Vandai Sruogienei, 1944-10-29

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1944-10-29

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 53. Laiškas. Rašyta 29,4 × 20,8 cm formato, gelstelėjusio, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota, pažymėta pieštuku kita ranka: „53“. Be vokiško Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudo. Prierašas violetiniu pieštuku: „B“. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Yra įplyšimų. Dėmėta. Be voko. Voką (nr. 51) žr. Štuthofo dokumentų segtuve, in: BLKMČ BS. Vokiškas, prancūziškas, angliškas gavimo adresas parkeriu (juodu rašalu): „M-me [Madame] / Vanda Sruogienė / Greifswald / Poste – restante // Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI“ [„Ponia / Vanda Sruogienė / Greifsvaldas / Laiškai iki pareikalavimo // Prof. dr. Balys Sruoga / Stutthofo stovykla prie Dancigo / XI blokas]“. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Vokiškas išsiuntimo pašto spaudas: [19]44-10-30. Vokas numeruotas, datuotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „51“. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 429, l. 1r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 429, l. 161–165 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 51, l. 63–64 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 429, l. 150–153 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 4, p. 125–126. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1944-10-29: Genetinis
  • Witness a2: 1944-10-29: Diplomatinis
  • Witness a3: 1944-10-29: Redaguotas
  • Witness a4: 1944-10-29: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-10-29, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1944_10_29_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1944-10-29: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
Stutthof,
d. 29 Oktober, 1944
1944 [m.] spalio 29 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 29 Oktober, 1944
1944 [m.] spalio 29 d.
5
Miela, miela Vanduk, –
mein armes Kind! Was sollten Du mit Dalia erlebt ha-
mano vargšas vaikeli! Judvi su Dalia turėjot patir-
6
ben!
ti!
n
Note: „Tai pirmas laiškas, rašytas man jau į Vokietiją. Reikia stebėtis Balio dvasios didybe – mūsų išbėgimas iš Tėvynės buvo jam neišpasakytas smūgis, o jis, būdamas kaliniu, dar mums nori padėti ir padrąsina…“ (Vandos Sruogienės pastaba)
Apie vasaros pabaigoje Būgiuose prasidėjusį sujudimą (vis dažniau pasirodančius vokiečius, besirenkančius pažįstamus, kurie atveža žinių apie artėjančius rusus, į priekį smarkiai besistumiantį frontą), įtemptą nuotaiką ir nerimą (abejones dėl laikino pasitraukimo iš Būgių), rusų ir vokiečių mūšį, priverstinį iš(si)kraustymą iš Būgių plačiau žr. Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 78–110.
„Spalio 9 d. Būgiuose įvyko vokiečių–rusų kautynės, daržinės mūsų akyse sudegė, gyvuliai buvo išblaškyti, viskas pagrobta, sudaužyta… Spalio 10 d. peržengėm Latvijos sieną ir Tėvą palikom Laižuvoje, nes vokiečiai, mus varydami, liepė važiuoti vieninteliu laisvu keliu per Liepoją…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-01-30, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1–2r).
Als deine Postkarten
Kai Tavo atvirlaiškiai
allmählig
c
Critical note: allmählich ] vid ex err g pro ch
allmählig
allmählich
pamažu
kamen zu mir, habe ich kummervolle Woche gehabt. Ich wollte Dir mit-
mane pasiekė, išgyvenau liūdną savaitę. No-
7
teilen, dass sollst Du nicht nach Wien gehen, doch gab es dazu keine Möglichkeit. Deine
rėjau Tau pranešti, kad nevyktum į Vieną, bet neturėjau galimybės. Tavo
P.-Karte
c
Critical note: P.-Karte ] P[ost]karte ] contr
P.-Karte
von 25.
X. 25
8
X hat mich beruhigt. Greifswald ist für Euch vielleicht das Beste. Na, ja, es ist geschehen – nichts zu
atvirlaiškis mane nuramino. Greifsvaldas Jums galbūt geriausia. Na, taip, tai įvyko – nieko
9
machen. Man muss Mut haben, – der grausame Traum wird einst vorüber, –
nepadarysi. Reikia tvirtai laikytis, – baisusis sapnas kada nors pasibaigs –
''es geht alles vorüber'',
„es geht alles vorüber“,
„viskas praeina“,
–
10
wir werden noch Leben – zum Trotz des Schicksals! Ich glaube an den Glück des Vaters, – wir werden
mes dar gyvensim – nepaisant likimo! Tikiu, kad Tėvui pasiseks, – rasim
11
ihn gesund in unserem Vaterlande finden, – er wird aushalten! Ich habe Dir über
jį sveiką Tėvynėje, – jis ištvers!
n
Note: 1944 m. spalio 9 d. Kazimieras Daugirdas kartu su šeima pasitraukė iš Būgių. Atsidūręs Laižuvoje, jis toliau vykti atsisakė: „Ryte su didžiausia širdgėla teko uždaryti mus lydėjusius Būgių šunis tvartelyje, nes jais rūpintis nebegalėjom. Savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad tegalvojom, kaip savo sveiką kailį išnešti, nebuvo laiko gailesčiui ar ašarai paliekant ištikimuosius draugus. Bėgom nuo mūšių, išvaryti iš namų, tikėdamiesi pralaukti karo audrą kur nors netoli. Išvažiavę į vienintelį vieškelį, vedantį Laižuvos link, perkirtom jau niekieno nebesaugomą Latvijos sieną.
Mama:
„Pasiekę Laižuvą sustojome prie klebonijos, tikėdamiesi ten gauti žinių ir patarimų. Tačiau jau ir iš ten kunigai bėgo, kraustėsi į vežimus. Bolševikai čia pat. Tėvas griežtai atsisakė toliau vykti. „Aš pasiliksiu miške su savo žmonėmis“, – pasakė. Dalia jokiu būdu nenorėjo likti su okupantais. Klementina buvo linkusi toliau važiuoti, bet tylėjo, tik aš jaučiau jos priekaištą, kad juos paliekame nelaimėje. Atsisveikindama su tėvu negalėjau sulaikyti ašarų… „Tu verki… daugiau nepasimatysim…“ Tik Dalia ramino: „Mes greit sugrįšime!“ Deja, jaučiau, kad išsiskiriame amžiams. Neapsižiūrėjau, kai skyrėmės su tėvu, ir keičiant vežimus pas mus liko pusė maišo ruginių miltų, sena tėvo burka (toks apsiaustas, labai platus, senas, vilnonis, gal dar iš Kaukazo), priekaištavau sau, kad tų dalykų neperkėlėm į jiems tekusią bričkelę su vienu arkliu (tą burką išlaikiau iki Bonos, ten reikėjo išmesti). Daug vėliau sužinojome, kad, mums išvykus iš Būgių, pro juos praūžė dar smarkesnis mūšis. Namas buvo labai apgriautas, stogas ir pastogė sudegė. Sudegė ir senelių bei jų šeimos portretai, ilgai išlaikytas šeimos archyvas, visa, ką tėvas savo darbu buvo sukūręs, išsaugojęs. Ūkio trobesiai apgriauti, iš dalies sudegę. Vokiečiai traukdamiesi plėšė, ką galėjo, vežė turtą ir žmones darbams, liko visai nualintas kraštas. O tėvas su Klementina, praleidę kelias dienas Antanavo dvare, karo veiksmams nurimus, grįžo į savo Būgius. Prisiglaudė mažiau nukentėjusioje, darbininkams skirtoje namo dalyje, buvusių darbininkų globojamas, maitinamas, ligoje slaugomas ir jų pačių palaidotas prie tėvų Viekšnių kapuose. Jis mirė 1946 m. rugsėjo 29-ąją, Klementina – po kelerių metų…“
Spalio 10 dieną važiuojam jau Latvijos pasieniu, o kairėj – Lietuva, paskendusi gaisruose, dūmuose. Lemtingas išsiskyrimas. Senelis su Klima pasilieka, Jurgis [Blekaitis], teta Zosė [Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė] ir aš likti nenorime, siaubingi sovietų kareiviai dar tebešmėkščioja mūsų akyse, jie mus vejasi, o mes bėgam nuo jų… Suprasdami, kad seniems žmonėms leistis su mumis į visišką nežinią bus per sunku, atsisveikinam su jais. Apkabinu senelį, prisiglaudžiu, o jis man išpranašauja: „Sudiev, daugiau nepasimatysim.“ Netikiu jo žodžiais, sakau: „Mes greit grįšim, vokiečių tankai išvarys bolševikus.“ O kaip mama? Matau, kad plyšta jai širdis, draskoma prieštaravimų: palikti seną tėvą be globos, be pagalbos ar, vykdant pažadą Baliui, neapleisti dukters? Mama tylut tylutėliai persėdo į mūsų vežimą. Vėliau rašė:
„Mūsų širdys suspaustos, tylėjome. Raminau save, kad, atsidūrusios Vokietijoje, pasieksim Balį. sulauksime išeinant iš lagerio, padėsime jam… Karas baigiasi, greit grįšime…“
Važiuojam išsiskyrimo prislėgti, dega Lietuva… […]
Klausėm jų [pakeliui sutiktų vokiečių karininkų, kurie buvo anksčiau Būgiuose], kada galėsim grįžti namo, kada jie atstums bolševikus. Kapitonas Rössleris palingavo galvą ir bejėgiškai skėstelėjo rankom: jie traukiasi, jų frontas palūžęs. Grįžti jokiu būdu nepatarė. Sakė: skubėkit į Liepoją, iš ten dar laivai plaupia į Dancigą… Tik dabar supratom, kur mes važiuojam, kur mes bėgam. Į Vokietiją! O juk traukėmės nuo mūšių, nuo Azijos, nuo kelionės į Sibirą…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 113–115).
Rašiau apie
Valiūkėnas
c
Critical note: Valiukėnas ] vid ex err ū pro u
Valiūkėnas
Valiukėnas
Valiukėną
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, lapkričio pabaigoje buvo nuvykusi į Berlyną, kur susitiko su Antanu Valiukėnu: „Nesu tikra, ar tada Berlyne, ar kiek anksčiau buvau įdavusi VLIK'o atstovui, entuziastingam ir šviesiam studentui Antanui Valiukėnui, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai, lagaminą su drabužiais, baltiniais, kad Balys eventualiai išeidamas iš lagerio būtų jais aprūpintas. Deja, karui baigiantis ar jam pasibaigus, paaiškėjo, kad Valiukėnas tapo NKVD auka ir Balys negavo tų savo daiktų“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
(Berlin,
12
Charl.-2,
c
Critical note: Charl. ] Charl[ottenburg], contr
Charl.-2,
Herderstr.
c
Critical note: Herderstr. ] Herderstr[aße], contr
Herderstr.
9) geschrieben
9)
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
ihn gebeten Dir zu helfen.
ir prašiau jo Tau padėti.
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją.
„Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140).
hat Dir über Rektor Biržiš-
per rektorių Biržiš-
13
ka
ką
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
500
Mr.
c
Critical note: Mr. ] M[ar][k], contr
Mr.
geschickt u. ein Brief Dir nach Gotenhafen geschrieben.
persiuntė Tau 500 markių ir parašė Tau laišką į Gotenhafeną.
n
Note: Gotenhafenas – ankstesnis Gdynės, miesto prie Gdansko įlankos, pavadinimas. „Per II pasaulinį karą Gdynė priklausė Vokietijai, čia buvo daug koncentracijos stovyklų (ir Stutthofo padalinys)“ (plačiau žr. „Gdynė“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/gdyne).
Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė, traukdamosi iš Lietuvos į Vokietiją, praplaukė pro Stutthofą:
„Mama:
„…Saulei patekėjus plaukėm visai arti kranto. Arti to kranto, prie kurio, žinojau, buvo Stutthofas. Matėsi skurdžios pušaitės, smėlio krantai… Stovėjau ir vieno tik troškau – kaip sulaužyti visas kliūtis, visus draudimus ir nors trumpam pasimatyti su Baliu… Taip arti ir nepasiekiama… Nėr žodžių…“
Spalio 16 dieną išlaipino visus Dancige, įsakė neišsiskirstyti, liepė laukti (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 125).
Vanda Sruogienė su dukra praleido vieną dieną Gdanske: „Vokiečiai mums pranešė, kad vakare traukiniu išvyksime į Štargardą. Mama, pasinaudodama laukimo valandomis, rašė:
„…Viena diena praleista Gdanske. Nespėjau net susidomėti tuo istoriniu miestu, pagauta vieno troškimo – pralaužti visų policijų, gestapų užtvaras ir nors trumpam pamatyti Balį. Ištrūkus bėgioju po visokias policijos įstaigas, klausinėju, kaip patekti į Stutthofą. „Nach Stutthof? Nein! Unmöglich!“ [„Į Stutthofą? Ne! Neįmanoma!“], – pilni baimės į mane žiūri policininkai… Ne, jokiu būdu negalima… Deja, tam chaose ir siaube tik suspėjom parašyti jam atvirlaiškį – pranešėm skaudžią naujieną, kad mes svetimoje žemėje, pabėgėlės, be cento, be adresų, be pinigų ir daiktų… Jam tas mano laiškelis buvo skaudus smūgis. Kai netrukus vėl laišku susisiekėm ir davėm savo adresą, jis mums parašė siūlydamas atsiųsti 300 markių, kurias kažkaip išsaugojo… Žinoma, su tuo nesutikome.“
Visą dienelę prasistumdėm netoli uosto. O ruduo tebebuvo šiltas, net saulutė kaitino. Tik pritvinkęs nuovargis lipdė akis ir svirino galvas. Vakarop visą mūsų bėglių būrį suvarė ant kelio ir liepė žygiuoti traukinių stoties link. Vos vilkom kojas, ir aš įsitikinau, kad galima eiti snaudžiant, net ir praviromis akimis…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 126).
Vanda Sruogienė, atsidūrusi Gotenhafene, parašė laišką Vladimirui Šilkarskiui, kuris iš jos gautas žinias perdavė Baliui Sruogai: „Mano mielas Baly! Rašydamas man spalio 17 d., nė nenujautei, kad Tavo mylimoji žmona buvo taip arti Tavęs. Sprendžiu iš to, kad vos atvykusi į Gotenhafeno stovyklą ji iškart man parašė ir labai tuo didžiuojuosi. Tik tas jos duotas adresas man atrodo netikslus. Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą.
Krėvė ir Vaclovas Tave širdingai sveikina. Mykolas Tau parašė laišką vokiškai, tačiau apgailestauja, kad nepakankamos kalbos žinios jam sutrukdė deramai išreikšti savo draugiškus jausmus. Krėvė į pagalbą rašyti Tau laišką norėjo pasitelkti savo dukterį. Kaip matai, mano mielas, draugai Tavęs nepamiršo ir nuoširdžiai palaiko Tave, taip susiklosčius gyvenimo aplinkybėms.
Aš ir toliau jaučiuosi žvalus. Kūrybos džiaugsmas neapleidžia. Šalia Dyroffo biografijos aš dirbu prie „Visuotinės filosofijos istorijos“ ir prie „Įvado į filosofiją“. Medžiaga abiem atvejais ta pati, tik suskirstyta dviem skirtingom perspektyvom. Šiuos darbus tikiuosi galėsiantis išleisti lietuvių kalba. Kaip matai: po begalinių kančių 1940–1943 metais tapau labai optimistiškas. Tu teisus – skausmas, sielvartas, kančia yra didžiojo gyvenimo dalis. Tai kaina, kurią žmogus privalo sumokėti už vertingiausias patirtis ir išgyvenimus. Tad ir toliau turėkime drąsos kentėti, gyventi ir kurti.
Mane labai slegia nerimas dėl mano mielos geros draugės ponios Sofijos [Čiurlionienės] ir jos mažo angelo likimo. Su didžiausiu dėkingumu galvoju apie jos ištikimą, nesavanaudišką meilę. Turi ateiti laikas, kai visi vėl susitiksime savo laisvoje Tėvynėje ir džiaugsimės meilės saitais, kurie per daugelį metų mus taip stipriai susiejo. Mano mielieji, ponia Vanda ir Baly, tiesa? Apkabinu Jus širdingai ir šiltai. Geriausi linkėjimai Daliai“ (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
Spėtina, kad šis Baliui Sruogai adresuotas Vladimiro Šilkarskio laiškas vokiečių kalba buvo persiųstas ir Vincui Krėvei su ranka prirašyta pastaba lietuvių kalba, prašant nenaikinti jam persiunčiamų Balio Sruogos laiškų (dalis Štuthofe parašytų Balio Sruogos laiškų galėjo saugumo sumetimais būti sunaikinti artimiausių rašytojo bičiulių): „Brangusis! Paskutinėmis dienomis išsiunčiau Tau 3 ar 4 laiškus. Širdingi linkėjimai Tavo gerai Poniai, Dukrai ir Žentui.
Tavo atvirukas, rašytas X. 2, atėjo X. 24 d.!
Nenaikink Balio laiškų.
25 spalio 1944. Tavo VŠ“ (Idem, in: Ibid).
Ich kann Dir auch einige
Aš taip pat galiu persiųsti Tau
14
Hundert Mark überweisen, – schreibe mir, ob soll ich das sofort machen. Du kannst alle meine
keletą šimtų markių, – parašyk, ar turėčiau tai padaryti nedelsiant. Gali paimti visus mano
Sache
c
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
Sache
Sachen
daiktus
15
von Frau
iš ponios
Škirpa
Škirpienės
n
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), diplomato Kazio Škirpos žmona.
(Sonnenburg,
i/Neumark,
c
Critical note: i/Neumark, ] i[n] Neumark, contr
i/Neumark,
Elektrisches
Zigeleiwerkes Zigeleiwerk ,
c
Critical note: Ziegeleiwerk ] a c Zigeleiwerkes, p c Ziegeleiwerk, vid ex err om pri e, cor k pro vid kes
Zigeleiwerk,
Ziegeleiwerk,
Ziegeleiwerk,
Ausbau 38) nehmen u. alles verbrau-
Ausbau 38) ir juos panau-
16
chen, –
doti, –
ž z . B.,
c
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr, cor z pro ž
z. B.,
pvz.,
Wäsche, beide Pullowers, aus meinem Anzug für Dich oder Dalia etwas machen lassen,
baltinius, abu megztinius, iš mano kostiumo gali pasisiūti ką nors sau ar Daliai,
17
Schuhe umtauschen,
išsikeisti batus
u. s. w.,
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.,
ir t. t.,
–
das brauche ich nicht, – Sie sollen etwas haben! Du sollst mir keine Pa-
jų man nebereikia, – Jūs privalot ką nors turėti! Nebesiųsk man daugiau siun-
18
kette
c
Critical note: [Pa]kete ] vid ex err tt pro t
kette
kete
tinių,
mehr schicken,
–
alles, was
viską, ką
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
Du, behalte für Dich u. Dalia (übrigens, habe ich 5 Päckchen
turi, pasilik sau ir Daliai (beje, gavau 5 siuntinėlius
19
aus Skaudvilė u. 2 aus Viekšniai bekommen, – die anderen kommen vielleicht noch).
iš Skaudvilės ir 2 iš Viekšnių, – kiti galbūt dar ateis).
n
Note: 1944 m. vasarą Baliui Sruogai iš Būgių į Stutthofo lagerį buvo išsiųsta 12 siuntinių: birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 4 klg. siuntinį nr. 48 („3 klg. žirnių, 1 klg. lašinių, 250 gr. cukraus, 250 gr. medauninkų, papirosų“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS, l. 100v); birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė dar 1 3/4 klg. siuntinį nr. 49 („Duonos 1 3/4 klg.“) (Idem, in: Ibid.); birželio mėn. 24 d Vanda Sruogienė išsiuntė 1 [klg.] ir 100 [gr.] siuntinį nr. 50 („Pyragaitis karališkas, arbata, lašinukai 250 gr., taboka“) (Idem, in: op. cit.); birželio 27 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 9 [klg.] ir 200 [gr.] siuntinį nr. 51 („Duonos kepalas, lašinių 600 gr., cukraus 250 gr., tabokos, papirosinio popieriaus, svogūnų, kruopų miežinių 3 klg., kavos, kiaušinių 7 št.“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad birželio mėn. pabaigoje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 52 („Sviestas butely ir sūriukas“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 1 d. Dalia Sruogaitė išsiuntė 1 klg. ir 70 gr. siuntinį nr. 53 („Lašiniai“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. pradžioje Dalia Sruogaitė išsiuntė siuntinį nr. 54 („2 sūriukai 800 gr., cukraus 225 gr.“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 4 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 800 gr. siuntinį nr. 55 („Lašinių 400 gr., cukraus 60 gr., tabokos, 2 dėž. papirosų ir rūkomo popieriaus sąsiuvinėlis, dešros gabaliukas, kava“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 12 klg. siuntinį nr. 56 („Duona, kruopos, lašiniai, cukrus, taboka, kumpelis, makaronų“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 1 1/2 klg. siuntinį nr. 57 („Lašiniai, taboka, dešra, papirosų 2 dėžutės, kruopos“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 11 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 5 klg. siuntinį nr. 58 („Duonos 1/2 kepalas, makaronai iš 10 kiaušinių, lašinių 3/4 [klg.], tabokas, 3 dėž. papirosų, žirniai, cukrus“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. viduryje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 59 („Meduolis“) (Idem, in: op. cit.). Tai paskutinieji siuntiniai iš Būgių, kuriuos Balys Sruoga turėjo gauti (kadangi neišliko 1944 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais rašyti Balio Sruogos laiškai iš Stutthofo, apie Būgiuose paruoštus siuntinius liudija tik Vandos Sruogienės pildytas siuntinių sąrašas).
Vandai Sruogienei ir Daliai Sruogaitei 1944 m. rudenį pasitraukus iš Lietuvos ir atsidūrus Vokietijoje, dėl skurdžių gyvenimo sąlygų Greifsvalde nebebuvo įmanoma paruošti siuntinių į Stutthofą: „Mane slėgė maisto stoka, neturėjau ką dėti į siuntinius, nes, be daržovių, neką galėjau siuntiniams gauti, nebent duonos džiūvėsį. Retai kokį vaisių ar šokolado gabaliuką gaudavau. Kaimuose vokiečiai valgio turėjo apsčiai, bet miestai badavo, ypač svetimtaučiai pabėgėliai. Aprūpinti Balį jam taip trokštamais rūkalais taip pat man buvo neįmanoma“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
Was geschehen ist,
To, kas įvyko,
20
können wir nicht ändern.
mes negalim pakeisti.
M Wir
c
Critical note: Wir ] a c M, p c Wir, cor pro M
Mir
müssen nur Kräfte finden neues Leben auf den Ruinen und
Turime tik rasti jėgų išmokti kurti naują gyvenimą iš griuvėsių ir
21
Schmerz zu bauen kennen lernen. Es ist gut, dass Dalia bei Tenia arbeiten will.
ir skausmo.
n
Note: „Balio laiškai reguliariau mus pasiekdavo, buvo kupini susirūpinimo mūsų likimu, ilgesio ir tvirto įsitikinimo, kad nebūsim emigrantai, kuo greičiau grįšim į tėvynę. Mane stebino jo susikaupimas darbui, jo kūryba pragare, teoriniai laiškai Daliai apie teatro meną, literatūrą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
Es ist gut, dass Dalia bei Tenia arbeiten will.
Gerai, kad Dalia dirbs pas Tenią.
n
Note: „Laimei, atsidūrusios Greifsvalde, kur turėjau savo pusbrolio Adomo [Daugirdo] adresą, gavome daug paramos iš jo ir jo žmonos Tenės [Teklės Daugirdienės], iš Puzino, Rindzevičiaus, Maciūnų ir kt. Tenia, dirbusi kaip gydytoja Greifsvaldo universiteto klinikoje, įtaisė Dalią gailestingųjų seserų mokykloje – kadangi ji gavo darbą, aš turėjau teisės pasisamdyti mieste kambariuką. Dalia ligoninėj gavo gerą maistą, tuo tarpu kai tuo laiku Vokietijoje visi pusbadžiu gyvenome“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
„Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė“ (Idem, in: Ibid.).
Die interessie-
Tave dominan-
22
rende Dich Adresse sind: 1) Krasauskaitė:
tys adresai: 1) Krasauskaitė:
n
Note: Marija Kristina Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Vandos Sruogienės bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. dirbo Švietimo valdyboje patarėja, vertėja. 1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Miunchene, nuo 1946 m. gimnazijos direktorė.
13 B
c
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
13 B
Passau,
Innstr. 7III, 2) Živilė (mit Eltern):
Innstr. 7III, 2) Živilė (su tėvais):
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. Nuo 1939 m. teisėjas, teisėjas-tvarkytojas Vilniaus apylinkės teisme.
Mykolaitienė Anelė – Vytauto Mykolaičio žmona.
Vytauto ir Anelės Mykolaičių šeima, 1944 m. pasitraukusi iš Lietuvos, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
„Šios abi Mykolaičių šeimos [Vincas Mykolaitis-Putinas su Emilija Mykolaitiene ir Vytautas Mykolaitis su Anele Mykolaitiene], Balį suėmus, rodė mums daug dėmesio ir nuoširdumo. Živilės mama buvo puiki šeimininkė, nuostabi virėja, anais pusbadžio laikais visada mokėjusi pagaminti kone šventiškus pietus, kuriais dažnai ir mane vaišindavo. Živilė ne sykį pasikviesdavo mūsų vyresniuosius draugus, kurie taip pat būdavo gardžiais pyragaičiais vaišinami“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 63).
23
Landshut / Bay
13 B,
c
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
13 B,
13 B,
Altstadt 52, Hotel Dräzlmair,
Zimm.
c
Critical note: Zimm. ] Zimm[er], contr
Zimm.
24.
24,
24,
3) Šilkarskis: Bonn
a/Rh.,
c
Critical note: a/Rh. ] a[m] Rh[ein], contr
a/Rh.,
24
Koblenzerstr. 85
b/Grunert.
c
Critical note: b/Grunert ] b[ei] Grunert, contr, p sign si =
b/Grunert.
Wegen mich
Dėl manęs
kummere
c
Critical note: kümmere ] vid ex err u pro ü
kummere
kümmere
Du Dich nicht. Ich bin gesund, satt; habe ich
nesijaudink. Aš sveikas, sotus, turiu
25
den Dach über
stogą virš
den
c
Critical note: dem ] vid ex err n pro m
den
dem
Kopf u. warmes Bett u. warme Wäsche. Ich bin arbeitsfähig, – in
galvos, šiltą patalą ir šiltus baltinius. Esu darbingas, –
Diesem diesem
c
Critical note: diesem ] a c Diesem, p c diesem, cor d pro cap
diesem
šią
Sommer habe
vasarą
26
ich viel geschrieben u. schreibe noch. Es gibt Gerüchte aus den ernsteren Quellen, aus Berlin, dass
daug rašiau ir dar teberašau. Iš rimtesnių šaltinių, iš Berlyno, sklinda gandai, kad
27
werden wir in der nächsten Zukunft aus der Haft entlassen.
netrukus būsime paleisti.
n
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
Nach unseren Erfahrungen es ist, na-
Žinoma, po to, ką pa-
28
türlich, schwer an solchen Dinge zu glauben.
tyrėm, sunku patikėti tokiais dalykais.
Anderseits,
n
Note: Ander[er]seits ] vid ex err om sec er
Anderseits,
Andererseits,
Kita vertus,
es gibt absolut kein Sinn mich länger
nėra prasmės ilgiau manęs
hiel
c
Critical note: hie[r] ] vid ex err l pro r
hiel
hier
čia
29
zu halten, – ich bin kein Verbrecher, kein Politiker. Übrigens, jetzt habe ich vielleicht nicht schlimmeres
laikyti, – aš ne nusikaltėlis, ne politikas. Beje, dabar gyvenu turbūt ne blogiau
30
Leben als Sie in lebendiger Welt. Ich
negu Jūs gyvajame pasaulyje.
erwartete
c
Critical note: erwarte ] vid ex err rep sec te
erwartete
erwarte
Nelaukiu
nichts Unerwartetes. Ich weiss nur eins: je sind
nieko netikėto. Žinau tik viena: kuo
31
schwieriger die Schläge des Schicksals, je muss ich den Kopf höher halten. Für Dich u. Dalia gibt
stipresni likimo smūgiai, tuo aukščiau turiu pakelti galvą. Tau ir Daliai
32
es auch kein anderer
taip pat nėra kito
Auswall Auswahl .
c
Critical note: Auswahll ] a c Auswal, p c cor h pro pri l
Auswahl.
pasirinkimo.
Je ist mir schwieriger – je fühle ich mich mutiger. Gerade in
Kuo man sunkiau – tuo drąsiau jaučiuosi. Kaip tik
33
diesen Tagen schreibe ich tolle Komödien.
šiomis dienomis rašau pašėlusias komedijas.
n
Note: Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 571, l. 1–18r; Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389; Balys Sruoga, Uošvė, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274; Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344.
Plačiau apie Balio Sruogos Štuthofe parašytas komedijas Prancišiuko marškinėliai, Pagunda, Uošvė, Dobilėlis penkialapis žr. 1944-09-24 laišką.
Wir werden noch
Mes dar
lenen leben !
c
Critical note: leben ] a c lenen, p c cor pri n pro b, p ver et interp ! sign si =
leben!
pagyvensim!
Bedanke den Rektor Biržiška
Padėkok rektoriui Biržiškai
34
für die
už
Poskarte,
c
Critical note: Pos[t]karte ] vid ex err om pri t
Poskarte,
Postkarte,
atvirlaiškį,
die ich von ihm erhalten habe. Meine beste mutige Grüsse an
kurį iš jo gavau. Mano geriausi drąsūs linkėjimai
Maciunas,
c
Critical note: Maciūnas ] vid ex err u pro ū
Maciunas,
Maciūnas,
Maciūnui,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130). Nuo 1946 m. Pabaltijo universiteto Hamburge lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas.
Puzinas,
Puzinui,
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima pasitraukė į Vakarus. Apie iš Lietuvos pasitraukusių Vandos Sruogienės ir Dalios Sruogaitės pirmą susitikimą su Jonu Puzinu Greifsvalde 1944 m. plačiau žr. in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130.
35
Salys,
Saliui,
n
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose. Nuo 1947 m. dėstė baltistikos ir slavistikos dalykus Pensilvanijos universitete (Filadelfija).
Rindzevičius,
Rindzevičiui,
n
Note: Kostas Rindzevičius (1909–1983), matematikas, mokytojas LDK Birutės gimnazijoje. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. Greifsvaldo lietuvių karo pabėgėlių stovyklos gyventojas.
Adomas
Adomui
n
Note: Adomas Daugirdas (1894–1979) – Vandos Daugirdaitės pusbrolis, jūrininkas, karininkas, autobataliono vadas. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. kartu su žmona Tekle Hulevičiūte-Daugirdiene (1890–1979), akių gydytoja, gyveno Greifsvalde.
u. andere Kameraden. Wer ist noch da bei
ir kitiems draugams. Kas dar yra ten pas
Euch?
c
Critical note: Euch? ] p ver et interp sign si =
Euch?
Jus?
Unseres Haus in Kaunas
Mūsų namas Kaune
36
wahrscheinlich ist gesund geblieben, auch unsere Wohnung in Vilnius, – diese Strasse, auch wie Žalia-
turbūt išliko sveikas, kaip ir mūsų butas Vilniuje, – ši gatvė, kaip ir Žalia-
37
kalnis in Kaunas, haben nicht gelitten. Die materiellen Sachen haben für uns nie wichtige
kalnis Kaune, nenukentėjo. Materialūs dalykai mums niekada nebuvo svarbūs,
38
Rolle gespielt, jetzt haben sie für uns noch weniger an Bedeutung, – es ist am
dabar jie mums dar mažiau reikšmingi, –
wichtichchstens
c
Critical note: wichtigchstens ] vid ex err tich pro tig, vid ex err om g
wichtichchstens
wichtigchstens
svarbiausia
39
dee den
c
Critical note: den ] a c dee, p c cor n pro sec e
den
Stolz u. die Kraft des Geistes zu erhalten. Küsse von mir Dalia, – segne Sie zum Beginn des
išsaugoti išdidumą ir dvasios stiprybę. Pabučiuok nuo manęs Dalią, – palaimink ją prasidėjus
40
neuen Etappen im Leben. Die Arbeit u. Erfahrung heilen mehrere Unheile. Also, trösten Sie
naujam gyvenimo etapui. Darbas ir patyrimas užgydo daugelį žaizdų. Taigi, pasiguoskit
41
sich u. warten ruhig an weitere
ir ramiai laukit tolesnės
Entwickelung
c
Critical note: Entwicklung ] vid ex err kel pro kl
Entwickelung
Entwicklung
der Geschichte. Es scheint mir, dass habe
istorijos raidos. Man atrodo, kad
42
ich Eure
kartu
Ünglücke
c
Critical note: Unglücke ] vid ex err Ü pro U
Ünglücke
Unglücke
išgyvenau Jūsų nelaimes
u. Gefahren miterlebt. Ich verstehe, ich fühle Euch wohl. Jetzt, wenigstens
ir pavojus. Aš gerai Jus suprantu ir jaučiu. Dabar bent jau
43
die Briefe werden schneller Euch
laiškai Jus greičiau
erreichen.
c
Critical note: erreichen. ] p ver et interp sign si =
erreichen.
pasieks.
Leider, kann ich Euch keine andere Hilfe
Gaila, kad negaliu kitaip Jums
44
bringen, als nur das Geld überweisen. Ich küsse
padėti, tik persiųsti pinigus. Bučiuoju
dich Dich ,
c
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
Dich,
Tave,
Vanduk, und nochmals mahne:
Vanduk, ir dar kartą primenu:
45
sei mutig u. stolz. Ich küsse Dich u. Dalia herzlich.
būk drąsi ir išdidi. Širdingai bučiuoju Tave ir Dalią.
46
Dein Bal
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Dein Bal
Tavo Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
M-me
c
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
M-me
Ponia
b
Vanda Sruogienė
c
Greifswald
c
Critical note: Greifswald ] sub sign dua lin
Greifswald
d
Poste – restante
Laiškai iki pareikalavimo
e
Prof.
c
Critical note: Prof. ] a def [Exp.]:
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
c
Critical note: Lager ] def L
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
XI blokas
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a2: 1944-10-29: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
Stutthof,
d. 29 Oktober, 1944
1944 [m.] spalio 29 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 29 Oktober, 1944
1944 [m.] spalio 29 d.
5
Miela, miela Vanduk, –
mein armes Kind! Was sollten Du mit Dalia erlebt ha-
mano vargšas vaikeli! Judvi su Dalia turėjot patir-
6
ben!
ti!
n
Note: „Tai pirmas laiškas, rašytas man jau į Vokietiją. Reikia stebėtis Balio dvasios didybe – mūsų išbėgimas iš Tėvynės buvo jam neišpasakytas smūgis, o jis, būdamas kaliniu, dar mums nori padėti ir padrąsina…“ (Vandos Sruogienės pastaba)
Apie vasaros pabaigoje Būgiuose prasidėjusį sujudimą (vis dažniau pasirodančius vokiečius, besirenkančius pažįstamus, kurie atveža žinių apie artėjančius rusus, į priekį smarkiai besistumiantį frontą), įtemptą nuotaiką ir nerimą (abejones dėl laikino pasitraukimo iš Būgių), rusų ir vokiečių mūšį, priverstinį iš(si)kraustymą iš Būgių plačiau žr. Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 78–110.
„Spalio 9 d. Būgiuose įvyko vokiečių–rusų kautynės, daržinės mūsų akyse sudegė, gyvuliai buvo išblaškyti, viskas pagrobta, sudaužyta… Spalio 10 d. peržengėm Latvijos sieną ir Tėvą palikom Laižuvoje, nes vokiečiai, mus varydami, liepė važiuoti vieninteliu laisvu keliu per Liepoją…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-01-30, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1–2r).
Als deine Postkarten
Kai Tavo atvirlaiškiai
allmählig
c
Critical note: allmählich ] vid ex err g pro ch
allmählig
allmählich
pamažu
kamen zu mir, habe ich kummervolle Woche gehabt. Ich wollte Dir mit-
mane pasiekė, išgyvenau liūdną savaitę. No-
7
teilen, dass sollst Du nicht nach Wien gehen, doch gab es dazu keine Möglichkeit. Deine
rėjau Tau pranešti, kad nevyktum į Vieną, bet neturėjau galimybės. Tavo
P.-Karte
c
Critical note: P.-Karte ] P[ost]karte ] contr
P.-Karte
von 25.
X. 25
8
X hat mich beruhigt. Greifswald ist für Euch vielleicht das Beste. Na, ja, es ist geschehen – nichts zu
atvirlaiškis mane nuramino. Greifsvaldas Jums galbūt geriausia. Na, taip, tai įvyko – nieko
9
machen. Man muss Mut haben, – der grausame Traum wird einst vorüber, –
nepadarysi. Reikia tvirtai laikytis, – baisusis sapnas kada nors pasibaigs –
''es geht alles vorüber'',
„es geht alles vorüber“,
„viskas praeina“,
–
10
wir werden noch Leben – zum Trotz des Schicksals! Ich glaube an den Glück des Vaters, – wir werden
mes dar gyvensim – nepaisant likimo! Tikiu, kad Tėvui pasiseks, – rasim
11
ihn gesund in unserem Vaterlande finden, – er wird aushalten! Ich habe Dir über
jį sveiką Tėvynėje, – jis ištvers!
n
Note: 1944 m. spalio 9 d. Kazimieras Daugirdas kartu su šeima pasitraukė iš Būgių. Atsidūręs Laižuvoje, jis toliau vykti atsisakė: „Ryte su didžiausia širdgėla teko uždaryti mus lydėjusius Būgių šunis tvartelyje, nes jais rūpintis nebegalėjom. Savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad tegalvojom, kaip savo sveiką kailį išnešti, nebuvo laiko gailesčiui ar ašarai paliekant ištikimuosius draugus. Bėgom nuo mūšių, išvaryti iš namų, tikėdamiesi pralaukti karo audrą kur nors netoli. Išvažiavę į vienintelį vieškelį, vedantį Laižuvos link, perkirtom jau niekieno nebesaugomą Latvijos sieną.
Mama:
„Pasiekę Laižuvą sustojome prie klebonijos, tikėdamiesi ten gauti žinių ir patarimų. Tačiau jau ir iš ten kunigai bėgo, kraustėsi į vežimus. Bolševikai čia pat. Tėvas griežtai atsisakė toliau vykti. „Aš pasiliksiu miške su savo žmonėmis“, – pasakė. Dalia jokiu būdu nenorėjo likti su okupantais. Klementina buvo linkusi toliau važiuoti, bet tylėjo, tik aš jaučiau jos priekaištą, kad juos paliekame nelaimėje. Atsisveikindama su tėvu negalėjau sulaikyti ašarų… „Tu verki… daugiau nepasimatysim…“ Tik Dalia ramino: „Mes greit sugrįšime!“ Deja, jaučiau, kad išsiskiriame amžiams. Neapsižiūrėjau, kai skyrėmės su tėvu, ir keičiant vežimus pas mus liko pusė maišo ruginių miltų, sena tėvo burka (toks apsiaustas, labai platus, senas, vilnonis, gal dar iš Kaukazo), priekaištavau sau, kad tų dalykų neperkėlėm į jiems tekusią bričkelę su vienu arkliu (tą burką išlaikiau iki Bonos, ten reikėjo išmesti). Daug vėliau sužinojome, kad, mums išvykus iš Būgių, pro juos praūžė dar smarkesnis mūšis. Namas buvo labai apgriautas, stogas ir pastogė sudegė. Sudegė ir senelių bei jų šeimos portretai, ilgai išlaikytas šeimos archyvas, visa, ką tėvas savo darbu buvo sukūręs, išsaugojęs. Ūkio trobesiai apgriauti, iš dalies sudegę. Vokiečiai traukdamiesi plėšė, ką galėjo, vežė turtą ir žmones darbams, liko visai nualintas kraštas. O tėvas su Klementina, praleidę kelias dienas Antanavo dvare, karo veiksmams nurimus, grįžo į savo Būgius. Prisiglaudė mažiau nukentėjusioje, darbininkams skirtoje namo dalyje, buvusių darbininkų globojamas, maitinamas, ligoje slaugomas ir jų pačių palaidotas prie tėvų Viekšnių kapuose. Jis mirė 1946 m. rugsėjo 29-ąją, Klementina – po kelerių metų…“
Spalio 10 dieną važiuojam jau Latvijos pasieniu, o kairėj – Lietuva, paskendusi gaisruose, dūmuose. Lemtingas išsiskyrimas. Senelis su Klima pasilieka, Jurgis [Blekaitis], teta Zosė [Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė] ir aš likti nenorime, siaubingi sovietų kareiviai dar tebešmėkščioja mūsų akyse, jie mus vejasi, o mes bėgam nuo jų… Suprasdami, kad seniems žmonėms leistis su mumis į visišką nežinią bus per sunku, atsisveikinam su jais. Apkabinu senelį, prisiglaudžiu, o jis man išpranašauja: „Sudiev, daugiau nepasimatysim.“ Netikiu jo žodžiais, sakau: „Mes greit grįšim, vokiečių tankai išvarys bolševikus.“ O kaip mama? Matau, kad plyšta jai širdis, draskoma prieštaravimų: palikti seną tėvą be globos, be pagalbos ar, vykdant pažadą Baliui, neapleisti dukters? Mama tylut tylutėliai persėdo į mūsų vežimą. Vėliau rašė:
„Mūsų širdys suspaustos, tylėjome. Raminau save, kad, atsidūrusios Vokietijoje, pasieksim Balį. sulauksime išeinant iš lagerio, padėsime jam… Karas baigiasi, greit grįšime…“
Važiuojam išsiskyrimo prislėgti, dega Lietuva… […]
Klausėm jų [pakeliui sutiktų vokiečių karininkų, kurie buvo anksčiau Būgiuose], kada galėsim grįžti namo, kada jie atstums bolševikus. Kapitonas Rössleris palingavo galvą ir bejėgiškai skėstelėjo rankom: jie traukiasi, jų frontas palūžęs. Grįžti jokiu būdu nepatarė. Sakė: skubėkit į Liepoją, iš ten dar laivai plaupia į Dancigą… Tik dabar supratom, kur mes važiuojam, kur mes bėgam. Į Vokietiją! O juk traukėmės nuo mūšių, nuo Azijos, nuo kelionės į Sibirą…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 113–115).
Rašiau apie
Valiūkėnas
c
Critical note: Valiukėnas ] vid ex err ū pro u
Valiūkėnas
Valiukėnas
Valiukėną
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, lapkričio pabaigoje buvo nuvykusi į Berlyną, kur susitiko su Antanu Valiukėnu: „Nesu tikra, ar tada Berlyne, ar kiek anksčiau buvau įdavusi VLIK'o atstovui, entuziastingam ir šviesiam studentui Antanui Valiukėnui, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai, lagaminą su drabužiais, baltiniais, kad Balys eventualiai išeidamas iš lagerio būtų jais aprūpintas. Deja, karui baigiantis ar jam pasibaigus, paaiškėjo, kad Valiukėnas tapo NKVD auka ir Balys negavo tų savo daiktų“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
(Berlin,
12
Charl.-2,
c
Critical note: Charl. ] Charl[ottenburg], contr
Charl.-2,
Herderstr.
c
Critical note: Herderstr. ] Herderstr[aße], contr
Herderstr.
9) geschrieben
9)
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
ihn gebeten Dir zu helfen.
ir prašiau jo Tau padėti.
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją.
„Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140).
hat Dir über Rektor Biržiš-
per rektorių Biržiš-
13
ka
ką
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
500
Mr.
c
Critical note: Mr. ] M[ar][k], contr
Mr.
geschickt u. ein Brief Dir nach Gotenhafen geschrieben.
persiuntė Tau 500 markių ir parašė Tau laišką į Gotenhafeną.
n
Note: Gotenhafenas – ankstesnis Gdynės, miesto prie Gdansko įlankos, pavadinimas. „Per II pasaulinį karą Gdynė priklausė Vokietijai, čia buvo daug koncentracijos stovyklų (ir Stutthofo padalinys)“ (plačiau žr. „Gdynė“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/gdyne).
Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė, traukdamosi iš Lietuvos į Vokietiją, praplaukė pro Stutthofą:
„Mama:
„…Saulei patekėjus plaukėm visai arti kranto. Arti to kranto, prie kurio, žinojau, buvo Stutthofas. Matėsi skurdžios pušaitės, smėlio krantai… Stovėjau ir vieno tik troškau – kaip sulaužyti visas kliūtis, visus draudimus ir nors trumpam pasimatyti su Baliu… Taip arti ir nepasiekiama… Nėr žodžių…“
Spalio 16 dieną išlaipino visus Dancige, įsakė neišsiskirstyti, liepė laukti (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 125).
Vanda Sruogienė su dukra praleido vieną dieną Gdanske: „Vokiečiai mums pranešė, kad vakare traukiniu išvyksime į Štargardą. Mama, pasinaudodama laukimo valandomis, rašė:
„…Viena diena praleista Gdanske. Nespėjau net susidomėti tuo istoriniu miestu, pagauta vieno troškimo – pralaužti visų policijų, gestapų užtvaras ir nors trumpam pamatyti Balį. Ištrūkus bėgioju po visokias policijos įstaigas, klausinėju, kaip patekti į Stutthofą. „Nach Stutthof? Nein! Unmöglich!“ [„Į Stutthofą? Ne! Neįmanoma!“], – pilni baimės į mane žiūri policininkai… Ne, jokiu būdu negalima… Deja, tam chaose ir siaube tik suspėjom parašyti jam atvirlaiškį – pranešėm skaudžią naujieną, kad mes svetimoje žemėje, pabėgėlės, be cento, be adresų, be pinigų ir daiktų… Jam tas mano laiškelis buvo skaudus smūgis. Kai netrukus vėl laišku susisiekėm ir davėm savo adresą, jis mums parašė siūlydamas atsiųsti 300 markių, kurias kažkaip išsaugojo… Žinoma, su tuo nesutikome.“
Visą dienelę prasistumdėm netoli uosto. O ruduo tebebuvo šiltas, net saulutė kaitino. Tik pritvinkęs nuovargis lipdė akis ir svirino galvas. Vakarop visą mūsų bėglių būrį suvarė ant kelio ir liepė žygiuoti traukinių stoties link. Vos vilkom kojas, ir aš įsitikinau, kad galima eiti snaudžiant, net ir praviromis akimis…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 126).
Vanda Sruogienė, atsidūrusi Gotenhafene, parašė laišką Vladimirui Šilkarskiui, kuris iš jos gautas žinias perdavė Baliui Sruogai: „Mano mielas Baly! Rašydamas man spalio 17 d., nė nenujautei, kad Tavo mylimoji žmona buvo taip arti Tavęs. Sprendžiu iš to, kad vos atvykusi į Gotenhafeno stovyklą ji iškart man parašė ir labai tuo didžiuojuosi. Tik tas jos duotas adresas man atrodo netikslus. Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą.
Krėvė ir Vaclovas Tave širdingai sveikina. Mykolas Tau parašė laišką vokiškai, tačiau apgailestauja, kad nepakankamos kalbos žinios jam sutrukdė deramai išreikšti savo draugiškus jausmus. Krėvė į pagalbą rašyti Tau laišką norėjo pasitelkti savo dukterį. Kaip matai, mano mielas, draugai Tavęs nepamiršo ir nuoširdžiai palaiko Tave, taip susiklosčius gyvenimo aplinkybėms.
Aš ir toliau jaučiuosi žvalus. Kūrybos džiaugsmas neapleidžia. Šalia Dyroffo biografijos aš dirbu prie „Visuotinės filosofijos istorijos“ ir prie „Įvado į filosofiją“. Medžiaga abiem atvejais ta pati, tik suskirstyta dviem skirtingom perspektyvom. Šiuos darbus tikiuosi galėsiantis išleisti lietuvių kalba. Kaip matai: po begalinių kančių 1940–1943 metais tapau labai optimistiškas. Tu teisus – skausmas, sielvartas, kančia yra didžiojo gyvenimo dalis. Tai kaina, kurią žmogus privalo sumokėti už vertingiausias patirtis ir išgyvenimus. Tad ir toliau turėkime drąsos kentėti, gyventi ir kurti.
Mane labai slegia nerimas dėl mano mielos geros draugės ponios Sofijos [Čiurlionienės] ir jos mažo angelo likimo. Su didžiausiu dėkingumu galvoju apie jos ištikimą, nesavanaudišką meilę. Turi ateiti laikas, kai visi vėl susitiksime savo laisvoje Tėvynėje ir džiaugsimės meilės saitais, kurie per daugelį metų mus taip stipriai susiejo. Mano mielieji, ponia Vanda ir Baly, tiesa? Apkabinu Jus širdingai ir šiltai. Geriausi linkėjimai Daliai“ (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
Spėtina, kad šis Baliui Sruogai adresuotas Vladimiro Šilkarskio laiškas vokiečių kalba buvo persiųstas ir Vincui Krėvei su ranka prirašyta pastaba lietuvių kalba, prašant nenaikinti jam persiunčiamų Balio Sruogos laiškų (dalis Štuthofe parašytų Balio Sruogos laiškų galėjo saugumo sumetimais būti sunaikinti artimiausių rašytojo bičiulių): „Brangusis! Paskutinėmis dienomis išsiunčiau Tau 3 ar 4 laiškus. Širdingi linkėjimai Tavo gerai Poniai, Dukrai ir Žentui.
Tavo atvirukas, rašytas X. 2, atėjo X. 24 d.!
Nenaikink Balio laiškų.
25 spalio 1944. Tavo VŠ“ (Idem, in: Ibid).
Ich kann Dir auch einige
Aš taip pat galiu persiųsti Tau
14
Hundert Mark überweisen, – schreibe mir, ob soll ich das sofort machen. Du kannst alle meine
keletą šimtų markių, – parašyk, ar turėčiau tai padaryti nedelsiant. Gali paimti visus mano
Sache
c
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
Sache
Sachen
daiktus
15
von Frau
iš ponios
Škirpa
Škirpienės
n
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), diplomato Kazio Škirpos žmona.
(Sonnenburg,
i/Neumark,
c
Critical note: i/Neumark, ] i[n] Neumark, contr
i/Neumark,
Elektrisches
Zigeleiwerkes Zigeleiwerk ,
c
Critical note: Ziegeleiwerk ] a c Zigeleiwerkes, p c Ziegeleiwerk, vid ex err om pri e, cor k pro vid kes
Zigeleiwerk,
Ziegeleiwerk,
Ziegeleiwerk,
Ausbau 38) nehmen u. alles verbrau-
Ausbau 38) ir juos panau-
16
chen, –
doti, –
ž z . B.,
c
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr, cor z pro ž
z. B.,
pvz.,
Wäsche, beide Pullowers, aus meinem Anzug für Dich oder Dalia etwas machen lassen,
baltinius, abu megztinius, iš mano kostiumo gali pasisiūti ką nors sau ar Daliai,
17
Schuhe umtauschen,
išsikeisti batus
u. s. w.,
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.,
ir t. t.,
–
das brauche ich nicht, – Sie sollen etwas haben! Du sollst mir keine Pa-
jų man nebereikia, – Jūs privalot ką nors turėti! Nebesiųsk man daugiau siun-
18
kette
c
Critical note: [Pa]kete ] vid ex err tt pro t
kette
kete
tinių,
mehr schicken,
–
alles, was
viską, ką
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
Du, behalte für Dich u. Dalia (übrigens, habe ich 5 Päckchen
turi, pasilik sau ir Daliai (beje, gavau 5 siuntinėlius
19
aus Skaudvilė u. 2 aus Viekšniai bekommen, – die anderen kommen vielleicht noch).
iš Skaudvilės ir 2 iš Viekšnių, – kiti galbūt dar ateis).
n
Note: 1944 m. vasarą Baliui Sruogai iš Būgių į Stutthofo lagerį buvo išsiųsta 12 siuntinių: birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 4 klg. siuntinį nr. 48 („3 klg. žirnių, 1 klg. lašinių, 250 gr. cukraus, 250 gr. medauninkų, papirosų“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS, l. 100v); birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė dar 1 3/4 klg. siuntinį nr. 49 („Duonos 1 3/4 klg.“) (Idem, in: Ibid.); birželio mėn. 24 d Vanda Sruogienė išsiuntė 1 [klg.] ir 100 [gr.] siuntinį nr. 50 („Pyragaitis karališkas, arbata, lašinukai 250 gr., taboka“) (Idem, in: op. cit.); birželio 27 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 9 [klg.] ir 200 [gr.] siuntinį nr. 51 („Duonos kepalas, lašinių 600 gr., cukraus 250 gr., tabokos, papirosinio popieriaus, svogūnų, kruopų miežinių 3 klg., kavos, kiaušinių 7 št.“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad birželio mėn. pabaigoje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 52 („Sviestas butely ir sūriukas“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 1 d. Dalia Sruogaitė išsiuntė 1 klg. ir 70 gr. siuntinį nr. 53 („Lašiniai“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. pradžioje Dalia Sruogaitė išsiuntė siuntinį nr. 54 („2 sūriukai 800 gr., cukraus 225 gr.“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 4 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 800 gr. siuntinį nr. 55 („Lašinių 400 gr., cukraus 60 gr., tabokos, 2 dėž. papirosų ir rūkomo popieriaus sąsiuvinėlis, dešros gabaliukas, kava“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 12 klg. siuntinį nr. 56 („Duona, kruopos, lašiniai, cukrus, taboka, kumpelis, makaronų“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 1 1/2 klg. siuntinį nr. 57 („Lašiniai, taboka, dešra, papirosų 2 dėžutės, kruopos“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 11 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 5 klg. siuntinį nr. 58 („Duonos 1/2 kepalas, makaronai iš 10 kiaušinių, lašinių 3/4 [klg.], tabokas, 3 dėž. papirosų, žirniai, cukrus“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. viduryje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 59 („Meduolis“) (Idem, in: op. cit.). Tai paskutinieji siuntiniai iš Būgių, kuriuos Balys Sruoga turėjo gauti (kadangi neišliko 1944 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais rašyti Balio Sruogos laiškai iš Stutthofo, apie Būgiuose paruoštus siuntinius liudija tik Vandos Sruogienės pildytas siuntinių sąrašas).
Vandai Sruogienei ir Daliai Sruogaitei 1944 m. rudenį pasitraukus iš Lietuvos ir atsidūrus Vokietijoje, dėl skurdžių gyvenimo sąlygų Greifsvalde nebebuvo įmanoma paruošti siuntinių į Stutthofą: „Mane slėgė maisto stoka, neturėjau ką dėti į siuntinius, nes, be daržovių, neką galėjau siuntiniams gauti, nebent duonos džiūvėsį. Retai kokį vaisių ar šokolado gabaliuką gaudavau. Kaimuose vokiečiai valgio turėjo apsčiai, bet miestai badavo, ypač svetimtaučiai pabėgėliai. Aprūpinti Balį jam taip trokštamais rūkalais taip pat man buvo neįmanoma“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
Was geschehen ist,
To, kas įvyko,
20
können wir nicht ändern.
mes negalim pakeisti.
M Wir
c
Critical note: Wir ] a c M, p c Wir, cor pro M
Mir
müssen nur Kräfte finden neues Leben auf den Ruinen und
Turime tik rasti jėgų išmokti kurti naują gyvenimą iš griuvėsių ir
21
Schmerz zu bauen kennen lernen. Es ist gut, dass Dalia bei Tenia arbeiten will.
ir skausmo.
n
Note: „Balio laiškai reguliariau mus pasiekdavo, buvo kupini susirūpinimo mūsų likimu, ilgesio ir tvirto įsitikinimo, kad nebūsim emigrantai, kuo greičiau grįšim į tėvynę. Mane stebino jo susikaupimas darbui, jo kūryba pragare, teoriniai laiškai Daliai apie teatro meną, literatūrą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
Es ist gut, dass Dalia bei Tenia arbeiten will.
Gerai, kad Dalia dirbs pas Tenią.
n
Note: „Laimei, atsidūrusios Greifsvalde, kur turėjau savo pusbrolio Adomo [Daugirdo] adresą, gavome daug paramos iš jo ir jo žmonos Tenės [Teklės Daugirdienės], iš Puzino, Rindzevičiaus, Maciūnų ir kt. Tenia, dirbusi kaip gydytoja Greifsvaldo universiteto klinikoje, įtaisė Dalią gailestingųjų seserų mokykloje – kadangi ji gavo darbą, aš turėjau teisės pasisamdyti mieste kambariuką. Dalia ligoninėj gavo gerą maistą, tuo tarpu kai tuo laiku Vokietijoje visi pusbadžiu gyvenome“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
„Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė“ (Idem, in: Ibid.).
Die interessie-
Tave dominan-
22
rende Dich Adresse sind: 1) Krasauskaitė:
tys adresai: 1) Krasauskaitė:
n
Note: Marija Kristina Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Vandos Sruogienės bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. dirbo Švietimo valdyboje patarėja, vertėja. 1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Miunchene, nuo 1946 m. gimnazijos direktorė.
13 B
c
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
13 B
Passau,
Innstr. 7III, 2) Živilė (mit Eltern):
Innstr. 7III, 2) Živilė (su tėvais):
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. Nuo 1939 m. teisėjas, teisėjas-tvarkytojas Vilniaus apylinkės teisme.
Mykolaitienė Anelė – Vytauto Mykolaičio žmona.
Vytauto ir Anelės Mykolaičių šeima, 1944 m. pasitraukusi iš Lietuvos, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
„Šios abi Mykolaičių šeimos [Vincas Mykolaitis-Putinas su Emilija Mykolaitiene ir Vytautas Mykolaitis su Anele Mykolaitiene], Balį suėmus, rodė mums daug dėmesio ir nuoširdumo. Živilės mama buvo puiki šeimininkė, nuostabi virėja, anais pusbadžio laikais visada mokėjusi pagaminti kone šventiškus pietus, kuriais dažnai ir mane vaišindavo. Živilė ne sykį pasikviesdavo mūsų vyresniuosius draugus, kurie taip pat būdavo gardžiais pyragaičiais vaišinami“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 63).
23
Landshut / Bay
13 B,
c
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
13 B,
13 B,
Altstadt 52, Hotel Dräzlmair,
Zimm.
c
Critical note: Zimm. ] Zimm[er], contr
Zimm.
24.
24,
24,
3) Šilkarskis: Bonn
a/Rh.,
c
Critical note: a/Rh. ] a[m] Rh[ein], contr
a/Rh.,
24
Koblenzerstr. 85
b/Grunert.
c
Critical note: b/Grunert ] b[ei] Grunert, contr, p sign si =
b/Grunert.
Wegen mich
Dėl manęs
kummere
c
Critical note: kümmere ] vid ex err u pro ü
kummere
kümmere
Du Dich nicht. Ich bin gesund, satt; habe ich
nesijaudink. Aš sveikas, sotus, turiu
25
den Dach über
stogą virš
den
c
Critical note: dem ] vid ex err n pro m
den
dem
Kopf u. warmes Bett u. warme Wäsche. Ich bin arbeitsfähig, – in
galvos, šiltą patalą ir šiltus baltinius. Esu darbingas, –
Diesem diesem
c
Critical note: diesem ] a c Diesem, p c diesem, cor d pro cap
diesem
šią
Sommer habe
vasarą
26
ich viel geschrieben u. schreibe noch. Es gibt Gerüchte aus den ernsteren Quellen, aus Berlin, dass
daug rašiau ir dar teberašau. Iš rimtesnių šaltinių, iš Berlyno, sklinda gandai, kad
27
werden wir in der nächsten Zukunft aus der Haft entlassen.
netrukus būsime paleisti.
n
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
Nach unseren Erfahrungen es ist, na-
Žinoma, po to, ką pa-
28
türlich, schwer an solchen Dinge zu glauben.
tyrėm, sunku patikėti tokiais dalykais.
Anderseits,
n
Note: Ander[er]seits ] vid ex err om sec er
Anderseits,
Andererseits,
Kita vertus,
es gibt absolut kein Sinn mich länger
nėra prasmės ilgiau manęs
hiel
c
Critical note: hie[r] ] vid ex err l pro r
hiel
hier
čia
29
zu halten, – ich bin kein Verbrecher, kein Politiker. Übrigens, jetzt habe ich vielleicht nicht schlimmeres
laikyti, – aš ne nusikaltėlis, ne politikas. Beje, dabar gyvenu turbūt ne blogiau
30
Leben als Sie in lebendiger Welt. Ich
negu Jūs gyvajame pasaulyje.
erwartete
c
Critical note: erwarte ] vid ex err rep sec te
erwartete
erwarte
Nelaukiu
nichts Unerwartetes. Ich weiss nur eins: je sind
nieko netikėto. Žinau tik viena: kuo
31
schwieriger die Schläge des Schicksals, je muss ich den Kopf höher halten. Für Dich u. Dalia gibt
stipresni likimo smūgiai, tuo aukščiau turiu pakelti galvą. Tau ir Daliai
32
es auch kein anderer
taip pat nėra kito
Auswall Auswahl .
c
Critical note: Auswahll ] a c Auswal, p c cor h pro pri l
Auswahl.
pasirinkimo.
Je ist mir schwieriger – je fühle ich mich mutiger. Gerade in
Kuo man sunkiau – tuo drąsiau jaučiuosi. Kaip tik
33
diesen Tagen schreibe ich tolle Komödien.
šiomis dienomis rašau pašėlusias komedijas.
n
Note: Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 571, l. 1–18r; Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389; Balys Sruoga, Uošvė, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274; Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344.
Plačiau apie Balio Sruogos Štuthofe parašytas komedijas Prancišiuko marškinėliai, Pagunda, Uošvė, Dobilėlis penkialapis žr. 1944-09-24 laišką.
Wir werden noch
Mes dar
lenen leben !
c
Critical note: leben ] a c lenen, p c cor pri n pro b, p ver et interp ! sign si =
leben!
pagyvensim!
Bedanke den Rektor Biržiška
Padėkok rektoriui Biržiškai
34
für die
už
Poskarte,
c
Critical note: Pos[t]karte ] vid ex err om pri t
Poskarte,
Postkarte,
atvirlaiškį,
die ich von ihm erhalten habe. Meine beste mutige Grüsse an
kurį iš jo gavau. Mano geriausi drąsūs linkėjimai
Maciunas,
c
Critical note: Maciūnas ] vid ex err u pro ū
Maciunas,
Maciūnas,
Maciūnui,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130). Nuo 1946 m. Pabaltijo universiteto Hamburge lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas.
Puzinas,
Puzinui,
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima pasitraukė į Vakarus. Apie iš Lietuvos pasitraukusių Vandos Sruogienės ir Dalios Sruogaitės pirmą susitikimą su Jonu Puzinu Greifsvalde 1944 m. plačiau žr. in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130.
35
Salys,
Saliui,
n
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose. Nuo 1947 m. dėstė baltistikos ir slavistikos dalykus Pensilvanijos universitete (Filadelfija).
Rindzevičius,
Rindzevičiui,
n
Note: Kostas Rindzevičius (1909–1983), matematikas, mokytojas LDK Birutės gimnazijoje. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. Greifsvaldo lietuvių karo pabėgėlių stovyklos gyventojas.
Adomas
Adomui
n
Note: Adomas Daugirdas (1894–1979) – Vandos Daugirdaitės pusbrolis, jūrininkas, karininkas, autobataliono vadas. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. kartu su žmona Tekle Hulevičiūte-Daugirdiene (1890–1979), akių gydytoja, gyveno Greifsvalde.
u. andere Kameraden. Wer ist noch da bei
ir kitiems draugams. Kas dar yra ten pas
Euch?
c
Critical note: Euch? ] p ver et interp sign si =
Euch?
Jus?
Unseres Haus in Kaunas
Mūsų namas Kaune
36
wahrscheinlich ist gesund geblieben, auch unsere Wohnung in Vilnius, – diese Strasse, auch wie Žalia-
turbūt išliko sveikas, kaip ir mūsų butas Vilniuje, – ši gatvė, kaip ir Žalia-
37
kalnis in Kaunas, haben nicht gelitten. Die materiellen Sachen haben für uns nie wichtige
kalnis Kaune, nenukentėjo. Materialūs dalykai mums niekada nebuvo svarbūs,
38
Rolle gespielt, jetzt haben sie für uns noch weniger an Bedeutung, – es ist am
dabar jie mums dar mažiau reikšmingi, –
wichtichchstens
c
Critical note: wichtigchstens ] vid ex err tich pro tig, vid ex err om g
wichtichchstens
wichtigchstens
svarbiausia
39
dee den
c
Critical note: den ] a c dee, p c cor n pro sec e
den
Stolz u. die Kraft des Geistes zu erhalten. Küsse von mir Dalia, – segne Sie zum Beginn des
išsaugoti išdidumą ir dvasios stiprybę. Pabučiuok nuo manęs Dalią, – palaimink ją prasidėjus
40
neuen Etappen im Leben. Die Arbeit u. Erfahrung heilen mehrere Unheile. Also, trösten Sie
naujam gyvenimo etapui. Darbas ir patyrimas užgydo daugelį žaizdų. Taigi, pasiguoskit
41
sich u. warten ruhig an weitere
ir ramiai laukit tolesnės
Entwickelung
c
Critical note: Entwicklung ] vid ex err kel pro kl
Entwickelung
Entwicklung
der Geschichte. Es scheint mir, dass habe
istorijos raidos. Man atrodo, kad
42
ich Eure
kartu
Ünglücke
c
Critical note: Unglücke ] vid ex err Ü pro U
Ünglücke
Unglücke
išgyvenau Jūsų nelaimes
u. Gefahren miterlebt. Ich verstehe, ich fühle Euch wohl. Jetzt, wenigstens
ir pavojus. Aš gerai Jus suprantu ir jaučiu. Dabar bent jau
43
die Briefe werden schneller Euch
laiškai Jus greičiau
erreichen.
c
Critical note: erreichen. ] p ver et interp sign si =
erreichen.
pasieks.
Leider, kann ich Euch keine andere Hilfe
Gaila, kad negaliu kitaip Jums
44
bringen, als nur das Geld überweisen. Ich küsse
padėti, tik persiųsti pinigus. Bučiuoju
dich Dich ,
c
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
Dich,
Tave,
Vanduk, und nochmals mahne:
Vanduk, ir dar kartą primenu:
45
sei mutig u. stolz. Ich küsse Dich u. Dalia herzlich.
būk drąsi ir išdidi. Širdingai bučiuoju Tave ir Dalią.
46
Dein Bal
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Dein Bal
Tavo Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
M-me
c
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
M-me
Ponia
b
Vanda Sruogienė
c
Greifswald
c
Critical note: Greifswald ] sub sign dua lin
Greifswald
d
Poste – restante
Laiškai iki pareikalavimo
e
Prof.
c
Critical note: Prof. ] a def [Exp.]:
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
c
Critical note: Lager ] def L
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
XI blokas
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a3: 1944-10-29: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
Stutthof,
d. 29 Oktober, 1944
1944 [m.] spalio 29 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 29 Oktober, 1944
1944 [m.] spalio 29 d.
5
Miela, miela Vanduk, –
mein armes Kind! Was sollten Du mit Dalia erlebt ha-
mano vargšas vaikeli! Judvi su Dalia turėjot patir-
6
ben!
ti!
n
Note: „Tai pirmas laiškas, rašytas man jau į Vokietiją. Reikia stebėtis Balio dvasios didybe – mūsų išbėgimas iš Tėvynės buvo jam neišpasakytas smūgis, o jis, būdamas kaliniu, dar mums nori padėti ir padrąsina…“ (Vandos Sruogienės pastaba)
Apie vasaros pabaigoje Būgiuose prasidėjusį sujudimą (vis dažniau pasirodančius vokiečius, besirenkančius pažįstamus, kurie atveža žinių apie artėjančius rusus, į priekį smarkiai besistumiantį frontą), įtemptą nuotaiką ir nerimą (abejones dėl laikino pasitraukimo iš Būgių), rusų ir vokiečių mūšį, priverstinį iš(si)kraustymą iš Būgių plačiau žr. Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 78–110.
„Spalio 9 d. Būgiuose įvyko vokiečių–rusų kautynės, daržinės mūsų akyse sudegė, gyvuliai buvo išblaškyti, viskas pagrobta, sudaužyta… Spalio 10 d. peržengėm Latvijos sieną ir Tėvą palikom Laižuvoje, nes vokiečiai, mus varydami, liepė važiuoti vieninteliu laisvu keliu per Liepoją…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-01-30, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1–2r).
Als deine Postkarten
Kai Tavo atvirlaiškiai
allmählig
c
Critical note: allmählich ] vid ex err g pro ch
allmählig
allmählich
pamažu
kamen zu mir, habe ich kummervolle Woche gehabt. Ich wollte Dir mit-
mane pasiekė, išgyvenau liūdną savaitę. No-
7
teilen, dass sollst Du nicht nach Wien gehen, doch gab es dazu keine Möglichkeit. Deine
rėjau Tau pranešti, kad nevyktum į Vieną, bet neturėjau galimybės. Tavo
P.-Karte
c
Critical note: P.-Karte ] P[ost]karte ] contr
P.-Karte
von 25.
X. 25
8
X hat mich beruhigt. Greifswald ist für Euch vielleicht das Beste. Na, ja, es ist geschehen – nichts zu
atvirlaiškis mane nuramino. Greifsvaldas Jums galbūt geriausia. Na, taip, tai įvyko – nieko
9
machen. Man muss Mut haben, – der grausame Traum wird einst vorüber, –
nepadarysi. Reikia tvirtai laikytis, – baisusis sapnas kada nors pasibaigs –
''es geht alles vorüber'',
„es geht alles vorüber“,
„viskas praeina“,
–
10
wir werden noch Leben – zum Trotz des Schicksals! Ich glaube an den Glück des Vaters, – wir werden
mes dar gyvensim – nepaisant likimo! Tikiu, kad Tėvui pasiseks, – rasim
11
ihn gesund in unserem Vaterlande finden, – er wird aushalten! Ich habe Dir über
jį sveiką Tėvynėje, – jis ištvers!
n
Note: 1944 m. spalio 9 d. Kazimieras Daugirdas kartu su šeima pasitraukė iš Būgių. Atsidūręs Laižuvoje, jis toliau vykti atsisakė: „Ryte su didžiausia širdgėla teko uždaryti mus lydėjusius Būgių šunis tvartelyje, nes jais rūpintis nebegalėjom. Savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad tegalvojom, kaip savo sveiką kailį išnešti, nebuvo laiko gailesčiui ar ašarai paliekant ištikimuosius draugus. Bėgom nuo mūšių, išvaryti iš namų, tikėdamiesi pralaukti karo audrą kur nors netoli. Išvažiavę į vienintelį vieškelį, vedantį Laižuvos link, perkirtom jau niekieno nebesaugomą Latvijos sieną.
Mama:
„Pasiekę Laižuvą sustojome prie klebonijos, tikėdamiesi ten gauti žinių ir patarimų. Tačiau jau ir iš ten kunigai bėgo, kraustėsi į vežimus. Bolševikai čia pat. Tėvas griežtai atsisakė toliau vykti. „Aš pasiliksiu miške su savo žmonėmis“, – pasakė. Dalia jokiu būdu nenorėjo likti su okupantais. Klementina buvo linkusi toliau važiuoti, bet tylėjo, tik aš jaučiau jos priekaištą, kad juos paliekame nelaimėje. Atsisveikindama su tėvu negalėjau sulaikyti ašarų… „Tu verki… daugiau nepasimatysim…“ Tik Dalia ramino: „Mes greit sugrįšime!“ Deja, jaučiau, kad išsiskiriame amžiams. Neapsižiūrėjau, kai skyrėmės su tėvu, ir keičiant vežimus pas mus liko pusė maišo ruginių miltų, sena tėvo burka (toks apsiaustas, labai platus, senas, vilnonis, gal dar iš Kaukazo), priekaištavau sau, kad tų dalykų neperkėlėm į jiems tekusią bričkelę su vienu arkliu (tą burką išlaikiau iki Bonos, ten reikėjo išmesti). Daug vėliau sužinojome, kad, mums išvykus iš Būgių, pro juos praūžė dar smarkesnis mūšis. Namas buvo labai apgriautas, stogas ir pastogė sudegė. Sudegė ir senelių bei jų šeimos portretai, ilgai išlaikytas šeimos archyvas, visa, ką tėvas savo darbu buvo sukūręs, išsaugojęs. Ūkio trobesiai apgriauti, iš dalies sudegę. Vokiečiai traukdamiesi plėšė, ką galėjo, vežė turtą ir žmones darbams, liko visai nualintas kraštas. O tėvas su Klementina, praleidę kelias dienas Antanavo dvare, karo veiksmams nurimus, grįžo į savo Būgius. Prisiglaudė mažiau nukentėjusioje, darbininkams skirtoje namo dalyje, buvusių darbininkų globojamas, maitinamas, ligoje slaugomas ir jų pačių palaidotas prie tėvų Viekšnių kapuose. Jis mirė 1946 m. rugsėjo 29-ąją, Klementina – po kelerių metų…“
Spalio 10 dieną važiuojam jau Latvijos pasieniu, o kairėj – Lietuva, paskendusi gaisruose, dūmuose. Lemtingas išsiskyrimas. Senelis su Klima pasilieka, Jurgis [Blekaitis], teta Zosė [Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė] ir aš likti nenorime, siaubingi sovietų kareiviai dar tebešmėkščioja mūsų akyse, jie mus vejasi, o mes bėgam nuo jų… Suprasdami, kad seniems žmonėms leistis su mumis į visišką nežinią bus per sunku, atsisveikinam su jais. Apkabinu senelį, prisiglaudžiu, o jis man išpranašauja: „Sudiev, daugiau nepasimatysim.“ Netikiu jo žodžiais, sakau: „Mes greit grįšim, vokiečių tankai išvarys bolševikus.“ O kaip mama? Matau, kad plyšta jai širdis, draskoma prieštaravimų: palikti seną tėvą be globos, be pagalbos ar, vykdant pažadą Baliui, neapleisti dukters? Mama tylut tylutėliai persėdo į mūsų vežimą. Vėliau rašė:
„Mūsų širdys suspaustos, tylėjome. Raminau save, kad, atsidūrusios Vokietijoje, pasieksim Balį. sulauksime išeinant iš lagerio, padėsime jam… Karas baigiasi, greit grįšime…“
Važiuojam išsiskyrimo prislėgti, dega Lietuva… […]
Klausėm jų [pakeliui sutiktų vokiečių karininkų, kurie buvo anksčiau Būgiuose], kada galėsim grįžti namo, kada jie atstums bolševikus. Kapitonas Rössleris palingavo galvą ir bejėgiškai skėstelėjo rankom: jie traukiasi, jų frontas palūžęs. Grįžti jokiu būdu nepatarė. Sakė: skubėkit į Liepoją, iš ten dar laivai plaupia į Dancigą… Tik dabar supratom, kur mes važiuojam, kur mes bėgam. Į Vokietiją! O juk traukėmės nuo mūšių, nuo Azijos, nuo kelionės į Sibirą…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 113–115).
Rašiau apie
Valiūkėnas
c
Critical note: Valiukėnas ] vid ex err ū pro u
Valiūkėnas
Valiukėnas
Valiukėną
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, lapkričio pabaigoje buvo nuvykusi į Berlyną, kur susitiko su Antanu Valiukėnu: „Nesu tikra, ar tada Berlyne, ar kiek anksčiau buvau įdavusi VLIK'o atstovui, entuziastingam ir šviesiam studentui Antanui Valiukėnui, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai, lagaminą su drabužiais, baltiniais, kad Balys eventualiai išeidamas iš lagerio būtų jais aprūpintas. Deja, karui baigiantis ar jam pasibaigus, paaiškėjo, kad Valiukėnas tapo NKVD auka ir Balys negavo tų savo daiktų“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
(Berlin,
12
Charl.-2,
c
Critical note: Charl. ] Charl[ottenburg], contr
Charl.-2,
Herderstr.
c
Critical note: Herderstr. ] Herderstr[aße], contr
Herderstr.
9) geschrieben
9)
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
ihn gebeten Dir zu helfen.
ir prašiau jo Tau padėti.
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją.
„Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140).
hat Dir über Rektor Biržiš-
per rektorių Biržiš-
13
ka
ką
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
500
Mr.
c
Critical note: Mr. ] M[ar][k], contr
Mr.
geschickt u. ein Brief Dir nach Gotenhafen geschrieben.
persiuntė Tau 500 markių ir parašė Tau laišką į Gotenhafeną.
n
Note: Gotenhafenas – ankstesnis Gdynės, miesto prie Gdansko įlankos, pavadinimas. „Per II pasaulinį karą Gdynė priklausė Vokietijai, čia buvo daug koncentracijos stovyklų (ir Stutthofo padalinys)“ (plačiau žr. „Gdynė“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/gdyne).
Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė, traukdamosi iš Lietuvos į Vokietiją, praplaukė pro Stutthofą:
„Mama:
„…Saulei patekėjus plaukėm visai arti kranto. Arti to kranto, prie kurio, žinojau, buvo Stutthofas. Matėsi skurdžios pušaitės, smėlio krantai… Stovėjau ir vieno tik troškau – kaip sulaužyti visas kliūtis, visus draudimus ir nors trumpam pasimatyti su Baliu… Taip arti ir nepasiekiama… Nėr žodžių…“
Spalio 16 dieną išlaipino visus Dancige, įsakė neišsiskirstyti, liepė laukti (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 125).
Vanda Sruogienė su dukra praleido vieną dieną Gdanske: „Vokiečiai mums pranešė, kad vakare traukiniu išvyksime į Štargardą. Mama, pasinaudodama laukimo valandomis, rašė:
„…Viena diena praleista Gdanske. Nespėjau net susidomėti tuo istoriniu miestu, pagauta vieno troškimo – pralaužti visų policijų, gestapų užtvaras ir nors trumpam pamatyti Balį. Ištrūkus bėgioju po visokias policijos įstaigas, klausinėju, kaip patekti į Stutthofą. „Nach Stutthof? Nein! Unmöglich!“ [„Į Stutthofą? Ne! Neįmanoma!“], – pilni baimės į mane žiūri policininkai… Ne, jokiu būdu negalima… Deja, tam chaose ir siaube tik suspėjom parašyti jam atvirlaiškį – pranešėm skaudžią naujieną, kad mes svetimoje žemėje, pabėgėlės, be cento, be adresų, be pinigų ir daiktų… Jam tas mano laiškelis buvo skaudus smūgis. Kai netrukus vėl laišku susisiekėm ir davėm savo adresą, jis mums parašė siūlydamas atsiųsti 300 markių, kurias kažkaip išsaugojo… Žinoma, su tuo nesutikome.“
Visą dienelę prasistumdėm netoli uosto. O ruduo tebebuvo šiltas, net saulutė kaitino. Tik pritvinkęs nuovargis lipdė akis ir svirino galvas. Vakarop visą mūsų bėglių būrį suvarė ant kelio ir liepė žygiuoti traukinių stoties link. Vos vilkom kojas, ir aš įsitikinau, kad galima eiti snaudžiant, net ir praviromis akimis…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 126).
Vanda Sruogienė, atsidūrusi Gotenhafene, parašė laišką Vladimirui Šilkarskiui, kuris iš jos gautas žinias perdavė Baliui Sruogai: „Mano mielas Baly! Rašydamas man spalio 17 d., nė nenujautei, kad Tavo mylimoji žmona buvo taip arti Tavęs. Sprendžiu iš to, kad vos atvykusi į Gotenhafeno stovyklą ji iškart man parašė ir labai tuo didžiuojuosi. Tik tas jos duotas adresas man atrodo netikslus. Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą.
Krėvė ir Vaclovas Tave širdingai sveikina. Mykolas Tau parašė laišką vokiškai, tačiau apgailestauja, kad nepakankamos kalbos žinios jam sutrukdė deramai išreikšti savo draugiškus jausmus. Krėvė į pagalbą rašyti Tau laišką norėjo pasitelkti savo dukterį. Kaip matai, mano mielas, draugai Tavęs nepamiršo ir nuoširdžiai palaiko Tave, taip susiklosčius gyvenimo aplinkybėms.
Aš ir toliau jaučiuosi žvalus. Kūrybos džiaugsmas neapleidžia. Šalia Dyroffo biografijos aš dirbu prie „Visuotinės filosofijos istorijos“ ir prie „Įvado į filosofiją“. Medžiaga abiem atvejais ta pati, tik suskirstyta dviem skirtingom perspektyvom. Šiuos darbus tikiuosi galėsiantis išleisti lietuvių kalba. Kaip matai: po begalinių kančių 1940–1943 metais tapau labai optimistiškas. Tu teisus – skausmas, sielvartas, kančia yra didžiojo gyvenimo dalis. Tai kaina, kurią žmogus privalo sumokėti už vertingiausias patirtis ir išgyvenimus. Tad ir toliau turėkime drąsos kentėti, gyventi ir kurti.
Mane labai slegia nerimas dėl mano mielos geros draugės ponios Sofijos [Čiurlionienės] ir jos mažo angelo likimo. Su didžiausiu dėkingumu galvoju apie jos ištikimą, nesavanaudišką meilę. Turi ateiti laikas, kai visi vėl susitiksime savo laisvoje Tėvynėje ir džiaugsimės meilės saitais, kurie per daugelį metų mus taip stipriai susiejo. Mano mielieji, ponia Vanda ir Baly, tiesa? Apkabinu Jus širdingai ir šiltai. Geriausi linkėjimai Daliai“ (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
Spėtina, kad šis Baliui Sruogai adresuotas Vladimiro Šilkarskio laiškas vokiečių kalba buvo persiųstas ir Vincui Krėvei su ranka prirašyta pastaba lietuvių kalba, prašant nenaikinti jam persiunčiamų Balio Sruogos laiškų (dalis Štuthofe parašytų Balio Sruogos laiškų galėjo saugumo sumetimais būti sunaikinti artimiausių rašytojo bičiulių): „Brangusis! Paskutinėmis dienomis išsiunčiau Tau 3 ar 4 laiškus. Širdingi linkėjimai Tavo gerai Poniai, Dukrai ir Žentui.
Tavo atvirukas, rašytas X. 2, atėjo X. 24 d.!
Nenaikink Balio laiškų.
25 spalio 1944. Tavo VŠ“ (Idem, in: Ibid).
Ich kann Dir auch einige
Aš taip pat galiu persiųsti Tau
14
Hundert Mark überweisen, – schreibe mir, ob soll ich das sofort machen. Du kannst alle meine
keletą šimtų markių, – parašyk, ar turėčiau tai padaryti nedelsiant. Gali paimti visus mano
Sache
c
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
Sache
Sachen
daiktus
15
von Frau
iš ponios
Škirpa
Škirpienės
n
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), diplomato Kazio Škirpos žmona.
(Sonnenburg,
i/Neumark,
c
Critical note: i/Neumark, ] i[n] Neumark, contr
i/Neumark,
Elektrisches
Zigeleiwerkes Zigeleiwerk ,
c
Critical note: Ziegeleiwerk ] a c Zigeleiwerkes, p c Ziegeleiwerk, vid ex err om pri e, cor k pro vid kes
Zigeleiwerk,
Ziegeleiwerk,
Ziegeleiwerk,
Ausbau 38) nehmen u. alles verbrau-
Ausbau 38) ir juos panau-
16
chen, –
doti, –
ž z . B.,
c
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr, cor z pro ž
z. B.,
pvz.,
Wäsche, beide Pullowers, aus meinem Anzug für Dich oder Dalia etwas machen lassen,
baltinius, abu megztinius, iš mano kostiumo gali pasisiūti ką nors sau ar Daliai,
17
Schuhe umtauschen,
išsikeisti batus
u. s. w.,
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.,
ir t. t.,
–
das brauche ich nicht, – Sie sollen etwas haben! Du sollst mir keine Pa-
jų man nebereikia, – Jūs privalot ką nors turėti! Nebesiųsk man daugiau siun-
18
kette
c
Critical note: [Pa]kete ] vid ex err tt pro t
kette
kete
tinių,
mehr schicken,
–
alles, was
viską, ką
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
Du, behalte für Dich u. Dalia (übrigens, habe ich 5 Päckchen
turi, pasilik sau ir Daliai (beje, gavau 5 siuntinėlius
19
aus Skaudvilė u. 2 aus Viekšniai bekommen, – die anderen kommen vielleicht noch).
iš Skaudvilės ir 2 iš Viekšnių, – kiti galbūt dar ateis).
n
Note: 1944 m. vasarą Baliui Sruogai iš Būgių į Stutthofo lagerį buvo išsiųsta 12 siuntinių: birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 4 klg. siuntinį nr. 48 („3 klg. žirnių, 1 klg. lašinių, 250 gr. cukraus, 250 gr. medauninkų, papirosų“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS, l. 100v); birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė dar 1 3/4 klg. siuntinį nr. 49 („Duonos 1 3/4 klg.“) (Idem, in: Ibid.); birželio mėn. 24 d Vanda Sruogienė išsiuntė 1 [klg.] ir 100 [gr.] siuntinį nr. 50 („Pyragaitis karališkas, arbata, lašinukai 250 gr., taboka“) (Idem, in: op. cit.); birželio 27 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 9 [klg.] ir 200 [gr.] siuntinį nr. 51 („Duonos kepalas, lašinių 600 gr., cukraus 250 gr., tabokos, papirosinio popieriaus, svogūnų, kruopų miežinių 3 klg., kavos, kiaušinių 7 št.“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad birželio mėn. pabaigoje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 52 („Sviestas butely ir sūriukas“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 1 d. Dalia Sruogaitė išsiuntė 1 klg. ir 70 gr. siuntinį nr. 53 („Lašiniai“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. pradžioje Dalia Sruogaitė išsiuntė siuntinį nr. 54 („2 sūriukai 800 gr., cukraus 225 gr.“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 4 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 800 gr. siuntinį nr. 55 („Lašinių 400 gr., cukraus 60 gr., tabokos, 2 dėž. papirosų ir rūkomo popieriaus sąsiuvinėlis, dešros gabaliukas, kava“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 12 klg. siuntinį nr. 56 („Duona, kruopos, lašiniai, cukrus, taboka, kumpelis, makaronų“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 1 1/2 klg. siuntinį nr. 57 („Lašiniai, taboka, dešra, papirosų 2 dėžutės, kruopos“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 11 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 5 klg. siuntinį nr. 58 („Duonos 1/2 kepalas, makaronai iš 10 kiaušinių, lašinių 3/4 [klg.], tabokas, 3 dėž. papirosų, žirniai, cukrus“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. viduryje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 59 („Meduolis“) (Idem, in: op. cit.). Tai paskutinieji siuntiniai iš Būgių, kuriuos Balys Sruoga turėjo gauti (kadangi neišliko 1944 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais rašyti Balio Sruogos laiškai iš Stutthofo, apie Būgiuose paruoštus siuntinius liudija tik Vandos Sruogienės pildytas siuntinių sąrašas).
Vandai Sruogienei ir Daliai Sruogaitei 1944 m. rudenį pasitraukus iš Lietuvos ir atsidūrus Vokietijoje, dėl skurdžių gyvenimo sąlygų Greifsvalde nebebuvo įmanoma paruošti siuntinių į Stutthofą: „Mane slėgė maisto stoka, neturėjau ką dėti į siuntinius, nes, be daržovių, neką galėjau siuntiniams gauti, nebent duonos džiūvėsį. Retai kokį vaisių ar šokolado gabaliuką gaudavau. Kaimuose vokiečiai valgio turėjo apsčiai, bet miestai badavo, ypač svetimtaučiai pabėgėliai. Aprūpinti Balį jam taip trokštamais rūkalais taip pat man buvo neįmanoma“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
Was geschehen ist,
To, kas įvyko,
20
können wir nicht ändern.
mes negalim pakeisti.
M Wir
c
Critical note: Wir ] a c M, p c Wir, cor pro M
Mir
müssen nur Kräfte finden neues Leben auf den Ruinen und
Turime tik rasti jėgų išmokti kurti naują gyvenimą iš griuvėsių ir
21
Schmerz zu bauen kennen lernen. Es ist gut, dass Dalia bei Tenia arbeiten will.
ir skausmo.
n
Note: „Balio laiškai reguliariau mus pasiekdavo, buvo kupini susirūpinimo mūsų likimu, ilgesio ir tvirto įsitikinimo, kad nebūsim emigrantai, kuo greičiau grįšim į tėvynę. Mane stebino jo susikaupimas darbui, jo kūryba pragare, teoriniai laiškai Daliai apie teatro meną, literatūrą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
Es ist gut, dass Dalia bei Tenia arbeiten will.
Gerai, kad Dalia dirbs pas Tenią.
n
Note: „Laimei, atsidūrusios Greifsvalde, kur turėjau savo pusbrolio Adomo [Daugirdo] adresą, gavome daug paramos iš jo ir jo žmonos Tenės [Teklės Daugirdienės], iš Puzino, Rindzevičiaus, Maciūnų ir kt. Tenia, dirbusi kaip gydytoja Greifsvaldo universiteto klinikoje, įtaisė Dalią gailestingųjų seserų mokykloje – kadangi ji gavo darbą, aš turėjau teisės pasisamdyti mieste kambariuką. Dalia ligoninėj gavo gerą maistą, tuo tarpu kai tuo laiku Vokietijoje visi pusbadžiu gyvenome“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
„Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė“ (Idem, in: Ibid.).
Die interessie-
Tave dominan-
22
rende Dich Adresse sind: 1) Krasauskaitė:
tys adresai: 1) Krasauskaitė:
n
Note: Marija Kristina Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Vandos Sruogienės bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. dirbo Švietimo valdyboje patarėja, vertėja. 1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Miunchene, nuo 1946 m. gimnazijos direktorė.
13 B
c
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
13 B
Passau,
Innstr. 7III, 2) Živilė (mit Eltern):
Innstr. 7III, 2) Živilė (su tėvais):
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. Nuo 1939 m. teisėjas, teisėjas-tvarkytojas Vilniaus apylinkės teisme.
Mykolaitienė Anelė – Vytauto Mykolaičio žmona.
Vytauto ir Anelės Mykolaičių šeima, 1944 m. pasitraukusi iš Lietuvos, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
„Šios abi Mykolaičių šeimos [Vincas Mykolaitis-Putinas su Emilija Mykolaitiene ir Vytautas Mykolaitis su Anele Mykolaitiene], Balį suėmus, rodė mums daug dėmesio ir nuoširdumo. Živilės mama buvo puiki šeimininkė, nuostabi virėja, anais pusbadžio laikais visada mokėjusi pagaminti kone šventiškus pietus, kuriais dažnai ir mane vaišindavo. Živilė ne sykį pasikviesdavo mūsų vyresniuosius draugus, kurie taip pat būdavo gardžiais pyragaičiais vaišinami“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 63).
23
Landshut / Bay
13 B,
c
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
13 B,
13 B,
Altstadt 52, Hotel Dräzlmair,
Zimm.
c
Critical note: Zimm. ] Zimm[er], contr
Zimm.
24.
24,
24,
3) Šilkarskis: Bonn
a/Rh.,
c
Critical note: a/Rh. ] a[m] Rh[ein], contr
a/Rh.,
24
Koblenzerstr. 85
b/Grunert.
c
Critical note: b/Grunert ] b[ei] Grunert, contr, p sign si =
b/Grunert.
Wegen mich
Dėl manęs
kummere
c
Critical note: kümmere ] vid ex err u pro ü
kummere
kümmere
Du Dich nicht. Ich bin gesund, satt; habe ich
nesijaudink. Aš sveikas, sotus, turiu
25
den Dach über
stogą virš
den
c
Critical note: dem ] vid ex err n pro m
den
dem
Kopf u. warmes Bett u. warme Wäsche. Ich bin arbeitsfähig, – in
galvos, šiltą patalą ir šiltus baltinius. Esu darbingas, –
Diesem diesem
c
Critical note: diesem ] a c Diesem, p c diesem, cor d pro cap
diesem
šią
Sommer habe
vasarą
26
ich viel geschrieben u. schreibe noch. Es gibt Gerüchte aus den ernsteren Quellen, aus Berlin, dass
daug rašiau ir dar teberašau. Iš rimtesnių šaltinių, iš Berlyno, sklinda gandai, kad
27
werden wir in der nächsten Zukunft aus der Haft entlassen.
netrukus būsime paleisti.
n
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
Nach unseren Erfahrungen es ist, na-
Žinoma, po to, ką pa-
28
türlich, schwer an solchen Dinge zu glauben.
tyrėm, sunku patikėti tokiais dalykais.
Anderseits,
n
Note: Ander[er]seits ] vid ex err om sec er
Anderseits,
Andererseits,
Kita vertus,
es gibt absolut kein Sinn mich länger
nėra prasmės ilgiau manęs
hiel
c
Critical note: hie[r] ] vid ex err l pro r
hiel
hier
čia
29
zu halten, – ich bin kein Verbrecher, kein Politiker. Übrigens, jetzt habe ich vielleicht nicht schlimmeres
laikyti, – aš ne nusikaltėlis, ne politikas. Beje, dabar gyvenu turbūt ne blogiau
30
Leben als Sie in lebendiger Welt. Ich
negu Jūs gyvajame pasaulyje.
erwartete
c
Critical note: erwarte ] vid ex err rep sec te
erwartete
erwarte
Nelaukiu
nichts Unerwartetes. Ich weiss nur eins: je sind
nieko netikėto. Žinau tik viena: kuo
31
schwieriger die Schläge des Schicksals, je muss ich den Kopf höher halten. Für Dich u. Dalia gibt
stipresni likimo smūgiai, tuo aukščiau turiu pakelti galvą. Tau ir Daliai
32
es auch kein anderer
taip pat nėra kito
Auswall Auswahl .
c
Critical note: Auswahll ] a c Auswal, p c cor h pro pri l
Auswahl.
pasirinkimo.
Je ist mir schwieriger – je fühle ich mich mutiger. Gerade in
Kuo man sunkiau – tuo drąsiau jaučiuosi. Kaip tik
33
diesen Tagen schreibe ich tolle Komödien.
šiomis dienomis rašau pašėlusias komedijas.
n
Note: Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 571, l. 1–18r; Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389; Balys Sruoga, Uošvė, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274; Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344.
Plačiau apie Balio Sruogos Štuthofe parašytas komedijas Prancišiuko marškinėliai, Pagunda, Uošvė, Dobilėlis penkialapis žr. 1944-09-24 laišką.
Wir werden noch
Mes dar
lenen leben !
c
Critical note: leben ] a c lenen, p c cor pri n pro b, p ver et interp ! sign si =
leben!
pagyvensim!
Bedanke den Rektor Biržiška
Padėkok rektoriui Biržiškai
34
für die
už
Poskarte,
c
Critical note: Pos[t]karte ] vid ex err om pri t
Poskarte,
Postkarte,
atvirlaiškį,
die ich von ihm erhalten habe. Meine beste mutige Grüsse an
kurį iš jo gavau. Mano geriausi drąsūs linkėjimai
Maciunas,
c
Critical note: Maciūnas ] vid ex err u pro ū
Maciunas,
Maciūnas,
Maciūnui,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130). Nuo 1946 m. Pabaltijo universiteto Hamburge lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas.
Puzinas,
Puzinui,
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima pasitraukė į Vakarus. Apie iš Lietuvos pasitraukusių Vandos Sruogienės ir Dalios Sruogaitės pirmą susitikimą su Jonu Puzinu Greifsvalde 1944 m. plačiau žr. in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130.
35
Salys,
Saliui,
n
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose. Nuo 1947 m. dėstė baltistikos ir slavistikos dalykus Pensilvanijos universitete (Filadelfija).
Rindzevičius,
Rindzevičiui,
n
Note: Kostas Rindzevičius (1909–1983), matematikas, mokytojas LDK Birutės gimnazijoje. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. Greifsvaldo lietuvių karo pabėgėlių stovyklos gyventojas.
Adomas
Adomui
n
Note: Adomas Daugirdas (1894–1979) – Vandos Daugirdaitės pusbrolis, jūrininkas, karininkas, autobataliono vadas. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. kartu su žmona Tekle Hulevičiūte-Daugirdiene (1890–1979), akių gydytoja, gyveno Greifsvalde.
u. andere Kameraden. Wer ist noch da bei
ir kitiems draugams. Kas dar yra ten pas
Euch?
c
Critical note: Euch? ] p ver et interp sign si =
Euch?
Jus?
Unseres Haus in Kaunas
Mūsų namas Kaune
36
wahrscheinlich ist gesund geblieben, auch unsere Wohnung in Vilnius, – diese Strasse, auch wie Žalia-
turbūt išliko sveikas, kaip ir mūsų butas Vilniuje, – ši gatvė, kaip ir Žalia-
37
kalnis in Kaunas, haben nicht gelitten. Die materiellen Sachen haben für uns nie wichtige
kalnis Kaune, nenukentėjo. Materialūs dalykai mums niekada nebuvo svarbūs,
38
Rolle gespielt, jetzt haben sie für uns noch weniger an Bedeutung, – es ist am
dabar jie mums dar mažiau reikšmingi, –
wichtichchstens
c
Critical note: wichtigchstens ] vid ex err tich pro tig, vid ex err om g
wichtichchstens
wichtigchstens
svarbiausia
39
dee den
c
Critical note: den ] a c dee, p c cor n pro sec e
den
Stolz u. die Kraft des Geistes zu erhalten. Küsse von mir Dalia, – segne Sie zum Beginn des
išsaugoti išdidumą ir dvasios stiprybę. Pabučiuok nuo manęs Dalią, – palaimink ją prasidėjus
40
neuen Etappen im Leben. Die Arbeit u. Erfahrung heilen mehrere Unheile. Also, trösten Sie
naujam gyvenimo etapui. Darbas ir patyrimas užgydo daugelį žaizdų. Taigi, pasiguoskit
41
sich u. warten ruhig an weitere
ir ramiai laukit tolesnės
Entwickelung
c
Critical note: Entwicklung ] vid ex err kel pro kl
Entwickelung
Entwicklung
der Geschichte. Es scheint mir, dass habe
istorijos raidos. Man atrodo, kad
42
ich Eure
kartu
Ünglücke
c
Critical note: Unglücke ] vid ex err Ü pro U
Ünglücke
Unglücke
išgyvenau Jūsų nelaimes
u. Gefahren miterlebt. Ich verstehe, ich fühle Euch wohl. Jetzt, wenigstens
ir pavojus. Aš gerai Jus suprantu ir jaučiu. Dabar bent jau
43
die Briefe werden schneller Euch
laiškai Jus greičiau
erreichen.
c
Critical note: erreichen. ] p ver et interp sign si =
erreichen.
pasieks.
Leider, kann ich Euch keine andere Hilfe
Gaila, kad negaliu kitaip Jums
44
bringen, als nur das Geld überweisen. Ich küsse
padėti, tik persiųsti pinigus. Bučiuoju
dich Dich ,
c
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
Dich,
Tave,
Vanduk, und nochmals mahne:
Vanduk, ir dar kartą primenu:
45
sei mutig u. stolz. Ich küsse Dich u. Dalia herzlich.
būk drąsi ir išdidi. Širdingai bučiuoju Tave ir Dalią.
46
Dein Bal
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Dein Bal
Tavo Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
M-me
c
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
M-me
Ponia
b
Vanda Sruogienė
c
Greifswald
c
Critical note: Greifswald ] sub sign dua lin
Greifswald
d
Poste – restante
Laiškai iki pareikalavimo
e
Prof.
c
Critical note: Prof. ] a def [Exp.]:
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
c
Critical note: Lager ] def L
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
XI blokas
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel)Version a4: 1944-10-29: Vertimas
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
Stutthof,
d. 29 Oktober, 1944
1944 [m.] spalio 29 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 29 Oktober, 1944
1944 [m.] spalio 29 d.
5
Miela, miela Vanduk, –
mein armes Kind! Was sollten Du mit Dalia erlebt ha-
mano vargšas vaikeli! Judvi su Dalia turėjot patir-
6
ben!
ti!
n
Note: „Tai pirmas laiškas, rašytas man jau į Vokietiją. Reikia stebėtis Balio dvasios didybe – mūsų išbėgimas iš Tėvynės buvo jam neišpasakytas smūgis, o jis, būdamas kaliniu, dar mums nori padėti ir padrąsina…“ (Vandos Sruogienės pastaba)
Apie vasaros pabaigoje Būgiuose prasidėjusį sujudimą (vis dažniau pasirodančius vokiečius, besirenkančius pažįstamus, kurie atveža žinių apie artėjančius rusus, į priekį smarkiai besistumiantį frontą), įtemptą nuotaiką ir nerimą (abejones dėl laikino pasitraukimo iš Būgių), rusų ir vokiečių mūšį, priverstinį iš(si)kraustymą iš Būgių plačiau žr. Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 78–110.
„Spalio 9 d. Būgiuose įvyko vokiečių–rusų kautynės, daržinės mūsų akyse sudegė, gyvuliai buvo išblaškyti, viskas pagrobta, sudaužyta… Spalio 10 d. peržengėm Latvijos sieną ir Tėvą palikom Laižuvoje, nes vokiečiai, mus varydami, liepė važiuoti vieninteliu laisvu keliu per Liepoją…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-01-30, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1–2r).
Als deine Postkarten
Kai Tavo atvirlaiškiai
allmählig
c
Critical note: allmählich ] vid ex err g pro ch
allmählig
allmählich
pamažu
kamen zu mir, habe ich kummervolle Woche gehabt. Ich wollte Dir mit-
mane pasiekė, išgyvenau liūdną savaitę. No-
7
teilen, dass sollst Du nicht nach Wien gehen, doch gab es dazu keine Möglichkeit. Deine
rėjau Tau pranešti, kad nevyktum į Vieną, bet neturėjau galimybės. Tavo
P.-Karte
c
Critical note: P.-Karte ] P[ost]karte ] contr
P.-Karte
von 25.
X. 25
8
X hat mich beruhigt. Greifswald ist für Euch vielleicht das Beste. Na, ja, es ist geschehen – nichts zu
atvirlaiškis mane nuramino. Greifsvaldas Jums galbūt geriausia. Na, taip, tai įvyko – nieko
9
machen. Man muss Mut haben, – der grausame Traum wird einst vorüber, –
nepadarysi. Reikia tvirtai laikytis, – baisusis sapnas kada nors pasibaigs –
''es geht alles vorüber'',
„es geht alles vorüber“,
„viskas praeina“,
–
10
wir werden noch Leben – zum Trotz des Schicksals! Ich glaube an den Glück des Vaters, – wir werden
mes dar gyvensim – nepaisant likimo! Tikiu, kad Tėvui pasiseks, – rasim
11
ihn gesund in unserem Vaterlande finden, – er wird aushalten! Ich habe Dir über
jį sveiką Tėvynėje, – jis ištvers!
n
Note: 1944 m. spalio 9 d. Kazimieras Daugirdas kartu su šeima pasitraukė iš Būgių. Atsidūręs Laižuvoje, jis toliau vykti atsisakė: „Ryte su didžiausia širdgėla teko uždaryti mus lydėjusius Būgių šunis tvartelyje, nes jais rūpintis nebegalėjom. Savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad tegalvojom, kaip savo sveiką kailį išnešti, nebuvo laiko gailesčiui ar ašarai paliekant ištikimuosius draugus. Bėgom nuo mūšių, išvaryti iš namų, tikėdamiesi pralaukti karo audrą kur nors netoli. Išvažiavę į vienintelį vieškelį, vedantį Laižuvos link, perkirtom jau niekieno nebesaugomą Latvijos sieną.
Mama:
„Pasiekę Laižuvą sustojome prie klebonijos, tikėdamiesi ten gauti žinių ir patarimų. Tačiau jau ir iš ten kunigai bėgo, kraustėsi į vežimus. Bolševikai čia pat. Tėvas griežtai atsisakė toliau vykti. „Aš pasiliksiu miške su savo žmonėmis“, – pasakė. Dalia jokiu būdu nenorėjo likti su okupantais. Klementina buvo linkusi toliau važiuoti, bet tylėjo, tik aš jaučiau jos priekaištą, kad juos paliekame nelaimėje. Atsisveikindama su tėvu negalėjau sulaikyti ašarų… „Tu verki… daugiau nepasimatysim…“ Tik Dalia ramino: „Mes greit sugrįšime!“ Deja, jaučiau, kad išsiskiriame amžiams. Neapsižiūrėjau, kai skyrėmės su tėvu, ir keičiant vežimus pas mus liko pusė maišo ruginių miltų, sena tėvo burka (toks apsiaustas, labai platus, senas, vilnonis, gal dar iš Kaukazo), priekaištavau sau, kad tų dalykų neperkėlėm į jiems tekusią bričkelę su vienu arkliu (tą burką išlaikiau iki Bonos, ten reikėjo išmesti). Daug vėliau sužinojome, kad, mums išvykus iš Būgių, pro juos praūžė dar smarkesnis mūšis. Namas buvo labai apgriautas, stogas ir pastogė sudegė. Sudegė ir senelių bei jų šeimos portretai, ilgai išlaikytas šeimos archyvas, visa, ką tėvas savo darbu buvo sukūręs, išsaugojęs. Ūkio trobesiai apgriauti, iš dalies sudegę. Vokiečiai traukdamiesi plėšė, ką galėjo, vežė turtą ir žmones darbams, liko visai nualintas kraštas. O tėvas su Klementina, praleidę kelias dienas Antanavo dvare, karo veiksmams nurimus, grįžo į savo Būgius. Prisiglaudė mažiau nukentėjusioje, darbininkams skirtoje namo dalyje, buvusių darbininkų globojamas, maitinamas, ligoje slaugomas ir jų pačių palaidotas prie tėvų Viekšnių kapuose. Jis mirė 1946 m. rugsėjo 29-ąją, Klementina – po kelerių metų…“
Spalio 10 dieną važiuojam jau Latvijos pasieniu, o kairėj – Lietuva, paskendusi gaisruose, dūmuose. Lemtingas išsiskyrimas. Senelis su Klima pasilieka, Jurgis [Blekaitis], teta Zosė [Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė] ir aš likti nenorime, siaubingi sovietų kareiviai dar tebešmėkščioja mūsų akyse, jie mus vejasi, o mes bėgam nuo jų… Suprasdami, kad seniems žmonėms leistis su mumis į visišką nežinią bus per sunku, atsisveikinam su jais. Apkabinu senelį, prisiglaudžiu, o jis man išpranašauja: „Sudiev, daugiau nepasimatysim.“ Netikiu jo žodžiais, sakau: „Mes greit grįšim, vokiečių tankai išvarys bolševikus.“ O kaip mama? Matau, kad plyšta jai širdis, draskoma prieštaravimų: palikti seną tėvą be globos, be pagalbos ar, vykdant pažadą Baliui, neapleisti dukters? Mama tylut tylutėliai persėdo į mūsų vežimą. Vėliau rašė:
„Mūsų širdys suspaustos, tylėjome. Raminau save, kad, atsidūrusios Vokietijoje, pasieksim Balį. sulauksime išeinant iš lagerio, padėsime jam… Karas baigiasi, greit grįšime…“
Važiuojam išsiskyrimo prislėgti, dega Lietuva… […]
Klausėm jų [pakeliui sutiktų vokiečių karininkų, kurie buvo anksčiau Būgiuose], kada galėsim grįžti namo, kada jie atstums bolševikus. Kapitonas Rössleris palingavo galvą ir bejėgiškai skėstelėjo rankom: jie traukiasi, jų frontas palūžęs. Grįžti jokiu būdu nepatarė. Sakė: skubėkit į Liepoją, iš ten dar laivai plaupia į Dancigą… Tik dabar supratom, kur mes važiuojam, kur mes bėgam. Į Vokietiją! O juk traukėmės nuo mūšių, nuo Azijos, nuo kelionės į Sibirą…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 113–115).
Rašiau apie
Valiūkėnas
c
Critical note: Valiukėnas ] vid ex err ū pro u
Valiūkėnas
Valiukėnas
Valiukėną
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, lapkričio pabaigoje buvo nuvykusi į Berlyną, kur susitiko su Antanu Valiukėnu: „Nesu tikra, ar tada Berlyne, ar kiek anksčiau buvau įdavusi VLIK'o atstovui, entuziastingam ir šviesiam studentui Antanui Valiukėnui, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai, lagaminą su drabužiais, baltiniais, kad Balys eventualiai išeidamas iš lagerio būtų jais aprūpintas. Deja, karui baigiantis ar jam pasibaigus, paaiškėjo, kad Valiukėnas tapo NKVD auka ir Balys negavo tų savo daiktų“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
(Berlin,
12
Charl.-2,
c
Critical note: Charl. ] Charl[ottenburg], contr
Charl.-2,
Herderstr.
c
Critical note: Herderstr. ] Herderstr[aße], contr
Herderstr.
9) geschrieben
9)
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
ihn gebeten Dir zu helfen.
ir prašiau jo Tau padėti.
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją.
„Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140).
hat Dir über Rektor Biržiš-
per rektorių Biržiš-
13
ka
ką
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
500
Mr.
c
Critical note: Mr. ] M[ar][k], contr
Mr.
geschickt u. ein Brief Dir nach Gotenhafen geschrieben.
persiuntė Tau 500 markių ir parašė Tau laišką į Gotenhafeną.
n
Note: Gotenhafenas – ankstesnis Gdynės, miesto prie Gdansko įlankos, pavadinimas. „Per II pasaulinį karą Gdynė priklausė Vokietijai, čia buvo daug koncentracijos stovyklų (ir Stutthofo padalinys)“ (plačiau žr. „Gdynė“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/gdyne).
Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė, traukdamosi iš Lietuvos į Vokietiją, praplaukė pro Stutthofą:
„Mama:
„…Saulei patekėjus plaukėm visai arti kranto. Arti to kranto, prie kurio, žinojau, buvo Stutthofas. Matėsi skurdžios pušaitės, smėlio krantai… Stovėjau ir vieno tik troškau – kaip sulaužyti visas kliūtis, visus draudimus ir nors trumpam pasimatyti su Baliu… Taip arti ir nepasiekiama… Nėr žodžių…“
Spalio 16 dieną išlaipino visus Dancige, įsakė neišsiskirstyti, liepė laukti (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 125).
Vanda Sruogienė su dukra praleido vieną dieną Gdanske: „Vokiečiai mums pranešė, kad vakare traukiniu išvyksime į Štargardą. Mama, pasinaudodama laukimo valandomis, rašė:
„…Viena diena praleista Gdanske. Nespėjau net susidomėti tuo istoriniu miestu, pagauta vieno troškimo – pralaužti visų policijų, gestapų užtvaras ir nors trumpam pamatyti Balį. Ištrūkus bėgioju po visokias policijos įstaigas, klausinėju, kaip patekti į Stutthofą. „Nach Stutthof? Nein! Unmöglich!“ [„Į Stutthofą? Ne! Neįmanoma!“], – pilni baimės į mane žiūri policininkai… Ne, jokiu būdu negalima… Deja, tam chaose ir siaube tik suspėjom parašyti jam atvirlaiškį – pranešėm skaudžią naujieną, kad mes svetimoje žemėje, pabėgėlės, be cento, be adresų, be pinigų ir daiktų… Jam tas mano laiškelis buvo skaudus smūgis. Kai netrukus vėl laišku susisiekėm ir davėm savo adresą, jis mums parašė siūlydamas atsiųsti 300 markių, kurias kažkaip išsaugojo… Žinoma, su tuo nesutikome.“
Visą dienelę prasistumdėm netoli uosto. O ruduo tebebuvo šiltas, net saulutė kaitino. Tik pritvinkęs nuovargis lipdė akis ir svirino galvas. Vakarop visą mūsų bėglių būrį suvarė ant kelio ir liepė žygiuoti traukinių stoties link. Vos vilkom kojas, ir aš įsitikinau, kad galima eiti snaudžiant, net ir praviromis akimis…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 126).
Vanda Sruogienė, atsidūrusi Gotenhafene, parašė laišką Vladimirui Šilkarskiui, kuris iš jos gautas žinias perdavė Baliui Sruogai: „Mano mielas Baly! Rašydamas man spalio 17 d., nė nenujautei, kad Tavo mylimoji žmona buvo taip arti Tavęs. Sprendžiu iš to, kad vos atvykusi į Gotenhafeno stovyklą ji iškart man parašė ir labai tuo didžiuojuosi. Tik tas jos duotas adresas man atrodo netikslus. Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą.
Krėvė ir Vaclovas Tave širdingai sveikina. Mykolas Tau parašė laišką vokiškai, tačiau apgailestauja, kad nepakankamos kalbos žinios jam sutrukdė deramai išreikšti savo draugiškus jausmus. Krėvė į pagalbą rašyti Tau laišką norėjo pasitelkti savo dukterį. Kaip matai, mano mielas, draugai Tavęs nepamiršo ir nuoširdžiai palaiko Tave, taip susiklosčius gyvenimo aplinkybėms.
Aš ir toliau jaučiuosi žvalus. Kūrybos džiaugsmas neapleidžia. Šalia Dyroffo biografijos aš dirbu prie „Visuotinės filosofijos istorijos“ ir prie „Įvado į filosofiją“. Medžiaga abiem atvejais ta pati, tik suskirstyta dviem skirtingom perspektyvom. Šiuos darbus tikiuosi galėsiantis išleisti lietuvių kalba. Kaip matai: po begalinių kančių 1940–1943 metais tapau labai optimistiškas. Tu teisus – skausmas, sielvartas, kančia yra didžiojo gyvenimo dalis. Tai kaina, kurią žmogus privalo sumokėti už vertingiausias patirtis ir išgyvenimus. Tad ir toliau turėkime drąsos kentėti, gyventi ir kurti.
Mane labai slegia nerimas dėl mano mielos geros draugės ponios Sofijos [Čiurlionienės] ir jos mažo angelo likimo. Su didžiausiu dėkingumu galvoju apie jos ištikimą, nesavanaudišką meilę. Turi ateiti laikas, kai visi vėl susitiksime savo laisvoje Tėvynėje ir džiaugsimės meilės saitais, kurie per daugelį metų mus taip stipriai susiejo. Mano mielieji, ponia Vanda ir Baly, tiesa? Apkabinu Jus širdingai ir šiltai. Geriausi linkėjimai Daliai“ (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
Spėtina, kad šis Baliui Sruogai adresuotas Vladimiro Šilkarskio laiškas vokiečių kalba buvo persiųstas ir Vincui Krėvei su ranka prirašyta pastaba lietuvių kalba, prašant nenaikinti jam persiunčiamų Balio Sruogos laiškų (dalis Štuthofe parašytų Balio Sruogos laiškų galėjo saugumo sumetimais būti sunaikinti artimiausių rašytojo bičiulių): „Brangusis! Paskutinėmis dienomis išsiunčiau Tau 3 ar 4 laiškus. Širdingi linkėjimai Tavo gerai Poniai, Dukrai ir Žentui.
Tavo atvirukas, rašytas X. 2, atėjo X. 24 d.!
Nenaikink Balio laiškų.
25 spalio 1944. Tavo VŠ“ (Idem, in: Ibid).
Ich kann Dir auch einige
Aš taip pat galiu persiųsti Tau
14
Hundert Mark überweisen, – schreibe mir, ob soll ich das sofort machen. Du kannst alle meine
keletą šimtų markių, – parašyk, ar turėčiau tai padaryti nedelsiant. Gali paimti visus mano
Sache
c
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
Sache
Sachen
daiktus
15
von Frau
iš ponios
Škirpa
Škirpienės
n
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), diplomato Kazio Škirpos žmona.
(Sonnenburg,
i/Neumark,
c
Critical note: i/Neumark, ] i[n] Neumark, contr
i/Neumark,
Elektrisches
Zigeleiwerkes Zigeleiwerk ,
c
Critical note: Ziegeleiwerk ] a c Zigeleiwerkes, p c Ziegeleiwerk, vid ex err om pri e, cor k pro vid kes
Zigeleiwerk,
Ziegeleiwerk,
Ziegeleiwerk,
Ausbau 38) nehmen u. alles verbrau-
Ausbau 38) ir juos panau-
16
chen, –
doti, –
ž z . B.,
c
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr, cor z pro ž
z. B.,
pvz.,
Wäsche, beide Pullowers, aus meinem Anzug für Dich oder Dalia etwas machen lassen,
baltinius, abu megztinius, iš mano kostiumo gali pasisiūti ką nors sau ar Daliai,
17
Schuhe umtauschen,
išsikeisti batus
u. s. w.,
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.,
ir t. t.,
–
das brauche ich nicht, – Sie sollen etwas haben! Du sollst mir keine Pa-
jų man nebereikia, – Jūs privalot ką nors turėti! Nebesiųsk man daugiau siun-
18
kette
c
Critical note: [Pa]kete ] vid ex err tt pro t
kette
kete
tinių,
mehr schicken,
–
alles, was
viską, ką
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
Du, behalte für Dich u. Dalia (übrigens, habe ich 5 Päckchen
turi, pasilik sau ir Daliai (beje, gavau 5 siuntinėlius
19
aus Skaudvilė u. 2 aus Viekšniai bekommen, – die anderen kommen vielleicht noch).
iš Skaudvilės ir 2 iš Viekšnių, – kiti galbūt dar ateis).
n
Note: 1944 m. vasarą Baliui Sruogai iš Būgių į Stutthofo lagerį buvo išsiųsta 12 siuntinių: birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 4 klg. siuntinį nr. 48 („3 klg. žirnių, 1 klg. lašinių, 250 gr. cukraus, 250 gr. medauninkų, papirosų“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS, l. 100v); birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė dar 1 3/4 klg. siuntinį nr. 49 („Duonos 1 3/4 klg.“) (Idem, in: Ibid.); birželio mėn. 24 d Vanda Sruogienė išsiuntė 1 [klg.] ir 100 [gr.] siuntinį nr. 50 („Pyragaitis karališkas, arbata, lašinukai 250 gr., taboka“) (Idem, in: op. cit.); birželio 27 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 9 [klg.] ir 200 [gr.] siuntinį nr. 51 („Duonos kepalas, lašinių 600 gr., cukraus 250 gr., tabokos, papirosinio popieriaus, svogūnų, kruopų miežinių 3 klg., kavos, kiaušinių 7 št.“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad birželio mėn. pabaigoje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 52 („Sviestas butely ir sūriukas“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 1 d. Dalia Sruogaitė išsiuntė 1 klg. ir 70 gr. siuntinį nr. 53 („Lašiniai“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. pradžioje Dalia Sruogaitė išsiuntė siuntinį nr. 54 („2 sūriukai 800 gr., cukraus 225 gr.“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 4 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 800 gr. siuntinį nr. 55 („Lašinių 400 gr., cukraus 60 gr., tabokos, 2 dėž. papirosų ir rūkomo popieriaus sąsiuvinėlis, dešros gabaliukas, kava“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 12 klg. siuntinį nr. 56 („Duona, kruopos, lašiniai, cukrus, taboka, kumpelis, makaronų“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 1 1/2 klg. siuntinį nr. 57 („Lašiniai, taboka, dešra, papirosų 2 dėžutės, kruopos“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 11 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 5 klg. siuntinį nr. 58 („Duonos 1/2 kepalas, makaronai iš 10 kiaušinių, lašinių 3/4 [klg.], tabokas, 3 dėž. papirosų, žirniai, cukrus“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. viduryje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 59 („Meduolis“) (Idem, in: op. cit.). Tai paskutinieji siuntiniai iš Būgių, kuriuos Balys Sruoga turėjo gauti (kadangi neišliko 1944 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais rašyti Balio Sruogos laiškai iš Stutthofo, apie Būgiuose paruoštus siuntinius liudija tik Vandos Sruogienės pildytas siuntinių sąrašas).
Vandai Sruogienei ir Daliai Sruogaitei 1944 m. rudenį pasitraukus iš Lietuvos ir atsidūrus Vokietijoje, dėl skurdžių gyvenimo sąlygų Greifsvalde nebebuvo įmanoma paruošti siuntinių į Stutthofą: „Mane slėgė maisto stoka, neturėjau ką dėti į siuntinius, nes, be daržovių, neką galėjau siuntiniams gauti, nebent duonos džiūvėsį. Retai kokį vaisių ar šokolado gabaliuką gaudavau. Kaimuose vokiečiai valgio turėjo apsčiai, bet miestai badavo, ypač svetimtaučiai pabėgėliai. Aprūpinti Balį jam taip trokštamais rūkalais taip pat man buvo neįmanoma“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
Was geschehen ist,
To, kas įvyko,
20
können wir nicht ändern.
mes negalim pakeisti.
M Wir
c
Critical note: Wir ] a c M, p c Wir, cor pro M
Mir
müssen nur Kräfte finden neues Leben auf den Ruinen und
Turime tik rasti jėgų išmokti kurti naują gyvenimą iš griuvėsių ir
21
Schmerz zu bauen kennen lernen. Es ist gut, dass Dalia bei Tenia arbeiten will.
ir skausmo.
n
Note: „Balio laiškai reguliariau mus pasiekdavo, buvo kupini susirūpinimo mūsų likimu, ilgesio ir tvirto įsitikinimo, kad nebūsim emigrantai, kuo greičiau grįšim į tėvynę. Mane stebino jo susikaupimas darbui, jo kūryba pragare, teoriniai laiškai Daliai apie teatro meną, literatūrą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
Es ist gut, dass Dalia bei Tenia arbeiten will.
Gerai, kad Dalia dirbs pas Tenią.
n
Note: „Laimei, atsidūrusios Greifsvalde, kur turėjau savo pusbrolio Adomo [Daugirdo] adresą, gavome daug paramos iš jo ir jo žmonos Tenės [Teklės Daugirdienės], iš Puzino, Rindzevičiaus, Maciūnų ir kt. Tenia, dirbusi kaip gydytoja Greifsvaldo universiteto klinikoje, įtaisė Dalią gailestingųjų seserų mokykloje – kadangi ji gavo darbą, aš turėjau teisės pasisamdyti mieste kambariuką. Dalia ligoninėj gavo gerą maistą, tuo tarpu kai tuo laiku Vokietijoje visi pusbadžiu gyvenome“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
„Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė“ (Idem, in: Ibid.).
Die interessie-
Tave dominan-
22
rende Dich Adresse sind: 1) Krasauskaitė:
tys adresai: 1) Krasauskaitė:
n
Note: Marija Kristina Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Vandos Sruogienės bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. dirbo Švietimo valdyboje patarėja, vertėja. 1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Miunchene, nuo 1946 m. gimnazijos direktorė.
13 B
c
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
13 B
Passau,
Innstr. 7III, 2) Živilė (mit Eltern):
Innstr. 7III, 2) Živilė (su tėvais):
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. Nuo 1939 m. teisėjas, teisėjas-tvarkytojas Vilniaus apylinkės teisme.
Mykolaitienė Anelė – Vytauto Mykolaičio žmona.
Vytauto ir Anelės Mykolaičių šeima, 1944 m. pasitraukusi iš Lietuvos, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
„Šios abi Mykolaičių šeimos [Vincas Mykolaitis-Putinas su Emilija Mykolaitiene ir Vytautas Mykolaitis su Anele Mykolaitiene], Balį suėmus, rodė mums daug dėmesio ir nuoširdumo. Živilės mama buvo puiki šeimininkė, nuostabi virėja, anais pusbadžio laikais visada mokėjusi pagaminti kone šventiškus pietus, kuriais dažnai ir mane vaišindavo. Živilė ne sykį pasikviesdavo mūsų vyresniuosius draugus, kurie taip pat būdavo gardžiais pyragaičiais vaišinami“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 63).
23
Landshut / Bay
13 B,
c
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
13 B,
13 B,
Altstadt 52, Hotel Dräzlmair,
Zimm.
c
Critical note: Zimm. ] Zimm[er], contr
Zimm.
24.
24,
24,
3) Šilkarskis: Bonn
a/Rh.,
c
Critical note: a/Rh. ] a[m] Rh[ein], contr
a/Rh.,
24
Koblenzerstr. 85
b/Grunert.
c
Critical note: b/Grunert ] b[ei] Grunert, contr, p sign si =
b/Grunert.
Wegen mich
Dėl manęs
kummere
c
Critical note: kümmere ] vid ex err u pro ü
kummere
kümmere
Du Dich nicht. Ich bin gesund, satt; habe ich
nesijaudink. Aš sveikas, sotus, turiu
25
den Dach über
stogą virš
den
c
Critical note: dem ] vid ex err n pro m
den
dem
Kopf u. warmes Bett u. warme Wäsche. Ich bin arbeitsfähig, – in
galvos, šiltą patalą ir šiltus baltinius. Esu darbingas, –
Diesem diesem
c
Critical note: diesem ] a c Diesem, p c diesem, cor d pro cap
diesem
šią
Sommer habe
vasarą
26
ich viel geschrieben u. schreibe noch. Es gibt Gerüchte aus den ernsteren Quellen, aus Berlin, dass
daug rašiau ir dar teberašau. Iš rimtesnių šaltinių, iš Berlyno, sklinda gandai, kad
27
werden wir in der nächsten Zukunft aus der Haft entlassen.
netrukus būsime paleisti.
n
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
Nach unseren Erfahrungen es ist, na-
Žinoma, po to, ką pa-
28
türlich, schwer an solchen Dinge zu glauben.
tyrėm, sunku patikėti tokiais dalykais.
Anderseits,
n
Note: Ander[er]seits ] vid ex err om sec er
Anderseits,
Andererseits,
Kita vertus,
es gibt absolut kein Sinn mich länger
nėra prasmės ilgiau manęs
hiel
c
Critical note: hie[r] ] vid ex err l pro r
hiel
hier
čia
29
zu halten, – ich bin kein Verbrecher, kein Politiker. Übrigens, jetzt habe ich vielleicht nicht schlimmeres
laikyti, – aš ne nusikaltėlis, ne politikas. Beje, dabar gyvenu turbūt ne blogiau
30
Leben als Sie in lebendiger Welt. Ich
negu Jūs gyvajame pasaulyje.
erwartete
c
Critical note: erwarte ] vid ex err rep sec te
erwartete
erwarte
Nelaukiu
nichts Unerwartetes. Ich weiss nur eins: je sind
nieko netikėto. Žinau tik viena: kuo
31
schwieriger die Schläge des Schicksals, je muss ich den Kopf höher halten. Für Dich u. Dalia gibt
stipresni likimo smūgiai, tuo aukščiau turiu pakelti galvą. Tau ir Daliai
32
es auch kein anderer
taip pat nėra kito
Auswall Auswahl .
c
Critical note: Auswahll ] a c Auswal, p c cor h pro pri l
Auswahl.
pasirinkimo.
Je ist mir schwieriger – je fühle ich mich mutiger. Gerade in
Kuo man sunkiau – tuo drąsiau jaučiuosi. Kaip tik
33
diesen Tagen schreibe ich tolle Komödien.
šiomis dienomis rašau pašėlusias komedijas.
n
Note: Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 571, l. 1–18r; Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389; Balys Sruoga, Uošvė, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274; Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344.
Plačiau apie Balio Sruogos Štuthofe parašytas komedijas Prancišiuko marškinėliai, Pagunda, Uošvė, Dobilėlis penkialapis žr. 1944-09-24 laišką.
Wir werden noch
Mes dar
lenen leben !
c
Critical note: leben ] a c lenen, p c cor pri n pro b, p ver et interp ! sign si =
leben!
pagyvensim!
Bedanke den Rektor Biržiška
Padėkok rektoriui Biržiškai
34
für die
už
Poskarte,
c
Critical note: Pos[t]karte ] vid ex err om pri t
Poskarte,
Postkarte,
atvirlaiškį,
die ich von ihm erhalten habe. Meine beste mutige Grüsse an
kurį iš jo gavau. Mano geriausi drąsūs linkėjimai
Maciunas,
c
Critical note: Maciūnas ] vid ex err u pro ū
Maciunas,
Maciūnas,
Maciūnui,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130). Nuo 1946 m. Pabaltijo universiteto Hamburge lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas.
Puzinas,
Puzinui,
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima pasitraukė į Vakarus. Apie iš Lietuvos pasitraukusių Vandos Sruogienės ir Dalios Sruogaitės pirmą susitikimą su Jonu Puzinu Greifsvalde 1944 m. plačiau žr. in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130.
35
Salys,
Saliui,
n
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose. Nuo 1947 m. dėstė baltistikos ir slavistikos dalykus Pensilvanijos universitete (Filadelfija).
Rindzevičius,
Rindzevičiui,
n
Note: Kostas Rindzevičius (1909–1983), matematikas, mokytojas LDK Birutės gimnazijoje. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. Greifsvaldo lietuvių karo pabėgėlių stovyklos gyventojas.
Adomas
Adomui
n
Note: Adomas Daugirdas (1894–1979) – Vandos Daugirdaitės pusbrolis, jūrininkas, karininkas, autobataliono vadas. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. kartu su žmona Tekle Hulevičiūte-Daugirdiene (1890–1979), akių gydytoja, gyveno Greifsvalde.
u. andere Kameraden. Wer ist noch da bei
ir kitiems draugams. Kas dar yra ten pas
Euch?
c
Critical note: Euch? ] p ver et interp sign si =
Euch?
Jus?
Unseres Haus in Kaunas
Mūsų namas Kaune
36
wahrscheinlich ist gesund geblieben, auch unsere Wohnung in Vilnius, – diese Strasse, auch wie Žalia-
turbūt išliko sveikas, kaip ir mūsų butas Vilniuje, – ši gatvė, kaip ir Žalia-
37
kalnis in Kaunas, haben nicht gelitten. Die materiellen Sachen haben für uns nie wichtige
kalnis Kaune, nenukentėjo. Materialūs dalykai mums niekada nebuvo svarbūs,
38
Rolle gespielt, jetzt haben sie für uns noch weniger an Bedeutung, – es ist am
dabar jie mums dar mažiau reikšmingi, –
wichtichchstens
c
Critical note: wichtigchstens ] vid ex err tich pro tig, vid ex err om g
wichtichchstens
wichtigchstens
svarbiausia
39
dee den
c
Critical note: den ] a c dee, p c cor n pro sec e
den
Stolz u. die Kraft des Geistes zu erhalten. Küsse von mir Dalia, – segne Sie zum Beginn des
išsaugoti išdidumą ir dvasios stiprybę. Pabučiuok nuo manęs Dalią, – palaimink ją prasidėjus
40
neuen Etappen im Leben. Die Arbeit u. Erfahrung heilen mehrere Unheile. Also, trösten Sie
naujam gyvenimo etapui. Darbas ir patyrimas užgydo daugelį žaizdų. Taigi, pasiguoskit
41
sich u. warten ruhig an weitere
ir ramiai laukit tolesnės
Entwickelung
c
Critical note: Entwicklung ] vid ex err kel pro kl
Entwickelung
Entwicklung
der Geschichte. Es scheint mir, dass habe
istorijos raidos. Man atrodo, kad
42
ich Eure
kartu
Ünglücke
c
Critical note: Unglücke ] vid ex err Ü pro U
Ünglücke
Unglücke
išgyvenau Jūsų nelaimes
u. Gefahren miterlebt. Ich verstehe, ich fühle Euch wohl. Jetzt, wenigstens
ir pavojus. Aš gerai Jus suprantu ir jaučiu. Dabar bent jau
43
die Briefe werden schneller Euch
laiškai Jus greičiau
erreichen.
c
Critical note: erreichen. ] p ver et interp sign si =
erreichen.
pasieks.
Leider, kann ich Euch keine andere Hilfe
Gaila, kad negaliu kitaip Jums
44
bringen, als nur das Geld überweisen. Ich küsse
padėti, tik persiųsti pinigus. Bučiuoju
dich Dich ,
c
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
Dich,
Tave,
Vanduk, und nochmals mahne:
Vanduk, ir dar kartą primenu:
45
sei mutig u. stolz. Ich küsse Dich u. Dalia herzlich.
būk drąsi ir išdidi. Širdingai bučiuoju Tave ir Dalią.
46
Dein Bal
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Dein Bal
Tavo Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
M-me
c
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
M-me
Ponia
b
Vanda Sruogienė
c
Greifswald
c
Critical note: Greifswald ] sub sign dua lin
Greifswald
d
Poste – restante
Laiškai iki pareikalavimo
e
Prof.
c
Critical note: Prof. ] a def [Exp.]:
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
c
Critical note: Lager ] def L
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
XI blokas
Facsimile Image Placeholder
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
a4
Line number 6
Note: „Tai pirmas laiškas, rašytas man jau į Vokietiją. Reikia stebėtis Balio dvasios didybe – mūsų išbėgimas iš Tėvynės buvo jam neišpasakytas smūgis, o jis, būdamas kaliniu, dar mums nori padėti ir padrąsina…“ (Vandos Sruogienės pastaba)
Apie vasaros pabaigoje Būgiuose prasidėjusį sujudimą (vis dažniau pasirodančius vokiečius, besirenkančius pažįstamus, kurie atveža žinių apie artėjančius rusus, į priekį smarkiai besistumiantį frontą), įtemptą nuotaiką ir nerimą (abejones dėl laikino pasitraukimo iš Būgių), rusų ir vokiečių mūšį, priverstinį iš(si)kraustymą iš Būgių plačiau žr. Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 78–110.
„Spalio 9 d. Būgiuose įvyko vokiečių–rusų kautynės, daržinės mūsų akyse sudegė, gyvuliai buvo išblaškyti, viskas pagrobta, sudaužyta… Spalio 10 d. peržengėm Latvijos sieną ir Tėvą palikom Laižuvoje, nes vokiečiai, mus varydami, liepė važiuoti vieninteliu laisvu keliu per Liepoją…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1989-01-30, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1–2r).
a1
Line number 6
Critical note: allmählich ] vid ex err g pro ch
a1
Line number 7
Critical note: P.-Karte ] P[ost]karte ] contr
a4
Line number 11
Note: 1944 m. spalio 9 d. Kazimieras Daugirdas kartu su šeima pasitraukė iš Būgių. Atsidūręs Laižuvoje, jis toliau vykti atsisakė: „Ryte su didžiausia širdgėla teko uždaryti mus lydėjusius Būgių šunis tvartelyje, nes jais rūpintis nebegalėjom. Savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad tegalvojom, kaip savo sveiką kailį išnešti, nebuvo laiko gailesčiui ar ašarai paliekant ištikimuosius draugus. Bėgom nuo mūšių, išvaryti iš namų, tikėdamiesi pralaukti karo audrą kur nors netoli. Išvažiavę į vienintelį vieškelį, vedantį Laižuvos link, perkirtom jau niekieno nebesaugomą Latvijos sieną.
Mama:
„Pasiekę Laižuvą sustojome prie klebonijos, tikėdamiesi ten gauti žinių ir patarimų. Tačiau jau ir iš ten kunigai bėgo, kraustėsi į vežimus. Bolševikai čia pat. Tėvas griežtai atsisakė toliau vykti. „Aš pasiliksiu miške su savo žmonėmis“, – pasakė. Dalia jokiu būdu nenorėjo likti su okupantais. Klementina buvo linkusi toliau važiuoti, bet tylėjo, tik aš jaučiau jos priekaištą, kad juos paliekame nelaimėje. Atsisveikindama su tėvu negalėjau sulaikyti ašarų… „Tu verki… daugiau nepasimatysim…“ Tik Dalia ramino: „Mes greit sugrįšime!“ Deja, jaučiau, kad išsiskiriame amžiams. Neapsižiūrėjau, kai skyrėmės su tėvu, ir keičiant vežimus pas mus liko pusė maišo ruginių miltų, sena tėvo burka (toks apsiaustas, labai platus, senas, vilnonis, gal dar iš Kaukazo), priekaištavau sau, kad tų dalykų neperkėlėm į jiems tekusią bričkelę su vienu arkliu (tą burką išlaikiau iki Bonos, ten reikėjo išmesti). Daug vėliau sužinojome, kad, mums išvykus iš Būgių, pro juos praūžė dar smarkesnis mūšis. Namas buvo labai apgriautas, stogas ir pastogė sudegė. Sudegė ir senelių bei jų šeimos portretai, ilgai išlaikytas šeimos archyvas, visa, ką tėvas savo darbu buvo sukūręs, išsaugojęs. Ūkio trobesiai apgriauti, iš dalies sudegę. Vokiečiai traukdamiesi plėšė, ką galėjo, vežė turtą ir žmones darbams, liko visai nualintas kraštas. O tėvas su Klementina, praleidę kelias dienas Antanavo dvare, karo veiksmams nurimus, grįžo į savo Būgius. Prisiglaudė mažiau nukentėjusioje, darbininkams skirtoje namo dalyje, buvusių darbininkų globojamas, maitinamas, ligoje slaugomas ir jų pačių palaidotas prie tėvų Viekšnių kapuose. Jis mirė 1946 m. rugsėjo 29-ąją, Klementina – po kelerių metų…“
Spalio 10 dieną važiuojam jau Latvijos pasieniu, o kairėj – Lietuva, paskendusi gaisruose, dūmuose. Lemtingas išsiskyrimas. Senelis su Klima pasilieka, Jurgis [Blekaitis], teta Zosė [Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė] ir aš likti nenorime, siaubingi sovietų kareiviai dar tebešmėkščioja mūsų akyse, jie mus vejasi, o mes bėgam nuo jų… Suprasdami, kad seniems žmonėms leistis su mumis į visišką nežinią bus per sunku, atsisveikinam su jais. Apkabinu senelį, prisiglaudžiu, o jis man išpranašauja: „Sudiev, daugiau nepasimatysim.“ Netikiu jo žodžiais, sakau: „Mes greit grįšim, vokiečių tankai išvarys bolševikus.“ O kaip mama? Matau, kad plyšta jai širdis, draskoma prieštaravimų: palikti seną tėvą be globos, be pagalbos ar, vykdant pažadą Baliui, neapleisti dukters? Mama tylut tylutėliai persėdo į mūsų vežimą. Vėliau rašė:
„Mūsų širdys suspaustos, tylėjome. Raminau save, kad, atsidūrusios Vokietijoje, pasieksim Balį. sulauksime išeinant iš lagerio, padėsime jam… Karas baigiasi, greit grįšime…“
Važiuojam išsiskyrimo prislėgti, dega Lietuva… […]
Klausėm jų [pakeliui sutiktų vokiečių karininkų, kurie buvo anksčiau Būgiuose], kada galėsim grįžti namo, kada jie atstums bolševikus. Kapitonas Rössleris palingavo galvą ir bejėgiškai skėstelėjo rankom: jie traukiasi, jų frontas palūžęs. Grįžti jokiu būdu nepatarė. Sakė: skubėkit į Liepoją, iš ten dar laivai plaupia į Dancigą… Tik dabar supratom, kur mes važiuojam, kur mes bėgam. Į Vokietiją! O juk traukėmės nuo mūšių, nuo Azijos, nuo kelionės į Sibirą…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 113–115).
a1
Line number 11
Critical note: Valiukėnas ] vid ex err ū pro u
a4
Line number 11
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, lapkričio pabaigoje buvo nuvykusi į Berlyną, kur susitiko su Antanu Valiukėnu: „Nesu tikra, ar tada Berlyne, ar kiek anksčiau buvau įdavusi VLIK'o atstovui, entuziastingam ir šviesiam studentui Antanui Valiukėnui, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai, lagaminą su drabužiais, baltiniais, kad Balys eventualiai išeidamas iš lagerio būtų jais aprūpintas. Deja, karui baigiantis ar jam pasibaigus, paaiškėjo, kad Valiukėnas tapo NKVD auka ir Balys negavo tų savo daiktų“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
a1
Line number 12
Critical note: Charl. ] Charl[ottenburg], contr
a1
Line number 12
Critical note: Herderstr. ] Herderstr[aße], contr
a1
Line number 12
Critical note: u. ] u[nd], contr
a4
Line number 12
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją.
„Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140).
a4
Line number 13
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
a1
Line number 13
Critical note: Mr. ] M[ar][k], contr
a4
Line number 13
Note: Gotenhafenas – ankstesnis Gdynės, miesto prie Gdansko įlankos, pavadinimas. „Per II pasaulinį karą Gdynė priklausė Vokietijai, čia buvo daug koncentracijos stovyklų (ir Stutthofo padalinys)“ (plačiau žr. „Gdynė“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/gdyne).
Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė, traukdamosi iš Lietuvos į Vokietiją, praplaukė pro Stutthofą:
„Mama:
„…Saulei patekėjus plaukėm visai arti kranto. Arti to kranto, prie kurio, žinojau, buvo Stutthofas. Matėsi skurdžios pušaitės, smėlio krantai… Stovėjau ir vieno tik troškau – kaip sulaužyti visas kliūtis, visus draudimus ir nors trumpam pasimatyti su Baliu… Taip arti ir nepasiekiama… Nėr žodžių…“
Spalio 16 dieną išlaipino visus Dancige, įsakė neišsiskirstyti, liepė laukti (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 125).
Vanda Sruogienė su dukra praleido vieną dieną Gdanske: „Vokiečiai mums pranešė, kad vakare traukiniu išvyksime į Štargardą. Mama, pasinaudodama laukimo valandomis, rašė:
„…Viena diena praleista Gdanske. Nespėjau net susidomėti tuo istoriniu miestu, pagauta vieno troškimo – pralaužti visų policijų, gestapų užtvaras ir nors trumpam pamatyti Balį. Ištrūkus bėgioju po visokias policijos įstaigas, klausinėju, kaip patekti į Stutthofą. „Nach Stutthof? Nein! Unmöglich!“ [„Į Stutthofą? Ne! Neįmanoma!“], – pilni baimės į mane žiūri policininkai… Ne, jokiu būdu negalima… Deja, tam chaose ir siaube tik suspėjom parašyti jam atvirlaiškį – pranešėm skaudžią naujieną, kad mes svetimoje žemėje, pabėgėlės, be cento, be adresų, be pinigų ir daiktų… Jam tas mano laiškelis buvo skaudus smūgis. Kai netrukus vėl laišku susisiekėm ir davėm savo adresą, jis mums parašė siūlydamas atsiųsti 300 markių, kurias kažkaip išsaugojo… Žinoma, su tuo nesutikome.“
Visą dienelę prasistumdėm netoli uosto. O ruduo tebebuvo šiltas, net saulutė kaitino. Tik pritvinkęs nuovargis lipdė akis ir svirino galvas. Vakarop visą mūsų bėglių būrį suvarė ant kelio ir liepė žygiuoti traukinių stoties link. Vos vilkom kojas, ir aš įsitikinau, kad galima eiti snaudžiant, net ir praviromis akimis…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 126).
Vanda Sruogienė, atsidūrusi Gotenhafene, parašė laišką Vladimirui Šilkarskiui, kuris iš jos gautas žinias perdavė Baliui Sruogai: „Mano mielas Baly! Rašydamas man spalio 17 d., nė nenujautei, kad Tavo mylimoji žmona buvo taip arti Tavęs. Sprendžiu iš to, kad vos atvykusi į Gotenhafeno stovyklą ji iškart man parašė ir labai tuo didžiuojuosi. Tik tas jos duotas adresas man atrodo netikslus. Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą.
Krėvė ir Vaclovas Tave širdingai sveikina. Mykolas Tau parašė laišką vokiškai, tačiau apgailestauja, kad nepakankamos kalbos žinios jam sutrukdė deramai išreikšti savo draugiškus jausmus. Krėvė į pagalbą rašyti Tau laišką norėjo pasitelkti savo dukterį. Kaip matai, mano mielas, draugai Tavęs nepamiršo ir nuoširdžiai palaiko Tave, taip susiklosčius gyvenimo aplinkybėms.
Aš ir toliau jaučiuosi žvalus. Kūrybos džiaugsmas neapleidžia. Šalia Dyroffo biografijos aš dirbu prie „Visuotinės filosofijos istorijos“ ir prie „Įvado į filosofiją“. Medžiaga abiem atvejais ta pati, tik suskirstyta dviem skirtingom perspektyvom. Šiuos darbus tikiuosi galėsiantis išleisti lietuvių kalba. Kaip matai: po begalinių kančių 1940–1943 metais tapau labai optimistiškas. Tu teisus – skausmas, sielvartas, kančia yra didžiojo gyvenimo dalis. Tai kaina, kurią žmogus privalo sumokėti už vertingiausias patirtis ir išgyvenimus. Tad ir toliau turėkime drąsos kentėti, gyventi ir kurti.
Mane labai slegia nerimas dėl mano mielos geros draugės ponios Sofijos [Čiurlionienės] ir jos mažo angelo likimo. Su didžiausiu dėkingumu galvoju apie jos ištikimą, nesavanaudišką meilę. Turi ateiti laikas, kai visi vėl susitiksime savo laisvoje Tėvynėje ir džiaugsimės meilės saitais, kurie per daugelį metų mus taip stipriai susiejo. Mano mielieji, ponia Vanda ir Baly, tiesa? Apkabinu Jus širdingai ir šiltai. Geriausi linkėjimai Daliai“ (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
Spėtina, kad šis Baliui Sruogai adresuotas Vladimiro Šilkarskio laiškas vokiečių kalba buvo persiųstas ir Vincui Krėvei su ranka prirašyta pastaba lietuvių kalba, prašant nenaikinti jam persiunčiamų Balio Sruogos laiškų (dalis Štuthofe parašytų Balio Sruogos laiškų galėjo saugumo sumetimais būti sunaikinti artimiausių rašytojo bičiulių): „Brangusis! Paskutinėmis dienomis išsiunčiau Tau 3 ar 4 laiškus. Širdingi linkėjimai Tavo gerai Poniai, Dukrai ir Žentui.
Tavo atvirukas, rašytas X. 2, atėjo X. 24 d.!
Nenaikink Balio laiškų.
25 spalio 1944. Tavo VŠ“ (Idem, in: Ibid).
a1
Line number 14
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
a4
Line number 15
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), diplomato Kazio Škirpos žmona.
a1
Line number 15
Critical note: i/Neumark, ] i[n] Neumark, contr
a1
Line number 15
Critical note: Ziegeleiwerk ] a c Zigeleiwerkes, p c Ziegeleiwerk, vid ex err om pri e, cor k pro vid kes
a1
Line number 16
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr, cor z pro ž
a1
Line number 17
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
a1
Line number 18
Critical note: [Pa]kete ] vid ex err tt pro t
a1
Line number 18
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
a4
Line number 19
Note: 1944 m. vasarą Baliui Sruogai iš Būgių į Stutthofo lagerį buvo išsiųsta 12 siuntinių: birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 4 klg. siuntinį nr. 48 („3 klg. žirnių, 1 klg. lašinių, 250 gr. cukraus, 250 gr. medauninkų, papirosų“) (Vanda Sruogienė, „Sąrašas siuntinių, siųstų į Stutthofą“, žr. rinkinys „Koncentracijos stovykla Stutthof (1939–1945)“, in: BLKMČ BS, l. 100v); birželio mėn. 21 d. Vanda Sruogienė išsiuntė dar 1 3/4 klg. siuntinį nr. 49 („Duonos 1 3/4 klg.“) (Idem, in: Ibid.); birželio mėn. 24 d Vanda Sruogienė išsiuntė 1 [klg.] ir 100 [gr.] siuntinį nr. 50 („Pyragaitis karališkas, arbata, lašinukai 250 gr., taboka“) (Idem, in: op. cit.); birželio 27 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 9 [klg.] ir 200 [gr.] siuntinį nr. 51 („Duonos kepalas, lašinių 600 gr., cukraus 250 gr., tabokos, papirosinio popieriaus, svogūnų, kruopų miežinių 3 klg., kavos, kiaušinių 7 št.“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad birželio mėn. pabaigoje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 52 („Sviestas butely ir sūriukas“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 1 d. Dalia Sruogaitė išsiuntė 1 klg. ir 70 gr. siuntinį nr. 53 („Lašiniai“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. pradžioje Dalia Sruogaitė išsiuntė siuntinį nr. 54 („2 sūriukai 800 gr., cukraus 225 gr.“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 4 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 800 gr. siuntinį nr. 55 („Lašinių 400 gr., cukraus 60 gr., tabokos, 2 dėž. papirosų ir rūkomo popieriaus sąsiuvinėlis, dešros gabaliukas, kava“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 12 klg. siuntinį nr. 56 („Duona, kruopos, lašiniai, cukrus, taboka, kumpelis, makaronų“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 7 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 1 1/2 klg. siuntinį nr. 57 („Lašiniai, taboka, dešra, papirosų 2 dėžutės, kruopos“) (Idem, in: op. cit.); liepos mėn. 11 d. Vanda Sruogienė išsiuntė apie 5 klg. siuntinį nr. 58 („Duonos 1/2 kepalas, makaronai iš 10 kiaušinių, lašinių 3/4 [klg.], tabokas, 3 dėž. papirosų, žirniai, cukrus“) (Idem, in: op. cit.); spėtina, kad liepos mėn. viduryje Vanda Sruogienė išsiuntė siuntinį nr. 59 („Meduolis“) (Idem, in: op. cit.). Tai paskutinieji siuntiniai iš Būgių, kuriuos Balys Sruoga turėjo gauti (kadangi neišliko 1944 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais rašyti Balio Sruogos laiškai iš Stutthofo, apie Būgiuose paruoštus siuntinius liudija tik Vandos Sruogienės pildytas siuntinių sąrašas).
Vandai Sruogienei ir Daliai Sruogaitei 1944 m. rudenį pasitraukus iš Lietuvos ir atsidūrus Vokietijoje, dėl skurdžių gyvenimo sąlygų Greifsvalde nebebuvo įmanoma paruošti siuntinių į Stutthofą: „Mane slėgė maisto stoka, neturėjau ką dėti į siuntinius, nes, be daržovių, neką galėjau siuntiniams gauti, nebent duonos džiūvėsį. Retai kokį vaisių ar šokolado gabaliuką gaudavau. Kaimuose vokiečiai valgio turėjo apsčiai, bet miestai badavo, ypač svetimtaučiai pabėgėliai. Aprūpinti Balį jam taip trokštamais rūkalais taip pat man buvo neįmanoma“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
a1
Line number 20
Critical note: Wir ] a c M, p c Wir, cor pro M
a4
Line number 21
Note: „Balio laiškai reguliariau mus pasiekdavo, buvo kupini susirūpinimo mūsų likimu, ilgesio ir tvirto įsitikinimo, kad nebūsim emigrantai, kuo greičiau grįšim į tėvynę. Mane stebino jo susikaupimas darbui, jo kūryba pragare, teoriniai laiškai Daliai apie teatro meną, literatūrą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134).
a4
Line number 21
Note: „Laimei, atsidūrusios Greifsvalde, kur turėjau savo pusbrolio Adomo [Daugirdo] adresą, gavome daug paramos iš jo ir jo žmonos Tenės [Teklės Daugirdienės], iš Puzino, Rindzevičiaus, Maciūnų ir kt. Tenia, dirbusi kaip gydytoja Greifsvaldo universiteto klinikoje, įtaisė Dalią gailestingųjų seserų mokykloje – kadangi ji gavo darbą, aš turėjau teisės pasisamdyti mieste kambariuką. Dalia ligoninėj gavo gerą maistą, tuo tarpu kai tuo laiku Vokietijoje visi pusbadžiu gyvenome“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
„Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė“ (Idem, in: Ibid.).
a4
Line number 22
Note: Marija Kristina Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Vandos Sruogienės bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. dirbo Švietimo valdyboje patarėja, vertėja. 1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Miunchene, nuo 1946 m. gimnazijos direktorė.
a1
Line number 22
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
a4
Line number 22
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. Nuo 1939 m. teisėjas, teisėjas-tvarkytojas Vilniaus apylinkės teisme.
Mykolaitienė Anelė – Vytauto Mykolaičio žmona.
Vytauto ir Anelės Mykolaičių šeima, 1944 m. pasitraukusi iš Lietuvos, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
„Šios abi Mykolaičių šeimos [Vincas Mykolaitis-Putinas su Emilija Mykolaitiene ir Vytautas Mykolaitis su Anele Mykolaitiene], Balį suėmus, rodė mums daug dėmesio ir nuoširdumo. Živilės mama buvo puiki šeimininkė, nuostabi virėja, anais pusbadžio laikais visada mokėjusi pagaminti kone šventiškus pietus, kuriais dažnai ir mane vaišindavo. Živilė ne sykį pasikviesdavo mūsų vyresniuosius draugus, kurie taip pat būdavo gardžiais pyragaičiais vaišinami“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 63).
a1
Line number 23
Critical note: 13 B ] cf et lit in circ
a1
Line number 23
Critical note: Zimm. ] Zimm[er], contr
a1
Line number 23
Critical note: a/Rh. ] a[m] Rh[ein], contr
a1
Line number 24
Critical note: b/Grunert ] b[ei] Grunert, contr, p sign si =
a1
Line number 24
Critical note: kümmere ] vid ex err u pro ü
a1
Line number 25
Critical note: dem ] vid ex err n pro m
a1
Line number 25
Critical note: diesem ] a c Diesem, p c diesem, cor d pro cap
a4
Line number 27
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
a1
Line number 28
Note: Ander[er]seits ] vid ex err om sec er
a1
Line number 28
Critical note: hie[r] ] vid ex err l pro r
a1
Line number 30
Critical note: erwarte ] vid ex err rep sec te
a1
Line number 32
Critical note: Auswahll ] a c Auswal, p c cor h pro pri l
a4
Line number 33
Note: Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 571, l. 1–18r; Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r; dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389; Balys Sruoga, Uošvė, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274; Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344.
Plačiau apie Balio Sruogos Štuthofe parašytas komedijas Prancišiuko marškinėliai, Pagunda, Uošvė, Dobilėlis penkialapis žr. 1944-09-24 laišką.
a1
Line number 33
Critical note: leben ] a c lenen, p c cor pri n pro b, p ver et interp ! sign si =
a1
Line number 34
Critical note: Pos[t]karte ] vid ex err om pri t
a1
Line number 34
Critical note: Maciūnas ] vid ex err u pro ū
a4
Line number 34
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130). Nuo 1946 m. Pabaltijo universiteto Hamburge lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas.
a4
Line number 34
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima pasitraukė į Vakarus. Apie iš Lietuvos pasitraukusių Vandos Sruogienės ir Dalios Sruogaitės pirmą susitikimą su Jonu Puzinu Greifsvalde 1944 m. plačiau žr. in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130.
a4
Line number 35
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose. Nuo 1947 m. dėstė baltistikos ir slavistikos dalykus Pensilvanijos universitete (Filadelfija).
a4
Line number 35
Note: Kostas Rindzevičius (1909–1983), matematikas, mokytojas LDK Birutės gimnazijoje. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. Greifsvaldo lietuvių karo pabėgėlių stovyklos gyventojas.
a4
Line number 35
Note: Adomas Daugirdas (1894–1979) – Vandos Daugirdaitės pusbrolis, jūrininkas, karininkas, autobataliono vadas. 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. kartu su žmona Tekle Hulevičiūte-Daugirdiene (1890–1979), akių gydytoja, gyveno Greifsvalde.
a1
Line number 35
Critical note: Euch? ] p ver et interp sign si =
a1
Line number 38
Critical note: wichtigchstens ] vid ex err tich pro tig, vid ex err om g
a1
Line number 39
Critical note: den ] a c dee, p c cor n pro sec e
a1
Line number 41
Critical note: Entwicklung ] vid ex err kel pro kl
a1
Line number 42
Critical note: Unglücke ] vid ex err Ü pro U
a1
Line number 43
Critical note: erreichen. ] p ver et interp sign si =
a1
Line number 44
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
a1
Line number 46
Critical note: sign
a1
Line number 46
Physical note: [1r] //
a1
Line number a
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
a1
Line number c
Critical note: Greifswald ] sub sign dua lin
a1
Line number e
Critical note: Prof. ] a def [Exp.]:
a1
Line number f
Critical note: Lager ] def L
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1944_10_29_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1944_10_29_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1944_10_29_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1944_10_29_vs_2v.jpgX (Close panel)
image