Vandai Sruogienei, 1944-11-05

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1944-11-05

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 54. Laiškas. Rašyta 29,2 × 20,9 cm formato, gelstelėjusio, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota, pažymėta pieštuku kita ranka: „54“. Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1944-11-06. Prierašas prie spaudo mėlynu pieštuku: „B“. Be voko. Voką (nr. 52) žr. Štuthofo dokumentų segtuve, in: BLKMČ BS. Vokiškas, prancūziškas gavimo adresas parkeriu (juodu rašalu): „Frau / Vanda Sruogienė / Greifswald / Pomm. / Postlagernd“ [„Ponia / Vanda Sruogienė / Greifsvaldas / Pomm[eranija] / Iki pareikalavimo“. Vokiškas išsiuntimo pašto spaudas: [19]44-11-06. Vokas numeruotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „52“. 2v prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „Exp.: Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI“ [„Exp. [Expéditeur / Siuntėjas]: Prof. dr. Balys Sruoga / Stutthofo stovykla prie Dancigo / XI blokas]“. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Štuthofo lagerio spaudas. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 430, l. 1r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 430, l. 166–169 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 52, l. 65–66 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 430, l. 154–157 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 4, p. 127. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1944-11-05: Genetinis
  • Witness a2: 1944-11-05: Diplomatinis
  • Witness a3: 1944-11-05: Redaguotas
  • Witness a4: 1944-11-05: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-11-05, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1944_11_05_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1944-11-05: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 5 November 1944
1944 [m.] lapkričio 5 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 5 November 1944
1944 [m.] lapkričio 5 d.
5
Vanduk, miela, mylima!
Deine neueste Postkarte ist
Tavo naujausias atvirlaiškis rašytas
v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
v.
29-X. Arme Kinderlein!
X-29. Vargšelės!
6
Sie haben immer noch keine Ecke zum Leben!
Jūs vis dar neturit kampo, kur gyventi!
n
Note: Vanda Sruogienė su Dalia Sruogaite, atsidūrusios Vokietijoje, apsistojo Greifsvalde, kur Vanda Sruogienė ieškojo savo pusbrolio Adomo Daugirdo. Turbūt minima pirmoji jų apsistojimo Greifsvalde vieta: „…Atsidūrę Greifsvalde nuėjome nurodytu adresu, ir, pasirodo, tai buvo viešbutis… Taip, žmonės ta pavarde čia buvo apsistoję, bet išvyko nepalikę adreso. Trys moterys ir vaikas likom vakare be pastogės. Vaikščiojame tomis gatvėmis ir nežinome kas daryti. Tai buvo vienas iš beviltiškiausių momentų mūsų kelionėje (nestebina, kad tos padėties prisiminimai ir po penkiasdešimties metų naktį sukelia košmaro sapnus).
Greifsvaldas – nedidelis universitetinis miestas. Kažkoks instinktas nukreipė mūsų žingsnius universiteto link. Ir štai iš tolo pamatau prof. Joną Puziną! Išgelbėtos! Puzinai, patys prisiglaudę pas išdidų vokietį dvarininką, išmaldavo iš jo prieglobstį nakčiai mudviem ir Gedvilienei su Gabriuku. Niekad nepamiršiu, su kokia panieka tas šeimininkas žvelgė į mus, pavargusius, apšepusius, dulkėtus pabėgėlius svetimtaučius… Pernakvojome nepersirengę Puzinams paskirtame kambaryje. Jie patys su vaikais didelėje lovoje, mes ant kanapų, ant grindų, kur pasitaikė. Nors jau buvo „Hannibal ante portas“ [lot. „Hanibalas prie vartų“] – rusai visai netoli, gyvenimas dvare ėjo įprasta tvarka. Mačiau, kaip pirštinėtas liokajus nešė ant sidabrinio padėklo pietus savo ponams… Kitą naktį mus priglaudė prof. Vincas Maciūnas su žmona. Puzinas, pats kampininkas, kolegos profesoriaus archeologo globojamas, tuoj surado Daugirdus. Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130).
„Kambariuką gavome mažytį, darbininko namo palėpėje. Dvi lovytės, tarp jų kėdė, ir viskas. Netoliese panašiame namuke susigrūdę gyveno Doma Sleževičienė su marčia, Štuthofiečio prof. Mečio Mackevičiaus žmona Marija su dviem mažom mergaitėm Audrone ir Ina. Teta Zosė su Gabriuku taip pat gavo pastogę priemiestyje, vokiečių darbininkų rajone. Visi namai čia buvo tokie vienodi, kad vaikai, grįždami iš mokyklos, tik iš šiukšlių dėžių turinio atpažindavo savo būstus“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
Was für ein Pech, dass kann ich Ihnen nichts helfen! Hast Du
Gaila, kad negaliu Jums niekuo padėti! Ar gavai
7
mein Brief über Valiukėnas
mano laišką per Valiukėną
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
schon einen in Greifswald
vieną
(Post-Rest.)
c
Critical note: Post-Rest. ] Post-Rest[ant], contr
(Post-Rest.)
(iki pareikalavimo)
erhalten?
jau Greifsvalde?
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. „Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140). Vladimiras Šilkarskis per Mykolą Biržišką rėmė Vandą Sruogienę: „Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
hat mich gebeten an
manęs paprašė,
8
Dich zu wenden, dass Du seine Hilfe (500
kad priimtum jo pagalbą (500
Mr.
c
Critical note: Mr. ] M[a]rk, contr
Mr.
markių
über
per
Biržiška)
Biržišką).
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
annihme annehme .
c
Critical note: annehme ] a c annihme, p c cor pri e pro i
annehme.
Ich denke auch ähnlich. In
Aš irgi panašiai galvoju.
unseren unserer
c
Critical note: unserer ] a c unseren, p c cor er pro en
unserer
Mūsų
Lage
padėtyje
9
sollen wir einer dem anderen helfen. Übrigens, kann ich auch Dir einige Hundert Mark überwei-
turim vienas kitam pagelbėti. Beje, aš taip pat galiu persiųsti Tau kelis šimtus mar-
10
sen, – ich habe genug, – ich verbrauche monatlich 15 bis 25 Mrk.
kių, – turiu pakankamai, – per mėnesį išleidžiu nuo 15 iki 25 markių.
n
Note: Kaliniai lageryje negalėjo turėti pinigų. Iš laisvės atsivežti pinigai buvo deponuoti lagerio raštinėje:
„Pinigai buvo gaunami šitokiu būdu.
Iš naujoko, patekusio į lagerį, visi pinigai buvo tuojau atimami ir deponuojami raštinėje pas Hapkę. Šiokie ar tokie pinigai, bet kokia valiuta, kaliniam pas save turėti buvo griežtai draudžiama. Iš tų deponuotų pinigų kalinys galėdavo kas 4–6 savaitės gauti po penkiolika markių, ne banknotais, bet tam tikrais kuponais, kurie kantinėje buvo imami vietoj banknotų, – vėliau kantinė su Hapkės įstaiga atsiskaitydavo.
Kadangi į kalinių kantinę nuolat lįsdavo ir esesninkai, kurie kalinių kuponų neturėdavo, tai kantinė priimdavo ir banknotus. Tai buvo labai patogu įvairiem lagerio galiūnam ir biznieriam.
Laisvų banknotų lageryje visuomet būdavo. Apsukresni naujokai sugebėdavo nusukti pinigus, – ne visus atiduodavo į kasą. Kiti užmiršdavo pinigus drabužių kišenėse, kuriuos drabužininkai surasdavo ir netrukdavo paleisti į apyvartą. Ateidavo pinigai ir iš laisvės, per įvairias darbo komandas ir laisvai samdomus darbininkus meisterius, – už lageryje pagrobtus ir į laisvę iššmugeliuotus daiktus. Pinigų lageryje būdavo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 320).
Prieš lagerio evakuaciją, kai ankstesnės tvarkos nebe taip griežtai paisyta, kaliniams pinigų atsiųsdavo jų bičiuliai iš laisvojo pasaulio. Balį Sruogą pinigais rėmė Rapolas Skipitis, Vanda Sruogienė, Antanas Krutulys, Vladimiras Šilkarskis. 1944 m. pabaigoje esesininkai mažiau paisydavo draudimo kaliniams lageryje turėti asmeninių lėšų: „Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 361).
Es scheint, ich werde nicht mehr
Atrodo,
11
lange hier eingesperrt sitzen, – spätestens zu
nebeilgai čia sėdėsiu įkalintas, – vėliausiai per
Weinachten
c
Critical note: Wei[h]nachten ] vid ex err om h
Weinachten
Weihnachten
Kalėdas
werden wir schon zusammen
mes jau būsim
12
sein.
kartu.
n
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
„Ir vėl prasidėjo mano pastangos jį vaduoti, važiavau į Berlyną, ten gestapas iškilmingai pažadėjo su kitais išleisti Kalėdoms. Ir vėl apgavo“ (Vanda Sruogienė, „Suėmimas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 359).
„Kai kurių mūsiškių giminės ir bičiuliai, esantieji Berlyne, laiškuose rašė, kad daromos pastangos mus išvaduoti. Viltis išeiti laisvėn kiekvieną savaitę didėjo. Aukštieji vokiečių pareigūnai liepė mūsų visuomenės atstovams, kurie rūpinosi mūsų paleidimu, surasti mums darbą ir patalpas apsigyventi. Kai tai buvo padaryta, tie vokiški pareigūnai pranešė, kad mūsų paleidimo raštas jau padėtas ant vidaus reikalų ministerio, taigi paties Himmlerio, stalo pasirašyti ir kad paleidimas įvyks per kelias dienas. Visa tai buvo rašoma mūsų prietelių laiškuose su tikra vilčia, kad Kūčias valgysime drauge su jais laisvėje. Dabar jau net ir didžiausieji pesimistai ėmė tikėti, kad paleidimas galimas. Išrinktoji Kūčioms ruošti ir kleckeliams kepti komisija vis nesiryžo pradėti darbo, nė organizuoti miltų. Kam visa tai? – juk vis vien Kūčias valgysime Berlyne, kur kiekvieno mūsų laukė darbas ir pastogė… Dėl to ir mūsų menininkai nepuošė eglutės, nė nerengė šventei programos. Džiaugėmės, kad tuoj būsime laisvi, nors ir gerai žinojome, kad mūsų laukia bombų lietus ir sunkus darbas karo pramonėje. Bet laisvė už viską brangesnė. Stovyklos vadovybė taip pat buvo gavusi kažkokius raštus dėl mūsų paleidimo ir į mus jau žiūrėjo, kaip į laikinus savo „šeimos“ narius. Apie tai nugirdome iš mums draugiškos vokietės, kuri priimdavo politiniam skyriui adresuotas šifruotas telegramas. Kalėdos čia pat, o rašto iš Berlyno vis nėra. Smogikų administracijos vyrai vienas po kito ėmė važiuoti švenčių atostogų. Išvažiavo ir keli toki, kurių dalyvavimas prie kalinių paleidimo būtinas. Vadinas, jeigu raštas ateitų prieš pačias šventes, paleidimas būtų neįmanomas. Pasidarė aišku, kad šventes praleisime stovykloje. Kad ir nenoromis, reikia kepti kleckelius ir puošti eglutę…“ (Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: Draugo spaustuvė, 1950, p. 164–165).
Balys Sruoga taip pat tikėjosi, kad iki 1944 m. pabaigos politiniai kaliniai iš lagerio bus paleisti: „Po lagerį sklido įvairiausi gandai. Visiem aišku buvo, kad šiokia ar tokia lagerio evakuacija yra neišvengiama ir kad ji įvyks labai greit. Bet – kur, kada, kaip tai įvyks – niekas nežinojo. Vieni manė, kad pėsčiomis reikės eiti apie keturis šimtus kilometrų. Kiti tikino, kad paskutinį momentą kaliniai bus paleisti, bent politiniai. Treti – traukė pečiais, kreipdami dėmesį į statines, vežamas prie kalinių gyvenamų blokų, dervos pripilamas.
– Et, – sakė jie, – pamatysite, padegs naktį gyvenamus barakus, sučirškins mus visus gyvus. Kas bandys nedegti – iššaudys kaip kurapkėles… (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 366).
„Rudeniop gandai apie būsimą lagerio evakuaciją ne silpnėjo, o vis sklido garsiau. Dabar jau buvo minima ir kelio kryptis – mums reikėsią žygiuoti į Pomeraniją. Kada? Gaudome paskutines fronto žinias ir stebime esesmanų nuotaikas. Mūsų radijo ruporas dar vis nepasiduoda: jis žada sutriuškinti priešą, besiveržiantį į Rytprūsių žemes, jis ruošiasi generaliniams kontrapuolimams… Bet kartais suskamba iš jo visai kitoks, blaivus balsas. Jį išgirdęs, skubiai šoka prie garsiakalbio Sruoga ir klausosi užkandęs žadą, nes vokiškas balsas vos girdimas ir neaiškus, – jis sklinda iš anapus reicho ribų. Kartais visai netikėtai garsiakalbis prabyla švediškai, tada, ant suolo užšokęs, prie jo ausį prikiša mūsų įnamis latvis Kalninis. Jį ir dar keletą latvių inteligentų ne per seniausiai apgyvendino mūsų barake. Be jų, iš Rygos kalėjimo buvo atvežtas Plechavičiaus štabas. Nei vieniems, nei kitiems įnamiams nenuskuto plaukų ir neatėmė keliondėžių – taigi ne tik užsienio žinios, bet ir šis įvykis rodė, kad lageris gyvena paskutines dienas.
Tiesa, tas žinių nuotrupas pagaudavome retai, dažniausiai tada, kai prievarčio namely budėdavo blokfiureris Petersenas-Danas, tas pats, kuris mums kartais šaipūniškai mirktelėdavo. […]
Siautėjant esesmanams ir sklindant įvairiems gandams, nutilo ir radijo garsiakalbis. O ir laikas buvo jam nutilti, nes vieną dieną, kai jis, skelbdamas reicho žinias, gyrėsi būsimom fronto pergalėm, ilgus vokiškus žodžius nukirto trumpi, bet stiprūs rusiški: „Meluoja, neklausykit!“
Tai buvo tiesa, naciai melavo išsijuosę. Netrukus, kai sniegas tvirčiau nubalino barakų gatves, išgirdome, kad sovietų armijos tankai jau Rytprūsiuose. Dabar gandai, virsdami tikromis žiniomis, skelbė, kad mums reikės žygiuoti 900 kilometrų Štetino link“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 388–389).
Dann werde ich die Lebenssorgen von
Tada galėsiu nuimti nuo
deinen Deinen
c
Critical note: Deinen ] a c deinen, p c cor D pro min
Deinen
Tavo
Schultern abnehmen können.
pečių gyvenimo rūpesčius.
Bss Bis
c
Critical note: Bis ] a c Bss, p c cor i pro pri s
Bis
Iki
dahin,
to laiko,
13
nichts zu machen, du sollst allein leiden.
nieko nepadarysi, turi kentėti viena.
T Es
c
Critical note: Es ] a c T, p c cor Es pro T
Es
wäre für Dalia am besten in der Klinik zu arbeiten,
Daliai būtų geriausia dirbti klinikoje,
14
dass ist sehr gute Idee. Für Dich gibt es natürlich keinen grossen Auswahl. Man muss leben,
tai labai gera mintis. Tau, žinoma, nėra didelio pasirinkimo. Turit gyventi taip,
15
wie es möglich ist, um gesund zu bleiben. Nur wegen mich kümmere Du dich nicht
kaip galit, kad išliktumėt sveikos. Tik manim
16
mehr. Ich werde aushalten, – ich bin schon ein alter geübter Häftling, – wie das Lied sagt: za-
daugiau nebesirūpink. Aš ištversiu, – esu senas patyręs kalinys, – kaip sakoma dainoje: za-
17
kaljon v boju
(= ''erhärtet
( „erhärtet
(„užgrūdintas
im Ringen mit dem
kovoje su
Schicksal'').
Schicksal“).
likimu“).
Kommt auch irgendwelche unerwar-
Kartais ateina ir netikė-
18
tete Hilfe.
ta pagalba.
Z. B.
c
Critical note: Z. B. ] Z[um] B[eispiel]
Z. B.
Pvz.,
gestern bekam ich: 1) Ein wertvolles Päckchen von
vakar gavau: 1) vertingą siuntinėlį nuo
Živilės Vater
Živilės tėvo
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
(neue Adresse:
(naujas adresas:
19
[13 B
c
Critical note: 13 B ] sign in circ
[13 B
13 B
13 B
Landshut/Bay,
Theaterstr.,
c
Critical note: Theaterstr. ] Theaterstr[aße],
Theaterstr.,
67II]
67II)
67II)
u. 2) Ein Pakettchen mit Äpfeln von
ir 2) siuntinuką su obuoliais nuo
El. Kardelienė
El. Kardelienės
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. Nuo 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
20
(Freiburg/Breisgau, – Adolf Hitlerstr. 11,
b/Frau
c
Critical note: b/Frau ] b[ei] Frau, contr
b/Frau
Miskouiski Miskowiski ).
c
Critical note: Miskowiski ] a c Miskouiski, p c cor w pro u
Miskowiski).
Bedanke diese gute
Padėkok
21
Leute von mir. Kardelienė ist die einzige von Kollegen Künstlern, die mich erinnert
nuo manęs šiems geriems žmonėms. Iš kolegų menininkų mane prisiminė vienintelė Kardelienė.
22
hat. Schreibe ihr, dass werde ich neue Idee des Auferstehen der Theaterkunst bringen, –
Parašyk jai, kad aš pateiksiu naują teatro meno atgaivinimo idėją, –
23
dass ihr
kad jos
Geschänk
c
Critical note: Geschenk ] a c Geschänk, p c cor sec e pro ä
Geschänk
Geschenk
dovana
mir besonders angenehm war. Bedanke auch Šilkarskis für seine
man buvo ypač maloni. Taip pat padėkok Šilkarskiui už
24
Sorge um mich, – in diese Zeit war er mir wie ein guter alter besorgter Bruder, – das
rūpestį manimi, – šiuo metu jis buvo man kaip geras senas rūpestingas brolis, –
25
ist doch
herliche
c
Critical note: her[r]liche ] vid ex err om sec r
herliche
herrliche
nuostabi
Seele – der erste Freund in dem Unglück. Ihnen allen kann ich nicht
siela – pirmas draugas nelaimėje. Negaliu
26
schreiben, weil meiner wochentlicher Brief will ich für Dich behalten. Es scheint,
parašyti jums visiems, nes savo savaitinį laišką noriu skirti Tau. Atrodo,
27
mit Lebensmitteln bin ich jetzt besser versorgt als Du mit Dalia. Also, alles, was Du hast,
kad dabar esu geriau aprūpintas maistu nei Tu su Dalia. Taigi, viską, ką turit,
28
behalte für Euch. Mir geht es schon. Leider, die Tage sind schon kurz geworden, deshalb
pasilikit sau. Man viskas gerai. Gaila, dienos jau sutrumpėjo, todėl
29
musste ich meine dichterische Arbeit einstellen. Ich habe viel Zeit zu nachdenken. –
turėjau nutraukti savo kūrybinį darbą. Turiu daug laiko galvoti. –
30
Leider, dein
Deja, Tavo
u
u.
ir
Dalias Gesichte sehe ich immer sehr traurig. Ich immer erinnere
Dalios veidus visada matau labai liūdnus. Visada prisimenu
mir
c
Critical note: mich ] vid ex err mir pro mich
mir
mich
diese
tą
31
Nacht, als kamen fremde
naktį, kai atėjo svetimi
bewafnete
c
Critical note: bewaf[f]nete ] vid ex err om sec f
bewafnete
bewaffnete
ginkluoti
Leute und haben mich aus dem Bett
žmonės ir
weggeschlept,
c
Critical note: weggeschlep[p]t ] vid ex err om sec p
weggeschlept,
weggeschleppt,
ištraukė mane iš lovos,
–
32
ihre Gesichte waren wie versteinert.
jūsų veidai buvo kaip suakmenėję.
n
Note: Balys Sruoga prisimena 1943 m. pavasarį – suėmimo naktį. Laiške, kaip ir vėliau parašytuose memuaruose, iškyla panašūs „suakmenėjusių veidų“, „neišbrendamos kančios“, „neaprėpiamos meilės“, ištvermės palinkėjimo, palaiminimo leitmotyvai:
„Kovo 16 diena. Bevartaliojant kalinišką knygą, 23.30 valandą laiptuose pasigirsta sunkūs kaustyti žingsniai.
Trep – trep – trep, – vokiškai kaukši.
Pažvelgėme viens į kitą, išgirdę kaukšėjimą. Be žodžių aišku:
– Ką dabar griebs?
Duryse ilgas skambutis valdančiu tonu. Širdys stabtelėjo. Bato duslūs smūgiai į durų lentas.
Taip ir yra: du gestapininkai. Pilki. Pakaustyti.
– Ar yra toks ir toks? Parodyk pasą. Ar turi ginklą? Pasiimk kepurę ir dar šį bei tą, kad nori. Daug nereikią. Dviem, trim dienom, – daugiau nereikėsią.
Krata – labai paviršutiniška, neverta gestapo vardo garso. Paėmė kažkuriuos senus laiškus. Keletą niekuo nekaltų rankraščių, kas pasitaikė. Medžiaga, iš kurios nieko neišpeši. Medžiagos jiem tartum nė nereikėjo. Svarbu buvo tiktai, kad šį bei tą gavo paimti.
Mūsų širdyse nyku. Mūsų veidai suakmenėję. Tik rankos trupučiuką virpa. Ir – tiek. Ir – visa.
– Baly, laikykis! – atsisveikinimui palydi mane du balsu, pilni tokios neišbrendamos kančios ir tokios neaprėpiamos meilės, kad jų palydėtam ir į kartuves eiti būtų jauku.
– Aš – tai ištversiu. Tik jūs… O, būkit palaimintos!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 23–24).
Dieses trostloses Schmerz blieb für die Ewigkeit
Šis baisus skausmas amžinai liko
33
in meinem
mano
Gedächtniss.
c
Critical note: Gedächtnis ] vid ex err ss, pro s
Gedächtniss.
Gedächtnis.
atmintyje.
Einen anderen Ausdruck ihrer Gesichtern ist es mir schwer zu
Kitokią jūsų veidų išraišką man sunku
34
vorzustellen. Es gibt zu viel unnötiges Schmerz in der Welt. Nichts zu machen. Vanduk,
įsivaizduoti. Pasaulyje yra per daug nereikalingo skausmo. Nieko nepadarysi. Vanduk,
35
ich habe den Mut nicht verloren, –
aš dar nenusimenu, –
no vielleicht
c
Critical note: vielleicht ] a c no, p c cor vi pro no
vielleicht
galbūt
bin ich geistig stärker geworden. Es gibt
dvasiškai aš dar labiau sustiprėjau.
36
nichts in der Welt, was mich erschrecken konnte. Natürlich, für Dalia ist es vielleicht
Nėra nieko pasaulyje, kas galėtų mane nugąsdinti. Žinoma, Daliai gal ir
37
leichter alles zu ertragen, – sie ist jung. Dir ist es schwieriger – mit deiner tieffühligen
lengviau viską ištverti, – ji jauna. Tau sunkiau – Tavo tokia giliai jaučianti,
38
empfindliches empfindlichen
c
Critical note: empfindlichen ] a c empfindliches, p c cor en pro es
empfindlichen
jautri
Seele. Doch, – Mut, Vanduk, – mutig sein! Wir sind wieder arm wie die
siela. Vis dėlto, – drąsos, Vanduk, – būk drąsi! Mes vėl esam vargšai kaip
39
kirchliche Mäuse, – wir werden mehr im Geiste
bažnyčios pelės, – labiau
Leben,
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben,
leben,
gyvensim dvasia,
–
mehr schöpfen – viel
daugiau kursim – sukursim daug
40
gutes Gutes
c
Critical note: Gutes ] a c gutes, p c cor G pro min
Gutes
gero
und Schönes schöpfen.
ir gražaus.
''Es geht alles vorüber''
„Es geht alles vorüber“
„Viskas praeina“
n
Note: Balys Sruoga cituoja kelias eilutes iš vokiečių poeto Kurto Feltzo (1910–1982) ir libretisto Maxo Wallnerio (1891–1951) sukurtos dainos „[Auf Posten in einsamer Nacht]“ [„Pašte vienišą naktį“], arba „Es geht alles vorüber, es geht alles vorbei“ [„Viskas praeina, viskas pasibaigia“]. Muziką šiam kūriniui 1942 m. parašė austrų kompozitorius Fredas Raymondas (1900–1954), atliko vokiečių dainininkė Lale Andersen (1905–1972) (https://lyricstranslate.com/en/Lale-Andersen-Es-geht-alles-vorueber-es-geht-alles-vorbei-lyrics.html). Nors daina buvo ideologinio, politinio pobūdžio (Trečiojo Reicho šlageris), tačiau jos turinys, o ypač priedainis, skambėję per radiją, skatino nepasiduoti, įkvėpė viltį, žadino gyvenimo prasmę: „Es geht alles vorüber, /Es geht alles vorbei; / Auf jeden Dezember / Folgt wieder ein Mai. / Es geht alles vorüber, / Es geht alles vorbei; / Doch zwei, die sich lieben, / Die bleiben sich treu“; [„Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Po kiekvieno gruodžio / Vėl ateina gegužė. / Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Tačiau du įsimylėjėliai / Liks ištikimi vienas kitam“]. Neatsitiktinai vėliau Balio Sruogos dukra prisiminė, kad joms su mama teko tėvo laiškuose „ieškoti paslėptų minčių“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 49).
–
es gehen vorüber und
pasibaigs ir
41
unsere Qualen! Grüsse
mūsų kančios! Linkėjimai
Zosė,
Zosei,
n
Note: Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės-Sruogienės pusseserė, ekonomistė.
Puzinai,
Puzinams,
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima (žmona Marija, dukromis Aldona ir Živile, sūnumi Algimantu) pasitraukė į Vakarus.
Maciūnas,
Maciūnui,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde.
Salys
Saliui
n
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose.
und andere gute Leute.
ir kitiems geriems žmonėms.
42
Küsse herzlich Daliukas – bedanke Sie mich für ihren Mut
Nuoširdžiai pabučiuok Daliuką – padėkok Jai nuo manęs už jos drąsą
(Meine
c
Critical note: meine ] vid ex err M pro min
(Meine
(meine
(mano
lyrische Tragödie
lyrinė tragedija,
43
für Daliukas ist schon längst beendet, – sie wird nicht so schlimm aussehen).
skirta Daliukui, jau seniai baigta, – ji ne taip blogai atrodys).
n
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė: Trijų veiksmų lyrinė drama, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r, dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473. Šią dramą Balys Sruoga vertino labiausiai iš visų Štuthofe parašytų kūrinių. Komedijas rašytojas vadino „literatūriniu šlamštu“. „Sruoga kiek rimčiau vertino savo „Pavasario giesmę““ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362).
Ich
44
küsse Dich, mein armes, mein gutes Vanduk, mein
Bučiuoju Tave, mano vargšas, mano geras Vanduk, mano
unglücklicher
c
Critical note: unglückliches ] a c unglücklicher, p c cor s pro r
unglücklicher
unglückliches
nelaimingas
Kinderlein.
vaikeli.
45
Lebt wohl, Vanduk, – lebt wohl!
Likit sveikos, Vanduk, – likit sveikos!
46
Dr Dein
c
Critical note: Dein ] a c Dr, p c cor ein pro r
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Frau
Ponia
b
Vanda Sruogienė
c
Greifswald / Pomm.
c
Critical note: Greifswald / Pomm. ] Greifswald / Pomm[ern], contr, sub sign phr dua lin
Greifswald / Pomm.
Greifsvaldas / Pomm[eranija]
d
Postlagernd
p
Physical note: [2r] //
Postlagernd
Iki pareikalavimo
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
XI blokas
X (Close panel)Version a2: 1944-11-05: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 5 November 1944
1944 [m.] lapkričio 5 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 5 November 1944
1944 [m.] lapkričio 5 d.
5
Vanduk, miela, mylima!
Deine neueste Postkarte ist
Tavo naujausias atvirlaiškis rašytas
v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
v.
29-X. Arme Kinderlein!
X-29. Vargšelės!
6
Sie haben immer noch keine Ecke zum Leben!
Jūs vis dar neturit kampo, kur gyventi!
n
Note: Vanda Sruogienė su Dalia Sruogaite, atsidūrusios Vokietijoje, apsistojo Greifsvalde, kur Vanda Sruogienė ieškojo savo pusbrolio Adomo Daugirdo. Turbūt minima pirmoji jų apsistojimo Greifsvalde vieta: „…Atsidūrę Greifsvalde nuėjome nurodytu adresu, ir, pasirodo, tai buvo viešbutis… Taip, žmonės ta pavarde čia buvo apsistoję, bet išvyko nepalikę adreso. Trys moterys ir vaikas likom vakare be pastogės. Vaikščiojame tomis gatvėmis ir nežinome kas daryti. Tai buvo vienas iš beviltiškiausių momentų mūsų kelionėje (nestebina, kad tos padėties prisiminimai ir po penkiasdešimties metų naktį sukelia košmaro sapnus).
Greifsvaldas – nedidelis universitetinis miestas. Kažkoks instinktas nukreipė mūsų žingsnius universiteto link. Ir štai iš tolo pamatau prof. Joną Puziną! Išgelbėtos! Puzinai, patys prisiglaudę pas išdidų vokietį dvarininką, išmaldavo iš jo prieglobstį nakčiai mudviem ir Gedvilienei su Gabriuku. Niekad nepamiršiu, su kokia panieka tas šeimininkas žvelgė į mus, pavargusius, apšepusius, dulkėtus pabėgėlius svetimtaučius… Pernakvojome nepersirengę Puzinams paskirtame kambaryje. Jie patys su vaikais didelėje lovoje, mes ant kanapų, ant grindų, kur pasitaikė. Nors jau buvo „Hannibal ante portas“ [lot. „Hanibalas prie vartų“] – rusai visai netoli, gyvenimas dvare ėjo įprasta tvarka. Mačiau, kaip pirštinėtas liokajus nešė ant sidabrinio padėklo pietus savo ponams… Kitą naktį mus priglaudė prof. Vincas Maciūnas su žmona. Puzinas, pats kampininkas, kolegos profesoriaus archeologo globojamas, tuoj surado Daugirdus. Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130).
„Kambariuką gavome mažytį, darbininko namo palėpėje. Dvi lovytės, tarp jų kėdė, ir viskas. Netoliese panašiame namuke susigrūdę gyveno Doma Sleževičienė su marčia, Štuthofiečio prof. Mečio Mackevičiaus žmona Marija su dviem mažom mergaitėm Audrone ir Ina. Teta Zosė su Gabriuku taip pat gavo pastogę priemiestyje, vokiečių darbininkų rajone. Visi namai čia buvo tokie vienodi, kad vaikai, grįždami iš mokyklos, tik iš šiukšlių dėžių turinio atpažindavo savo būstus“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
Was für ein Pech, dass kann ich Ihnen nichts helfen! Hast Du
Gaila, kad negaliu Jums niekuo padėti! Ar gavai
7
mein Brief über Valiukėnas
mano laišką per Valiukėną
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
schon einen in Greifswald
vieną
(Post-Rest.)
c
Critical note: Post-Rest. ] Post-Rest[ant], contr
(Post-Rest.)
(iki pareikalavimo)
erhalten?
jau Greifsvalde?
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. „Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140). Vladimiras Šilkarskis per Mykolą Biržišką rėmė Vandą Sruogienę: „Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
hat mich gebeten an
manęs paprašė,
8
Dich zu wenden, dass Du seine Hilfe (500
kad priimtum jo pagalbą (500
Mr.
c
Critical note: Mr. ] M[a]rk, contr
Mr.
markių
über
per
Biržiška)
Biržišką).
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
annihme annehme .
c
Critical note: annehme ] a c annihme, p c cor pri e pro i
annehme.
Ich denke auch ähnlich. In
Aš irgi panašiai galvoju.
unseren unserer
c
Critical note: unserer ] a c unseren, p c cor er pro en
unserer
Mūsų
Lage
padėtyje
9
sollen wir einer dem anderen helfen. Übrigens, kann ich auch Dir einige Hundert Mark überwei-
turim vienas kitam pagelbėti. Beje, aš taip pat galiu persiųsti Tau kelis šimtus mar-
10
sen, – ich habe genug, – ich verbrauche monatlich 15 bis 25 Mrk.
kių, – turiu pakankamai, – per mėnesį išleidžiu nuo 15 iki 25 markių.
n
Note: Kaliniai lageryje negalėjo turėti pinigų. Iš laisvės atsivežti pinigai buvo deponuoti lagerio raštinėje:
„Pinigai buvo gaunami šitokiu būdu.
Iš naujoko, patekusio į lagerį, visi pinigai buvo tuojau atimami ir deponuojami raštinėje pas Hapkę. Šiokie ar tokie pinigai, bet kokia valiuta, kaliniam pas save turėti buvo griežtai draudžiama. Iš tų deponuotų pinigų kalinys galėdavo kas 4–6 savaitės gauti po penkiolika markių, ne banknotais, bet tam tikrais kuponais, kurie kantinėje buvo imami vietoj banknotų, – vėliau kantinė su Hapkės įstaiga atsiskaitydavo.
Kadangi į kalinių kantinę nuolat lįsdavo ir esesninkai, kurie kalinių kuponų neturėdavo, tai kantinė priimdavo ir banknotus. Tai buvo labai patogu įvairiem lagerio galiūnam ir biznieriam.
Laisvų banknotų lageryje visuomet būdavo. Apsukresni naujokai sugebėdavo nusukti pinigus, – ne visus atiduodavo į kasą. Kiti užmiršdavo pinigus drabužių kišenėse, kuriuos drabužininkai surasdavo ir netrukdavo paleisti į apyvartą. Ateidavo pinigai ir iš laisvės, per įvairias darbo komandas ir laisvai samdomus darbininkus meisterius, – už lageryje pagrobtus ir į laisvę iššmugeliuotus daiktus. Pinigų lageryje būdavo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 320).
Prieš lagerio evakuaciją, kai ankstesnės tvarkos nebe taip griežtai paisyta, kaliniams pinigų atsiųsdavo jų bičiuliai iš laisvojo pasaulio. Balį Sruogą pinigais rėmė Rapolas Skipitis, Vanda Sruogienė, Antanas Krutulys, Vladimiras Šilkarskis. 1944 m. pabaigoje esesininkai mažiau paisydavo draudimo kaliniams lageryje turėti asmeninių lėšų: „Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 361).
Es scheint, ich werde nicht mehr
Atrodo,
11
lange hier eingesperrt sitzen, – spätestens zu
nebeilgai čia sėdėsiu įkalintas, – vėliausiai per
Weinachten
c
Critical note: Wei[h]nachten ] vid ex err om h
Weinachten
Weihnachten
Kalėdas
werden wir schon zusammen
mes jau būsim
12
sein.
kartu.
n
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
„Ir vėl prasidėjo mano pastangos jį vaduoti, važiavau į Berlyną, ten gestapas iškilmingai pažadėjo su kitais išleisti Kalėdoms. Ir vėl apgavo“ (Vanda Sruogienė, „Suėmimas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 359).
„Kai kurių mūsiškių giminės ir bičiuliai, esantieji Berlyne, laiškuose rašė, kad daromos pastangos mus išvaduoti. Viltis išeiti laisvėn kiekvieną savaitę didėjo. Aukštieji vokiečių pareigūnai liepė mūsų visuomenės atstovams, kurie rūpinosi mūsų paleidimu, surasti mums darbą ir patalpas apsigyventi. Kai tai buvo padaryta, tie vokiški pareigūnai pranešė, kad mūsų paleidimo raštas jau padėtas ant vidaus reikalų ministerio, taigi paties Himmlerio, stalo pasirašyti ir kad paleidimas įvyks per kelias dienas. Visa tai buvo rašoma mūsų prietelių laiškuose su tikra vilčia, kad Kūčias valgysime drauge su jais laisvėje. Dabar jau net ir didžiausieji pesimistai ėmė tikėti, kad paleidimas galimas. Išrinktoji Kūčioms ruošti ir kleckeliams kepti komisija vis nesiryžo pradėti darbo, nė organizuoti miltų. Kam visa tai? – juk vis vien Kūčias valgysime Berlyne, kur kiekvieno mūsų laukė darbas ir pastogė… Dėl to ir mūsų menininkai nepuošė eglutės, nė nerengė šventei programos. Džiaugėmės, kad tuoj būsime laisvi, nors ir gerai žinojome, kad mūsų laukia bombų lietus ir sunkus darbas karo pramonėje. Bet laisvė už viską brangesnė. Stovyklos vadovybė taip pat buvo gavusi kažkokius raštus dėl mūsų paleidimo ir į mus jau žiūrėjo, kaip į laikinus savo „šeimos“ narius. Apie tai nugirdome iš mums draugiškos vokietės, kuri priimdavo politiniam skyriui adresuotas šifruotas telegramas. Kalėdos čia pat, o rašto iš Berlyno vis nėra. Smogikų administracijos vyrai vienas po kito ėmė važiuoti švenčių atostogų. Išvažiavo ir keli toki, kurių dalyvavimas prie kalinių paleidimo būtinas. Vadinas, jeigu raštas ateitų prieš pačias šventes, paleidimas būtų neįmanomas. Pasidarė aišku, kad šventes praleisime stovykloje. Kad ir nenoromis, reikia kepti kleckelius ir puošti eglutę…“ (Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: Draugo spaustuvė, 1950, p. 164–165).
Balys Sruoga taip pat tikėjosi, kad iki 1944 m. pabaigos politiniai kaliniai iš lagerio bus paleisti: „Po lagerį sklido įvairiausi gandai. Visiem aišku buvo, kad šiokia ar tokia lagerio evakuacija yra neišvengiama ir kad ji įvyks labai greit. Bet – kur, kada, kaip tai įvyks – niekas nežinojo. Vieni manė, kad pėsčiomis reikės eiti apie keturis šimtus kilometrų. Kiti tikino, kad paskutinį momentą kaliniai bus paleisti, bent politiniai. Treti – traukė pečiais, kreipdami dėmesį į statines, vežamas prie kalinių gyvenamų blokų, dervos pripilamas.
– Et, – sakė jie, – pamatysite, padegs naktį gyvenamus barakus, sučirškins mus visus gyvus. Kas bandys nedegti – iššaudys kaip kurapkėles… (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 366).
„Rudeniop gandai apie būsimą lagerio evakuaciją ne silpnėjo, o vis sklido garsiau. Dabar jau buvo minima ir kelio kryptis – mums reikėsią žygiuoti į Pomeraniją. Kada? Gaudome paskutines fronto žinias ir stebime esesmanų nuotaikas. Mūsų radijo ruporas dar vis nepasiduoda: jis žada sutriuškinti priešą, besiveržiantį į Rytprūsių žemes, jis ruošiasi generaliniams kontrapuolimams… Bet kartais suskamba iš jo visai kitoks, blaivus balsas. Jį išgirdęs, skubiai šoka prie garsiakalbio Sruoga ir klausosi užkandęs žadą, nes vokiškas balsas vos girdimas ir neaiškus, – jis sklinda iš anapus reicho ribų. Kartais visai netikėtai garsiakalbis prabyla švediškai, tada, ant suolo užšokęs, prie jo ausį prikiša mūsų įnamis latvis Kalninis. Jį ir dar keletą latvių inteligentų ne per seniausiai apgyvendino mūsų barake. Be jų, iš Rygos kalėjimo buvo atvežtas Plechavičiaus štabas. Nei vieniems, nei kitiems įnamiams nenuskuto plaukų ir neatėmė keliondėžių – taigi ne tik užsienio žinios, bet ir šis įvykis rodė, kad lageris gyvena paskutines dienas.
Tiesa, tas žinių nuotrupas pagaudavome retai, dažniausiai tada, kai prievarčio namely budėdavo blokfiureris Petersenas-Danas, tas pats, kuris mums kartais šaipūniškai mirktelėdavo. […]
Siautėjant esesmanams ir sklindant įvairiems gandams, nutilo ir radijo garsiakalbis. O ir laikas buvo jam nutilti, nes vieną dieną, kai jis, skelbdamas reicho žinias, gyrėsi būsimom fronto pergalėm, ilgus vokiškus žodžius nukirto trumpi, bet stiprūs rusiški: „Meluoja, neklausykit!“
Tai buvo tiesa, naciai melavo išsijuosę. Netrukus, kai sniegas tvirčiau nubalino barakų gatves, išgirdome, kad sovietų armijos tankai jau Rytprūsiuose. Dabar gandai, virsdami tikromis žiniomis, skelbė, kad mums reikės žygiuoti 900 kilometrų Štetino link“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 388–389).
Dann werde ich die Lebenssorgen von
Tada galėsiu nuimti nuo
deinen Deinen
c
Critical note: Deinen ] a c deinen, p c cor D pro min
Deinen
Tavo
Schultern abnehmen können.
pečių gyvenimo rūpesčius.
Bss Bis
c
Critical note: Bis ] a c Bss, p c cor i pro pri s
Bis
Iki
dahin,
to laiko,
13
nichts zu machen, du sollst allein leiden.
nieko nepadarysi, turi kentėti viena.
T Es
c
Critical note: Es ] a c T, p c cor Es pro T
Es
wäre für Dalia am besten in der Klinik zu arbeiten,
Daliai būtų geriausia dirbti klinikoje,
14
dass ist sehr gute Idee. Für Dich gibt es natürlich keinen grossen Auswahl. Man muss leben,
tai labai gera mintis. Tau, žinoma, nėra didelio pasirinkimo. Turit gyventi taip,
15
wie es möglich ist, um gesund zu bleiben. Nur wegen mich kümmere Du dich nicht
kaip galit, kad išliktumėt sveikos. Tik manim
16
mehr. Ich werde aushalten, – ich bin schon ein alter geübter Häftling, – wie das Lied sagt: za-
daugiau nebesirūpink. Aš ištversiu, – esu senas patyręs kalinys, – kaip sakoma dainoje: za-
17
kaljon v boju
(= ''erhärtet
( „erhärtet
(„užgrūdintas
im Ringen mit dem
kovoje su
Schicksal'').
Schicksal“).
likimu“).
Kommt auch irgendwelche unerwar-
Kartais ateina ir netikė-
18
tete Hilfe.
ta pagalba.
Z. B.
c
Critical note: Z. B. ] Z[um] B[eispiel]
Z. B.
Pvz.,
gestern bekam ich: 1) Ein wertvolles Päckchen von
vakar gavau: 1) vertingą siuntinėlį nuo
Živilės Vater
Živilės tėvo
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
(neue Adresse:
(naujas adresas:
19
[13 B
c
Critical note: 13 B ] sign in circ
[13 B
13 B
13 B
Landshut/Bay,
Theaterstr.,
c
Critical note: Theaterstr. ] Theaterstr[aße],
Theaterstr.,
67II]
67II)
67II)
u. 2) Ein Pakettchen mit Äpfeln von
ir 2) siuntinuką su obuoliais nuo
El. Kardelienė
El. Kardelienės
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. Nuo 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
20
(Freiburg/Breisgau, – Adolf Hitlerstr. 11,
b/Frau
c
Critical note: b/Frau ] b[ei] Frau, contr
b/Frau
Miskouiski Miskowiski ).
c
Critical note: Miskowiski ] a c Miskouiski, p c cor w pro u
Miskowiski).
Bedanke diese gute
Padėkok
21
Leute von mir. Kardelienė ist die einzige von Kollegen Künstlern, die mich erinnert
nuo manęs šiems geriems žmonėms. Iš kolegų menininkų mane prisiminė vienintelė Kardelienė.
22
hat. Schreibe ihr, dass werde ich neue Idee des Auferstehen der Theaterkunst bringen, –
Parašyk jai, kad aš pateiksiu naują teatro meno atgaivinimo idėją, –
23
dass ihr
kad jos
Geschänk
c
Critical note: Geschenk ] a c Geschänk, p c cor sec e pro ä
Geschänk
Geschenk
dovana
mir besonders angenehm war. Bedanke auch Šilkarskis für seine
man buvo ypač maloni. Taip pat padėkok Šilkarskiui už
24
Sorge um mich, – in diese Zeit war er mir wie ein guter alter besorgter Bruder, – das
rūpestį manimi, – šiuo metu jis buvo man kaip geras senas rūpestingas brolis, –
25
ist doch
herliche
c
Critical note: her[r]liche ] vid ex err om sec r
herliche
herrliche
nuostabi
Seele – der erste Freund in dem Unglück. Ihnen allen kann ich nicht
siela – pirmas draugas nelaimėje. Negaliu
26
schreiben, weil meiner wochentlicher Brief will ich für Dich behalten. Es scheint,
parašyti jums visiems, nes savo savaitinį laišką noriu skirti Tau. Atrodo,
27
mit Lebensmitteln bin ich jetzt besser versorgt als Du mit Dalia. Also, alles, was Du hast,
kad dabar esu geriau aprūpintas maistu nei Tu su Dalia. Taigi, viską, ką turit,
28
behalte für Euch. Mir geht es schon. Leider, die Tage sind schon kurz geworden, deshalb
pasilikit sau. Man viskas gerai. Gaila, dienos jau sutrumpėjo, todėl
29
musste ich meine dichterische Arbeit einstellen. Ich habe viel Zeit zu nachdenken. –
turėjau nutraukti savo kūrybinį darbą. Turiu daug laiko galvoti. –
30
Leider, dein
Deja, Tavo
u
u.
ir
Dalias Gesichte sehe ich immer sehr traurig. Ich immer erinnere
Dalios veidus visada matau labai liūdnus. Visada prisimenu
mir
c
Critical note: mich ] vid ex err mir pro mich
mir
mich
diese
tą
31
Nacht, als kamen fremde
naktį, kai atėjo svetimi
bewafnete
c
Critical note: bewaf[f]nete ] vid ex err om sec f
bewafnete
bewaffnete
ginkluoti
Leute und haben mich aus dem Bett
žmonės ir
weggeschlept,
c
Critical note: weggeschlep[p]t ] vid ex err om sec p
weggeschlept,
weggeschleppt,
ištraukė mane iš lovos,
–
32
ihre Gesichte waren wie versteinert.
jūsų veidai buvo kaip suakmenėję.
n
Note: Balys Sruoga prisimena 1943 m. pavasarį – suėmimo naktį. Laiške, kaip ir vėliau parašytuose memuaruose, iškyla panašūs „suakmenėjusių veidų“, „neišbrendamos kančios“, „neaprėpiamos meilės“, ištvermės palinkėjimo, palaiminimo leitmotyvai:
„Kovo 16 diena. Bevartaliojant kalinišką knygą, 23.30 valandą laiptuose pasigirsta sunkūs kaustyti žingsniai.
Trep – trep – trep, – vokiškai kaukši.
Pažvelgėme viens į kitą, išgirdę kaukšėjimą. Be žodžių aišku:
– Ką dabar griebs?
Duryse ilgas skambutis valdančiu tonu. Širdys stabtelėjo. Bato duslūs smūgiai į durų lentas.
Taip ir yra: du gestapininkai. Pilki. Pakaustyti.
– Ar yra toks ir toks? Parodyk pasą. Ar turi ginklą? Pasiimk kepurę ir dar šį bei tą, kad nori. Daug nereikią. Dviem, trim dienom, – daugiau nereikėsią.
Krata – labai paviršutiniška, neverta gestapo vardo garso. Paėmė kažkuriuos senus laiškus. Keletą niekuo nekaltų rankraščių, kas pasitaikė. Medžiaga, iš kurios nieko neišpeši. Medžiagos jiem tartum nė nereikėjo. Svarbu buvo tiktai, kad šį bei tą gavo paimti.
Mūsų širdyse nyku. Mūsų veidai suakmenėję. Tik rankos trupučiuką virpa. Ir – tiek. Ir – visa.
– Baly, laikykis! – atsisveikinimui palydi mane du balsu, pilni tokios neišbrendamos kančios ir tokios neaprėpiamos meilės, kad jų palydėtam ir į kartuves eiti būtų jauku.
– Aš – tai ištversiu. Tik jūs… O, būkit palaimintos!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 23–24).
Dieses trostloses Schmerz blieb für die Ewigkeit
Šis baisus skausmas amžinai liko
33
in meinem
mano
Gedächtniss.
c
Critical note: Gedächtnis ] vid ex err ss, pro s
Gedächtniss.
Gedächtnis.
atmintyje.
Einen anderen Ausdruck ihrer Gesichtern ist es mir schwer zu
Kitokią jūsų veidų išraišką man sunku
34
vorzustellen. Es gibt zu viel unnötiges Schmerz in der Welt. Nichts zu machen. Vanduk,
įsivaizduoti. Pasaulyje yra per daug nereikalingo skausmo. Nieko nepadarysi. Vanduk,
35
ich habe den Mut nicht verloren, –
aš dar nenusimenu, –
no vielleicht
c
Critical note: vielleicht ] a c no, p c cor vi pro no
vielleicht
galbūt
bin ich geistig stärker geworden. Es gibt
dvasiškai aš dar labiau sustiprėjau.
36
nichts in der Welt, was mich erschrecken konnte. Natürlich, für Dalia ist es vielleicht
Nėra nieko pasaulyje, kas galėtų mane nugąsdinti. Žinoma, Daliai gal ir
37
leichter alles zu ertragen, – sie ist jung. Dir ist es schwieriger – mit deiner tieffühligen
lengviau viską ištverti, – ji jauna. Tau sunkiau – Tavo tokia giliai jaučianti,
38
empfindliches empfindlichen
c
Critical note: empfindlichen ] a c empfindliches, p c cor en pro es
empfindlichen
jautri
Seele. Doch, – Mut, Vanduk, – mutig sein! Wir sind wieder arm wie die
siela. Vis dėlto, – drąsos, Vanduk, – būk drąsi! Mes vėl esam vargšai kaip
39
kirchliche Mäuse, – wir werden mehr im Geiste
bažnyčios pelės, – labiau
Leben,
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben,
leben,
gyvensim dvasia,
–
mehr schöpfen – viel
daugiau kursim – sukursim daug
40
gutes Gutes
c
Critical note: Gutes ] a c gutes, p c cor G pro min
Gutes
gero
und Schönes schöpfen.
ir gražaus.
''Es geht alles vorüber''
„Es geht alles vorüber“
„Viskas praeina“
n
Note: Balys Sruoga cituoja kelias eilutes iš vokiečių poeto Kurto Feltzo (1910–1982) ir libretisto Maxo Wallnerio (1891–1951) sukurtos dainos „[Auf Posten in einsamer Nacht]“ [„Pašte vienišą naktį“], arba „Es geht alles vorüber, es geht alles vorbei“ [„Viskas praeina, viskas pasibaigia“]. Muziką šiam kūriniui 1942 m. parašė austrų kompozitorius Fredas Raymondas (1900–1954), atliko vokiečių dainininkė Lale Andersen (1905–1972) (https://lyricstranslate.com/en/Lale-Andersen-Es-geht-alles-vorueber-es-geht-alles-vorbei-lyrics.html). Nors daina buvo ideologinio, politinio pobūdžio (Trečiojo Reicho šlageris), tačiau jos turinys, o ypač priedainis, skambėję per radiją, skatino nepasiduoti, įkvėpė viltį, žadino gyvenimo prasmę: „Es geht alles vorüber, /Es geht alles vorbei; / Auf jeden Dezember / Folgt wieder ein Mai. / Es geht alles vorüber, / Es geht alles vorbei; / Doch zwei, die sich lieben, / Die bleiben sich treu“; [„Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Po kiekvieno gruodžio / Vėl ateina gegužė. / Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Tačiau du įsimylėjėliai / Liks ištikimi vienas kitam“]. Neatsitiktinai vėliau Balio Sruogos dukra prisiminė, kad joms su mama teko tėvo laiškuose „ieškoti paslėptų minčių“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 49).
–
es gehen vorüber und
pasibaigs ir
41
unsere Qualen! Grüsse
mūsų kančios! Linkėjimai
Zosė,
Zosei,
n
Note: Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės-Sruogienės pusseserė, ekonomistė.
Puzinai,
Puzinams,
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima (žmona Marija, dukromis Aldona ir Živile, sūnumi Algimantu) pasitraukė į Vakarus.
Maciūnas,
Maciūnui,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde.
Salys
Saliui
n
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose.
und andere gute Leute.
ir kitiems geriems žmonėms.
42
Küsse herzlich Daliukas – bedanke Sie mich für ihren Mut
Nuoširdžiai pabučiuok Daliuką – padėkok Jai nuo manęs už jos drąsą
(Meine
c
Critical note: meine ] vid ex err M pro min
(Meine
(meine
(mano
lyrische Tragödie
lyrinė tragedija,
43
für Daliukas ist schon längst beendet, – sie wird nicht so schlimm aussehen).
skirta Daliukui, jau seniai baigta, – ji ne taip blogai atrodys).
n
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė: Trijų veiksmų lyrinė drama, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r, dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473. Šią dramą Balys Sruoga vertino labiausiai iš visų Štuthofe parašytų kūrinių. Komedijas rašytojas vadino „literatūriniu šlamštu“. „Sruoga kiek rimčiau vertino savo „Pavasario giesmę““ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362).
Ich
44
küsse Dich, mein armes, mein gutes Vanduk, mein
Bučiuoju Tave, mano vargšas, mano geras Vanduk, mano
unglücklicher
c
Critical note: unglückliches ] a c unglücklicher, p c cor s pro r
unglücklicher
unglückliches
nelaimingas
Kinderlein.
vaikeli.
45
Lebt wohl, Vanduk, – lebt wohl!
Likit sveikos, Vanduk, – likit sveikos!
46
Dr Dein
c
Critical note: Dein ] a c Dr, p c cor ein pro r
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Frau
Ponia
b
Vanda Sruogienė
c
Greifswald / Pomm.
c
Critical note: Greifswald / Pomm. ] Greifswald / Pomm[ern], contr, sub sign phr dua lin
Greifswald / Pomm.
Greifsvaldas / Pomm[eranija]
d
Postlagernd
p
Physical note: [2r] //
Postlagernd
Iki pareikalavimo
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
XI blokas
X (Close panel)Version a3: 1944-11-05: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 5 November 1944
1944 [m.] lapkričio 5 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 5 November 1944
1944 [m.] lapkričio 5 d.
5
Vanduk, miela, mylima!
Deine neueste Postkarte ist
Tavo naujausias atvirlaiškis rašytas
v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
v.
29-X. Arme Kinderlein!
X-29. Vargšelės!
6
Sie haben immer noch keine Ecke zum Leben!
Jūs vis dar neturit kampo, kur gyventi!
n
Note: Vanda Sruogienė su Dalia Sruogaite, atsidūrusios Vokietijoje, apsistojo Greifsvalde, kur Vanda Sruogienė ieškojo savo pusbrolio Adomo Daugirdo. Turbūt minima pirmoji jų apsistojimo Greifsvalde vieta: „…Atsidūrę Greifsvalde nuėjome nurodytu adresu, ir, pasirodo, tai buvo viešbutis… Taip, žmonės ta pavarde čia buvo apsistoję, bet išvyko nepalikę adreso. Trys moterys ir vaikas likom vakare be pastogės. Vaikščiojame tomis gatvėmis ir nežinome kas daryti. Tai buvo vienas iš beviltiškiausių momentų mūsų kelionėje (nestebina, kad tos padėties prisiminimai ir po penkiasdešimties metų naktį sukelia košmaro sapnus).
Greifsvaldas – nedidelis universitetinis miestas. Kažkoks instinktas nukreipė mūsų žingsnius universiteto link. Ir štai iš tolo pamatau prof. Joną Puziną! Išgelbėtos! Puzinai, patys prisiglaudę pas išdidų vokietį dvarininką, išmaldavo iš jo prieglobstį nakčiai mudviem ir Gedvilienei su Gabriuku. Niekad nepamiršiu, su kokia panieka tas šeimininkas žvelgė į mus, pavargusius, apšepusius, dulkėtus pabėgėlius svetimtaučius… Pernakvojome nepersirengę Puzinams paskirtame kambaryje. Jie patys su vaikais didelėje lovoje, mes ant kanapų, ant grindų, kur pasitaikė. Nors jau buvo „Hannibal ante portas“ [lot. „Hanibalas prie vartų“] – rusai visai netoli, gyvenimas dvare ėjo įprasta tvarka. Mačiau, kaip pirštinėtas liokajus nešė ant sidabrinio padėklo pietus savo ponams… Kitą naktį mus priglaudė prof. Vincas Maciūnas su žmona. Puzinas, pats kampininkas, kolegos profesoriaus archeologo globojamas, tuoj surado Daugirdus. Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130).
„Kambariuką gavome mažytį, darbininko namo palėpėje. Dvi lovytės, tarp jų kėdė, ir viskas. Netoliese panašiame namuke susigrūdę gyveno Doma Sleževičienė su marčia, Štuthofiečio prof. Mečio Mackevičiaus žmona Marija su dviem mažom mergaitėm Audrone ir Ina. Teta Zosė su Gabriuku taip pat gavo pastogę priemiestyje, vokiečių darbininkų rajone. Visi namai čia buvo tokie vienodi, kad vaikai, grįždami iš mokyklos, tik iš šiukšlių dėžių turinio atpažindavo savo būstus“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
Was für ein Pech, dass kann ich Ihnen nichts helfen! Hast Du
Gaila, kad negaliu Jums niekuo padėti! Ar gavai
7
mein Brief über Valiukėnas
mano laišką per Valiukėną
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
schon einen in Greifswald
vieną
(Post-Rest.)
c
Critical note: Post-Rest. ] Post-Rest[ant], contr
(Post-Rest.)
(iki pareikalavimo)
erhalten?
jau Greifsvalde?
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. „Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140). Vladimiras Šilkarskis per Mykolą Biržišką rėmė Vandą Sruogienę: „Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
hat mich gebeten an
manęs paprašė,
8
Dich zu wenden, dass Du seine Hilfe (500
kad priimtum jo pagalbą (500
Mr.
c
Critical note: Mr. ] M[a]rk, contr
Mr.
markių
über
per
Biržiška)
Biržišką).
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
annihme annehme .
c
Critical note: annehme ] a c annihme, p c cor pri e pro i
annehme.
Ich denke auch ähnlich. In
Aš irgi panašiai galvoju.
unseren unserer
c
Critical note: unserer ] a c unseren, p c cor er pro en
unserer
Mūsų
Lage
padėtyje
9
sollen wir einer dem anderen helfen. Übrigens, kann ich auch Dir einige Hundert Mark überwei-
turim vienas kitam pagelbėti. Beje, aš taip pat galiu persiųsti Tau kelis šimtus mar-
10
sen, – ich habe genug, – ich verbrauche monatlich 15 bis 25 Mrk.
kių, – turiu pakankamai, – per mėnesį išleidžiu nuo 15 iki 25 markių.
n
Note: Kaliniai lageryje negalėjo turėti pinigų. Iš laisvės atsivežti pinigai buvo deponuoti lagerio raštinėje:
„Pinigai buvo gaunami šitokiu būdu.
Iš naujoko, patekusio į lagerį, visi pinigai buvo tuojau atimami ir deponuojami raštinėje pas Hapkę. Šiokie ar tokie pinigai, bet kokia valiuta, kaliniam pas save turėti buvo griežtai draudžiama. Iš tų deponuotų pinigų kalinys galėdavo kas 4–6 savaitės gauti po penkiolika markių, ne banknotais, bet tam tikrais kuponais, kurie kantinėje buvo imami vietoj banknotų, – vėliau kantinė su Hapkės įstaiga atsiskaitydavo.
Kadangi į kalinių kantinę nuolat lįsdavo ir esesninkai, kurie kalinių kuponų neturėdavo, tai kantinė priimdavo ir banknotus. Tai buvo labai patogu įvairiem lagerio galiūnam ir biznieriam.
Laisvų banknotų lageryje visuomet būdavo. Apsukresni naujokai sugebėdavo nusukti pinigus, – ne visus atiduodavo į kasą. Kiti užmiršdavo pinigus drabužių kišenėse, kuriuos drabužininkai surasdavo ir netrukdavo paleisti į apyvartą. Ateidavo pinigai ir iš laisvės, per įvairias darbo komandas ir laisvai samdomus darbininkus meisterius, – už lageryje pagrobtus ir į laisvę iššmugeliuotus daiktus. Pinigų lageryje būdavo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 320).
Prieš lagerio evakuaciją, kai ankstesnės tvarkos nebe taip griežtai paisyta, kaliniams pinigų atsiųsdavo jų bičiuliai iš laisvojo pasaulio. Balį Sruogą pinigais rėmė Rapolas Skipitis, Vanda Sruogienė, Antanas Krutulys, Vladimiras Šilkarskis. 1944 m. pabaigoje esesininkai mažiau paisydavo draudimo kaliniams lageryje turėti asmeninių lėšų: „Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 361).
Es scheint, ich werde nicht mehr
Atrodo,
11
lange hier eingesperrt sitzen, – spätestens zu
nebeilgai čia sėdėsiu įkalintas, – vėliausiai per
Weinachten
c
Critical note: Wei[h]nachten ] vid ex err om h
Weinachten
Weihnachten
Kalėdas
werden wir schon zusammen
mes jau būsim
12
sein.
kartu.
n
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
„Ir vėl prasidėjo mano pastangos jį vaduoti, važiavau į Berlyną, ten gestapas iškilmingai pažadėjo su kitais išleisti Kalėdoms. Ir vėl apgavo“ (Vanda Sruogienė, „Suėmimas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 359).
„Kai kurių mūsiškių giminės ir bičiuliai, esantieji Berlyne, laiškuose rašė, kad daromos pastangos mus išvaduoti. Viltis išeiti laisvėn kiekvieną savaitę didėjo. Aukštieji vokiečių pareigūnai liepė mūsų visuomenės atstovams, kurie rūpinosi mūsų paleidimu, surasti mums darbą ir patalpas apsigyventi. Kai tai buvo padaryta, tie vokiški pareigūnai pranešė, kad mūsų paleidimo raštas jau padėtas ant vidaus reikalų ministerio, taigi paties Himmlerio, stalo pasirašyti ir kad paleidimas įvyks per kelias dienas. Visa tai buvo rašoma mūsų prietelių laiškuose su tikra vilčia, kad Kūčias valgysime drauge su jais laisvėje. Dabar jau net ir didžiausieji pesimistai ėmė tikėti, kad paleidimas galimas. Išrinktoji Kūčioms ruošti ir kleckeliams kepti komisija vis nesiryžo pradėti darbo, nė organizuoti miltų. Kam visa tai? – juk vis vien Kūčias valgysime Berlyne, kur kiekvieno mūsų laukė darbas ir pastogė… Dėl to ir mūsų menininkai nepuošė eglutės, nė nerengė šventei programos. Džiaugėmės, kad tuoj būsime laisvi, nors ir gerai žinojome, kad mūsų laukia bombų lietus ir sunkus darbas karo pramonėje. Bet laisvė už viską brangesnė. Stovyklos vadovybė taip pat buvo gavusi kažkokius raštus dėl mūsų paleidimo ir į mus jau žiūrėjo, kaip į laikinus savo „šeimos“ narius. Apie tai nugirdome iš mums draugiškos vokietės, kuri priimdavo politiniam skyriui adresuotas šifruotas telegramas. Kalėdos čia pat, o rašto iš Berlyno vis nėra. Smogikų administracijos vyrai vienas po kito ėmė važiuoti švenčių atostogų. Išvažiavo ir keli toki, kurių dalyvavimas prie kalinių paleidimo būtinas. Vadinas, jeigu raštas ateitų prieš pačias šventes, paleidimas būtų neįmanomas. Pasidarė aišku, kad šventes praleisime stovykloje. Kad ir nenoromis, reikia kepti kleckelius ir puošti eglutę…“ (Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: Draugo spaustuvė, 1950, p. 164–165).
Balys Sruoga taip pat tikėjosi, kad iki 1944 m. pabaigos politiniai kaliniai iš lagerio bus paleisti: „Po lagerį sklido įvairiausi gandai. Visiem aišku buvo, kad šiokia ar tokia lagerio evakuacija yra neišvengiama ir kad ji įvyks labai greit. Bet – kur, kada, kaip tai įvyks – niekas nežinojo. Vieni manė, kad pėsčiomis reikės eiti apie keturis šimtus kilometrų. Kiti tikino, kad paskutinį momentą kaliniai bus paleisti, bent politiniai. Treti – traukė pečiais, kreipdami dėmesį į statines, vežamas prie kalinių gyvenamų blokų, dervos pripilamas.
– Et, – sakė jie, – pamatysite, padegs naktį gyvenamus barakus, sučirškins mus visus gyvus. Kas bandys nedegti – iššaudys kaip kurapkėles… (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 366).
„Rudeniop gandai apie būsimą lagerio evakuaciją ne silpnėjo, o vis sklido garsiau. Dabar jau buvo minima ir kelio kryptis – mums reikėsią žygiuoti į Pomeraniją. Kada? Gaudome paskutines fronto žinias ir stebime esesmanų nuotaikas. Mūsų radijo ruporas dar vis nepasiduoda: jis žada sutriuškinti priešą, besiveržiantį į Rytprūsių žemes, jis ruošiasi generaliniams kontrapuolimams… Bet kartais suskamba iš jo visai kitoks, blaivus balsas. Jį išgirdęs, skubiai šoka prie garsiakalbio Sruoga ir klausosi užkandęs žadą, nes vokiškas balsas vos girdimas ir neaiškus, – jis sklinda iš anapus reicho ribų. Kartais visai netikėtai garsiakalbis prabyla švediškai, tada, ant suolo užšokęs, prie jo ausį prikiša mūsų įnamis latvis Kalninis. Jį ir dar keletą latvių inteligentų ne per seniausiai apgyvendino mūsų barake. Be jų, iš Rygos kalėjimo buvo atvežtas Plechavičiaus štabas. Nei vieniems, nei kitiems įnamiams nenuskuto plaukų ir neatėmė keliondėžių – taigi ne tik užsienio žinios, bet ir šis įvykis rodė, kad lageris gyvena paskutines dienas.
Tiesa, tas žinių nuotrupas pagaudavome retai, dažniausiai tada, kai prievarčio namely budėdavo blokfiureris Petersenas-Danas, tas pats, kuris mums kartais šaipūniškai mirktelėdavo. […]
Siautėjant esesmanams ir sklindant įvairiems gandams, nutilo ir radijo garsiakalbis. O ir laikas buvo jam nutilti, nes vieną dieną, kai jis, skelbdamas reicho žinias, gyrėsi būsimom fronto pergalėm, ilgus vokiškus žodžius nukirto trumpi, bet stiprūs rusiški: „Meluoja, neklausykit!“
Tai buvo tiesa, naciai melavo išsijuosę. Netrukus, kai sniegas tvirčiau nubalino barakų gatves, išgirdome, kad sovietų armijos tankai jau Rytprūsiuose. Dabar gandai, virsdami tikromis žiniomis, skelbė, kad mums reikės žygiuoti 900 kilometrų Štetino link“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 388–389).
Dann werde ich die Lebenssorgen von
Tada galėsiu nuimti nuo
deinen Deinen
c
Critical note: Deinen ] a c deinen, p c cor D pro min
Deinen
Tavo
Schultern abnehmen können.
pečių gyvenimo rūpesčius.
Bss Bis
c
Critical note: Bis ] a c Bss, p c cor i pro pri s
Bis
Iki
dahin,
to laiko,
13
nichts zu machen, du sollst allein leiden.
nieko nepadarysi, turi kentėti viena.
T Es
c
Critical note: Es ] a c T, p c cor Es pro T
Es
wäre für Dalia am besten in der Klinik zu arbeiten,
Daliai būtų geriausia dirbti klinikoje,
14
dass ist sehr gute Idee. Für Dich gibt es natürlich keinen grossen Auswahl. Man muss leben,
tai labai gera mintis. Tau, žinoma, nėra didelio pasirinkimo. Turit gyventi taip,
15
wie es möglich ist, um gesund zu bleiben. Nur wegen mich kümmere Du dich nicht
kaip galit, kad išliktumėt sveikos. Tik manim
16
mehr. Ich werde aushalten, – ich bin schon ein alter geübter Häftling, – wie das Lied sagt: za-
daugiau nebesirūpink. Aš ištversiu, – esu senas patyręs kalinys, – kaip sakoma dainoje: za-
17
kaljon v boju
(= ''erhärtet
( „erhärtet
(„užgrūdintas
im Ringen mit dem
kovoje su
Schicksal'').
Schicksal“).
likimu“).
Kommt auch irgendwelche unerwar-
Kartais ateina ir netikė-
18
tete Hilfe.
ta pagalba.
Z. B.
c
Critical note: Z. B. ] Z[um] B[eispiel]
Z. B.
Pvz.,
gestern bekam ich: 1) Ein wertvolles Päckchen von
vakar gavau: 1) vertingą siuntinėlį nuo
Živilės Vater
Živilės tėvo
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
(neue Adresse:
(naujas adresas:
19
[13 B
c
Critical note: 13 B ] sign in circ
[13 B
13 B
13 B
Landshut/Bay,
Theaterstr.,
c
Critical note: Theaterstr. ] Theaterstr[aße],
Theaterstr.,
67II]
67II)
67II)
u. 2) Ein Pakettchen mit Äpfeln von
ir 2) siuntinuką su obuoliais nuo
El. Kardelienė
El. Kardelienės
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. Nuo 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
20
(Freiburg/Breisgau, – Adolf Hitlerstr. 11,
b/Frau
c
Critical note: b/Frau ] b[ei] Frau, contr
b/Frau
Miskouiski Miskowiski ).
c
Critical note: Miskowiski ] a c Miskouiski, p c cor w pro u
Miskowiski).
Bedanke diese gute
Padėkok
21
Leute von mir. Kardelienė ist die einzige von Kollegen Künstlern, die mich erinnert
nuo manęs šiems geriems žmonėms. Iš kolegų menininkų mane prisiminė vienintelė Kardelienė.
22
hat. Schreibe ihr, dass werde ich neue Idee des Auferstehen der Theaterkunst bringen, –
Parašyk jai, kad aš pateiksiu naują teatro meno atgaivinimo idėją, –
23
dass ihr
kad jos
Geschänk
c
Critical note: Geschenk ] a c Geschänk, p c cor sec e pro ä
Geschänk
Geschenk
dovana
mir besonders angenehm war. Bedanke auch Šilkarskis für seine
man buvo ypač maloni. Taip pat padėkok Šilkarskiui už
24
Sorge um mich, – in diese Zeit war er mir wie ein guter alter besorgter Bruder, – das
rūpestį manimi, – šiuo metu jis buvo man kaip geras senas rūpestingas brolis, –
25
ist doch
herliche
c
Critical note: her[r]liche ] vid ex err om sec r
herliche
herrliche
nuostabi
Seele – der erste Freund in dem Unglück. Ihnen allen kann ich nicht
siela – pirmas draugas nelaimėje. Negaliu
26
schreiben, weil meiner wochentlicher Brief will ich für Dich behalten. Es scheint,
parašyti jums visiems, nes savo savaitinį laišką noriu skirti Tau. Atrodo,
27
mit Lebensmitteln bin ich jetzt besser versorgt als Du mit Dalia. Also, alles, was Du hast,
kad dabar esu geriau aprūpintas maistu nei Tu su Dalia. Taigi, viską, ką turit,
28
behalte für Euch. Mir geht es schon. Leider, die Tage sind schon kurz geworden, deshalb
pasilikit sau. Man viskas gerai. Gaila, dienos jau sutrumpėjo, todėl
29
musste ich meine dichterische Arbeit einstellen. Ich habe viel Zeit zu nachdenken. –
turėjau nutraukti savo kūrybinį darbą. Turiu daug laiko galvoti. –
30
Leider, dein
Deja, Tavo
u
u.
ir
Dalias Gesichte sehe ich immer sehr traurig. Ich immer erinnere
Dalios veidus visada matau labai liūdnus. Visada prisimenu
mir
c
Critical note: mich ] vid ex err mir pro mich
mir
mich
diese
tą
31
Nacht, als kamen fremde
naktį, kai atėjo svetimi
bewafnete
c
Critical note: bewaf[f]nete ] vid ex err om sec f
bewafnete
bewaffnete
ginkluoti
Leute und haben mich aus dem Bett
žmonės ir
weggeschlept,
c
Critical note: weggeschlep[p]t ] vid ex err om sec p
weggeschlept,
weggeschleppt,
ištraukė mane iš lovos,
–
32
ihre Gesichte waren wie versteinert.
jūsų veidai buvo kaip suakmenėję.
n
Note: Balys Sruoga prisimena 1943 m. pavasarį – suėmimo naktį. Laiške, kaip ir vėliau parašytuose memuaruose, iškyla panašūs „suakmenėjusių veidų“, „neišbrendamos kančios“, „neaprėpiamos meilės“, ištvermės palinkėjimo, palaiminimo leitmotyvai:
„Kovo 16 diena. Bevartaliojant kalinišką knygą, 23.30 valandą laiptuose pasigirsta sunkūs kaustyti žingsniai.
Trep – trep – trep, – vokiškai kaukši.
Pažvelgėme viens į kitą, išgirdę kaukšėjimą. Be žodžių aišku:
– Ką dabar griebs?
Duryse ilgas skambutis valdančiu tonu. Širdys stabtelėjo. Bato duslūs smūgiai į durų lentas.
Taip ir yra: du gestapininkai. Pilki. Pakaustyti.
– Ar yra toks ir toks? Parodyk pasą. Ar turi ginklą? Pasiimk kepurę ir dar šį bei tą, kad nori. Daug nereikią. Dviem, trim dienom, – daugiau nereikėsią.
Krata – labai paviršutiniška, neverta gestapo vardo garso. Paėmė kažkuriuos senus laiškus. Keletą niekuo nekaltų rankraščių, kas pasitaikė. Medžiaga, iš kurios nieko neišpeši. Medžiagos jiem tartum nė nereikėjo. Svarbu buvo tiktai, kad šį bei tą gavo paimti.
Mūsų širdyse nyku. Mūsų veidai suakmenėję. Tik rankos trupučiuką virpa. Ir – tiek. Ir – visa.
– Baly, laikykis! – atsisveikinimui palydi mane du balsu, pilni tokios neišbrendamos kančios ir tokios neaprėpiamos meilės, kad jų palydėtam ir į kartuves eiti būtų jauku.
– Aš – tai ištversiu. Tik jūs… O, būkit palaimintos!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 23–24).
Dieses trostloses Schmerz blieb für die Ewigkeit
Šis baisus skausmas amžinai liko
33
in meinem
mano
Gedächtniss.
c
Critical note: Gedächtnis ] vid ex err ss, pro s
Gedächtniss.
Gedächtnis.
atmintyje.
Einen anderen Ausdruck ihrer Gesichtern ist es mir schwer zu
Kitokią jūsų veidų išraišką man sunku
34
vorzustellen. Es gibt zu viel unnötiges Schmerz in der Welt. Nichts zu machen. Vanduk,
įsivaizduoti. Pasaulyje yra per daug nereikalingo skausmo. Nieko nepadarysi. Vanduk,
35
ich habe den Mut nicht verloren, –
aš dar nenusimenu, –
no vielleicht
c
Critical note: vielleicht ] a c no, p c cor vi pro no
vielleicht
galbūt
bin ich geistig stärker geworden. Es gibt
dvasiškai aš dar labiau sustiprėjau.
36
nichts in der Welt, was mich erschrecken konnte. Natürlich, für Dalia ist es vielleicht
Nėra nieko pasaulyje, kas galėtų mane nugąsdinti. Žinoma, Daliai gal ir
37
leichter alles zu ertragen, – sie ist jung. Dir ist es schwieriger – mit deiner tieffühligen
lengviau viską ištverti, – ji jauna. Tau sunkiau – Tavo tokia giliai jaučianti,
38
empfindliches empfindlichen
c
Critical note: empfindlichen ] a c empfindliches, p c cor en pro es
empfindlichen
jautri
Seele. Doch, – Mut, Vanduk, – mutig sein! Wir sind wieder arm wie die
siela. Vis dėlto, – drąsos, Vanduk, – būk drąsi! Mes vėl esam vargšai kaip
39
kirchliche Mäuse, – wir werden mehr im Geiste
bažnyčios pelės, – labiau
Leben,
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben,
leben,
gyvensim dvasia,
–
mehr schöpfen – viel
daugiau kursim – sukursim daug
40
gutes Gutes
c
Critical note: Gutes ] a c gutes, p c cor G pro min
Gutes
gero
und Schönes schöpfen.
ir gražaus.
''Es geht alles vorüber''
„Es geht alles vorüber“
„Viskas praeina“
n
Note: Balys Sruoga cituoja kelias eilutes iš vokiečių poeto Kurto Feltzo (1910–1982) ir libretisto Maxo Wallnerio (1891–1951) sukurtos dainos „[Auf Posten in einsamer Nacht]“ [„Pašte vienišą naktį“], arba „Es geht alles vorüber, es geht alles vorbei“ [„Viskas praeina, viskas pasibaigia“]. Muziką šiam kūriniui 1942 m. parašė austrų kompozitorius Fredas Raymondas (1900–1954), atliko vokiečių dainininkė Lale Andersen (1905–1972) (https://lyricstranslate.com/en/Lale-Andersen-Es-geht-alles-vorueber-es-geht-alles-vorbei-lyrics.html). Nors daina buvo ideologinio, politinio pobūdžio (Trečiojo Reicho šlageris), tačiau jos turinys, o ypač priedainis, skambėję per radiją, skatino nepasiduoti, įkvėpė viltį, žadino gyvenimo prasmę: „Es geht alles vorüber, /Es geht alles vorbei; / Auf jeden Dezember / Folgt wieder ein Mai. / Es geht alles vorüber, / Es geht alles vorbei; / Doch zwei, die sich lieben, / Die bleiben sich treu“; [„Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Po kiekvieno gruodžio / Vėl ateina gegužė. / Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Tačiau du įsimylėjėliai / Liks ištikimi vienas kitam“]. Neatsitiktinai vėliau Balio Sruogos dukra prisiminė, kad joms su mama teko tėvo laiškuose „ieškoti paslėptų minčių“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 49).
–
es gehen vorüber und
pasibaigs ir
41
unsere Qualen! Grüsse
mūsų kančios! Linkėjimai
Zosė,
Zosei,
n
Note: Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės-Sruogienės pusseserė, ekonomistė.
Puzinai,
Puzinams,
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima (žmona Marija, dukromis Aldona ir Živile, sūnumi Algimantu) pasitraukė į Vakarus.
Maciūnas,
Maciūnui,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde.
Salys
Saliui
n
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose.
und andere gute Leute.
ir kitiems geriems žmonėms.
42
Küsse herzlich Daliukas – bedanke Sie mich für ihren Mut
Nuoširdžiai pabučiuok Daliuką – padėkok Jai nuo manęs už jos drąsą
(Meine
c
Critical note: meine ] vid ex err M pro min
(Meine
(meine
(mano
lyrische Tragödie
lyrinė tragedija,
43
für Daliukas ist schon längst beendet, – sie wird nicht so schlimm aussehen).
skirta Daliukui, jau seniai baigta, – ji ne taip blogai atrodys).
n
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė: Trijų veiksmų lyrinė drama, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r, dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473. Šią dramą Balys Sruoga vertino labiausiai iš visų Štuthofe parašytų kūrinių. Komedijas rašytojas vadino „literatūriniu šlamštu“. „Sruoga kiek rimčiau vertino savo „Pavasario giesmę““ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362).
Ich
44
küsse Dich, mein armes, mein gutes Vanduk, mein
Bučiuoju Tave, mano vargšas, mano geras Vanduk, mano
unglücklicher
c
Critical note: unglückliches ] a c unglücklicher, p c cor s pro r
unglücklicher
unglückliches
nelaimingas
Kinderlein.
vaikeli.
45
Lebt wohl, Vanduk, – lebt wohl!
Likit sveikos, Vanduk, – likit sveikos!
46
Dr Dein
c
Critical note: Dein ] a c Dr, p c cor ein pro r
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Frau
Ponia
b
Vanda Sruogienė
c
Greifswald / Pomm.
c
Critical note: Greifswald / Pomm. ] Greifswald / Pomm[ern], contr, sub sign phr dua lin
Greifswald / Pomm.
Greifsvaldas / Pomm[eranija]
d
Postlagernd
p
Physical note: [2r] //
Postlagernd
Iki pareikalavimo
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
XI blokas
X (Close panel)Version a4: 1944-11-05: Vertimas
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 5 November 1944
1944 [m.] lapkričio 5 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 5 November 1944
1944 [m.] lapkričio 5 d.
5
Vanduk, miela, mylima!
Deine neueste Postkarte ist
Tavo naujausias atvirlaiškis rašytas
v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
v.
29-X. Arme Kinderlein!
X-29. Vargšelės!
6
Sie haben immer noch keine Ecke zum Leben!
Jūs vis dar neturit kampo, kur gyventi!
n
Note: Vanda Sruogienė su Dalia Sruogaite, atsidūrusios Vokietijoje, apsistojo Greifsvalde, kur Vanda Sruogienė ieškojo savo pusbrolio Adomo Daugirdo. Turbūt minima pirmoji jų apsistojimo Greifsvalde vieta: „…Atsidūrę Greifsvalde nuėjome nurodytu adresu, ir, pasirodo, tai buvo viešbutis… Taip, žmonės ta pavarde čia buvo apsistoję, bet išvyko nepalikę adreso. Trys moterys ir vaikas likom vakare be pastogės. Vaikščiojame tomis gatvėmis ir nežinome kas daryti. Tai buvo vienas iš beviltiškiausių momentų mūsų kelionėje (nestebina, kad tos padėties prisiminimai ir po penkiasdešimties metų naktį sukelia košmaro sapnus).
Greifsvaldas – nedidelis universitetinis miestas. Kažkoks instinktas nukreipė mūsų žingsnius universiteto link. Ir štai iš tolo pamatau prof. Joną Puziną! Išgelbėtos! Puzinai, patys prisiglaudę pas išdidų vokietį dvarininką, išmaldavo iš jo prieglobstį nakčiai mudviem ir Gedvilienei su Gabriuku. Niekad nepamiršiu, su kokia panieka tas šeimininkas žvelgė į mus, pavargusius, apšepusius, dulkėtus pabėgėlius svetimtaučius… Pernakvojome nepersirengę Puzinams paskirtame kambaryje. Jie patys su vaikais didelėje lovoje, mes ant kanapų, ant grindų, kur pasitaikė. Nors jau buvo „Hannibal ante portas“ [lot. „Hanibalas prie vartų“] – rusai visai netoli, gyvenimas dvare ėjo įprasta tvarka. Mačiau, kaip pirštinėtas liokajus nešė ant sidabrinio padėklo pietus savo ponams… Kitą naktį mus priglaudė prof. Vincas Maciūnas su žmona. Puzinas, pats kampininkas, kolegos profesoriaus archeologo globojamas, tuoj surado Daugirdus. Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130).
„Kambariuką gavome mažytį, darbininko namo palėpėje. Dvi lovytės, tarp jų kėdė, ir viskas. Netoliese panašiame namuke susigrūdę gyveno Doma Sleževičienė su marčia, Štuthofiečio prof. Mečio Mackevičiaus žmona Marija su dviem mažom mergaitėm Audrone ir Ina. Teta Zosė su Gabriuku taip pat gavo pastogę priemiestyje, vokiečių darbininkų rajone. Visi namai čia buvo tokie vienodi, kad vaikai, grįždami iš mokyklos, tik iš šiukšlių dėžių turinio atpažindavo savo būstus“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
Was für ein Pech, dass kann ich Ihnen nichts helfen! Hast Du
Gaila, kad negaliu Jums niekuo padėti! Ar gavai
7
mein Brief über Valiukėnas
mano laišką per Valiukėną
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
schon einen in Greifswald
vieną
(Post-Rest.)
c
Critical note: Post-Rest. ] Post-Rest[ant], contr
(Post-Rest.)
(iki pareikalavimo)
erhalten?
jau Greifsvalde?
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. „Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140). Vladimiras Šilkarskis per Mykolą Biržišką rėmė Vandą Sruogienę: „Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
hat mich gebeten an
manęs paprašė,
8
Dich zu wenden, dass Du seine Hilfe (500
kad priimtum jo pagalbą (500
Mr.
c
Critical note: Mr. ] M[a]rk, contr
Mr.
markių
über
per
Biržiška)
Biržišką).
n
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
annihme annehme .
c
Critical note: annehme ] a c annihme, p c cor pri e pro i
annehme.
Ich denke auch ähnlich. In
Aš irgi panašiai galvoju.
unseren unserer
c
Critical note: unserer ] a c unseren, p c cor er pro en
unserer
Mūsų
Lage
padėtyje
9
sollen wir einer dem anderen helfen. Übrigens, kann ich auch Dir einige Hundert Mark überwei-
turim vienas kitam pagelbėti. Beje, aš taip pat galiu persiųsti Tau kelis šimtus mar-
10
sen, – ich habe genug, – ich verbrauche monatlich 15 bis 25 Mrk.
kių, – turiu pakankamai, – per mėnesį išleidžiu nuo 15 iki 25 markių.
n
Note: Kaliniai lageryje negalėjo turėti pinigų. Iš laisvės atsivežti pinigai buvo deponuoti lagerio raštinėje:
„Pinigai buvo gaunami šitokiu būdu.
Iš naujoko, patekusio į lagerį, visi pinigai buvo tuojau atimami ir deponuojami raštinėje pas Hapkę. Šiokie ar tokie pinigai, bet kokia valiuta, kaliniam pas save turėti buvo griežtai draudžiama. Iš tų deponuotų pinigų kalinys galėdavo kas 4–6 savaitės gauti po penkiolika markių, ne banknotais, bet tam tikrais kuponais, kurie kantinėje buvo imami vietoj banknotų, – vėliau kantinė su Hapkės įstaiga atsiskaitydavo.
Kadangi į kalinių kantinę nuolat lįsdavo ir esesninkai, kurie kalinių kuponų neturėdavo, tai kantinė priimdavo ir banknotus. Tai buvo labai patogu įvairiem lagerio galiūnam ir biznieriam.
Laisvų banknotų lageryje visuomet būdavo. Apsukresni naujokai sugebėdavo nusukti pinigus, – ne visus atiduodavo į kasą. Kiti užmiršdavo pinigus drabužių kišenėse, kuriuos drabužininkai surasdavo ir netrukdavo paleisti į apyvartą. Ateidavo pinigai ir iš laisvės, per įvairias darbo komandas ir laisvai samdomus darbininkus meisterius, – už lageryje pagrobtus ir į laisvę iššmugeliuotus daiktus. Pinigų lageryje būdavo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 320).
Prieš lagerio evakuaciją, kai ankstesnės tvarkos nebe taip griežtai paisyta, kaliniams pinigų atsiųsdavo jų bičiuliai iš laisvojo pasaulio. Balį Sruogą pinigais rėmė Rapolas Skipitis, Vanda Sruogienė, Antanas Krutulys, Vladimiras Šilkarskis. 1944 m. pabaigoje esesininkai mažiau paisydavo draudimo kaliniams lageryje turėti asmeninių lėšų: „Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 361).
Es scheint, ich werde nicht mehr
Atrodo,
11
lange hier eingesperrt sitzen, – spätestens zu
nebeilgai čia sėdėsiu įkalintas, – vėliausiai per
Weinachten
c
Critical note: Wei[h]nachten ] vid ex err om h
Weinachten
Weihnachten
Kalėdas
werden wir schon zusammen
mes jau būsim
12
sein.
kartu.
n
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
„Ir vėl prasidėjo mano pastangos jį vaduoti, važiavau į Berlyną, ten gestapas iškilmingai pažadėjo su kitais išleisti Kalėdoms. Ir vėl apgavo“ (Vanda Sruogienė, „Suėmimas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 359).
„Kai kurių mūsiškių giminės ir bičiuliai, esantieji Berlyne, laiškuose rašė, kad daromos pastangos mus išvaduoti. Viltis išeiti laisvėn kiekvieną savaitę didėjo. Aukštieji vokiečių pareigūnai liepė mūsų visuomenės atstovams, kurie rūpinosi mūsų paleidimu, surasti mums darbą ir patalpas apsigyventi. Kai tai buvo padaryta, tie vokiški pareigūnai pranešė, kad mūsų paleidimo raštas jau padėtas ant vidaus reikalų ministerio, taigi paties Himmlerio, stalo pasirašyti ir kad paleidimas įvyks per kelias dienas. Visa tai buvo rašoma mūsų prietelių laiškuose su tikra vilčia, kad Kūčias valgysime drauge su jais laisvėje. Dabar jau net ir didžiausieji pesimistai ėmė tikėti, kad paleidimas galimas. Išrinktoji Kūčioms ruošti ir kleckeliams kepti komisija vis nesiryžo pradėti darbo, nė organizuoti miltų. Kam visa tai? – juk vis vien Kūčias valgysime Berlyne, kur kiekvieno mūsų laukė darbas ir pastogė… Dėl to ir mūsų menininkai nepuošė eglutės, nė nerengė šventei programos. Džiaugėmės, kad tuoj būsime laisvi, nors ir gerai žinojome, kad mūsų laukia bombų lietus ir sunkus darbas karo pramonėje. Bet laisvė už viską brangesnė. Stovyklos vadovybė taip pat buvo gavusi kažkokius raštus dėl mūsų paleidimo ir į mus jau žiūrėjo, kaip į laikinus savo „šeimos“ narius. Apie tai nugirdome iš mums draugiškos vokietės, kuri priimdavo politiniam skyriui adresuotas šifruotas telegramas. Kalėdos čia pat, o rašto iš Berlyno vis nėra. Smogikų administracijos vyrai vienas po kito ėmė važiuoti švenčių atostogų. Išvažiavo ir keli toki, kurių dalyvavimas prie kalinių paleidimo būtinas. Vadinas, jeigu raštas ateitų prieš pačias šventes, paleidimas būtų neįmanomas. Pasidarė aišku, kad šventes praleisime stovykloje. Kad ir nenoromis, reikia kepti kleckelius ir puošti eglutę…“ (Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: Draugo spaustuvė, 1950, p. 164–165).
Balys Sruoga taip pat tikėjosi, kad iki 1944 m. pabaigos politiniai kaliniai iš lagerio bus paleisti: „Po lagerį sklido įvairiausi gandai. Visiem aišku buvo, kad šiokia ar tokia lagerio evakuacija yra neišvengiama ir kad ji įvyks labai greit. Bet – kur, kada, kaip tai įvyks – niekas nežinojo. Vieni manė, kad pėsčiomis reikės eiti apie keturis šimtus kilometrų. Kiti tikino, kad paskutinį momentą kaliniai bus paleisti, bent politiniai. Treti – traukė pečiais, kreipdami dėmesį į statines, vežamas prie kalinių gyvenamų blokų, dervos pripilamas.
– Et, – sakė jie, – pamatysite, padegs naktį gyvenamus barakus, sučirškins mus visus gyvus. Kas bandys nedegti – iššaudys kaip kurapkėles… (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 366).
„Rudeniop gandai apie būsimą lagerio evakuaciją ne silpnėjo, o vis sklido garsiau. Dabar jau buvo minima ir kelio kryptis – mums reikėsią žygiuoti į Pomeraniją. Kada? Gaudome paskutines fronto žinias ir stebime esesmanų nuotaikas. Mūsų radijo ruporas dar vis nepasiduoda: jis žada sutriuškinti priešą, besiveržiantį į Rytprūsių žemes, jis ruošiasi generaliniams kontrapuolimams… Bet kartais suskamba iš jo visai kitoks, blaivus balsas. Jį išgirdęs, skubiai šoka prie garsiakalbio Sruoga ir klausosi užkandęs žadą, nes vokiškas balsas vos girdimas ir neaiškus, – jis sklinda iš anapus reicho ribų. Kartais visai netikėtai garsiakalbis prabyla švediškai, tada, ant suolo užšokęs, prie jo ausį prikiša mūsų įnamis latvis Kalninis. Jį ir dar keletą latvių inteligentų ne per seniausiai apgyvendino mūsų barake. Be jų, iš Rygos kalėjimo buvo atvežtas Plechavičiaus štabas. Nei vieniems, nei kitiems įnamiams nenuskuto plaukų ir neatėmė keliondėžių – taigi ne tik užsienio žinios, bet ir šis įvykis rodė, kad lageris gyvena paskutines dienas.
Tiesa, tas žinių nuotrupas pagaudavome retai, dažniausiai tada, kai prievarčio namely budėdavo blokfiureris Petersenas-Danas, tas pats, kuris mums kartais šaipūniškai mirktelėdavo. […]
Siautėjant esesmanams ir sklindant įvairiems gandams, nutilo ir radijo garsiakalbis. O ir laikas buvo jam nutilti, nes vieną dieną, kai jis, skelbdamas reicho žinias, gyrėsi būsimom fronto pergalėm, ilgus vokiškus žodžius nukirto trumpi, bet stiprūs rusiški: „Meluoja, neklausykit!“
Tai buvo tiesa, naciai melavo išsijuosę. Netrukus, kai sniegas tvirčiau nubalino barakų gatves, išgirdome, kad sovietų armijos tankai jau Rytprūsiuose. Dabar gandai, virsdami tikromis žiniomis, skelbė, kad mums reikės žygiuoti 900 kilometrų Štetino link“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 388–389).
Dann werde ich die Lebenssorgen von
Tada galėsiu nuimti nuo
deinen Deinen
c
Critical note: Deinen ] a c deinen, p c cor D pro min
Deinen
Tavo
Schultern abnehmen können.
pečių gyvenimo rūpesčius.
Bss Bis
c
Critical note: Bis ] a c Bss, p c cor i pro pri s
Bis
Iki
dahin,
to laiko,
13
nichts zu machen, du sollst allein leiden.
nieko nepadarysi, turi kentėti viena.
T Es
c
Critical note: Es ] a c T, p c cor Es pro T
Es
wäre für Dalia am besten in der Klinik zu arbeiten,
Daliai būtų geriausia dirbti klinikoje,
14
dass ist sehr gute Idee. Für Dich gibt es natürlich keinen grossen Auswahl. Man muss leben,
tai labai gera mintis. Tau, žinoma, nėra didelio pasirinkimo. Turit gyventi taip,
15
wie es möglich ist, um gesund zu bleiben. Nur wegen mich kümmere Du dich nicht
kaip galit, kad išliktumėt sveikos. Tik manim
16
mehr. Ich werde aushalten, – ich bin schon ein alter geübter Häftling, – wie das Lied sagt: za-
daugiau nebesirūpink. Aš ištversiu, – esu senas patyręs kalinys, – kaip sakoma dainoje: za-
17
kaljon v boju
(= ''erhärtet
( „erhärtet
(„užgrūdintas
im Ringen mit dem
kovoje su
Schicksal'').
Schicksal“).
likimu“).
Kommt auch irgendwelche unerwar-
Kartais ateina ir netikė-
18
tete Hilfe.
ta pagalba.
Z. B.
c
Critical note: Z. B. ] Z[um] B[eispiel]
Z. B.
Pvz.,
gestern bekam ich: 1) Ein wertvolles Päckchen von
vakar gavau: 1) vertingą siuntinėlį nuo
Živilės Vater
Živilės tėvo
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
(neue Adresse:
(naujas adresas:
19
[13 B
c
Critical note: 13 B ] sign in circ
[13 B
13 B
13 B
Landshut/Bay,
Theaterstr.,
c
Critical note: Theaterstr. ] Theaterstr[aße],
Theaterstr.,
67II]
67II)
67II)
u. 2) Ein Pakettchen mit Äpfeln von
ir 2) siuntinuką su obuoliais nuo
El. Kardelienė
El. Kardelienės
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. Nuo 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
20
(Freiburg/Breisgau, – Adolf Hitlerstr. 11,
b/Frau
c
Critical note: b/Frau ] b[ei] Frau, contr
b/Frau
Miskouiski Miskowiski ).
c
Critical note: Miskowiski ] a c Miskouiski, p c cor w pro u
Miskowiski).
Bedanke diese gute
Padėkok
21
Leute von mir. Kardelienė ist die einzige von Kollegen Künstlern, die mich erinnert
nuo manęs šiems geriems žmonėms. Iš kolegų menininkų mane prisiminė vienintelė Kardelienė.
22
hat. Schreibe ihr, dass werde ich neue Idee des Auferstehen der Theaterkunst bringen, –
Parašyk jai, kad aš pateiksiu naują teatro meno atgaivinimo idėją, –
23
dass ihr
kad jos
Geschänk
c
Critical note: Geschenk ] a c Geschänk, p c cor sec e pro ä
Geschänk
Geschenk
dovana
mir besonders angenehm war. Bedanke auch Šilkarskis für seine
man buvo ypač maloni. Taip pat padėkok Šilkarskiui už
24
Sorge um mich, – in diese Zeit war er mir wie ein guter alter besorgter Bruder, – das
rūpestį manimi, – šiuo metu jis buvo man kaip geras senas rūpestingas brolis, –
25
ist doch
herliche
c
Critical note: her[r]liche ] vid ex err om sec r
herliche
herrliche
nuostabi
Seele – der erste Freund in dem Unglück. Ihnen allen kann ich nicht
siela – pirmas draugas nelaimėje. Negaliu
26
schreiben, weil meiner wochentlicher Brief will ich für Dich behalten. Es scheint,
parašyti jums visiems, nes savo savaitinį laišką noriu skirti Tau. Atrodo,
27
mit Lebensmitteln bin ich jetzt besser versorgt als Du mit Dalia. Also, alles, was Du hast,
kad dabar esu geriau aprūpintas maistu nei Tu su Dalia. Taigi, viską, ką turit,
28
behalte für Euch. Mir geht es schon. Leider, die Tage sind schon kurz geworden, deshalb
pasilikit sau. Man viskas gerai. Gaila, dienos jau sutrumpėjo, todėl
29
musste ich meine dichterische Arbeit einstellen. Ich habe viel Zeit zu nachdenken. –
turėjau nutraukti savo kūrybinį darbą. Turiu daug laiko galvoti. –
30
Leider, dein
Deja, Tavo
u
u.
ir
Dalias Gesichte sehe ich immer sehr traurig. Ich immer erinnere
Dalios veidus visada matau labai liūdnus. Visada prisimenu
mir
c
Critical note: mich ] vid ex err mir pro mich
mir
mich
diese
tą
31
Nacht, als kamen fremde
naktį, kai atėjo svetimi
bewafnete
c
Critical note: bewaf[f]nete ] vid ex err om sec f
bewafnete
bewaffnete
ginkluoti
Leute und haben mich aus dem Bett
žmonės ir
weggeschlept,
c
Critical note: weggeschlep[p]t ] vid ex err om sec p
weggeschlept,
weggeschleppt,
ištraukė mane iš lovos,
–
32
ihre Gesichte waren wie versteinert.
jūsų veidai buvo kaip suakmenėję.
n
Note: Balys Sruoga prisimena 1943 m. pavasarį – suėmimo naktį. Laiške, kaip ir vėliau parašytuose memuaruose, iškyla panašūs „suakmenėjusių veidų“, „neišbrendamos kančios“, „neaprėpiamos meilės“, ištvermės palinkėjimo, palaiminimo leitmotyvai:
„Kovo 16 diena. Bevartaliojant kalinišką knygą, 23.30 valandą laiptuose pasigirsta sunkūs kaustyti žingsniai.
Trep – trep – trep, – vokiškai kaukši.
Pažvelgėme viens į kitą, išgirdę kaukšėjimą. Be žodžių aišku:
– Ką dabar griebs?
Duryse ilgas skambutis valdančiu tonu. Širdys stabtelėjo. Bato duslūs smūgiai į durų lentas.
Taip ir yra: du gestapininkai. Pilki. Pakaustyti.
– Ar yra toks ir toks? Parodyk pasą. Ar turi ginklą? Pasiimk kepurę ir dar šį bei tą, kad nori. Daug nereikią. Dviem, trim dienom, – daugiau nereikėsią.
Krata – labai paviršutiniška, neverta gestapo vardo garso. Paėmė kažkuriuos senus laiškus. Keletą niekuo nekaltų rankraščių, kas pasitaikė. Medžiaga, iš kurios nieko neišpeši. Medžiagos jiem tartum nė nereikėjo. Svarbu buvo tiktai, kad šį bei tą gavo paimti.
Mūsų širdyse nyku. Mūsų veidai suakmenėję. Tik rankos trupučiuką virpa. Ir – tiek. Ir – visa.
– Baly, laikykis! – atsisveikinimui palydi mane du balsu, pilni tokios neišbrendamos kančios ir tokios neaprėpiamos meilės, kad jų palydėtam ir į kartuves eiti būtų jauku.
– Aš – tai ištversiu. Tik jūs… O, būkit palaimintos!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 23–24).
Dieses trostloses Schmerz blieb für die Ewigkeit
Šis baisus skausmas amžinai liko
33
in meinem
mano
Gedächtniss.
c
Critical note: Gedächtnis ] vid ex err ss, pro s
Gedächtniss.
Gedächtnis.
atmintyje.
Einen anderen Ausdruck ihrer Gesichtern ist es mir schwer zu
Kitokią jūsų veidų išraišką man sunku
34
vorzustellen. Es gibt zu viel unnötiges Schmerz in der Welt. Nichts zu machen. Vanduk,
įsivaizduoti. Pasaulyje yra per daug nereikalingo skausmo. Nieko nepadarysi. Vanduk,
35
ich habe den Mut nicht verloren, –
aš dar nenusimenu, –
no vielleicht
c
Critical note: vielleicht ] a c no, p c cor vi pro no
vielleicht
galbūt
bin ich geistig stärker geworden. Es gibt
dvasiškai aš dar labiau sustiprėjau.
36
nichts in der Welt, was mich erschrecken konnte. Natürlich, für Dalia ist es vielleicht
Nėra nieko pasaulyje, kas galėtų mane nugąsdinti. Žinoma, Daliai gal ir
37
leichter alles zu ertragen, – sie ist jung. Dir ist es schwieriger – mit deiner tieffühligen
lengviau viską ištverti, – ji jauna. Tau sunkiau – Tavo tokia giliai jaučianti,
38
empfindliches empfindlichen
c
Critical note: empfindlichen ] a c empfindliches, p c cor en pro es
empfindlichen
jautri
Seele. Doch, – Mut, Vanduk, – mutig sein! Wir sind wieder arm wie die
siela. Vis dėlto, – drąsos, Vanduk, – būk drąsi! Mes vėl esam vargšai kaip
39
kirchliche Mäuse, – wir werden mehr im Geiste
bažnyčios pelės, – labiau
Leben,
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben,
leben,
gyvensim dvasia,
–
mehr schöpfen – viel
daugiau kursim – sukursim daug
40
gutes Gutes
c
Critical note: Gutes ] a c gutes, p c cor G pro min
Gutes
gero
und Schönes schöpfen.
ir gražaus.
''Es geht alles vorüber''
„Es geht alles vorüber“
„Viskas praeina“
n
Note: Balys Sruoga cituoja kelias eilutes iš vokiečių poeto Kurto Feltzo (1910–1982) ir libretisto Maxo Wallnerio (1891–1951) sukurtos dainos „[Auf Posten in einsamer Nacht]“ [„Pašte vienišą naktį“], arba „Es geht alles vorüber, es geht alles vorbei“ [„Viskas praeina, viskas pasibaigia“]. Muziką šiam kūriniui 1942 m. parašė austrų kompozitorius Fredas Raymondas (1900–1954), atliko vokiečių dainininkė Lale Andersen (1905–1972) (https://lyricstranslate.com/en/Lale-Andersen-Es-geht-alles-vorueber-es-geht-alles-vorbei-lyrics.html). Nors daina buvo ideologinio, politinio pobūdžio (Trečiojo Reicho šlageris), tačiau jos turinys, o ypač priedainis, skambėję per radiją, skatino nepasiduoti, įkvėpė viltį, žadino gyvenimo prasmę: „Es geht alles vorüber, /Es geht alles vorbei; / Auf jeden Dezember / Folgt wieder ein Mai. / Es geht alles vorüber, / Es geht alles vorbei; / Doch zwei, die sich lieben, / Die bleiben sich treu“; [„Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Po kiekvieno gruodžio / Vėl ateina gegužė. / Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Tačiau du įsimylėjėliai / Liks ištikimi vienas kitam“]. Neatsitiktinai vėliau Balio Sruogos dukra prisiminė, kad joms su mama teko tėvo laiškuose „ieškoti paslėptų minčių“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 49).
–
es gehen vorüber und
pasibaigs ir
41
unsere Qualen! Grüsse
mūsų kančios! Linkėjimai
Zosė,
Zosei,
n
Note: Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės-Sruogienės pusseserė, ekonomistė.
Puzinai,
Puzinams,
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima (žmona Marija, dukromis Aldona ir Živile, sūnumi Algimantu) pasitraukė į Vakarus.
Maciūnas,
Maciūnui,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde.
Salys
Saliui
n
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose.
und andere gute Leute.
ir kitiems geriems žmonėms.
42
Küsse herzlich Daliukas – bedanke Sie mich für ihren Mut
Nuoširdžiai pabučiuok Daliuką – padėkok Jai nuo manęs už jos drąsą
(Meine
c
Critical note: meine ] vid ex err M pro min
(Meine
(meine
(mano
lyrische Tragödie
lyrinė tragedija,
43
für Daliukas ist schon längst beendet, – sie wird nicht so schlimm aussehen).
skirta Daliukui, jau seniai baigta, – ji ne taip blogai atrodys).
n
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė: Trijų veiksmų lyrinė drama, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r, dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473. Šią dramą Balys Sruoga vertino labiausiai iš visų Štuthofe parašytų kūrinių. Komedijas rašytojas vadino „literatūriniu šlamštu“. „Sruoga kiek rimčiau vertino savo „Pavasario giesmę““ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362).
Ich
44
küsse Dich, mein armes, mein gutes Vanduk, mein
Bučiuoju Tave, mano vargšas, mano geras Vanduk, mano
unglücklicher
c
Critical note: unglückliches ] a c unglücklicher, p c cor s pro r
unglücklicher
unglückliches
nelaimingas
Kinderlein.
vaikeli.
45
Lebt wohl, Vanduk, – lebt wohl!
Likit sveikos, Vanduk, – likit sveikos!
46
Dr Dein
c
Critical note: Dein ] a c Dr, p c cor ein pro r
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
Frau
Ponia
b
Vanda Sruogienė
c
Greifswald / Pomm.
c
Critical note: Greifswald / Pomm. ] Greifswald / Pomm[ern], contr, sub sign phr dua lin
Greifswald / Pomm.
Greifsvaldas / Pomm[eranija]
d
Postlagernd
p
Physical note: [2r] //
Postlagernd
Iki pareikalavimo
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
XI blokas
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
a1
Line number 5
Critical note: v. ] v[on], contr
a4
Line number 6
Note: Vanda Sruogienė su Dalia Sruogaite, atsidūrusios Vokietijoje, apsistojo Greifsvalde, kur Vanda Sruogienė ieškojo savo pusbrolio Adomo Daugirdo. Turbūt minima pirmoji jų apsistojimo Greifsvalde vieta: „…Atsidūrę Greifsvalde nuėjome nurodytu adresu, ir, pasirodo, tai buvo viešbutis… Taip, žmonės ta pavarde čia buvo apsistoję, bet išvyko nepalikę adreso. Trys moterys ir vaikas likom vakare be pastogės. Vaikščiojame tomis gatvėmis ir nežinome kas daryti. Tai buvo vienas iš beviltiškiausių momentų mūsų kelionėje (nestebina, kad tos padėties prisiminimai ir po penkiasdešimties metų naktį sukelia košmaro sapnus).
Greifsvaldas – nedidelis universitetinis miestas. Kažkoks instinktas nukreipė mūsų žingsnius universiteto link. Ir štai iš tolo pamatau prof. Joną Puziną! Išgelbėtos! Puzinai, patys prisiglaudę pas išdidų vokietį dvarininką, išmaldavo iš jo prieglobstį nakčiai mudviem ir Gedvilienei su Gabriuku. Niekad nepamiršiu, su kokia panieka tas šeimininkas žvelgė į mus, pavargusius, apšepusius, dulkėtus pabėgėlius svetimtaučius… Pernakvojome nepersirengę Puzinams paskirtame kambaryje. Jie patys su vaikais didelėje lovoje, mes ant kanapų, ant grindų, kur pasitaikė. Nors jau buvo „Hannibal ante portas“ [lot. „Hanibalas prie vartų“] – rusai visai netoli, gyvenimas dvare ėjo įprasta tvarka. Mačiau, kaip pirštinėtas liokajus nešė ant sidabrinio padėklo pietus savo ponams… Kitą naktį mus priglaudė prof. Vincas Maciūnas su žmona. Puzinas, pats kampininkas, kolegos profesoriaus archeologo globojamas, tuoj surado Daugirdus. Kadangi Teklė Daugirdienė, gydytoja, dirbo universiteto klinikoje, jai pavyko įtaisyti Dalią į gailestingųjų seserų kursus, taigi išgelbėti ją nuo darbo fabrike, o mes įgalėjom gauti kambarį mieste ir turėti maisto korteles“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 129–130).
„Kambariuką gavome mažytį, darbininko namo palėpėje. Dvi lovytės, tarp jų kėdė, ir viskas. Netoliese panašiame namuke susigrūdę gyveno Doma Sleževičienė su marčia, Štuthofiečio prof. Mečio Mackevičiaus žmona Marija su dviem mažom mergaitėm Audrone ir Ina. Teta Zosė su Gabriuku taip pat gavo pastogę priemiestyje, vokiečių darbininkų rajone. Visi namai čia buvo tokie vienodi, kad vaikai, grįždami iš mokyklos, tik iš šiukšlių dėžių turinio atpažindavo savo būstus“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130).
a4
Line number 7
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
a1
Line number 7
Critical note: u. ] u[nd], contr
a1
Line number 7
Critical note: Post-Rest. ] Post-Rest[ant], contr
a4
Line number 7
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. „Greifsvalde pavyko mums užmegzti ryšius su prof. Vladimiru Šilkarskiu Bonoje. Jis su Baliu susirašinėjo, kiek šelpė maistu, stengėsi moraliai palaikyti. Ir mudvi vėliau gavom iš jo didelę paramą. Jis jau kurį laiką dėstė Bonos universitete ir turėjo ryšių su akademiniu pasauliu“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 140). Vladimiras Šilkarskis per Mykolą Biržišką rėmė Vandą Sruogienę: „Todėl savo laiško jai kopiją nusiunčiau ir mūsų rektoriui, kartu persiųsdamas 500 markių su prašymu pinigus tuoj pat persiųsti poniai Vandai iškart, kai sužinos tikslų adresą. Mielas Baly, turi paveikti savo žmoną, kad ji neatsisakytų mano pagalbos. Jei mano padėtis visiškai patenkinama, pirmiausia tai jos nuopelnas. Ji likvidavo dalį mano daiktų Lietuvoje ir gausiai aprūpino mane pinigais bei maisto produktais. Į Boną ji man atsiuntė 4 naujus kostiumus iš geriausio angliško audinio – be šios pagalbos mano padėtis būtų išties sunki – beveik viskas, ką palikau savo bute Vilniuje, prapuolė. Taigi tai pati paprasčiausia ir savaime suprantama dėkingumo skola, kurią jai dabar noriu atmokėti. Tikiuosi, netrukus dar galėsiantis atsiųsti Tavo mylimai žmonai pašalpą (Vladimiro Šilkarskio laiškas Baliui Sruogai, iš Bonnos – į Stutthofą, 1944-10-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 1614, l. 1r).
a1
Line number 8
Critical note: Mr. ] M[a]rk, contr
a4
Line number 8
Note: Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas. 1939–1944 m. VU profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. spalio mėn. Mykolas Biržiška kartu su žmona glaudėsi Greifsvaldo karo pabėgėlių stovykloje (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Vėliau dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija).
a1
Line number 8
Critical note: annehme ] a c annihme, p c cor pri e pro i
a1
Line number 8
Critical note: unserer ] a c unseren, p c cor er pro en
a4
Line number 10
Note: Kaliniai lageryje negalėjo turėti pinigų. Iš laisvės atsivežti pinigai buvo deponuoti lagerio raštinėje:
„Pinigai buvo gaunami šitokiu būdu.
Iš naujoko, patekusio į lagerį, visi pinigai buvo tuojau atimami ir deponuojami raštinėje pas Hapkę. Šiokie ar tokie pinigai, bet kokia valiuta, kaliniam pas save turėti buvo griežtai draudžiama. Iš tų deponuotų pinigų kalinys galėdavo kas 4–6 savaitės gauti po penkiolika markių, ne banknotais, bet tam tikrais kuponais, kurie kantinėje buvo imami vietoj banknotų, – vėliau kantinė su Hapkės įstaiga atsiskaitydavo.
Kadangi į kalinių kantinę nuolat lįsdavo ir esesninkai, kurie kalinių kuponų neturėdavo, tai kantinė priimdavo ir banknotus. Tai buvo labai patogu įvairiem lagerio galiūnam ir biznieriam.
Laisvų banknotų lageryje visuomet būdavo. Apsukresni naujokai sugebėdavo nusukti pinigus, – ne visus atiduodavo į kasą. Kiti užmiršdavo pinigus drabužių kišenėse, kuriuos drabužininkai surasdavo ir netrukdavo paleisti į apyvartą. Ateidavo pinigai ir iš laisvės, per įvairias darbo komandas ir laisvai samdomus darbininkus meisterius, – už lageryje pagrobtus ir į laisvę iššmugeliuotus daiktus. Pinigų lageryje būdavo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 320).
Prieš lagerio evakuaciją, kai ankstesnės tvarkos nebe taip griežtai paisyta, kaliniams pinigų atsiųsdavo jų bičiuliai iš laisvojo pasaulio. Balį Sruogą pinigais rėmė Rapolas Skipitis, Vanda Sruogienė, Antanas Krutulys, Vladimiras Šilkarskis. 1944 m. pabaigoje esesininkai mažiau paisydavo draudimo kaliniams lageryje turėti asmeninių lėšų: „Iš klinikos mudu su palydovu nudrožėme stačiai į… Ratskeller – geriausių Gdanske pietų valgyti, kur valgo aukštoji miesto valdininkija. Mano palydovas turėjo maisto kortelių, o aš – pinigų. Jis gerai žinojo, kad man pinigai turėti yra griežtai draudžiama. Bet jo akivaizdoje aš mokėjau savo pinigais ir už pietus, ir už alų, kurio mandagios padavėjos mudviem nesigailėjo“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 361).
a1
Line number 11
Critical note: Wei[h]nachten ] vid ex err om h
a4
Line number 12
Note: „Lapkričio pabaigoj nuvažiavau į Berlyną. Susiradusi Lietuvių komitetą ir mūsų senąjį bičiulį, buvusį ministrą ir komiteto pirmininką Rapolą Skipitį tariausi, ką daryti, kaip padėti Baliui išeiti iš baisaus Stutthofo. Pirmininkui tarpininkaujant buvau pasiekusi paties Vokietijos gestapo viršininko Heinricho Himmlerio būstinę, kur aukšti pareigūnai man tvirtai užtikrino, kad Stutthofo lietuviai EHRENSHÄFTLINGE – Garbės kaliniai bus išlaisvinti Kalėdoms, Kūčioms. Tai buvo 1944 m. lapkričio 6 diena, ją gerai atsimenu, nes kaip tik tada Berlyne sužinojau apie tą dieną mirusį aušrininką Joną Šliūpą. […]
Grįžau į Greifsvaldą pilna gerų vilčių. Laikas bėgo, visos mintys spietėsi apie ateinančias Kalėdas, ruošėmės sutikti mūsų įkaitus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133–134).
„Ir vėl prasidėjo mano pastangos jį vaduoti, važiavau į Berlyną, ten gestapas iškilmingai pažadėjo su kitais išleisti Kalėdoms. Ir vėl apgavo“ (Vanda Sruogienė, „Suėmimas“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 359).
„Kai kurių mūsiškių giminės ir bičiuliai, esantieji Berlyne, laiškuose rašė, kad daromos pastangos mus išvaduoti. Viltis išeiti laisvėn kiekvieną savaitę didėjo. Aukštieji vokiečių pareigūnai liepė mūsų visuomenės atstovams, kurie rūpinosi mūsų paleidimu, surasti mums darbą ir patalpas apsigyventi. Kai tai buvo padaryta, tie vokiški pareigūnai pranešė, kad mūsų paleidimo raštas jau padėtas ant vidaus reikalų ministerio, taigi paties Himmlerio, stalo pasirašyti ir kad paleidimas įvyks per kelias dienas. Visa tai buvo rašoma mūsų prietelių laiškuose su tikra vilčia, kad Kūčias valgysime drauge su jais laisvėje. Dabar jau net ir didžiausieji pesimistai ėmė tikėti, kad paleidimas galimas. Išrinktoji Kūčioms ruošti ir kleckeliams kepti komisija vis nesiryžo pradėti darbo, nė organizuoti miltų. Kam visa tai? – juk vis vien Kūčias valgysime Berlyne, kur kiekvieno mūsų laukė darbas ir pastogė… Dėl to ir mūsų menininkai nepuošė eglutės, nė nerengė šventei programos. Džiaugėmės, kad tuoj būsime laisvi, nors ir gerai žinojome, kad mūsų laukia bombų lietus ir sunkus darbas karo pramonėje. Bet laisvė už viską brangesnė. Stovyklos vadovybė taip pat buvo gavusi kažkokius raštus dėl mūsų paleidimo ir į mus jau žiūrėjo, kaip į laikinus savo „šeimos“ narius. Apie tai nugirdome iš mums draugiškos vokietės, kuri priimdavo politiniam skyriui adresuotas šifruotas telegramas. Kalėdos čia pat, o rašto iš Berlyno vis nėra. Smogikų administracijos vyrai vienas po kito ėmė važiuoti švenčių atostogų. Išvažiavo ir keli toki, kurių dalyvavimas prie kalinių paleidimo būtinas. Vadinas, jeigu raštas ateitų prieš pačias šventes, paleidimas būtų neįmanomas. Pasidarė aišku, kad šventes praleisime stovykloje. Kad ir nenoromis, reikia kepti kleckelius ir puošti eglutę…“ (Antanas Gervydas, Už spygliuotų vielų, (ser. Lietuvių spaudos draugija, Nr. 2), Chicago: Draugo spaustuvė, 1950, p. 164–165).
Balys Sruoga taip pat tikėjosi, kad iki 1944 m. pabaigos politiniai kaliniai iš lagerio bus paleisti: „Po lagerį sklido įvairiausi gandai. Visiem aišku buvo, kad šiokia ar tokia lagerio evakuacija yra neišvengiama ir kad ji įvyks labai greit. Bet – kur, kada, kaip tai įvyks – niekas nežinojo. Vieni manė, kad pėsčiomis reikės eiti apie keturis šimtus kilometrų. Kiti tikino, kad paskutinį momentą kaliniai bus paleisti, bent politiniai. Treti – traukė pečiais, kreipdami dėmesį į statines, vežamas prie kalinių gyvenamų blokų, dervos pripilamas.
– Et, – sakė jie, – pamatysite, padegs naktį gyvenamus barakus, sučirškins mus visus gyvus. Kas bandys nedegti – iššaudys kaip kurapkėles… (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 366).
„Rudeniop gandai apie būsimą lagerio evakuaciją ne silpnėjo, o vis sklido garsiau. Dabar jau buvo minima ir kelio kryptis – mums reikėsią žygiuoti į Pomeraniją. Kada? Gaudome paskutines fronto žinias ir stebime esesmanų nuotaikas. Mūsų radijo ruporas dar vis nepasiduoda: jis žada sutriuškinti priešą, besiveržiantį į Rytprūsių žemes, jis ruošiasi generaliniams kontrapuolimams… Bet kartais suskamba iš jo visai kitoks, blaivus balsas. Jį išgirdęs, skubiai šoka prie garsiakalbio Sruoga ir klausosi užkandęs žadą, nes vokiškas balsas vos girdimas ir neaiškus, – jis sklinda iš anapus reicho ribų. Kartais visai netikėtai garsiakalbis prabyla švediškai, tada, ant suolo užšokęs, prie jo ausį prikiša mūsų įnamis latvis Kalninis. Jį ir dar keletą latvių inteligentų ne per seniausiai apgyvendino mūsų barake. Be jų, iš Rygos kalėjimo buvo atvežtas Plechavičiaus štabas. Nei vieniems, nei kitiems įnamiams nenuskuto plaukų ir neatėmė keliondėžių – taigi ne tik užsienio žinios, bet ir šis įvykis rodė, kad lageris gyvena paskutines dienas.
Tiesa, tas žinių nuotrupas pagaudavome retai, dažniausiai tada, kai prievarčio namely budėdavo blokfiureris Petersenas-Danas, tas pats, kuris mums kartais šaipūniškai mirktelėdavo. […]
Siautėjant esesmanams ir sklindant įvairiems gandams, nutilo ir radijo garsiakalbis. O ir laikas buvo jam nutilti, nes vieną dieną, kai jis, skelbdamas reicho žinias, gyrėsi būsimom fronto pergalėm, ilgus vokiškus žodžius nukirto trumpi, bet stiprūs rusiški: „Meluoja, neklausykit!“
Tai buvo tiesa, naciai melavo išsijuosę. Netrukus, kai sniegas tvirčiau nubalino barakų gatves, išgirdome, kad sovietų armijos tankai jau Rytprūsiuose. Dabar gandai, virsdami tikromis žiniomis, skelbė, kad mums reikės žygiuoti 900 kilometrų Štetino link“ (Leonas Puskunigis, „Štuthofo žardienos“, in: Pragaro vartai – Štuthofas, sudarė Alisa Rupšienė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 388–389).
a1
Line number 12
Critical note: Deinen ] a c deinen, p c cor D pro min
a1
Line number 12
Critical note: Bis ] a c Bss, p c cor i pro pri s
a1
Line number 13
Critical note: Es ] a c T, p c cor Es pro T
a1
Line number 18
Critical note: Z. B. ] Z[um] B[eispiel]
a4
Line number 18
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
a1
Line number 19
Critical note: 13 B ] sign in circ
a1
Line number 19
Critical note: Theaterstr. ] Theaterstr[aße],
a4
Line number 19
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. Nuo 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
a1
Line number 20
Critical note: b/Frau ] b[ei] Frau, contr
a1
Line number 20
Critical note: Miskowiski ] a c Miskouiski, p c cor w pro u
a1
Line number 23
Critical note: Geschenk ] a c Geschänk, p c cor sec e pro ä
a1
Line number 25
Critical note: her[r]liche ] vid ex err om sec r
a1
Line number 30
Critical note: mich ] vid ex err mir pro mich
a1
Line number 31
Critical note: bewaf[f]nete ] vid ex err om sec f
a1
Line number 31
Critical note: weggeschlep[p]t ] vid ex err om sec p
a4
Line number 32
Note: Balys Sruoga prisimena 1943 m. pavasarį – suėmimo naktį. Laiške, kaip ir vėliau parašytuose memuaruose, iškyla panašūs „suakmenėjusių veidų“, „neišbrendamos kančios“, „neaprėpiamos meilės“, ištvermės palinkėjimo, palaiminimo leitmotyvai:
„Kovo 16 diena. Bevartaliojant kalinišką knygą, 23.30 valandą laiptuose pasigirsta sunkūs kaustyti žingsniai.
Trep – trep – trep, – vokiškai kaukši.
Pažvelgėme viens į kitą, išgirdę kaukšėjimą. Be žodžių aišku:
– Ką dabar griebs?
Duryse ilgas skambutis valdančiu tonu. Širdys stabtelėjo. Bato duslūs smūgiai į durų lentas.
Taip ir yra: du gestapininkai. Pilki. Pakaustyti.
– Ar yra toks ir toks? Parodyk pasą. Ar turi ginklą? Pasiimk kepurę ir dar šį bei tą, kad nori. Daug nereikią. Dviem, trim dienom, – daugiau nereikėsią.
Krata – labai paviršutiniška, neverta gestapo vardo garso. Paėmė kažkuriuos senus laiškus. Keletą niekuo nekaltų rankraščių, kas pasitaikė. Medžiaga, iš kurios nieko neišpeši. Medžiagos jiem tartum nė nereikėjo. Svarbu buvo tiktai, kad šį bei tą gavo paimti.
Mūsų širdyse nyku. Mūsų veidai suakmenėję. Tik rankos trupučiuką virpa. Ir – tiek. Ir – visa.
– Baly, laikykis! – atsisveikinimui palydi mane du balsu, pilni tokios neišbrendamos kančios ir tokios neaprėpiamos meilės, kad jų palydėtam ir į kartuves eiti būtų jauku.
– Aš – tai ištversiu. Tik jūs… O, būkit palaimintos!“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, redagavo Donata Linčiuvienė, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 23–24).
a1
Line number 33
Critical note: Gedächtnis ] vid ex err ss, pro s
a1
Line number 35
Critical note: vielleicht ] a c no, p c cor vi pro no
a1
Line number 38
Critical note: empfindlichen ] a c empfindliches, p c cor en pro es
a1
Line number 39
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
a1
Line number 40
Critical note: Gutes ] a c gutes, p c cor G pro min
a4
Line number 40
Note: Balys Sruoga cituoja kelias eilutes iš vokiečių poeto Kurto Feltzo (1910–1982) ir libretisto Maxo Wallnerio (1891–1951) sukurtos dainos „[Auf Posten in einsamer Nacht]“ [„Pašte vienišą naktį“], arba „Es geht alles vorüber, es geht alles vorbei“ [„Viskas praeina, viskas pasibaigia“]. Muziką šiam kūriniui 1942 m. parašė austrų kompozitorius Fredas Raymondas (1900–1954), atliko vokiečių dainininkė Lale Andersen (1905–1972) (https://lyricstranslate.com/en/Lale-Andersen-Es-geht-alles-vorueber-es-geht-alles-vorbei-lyrics.html). Nors daina buvo ideologinio, politinio pobūdžio (Trečiojo Reicho šlageris), tačiau jos turinys, o ypač priedainis, skambėję per radiją, skatino nepasiduoti, įkvėpė viltį, žadino gyvenimo prasmę: „Es geht alles vorüber, /Es geht alles vorbei; / Auf jeden Dezember / Folgt wieder ein Mai. / Es geht alles vorüber, / Es geht alles vorbei; / Doch zwei, die sich lieben, / Die bleiben sich treu“; [„Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Po kiekvieno gruodžio / Vėl ateina gegužė. / Viskas praeina, / Viskas pasibaigia; / Tačiau du įsimylėjėliai / Liks ištikimi vienas kitam“]. Neatsitiktinai vėliau Balio Sruogos dukra prisiminė, kad joms su mama teko tėvo laiškuose „ieškoti paslėptų minčių“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 49).
a4
Line number 41
Note: Sofija Laucevičiūtė-Gedvilienė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės-Sruogienės pusseserė, ekonomistė.
a4
Line number 41
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas. 1940–1943 m. VU Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, nuo 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima (žmona Marija, dukromis Aldona ir Živile, sūnumi Algimantu) pasitraukė į Vakarus.
a4
Line number 41
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1935 m. VDU HMF, nuo 1940 m. VU dėstytojas. Nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene glaudėsi Greifsvalde.
a4
Line number 41
Note: Antanas Salys (1902–1972), kalbininkas. 1941–1944 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944–1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose.
a1
Line number 42
Critical note: meine ] vid ex err M pro min
a4
Line number 43
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė: Trijų veiksmų lyrinė drama, rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r, dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473. Šią dramą Balys Sruoga vertino labiausiai iš visų Štuthofe parašytų kūrinių. Komedijas rašytojas vadino „literatūriniu šlamštu“. „Sruoga kiek rimčiau vertino savo „Pavasario giesmę““ (Mečys Mackevičius, „Laisvėje ir Stutthofo kacete“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 362).
a1
Line number 44
Critical note: unglückliches ] a c unglücklicher, p c cor s pro r
a1
Line number 46
Critical note: Dein ] a c Dr, p c cor ein pro r
a1
Line number 46
Critical note: sign
a1
Line number 46
Physical note: [1r] //
a1
Line number c
Critical note: Greifswald / Pomm. ] Greifswald / Pomm[ern], contr, sub sign phr dua lin
a1
Line number d
Physical note: [2r] //
a1
Line number g
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1944_11_05_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1944_11_05_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1944_11_05_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1944_11_05_vs_2v.jpgX (Close panel)
image