Vandai Sruogienei, 1944-06-04 -- The Versioning Machine 5.0

Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1944-06-04

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 49. Laiškas. Rašyta 29,2 × 20,8 cm formato, gelstelėjusio, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota, pažymėta pieštuku kita ranka: „49“. Vokiškas Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1944-06-05. Prierašas prie spaudo kita ranka pieštuku: „B“. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Yra įplyšimų. Be voko. Voką (nr. 47) žr. Štuthofo dokumentų segtuve, in: BLKMČ BS. Vokiškas gavimo adresas parkeriu (mėlynu rašalu): „Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Vilnius / Tauro gtv. 21–3 / Litauen (Ostland)“ [„Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei / Vilnius / Tauro gtv. 21–3 / Lietuva (Ostlandas)]“. 2v prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „[Ex]p: [Expéditeur / Siuntėjas] Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI / Deutschland [Prof. dr. Balys Sruoga / Stutthofo stovykla prie Dancigo / XI blokas / Vokietija]“. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Vokiškas išsiuntimo pašto spaudas: [19]44-06-05. Vokas numeruotas, datuotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „47“, „4-VI-44“. Stutthofo lagerio spaudas. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 426, l. 1r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 426, l. 142–146 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 48, l. 57–58 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 426, l. 130–133 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 3, p. 134–135. Skelbiama iš autografo.

Witness List

Witness a1: 1944-06-04: Genetinis
Witness a2: 1944-06-04: Diplomatinis
Witness a3: 1944-06-04: Redaguotas
Witness a4: 1944-06-04: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:

Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
Skenavo Aurimas Markevičius

Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Vilnių, 1944-06-04, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1944_06_04_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

Version a1: 1944-06-04: Genetinis

Lager,

Stovykla,

d. 4 Juni 1944

1944 [m.] birželio 4 d.

Balys Sruoga

Lager Stutthof b/Danzig

Stutthofo stovykla prie Dancigo

Block XI

Critical note: Block XI ] sub sign adl lin

Block XI

XI blokas

Lager,

Stovykla,

d. 4 Juni 1944

1944 [m.] birželio 4 d.

Vanduk, vargšele mano!

Heute kam Dein Brief

Šiandien atėjo Tavo

Critical note: v. ] v[on], contr

19-V. Ich dachte, er wird trauriger

V-19 laiškas. Maniau, jis bus liūdnesnis.

sein. Gottseidank, dass Du so stark

Ačiū Dievui, kad Tu tokia stipri

Critical note: u. ] u[nd], contr

mutig bist! Ich weiss alle deine Sorgen u.

drąsi! Aš žinau visus Tavo rūpesčius ir

Erlebnissen. Sogar über deine Sitzung in Kaunas

išgyvenimus. Netgi apie Tavo posėdį Kaune

(Gymnasialdirekt.),

Critical note: Gymnasialdirekt. ] Gymnasialdirekt[oren], contr

(Gymnasialdirekt.),

(gimnazijų direktorių)

habe ich schon in der Zeitung gelesen.

jau skaičiau laikraštyje.

Note: 1944-05-20–21 Kaune įvykusio įvairių mokymo ir ugdymo įstaigų direktorių suvažiavimas, kuris turėjo vieną propagandinį tikslą – Lietuvos jaunimą panaudoti karo reikalams (plačiau žr. [Be autoriaus], „Gimnazijų, mokytojų seminarijų ir specialinių mokyklų direktorių suvažiavimas“, in: Naujoji Lietuva, Vilnius, 1944-05-25, Nr. 123, p. 4).

Suvažiavime Generalinio komisariato aukštesniųjų mokyklų referentas dr. Meyer išdėstė konkrečią karinio parengimo programą: „Lietuvių jaunimui kariniam panaudojimui duodama daug galimumų. Kaip vokiečių jaunuoliams, taip ir lietuviams nuo 15 iki 17 metų amžiaus duodamas galimumas ginti savo tėvynę, talkininkaujant aviacijai. Per savo apmokymą ir panaudojimą jaunuolis turi panašiai, kaip yra Vokietijoje, būti mokomas. Numatyta ne mažiau kaip 18 valandų per savaitę. Jis bus mokomas mokytojų lietuvių. Jaunuoliai dėvės aviacijos talkininkų uniformą su savo krašto ženklu. Per savo aštuonių mėnesių tarnybos laiką jaunuoliui bus suteiktos atostogos tėvynėje. Be to, aviacijos talkininkams brandos atestatai bus suteikti vieneriais metais anksčiau. Jiems bus teikiama pirmenybė studijuoti. Geriausiems iš jų bus suteiktas galimumas studijuoti Reiche. Tiems, kurie nestudijuoja, bus užtikrintas nemokamas kitų profesijų mokymasis.

Kad būtų užtikrintas reguliarus mokslas, būtų tikslinga, jei atitinkamos klasės ištisai kartu stotų į karo aviacijos talkininkų tarnybą. Pradžioje turi būti pašaukti 17–18-mečiai.

Greta šio vyresnių mokinių panaudojimo karo aviacijos talkininkais turi būti vairuojamas ir abiturientų panaudojimas karui. Kadangi aštuntosios klasės mokiniai ir mokinės savo brandos atestatus gauna anksčiau, tai jie, prieš pradėdami dirbti profesijos darbą arba studijuoti, turi atlikti darbą karui, kuris truks nuo trijų iki šešių mėnesių. Šis panaudojimas įvyks tik Lietuvoje ir, kiek galima, savo gyvenamoje vietoje. Panaudojant, bus atsižvelgta į pasirinktą ateičiai profesiją. Savaime suprantama, abiturientas gali savo panaudojimą karui atlikti ir savanoriškai, kaip karo aviacijos talkininkas. Per savo panaudojimo karui laiką jaunimas ir toliau palaiko ryšius su savo mokykla“ (Idem, in: Ibid.).

Aukštesniųjų mokyklų departamento direktorius Ignas Malinauskas posėdyje „pareiškė, jog negali būti abejojimo, kad parengimas lietuviškojo jaunimo karo aviacijos talkininkais yra reikalingas. […] Dėl reikalingumo reikalas buvo mums aiškus, tik neaiškus buvo kelias. Bet aš manau, kad dabar yra rastas kelias ir kad mūsų jaunimas Europai sutaikyti stos į Europos kovos bendruomenės eiles. Abiturientų panaudojimo karui organizacijos reikalas yra Švietimo Valdybos reikalas“ (Idem, in: op. cit.).

„Vėliau kalbėjo įgaliotinis lietuvių švietimo reikalams dr. Riefenstahlis.

Šio priešpietinio posėdžio rezultatai buvo suglausti rezoliucijoje, kuria aukštesniųjų Lietuvos mokyklų direktoriai šaukia 17–18-mečius mokinius panaudojimui karo aviacijos talkininkais“ (Idem, in: op. cit.).

Kitą dieną posėdyje pasisakė pirmasis generalinis tarėjas generolas Petras Kubiliūnas:. „Savo kalboje jis pažymėjo: Auklėtojui lietuviui nėra vis viena, kas vyksta jo mokykloje ir už jos ribų. Prieš mūsų akis kasdien bręsta dideli ir svarbūs ateičiai įvykiai, kurie smarkiai paliečia ir mus. Mes turime su apgailestavimu konstatuoti, kad mes per ilgai delsėme, dairėmės ir vis laukėme, kad mūsų reikalus sutvarkys kiti. Dėl savo ilgo delsimo mes daug nustojome. Todėl atėjo laikas aiškiai apsispręsti ir aktyviai veikti. Galas svyravimui ir abejojimui. Mūsų glaudus bendradarbiavimas šioje milžiniškoje kovoje greta Vokietijos, be abejojimo, daug nulems mūsų tautos ateitį. Patys mes čia nieko negalime nuveikti, negali mums nieko padėti ir jokie anglai ar amerikiečiai. Jei Vokietijos gynimosi ir puolimo jėga susilpnėtų, tai mūsų likimas bus išspręstas ir mes žūsime.

Dabar atėjo tas lemiamas momentas, kada mes dar galime ir turime su ginklu rankoje greta kitų Europos tautų įsijungti į likiminę kovą Vokietijos vadovybėje. Stiprindami tėvynę, mes stipriname ir frontą, ir kartu prisidedame prie mūsų pačių apsigynimo nuo bolševikinio pavojaus“ (Idem, in: op. cit.).

Der alte Sprichwort sagt:

Sena patarlė sako:

''Der

„Der

Teufel ist nicht so schrecklich, wie

„Velnias ne toks baisus, kokį

bemahlt

Critical note: bemalt ] vid ex err hlt pro lt

bemahlt

bemalt

man

ihn''.

ihn“.

jį piešia“.

Bekam ich eine Sendung

Gavau siuntinį

von prof.

nuo prof.

Vladim

Critical note: Vladim ] Vladim[iras], contr

Vladim

Note: Vladimiras Šilkarskis siųsdavo bičiuliui Baliui Sruogai į lagerį vaisių, vitamino C, Reino vyno, tabako, cigarečių (po 4, 7, 12 vienetų), vaistų, popieriaus, pinigų (po 15–20 reichsmarkių) (žr. Balio Sruogos laiškas Vladimirui Šilkarskiui, iš Štuthofo – į Boną, 1944-07-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 1302, l. 1r; Balio Sruogos laiškas Vladimirui Šilkarskiui, iš Štuthofo – į Boną, 1944-08-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r; Balio Sruogos laiškas Vladimirui Šilkarskiui, iš Štuthofo – į Boną, 1944-09-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r; Balio Sruogos laiškas Vladimirui Šilkarskiui, iš Štuthofo – į Boną, 1944-10-15, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).

(aus Bonn

(iš Bonos

Critical note: a. ] a[m], contr

prie

Rh)

Critical note: Rh ] Rh[ein], contr

Rh)

Rh.)

Reino)

–

Kinderschachspielzeug. Von ihm habe ich zusammen 3 Päckchen, –

vaikiškus šachmatus. Nuo jo turiu iš viso 3 siuntinėlius, –

bedanke ihn. Ich kann nicht ihm schreiben (in dem

padėkok jam. Aš negaliu jam rašyti (tokiu

Falle

Critical note: Fall ] vid ex err lle pro ll

Falle

Fall

atveju

sollte mein Brief Dir ausfallen, – das will ich

turėtų iškristi mano laiškas Tau, – to aš

nicht). Wenn kann er, soll er mir schicken besser Päckchen denselben Inhalt, wie war es zum Ostern, – ich brau-

nenoriu). Jeigu jis gali, tegu geriau siunčia tokio turinio siuntinėlius kaip per Velykas, – man ne-

che keine Spielzeuge u. Bücher. Die Briefe soll er deutsch schreiben, – ich bin doch ein Häftling, – es muss

reikia žaislų ir knygų. Laiškus tegu jis rašo vokiškai, – aš juk esu kalinys, –

meine Briefe durch die Zensur gehen, –

mano laiškai turi pereiti cenzūrą, –

dass

Critical note: das ] vid ex err ss pro s

dass

das

tai

ist

~~selbstvärständlich~~ selbstverständlich !

Critical note: selbstverständlich ] cor sec e pro ä

selbstverständlich!

savaime suprantama!

Bekam ich auch ein Brief von mei-

Gavau laišką ir nuo

nem alten Freunde

seno draugo

Pad.

Critical note: Pad. ] Pad[egėlis], contr

Pad.

Kasmatė.

Kasmatės.

Note: „Pad.[egėlis] Kasmatė – Balio jaunystės slapyvardis“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Es geht ihm wohl. In

Jam sekasi gerai.

~~dem~~ der

Critical note: der ] cor pro dem, cor r pro m

der

Stadt, wo wohnt er jetzt, hat

Mieste, kur dabar gyvena,

her

Note: er ] vid ex err her pro er

her

jis

gesehen

matė

mehrere Schüler aus dem unserem Onkel Povilas Gymnasium zu

keletą mokinių iš mūsų dėdės Povilo gimnazijos

Staropol,

Staropolėje,

Note: „Generolo Povilo Plechavičiaus rinktinės vyrus“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Lietuvos rinktinės vadovybei nesutikus prisidėti prie vokiečių kovos prieš bolševikus rytuose, vokiečiai Rinktinės štabo vadus suėmė ir uždarė Salaspilio kacete Latvijoje, „o šimtinė Marijampolėje suorganizuotos lietuviškos karo mokyklos aspirantų, nespėjusių dar išsibėgioti, dabar buvo atgabenta į Stutthofą.

Su šiais jaunais vyrais susitikti negalėjome. Nuo jų mus skyrė trejetas eilių vielų ir koks dvejetas šimtų metrų. Slaptu keliu pasiuntėme jiems cigarečių, o išėję į kiemą pamojuodavome padrąsinančiais gestais. Jie mums padainuodavo lietuviškų dainų. Neilgai trukus jie iš čia išvežti. Vėliau patyrėme, kad buvo verčiami rinktis pagalbinius vokiečių aviacijos dalinius arba jau kartą matytą kacetą. Jie neturėjo karininkų nei vyresnių žmonių, kurie būtų jiems padėję šį klausimą geriau išspręsti. Pasirinko mažesnę blogybę. Juos grąžino į Stutthofą apmokyti. Matydavome juos iš tolo ir mums buvo skaudu, kad jie dėvi priešo uniformą. Netrukus, kaip kaliniai, buvo atgabenti į mūsų kacetą ir tų jaunų vyrų viršininkai – dalis Rinktinės štabo iš Salaspilio: pulkininkai – Andriušaitis, Grudzinskas, Urbonas ir leit. Ptašinskas. Pavergtos tautos tragedija reiškėsi baisiais kontrastais…“ (Stasys Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, Putnam: Immaculata, 1951, p. 346–347)

„Kiek vėliau sužinojome, kad lietuviškoji Rinktinė likviduota ir kad čia atvežtieji yra Marijampolės karo mokyklos kariūnai, kurie dar nebuvo spėję išsiskirstyti. Iš tūkstančio kariūnų vokiečiams pavyko sučiupti 110. Kiek patyrėme, stovyklos vadovybė dar neturėjo parėdymo, ką su jais turi daryti.

Stovyklos gyventojų nustebimas buvo didelis, išvados dar didesnės, nes uniformuoti kariai čia atsiduria pirmą kartą.

Tuojau suorganizavome rūkalų ir sunkiai prieinamais keliais nusiuntėme savo nelaimingiems tautiečiams. Jie mums atsilygino ilgu laišku, kuris nupasakojo jų istoriją, ir lietuviškomis dainomis, kurios čia skambėjo penkias dienas. O puikiai jie traukė!

Paskui juos išvežė į kitą stovyklą, parodė akmenų skaldyklas, kuriose dirba kaliniai ir, parvežę atgal į Stutthofą, visus aprengė… smogikų uniforma. Žinoma, savo raštuose pažymėjo, kad jie „savanoriai“. Po dviejų mėnesių apmokymo, kurį jie keikė iš širdies, juos paskirstė į tris grupes, pervilko aviacijos uniforma ir vėl kažkur išvežė“ (Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, Chicago: Lietuvių katalikų spaudos draugija, „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 139).

–

sie sind schon in Mi-

jie jau priimti į ka-

litärdienst angenommen; sie werden am Orte belehrt und nach 6–8 Wochen werden in die Arbeit

rinę tarnybą; jie vietoje bus apmokyti ir po 6–8 savaičių paskirti į

eingesetzt; sie fühlen sich gut u. sind gut gestimmt. Über

darbą; jie jaučiasi gerai ir yra geros nuotaikos. Apie

Okel

Critical note: O[n]kel ] vid ex err om n

Okel

Onkel

dėdę

Povilas weiss Kasmatė zu berich-

Povilą Kasmatė pra-

ten, dass seine Krankheit ist weit nicht so gefährlich, wie

neša, kad jo liga toli gražu nesanti tokia pavojinga, kaip

si schien

Critical note: schien ] cor pro si, cor c[h] pro s

schien

atrodė

es bei der

Erkrannkung.

Critical note: Erkrankung ] vid ex err nn pro n

Erkrannkung.

Erkrankung.

susirgus.

Vielleicht ihm wird es nicht nötig ein Sanatorium im

Galbūt jam neverta ieškoti sanatorijos, kur

besserem

Critical note: bessere[n] ] vid ex err m pro n

besserem

besseren

geresnis

Klima zu suchen. Nur mein Vetter

klimatas. Tik mano pusbrolis

Onė

Note: „Nebežinau, ką B. S. čia turėjo galvoje – greičiausiai vokiečius bendrai, jų padėtį kare (mūsų Būgių tarnaitė Onė labai vokiečių nekentė)“ (Vandos Sruogienės pastaba).

„1944 metų vasarop po lagerį pradėjo sklisti vis labiau visus jaudiną gandai. Esą konfliktas tarp vokiečių kariuomenės ir Him[m]lerio SS organizacijos tiek paaštrėjęs, kad kariuomenė visą organizaciją paimsianti į savo nagą. Organizacijos centrą kariuomenė išvarysianti šunim šėko pjauti, o eilinius esesninkus pasiųsianti į frontą. Visus koncentracijos lagerius perimsianti kariuomenė, bylas peržiūrėsianti, nekaltuosius paleisianti, lagerin pasodinsianti galvažudžius esesninkus…

Širdys smarkiai plakėsi tokių gandų besiklausant, – ir kaliniam, ir esesninkam.

[…]

Lagerio esesninkai nuknarino nosis, – ir jiem atrodė, kad gandai jau realizuojasi, – kad jų šiltos auksinės dienelės jau baigiasi“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 315–316).

„1944 metų vasara buvo karšta. Karšta čia pas mus, bet dar karštesnė frontuose. Anglai su amerikiečiais išlaipino savo kariuomenę šiaurės Prancūzijoje (birželio 6 d.) ir pradėjo triuškinti vokiečių geležies ir betono užtvaras. Rytų frontas beveik nesulaikomai riedėjo į vakarus. Liepos pradžioje jau pasiekė Vilnių.

Iš rytų besitraukdami, vokiečiai iš ten vežė, ką galėjo. Vežė visokį turtą, mašinas, žydus ir kalinius. Mūsų stovykla ėmė sparčiai augti“ (Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, Chicago: Lietuvių katalikų spaudos draugija, „Draugo“ spaustuvė, 1950, p. 139).

„Nesulaikomai griūva ir patsai reichas, ir mes jautriai išgyvename 1944-ųjų vasaros dienas, sprendžiančias mūsų likimą. Ne tik mūsų, bet ir daugelio kitų, kuriuos taip pat siaubė šis baisusis karas. Mums jau aiški jo baigtis. Prieš metus tik dūmais galėjome išrūkti pro krematoriumo kaminą, o šiandien jau gali atsiverti ir lagerio vartai… Taip, jie tikrai atsivers, bet mes nežinome, ar liksime gyvi. Lyg drąsindami, virš mūsų vis dažniau gaudžia lėktuvai ir taikliais smūgiais primena, kad mes ne vieni. Štai kažkurią dieną į senąjį lagerį nukrito lėktuvo kulka. Ji pramušė stalių barako stogą, lubas ir pataikė į šarfiurerio, dailidžių viršininko, kėdę, kuri tuo metu buvo tuščia. Kitą dieną ir vėl paslaptingas taiklus smūgis iš padangės! Šį kartą kulka pervėrė esesmaną, kuris keliu lydėjo keletą kalinių į užlagerinius darbus. Kaliniai buvo laisvi, bet nepabėgo. Apsiginklavę šautuvu jie nukautą esesmaną parnešė į lagerį. Šis įvykis, kaip ir kiti, buvo gyvai komentuojamas ir net sukėlė karštų ginčų. Vieni kaliniai smerkė, kiti užtarė tuos, kurie nepasinaudojo proga ir nepabėgo. Naujokai, prieš keletą dienų pakliuvę į lagerį, girdėdami tokius ginčus, tiktai šaipėsi ir kalbėjo, kad dabar neverta niekur bėgti, kad lagery esą saugiau negu laisvėj. „Išsivadavimo valanda čia pat, – sakė jie, – reicho reikalai tokie prasti, kad jo neišgelbės nei totalinė mobilizacija, nei visos siautėjimo priemonės, taikomos ir saviems piliečiams. Žinokit, kad sovietų armija greit bus Pabaltijy, o sąjungininkai pradėjo energingai spausti Hitlerį iš vakarų…“ Godžiai gaudome atneštas iš laisvės žinias ir viliamės, tačiau juoda lagerio padėtis nekinta, rėklus ruporas, skleidžiama nacių spauda, esesmanų ir blokų galvų siautėjimas gesina sušvitusią viltį.

„Tautiečiai ir tautietės! – rėkė per garsiakalbį isterišku balsu Hitleris, – greit aš nauju ginklu sudrebinsiu pasaulio langus ir laimėsiu karą!..“ Ir graso visiems, savo tautą griuvėsiuose laidoja. Po tokių žinių matome, kaip ir vėl į mūsų lagerį atvaromos naujos šimtinės kalinių, o jie kankinami ir naikinami kaip ir anksčiau“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos “, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 380–381).

ist schwer krank: er hat ziemlich ruinierte Nerven u. Allgemeine Körperschwäche, – man hat sehr we-

sunkiai serga: jo nervai gan pašliję, o organizmas nusilpęs, – labai ma-

nig Hoffnung

ža vilties,

~~für~~ auf

Critical note: auf ] cor pro für

auf

kad

seine Genesung. Wegen mich Du kannst ruhig sein: im Sommer meine Gesundheit

jis pagis. Dėl manęs gali būti rami: vasarą mano sveikata

ist viel besser, die Nerven sind stärker geworden. Ich fühle mich ebenso, wie im Anfange

daug geresnė, nervai sustiprėjo. Aš jaučiuosi taip pat, kaip karo pradžioje,

des Krieges, als ich

kai

''Sapiega''

„Sapiega“

schrieb.

rašiau „Sapiegą“.

Note: Balys Sruoga dramą Kazimieras Sapiega baigė rašyti 1941 m. rudenį, pirmaisiais vokiečių okupacijos mėnesiais. „Juos B. Sruoga praleido Vilniaus pakraštyje, Jeruzalėje, pas senus vilniečius Krutulius, kur vasaros pabaigai, ieškodamos saugesnės vietos, susibūrė keletas inteligentų šeimų (P. Skardžiaus, J. Bulavo, A. Venclovos ir kt.). Čia, toliau nuo nerimą keliančių miesto naujienų, rašytojas bandė nepasiduoti slegiančiai nuotaikai, kūrė. Šiuo metu galutinai parašytos paskutiniosios „Kazimiero Sapiegos“ scenos: kaip tik dabar, kraštą ištikusios nelaimės akivaizdoje, B. Sruoga surado visą kūrinį įprasminančius žodžius apie „speiguose, po stora miline“ plakančią Lietuvos širdį – jos paprastus žmones, svarbiausią tautos gyvybingumo ir atsparumo šaltinį didžiųjų istorinių katastrofų metais. Kaip visada, prie pjesės daugiausia sėdėdavo vėlyvais vakarais, iki gilių išnakčių. Tačiau dirbti buvo sunku – kasdien iš Vilniaus pasiekdavo vis blogesnės žinios, ir jų sukelto nerimo negalėjo užgožti nei vasaros gamtos grožis, nei priemiesčio ramybė, nei atgal į Tauro gatvę parviję naujų mokslo metų rūpesčiai“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 318).

Balys Sruoga pirmąją karo vasarą Jeruzalėje baigė rašyti ir kitą dramą Apyaušrio dalia. Antanas Krutulys prisiminė, kaip rašytas šis kūrinys (rašymo laikas, vieta ir atmosfera panaši, kaip ir kuriant pjesę Kazimieras Sapiega): „Didžiausias įspūdis liko nuo 1940 m. vasaros. B. Sruoga, Pr. Skardžius, J. Bulavas su šeimomis vasarojo pas mane Jeruzalėje. Graži vasaros gamta, didelė ramybė labai veikia kiekvieną miesto žmogų, o tokios jautrios prigimties menininką, kaip B. Sruogą, dar labiau. Žiūrėk, jis sėdi po alyvų krūmu taip susimąstęs, taip savam pasauly paskendęs, kad, rodos, visas išorinis pasaulis jam išnykęs. Veidas spinduliuoja kokiu tai vidiniu dideliu pergyvenimu, kūrybos įkvėpimu. Po kurio laiko girdžiu jau mašinėlė tarška. B. Sruoga rašė tada savo dramą „Apyaušrio Dalia“.

Kartą vakare susirinkus į didelį valgomąjį kambarį, B. Sruoga paskaitė dramos ištrauką. Skaitė gražiai, bet be vaidybos. Balsas žemas, aiškus. Dramaturgas mylėjo savo tautą, jos didelių sukrėtimų pilną istoriją. Reikia nepamiršti, kad jis turėjo puikią žmoną ir gerą istorijos žinovę Vandą Daugirdaitę. Savo kūrinį skyrė savo vienintelei dukružėlei Dalelei. Šeimos santykiai buvo labai švelnūs, ypač jis tėviškai jautrus buvo savo dukrai“ (Antanas Krutulys, „[Atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: LLTI BR, f. 53, b. 1265, l. 1–2r).

In voriger Woche war ich im Ostsee zum Bad;

Praeitą savaitę buvau prie Baltijos jūros;

Note: Leono Puskunigio atsiminimuose liudijama, kad norvegai kartu su lietuviais 1944 m. vasarą buvo vedami maudytis: „Buvo graži šilta liepos ar rugpjūčio diena, ir mes patraukėme per pažįstamą klampią smėlio aikštę į pajūrį. Priekyje žengė aukštos ir gausios šiauriečių gretos – „visa Norvegijos policija“, kaip buvo kalbama lagery. Paskui juos ėjome mes – nedidelė saujelė. Mus lydėjo tik keletas suklypusių esesmanų ir du raiteliai: lagerio viršininkas hauptmanas Mėjeris ir raportfiureris Hemnicas. Šiandien šios dvi lagerio galvos pasipuošusios baltais uniforminiais švarkais ir gražiom šypsenom. Į pajūrį tik pustrečio kilometro, bet mes neiname tiesiai, o sukame į šilelio pakraštį […].

Padarę nereikalingą kelio vingį, kurį, matyt, esesmanai mums iš anksto buvo numatę, pasukome tiesiai į pajūrį ir greitai pasislėpėme kalvotam kvapniam pušyne.

Be žodžio, visais savo pojūčiais susilieję su švelnia, ramia miško žaluma, einame ir dairomės. Pasiilgusiomis akimis glostome žydinčius viržius (kaip seniai jų nematėme – jau pusantrų juk metų spygliuotame žardy esame uždaryti!..), ir nejučiomis kojos suka į samanom klotą taką, gundantį klysti toli ir negrįžtamai. Bet dundančios arklių kanopos ir vėl grąžina į dulkiną smėlėtą kelią. Pro mus prajoja abi lagerio galvos: paniurėlis, išsišovusiais skruostikauliais Hemnicas ir juodom kipšo akutėm Mėjeris. Šį kartą jie abu esesmaniškai šypsosi ir žvilgčioja į mus, tarytum klaustų: ką, vergai, ar graži laisvė?“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 346).

wenn wird

kai bus

es warm, wir werden öfter gehen. Am nächsten Dienstag fahre ich nochmals nach

šilta, eisime dažniau. Kitą antradienį dar kartą važiuoju į

Danzig wegen Augen.

Dancigą dėl akių.

Note: Balys Sruoga, gavęs Štuthofo gydytojo Otto Heidlio leidimą, keletą kartų lankėsi Dancige: „Kadangi lageryje akių gydytojo specialisto nebuvo, Heidelis paskiriem kaliniam leisdavo savo lėšomis važiuoti į Gdanską, kad juos tenai apžiūrėtų specialistai. Man akys jau vienuolika mėnesių be paliovos skaudėjo. Heidelis leido ir man pasivažinėti į Gdanską, – net tris kartus nuvažiuoti“ (plačiau žr. Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 360; plačiau apie išvyką žr. Idem, in: Ibid., p. 360–365, dar žr. 1944-05-28 (I) laiško III komentarą).

Hier, im Lager, fühlen wir den Krieg sehr wenig. Irgendwo, hören wir, gibt es

Čia, lageryje, mes labai mažai tejaučiam karą. Kažur, girdim, vyksta

schlachten,

Critical note: Schlachten ] vid ex err s pro cap

schlachten,

Schlachten,

kautynės,

offensive,

Critical note: Offensive ] vid ex err o pro cap

offensive,

Offensive,

puolimai,

Bombardierungen, doch hier ist alles ruhig. Vom alten

bombardavimai, o čia viskas ramu. Iš

~~insassen~~ Insassen

Note: Insassen ] cor I pro min

Insassen

des

Lagers,

Critical note: Lagers ] ins s

Lagers,

lagerio senbuvių

habe ich

turiu

mehrere Bekannte, die um keinen Preis wollen nicht aus dem Lager entlassen werden bis

keletą pažįstamų, kurie jokiu būdu nenori būti paleisti iš lagerio iki

der Krieg beendet wird. Es scheint, sie haben Recht. Die Lagerführung ist für mich sehr huma-

karo pabaigos. Atrodo, jie teisūs. Lagerio vadovybė man labai hu-

nisch u. verständnissvoll, – ich habe keine

maniška ir supratinga, – neturiu jokių

Beschwerde,

Critical note: Beschwerde[n] ] vid ex err om n

Beschwerde,

Beschwerden,

nusiskundimų,

–

sie macht alles zum Guten,

ji daro viską,

wass

Critical note: was ] vid ex err ss pro s

wass

was

ką

sie kann.

gali, kad būtų geriau.

Ich denke, dass

Aš manau, kad

~~mano~~ man

Critical note: man ] cor n pro vid no

man

wird mich

Critical note: wird ] p ins s l

wird mich

manęs

nicht mehr

lang

Critical note: lang[e] ] vid ex err om e

lang

lange

im Lager halten. Hier gibt es keine Arbeit, um meine Kenntnisse

lagery jau ilgai nebelaikys. Čia nėra jokio darbo, kad būtų galima panaudoti mano žinias

u. Begabungen ausnutzen (für meine gegenwärtige leichte Arbeit braucht man keine Kenntnisse). Ich habe

ir gabumus (mano dabartiniam lengvam darbui nereikia jokių žinių).

Niemandem Böses gemacht, – ich war nicht u. bin nicht jemandem gefährlich. Doch in der Heimat könnte

Niekam nieko blogo nepadariau, nebuvau ir nesu kam nors pavojingas. Tačiau Tėvynėje galėčiau

ich sehr wichtige im Kriegszeiten Arbeit leisten. Meine weitere Aufbewahrung im Lager

dirbti labai svarbų darbą karo metu. Mano tolesnis laikymas lageryje

hat absolut kein Sinn. Wenn ist es nötig, kann ich sitzen,

neturi visiškai jokios prasmės. Jei reikia, galiu pasėdėti,

aber,

aber

bet

glaube ich nicht, dass das lange

nemanau, kad tai ilgai

wird dauern. Man wird doch endlich gemachtes Irrtum verstehen. Ich bin jetzt sehr, sehr opti-

užtruks. Pagaliau padaryta klaida bus suprasta. Dabar esu labai, labai opti-

mistisch gestimmt. Meine einzige Sorge – Dein u. Dalias

mistiškai nusiteikęs. Mano vienintelis rūpestis – Tavo ir Dalios

~~Schiksal~~ Schicksal .

Critical note: Schiksal ] a c Schiksal, p c Schicksal, ins c

Schiksal.

likimas.

Doch, denke ich, Sie werden ir-

Bet, manau, Jūs kaip

gendwie auskommen, – ich sehe Dich in Träumen in

nors išsiversit, – sapnuoju Tave

~~solchen~~ solche

Critical note: solche ] cor e pro en

solche

tokiame

wunderschöne Frühlingsblüte,

nuostabiame pavasario žydėjime,

dass bin ich tagelang begeistert von diesen Träumen! Leider,

kad ištisomis dienomis esu šių sapnų įkvėptas. Deja,

~~Wanduk~~ Vanduk ,

Critical note: Vanduk ] cor V pro W

Vanduk,

praktisch zurzeit kann

praktiškai šiuo metu

ich

~~dir~~ Dir

Critical note: Dir ] cor D pro min

Dir

negaliu Tau

nichts helfen. Doch ein Kummer werfen von Deinen Schultern Weg, – den Kummer we-

niekuo padėti. Bet vieną rūpestį nusimesk nuo savo pečių, – rūpestį dėl ma-

gen mich. Mir wird es nichts böses passieren, – ich werde zu Dir kehren mit

nęs. Man nieko blogo nenutiks, – aš grįšiu pas Tave

~~neuen~~ neuem

Critical note: neuem ] cor m pro sec n

neuem

nauja

mutigem

drąsia

Geist, erfahrener u. gehärteter, – ich

dvasia, labiau patyręs ir užsigrūdinęs, –

~~wer◊~~ werde

Critical note: werde ] cor de pro ill

werde

d◊ den

Critical note: den ] cor en pro ill

den

Schicksal besser schmieden. – Für Daliukas lege

geriau kursiu likimą. – Daliukui pridedu

ich einige Gedanken über Theater bei.

keletą minčių apie teatrą.

Note: Daliai Sruogaitei („Für Mano Dalelė“) skirtas šio laiško priedas – Balio Sruogos laiškas-straipsnis „Die Wahrhaftigkeit in der Schauspielkunst“ – „Tikroviškumas vaidybos mene“ (jis parengtas atskirai, žr. toliau sekantį 1944-06-04 laišką).

Schreibe, ob ist das interessant für Sie? Es scheint, ich habe

Parašyk, ar Jai tai įdomu? Atrodo, kad gavau

alle Deine Briefe erhalten, nur mit grösseren Verspätung. In vorigen Woche kam kein Päckchen

visus Tavo laiškus, tik labai pavėluotai. Praeitą savaitę

von Dir, – nur ein Päckchen v.

nuo Tavęs siuntinėlis neatėjo, – tik paketėlis nuo

Marytė.

Marytės.

Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970), pedagogė, žurnalistė, Balio ir Vandos Sruogų šeimos bičiulė: „Balys Marytę vadino „Maryte širdele“. Ji iš tiesų buvo plačios, geros, meilės kupinos širdies, neapsakomo jaukumo visiems nuskriaustiesiems“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 71–72). Marija Nemeikšaitė (Marytė) į lagerį Baliui Sruogai siuntė maisto (duonos, lašinių, sausainių, pyragaičių), rūkalų (papirosų, tabako), gėrimų (spirito) (plačiau žr. Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS).

–

Heute Nacht habe ich Dich wieder geträumt – wie war

Šią naktį aš vėl Tave sapnavau – kaip buvo

es 31. XII. 21!

21. XII. 31!

Note: „Balys buvo mane pakvietęs į Miuncheną 1921 m. Kalėdoms. Taip nekantriai laukiau išvažiavimo dienos, kad apsiskaičiavau ir išvykau vieną dieną anksčiau, negu buvom susitarę. Tik vakare traukiniui artėjant prie Miuncheno įsisąmoninau ir buvau desperacijoje: Balys manęs nepasitiktų, kur aš dingsiu tame dideliame, svetimame mieste… Bet mano džiaugsmui – tik išėjau į stotį, žiūriu – stovi Balys ir manęs laukia… Tai buvo vienas iš nuostabių jo nujautimų. Atvažiavo ir Albinas Rimka iš Frankfurto, Kalėdas praleidom kartu – ir miegojom vienam kambary, man įtaisė kampuke už spintos. Ėjom į teatrus, muziejus, aludes, linksminomės draugiškai. O Rimkai išvažiavus, Naujų metų išvakarėse mes leidomės į kalnus… Nežinodami tvarkos pravažiavom Austrijos sieną, Kufštaine mus sulaikė, išėjom pasivaikščiot, kilom į kalną, patekom į pūgą, bet vis tik suradom traukinį ir sugrįžom į Bavariją. Sustojom pasakiškai gražiame slėny – Oberaudorf. Praleidom gražiausias gyvenimo valandas ir ten galutinai nutarėm, kad gyvenime daugiau nesiskirsim. Tai buvo mūsų slaptos vedybos – jų data yra mūsų oficialių vedybų žieduose“ (Vandos Sruogienės pastaba prie 1921-12-09 laiško).

Balio Sruogos refleksijos, kilusios po šio įvykio, sužadintos Vandos Daugirdaitės atsako, atsispindi vėliau rašytame laiške: „… o ir Tau taip senai berašiau – jau, rodos, bus 5–6 dienos, ir man noris taip truputį užsimerkus pabūti ir nieko negalvoti, tik pasakyti tau ne žodžiais, ne žvilgsniu, tik tyliu sielos plastėjimu, kad kažkur toli toli už perregimų kalnų toks tylus varpas skamba ir mūsų paslaptį dainuoja. Ir skamba, ir dainuoja, ir rodos man, kad aš tame dainavime girdžiu, kaip tavo širdis plasta, ir rodos man, kad net nei mūsų nėra, kad mes tik tėsame toji neregimo varpo paslaptinga daina. O, taip, truputį užsimerkti, truputį prie tavęs prisiglausti, tavo ranką prie krūtinės prispausti, taip tyliai tyliai paklausyti, kaip tavo širdis šneka. Ir mielą mielą pasaką regėti, ir būti vėl kaip pasaka, kaip neregimo varpo skambėjimas, kaip pirmo pavasario žiedo žydėjimas, kaip Tavo širdužės plastėjimas – – Ir kad Tu būtum vėlei ir vėlei pasakinga Karaliūnaitė – numylėtas Vandukas mano!

Aš ir nežinau, kaip tau pasakyti, bet aš taip noriu tau pasakyti dar ir dar, ir dar sakyti, kaip aš dėl tavęs gyventi noriu, kaip aš dėl tavęs žydėti noriu, kaip aš noriu dar ir dar švenčiau mylėti! Ir, rodos, nors aš ir tūkstančius kartų tą žodį kartotau, niekuomet negalėtau pasakyti visa, kas širdyje auga ir žydi, – dėl tavęs, dėl tavęs! Kad aš galėtau užsupti tave, užliūliuoti, kad aš galėtau tau skaidrią pasaką atnešti! Kažkur toli skamba nematomas varpas ir neša paslaptį, ir dainuoja – tu mano, tu mano! Ir, rodos, einu užsimerkęs per pasaulį ir neregimu aidu kartoju – Tu mano – Tu mano! Vandukas numylėtas – numylėtas tu mano! Mano sieloj rodos kažkokios nepaprastos šventės rytas. Ir aš nežinau, kokią maldą kalbėti, kad tąją šventę pagarbinti. Klyktau pasauliui – šventas – šventas – šventas regėjimas mano, bet kažkur skamba dainuoja varpas, ir aš galiu tik atsiklaupti ir nutilti… Aš tik galiu atsiklaupti ir iškilmės žengime nutilti. Kaip keista! Tu taip toli, o aš taip jaučiu, kaip tu alsuoji, kaip Tavo širdužė dreba, kaip Tavo mintys skrenda! Ne, Tu daugiau gyva many negu aš pats. Nes aš niekuomet savęs taip nejaučiu, kaip aš Tavimi gyvenu.

Ar Tu jau miegi? O aš Tau meldžiuosi, ir mano maldai aš vieną žodį težinau – numylėta – numylėta – numylėta!

Ir ar tu jauti, kaip aš prigludęs prie tavęs nežinioj, kaip aš bučiuoju tave – ir kaip tavo širdis dreba, ir kaip Tavo krūtinė bąla? O aš šią naktį tavo sapną pasaka lydėsiu – apie nežinomą varpą, apie nuskridusią maldą, apie tavo širdužės plastėjimą…

Numylėta, numylėta, numylėta tu mano!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922–01-20, plačiau žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 140–141).

Danke, Vanduk! Ich strenge alle meine Kräfte, um Dein Geist zu unterstützen, –

Ačiū, Vanduk! Sukaupiu visas savo jėgas, kad palaikyčiau Tavo dvasią, –

Do Du

Critical note: Du ] cor fl -u pro -o

soll-

test doch mich fühlen!

juk turėtum mane jausti!

Vanduk, mano mylima, mano miela!

Bal

Critical note: Bal ] sign

Physical note: [1r] //

Bal

Poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei

Vilnius

Tauro gtv. 21–3

Litauen (Ostland)

Critical note: Litauen (Ostland) ] sub sign dua lin

Physical note: [2r] //

Litauen (Ostland)

Lietuva (Ostlandas)

[Ex]p: Prof.

Dr.

dr.

Balys Sruoga

Lager Stutthof b/Danzig

Stutthofo stovykla prie Dancigo

Block XI

XI blokas

Deutschland

Physical note: [2v] //

Deutschland

Vokietija

Version a2: 1944-06-04: Diplomatinis