būtum, – sako man palydovo uošvė, tokia stambi, plati moteris su purvina prijuoste.
Kertu aš tą sriubą, net ausys lepsi. Puikūs makaronai, nieko nepadarysi! Po velnių!
Mano širdis iš karto sentimentali pasidarė.
Praslinkus dar keliom minutėm plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį. Šį kartą [ji] atneša lėkštę, pilną bulvių ir šviežios kiaulienos! Aš net išsižiojau iš nustebimo, – tikrai, boba pasiuto!
– Valgyk į sveikatą, – sako ji man, – mes ūkininkai. Turim dar. Mūsų nenuskriausi…
Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm, – karališki pietūs!
Plačioji uošvė įsėlina trečią kartą. Šį kartą ji slenka patylomis, apsidairydama, ar žentas nemato. Tsssss… – šnabžda ji man, prisikišusi pirštą prie lūp[os]. Prilingavo prie manęs, prisišliejo.
– Pasakyk, kaip pas jus tenai… lagery… ar tikrai taip baisu, kaip [čia] žmonės pasakoja? O kaip elgias tenai mano žentas?.. Neskriaudžia jūsų?..
Aš – ką gi, – prisikirtęs tokių karališkų pietų, kur čia geraširdę moterėlę begraudinsiu!
– Ne, – sakau, – žentas kaip visi žentai: nieko pikta nedaro.
Ir[,] tikrai, jos žentas nebuvo blogas. Niekas juo nesiskųsdavo. Pagaliau[,] jis buvo tiktai eilinis kareivis, jokių aukštesnių pareigų neturėjo, – neturėjo ir progos savo temperamentui parodyti.
– O[,] vargas, vargas! – dūsavo moterėlė. – Kuo gi jis kaltas!
Paėmė, mobilizavo kaip kareivį… Kur paskyrė, ten turi būti… Kur žmogus pasidėsi?.. Tiktai jam nieko nesakyk!
Pamatęs pro praviras duris kitame kambaryje radijo aparatą, sakau jai:
– Dabar per radiją skaito vokiečių štabo pranešimą apie karo veiksmus, – ar nebūtų galima pasiklausyti?
– Oi, ne, ne, ne! – ėmė ji kratytis abiem rankom, – tai politika! Mes politikos iš tolo bijome!
Trečiojo reicho piliečiai bijo per nuosavą radiją net savo štabo pranešimo klausytis! Vargšai, vargšai!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360–365, plg. Balys Sruoga, Dievų miškas, mašinraštis, d. 2, 1945, in: LLTI BR, f. 53, b. 8, l. 309–313).
Ich habe den Frühling gesehen,
Aš mačiau pavasarį,
23
die Gartenblüte, den Vogelgesang… Ja, heute ist
žydinčius sodus, girdėjau paukščių giesmes… Taip, šiandien
gerate gerade
c
Critical note: gerade ] cor d pro t
gerade
kaip tik
erste Pfingstentag. Erinnerst Du, Vanduk, un-
pirmoji Sekminių diena. Ar Tu prisimeni, Vanduk, mū-
24
serem
c
Critical note: vid ex err m pro n
serem
seren
sų
Jugendspfingsten?
jaunystės Sekmines?
n
Note: Balys Sruoga ragina žmoną Vandą Daugirdaitę-Sruogienę sunkiausiu metu prisiminti šviesiausią laiką – 1922–1923 m. Sekmines.
1922 m. Sekmines jie praleido Bavarijos Alpėse, Harco kalnuose: „Ar tau neilgu, Vandukai?
Ar tos trys tiktai dienos, kartu pergyventos, širdy nieko nepaliko? Vandukai!
Ar tylų vakarą Tavo siela nieko negirdi?
Pasiklausyk, užsimiršk – atsimink mėlyną mėlyną tolį –
Bal“ (žr. Balio Sruogos 1922-06-09 ar 10 Vandai Daugirdaitei rašytą atvirlaiškį, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 204).
Vanda Daugirdaitė apie 1922 m. Sekmines rašė: „Gaunu tavo atvirutes iš kalnų, iš saulės, aukštybių – ir drauge su tavim džiaugiuos, apsvaigstu, sapnuoju… Aš dabar tokia laiminga – tokia šventė mano sieloj. Aš nežinojau, kad tavo džiaugsmas gali man tiek laimės duoti. Baliuk, Baliuk, aš matau tave saulėtoj kalnų viršūnėj – tu šauki mane, aš girdžiu, girdžiu! Ir tavo balso aidas kalnuose mano širdį virpina – užmerkiu akis ir skęstu tame saulėtame aide. Baliuk, Baliuk, kokia aš laiminga, kad tu mane myli!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-28, in: Ibid., p. 217); „Dieve, Dieve, kokie mes esam laimingi ir kokia šviesi mūsų saulė, kokia didelė mūsų laimė!“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-30, in: op. cit., p. 217); „Einu gatve ir kartoju – Baliuk mano, Baliuk, – ir glostau mintyse tave ir bučiuoju. Skaitau dienas ir valandas, gyvenu mintimi, kada būsiu su tavim! […] Man nesvarbu kur, bile tik su tavim ir kad gražu būtų. […] Tu spręsk! Nes šiandie aš negaliu galvot – man taip ilgu tavęs. Ach, aš šiandie tik tave glausčiau ir mylėčiau“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, in: op. cit., p. 197–198).
„Buvo puikus pavasaris, pievos žydėjo, kalnai buvo dar padengti sniegu. Ėjom pėsti daug kilometrų, kėlėmės gan aukštai – praleidom nepamirštamas dienas…“ (Vandos Sruogienės pastaba, reaguojant į 1922-05-30 jai į Berlyną iš Miuncheno adresuotą Balio Sruogos laišką, žr. in: op. cit., p. 198)
1923 m. Sekmines Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė sutiko Tiuringijoje (Saalfeld). Po šios išvykos Balys Sruoga apibūdino savo savijautą: „Šiandien gavau tavo atvirutę ir mintys kažkaip pinas. Negaliu susitvarkyti, susikaupti.
Turbūt iki atostogų jau mokinties negalėsiu – po galvas sukas Saalfeldas, kalnai, miškai, ežerai, pašėlusi laisvė ir pilnybė!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-07-02, in: op. cit., p. 354).
Vanda Daugirdaitė liudijo: „Turbūt aš esu laimingiausias pasauly žmogus! Baliuk! Kokia ši vasara dėl manęs laiminga! Kalnai, pievos – Tu toks mano, toks geras[…]. Baliuk, aš tave noriu stipriai pabučiuoti – Baliuk, tu mane priglausk ir pabučiuok! Aš tokia jaučiuosi laiminga. Tu mano!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-06-29, in: op. cit., p. 355).
Na, ja, – wir werden noch bessere haben! Deine Paketen No 36 u. 37 habe ich
Na, taip, – mes dar sulauksim geresnių! Tavo siuntiniai nr. 36 ir 37
n
Note: 1944 m. gegužės 10 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 750 gr. siuntinį nr. 36, kuris buvo „gautas“ („Tirpyti lašinukai 250 gr., tabokos 2 rūšių, 2 sąs[iuviniai] papirosinio popieriaus, Meno parodos katalogas, marmelado“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS). Siuntinys perduotas per Vokietijos karinio pašto tarnybą (su pažyma „Feldpost“); 1944 m. gegužės 16 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 3 [klg.] ir 800 [gr.] siuntinį nr. 37, kuris buvo „gautas“ („Duonos 1 1/2 kl[g]., sviesto 500 gr., lašinių 400 gr., dešros 200 gr., arbatos, kavos, cukraus 250 gr., medaus 300 gr., truputis tabokos, 5 dėžutės papirosų (100 št[ukų])“) (Idem, in: Ibid.).
25
schon, – so reich, so sorgsam, so liebesvoll gefüllt! Ja, wohin soll ich
jau pas mane, – jie tokie turiningi, taip rūpestingai, su tokia meile paruošti! Taip, kur man rašyti
dir Dir
c
Critical note: Dir ] cor D pro min
Dir
Tau
nächstes Brief schreiben, – noch
kitą laišką, – ar
26
nach Vilnius, oder wirst Du schon bei dem Vater sein? Habe keinen Angst von der Zukunft, – ich bin
dar į Vilnių, ar Tu jau būsi pas Tėvą? Nebijok ateities, – aš esu
27
froh über Sie! Die
ramus dėl jos!
danziger
c
Critical note: Danziger ] vid ex err d pro cap
danziger
Danziger
Dancigo
Zeitungen schreiben sehr viel über die kommenden grossen Ereignissen die-
laikraščiai labai daug rašo apie būsimus didelius
28
ses Jahres, – vielleicht haben sie Recht. Nur sei nicht traurig, Vanduk, – wegen mich fürchte nicht.
šių metų įvykius, – turbūt jie teisūs. Tik neliūdėk, Vanduk, – dėl manęs nebijok.
29
Daliukšti,
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err u pro ū
Daliukšti,
Daliūkšti
Daliūkšti
mielas!
Du bist junger, du kannst alles besser
Tu esi jaunesnė, tu gali viską lengviau
vertranen vertragen .
c
Critical note: vertragen ] cor g pro pri n
vertragen.
pakelti.
Helfe Mama in schweren Stunden, –
Sunkiomis valandomis padėk Mamai, –
30
bringe den Geist der Jugend, der Frischheit, – bringe die Trostlosigkeit des menschlichen
įkvėpk jaunystės dvasią, gaivumo – suteik žmogiškojo
Frühling!
c
Critical note: Frühling[s] ] vid ex err om s
Frühling!
Frühlings!
pavasario paguodą!
31
Gestern Du hast Prüfungen in der Musikschule bestanden, – natürlich, Du
Vakar išlaikei egzaminus muzikos mokykloje, – žinoma, Tau
hat
c
Critical note: ha[s]t ] vid ex err om s
hat
hast
gut gemacht, – ich
gerai pasisekė, –
32
gratuliere Dich u. freue mit Dir zusammen! Ich bin weit von Dir, doch sehe ich Dich u. fühle. Scheint
sveikinu ir džiaugiuosi kartu su Tavim! Esu toli nuo Tavęs, bet matau ir jaučiu Tave.
33
es Dir nicht, dass
Ar Tau neatrodo, kad
es bin
c
Critical note: bin ] cor pro es
bin
ich noch gestern bei Euch gewesen? Mir scheint es so! Hiermit schicke
dar vakar buvau pas Jus? Man taip regis! Siunčiu
34
ich Dir
Tau
einsge einige
c
Critical note: einige ] cor sec i pro s
einige
šiek tiek
Gedanken über die Romantik des Theaters,
minčių apie teatro romantiką,
n
Note: Daliai Sruogaitei („Für Daliukas“) skirtas šio laiško priedas – Balio Sruogos laiškas-straipsnis „Die Romantika des Theaters“ – „Teatro romantika“ (jis parengtas atskirai, žr. toliau sekantį 1944-05-28 laišką).
nur weiss ich nicht, ob wirst Du das erhalten.
tik nežinau, ar gausi.
35
Vanduk,
Daliukšti,
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
Daliukšti,
Daliūkšti,
Daliūkšti,
–
meine guten Geistern! Seit ersten Mai bin ich ziemlich verändert. Wenn es
mano gerosios dvasios! Nuo gegužės pirmosios aš gerokai pasikeičiau. Jei
36
mit Ihnen
c
Critical note: Ihnen ] a ras mit
Ihnen
Jums
wird alles gut gehen, ich werde bis zum Kriegsende
viskas gerai seksis, karo pabaigos sulauksiu
Koffhoch Kopfhoch
c
Critical note: Kopf hoch ] vid ex err Koffhoch, cor p pro pri f, vid ex err contr
Kopfhoch
Kopf hoch
iškėlęs galvą.
halten. Je strenger
Kuo atšiauresnis
37
ist die Zeit, je mehr Mut u. Lebensgeist fühle ich in
laikas, tuo daugiau savyje jaučiu drąsos ir noro
mich.
c
Critical note: mir ] vid ex err ch pro r
mich.
mir.
gyventi.
Vielleicht ist es bestimmt besser, dass
Gal tikrai geriau, kad
bischer
c
Critical note: bisher ] vid ex err c[h] pro h
bischer
bisher
iki šiol
38
bin ich nicht aus dem
nesu paleistas iš
Lagerherausgelassen.
c
Critical note: Lager herausgelassen ] vid ex err Lagerherausgelassen pro Lager herausgelassen
Lagerherausgelassen.
Lager herausgelassen.
lagerio.
Für diese Meinung gibt es Gründe. Schlecht, dass ich
Ši nuomonė pagrįsta. Blogai, kad
39
Euch kann nichts helfen, sogar Sie sollen
negaliu Jums niekuo padėti, netgi Jūs turit
n für
c
Critical note: für ] cor pro n, cor f pro n
für
mich sorgen. Sonst… ja, sonst die Welt ist
rūpintis manimi. Be to… na, be to, pasaulis pilnas
nich
c
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
nich
nicht
ne
nur
vien
40
Tragödien,
tragedijų,
sonder
c
Critical note: sonder[n] ] vid ex err om sec n
sonder
sondern
bet
auch Komödienvoll. Wie
ir komedijų. Kaip
Sagte
c
Critical note: sagte ] vid ex err S pro min
Sagte
sagte
sakė
Napoeeon Napoleon :
c
Critical note: Napoleon ] cor l pro pri e
Napoleon:
Napoleonas,
vom Grossen zum Komischen ist nur
nuo didingo iki juokingo tik
41
ein Schritt.
vienas žingsnis.
n
Note: Napoleon Bonaparte (1769–1821), Prancūzijos imperatorius.
Balys Sruoga iš atminties cituoja Napoleono žodžius: „Vom Erhabenen zum Lächerlichen ist nur ein Schritt“ („Nuo didingo iki juokingo – tik vienas žingsnis“).
Grüsse Sie und
Perduok linkėjimus ir
bedanken
c
Critical note: bedanke ] vid ex err en pro e
bedanken
bedanke
padėkok
unseren
c
Critical note: unsere ] vid ex err en pro e
unseren
unsere
mūsų
Einwohner, meinen Kollegen, unseren Nachbarn, –
gyventojams, mano kolegoms, mūsų kaimynams, –
42
auch gute Grüsse für Fräulein Marija,
taip pat geri linkėjimai panelei Marijai,
n
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970), pedagogė, žurnalistė, Balio ir Vandos Sruogų šeimos bičiulė: „Marytė ir Juzukas Nemeikšai buvo nuostabūs žmonės. Abu nevedę, visą gyvenimą globojo ne tik vaikus našlaičius, bet ir suaugusius, nelaimių ištiktus. Net iš Sibiro tremties daug grįžusiųjų pirmiausia prieglobstį rasdavo pas juos. Puikusis, vakarietiškai modernus Marytės vaikų darželis vokiečių įsakymu buvo uždarytas, juodu iškraustyti iš šviesaus jaukaus buto Putvinskio gatvėje. Dabar gyveno netoli Karo ligoninės, kur Juzukas gydė aptemusių akių ar visai aklus ligonius. Ne iš vieno girdėjau, kad tai stebuklingas auksinių rankų daktaras. Jo kišenės visada buvo pilnos saldainių vaikams, o laiškelius dažnai pasirašinėjo „Žmogutis su barzdele“. Marytė išgelbėjo keletą savo darželio baldelių, ir jos kambary visi sėdėjom ant mažų baltų kėdučių prie tokių pat vaikiškų staliukų. Buvo nostalgiškai jauku, nes ir aš savo mokslus buvau pradėjusi prie tų pačių staliukų. Balys Marytę vadino „Maryte širdele“. Ji iš tiesų buvo plačios, geros, meilės kupinos širdies, neapsakomo jaukumo visiems nuskriaustiesiems“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 71–72).
–
na, ja, und Theaterleute! Ich denke, es ist besser Euch bis
na, taip, ir žmonėms iš teatro! Manau, kad Jums geriau iki
43
Herbst beim Vater zu bleiben.
rudens pasilikti pas Tėvą.
n
Note: Dalia Sruogaitė pas senelį Kazimierą Daugirdą Būgiuose atostogavo nuo 1944 m. birželio pradžios. Vanda Sruogienė iš Vilniaus į Būgius atvažiavo birželio viduryje: „Būgiuose dienos buvo ramios, man net nuobodžios, todėl dažnai dviračiu dumdavau į Viekšnius. Ponia Elžbieta Biržiškienė, trijų profesorių motina, jau buvo amžiams atgulusi Viekšnių kapinaitėse, tad nebeužsukau į jos namus, kur kieme, prie malkinės, visuomet pasistatydavom arklį atvykę į miestelį su reikalais. Tiesa, ištikimosios tarnaitės Anusė ir Elzikė Biržiškų name tebegyveno, bet mane traukė pažintys su jaunesniais žmonėmis. Štai šventėm Viekšnių gimnazijos (anksčiau buvo tik progimnazija) 33 metų sukaktį ir pirmosios laidos išleistuves su prideramomis iškilmėmis ir gausiomis vaišėmis. Pasigesta kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko, lankiusio čia progimnaziją ir žadėjusio pabaigtuvėse dalyvauti. Buvo ir muzikos, ir šokių, ir dainų, ir daug daug linksmybių, gaivinusių gražios ateities viltis.
Dažnai skambindavau gimnazijos fortepijonu, nes rudenį buvau pasiryžusi muzikos mokykloje peršokti bent vieną klasę. Užsukdabvau į netoliese esančią Viekšnių ligoninę, kurią prof. Mykolas Biržiška pastatydino savo tėvo atminimui. Čia daktaras Benius Jankauskas ir jo seserys pavaišindavo arbata su uogiene. Tauškėdavom apie nelabai rimtus dalykus, apie karą visai neužsimindami. Vasara žadėjo daug įdomybių.
Birželio vidury atvažiavo mama ir teta Zosė (Sofija Gedvilienė) su penkiamečiu sūneliu Gabriuku (Gabrieliumi). Dienos buvo skaidrios, kažkas kažkur kariavo, jokios invazijos mums negrėsė“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 73).
Der Vater braucht Eure Kräfte, u. das Leben soll da ruhiger sein.
Jam reikia Jūsų stiprybės, ir gyvenimas ten turėtų būti ramesnis.
44
Ich träume auch über das Leben im Dorf. Vanduk,
Aš taip pat svajoju apie gyvenimą kaime. Vanduk,
Daliukšti!
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
Daliukšti!
Daliūkšti!
Daliūkšti!
Ich bin Euch grenzenlos dankbar für Ihre
Esu Jums be galo dėkingas už Jūsų
45
Güte, – u. bin ich stolz mit Euch! Sie wissen, wie tief sind sie in meinem Wesen! Es lebe der Früh-
gerumą, – ir didžiuojuosi Jumis! Jūs žinot, kaip giliai esat mano sieloj! Tegyvuoja pava-
46
ling, es lebe der Morgenrot, es lebe das Leben, – munteres, lachendes, freies – freies Leben!
saris, tegyvuoja aušra, tegyvuoja gyvenimas, – drąsus, pilnas juoko, laisvas laisvas gyvenimas!
47
Jūsų
Baliuks
c
Critical note: Baliuks ] sign
p
Physical note: [1r] //
Baliuks
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
b
Vilnius
c
Critical note: Vilnius ] sub sign dua lin
Vilnius
c
Tauro gtv. 21–3
d
Litauen (Ostland)
c
Critical note: Litauen (Ostland) ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen (Ostland)
Lietuva (Ostlandas)
Facsimile Image Placeholder
e
[Exp.:] Prof.
Dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
XI blokas
h
Deutschland
p
Physical note: [2v] //
Deutschland
Vokietija
X (Close panel)Version a3: 1944-05-28: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 28 Mai 1944
1944 [m.] gegužės 28 d.
1
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 28 Mai 1944
1944 [m.] gegužės 28 d.
5
Vanduk, mylima!
Gestern kam
Vakar atėjo
dein
c
Critical note: Dein ] vid ex err d pro cap
dein
Dein
Tavo
Brief
(v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
(v.
12-V,
12-V,
V-12 laiškas,
–
ens er
c
Critical note: er ] cor pro ens
er
ist,
6
also, geschrieben vor den Ereignissen bei Ihnen. Vanduk, ich
vadinasi, jis parašytas dar iki įvykių pas Jus. Vanduk, aš
weisse
c
Critical note: weiss ] vid ex err sse pro ss
weisse
weiss
žinau
alle
visus
7
Deine Sorgen
Tavo rūpesčius
u.
c
Critical note: u[nd], contr
u.
ir
Erlebnissen, – ich habe gutes Gefühl dafür. Diesjährigen Sorgen sind breiter, als die des vori-
išgyvenimus, – turiu gerą nuojautą. Šiemetinių rūpesčių ratas platesnis, nei per-
8
gen Jahres, doch sie sind oberflächlicher u. schneller heilbar. Es gibt kein Böses, aus dem das Gute nicht he-
nai, bet jie paviršutiniškesni ir greičiau išsprendžiami. Nėra to blogo, kas
9
rauging,
c
Critical note: [he]rau[s]ging ] vid ex err om s
rauging,
rausging,
neišeitų į gera,
–
das muss man erinnern in diesen Tagen. Dafür bin ich absolut sicher. Nur den Mut u. Kalt-
tai turit prisiminti šiomis dienomis. Tuo esu visiškai tikras. Tik neprarask drąsos ir šal-
10
blut nicht verlieren. Die Zeit geht viel schneller, als denken u. fühlen wir. Ich werde bei Euch schneller, als
to kraujo. Laikas bėga daug greičiau, nei mes galvojam ir jaučiam. Aš būsiu pas Jus daug greičiau, nei
11
wir erwarten.
mes tikimės.
n
Note: Balys Sruoga aprašė esesininkų nuotaikų, susijusių su vokiečių pralaimimu karu, kaitą Štuthofo lageryje: „Į 1944 metų pabaigą ėmė vis aiškiau ir aiškiau pasireikšti lagerio išsigimimo p[a]žymiai.
Kol dar kovos vyko kažkur toli už Rytprūsių sienų, mūsų esesninkai buvo tvirtos dvasios ir nepalenkiamo kūno. Jie šventai pasitikėjo Hitlerio apvaizda ir mūsų žydžių iškastais pasienio apkasų grioviais. Karo veiksmam ėmus persimesti per sieną, net ir drąsiausiųjų kalinių atžvilgiu esesninkų nuotaika ėmė kristi it lašelis iš nosies.
Teisybė, esesninkų tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris [dar] viduvasary ėmė kalbėti, kad karas jau prakištas, ir be paliovos pradėjo lakti degtinę“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
Du hast
in
c
Critical note: im ] vid ex err n pro m
in
im
Traum mein richtiges Bild gesehen, nur bin ich jetzt nicht mager. Ich sehe so
Sapne regėjai tikrąjį mano atvaizdą, tik dabar nesu sulysęs. Aš taip atrodau
12
aus immer gerade in diesen Tagen, wann Dir es schwer geht (beide Dalias Krankheiten,
kaip tik tomis dienomis, kai Tau sunku (Dalios ligos
u. s. w.).
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.).
ir kt.).
Fatalerweise
Lemtingu būdu
13
fühle ich immer dein Zustand – u. finde dann kein Ausweg. Sonst bin ich munter u. tief ironisch, –
aš visuomet jaučiu Tave – ir tada nerandu išeities. Šiaip aš žvalus ir giliai ironiškas –
14
nicht über die Leute, mit denen ich umkomme, sondern über die breite Welt. Mit Leuten komme ich
ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu. Su žmonėmis
15
gut aus. Ich habe hier keinen innigen Freunden, doch habe ich keinen Feinden. Ich streite nie (ähnlich, wie
aš gerai sugyvenu. Neturiu čia nuoširdžių draugų, bet neturiu ir priešų. Niekad nesiginčiju (kaip ir
16
Du!), zanke niemals, spreche keine bösen Worte. Ich bin gesund. In voriger Woche war ich in Danzig
Tu!), niekad nesibaru, nesakau piktų žodžių. Esu sveikas. Praeitą savaitę buvau Dancige
17
neue Brille zu bestellen.
užsisakyti naujų akinių.
n
Note: Balys Sruoga, gavęs Štuthofo gydytojo Otto Heidlio leidimą, keletą kartų lankėsi Dancige: „Kadangi lageryje akių gydytojo specialisto nebuvo, Heidelis paskiriem kaliniam leisdavo savo lėšomis važiuoti į Gdanską, kad juos tenai apžiūrėtų specialistai. Man akys jau vienuolika mėnesių be paliovos skaudėjo. Heidelis leido ir man pasivažinėti į Gdanską, – net tris kartus nuvažiuoti“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
Die
arzte Ärzte
c
Critical note: Ärzte ] cor Ä pro a
Ärzte
Gydytojai
in der akademischen
akademinėje
Klinic Klinik
c
Critical note: Klinik ] cor k pro vid c
Klinik
klinikoje
haben
s mich
c
Critical note: mich ] cor m pro s
mich
mane
sehr gewissenhaft unter-
labai rūpestingai apžiū-
18
sucht,
rėjo, išrašė
noue neue
c
Critical note: neue ] cor pri e pro o
neue
naujus
Brille zugeschrieben u.
akinius ir
angefordet
c
Critical note: angeforde[r]t ] vid ex err om sec r
angefordet
angefordert
paragino
nach 8 Tage nochmals zu kommen. Sie könnten
dar kartą atvykti po 8 dienų. Jie negalėjo
19
nicht entscheiden, die Augenschmerzen kamen von der schwachen Brille
nuspręsti, ar akių skausmai atsirado dėl silpnų akinių,
w oder
c
Critical note: oder ] cor pro w, cor o pro w
oder
ar
gibt es vielleicht
20
welche Krankheit. Sie sagten, soll ich kein Angst haben, es ist nichts gefährliches, aber sie wollen
dėl kokios nors ligos. Sakė, kad nesibaiminčiau, nieko pavojingo, bet jie nori
21
gewissenhaft mir helfen. Alles das stimmt. Die
man padėti. Visa tai tiesa.
Ärjte Ärzte
c
Critical note: Ärzte ] cor z pro j
Ärzte
Gydytojai
waren mit mir sehr gut u.
man buvo labai geri ir
Sorgsam,
c
Critical note: sorgsam ] vid ex err S pro min
Sorgsam,
sorgsam,
rūpestingi,
untersuch-
tyrė
22
ten über eine Stunde. Die
daugiau nei valandą.
Reisen Reise
c
Critical note: Reise ] cor sec e pro en
Reise
Kelionė
nach Danzig macht ein Vergnügen.
į Dancigą buvo maloni.
n
Note: Balys Sruoga aprašė keletą kelionės į Dancigą epizodų: „Man buvo leista važiuoti civiliniais drabužiais, ant kurių tik maži katorgininko p[a]žymėliai tebuvo prisiūti, – tų ženklelių reikšmės nežinąs negalėjo suvokti, [kas per paukštis ir aš esu].
Lydi mane specialus esesninkas palydovas, su kuriuo drauge ir traukinėlyje sėdime, ir pypkeles traukiame, ir šnekučiuojamės it seni bičiuliai. Gdansko akių klinikos vedėjas – profesorius, sužinojęs, kas aš esu, tyrinėja mano akis pusantros valandos, bičiuliškai, kolegiškai šnekasi, visai nekreipdamas dėmesio, kad už durų eilės laukia visas būrys vokiečių, kurių tarpe kiti net su partijos ženkleliais ant krūtin[ė]s, nekreipdamas dėmesio į tai, kad mano palydovas liko prie durų stovėti, – kad jo niekas ne tik atsisėsti nepakvietė, – niekas jam ir gero žodelio nepratarė.
Mano palydovui buvo įsakyta stropiai sergėti, kad aš po miestą nesivalkiočiau, su niekuo nesusitikčiau ir nekalbėčiau, – sėdėčiau kur nors uždarytas nuo traukinio iki traukinio.
Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo. Paskui apėjome dar kokias septynias smukles, bebandydami alaus rūšį ir vyno beieškodami. Aš to vyno jau būčiau slaptai gavęs pas vieną smuklininką, Gdansko miesto tarybos narį, pilvūzą tokį su partijos ženklu, bet visą reikalą pagadino mano palydovas. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės. Kaipgi aš jį galėjau įtikinti, kad ir šis esesninkas vyno nori, ir išgėręs – nesikandžioja? Kad jis vyno nori – smuklininkas tikėjo, bet kad jis nesikandžioja, – ne, jis tokiais dalykais patikėti negalėjo!
Kitą kartą važiuoju Gdansk[an] su kitu esesninku. Pasilikę dviese, šnekučiuojamės politiniais reikalais visiškai laisvai, – ne visai kvailo berno būta. Privažiavus Gdanską sako jis man:
– Aš paleisčiau po miestą tave vieną vaikščioti, bet gali kas nors kartais tavęs dokumentų paklausti. Įtars, kad iš lagerio pabėgai, – tuomet ir tau, ir man bus blogai. Geriau vaikščiokim kartu.
Vaikštom mudu po Gdanską, apžiūrinėjam visas miesto įžymybes. Užeinam į vieną smuklelę, į kitą… Vienoj tuščioj smuklelėj prie mūsų prikimba smuklininkas su politika – tuomet kaip tiktai buvo prasidėjęs sąjungininkų desantas Normandijoje.
– Mano nuomone, – mušasi į krūtinę smuklininkas, – labai gerai padaryta, kad leido anglam ir amerikiečiam išlipti į sausumą. Mano nuomone, kam mum plaukti pas juos jų mušti, jeigu galima palaukti, kol jie patys čia plauks, ir mes čia juos išmušime!
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – tegu tiktai jie priveža daugiau savo kariuomenės! Mes čia juos visus ištašysim – ir karas bus baigtas!
– Bet, mano nuomone, – kryžiavojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, reikėtų užimti ir anglų salos… Iš jų visuomet mum visokios nelaimės eina…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – mes visus anglus iš salų sugrūsime į jūrą. Nė vieno anglo saloje nepaliks. Tegu prilaka visi, niekšai tokie. Kad jų veislės nepaliktų!
– Bet, mano nuomone, – toliau sketeriojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, dėl mūsų nelaimių visų kalčiausi yra žydai. [Kad žydų nebūtų, tai ir karo nebūtų buvę. Žydai, vis tie žydai], pabrėžiu, mano asmene nuomone…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – žinoma, vis tie žydai. Mes visus pasaulio žydus surinksim. Visus iškarsim. Ant šakių pakratysim.
Ir varo gi jiedu šitokią politiką, – kad juos kur uošvė raitoji! Vienas kriokia, kitas gargaliuoja. Vienas kala, kitas zalatija. Man beklausant jųdviejų kalb[os] darosi šilta ir akyse marga.
„Ot, po velnių, tai įkritau it blusa į sirupą, – galvoju sau, seilę rydamas, – su šitokiu kvailu velniu palydovu taip atvirai kalbėjaus! Juk dabar aš jau galutinai baigtas! Tai kas, kad liudininkų nebuvo, – valdžios akyse vis tiek bus jo teisybė, ne mano, o jis gi viską dabar papasakos valdžiai!“
Užmokėjęs už alų išėjau iš smuklės it tarakonų graužiamas.
– Ar girdėjai, ką aš su smuklininku kalbėjau? – klausia manęs palydovas.
– Buvo tai senas tamstos pažįstamas? – nežinodamas, ką atsakyti, savo rėžtu klausiu palydovo.
– Ne! Pirmą kartą matau jį. Iš viso aš pirmą kartą savo gyvenime dabar buvau jo prakeiktoje smuklėje…
– Tai aš visiškai nesuprantu tamstos kalbos prasmės, – vėl išspruko man neatsargus žodis.
– O kaipgi aš su juo kitaip galėjau kalbėti? – pyktelėjęs atrėžia jis man[,] – [a]š esu SS uniforma, jis manęs bijo, kitaip negali kalbėti. O aš – iš kurgi aš galiu žinoti, koks velnias jisai yra, tas kiaulė?! – visiškai piktai nusikeikė palydovas.
Toliau su manimi jis vėl protingai kalbėjo.
Trečią kartą trečias mano palydovas nuvedė mane Gdansko pri[e]miesty pas savo uošvę, – kas taip pat labai griežtai prieštaravo visiem valdžios įsakymam ir draudimam. Nuvedė jis mane ir pasodino kambary pa[gal] pečių, – va, čia sėdėk, – pasakė jis man.
Sėdaus ir sėdžiu pa[gal] tą jo uošvės pečių, – ką gi daugiau darysi nesėdėjęs[!] Sėdžiu aš tenai valandą, sėdžiu kitą, sėdžiu trečią kaip elgeta, tiktai poterių nekalbėdamas. Nė krust iš vietos. Nuobodu. Pikta. Jis su savo uošve kažką tenai šurum burum, o man – pečius tiktai? Kolgi aš čia, po velnių, sėdėsiu?!
Pagaliau[,] palydovo uošvė atneša ir padeda man ant stalo duonos lėkštę ir gerą pusdubenį sriubos. Makaronai! Piene virti! Pasiuto?
– Še, valgyk, kad sveikas būtum, – sako man palydovo uošvė, tokia stambi, plati moteris su purvina prijuoste.
Kertu aš tą sriubą, net ausys lepsi. Puikūs makaronai, nieko nepadarysi! Po velnių!
Mano širdis iš karto sentimentali pasidarė.
Praslinkus dar keliom minutėm plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį. Šį kartą [ji] atneša lėkštę, pilną bulvių ir šviežios kiaulienos! Aš net išsižiojau iš nustebimo, – tikrai, boba pasiuto!
– Valgyk į sveikatą, – sako ji man, – mes ūkininkai. Turim dar. Mūsų nenuskriausi…
Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm, – karališki pietūs!
Plačioji uošvė įsėlina trečią kartą. Šį kartą ji slenka patylomis, apsidairydama, ar žentas nemato. Tsssss… – šnabžda ji man, prisikišusi pirštą prie lūp[os]. Prilingavo prie manęs, prisišliejo.
– Pasakyk, kaip pas jus tenai… lagery… ar tikrai taip baisu, kaip [čia] žmonės pasakoja? O kaip elgias tenai mano žentas?.. Neskriaudžia jūsų?..
Aš – ką gi, – prisikirtęs tokių karališkų pietų, kur čia geraširdę moterėlę begraudinsiu!
– Ne, – sakau, – žentas kaip visi žentai: nieko pikta nedaro.
Ir[,] tikrai, jos žentas nebuvo blogas. Niekas juo nesiskųsdavo. Pagaliau[,] jis buvo tiktai eilinis kareivis, jokių aukštesnių pareigų neturėjo, – neturėjo ir progos savo temperamentui parodyti.
– O[,] vargas, vargas! – dūsavo moterėlė. – Kuo gi jis kaltas!
Paėmė, mobilizavo kaip kareivį… Kur paskyrė, ten turi būti… Kur žmogus pasidėsi?.. Tiktai jam nieko nesakyk!
Pamatęs pro praviras duris kitame kambaryje radijo aparatą, sakau jai:
– Dabar per radiją skaito vokiečių štabo pranešimą apie karo veiksmus, – ar nebūtų galima pasiklausyti?
– Oi, ne, ne, ne! – ėmė ji kratytis abiem rankom, – tai politika! Mes politikos iš tolo bijome!
Trečiojo reicho piliečiai bijo per nuosavą radiją net savo štabo pranešimo klausytis! Vargšai, vargšai!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360–365, plg. Balys Sruoga, Dievų miškas, mašinraštis, d. 2, 1945, in: LLTI BR, f. 53, b. 8, l. 309–313).
Ich habe den Frühling gesehen,
Aš mačiau pavasarį,
23
die Gartenblüte, den Vogelgesang… Ja, heute ist
žydinčius sodus, girdėjau paukščių giesmes… Taip, šiandien
gerate gerade
c
Critical note: gerade ] cor d pro t
gerade
kaip tik
erste Pfingstentag. Erinnerst Du, Vanduk, un-
pirmoji Sekminių diena. Ar Tu prisimeni, Vanduk, mū-
24
serem
c
Critical note: vid ex err m pro n
serem
seren
sų
Jugendspfingsten?
jaunystės Sekmines?
n
Note: Balys Sruoga ragina žmoną Vandą Daugirdaitę-Sruogienę sunkiausiu metu prisiminti šviesiausią laiką – 1922–1923 m. Sekmines.
1922 m. Sekmines jie praleido Bavarijos Alpėse, Harco kalnuose: „Ar tau neilgu, Vandukai?
Ar tos trys tiktai dienos, kartu pergyventos, širdy nieko nepaliko? Vandukai!
Ar tylų vakarą Tavo siela nieko negirdi?
Pasiklausyk, užsimiršk – atsimink mėlyną mėlyną tolį –
Bal“ (žr. Balio Sruogos 1922-06-09 ar 10 Vandai Daugirdaitei rašytą atvirlaiškį, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 204).
Vanda Daugirdaitė apie 1922 m. Sekmines rašė: „Gaunu tavo atvirutes iš kalnų, iš saulės, aukštybių – ir drauge su tavim džiaugiuos, apsvaigstu, sapnuoju… Aš dabar tokia laiminga – tokia šventė mano sieloj. Aš nežinojau, kad tavo džiaugsmas gali man tiek laimės duoti. Baliuk, Baliuk, aš matau tave saulėtoj kalnų viršūnėj – tu šauki mane, aš girdžiu, girdžiu! Ir tavo balso aidas kalnuose mano širdį virpina – užmerkiu akis ir skęstu tame saulėtame aide. Baliuk, Baliuk, kokia aš laiminga, kad tu mane myli!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-28, in: Ibid., p. 217); „Dieve, Dieve, kokie mes esam laimingi ir kokia šviesi mūsų saulė, kokia didelė mūsų laimė!“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-30, in: op. cit., p. 217); „Einu gatve ir kartoju – Baliuk mano, Baliuk, – ir glostau mintyse tave ir bučiuoju. Skaitau dienas ir valandas, gyvenu mintimi, kada būsiu su tavim! […] Man nesvarbu kur, bile tik su tavim ir kad gražu būtų. […] Tu spręsk! Nes šiandie aš negaliu galvot – man taip ilgu tavęs. Ach, aš šiandie tik tave glausčiau ir mylėčiau“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, in: op. cit., p. 197–198).
„Buvo puikus pavasaris, pievos žydėjo, kalnai buvo dar padengti sniegu. Ėjom pėsti daug kilometrų, kėlėmės gan aukštai – praleidom nepamirštamas dienas…“ (Vandos Sruogienės pastaba, reaguojant į 1922-05-30 jai į Berlyną iš Miuncheno adresuotą Balio Sruogos laišką, žr. in: op. cit., p. 198)
1923 m. Sekmines Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė sutiko Tiuringijoje (Saalfeld). Po šios išvykos Balys Sruoga apibūdino savo savijautą: „Šiandien gavau tavo atvirutę ir mintys kažkaip pinas. Negaliu susitvarkyti, susikaupti.
Turbūt iki atostogų jau mokinties negalėsiu – po galvas sukas Saalfeldas, kalnai, miškai, ežerai, pašėlusi laisvė ir pilnybė!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-07-02, in: op. cit., p. 354).
Vanda Daugirdaitė liudijo: „Turbūt aš esu laimingiausias pasauly žmogus! Baliuk! Kokia ši vasara dėl manęs laiminga! Kalnai, pievos – Tu toks mano, toks geras[…]. Baliuk, aš tave noriu stipriai pabučiuoti – Baliuk, tu mane priglausk ir pabučiuok! Aš tokia jaučiuosi laiminga. Tu mano!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-06-29, in: op. cit., p. 355).
Na, ja, – wir werden noch bessere haben! Deine Paketen No 36 u. 37 habe ich
Na, taip, – mes dar sulauksim geresnių! Tavo siuntiniai nr. 36 ir 37
n
Note: 1944 m. gegužės 10 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 750 gr. siuntinį nr. 36, kuris buvo „gautas“ („Tirpyti lašinukai 250 gr., tabokos 2 rūšių, 2 sąs[iuviniai] papirosinio popieriaus, Meno parodos katalogas, marmelado“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS). Siuntinys perduotas per Vokietijos karinio pašto tarnybą (su pažyma „Feldpost“); 1944 m. gegužės 16 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 3 [klg.] ir 800 [gr.] siuntinį nr. 37, kuris buvo „gautas“ („Duonos 1 1/2 kl[g]., sviesto 500 gr., lašinių 400 gr., dešros 200 gr., arbatos, kavos, cukraus 250 gr., medaus 300 gr., truputis tabokos, 5 dėžutės papirosų (100 št[ukų])“) (Idem, in: Ibid.).
25
schon, – so reich, so sorgsam, so liebesvoll gefüllt! Ja, wohin soll ich
jau pas mane, – jie tokie turiningi, taip rūpestingai, su tokia meile paruošti! Taip, kur man rašyti
dir Dir
c
Critical note: Dir ] cor D pro min
Dir
Tau
nächstes Brief schreiben, – noch
kitą laišką, – ar
26
nach Vilnius, oder wirst Du schon bei dem Vater sein? Habe keinen Angst von der Zukunft, – ich bin
dar į Vilnių, ar Tu jau būsi pas Tėvą? Nebijok ateities, – aš esu
27
froh über Sie! Die
ramus dėl jos!
danziger
c
Critical note: Danziger ] vid ex err d pro cap
danziger
Danziger
Dancigo
Zeitungen schreiben sehr viel über die kommenden grossen Ereignissen die-
laikraščiai labai daug rašo apie būsimus didelius
28
ses Jahres, – vielleicht haben sie Recht. Nur sei nicht traurig, Vanduk, – wegen mich fürchte nicht.
šių metų įvykius, – turbūt jie teisūs. Tik neliūdėk, Vanduk, – dėl manęs nebijok.
29
Daliukšti,
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err u pro ū
Daliukšti,
Daliūkšti
Daliūkšti
mielas!
Du bist junger, du kannst alles besser
Tu esi jaunesnė, tu gali viską lengviau
vertranen vertragen .
c
Critical note: vertragen ] cor g pro pri n
vertragen.
pakelti.
Helfe Mama in schweren Stunden, –
Sunkiomis valandomis padėk Mamai, –
30
bringe den Geist der Jugend, der Frischheit, – bringe die Trostlosigkeit des menschlichen
įkvėpk jaunystės dvasią, gaivumo – suteik žmogiškojo
Frühling!
c
Critical note: Frühling[s] ] vid ex err om s
Frühling!
Frühlings!
pavasario paguodą!
31
Gestern Du hast Prüfungen in der Musikschule bestanden, – natürlich, Du
Vakar išlaikei egzaminus muzikos mokykloje, – žinoma, Tau
hat
c
Critical note: ha[s]t ] vid ex err om s
hat
hast
gut gemacht, – ich
gerai pasisekė, –
32
gratuliere Dich u. freue mit Dir zusammen! Ich bin weit von Dir, doch sehe ich Dich u. fühle. Scheint
sveikinu ir džiaugiuosi kartu su Tavim! Esu toli nuo Tavęs, bet matau ir jaučiu Tave.
33
es Dir nicht, dass
Ar Tau neatrodo, kad
es bin
c
Critical note: bin ] cor pro es
bin
ich noch gestern bei Euch gewesen? Mir scheint es so! Hiermit schicke
dar vakar buvau pas Jus? Man taip regis! Siunčiu
34
ich Dir
Tau
einsge einige
c
Critical note: einige ] cor sec i pro s
einige
šiek tiek
Gedanken über die Romantik des Theaters,
minčių apie teatro romantiką,
n
Note: Daliai Sruogaitei („Für Daliukas“) skirtas šio laiško priedas – Balio Sruogos laiškas-straipsnis „Die Romantika des Theaters“ – „Teatro romantika“ (jis parengtas atskirai, žr. toliau sekantį 1944-05-28 laišką).
nur weiss ich nicht, ob wirst Du das erhalten.
tik nežinau, ar gausi.
35
Vanduk,
Daliukšti,
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
Daliukšti,
Daliūkšti,
Daliūkšti,
–
meine guten Geistern! Seit ersten Mai bin ich ziemlich verändert. Wenn es
mano gerosios dvasios! Nuo gegužės pirmosios aš gerokai pasikeičiau. Jei
36
mit Ihnen
c
Critical note: Ihnen ] a ras mit
Ihnen
Jums
wird alles gut gehen, ich werde bis zum Kriegsende
viskas gerai seksis, karo pabaigos sulauksiu
Koffhoch Kopfhoch
c
Critical note: Kopf hoch ] vid ex err Koffhoch, cor p pro pri f, vid ex err contr
Kopfhoch
Kopf hoch
iškėlęs galvą.
halten. Je strenger
Kuo atšiauresnis
37
ist die Zeit, je mehr Mut u. Lebensgeist fühle ich in
laikas, tuo daugiau savyje jaučiu drąsos ir noro
mich.
c
Critical note: mir ] vid ex err ch pro r
mich.
mir.
gyventi.
Vielleicht ist es bestimmt besser, dass
Gal tikrai geriau, kad
bischer
c
Critical note: bisher ] vid ex err c[h] pro h
bischer
bisher
iki šiol
38
bin ich nicht aus dem
nesu paleistas iš
Lagerherausgelassen.
c
Critical note: Lager herausgelassen ] vid ex err Lagerherausgelassen pro Lager herausgelassen
Lagerherausgelassen.
Lager herausgelassen.
lagerio.
Für diese Meinung gibt es Gründe. Schlecht, dass ich
Ši nuomonė pagrįsta. Blogai, kad
39
Euch kann nichts helfen, sogar Sie sollen
negaliu Jums niekuo padėti, netgi Jūs turit
n für
c
Critical note: für ] cor pro n, cor f pro n
für
mich sorgen. Sonst… ja, sonst die Welt ist
rūpintis manimi. Be to… na, be to, pasaulis pilnas
nich
c
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
nich
nicht
ne
nur
vien
40
Tragödien,
tragedijų,
sonder
c
Critical note: sonder[n] ] vid ex err om sec n
sonder
sondern
bet
auch Komödienvoll. Wie
ir komedijų. Kaip
Sagte
c
Critical note: sagte ] vid ex err S pro min
Sagte
sagte
sakė
Napoeeon Napoleon :
c
Critical note: Napoleon ] cor l pro pri e
Napoleon:
Napoleonas,
vom Grossen zum Komischen ist nur
nuo didingo iki juokingo tik
41
ein Schritt.
vienas žingsnis.
n
Note: Napoleon Bonaparte (1769–1821), Prancūzijos imperatorius.
Balys Sruoga iš atminties cituoja Napoleono žodžius: „Vom Erhabenen zum Lächerlichen ist nur ein Schritt“ („Nuo didingo iki juokingo – tik vienas žingsnis“).
Grüsse Sie und
Perduok linkėjimus ir
bedanken
c
Critical note: bedanke ] vid ex err en pro e
bedanken
bedanke
padėkok
unseren
c
Critical note: unsere ] vid ex err en pro e
unseren
unsere
mūsų
Einwohner, meinen Kollegen, unseren Nachbarn, –
gyventojams, mano kolegoms, mūsų kaimynams, –
42
auch gute Grüsse für Fräulein Marija,
taip pat geri linkėjimai panelei Marijai,
n
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970), pedagogė, žurnalistė, Balio ir Vandos Sruogų šeimos bičiulė: „Marytė ir Juzukas Nemeikšai buvo nuostabūs žmonės. Abu nevedę, visą gyvenimą globojo ne tik vaikus našlaičius, bet ir suaugusius, nelaimių ištiktus. Net iš Sibiro tremties daug grįžusiųjų pirmiausia prieglobstį rasdavo pas juos. Puikusis, vakarietiškai modernus Marytės vaikų darželis vokiečių įsakymu buvo uždarytas, juodu iškraustyti iš šviesaus jaukaus buto Putvinskio gatvėje. Dabar gyveno netoli Karo ligoninės, kur Juzukas gydė aptemusių akių ar visai aklus ligonius. Ne iš vieno girdėjau, kad tai stebuklingas auksinių rankų daktaras. Jo kišenės visada buvo pilnos saldainių vaikams, o laiškelius dažnai pasirašinėjo „Žmogutis su barzdele“. Marytė išgelbėjo keletą savo darželio baldelių, ir jos kambary visi sėdėjom ant mažų baltų kėdučių prie tokių pat vaikiškų staliukų. Buvo nostalgiškai jauku, nes ir aš savo mokslus buvau pradėjusi prie tų pačių staliukų. Balys Marytę vadino „Maryte širdele“. Ji iš tiesų buvo plačios, geros, meilės kupinos širdies, neapsakomo jaukumo visiems nuskriaustiesiems“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 71–72).
–
na, ja, und Theaterleute! Ich denke, es ist besser Euch bis
na, taip, ir žmonėms iš teatro! Manau, kad Jums geriau iki
43
Herbst beim Vater zu bleiben.
rudens pasilikti pas Tėvą.
n
Note: Dalia Sruogaitė pas senelį Kazimierą Daugirdą Būgiuose atostogavo nuo 1944 m. birželio pradžios. Vanda Sruogienė iš Vilniaus į Būgius atvažiavo birželio viduryje: „Būgiuose dienos buvo ramios, man net nuobodžios, todėl dažnai dviračiu dumdavau į Viekšnius. Ponia Elžbieta Biržiškienė, trijų profesorių motina, jau buvo amžiams atgulusi Viekšnių kapinaitėse, tad nebeužsukau į jos namus, kur kieme, prie malkinės, visuomet pasistatydavom arklį atvykę į miestelį su reikalais. Tiesa, ištikimosios tarnaitės Anusė ir Elzikė Biržiškų name tebegyveno, bet mane traukė pažintys su jaunesniais žmonėmis. Štai šventėm Viekšnių gimnazijos (anksčiau buvo tik progimnazija) 33 metų sukaktį ir pirmosios laidos išleistuves su prideramomis iškilmėmis ir gausiomis vaišėmis. Pasigesta kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko, lankiusio čia progimnaziją ir žadėjusio pabaigtuvėse dalyvauti. Buvo ir muzikos, ir šokių, ir dainų, ir daug daug linksmybių, gaivinusių gražios ateities viltis.
Dažnai skambindavau gimnazijos fortepijonu, nes rudenį buvau pasiryžusi muzikos mokykloje peršokti bent vieną klasę. Užsukdabvau į netoliese esančią Viekšnių ligoninę, kurią prof. Mykolas Biržiška pastatydino savo tėvo atminimui. Čia daktaras Benius Jankauskas ir jo seserys pavaišindavo arbata su uogiene. Tauškėdavom apie nelabai rimtus dalykus, apie karą visai neužsimindami. Vasara žadėjo daug įdomybių.
Birželio vidury atvažiavo mama ir teta Zosė (Sofija Gedvilienė) su penkiamečiu sūneliu Gabriuku (Gabrieliumi). Dienos buvo skaidrios, kažkas kažkur kariavo, jokios invazijos mums negrėsė“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 73).
Der Vater braucht Eure Kräfte, u. das Leben soll da ruhiger sein.
Jam reikia Jūsų stiprybės, ir gyvenimas ten turėtų būti ramesnis.
44
Ich träume auch über das Leben im Dorf. Vanduk,
Aš taip pat svajoju apie gyvenimą kaime. Vanduk,
Daliukšti!
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
Daliukšti!
Daliūkšti!
Daliūkšti!
Ich bin Euch grenzenlos dankbar für Ihre
Esu Jums be galo dėkingas už Jūsų
45
Güte, – u. bin ich stolz mit Euch! Sie wissen, wie tief sind sie in meinem Wesen! Es lebe der Früh-
gerumą, – ir didžiuojuosi Jumis! Jūs žinot, kaip giliai esat mano sieloj! Tegyvuoja pava-
46
ling, es lebe der Morgenrot, es lebe das Leben, – munteres, lachendes, freies – freies Leben!
saris, tegyvuoja aušra, tegyvuoja gyvenimas, – drąsus, pilnas juoko, laisvas laisvas gyvenimas!
47
Jūsų
Baliuks
c
Critical note: Baliuks ] sign
p
Physical note: [1r] //
Baliuks
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
b
Vilnius
c
Critical note: Vilnius ] sub sign dua lin
Vilnius
c
Tauro gtv. 21–3
d
Litauen (Ostland)
c
Critical note: Litauen (Ostland) ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen (Ostland)
Lietuva (Ostlandas)
Facsimile Image Placeholder
e
[Exp.:] Prof.
Dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
XI blokas
h
Deutschland
p
Physical note: [2v] //
Deutschland
Vokietija
X (Close panel)Version a4: 1944-05-28: Vertimas
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 28 Mai 1944
1944 [m.] gegužės 28 d.
1
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 28 Mai 1944
1944 [m.] gegužės 28 d.
5
Vanduk, mylima!
Gestern kam
Vakar atėjo
dein
c
Critical note: Dein ] vid ex err d pro cap
dein
Dein
Tavo
Brief
(v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
(v.
12-V,
12-V,
V-12 laiškas,
–
ens er
c
Critical note: er ] cor pro ens
er
ist,
6
also, geschrieben vor den Ereignissen bei Ihnen. Vanduk, ich
vadinasi, jis parašytas dar iki įvykių pas Jus. Vanduk, aš
weisse
c
Critical note: weiss ] vid ex err sse pro ss
weisse
weiss
žinau
alle
visus
7
Deine Sorgen
Tavo rūpesčius
u.
c
Critical note: u[nd], contr
u.
ir
Erlebnissen, – ich habe gutes Gefühl dafür. Diesjährigen Sorgen sind breiter, als die des vori-
išgyvenimus, – turiu gerą nuojautą. Šiemetinių rūpesčių ratas platesnis, nei per-
8
gen Jahres, doch sie sind oberflächlicher u. schneller heilbar. Es gibt kein Böses, aus dem das Gute nicht he-
nai, bet jie paviršutiniškesni ir greičiau išsprendžiami. Nėra to blogo, kas
9
rauging,
c
Critical note: [he]rau[s]ging ] vid ex err om s
rauging,
rausging,
neišeitų į gera,
–
das muss man erinnern in diesen Tagen. Dafür bin ich absolut sicher. Nur den Mut u. Kalt-
tai turit prisiminti šiomis dienomis. Tuo esu visiškai tikras. Tik neprarask drąsos ir šal-
10
blut nicht verlieren. Die Zeit geht viel schneller, als denken u. fühlen wir. Ich werde bei Euch schneller, als
to kraujo. Laikas bėga daug greičiau, nei mes galvojam ir jaučiam. Aš būsiu pas Jus daug greičiau, nei
11
wir erwarten.
mes tikimės.
n
Note: Balys Sruoga aprašė esesininkų nuotaikų, susijusių su vokiečių pralaimimu karu, kaitą Štuthofo lageryje: „Į 1944 metų pabaigą ėmė vis aiškiau ir aiškiau pasireikšti lagerio išsigimimo p[a]žymiai.
Kol dar kovos vyko kažkur toli už Rytprūsių sienų, mūsų esesninkai buvo tvirtos dvasios ir nepalenkiamo kūno. Jie šventai pasitikėjo Hitlerio apvaizda ir mūsų žydžių iškastais pasienio apkasų grioviais. Karo veiksmam ėmus persimesti per sieną, net ir drąsiausiųjų kalinių atžvilgiu esesninkų nuotaika ėmė kristi it lašelis iš nosies.
Teisybė, esesninkų tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris [dar] viduvasary ėmė kalbėti, kad karas jau prakištas, ir be paliovos pradėjo lakti degtinę“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
Du hast
in
c
Critical note: im ] vid ex err n pro m
in
im
Traum mein richtiges Bild gesehen, nur bin ich jetzt nicht mager. Ich sehe so
Sapne regėjai tikrąjį mano atvaizdą, tik dabar nesu sulysęs. Aš taip atrodau
12
aus immer gerade in diesen Tagen, wann Dir es schwer geht (beide Dalias Krankheiten,
kaip tik tomis dienomis, kai Tau sunku (Dalios ligos
u. s. w.).
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.).
ir kt.).
Fatalerweise
Lemtingu būdu
13
fühle ich immer dein Zustand – u. finde dann kein Ausweg. Sonst bin ich munter u. tief ironisch, –
aš visuomet jaučiu Tave – ir tada nerandu išeities. Šiaip aš žvalus ir giliai ironiškas –
14
nicht über die Leute, mit denen ich umkomme, sondern über die breite Welt. Mit Leuten komme ich
ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu. Su žmonėmis
15
gut aus. Ich habe hier keinen innigen Freunden, doch habe ich keinen Feinden. Ich streite nie (ähnlich, wie
aš gerai sugyvenu. Neturiu čia nuoširdžių draugų, bet neturiu ir priešų. Niekad nesiginčiju (kaip ir
16
Du!), zanke niemals, spreche keine bösen Worte. Ich bin gesund. In voriger Woche war ich in Danzig
Tu!), niekad nesibaru, nesakau piktų žodžių. Esu sveikas. Praeitą savaitę buvau Dancige
17
neue Brille zu bestellen.
užsisakyti naujų akinių.
n
Note: Balys Sruoga, gavęs Štuthofo gydytojo Otto Heidlio leidimą, keletą kartų lankėsi Dancige: „Kadangi lageryje akių gydytojo specialisto nebuvo, Heidelis paskiriem kaliniam leisdavo savo lėšomis važiuoti į Gdanską, kad juos tenai apžiūrėtų specialistai. Man akys jau vienuolika mėnesių be paliovos skaudėjo. Heidelis leido ir man pasivažinėti į Gdanską, – net tris kartus nuvažiuoti“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
Die
arzte Ärzte
c
Critical note: Ärzte ] cor Ä pro a
Ärzte
Gydytojai
in der akademischen
akademinėje
Klinic Klinik
c
Critical note: Klinik ] cor k pro vid c
Klinik
klinikoje
haben
s mich
c
Critical note: mich ] cor m pro s
mich
mane
sehr gewissenhaft unter-
labai rūpestingai apžiū-
18
sucht,
rėjo, išrašė
noue neue
c
Critical note: neue ] cor pri e pro o
neue
naujus
Brille zugeschrieben u.
akinius ir
angefordet
c
Critical note: angeforde[r]t ] vid ex err om sec r
angefordet
angefordert
paragino
nach 8 Tage nochmals zu kommen. Sie könnten
dar kartą atvykti po 8 dienų. Jie negalėjo
19
nicht entscheiden, die Augenschmerzen kamen von der schwachen Brille
nuspręsti, ar akių skausmai atsirado dėl silpnų akinių,
w oder
c
Critical note: oder ] cor pro w, cor o pro w
oder
ar
gibt es vielleicht
20
welche Krankheit. Sie sagten, soll ich kein Angst haben, es ist nichts gefährliches, aber sie wollen
dėl kokios nors ligos. Sakė, kad nesibaiminčiau, nieko pavojingo, bet jie nori
21
gewissenhaft mir helfen. Alles das stimmt. Die
man padėti. Visa tai tiesa.
Ärjte Ärzte
c
Critical note: Ärzte ] cor z pro j
Ärzte
Gydytojai
waren mit mir sehr gut u.
man buvo labai geri ir
Sorgsam,
c
Critical note: sorgsam ] vid ex err S pro min
Sorgsam,
sorgsam,
rūpestingi,
untersuch-
tyrė
22
ten über eine Stunde. Die
daugiau nei valandą.
Reisen Reise
c
Critical note: Reise ] cor sec e pro en
Reise
Kelionė
nach Danzig macht ein Vergnügen.
į Dancigą buvo maloni.
n
Note: Balys Sruoga aprašė keletą kelionės į Dancigą epizodų: „Man buvo leista važiuoti civiliniais drabužiais, ant kurių tik maži katorgininko p[a]žymėliai tebuvo prisiūti, – tų ženklelių reikšmės nežinąs negalėjo suvokti, [kas per paukštis ir aš esu].
Lydi mane specialus esesninkas palydovas, su kuriuo drauge ir traukinėlyje sėdime, ir pypkeles traukiame, ir šnekučiuojamės it seni bičiuliai. Gdansko akių klinikos vedėjas – profesorius, sužinojęs, kas aš esu, tyrinėja mano akis pusantros valandos, bičiuliškai, kolegiškai šnekasi, visai nekreipdamas dėmesio, kad už durų eilės laukia visas būrys vokiečių, kurių tarpe kiti net su partijos ženkleliais ant krūtin[ė]s, nekreipdamas dėmesio į tai, kad mano palydovas liko prie durų stovėti, – kad jo niekas ne tik atsisėsti nepakvietė, – niekas jam ir gero žodelio nepratarė.
Mano palydovui buvo įsakyta stropiai sergėti, kad aš po miestą nesivalkiočiau, su niekuo nesusitikčiau ir nekalbėčiau, – sėdėčiau kur nors uždarytas nuo traukinio iki traukinio.
Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo. Paskui apėjome dar kokias septynias smukles, bebandydami alaus rūšį ir vyno beieškodami. Aš to vyno jau būčiau slaptai gavęs pas vieną smuklininką, Gdansko miesto tarybos narį, pilvūzą tokį su partijos ženklu, bet visą reikalą pagadino mano palydovas. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės. Kaipgi aš jį galėjau įtikinti, kad ir šis esesninkas vyno nori, ir išgėręs – nesikandžioja? Kad jis vyno nori – smuklininkas tikėjo, bet kad jis nesikandžioja, – ne, jis tokiais dalykais patikėti negalėjo!
Kitą kartą važiuoju Gdansk[an] su kitu esesninku. Pasilikę dviese, šnekučiuojamės politiniais reikalais visiškai laisvai, – ne visai kvailo berno būta. Privažiavus Gdanską sako jis man:
– Aš paleisčiau po miestą tave vieną vaikščioti, bet gali kas nors kartais tavęs dokumentų paklausti. Įtars, kad iš lagerio pabėgai, – tuomet ir tau, ir man bus blogai. Geriau vaikščiokim kartu.
Vaikštom mudu po Gdanską, apžiūrinėjam visas miesto įžymybes. Užeinam į vieną smuklelę, į kitą… Vienoj tuščioj smuklelėj prie mūsų prikimba smuklininkas su politika – tuomet kaip tiktai buvo prasidėjęs sąjungininkų desantas Normandijoje.
– Mano nuomone, – mušasi į krūtinę smuklininkas, – labai gerai padaryta, kad leido anglam ir amerikiečiam išlipti į sausumą. Mano nuomone, kam mum plaukti pas juos jų mušti, jeigu galima palaukti, kol jie patys čia plauks, ir mes čia juos išmušime!
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – tegu tiktai jie priveža daugiau savo kariuomenės! Mes čia juos visus ištašysim – ir karas bus baigtas!
– Bet, mano nuomone, – kryžiavojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, reikėtų užimti ir anglų salos… Iš jų visuomet mum visokios nelaimės eina…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – mes visus anglus iš salų sugrūsime į jūrą. Nė vieno anglo saloje nepaliks. Tegu prilaka visi, niekšai tokie. Kad jų veislės nepaliktų!
– Bet, mano nuomone, – toliau sketeriojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, dėl mūsų nelaimių visų kalčiausi yra žydai. [Kad žydų nebūtų, tai ir karo nebūtų buvę. Žydai, vis tie žydai], pabrėžiu, mano asmene nuomone…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – žinoma, vis tie žydai. Mes visus pasaulio žydus surinksim. Visus iškarsim. Ant šakių pakratysim.
Ir varo gi jiedu šitokią politiką, – kad juos kur uošvė raitoji! Vienas kriokia, kitas gargaliuoja. Vienas kala, kitas zalatija. Man beklausant jųdviejų kalb[os] darosi šilta ir akyse marga.
„Ot, po velnių, tai įkritau it blusa į sirupą, – galvoju sau, seilę rydamas, – su šitokiu kvailu velniu palydovu taip atvirai kalbėjaus! Juk dabar aš jau galutinai baigtas! Tai kas, kad liudininkų nebuvo, – valdžios akyse vis tiek bus jo teisybė, ne mano, o jis gi viską dabar papasakos valdžiai!“
Užmokėjęs už alų išėjau iš smuklės it tarakonų graužiamas.
– Ar girdėjai, ką aš su smuklininku kalbėjau? – klausia manęs palydovas.
– Buvo tai senas tamstos pažįstamas? – nežinodamas, ką atsakyti, savo rėžtu klausiu palydovo.
– Ne! Pirmą kartą matau jį. Iš viso aš pirmą kartą savo gyvenime dabar buvau jo prakeiktoje smuklėje…
– Tai aš visiškai nesuprantu tamstos kalbos prasmės, – vėl išspruko man neatsargus žodis.
– O kaipgi aš su juo kitaip galėjau kalbėti? – pyktelėjęs atrėžia jis man[,] – [a]š esu SS uniforma, jis manęs bijo, kitaip negali kalbėti. O aš – iš kurgi aš galiu žinoti, koks velnias jisai yra, tas kiaulė?! – visiškai piktai nusikeikė palydovas.
Toliau su manimi jis vėl protingai kalbėjo.
Trečią kartą trečias mano palydovas nuvedė mane Gdansko pri[e]miesty pas savo uošvę, – kas taip pat labai griežtai prieštaravo visiem valdžios įsakymam ir draudimam. Nuvedė jis mane ir pasodino kambary pa[gal] pečių, – va, čia sėdėk, – pasakė jis man.
Sėdaus ir sėdžiu pa[gal] tą jo uošvės pečių, – ką gi daugiau darysi nesėdėjęs[!] Sėdžiu aš tenai valandą, sėdžiu kitą, sėdžiu trečią kaip elgeta, tiktai poterių nekalbėdamas. Nė krust iš vietos. Nuobodu. Pikta. Jis su savo uošve kažką tenai šurum burum, o man – pečius tiktai? Kolgi aš čia, po velnių, sėdėsiu?!
Pagaliau[,] palydovo uošvė atneša ir padeda man ant stalo duonos lėkštę ir gerą pusdubenį sriubos. Makaronai! Piene virti! Pasiuto?
– Še, valgyk, kad sveikas būtum, – sako man palydovo uošvė, tokia stambi, plati moteris su purvina prijuoste.
Kertu aš tą sriubą, net ausys lepsi. Puikūs makaronai, nieko nepadarysi! Po velnių!
Mano širdis iš karto sentimentali pasidarė.
Praslinkus dar keliom minutėm plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį. Šį kartą [ji] atneša lėkštę, pilną bulvių ir šviežios kiaulienos! Aš net išsižiojau iš nustebimo, – tikrai, boba pasiuto!
– Valgyk į sveikatą, – sako ji man, – mes ūkininkai. Turim dar. Mūsų nenuskriausi…
Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm, – karališki pietūs!
Plačioji uošvė įsėlina trečią kartą. Šį kartą ji slenka patylomis, apsidairydama, ar žentas nemato. Tsssss… – šnabžda ji man, prisikišusi pirštą prie lūp[os]. Prilingavo prie manęs, prisišliejo.
– Pasakyk, kaip pas jus tenai… lagery… ar tikrai taip baisu, kaip [čia] žmonės pasakoja? O kaip elgias tenai mano žentas?.. Neskriaudžia jūsų?..
Aš – ką gi, – prisikirtęs tokių karališkų pietų, kur čia geraširdę moterėlę begraudinsiu!
– Ne, – sakau, – žentas kaip visi žentai: nieko pikta nedaro.
Ir[,] tikrai, jos žentas nebuvo blogas. Niekas juo nesiskųsdavo. Pagaliau[,] jis buvo tiktai eilinis kareivis, jokių aukštesnių pareigų neturėjo, – neturėjo ir progos savo temperamentui parodyti.
– O[,] vargas, vargas! – dūsavo moterėlė. – Kuo gi jis kaltas!
Paėmė, mobilizavo kaip kareivį… Kur paskyrė, ten turi būti… Kur žmogus pasidėsi?.. Tiktai jam nieko nesakyk!
Pamatęs pro praviras duris kitame kambaryje radijo aparatą, sakau jai:
– Dabar per radiją skaito vokiečių štabo pranešimą apie karo veiksmus, – ar nebūtų galima pasiklausyti?
– Oi, ne, ne, ne! – ėmė ji kratytis abiem rankom, – tai politika! Mes politikos iš tolo bijome!
Trečiojo reicho piliečiai bijo per nuosavą radiją net savo štabo pranešimo klausytis! Vargšai, vargšai!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360–365, plg. Balys Sruoga, Dievų miškas, mašinraštis, d. 2, 1945, in: LLTI BR, f. 53, b. 8, l. 309–313).
Ich habe den Frühling gesehen,
Aš mačiau pavasarį,
23
die Gartenblüte, den Vogelgesang… Ja, heute ist
žydinčius sodus, girdėjau paukščių giesmes… Taip, šiandien
gerate gerade
c
Critical note: gerade ] cor d pro t
gerade
kaip tik
erste Pfingstentag. Erinnerst Du, Vanduk, un-
pirmoji Sekminių diena. Ar Tu prisimeni, Vanduk, mū-
24
serem
c
Critical note: vid ex err m pro n
serem
seren
sų
Jugendspfingsten?
jaunystės Sekmines?
n
Note: Balys Sruoga ragina žmoną Vandą Daugirdaitę-Sruogienę sunkiausiu metu prisiminti šviesiausią laiką – 1922–1923 m. Sekmines.
1922 m. Sekmines jie praleido Bavarijos Alpėse, Harco kalnuose: „Ar tau neilgu, Vandukai?
Ar tos trys tiktai dienos, kartu pergyventos, širdy nieko nepaliko? Vandukai!
Ar tylų vakarą Tavo siela nieko negirdi?
Pasiklausyk, užsimiršk – atsimink mėlyną mėlyną tolį –
Bal“ (žr. Balio Sruogos 1922-06-09 ar 10 Vandai Daugirdaitei rašytą atvirlaiškį, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 204).
Vanda Daugirdaitė apie 1922 m. Sekmines rašė: „Gaunu tavo atvirutes iš kalnų, iš saulės, aukštybių – ir drauge su tavim džiaugiuos, apsvaigstu, sapnuoju… Aš dabar tokia laiminga – tokia šventė mano sieloj. Aš nežinojau, kad tavo džiaugsmas gali man tiek laimės duoti. Baliuk, Baliuk, aš matau tave saulėtoj kalnų viršūnėj – tu šauki mane, aš girdžiu, girdžiu! Ir tavo balso aidas kalnuose mano širdį virpina – užmerkiu akis ir skęstu tame saulėtame aide. Baliuk, Baliuk, kokia aš laiminga, kad tu mane myli!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-28, in: Ibid., p. 217); „Dieve, Dieve, kokie mes esam laimingi ir kokia šviesi mūsų saulė, kokia didelė mūsų laimė!“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-30, in: op. cit., p. 217); „Einu gatve ir kartoju – Baliuk mano, Baliuk, – ir glostau mintyse tave ir bučiuoju. Skaitau dienas ir valandas, gyvenu mintimi, kada būsiu su tavim! […] Man nesvarbu kur, bile tik su tavim ir kad gražu būtų. […] Tu spręsk! Nes šiandie aš negaliu galvot – man taip ilgu tavęs. Ach, aš šiandie tik tave glausčiau ir mylėčiau“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, in: op. cit., p. 197–198).
„Buvo puikus pavasaris, pievos žydėjo, kalnai buvo dar padengti sniegu. Ėjom pėsti daug kilometrų, kėlėmės gan aukštai – praleidom nepamirštamas dienas…“ (Vandos Sruogienės pastaba, reaguojant į 1922-05-30 jai į Berlyną iš Miuncheno adresuotą Balio Sruogos laišką, žr. in: op. cit., p. 198)
1923 m. Sekmines Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė sutiko Tiuringijoje (Saalfeld). Po šios išvykos Balys Sruoga apibūdino savo savijautą: „Šiandien gavau tavo atvirutę ir mintys kažkaip pinas. Negaliu susitvarkyti, susikaupti.
Turbūt iki atostogų jau mokinties negalėsiu – po galvas sukas Saalfeldas, kalnai, miškai, ežerai, pašėlusi laisvė ir pilnybė!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-07-02, in: op. cit., p. 354).
Vanda Daugirdaitė liudijo: „Turbūt aš esu laimingiausias pasauly žmogus! Baliuk! Kokia ši vasara dėl manęs laiminga! Kalnai, pievos – Tu toks mano, toks geras[…]. Baliuk, aš tave noriu stipriai pabučiuoti – Baliuk, tu mane priglausk ir pabučiuok! Aš tokia jaučiuosi laiminga. Tu mano!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-06-29, in: op. cit., p. 355).
Na, ja, – wir werden noch bessere haben! Deine Paketen No 36 u. 37 habe ich
Na, taip, – mes dar sulauksim geresnių! Tavo siuntiniai nr. 36 ir 37
n
Note: 1944 m. gegužės 10 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 750 gr. siuntinį nr. 36, kuris buvo „gautas“ („Tirpyti lašinukai 250 gr., tabokos 2 rūšių, 2 sąs[iuviniai] papirosinio popieriaus, Meno parodos katalogas, marmelado“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS). Siuntinys perduotas per Vokietijos karinio pašto tarnybą (su pažyma „Feldpost“); 1944 m. gegužės 16 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 3 [klg.] ir 800 [gr.] siuntinį nr. 37, kuris buvo „gautas“ („Duonos 1 1/2 kl[g]., sviesto 500 gr., lašinių 400 gr., dešros 200 gr., arbatos, kavos, cukraus 250 gr., medaus 300 gr., truputis tabokos, 5 dėžutės papirosų (100 št[ukų])“) (Idem, in: Ibid.).
25
schon, – so reich, so sorgsam, so liebesvoll gefüllt! Ja, wohin soll ich
jau pas mane, – jie tokie turiningi, taip rūpestingai, su tokia meile paruošti! Taip, kur man rašyti
dir Dir
c
Critical note: Dir ] cor D pro min
Dir
Tau
nächstes Brief schreiben, – noch
kitą laišką, – ar
26
nach Vilnius, oder wirst Du schon bei dem Vater sein? Habe keinen Angst von der Zukunft, – ich bin
dar į Vilnių, ar Tu jau būsi pas Tėvą? Nebijok ateities, – aš esu
27
froh über Sie! Die
ramus dėl jos!
danziger
c
Critical note: Danziger ] vid ex err d pro cap
danziger
Danziger
Dancigo
Zeitungen schreiben sehr viel über die kommenden grossen Ereignissen die-
laikraščiai labai daug rašo apie būsimus didelius
28
ses Jahres, – vielleicht haben sie Recht. Nur sei nicht traurig, Vanduk, – wegen mich fürchte nicht.
šių metų įvykius, – turbūt jie teisūs. Tik neliūdėk, Vanduk, – dėl manęs nebijok.
29
Daliukšti,
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err u pro ū
Daliukšti,
Daliūkšti
Daliūkšti
mielas!
Du bist junger, du kannst alles besser
Tu esi jaunesnė, tu gali viską lengviau
vertranen vertragen .
c
Critical note: vertragen ] cor g pro pri n
vertragen.
pakelti.
Helfe Mama in schweren Stunden, –
Sunkiomis valandomis padėk Mamai, –
30
bringe den Geist der Jugend, der Frischheit, – bringe die Trostlosigkeit des menschlichen
įkvėpk jaunystės dvasią, gaivumo – suteik žmogiškojo
Frühling!
c
Critical note: Frühling[s] ] vid ex err om s
Frühling!
Frühlings!
pavasario paguodą!
31
Gestern Du hast Prüfungen in der Musikschule bestanden, – natürlich, Du
Vakar išlaikei egzaminus muzikos mokykloje, – žinoma, Tau
hat
c
Critical note: ha[s]t ] vid ex err om s
hat
hast
gut gemacht, – ich
gerai pasisekė, –
32
gratuliere Dich u. freue mit Dir zusammen! Ich bin weit von Dir, doch sehe ich Dich u. fühle. Scheint
sveikinu ir džiaugiuosi kartu su Tavim! Esu toli nuo Tavęs, bet matau ir jaučiu Tave.
33
es Dir nicht, dass
Ar Tau neatrodo, kad
es bin
c
Critical note: bin ] cor pro es
bin
ich noch gestern bei Euch gewesen? Mir scheint es so! Hiermit schicke
dar vakar buvau pas Jus? Man taip regis! Siunčiu
34
ich Dir
Tau
einsge einige
c
Critical note: einige ] cor sec i pro s
einige
šiek tiek
Gedanken über die Romantik des Theaters,
minčių apie teatro romantiką,
n
Note: Daliai Sruogaitei („Für Daliukas“) skirtas šio laiško priedas – Balio Sruogos laiškas-straipsnis „Die Romantika des Theaters“ – „Teatro romantika“ (jis parengtas atskirai, žr. toliau sekantį 1944-05-28 laišką).
nur weiss ich nicht, ob wirst Du das erhalten.
tik nežinau, ar gausi.
35
Vanduk,
Daliukšti,
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
Daliukšti,
Daliūkšti,
Daliūkšti,
–
meine guten Geistern! Seit ersten Mai bin ich ziemlich verändert. Wenn es
mano gerosios dvasios! Nuo gegužės pirmosios aš gerokai pasikeičiau. Jei
36
mit Ihnen
c
Critical note: Ihnen ] a ras mit
Ihnen
Jums
wird alles gut gehen, ich werde bis zum Kriegsende
viskas gerai seksis, karo pabaigos sulauksiu
Koffhoch Kopfhoch
c
Critical note: Kopf hoch ] vid ex err Koffhoch, cor p pro pri f, vid ex err contr
Kopfhoch
Kopf hoch
iškėlęs galvą.
halten. Je strenger
Kuo atšiauresnis
37
ist die Zeit, je mehr Mut u. Lebensgeist fühle ich in
laikas, tuo daugiau savyje jaučiu drąsos ir noro
mich.
c
Critical note: mir ] vid ex err ch pro r
mich.
mir.
gyventi.
Vielleicht ist es bestimmt besser, dass
Gal tikrai geriau, kad
bischer
c
Critical note: bisher ] vid ex err c[h] pro h
bischer
bisher
iki šiol
38
bin ich nicht aus dem
nesu paleistas iš
Lagerherausgelassen.
c
Critical note: Lager herausgelassen ] vid ex err Lagerherausgelassen pro Lager herausgelassen
Lagerherausgelassen.
Lager herausgelassen.
lagerio.
Für diese Meinung gibt es Gründe. Schlecht, dass ich
Ši nuomonė pagrįsta. Blogai, kad
39
Euch kann nichts helfen, sogar Sie sollen
negaliu Jums niekuo padėti, netgi Jūs turit
n für
c
Critical note: für ] cor pro n, cor f pro n
für
mich sorgen. Sonst… ja, sonst die Welt ist
rūpintis manimi. Be to… na, be to, pasaulis pilnas
nich
c
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
nich
nicht
ne
nur
vien
40
Tragödien,
tragedijų,
sonder
c
Critical note: sonder[n] ] vid ex err om sec n
sonder
sondern
bet
auch Komödienvoll. Wie
ir komedijų. Kaip
Sagte
c
Critical note: sagte ] vid ex err S pro min
Sagte
sagte
sakė
Napoeeon Napoleon :
c
Critical note: Napoleon ] cor l pro pri e
Napoleon:
Napoleonas,
vom Grossen zum Komischen ist nur
nuo didingo iki juokingo tik
41
ein Schritt.
vienas žingsnis.
n
Note: Napoleon Bonaparte (1769–1821), Prancūzijos imperatorius.
Balys Sruoga iš atminties cituoja Napoleono žodžius: „Vom Erhabenen zum Lächerlichen ist nur ein Schritt“ („Nuo didingo iki juokingo – tik vienas žingsnis“).
Grüsse Sie und
Perduok linkėjimus ir
bedanken
c
Critical note: bedanke ] vid ex err en pro e
bedanken
bedanke
padėkok
unseren
c
Critical note: unsere ] vid ex err en pro e
unseren
unsere
mūsų
Einwohner, meinen Kollegen, unseren Nachbarn, –
gyventojams, mano kolegoms, mūsų kaimynams, –
42
auch gute Grüsse für Fräulein Marija,
taip pat geri linkėjimai panelei Marijai,
n
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970), pedagogė, žurnalistė, Balio ir Vandos Sruogų šeimos bičiulė: „Marytė ir Juzukas Nemeikšai buvo nuostabūs žmonės. Abu nevedę, visą gyvenimą globojo ne tik vaikus našlaičius, bet ir suaugusius, nelaimių ištiktus. Net iš Sibiro tremties daug grįžusiųjų pirmiausia prieglobstį rasdavo pas juos. Puikusis, vakarietiškai modernus Marytės vaikų darželis vokiečių įsakymu buvo uždarytas, juodu iškraustyti iš šviesaus jaukaus buto Putvinskio gatvėje. Dabar gyveno netoli Karo ligoninės, kur Juzukas gydė aptemusių akių ar visai aklus ligonius. Ne iš vieno girdėjau, kad tai stebuklingas auksinių rankų daktaras. Jo kišenės visada buvo pilnos saldainių vaikams, o laiškelius dažnai pasirašinėjo „Žmogutis su barzdele“. Marytė išgelbėjo keletą savo darželio baldelių, ir jos kambary visi sėdėjom ant mažų baltų kėdučių prie tokių pat vaikiškų staliukų. Buvo nostalgiškai jauku, nes ir aš savo mokslus buvau pradėjusi prie tų pačių staliukų. Balys Marytę vadino „Maryte širdele“. Ji iš tiesų buvo plačios, geros, meilės kupinos širdies, neapsakomo jaukumo visiems nuskriaustiesiems“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 71–72).
–
na, ja, und Theaterleute! Ich denke, es ist besser Euch bis
na, taip, ir žmonėms iš teatro! Manau, kad Jums geriau iki
43
Herbst beim Vater zu bleiben.
rudens pasilikti pas Tėvą.
n
Note: Dalia Sruogaitė pas senelį Kazimierą Daugirdą Būgiuose atostogavo nuo 1944 m. birželio pradžios. Vanda Sruogienė iš Vilniaus į Būgius atvažiavo birželio viduryje: „Būgiuose dienos buvo ramios, man net nuobodžios, todėl dažnai dviračiu dumdavau į Viekšnius. Ponia Elžbieta Biržiškienė, trijų profesorių motina, jau buvo amžiams atgulusi Viekšnių kapinaitėse, tad nebeužsukau į jos namus, kur kieme, prie malkinės, visuomet pasistatydavom arklį atvykę į miestelį su reikalais. Tiesa, ištikimosios tarnaitės Anusė ir Elzikė Biržiškų name tebegyveno, bet mane traukė pažintys su jaunesniais žmonėmis. Štai šventėm Viekšnių gimnazijos (anksčiau buvo tik progimnazija) 33 metų sukaktį ir pirmosios laidos išleistuves su prideramomis iškilmėmis ir gausiomis vaišėmis. Pasigesta kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko, lankiusio čia progimnaziją ir žadėjusio pabaigtuvėse dalyvauti. Buvo ir muzikos, ir šokių, ir dainų, ir daug daug linksmybių, gaivinusių gražios ateities viltis.
Dažnai skambindavau gimnazijos fortepijonu, nes rudenį buvau pasiryžusi muzikos mokykloje peršokti bent vieną klasę. Užsukdabvau į netoliese esančią Viekšnių ligoninę, kurią prof. Mykolas Biržiška pastatydino savo tėvo atminimui. Čia daktaras Benius Jankauskas ir jo seserys pavaišindavo arbata su uogiene. Tauškėdavom apie nelabai rimtus dalykus, apie karą visai neužsimindami. Vasara žadėjo daug įdomybių.
Birželio vidury atvažiavo mama ir teta Zosė (Sofija Gedvilienė) su penkiamečiu sūneliu Gabriuku (Gabrieliumi). Dienos buvo skaidrios, kažkas kažkur kariavo, jokios invazijos mums negrėsė“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 73).
Der Vater braucht Eure Kräfte, u. das Leben soll da ruhiger sein.
Jam reikia Jūsų stiprybės, ir gyvenimas ten turėtų būti ramesnis.
44
Ich träume auch über das Leben im Dorf. Vanduk,
Aš taip pat svajoju apie gyvenimą kaime. Vanduk,
Daliukšti!
c
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
Daliukšti!
Daliūkšti!
Daliūkšti!
Ich bin Euch grenzenlos dankbar für Ihre
Esu Jums be galo dėkingas už Jūsų
45
Güte, – u. bin ich stolz mit Euch! Sie wissen, wie tief sind sie in meinem Wesen! Es lebe der Früh-
gerumą, – ir didžiuojuosi Jumis! Jūs žinot, kaip giliai esat mano sieloj! Tegyvuoja pava-
46
ling, es lebe der Morgenrot, es lebe das Leben, – munteres, lachendes, freies – freies Leben!
saris, tegyvuoja aušra, tegyvuoja gyvenimas, – drąsus, pilnas juoko, laisvas laisvas gyvenimas!
47
Jūsų
Baliuks
c
Critical note: Baliuks ] sign
p
Physical note: [1r] //
Baliuks
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei
b
Vilnius
c
Critical note: Vilnius ] sub sign dua lin
Vilnius
c
Tauro gtv. 21–3
d
Litauen (Ostland)
c
Critical note: Litauen (Ostland) ] sub sign curv lin
p
Physical note: [2r] //
Litauen (Ostland)
Lietuva (Ostlandas)
Facsimile Image Placeholder
e
[Exp.:] Prof.
Dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
XI blokas
h
Deutschland
p
Physical note: [2v] //
Deutschland
Vokietija
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
a1
Line number 5
Critical note: Dein ] vid ex err d pro cap
a1
Line number 5
Critical note: v. ] v[on], contr
a1
Line number 5
Critical note: er ] cor pro ens
a1
Line number 6
Critical note: weiss ] vid ex err sse pro ss
a1
Line number 7
Critical note: u[nd], contr
a1
Line number 9
Critical note: [he]rau[s]ging ] vid ex err om s
a4
Line number 11
Note: Balys Sruoga aprašė esesininkų nuotaikų, susijusių su vokiečių pralaimimu karu, kaitą Štuthofo lageryje: „Į 1944 metų pabaigą ėmė vis aiškiau ir aiškiau pasireikšti lagerio išsigimimo p[a]žymiai.
Kol dar kovos vyko kažkur toli už Rytprūsių sienų, mūsų esesninkai buvo tvirtos dvasios ir nepalenkiamo kūno. Jie šventai pasitikėjo Hitlerio apvaizda ir mūsų žydžių iškastais pasienio apkasų grioviais. Karo veiksmam ėmus persimesti per sieną, net ir drąsiausiųjų kalinių atžvilgiu esesninkų nuotaika ėmė kristi it lašelis iš nosies.
Teisybė, esesninkų tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris [dar] viduvasary ėmė kalbėti, kad karas jau prakištas, ir be paliovos pradėjo lakti degtinę“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
a1
Line number 11
Critical note: im ] vid ex err n pro m
a1
Line number 12
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
a4
Line number 17
Note: Balys Sruoga, gavęs Štuthofo gydytojo Otto Heidlio leidimą, keletą kartų lankėsi Dancige: „Kadangi lageryje akių gydytojo specialisto nebuvo, Heidelis paskiriem kaliniam leisdavo savo lėšomis važiuoti į Gdanską, kad juos tenai apžiūrėtų specialistai. Man akys jau vienuolika mėnesių be paliovos skaudėjo. Heidelis leido ir man pasivažinėti į Gdanską, – net tris kartus nuvažiuoti“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360).
a1
Line number 17
Critical note: Ärzte ] cor Ä pro a
a1
Line number 17
Critical note: Klinik ] cor k pro vid c
a1
Line number 17
Critical note: mich ] cor m pro s
a1
Line number 18
Critical note: neue ] cor pri e pro o
a1
Line number 18
Critical note: angeforde[r]t ] vid ex err om sec r
a1
Line number 19
Critical note: oder ] cor pro w, cor o pro w
a1
Line number 21
Critical note: Ärzte ] cor z pro j
a1
Line number 21
Critical note: sorgsam ] vid ex err S pro min
a1
Line number 22
Critical note: Reise ] cor sec e pro en
a4
Line number 22
Note: Balys Sruoga aprašė keletą kelionės į Dancigą epizodų: „Man buvo leista važiuoti civiliniais drabužiais, ant kurių tik maži katorgininko p[a]žymėliai tebuvo prisiūti, – tų ženklelių reikšmės nežinąs negalėjo suvokti, [kas per paukštis ir aš esu].
Lydi mane specialus esesninkas palydovas, su kuriuo drauge ir traukinėlyje sėdime, ir pypkeles traukiame, ir šnekučiuojamės it seni bičiuliai. Gdansko akių klinikos vedėjas – profesorius, sužinojęs, kas aš esu, tyrinėja mano akis pusantros valandos, bičiuliškai, kolegiškai šnekasi, visai nekreipdamas dėmesio, kad už durų eilės laukia visas būrys vokiečių, kurių tarpe kiti net su partijos ženkleliais ant krūtin[ė]s, nekreipdamas dėmesio į tai, kad mano palydovas liko prie durų stovėti, – kad jo niekas ne tik atsisėsti nepakvietė, – niekas jam ir gero žodelio nepratarė.
Mano palydovui buvo įsakyta stropiai sergėti, kad aš po miestą nesivalkiočiau, su niekuo nesusitikčiau ir nekalbėčiau, – sėdėčiau kur nors uždarytas nuo traukinio iki traukinio.
Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo. Paskui apėjome dar kokias septynias smukles, bebandydami alaus rūšį ir vyno beieškodami. Aš to vyno jau būčiau slaptai gavęs pas vieną smuklininką, Gdansko miesto tarybos narį, pilvūzą tokį su partijos ženklu, bet visą reikalą pagadino mano palydovas. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės. Kaipgi aš jį galėjau įtikinti, kad ir šis esesninkas vyno nori, ir išgėręs – nesikandžioja? Kad jis vyno nori – smuklininkas tikėjo, bet kad jis nesikandžioja, – ne, jis tokiais dalykais patikėti negalėjo!
Kitą kartą važiuoju Gdansk[an] su kitu esesninku. Pasilikę dviese, šnekučiuojamės politiniais reikalais visiškai laisvai, – ne visai kvailo berno būta. Privažiavus Gdanską sako jis man:
– Aš paleisčiau po miestą tave vieną vaikščioti, bet gali kas nors kartais tavęs dokumentų paklausti. Įtars, kad iš lagerio pabėgai, – tuomet ir tau, ir man bus blogai. Geriau vaikščiokim kartu.
Vaikštom mudu po Gdanską, apžiūrinėjam visas miesto įžymybes. Užeinam į vieną smuklelę, į kitą… Vienoj tuščioj smuklelėj prie mūsų prikimba smuklininkas su politika – tuomet kaip tiktai buvo prasidėjęs sąjungininkų desantas Normandijoje.
– Mano nuomone, – mušasi į krūtinę smuklininkas, – labai gerai padaryta, kad leido anglam ir amerikiečiam išlipti į sausumą. Mano nuomone, kam mum plaukti pas juos jų mušti, jeigu galima palaukti, kol jie patys čia plauks, ir mes čia juos išmušime!
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – tegu tiktai jie priveža daugiau savo kariuomenės! Mes čia juos visus ištašysim – ir karas bus baigtas!
– Bet, mano nuomone, – kryžiavojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, reikėtų užimti ir anglų salos… Iš jų visuomet mum visokios nelaimės eina…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – mes visus anglus iš salų sugrūsime į jūrą. Nė vieno anglo saloje nepaliks. Tegu prilaka visi, niekšai tokie. Kad jų veislės nepaliktų!
– Bet, mano nuomone, – toliau sketeriojasi smuklininkas, – pabrėžiu, mano asmene nuomone, dėl mūsų nelaimių visų kalčiausi yra žydai. [Kad žydų nebūtų, tai ir karo nebūtų buvę. Žydai, vis tie žydai], pabrėžiu, mano asmene nuomone…
– O, taip, – pritaria mano palydovas, – žinoma, vis tie žydai. Mes visus pasaulio žydus surinksim. Visus iškarsim. Ant šakių pakratysim.
Ir varo gi jiedu šitokią politiką, – kad juos kur uošvė raitoji! Vienas kriokia, kitas gargaliuoja. Vienas kala, kitas zalatija. Man beklausant jųdviejų kalb[os] darosi šilta ir akyse marga.
„Ot, po velnių, tai įkritau it blusa į sirupą, – galvoju sau, seilę rydamas, – su šitokiu kvailu velniu palydovu taip atvirai kalbėjaus! Juk dabar aš jau galutinai baigtas! Tai kas, kad liudininkų nebuvo, – valdžios akyse vis tiek bus jo teisybė, ne mano, o jis gi viską dabar papasakos valdžiai!“
Užmokėjęs už alų išėjau iš smuklės it tarakonų graužiamas.
– Ar girdėjai, ką aš su smuklininku kalbėjau? – klausia manęs palydovas.
– Buvo tai senas tamstos pažįstamas? – nežinodamas, ką atsakyti, savo rėžtu klausiu palydovo.
– Ne! Pirmą kartą matau jį. Iš viso aš pirmą kartą savo gyvenime dabar buvau jo prakeiktoje smuklėje…
– Tai aš visiškai nesuprantu tamstos kalbos prasmės, – vėl išspruko man neatsargus žodis.
– O kaipgi aš su juo kitaip galėjau kalbėti? – pyktelėjęs atrėžia jis man[,] – [a]š esu SS uniforma, jis manęs bijo, kitaip negali kalbėti. O aš – iš kurgi aš galiu žinoti, koks velnias jisai yra, tas kiaulė?! – visiškai piktai nusikeikė palydovas.
Toliau su manimi jis vėl protingai kalbėjo.
Trečią kartą trečias mano palydovas nuvedė mane Gdansko pri[e]miesty pas savo uošvę, – kas taip pat labai griežtai prieštaravo visiem valdžios įsakymam ir draudimam. Nuvedė jis mane ir pasodino kambary pa[gal] pečių, – va, čia sėdėk, – pasakė jis man.
Sėdaus ir sėdžiu pa[gal] tą jo uošvės pečių, – ką gi daugiau darysi nesėdėjęs[!] Sėdžiu aš tenai valandą, sėdžiu kitą, sėdžiu trečią kaip elgeta, tiktai poterių nekalbėdamas. Nė krust iš vietos. Nuobodu. Pikta. Jis su savo uošve kažką tenai šurum burum, o man – pečius tiktai? Kolgi aš čia, po velnių, sėdėsiu?!
Pagaliau[,] palydovo uošvė atneša ir padeda man ant stalo duonos lėkštę ir gerą pusdubenį sriubos. Makaronai! Piene virti! Pasiuto?
– Še, valgyk, kad sveikas būtum, – sako man palydovo uošvė, tokia stambi, plati moteris su purvina prijuoste.
Kertu aš tą sriubą, net ausys lepsi. Puikūs makaronai, nieko nepadarysi! Po velnių!
Mano širdis iš karto sentimentali pasidarė.
Praslinkus dar keliom minutėm plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį. Šį kartą [ji] atneša lėkštę, pilną bulvių ir šviežios kiaulienos! Aš net išsižiojau iš nustebimo, – tikrai, boba pasiuto!
– Valgyk į sveikatą, – sako ji man, – mes ūkininkai. Turim dar. Mūsų nenuskriausi…
Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm, – karališki pietūs!
Plačioji uošvė įsėlina trečią kartą. Šį kartą ji slenka patylomis, apsidairydama, ar žentas nemato. Tsssss… – šnabžda ji man, prisikišusi pirštą prie lūp[os]. Prilingavo prie manęs, prisišliejo.
– Pasakyk, kaip pas jus tenai… lagery… ar tikrai taip baisu, kaip [čia] žmonės pasakoja? O kaip elgias tenai mano žentas?.. Neskriaudžia jūsų?..
Aš – ką gi, – prisikirtęs tokių karališkų pietų, kur čia geraširdę moterėlę begraudinsiu!
– Ne, – sakau, – žentas kaip visi žentai: nieko pikta nedaro.
Ir[,] tikrai, jos žentas nebuvo blogas. Niekas juo nesiskųsdavo. Pagaliau[,] jis buvo tiktai eilinis kareivis, jokių aukštesnių pareigų neturėjo, – neturėjo ir progos savo temperamentui parodyti.
– O[,] vargas, vargas! – dūsavo moterėlė. – Kuo gi jis kaltas!
Paėmė, mobilizavo kaip kareivį… Kur paskyrė, ten turi būti… Kur žmogus pasidėsi?.. Tiktai jam nieko nesakyk!
Pamatęs pro praviras duris kitame kambaryje radijo aparatą, sakau jai:
– Dabar per radiją skaito vokiečių štabo pranešimą apie karo veiksmus, – ar nebūtų galima pasiklausyti?
– Oi, ne, ne, ne! – ėmė ji kratytis abiem rankom, – tai politika! Mes politikos iš tolo bijome!
Trečiojo reicho piliečiai bijo per nuosavą radiją net savo štabo pranešimo klausytis! Vargšai, vargšai!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360–365, plg. Balys Sruoga, Dievų miškas, mašinraštis, d. 2, 1945, in: LLTI BR, f. 53, b. 8, l. 309–313).
a1
Line number 23
Critical note: gerade ] cor d pro t
a1
Line number 24
Critical note: vid ex err m pro n
a4
Line number 24
Note: Balys Sruoga ragina žmoną Vandą Daugirdaitę-Sruogienę sunkiausiu metu prisiminti šviesiausią laiką – 1922–1923 m. Sekmines.
1922 m. Sekmines jie praleido Bavarijos Alpėse, Harco kalnuose: „Ar tau neilgu, Vandukai?
Ar tos trys tiktai dienos, kartu pergyventos, širdy nieko nepaliko? Vandukai!
Ar tylų vakarą Tavo siela nieko negirdi?
Pasiklausyk, užsimiršk – atsimink mėlyną mėlyną tolį –
Bal“ (žr. Balio Sruogos 1922-06-09 ar 10 Vandai Daugirdaitei rašytą atvirlaiškį, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 204).
Vanda Daugirdaitė apie 1922 m. Sekmines rašė: „Gaunu tavo atvirutes iš kalnų, iš saulės, aukštybių – ir drauge su tavim džiaugiuos, apsvaigstu, sapnuoju… Aš dabar tokia laiminga – tokia šventė mano sieloj. Aš nežinojau, kad tavo džiaugsmas gali man tiek laimės duoti. Baliuk, Baliuk, aš matau tave saulėtoj kalnų viršūnėj – tu šauki mane, aš girdžiu, girdžiu! Ir tavo balso aidas kalnuose mano širdį virpina – užmerkiu akis ir skęstu tame saulėtame aide. Baliuk, Baliuk, kokia aš laiminga, kad tu mane myli!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-28, in: Ibid., p. 217); „Dieve, Dieve, kokie mes esam laimingi ir kokia šviesi mūsų saulė, kokia didelė mūsų laimė!“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-30, in: op. cit., p. 217); „Einu gatve ir kartoju – Baliuk mano, Baliuk, – ir glostau mintyse tave ir bučiuoju. Skaitau dienas ir valandas, gyvenu mintimi, kada būsiu su tavim! […] Man nesvarbu kur, bile tik su tavim ir kad gražu būtų. […] Tu spręsk! Nes šiandie aš negaliu galvot – man taip ilgu tavęs. Ach, aš šiandie tik tave glausčiau ir mylėčiau“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, in: op. cit., p. 197–198).
„Buvo puikus pavasaris, pievos žydėjo, kalnai buvo dar padengti sniegu. Ėjom pėsti daug kilometrų, kėlėmės gan aukštai – praleidom nepamirštamas dienas…“ (Vandos Sruogienės pastaba, reaguojant į 1922-05-30 jai į Berlyną iš Miuncheno adresuotą Balio Sruogos laišką, žr. in: op. cit., p. 198)
1923 m. Sekmines Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė sutiko Tiuringijoje (Saalfeld). Po šios išvykos Balys Sruoga apibūdino savo savijautą: „Šiandien gavau tavo atvirutę ir mintys kažkaip pinas. Negaliu susitvarkyti, susikaupti.
Turbūt iki atostogų jau mokinties negalėsiu – po galvas sukas Saalfeldas, kalnai, miškai, ežerai, pašėlusi laisvė ir pilnybė!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-07-02, in: op. cit., p. 354).
Vanda Daugirdaitė liudijo: „Turbūt aš esu laimingiausias pasauly žmogus! Baliuk! Kokia ši vasara dėl manęs laiminga! Kalnai, pievos – Tu toks mano, toks geras[…]. Baliuk, aš tave noriu stipriai pabučiuoti – Baliuk, tu mane priglausk ir pabučiuok! Aš tokia jaučiuosi laiminga. Tu mano!“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-06-29, in: op. cit., p. 355).
a4
Line number 24
Note: 1944 m. gegužės 10 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 750 gr. siuntinį nr. 36, kuris buvo „gautas“ („Tirpyti lašinukai 250 gr., tabokos 2 rūšių, 2 sąs[iuviniai] papirosinio popieriaus, Meno parodos katalogas, marmelado“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS). Siuntinys perduotas per Vokietijos karinio pašto tarnybą (su pažyma „Feldpost“); 1944 m. gegužės 16 d. Vanda Sruogienė išsiuntė Baliui Sruogai 3 [klg.] ir 800 [gr.] siuntinį nr. 37, kuris buvo „gautas“ („Duonos 1 1/2 kl[g]., sviesto 500 gr., lašinių 400 gr., dešros 200 gr., arbatos, kavos, cukraus 250 gr., medaus 300 gr., truputis tabokos, 5 dėžutės papirosų (100 št[ukų])“) (Idem, in: Ibid.).
a1
Line number 25
Critical note: Dir ] cor D pro min
a1
Line number 27
Critical note: Danziger ] vid ex err d pro cap
a1
Line number 29
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err u pro ū
a1
Line number 29
Critical note: vertragen ] cor g pro pri n
a1
Line number 30
Critical note: Frühling[s] ] vid ex err om s
a1
Line number 31
Critical note: ha[s]t ] vid ex err om s
a1
Line number 33
Critical note: bin ] cor pro es
a1
Line number 34
Critical note: einige ] cor sec i pro s
a4
Line number 34
Note: Daliai Sruogaitei („Für Daliukas“) skirtas šio laiško priedas – Balio Sruogos laiškas-straipsnis „Die Romantika des Theaters“ – „Teatro romantika“ (jis parengtas atskirai, žr. toliau sekantį 1944-05-28 laišką).
a1
Line number 35
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
a1
Line number 36
Critical note: Ihnen ] a ras mit
a1
Line number 36
Critical note: Kopf hoch ] vid ex err Koffhoch, cor p pro pri f, vid ex err contr
a1
Line number 37
Critical note: mir ] vid ex err ch pro r
a1
Line number 37
Critical note: bisher ] vid ex err c[h] pro h
a1
Line number 38
Critical note: Lager herausgelassen ] vid ex err Lagerherausgelassen pro Lager herausgelassen
a1
Line number 39
Critical note: für ] cor pro n, cor f pro n
a1
Line number 39
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
a1
Line number 40
Critical note: sonder[n] ] vid ex err om sec n
a1
Line number 40
Critical note: sagte ] vid ex err S pro min
a1
Line number 40
Critical note: Napoleon ] cor l pro pri e
a4
Line number 41
Note: Napoleon Bonaparte (1769–1821), Prancūzijos imperatorius.
Balys Sruoga iš atminties cituoja Napoleono žodžius: „Vom Erhabenen zum Lächerlichen ist nur ein Schritt“ („Nuo didingo iki juokingo – tik vienas žingsnis“).
a1
Line number 41
Critical note: bedanke ] vid ex err en pro e
a1
Line number 41
Critical note: unsere ] vid ex err en pro e
a4
Line number 42
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970), pedagogė, žurnalistė, Balio ir Vandos Sruogų šeimos bičiulė: „Marytė ir Juzukas Nemeikšai buvo nuostabūs žmonės. Abu nevedę, visą gyvenimą globojo ne tik vaikus našlaičius, bet ir suaugusius, nelaimių ištiktus. Net iš Sibiro tremties daug grįžusiųjų pirmiausia prieglobstį rasdavo pas juos. Puikusis, vakarietiškai modernus Marytės vaikų darželis vokiečių įsakymu buvo uždarytas, juodu iškraustyti iš šviesaus jaukaus buto Putvinskio gatvėje. Dabar gyveno netoli Karo ligoninės, kur Juzukas gydė aptemusių akių ar visai aklus ligonius. Ne iš vieno girdėjau, kad tai stebuklingas auksinių rankų daktaras. Jo kišenės visada buvo pilnos saldainių vaikams, o laiškelius dažnai pasirašinėjo „Žmogutis su barzdele“. Marytė išgelbėjo keletą savo darželio baldelių, ir jos kambary visi sėdėjom ant mažų baltų kėdučių prie tokių pat vaikiškų staliukų. Buvo nostalgiškai jauku, nes ir aš savo mokslus buvau pradėjusi prie tų pačių staliukų. Balys Marytę vadino „Maryte širdele“. Ji iš tiesų buvo plačios, geros, meilės kupinos širdies, neapsakomo jaukumo visiems nuskriaustiesiems“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 71–72).
a4
Line number 43
Note: Dalia Sruogaitė pas senelį Kazimierą Daugirdą Būgiuose atostogavo nuo 1944 m. birželio pradžios. Vanda Sruogienė iš Vilniaus į Būgius atvažiavo birželio viduryje: „Būgiuose dienos buvo ramios, man net nuobodžios, todėl dažnai dviračiu dumdavau į Viekšnius. Ponia Elžbieta Biržiškienė, trijų profesorių motina, jau buvo amžiams atgulusi Viekšnių kapinaitėse, tad nebeužsukau į jos namus, kur kieme, prie malkinės, visuomet pasistatydavom arklį atvykę į miestelį su reikalais. Tiesa, ištikimosios tarnaitės Anusė ir Elzikė Biržiškų name tebegyveno, bet mane traukė pažintys su jaunesniais žmonėmis. Štai šventėm Viekšnių gimnazijos (anksčiau buvo tik progimnazija) 33 metų sukaktį ir pirmosios laidos išleistuves su prideramomis iškilmėmis ir gausiomis vaišėmis. Pasigesta kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko, lankiusio čia progimnaziją ir žadėjusio pabaigtuvėse dalyvauti. Buvo ir muzikos, ir šokių, ir dainų, ir daug daug linksmybių, gaivinusių gražios ateities viltis.
Dažnai skambindavau gimnazijos fortepijonu, nes rudenį buvau pasiryžusi muzikos mokykloje peršokti bent vieną klasę. Užsukdabvau į netoliese esančią Viekšnių ligoninę, kurią prof. Mykolas Biržiška pastatydino savo tėvo atminimui. Čia daktaras Benius Jankauskas ir jo seserys pavaišindavo arbata su uogiene. Tauškėdavom apie nelabai rimtus dalykus, apie karą visai neužsimindami. Vasara žadėjo daug įdomybių.
Birželio vidury atvažiavo mama ir teta Zosė (Sofija Gedvilienė) su penkiamečiu sūneliu Gabriuku (Gabrieliumi). Dienos buvo skaidrios, kažkas kažkur kariavo, jokios invazijos mums negrėsė“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 73).
a1
Line number 44
Critical note: Daliūkšti ] vid ex err ū pro u
a1
Line number 47
Critical note: Baliuks ] sign
a1
Line number 47
Physical note: [1r] //
a1
Line number b
Critical note: Vilnius ] sub sign dua lin
a1
Line number d
Critical note: Litauen (Ostland) ] sub sign curv lin
a1
Line number d
Physical note: [2r] //
a1
Line number h
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1944_05_28_1_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1944_05_28_1_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1944_05_28_1_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1944_05_28_1_vs_2v.jpgX (Close panel)
image