Vandai Sruogienei, 1944-11-12

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1944-11-12

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 55. Laiškas. Rašyta 29,4 × 20,9 cm formato, gelstelėjusio, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota, pažymėta pieštuku kita ranka: „55“. Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1944-11-13. Prierašas prie spaudo pieštuku: „B“. Be voko. Voką (nr. 50) žr. Štuthofo dokumentų segtuve, in: BLKMČ BS. Vokiškas, prancūziškas gavimo adresas parkeriu (juodu rašalu): „M-me / Vanda Sruoga / Greifswald / Pom. / Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder“ [„Ponia / Vanda Sruoga / Greifsvaldas / Pom.[meranija] / Bruno Reinhard gtv. 16 per ponią E. Bruder“]. Vokiškas išsiuntimo pašto spaudas: [19]44-11-13. Vokas numeruotas Vandos Sruogienės ranka pieštuku: „50“. 2v prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „Exp.: Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI“ [„Exp. [Expéditeur / Siuntėjas]: Prof. dr. Balys Sruoga / Stutthofo stovykla prie Dancigo / XI blokas]“. Užklijuotas raudonas, 12 pfenigų vertės pašto ženklas su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Štuthofo lagerio spaudas. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 431, l. 1r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 431, l. 170–174 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 53, l. 67–68 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 431, l. 158–161 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 4, p. 128. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1944-11-12: Genetinis
  • Witness a2: 1944-11-12: Diplomatinis
  • Witness a3: 1944-11-12: Redaguotas
  • Witness a4: 1944-11-12: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-11-12, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1944_11_12_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

X (Close panel)Version a1: 1944-11-12: Genetinis
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 12
Nowember November
November
1944
1944 [m.] lapkričio 12 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 12
Nowember November
c
Critical note: November ] cor v pro w
November
1944
1944 [m.] lapkričio 12 d.
5
Vanduk, mylima, miela!
Gestern kam Deine Postkarte
Vakar atėjo Tavo
v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
v.
4-XI. Dein Päckchen war
XI-4 atvirlaiškis. Tavo siuntinėlis
6
unterwegs nur 2 Tage. Vanduk, schicke mir keine Päckchen mehr. Jetzt bin ich besser mit Lebensmitteln
keliavo tik 2 dienas. Vanduk, nebesiųsk man daugiau nieko. Dabar esu geriau aprūpintas maistu
7
versorgt als Sie beide. Ich habe alles, was brauche ich, zum Leben. Ich habe Dir 3 Briefe geschrieben, einen
nei jūs abi. Turiu viską, ko reikia gyvenimui. Parašiau Tau 3 laiškus, vieną
8
über Valiukėnas,
per Valiukėną,
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Antanas Valiukėnas, 1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos, Berlyne buvo Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos sekretoriumi, patarėju ir jo raštų redaktoriumi (plačiau žr. Vidmantas Valiušaitis, „Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais“, in: https://alkas.lt/2020/12/07/v-valiusaitis-antanas-valiukenas-laf-rysininkas-su-demokratiniais-vakarais-ii-pasaulinio-karo-metais). Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
2 –
Postlagernd Greifswald
Postlagernd Greifswald
n
Note: Postlagernd Greifswald ] vok =iki pareikalavimo, Greifsvaldas
(V.
Sruogienė),
c
Critical note: Sruogienė ] sub sign curv lin -ienė
Sruogienė),
Sruogienė),
n
Note: Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė nuo 1944 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 27 d. gyveno Greifsvaldo priemiestyje, „pas Frau E. Bruder, Bruno Reitenstr. 16, kur tikėjomės priimti Balį (ėjo kalbos, kad įkaitus greit paleis). Tik turėjom labai nesimpatišką šeimininkę. Jos vyras kariavo fronte, o ji pati gyrėsi buvusi karšta nacė. Trūkstant tualetinio poperiaus ji, piktai juokdamasi, plėšdavo senoviškos, liuksusinės Biblijos lapus… Bijojome, kad sužinojusi, iš kur Balys atsiradęs, nenorės jo įsileisti į namus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
–
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
ar
Du nicht bekommen? Ich
negavai?
wiederholle:
c
Critical note: wiederhole ] vid ex err ll pro l
wiederholle:
wiederhole:
Kartoju:
9
wenn brauchst Du Geld, kann ich Dir einige Hundert
jei Tau reikia pinigų, galiu atsiųsti kelis šimtus
Mrk.
c
Critical note: Mrk. ] M[a]rk, contr
Mrk.
markių,
überweisen,
–
benachrichtige. Ich habe
pranešk. Turiu
10
genug (ich verbrauche monatlich 15–25 Mrk.). Am 2-XI bekam ich ein wertvolles Päckchen von V. Myko-
pakankamai (per mėnesį išleidžiu 15–25 markių). XI-2 gavau vertingą siuntinį nuo V. Myko-
11
laitis
laičio
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
[13 B
c
Critical note: 13 B ] sign in circ
[13 B
(13 B
(13 B
Landshut/Bay, Theaterstr. 67II]
Landshut/Bay, Theaterstr. 67II)
Landshut/Bay, Teaterstr. 67II)
und Äpfeln v.
ir obuolių iš
E. Kardelienė
E. Kardelienės
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus, viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
[Freiburg/Breisgau,
(Freiburg/Breisgau,
(Freiburg/Breisgau,
12
Adolf Hitler Str. 11 b/Frau
Adolf Hitler Str. 11 b/Frau
Miskowski],
Miskowski),
Miskowski),
–
bedanke v. mir diese gute Leute, – selber kann ich nicht ihnen
padėkok nuo manęs šiems geriems žmonėms, – aš pats negaliu jiems
13
schreiben. Vanduk, wegen mich brauchst Du keine Sorgen haben. Mehrere Kollegen haben mir verschie-
rašyti. Vanduk, Tau nereikia dėl manęs jaudintis. Keletas kolegų man atsiun-
14
dene
tė
Sache
c
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
Sache
Sachen
įvairių daiktų
zugeschickt
[z. B.,
c
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr
[z. B.,
(z. B.,
(pvz.,
Schuhe, warme Wäsche, Pullowers,
batų, šiltų apatinių drabužių, megztinių
u. s. w.].
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.].
u. s. w.).
ir t. t.).
Sogar habe ich genug Tabak u.
Pakankamai turiu netgi tabako ir
Thee.
c
Critical note: Tee ] vid ex err Th pro T
Thee.
Tee.
arbatos.
15
Sorge nur um Dich u. Dalia. Leider, kann ich Dir noch nicht behilflich sein, – ich bin noch immer
Rūpinkis tik savimi ir Dalia. Deja, kol kas negaliu jums padėti, – vis dar esu
16
eingesperrt für unbekannten Verbrechen auf die unbekannte Zeit. Ordne irgendwie ihren Leben, um
įkalintas už nežinomus nusikaltimus nežinia kuriam laikui. Kaip nors tvarkyk savo gyvenimą,
17
die Kriegszeit zu ausdauern, um Dalias Jugend möglichst zu schonen. Vielleicht wäre es am besten für sie
kad ištvertumėt karo metą, kad Dalios jaunystė būtų kuo labiau apsaugota. Galbūt jai būtų geriausia
18
in der Klinik zu arbeiten – gleichgültig was für eine
dirbti klinikoje – nesvarbu, kokį
Arbeit.
darbą.
n
Note: Dalia Sruogaitė dirbo Greifsvaldo universiteto klinikoje gailestingąja seserimi – prižiūrėjo ligonius: „Patekau į universiteto kliniką, į Bunkerstation, atseit į sunkiausiai sergančių, prie lovos prirakintų ligonių skyrių, įrengtą rūsyje, po didžiuliu pastatu, kaip kokioj požemio tvirtovėj. Langų čia nebuvo, visą laiką degė elektra, o per bombardavimus, kai ji užgesdavo, triūsdavom žvakių šviesoje.
Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė. Greifsvaldo klinikoje dirbo vienuolės ir kelios vyresnio amžiaus seserys. Apvilko mane ilgu ilgu, iki kulnų, pusiau vienuolišku apdaru, išmokė, kaip pasidaryti galvos gaubtą iš baltos medžiagos keturkampio ir tuojau praminė die Kleine [„Mažąja“], nes mano vardas joms keistai skambėjo. Vyriausioji buvo Schwester Elisabet [sesuo Elizabet], tokia aukšta, susiraukusi išdžiūvėlė, kuri valdė visą mūsų bunkerį. Tada jokių pagalbininkių seserys neturėjo. Dirbom viską. Ir vaistus nešiojom, ir adatom badėm, ir ligonius prausėm, ir palatas tvarkėm – nuo tamsos iki tamsos tamsiose patalpose. Per kelias savaites, be jokių profesorių ar dėstytojų, tapau gana savarankiška gailestingąja seserimi. Penicilino dar nebuvo, nebuvo nei „kraujo bankų“ – kraują perpildavo tiesiai iš žmogaus į žmogų. Ne kartą asistavau daktarams šios gana sudėtingos procedūros metu. Kraujo davėjai dažniausiai būdavo jauni, armijai netikę vyrai, kurie nuo menkiausio adatos dūrio alpdavo ir pridarydavo man daug bėdų. Nuvežus ligonį į operacinę, vos įstūmus jį pro duris, reikėjo saliutuoti iškėlus dešinę ranką ir sušukti „Heil Hitler!“ Žinoma, su chirurgais niekad taip nesisveikinau, dėdavausi labai skubanti, greit išpoškindavau paciento pavardę ir dumdavau atgal ilgu koridorium į man pažįstamas saugias patalpas.
Tačiau iš miesto atvežti ligonį buvo net smagu, nes galėjai pamatyti dienos šviesą. Ir šiaip drėgną Pomeraniją staiga užklupo labai šlapias ruduo, nuo jūros pūtė atšiaurūs vėjai. Benzino nebuvo, greitosios pagalbos mašiną – dažniausiai paprastą automobilį – traukė stambus, lėtas arklys, niekad risčia nepavaromas. Retkarčiais į tokį žygį pasiųsdavo ir mane, žinoma, jei ligoniui nereikėdavo čia pat teikti pirmosios pagalbos. Šito nemokėjo atlikti nei mano vairuotojas-vežėjas, senukas Wachdienst [sargas], nebetinkąs nei armijai, nei Volkssturmui [krašto gynėjams]. Džiaugdavausi galėdama pakvėpuoti grynu, ne ligoninės kvapais persunktu oru, nors akis badė visur iškabinėti didžiuliai plakatai. Vieni jų skelbė Vokietijos pergalę: „Der Sieg wird unser sein!“ [„Mes laimėsim!“], kiti įspėjinėjo apie šnipų pavojų: „Pst! Feind hört mit“ [„Cit! Priešas klausosi“], dar kiti garbino didįjį vadą: „Der Führer kennt nur Kampf, Arbeit und Sorge“ [„Fiureris pripažįsta tik kovą, darbą ir atsakomybę“] ir panašiai. Tik į mūsų bunkerį retai kas užsukdavo. Greifsvaldo universiteto klinikose gydė galūnių netekusius karius.
Gatvėse vaikščiojo uniformuoti jauni vyrai, netekę nosies, ausies ar žando, prie veido pritvirtinta ranka. Iš rankų buvo auginami nauji audiniai, kuriais chirurgai atkurdavo sužalotą kūno dalį. Keistos tai buvo figūros, iš pradžių bauginančios ir slegiančios, bet prie visko galima priprasti, juo labiau kad juos matydavai vaikščiojančius gatvėmis, tik jei pasitaikydavo retas laisvas pusdienis. Tačiau net ir tą pusdienį vaikščioti su vyriškiais mums, kelioms jaunesnėms, buvo griežtai uždrausta, nebent buvai ištekėjus ar susižiedavus. Kažkodėl be jokių apžadų tapau lyg kandidatė į vienuoles, nors į bažnyčią niekas nevarė, o aš taip ir nesužinojau, beje, ir nesidomėjau, ar čia katalikų, ar protestantų hierarchija. Tik kai įkyrėjo tas ilgas, veik žemę siekiantis sijonas, pasitrumpinau iki pusiaublauzdžių. Oi, kaip iš karto užpuolė mane Schwester Elisabet… išbarė, iškoneveikė, išgėdino, vos nepaskendau ašarose. Gerai, kad nebuvau nukirpus, teko išardyti siūles ir vėl vilkėti tuo absurdiškai senamadišku apdaru…
[…]
Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130–135).
Ich bin wieder zurzeit ein schlechter Ratgeber
Šiuo metu vėl esu jums blogas
19
für ihnen, – ich weiss so wenig über die lebendigen Welt. Nach dem Kriege werden wir unseres Leben
patarėjas, – aš taip mažai žinau apie gyvąjį pasaulį. Po karo pradėsime savo gyvenimą
20
von neuem anfangen, – werde ich alle Sorge von deinen Schultern übernehmen, – ich bin jetzt reich
iš naujo, – aš perimsiu nuo Tavo pečių visus rūpesčius, – dabar esu daug
21
an Erfahrungen, für die habe ich sehr teuer bezahlt. Ich bin jetzt gesund, nur musste ich meine
patyręs, už tai labai brangiai sumokėjau. Dabar esu sveikas, tik turėjau
22
dichterische Arbeit einstellen, da die Tage sind kurz geworden u. Abends habe ich keine ruhige
nutraukti kūrybinį darbą, nes dienos sutrumpėjo, o vakarais neturiu savo darbui ramaus
23
Ecke für meine Arbeit. Jetzt habe ich viel Zeit zum Nachdenken. Alle meine Gedanke sind zu Ihnen
kampelio. Dabar turiu daug laiko apmąstymams. Visos mano mintys nukreiptos į
24
gerichtet. Mein Gott! So ist es geworden! Doch, glaube ich, der schlimmste Abschnitt unseres Lebens
Jus. Dieve mano! Štai kaip tai nutiko! Bet aš tikiu, kad blogiausias mūsų gyvenimo
25
ist schon vorbei, wenigstens, am Ende. Mag es sein, was wird, – schlimmer wird es nicht mehr!
laikotarpis jau praėjo, bent jau baigiasi. Tebūnie, kas bus, – blogiau jau nebus!
26
Nimm alle meine Sache von Frau
Paimk iš ponios
Škirpa
Škirpienės
n
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), Kazio Škirpos, Lietuvos atstovo Vokietijoje, diplomato Berlyne, žmona.
und benutze für
visus mano daiktus ir panaudok
ihrer
c
Critical note: ihre[n] ] vid ex err er pro en
ihrer
ihren
savo
Bedarf, – Wäsche, Pullowers, aus mei-
reikmėms, – baltinius, megztinius, iš ma-
27
nem Anzug lasse ein Kleid für Dich oder Dalia machen. Es ist unbekannt, wann werde
no kostiumo pasisiūk suknelę sau ar Daliai. Nežinia, kada
ich ◊
c
Critical note: ich ] p ras ill ver
ich
mane paleis
28
◊◊ aus
c
Critical note: aus ] a ras ill phr
aus
iš
◊◊◊ dem Lager,
c
Critical note: dem Lager ] a c ill phr, ras, p c s exc
dem Lager,
dem Lager
lagerio
◊ entlassen,
c
Critical note: entlassen ] a c ill ver, ras, p c s exc
entlassen,
–
sie Beide brauchen
jums abiems
29
die Kleider sofort. Falls werde ich in die lebendige Welt zurückkehren, werde ich ohne erwähnten Sa-
drabužių reikia nedelsiant. Jei grįšiu į gyvąjį pasaulį, apsieisiu be minėtų da-
30
chen auskommen. Ich brauche nicht viel. Man erzählt, Vilnius hat wenig gelitten, in
lykų. Man daug nereikia. Sakoma, kad Vilnius mažai nukentėjo,
Taurostr.
Tauro str.
Tauro gatvėje
gab
31
es keine Kämpfen, unsere Wohnung soll nicht
mūšių nebuvo, mūsų butas neturėtų būti
zerstörrt
c
Critical note: zerstört ] vid ex err rrt pro rt
zerstörrt
zerstört
sugriautas
sein
.Mehr (Mehr
c
Critical note: (mehr ] a ver cor si ( pro interp ., vid ex err M pro min
(Mehr
(mehr
(daugiau
hat gelitten
nukentėjo
Bahnhofviertel
c
Critical note: Bahnhof[s]viertel ] vid ex err om s
Bahnhofviertel
Bahnhofsviertel
stoties regionas
–
32
Aušros vartai sind geblieben –
Aušros vartai išliko –
Didžiojistr.
Didžioji str.
Didžioji gatvė
u.
ir
Basanavičiausstr.).
Basanavičiaus str.).
Basanavičiaus gatvė).
In Kaunas hat Žaliakalnis am
Kaune mažiausiai nukentėjo Žaliakalnis,
33
wenigstens gelitten, nach allen Wahrscheinlichkeiten soll unseres Haus noch stehen. In Kaunas
tikėtina, kad mūsų namas turėtų vis dar stovėti. Kaune
34
wurde am schwierigsten Panemunė, Zentrum u. Aleksotas getroffen, – besonders Panemunė.
labiausiai nukentėjo Panemunė, centras ir Aleksotas, ypač Panemunė.
35
So wie so, in Kaunas oder Vilnius werden wir irgendwas von unseren Sachen finden, wenigstens,
Šiaip ar taip, Kaune ar Vilniuje rasim kai kuriuos savo daiktus, bent jau
36
unseres
mūsų
garten Garten
c
Critical note: Garten ] a c garten, p c cor G pro min
Garten
sodas
wird noch stehen, – und das ist
bus išlikęs, – o tai
nich
c
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
nich
nicht
wenig. Ich bin sehr froh, dass Sie mit
nemažai. Labai džiaugiuosi, kad Jūs su
37
Dalia so einig sind, ich teile meine Liebe und
Dalia tokios vieningos, aš Jus abi myliu ir
meines
c
Critical note: meine ] a c meines, p c ras s
meine
Gedanken zwischen ihnen Beiden.
apie Jus abi galvoju.
38
Ich denke, ich habe für
Manau, kad manyje
ihnen Ihnen
c
Critical note: Ihnen ] a c ihnen, p c cor I pro min
Ihnen
so viel Gefühlen und
tiek jausmų ir
sehnsuchtiger
c
Critical note: sehnsüchtiger ] vid ex err u pro ü
sehnsuchtiger
sehnsüchtiger
Kraft, so viel seeli-
ilgesingos jėgos, tiek daug dvasi-
39
schen Inhalt, dass wird es für uns alle drei reichen. Schade, dass kann ich nicht mir
nio turinio, kad užteks mums visiems trims. Gaila, kad negaliu
40
vorzustellen,
įsivaizduoti,
sie
c
Critical note: wie ] vid ex err sie pro wie, vid ex err s pro w
sie
wie
kaip
sehen sie aus nach
jūs atrodot po
2-jähriger
2 jähriger
2
Trennung u. allen Erlebnissen.
išsiskyrimo metų ir visų išgyvenimų.
D.
c
Critical note: D. ] D[en], contr
D.
folgenden
Gal kitą
41
Sonntag werde ich vielleicht an
sekmadienį parašysiu
Šeinius
Šeiniui,
n
Note: Ignas Šeinius (1889–1959), rašytojas, 1940 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Stokholme. Balio Sruogos Štuthofe rašyti laiškai Ignui Šeiniui neišliko. Vėliau Balys Sruoga rašė apie laiško turinį: „Trumpus laiškus Ignui ir Studerui esu parašęs. Prašiau, kad mane užregistruotų prie Raudonojo Kryžiaus, kad galėčiau gauti Raudonojo Kryžiaus paketus. Juk neaišku dar, kaip ilgai karas tęsis. Panašius laiškus jau keli parašė. Yra leidžiama čia tokius paketus gauti. Parašiusieji gavo atsakymus su viltimi gauti paketus. Jeigu aš Tau negaliu padėti, nors Tavęs neapsunkinčiau (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 59r)“. Spėtina, kad šiame ir kituose Ignui Šeiniui rašytuose laiškuose Balys Sruoga ezopine kalba galėjo bičiulio teirautis dėl galimybės po lagerio evakuacijos apsistoti Švedijoje – tarpukariu rašytuose Balio Sruogos laiškuose svarstyta galimybė išvykti pas Igną Šeinių: „Seniau – buvau Maskvoj, buvau Kaukaze, keturius mėnesius valkiojaus po kalnus ir dūkau. / Dabar esu Kaune. / Baisiai blogas ūpas čionai. Mėtais, mėtais, ieškai ieškai ir jokio velnio žmogus negali rasti. / Baisiai aš noriu kaip nors pakliūti užrubežin. / Ar nereikia tau kartais pagelbininko kokio – tai parašyk – aš atvažiuosiu. / Nes matai – čia gyvenimas eina, bet kažkoks, perkūnas jį žino, negyvas. Jokios kūrybos. Jokio dvasios skridimo. Pilka ir palša. Nuobodu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Stokholmą, [1919-04], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 14, 1r); „Tu kažkaip metei mintį, kad aš atvažiuočiau į Kopenhagą. Vasarą (liep. mėn.) aš gausiu atostogų ir mielu noru atvažiuočiau. Bet kad tai įvykinti, reikia, kad aš gaučiau iš Tavęs sąmatą, kiek aš turiu turėti pinigų tam reikalui. Žinoma, kad galėčiau nieko nedirbti tenai ir marėse plaukyti – juk pas jus tenai piningų kursas padūkęs“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, 1921-04-26, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 2r); „Aš, rodos, rudeniop galėsiu ištrūkti užsienin – to vieno tik tenoriu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, iki 1921-05-02, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 4r). Gali būti, kad Balys Sruoga norėjo, jog Štuthofe parašytais kūriniais, jei jie atsidurtų laisvajame pasaulyje, pasirūpintų jo bičiulis Ignas Šeinius. Švedijoje gyvenęs rašytojas Ignas Šeinius apie tai rašė Prancūzijoje gyvenusiam kolegai teisininkui, žurnalistui Vincui Rasteniui: „Arba kaip atrodo šis reikalas? Čia pernai rudenį atvažiavę stutthofiečiai pasakojo man, kad Balys Sruoga įdavė ūkininkui Šernui, kaip geriausiam patikėtiniui, savo rankraščius kad nuvežtų man. Švedijoj Starkus atėmė iš jo tuos rankraščius, motyvuodamas: „Šeinius išleis dar juos savo vardu“. Tuo tarpu, kaip iš Lingio, Žilinsko ir kitų girdėti, Starkus pavedė kam tai tuos rankraščius perrašyti mašinėle, ištaisė kai kurias vietas ir pasiuntė kam tai Amerikon. – Kaip vadinami tokie dalykai? – Kadangi iš Sruogos paties nieko negirdėjau, Šernas taip pat į mane nesikreipė, ar nesuspėjo, tai aš šventos ramybės dėlei į tą reikalą nesikišau. Ir formalaus pagrindo neturėjau“ (Igno Šeiniaus laiškas Vincui Rasteniui, Stokholmas, 1946-06-11, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 107, 1r)“. Pokariu rašyti Balio Sruogos laiškai liudija, kad Švedijoje gyvenęs Ignas Šeinius vėliau pasiūlė Baliui Sruogai aprašyti su juo susijusius įvykius Rašytojų susirinkime (Dievų miško ir jo autoriaus pasmerkimo kampaniją) ir publikuoti užsienyje. Ignas Šeinius buvo numatęs ir straipsnio korespondentą – Stepą Povilavičių-Vykintą, kuris Balį Sruogą laikė savo mokytoju, lankė jo vestą teatro seminarą, o 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos Vokietijoje leido ir redagavo laikraštį Laisvoji Lietuva. Balys Sruoga Igno Šeiniaus pasiūlymą, kuris, matyt, ne kartą buvo minėtas, atmetė – nujautė, kad rezultatas išeis priešingas, negu tikėtasi (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, [Vilnius], [po 1946-10-02], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 162, l. 1r.).
schreiben, also, mein Brief an Ihnen vielleicht wird
tad mano laiškas tau gali būti
42
wegfallen. Mein guter Vanduk! Küsse v. m. Dalia, bedanke Sie für ihre Güte, für die
praleistas. Mano gerasis Vanduk! Pabučiuok nuo manęs Dalią, padėkok Jai už jos gerumą, už
43
Bravheit. Schreibe mir mehr über ihren Leben u.
jos drąsą. Parašyk man daugiau apie jūsų gyvenimą ir
Verhältnisse.
sąlygas.
n
Note: „Neatsimenu, kuo aš dienas užpildydavau, turbūt tik mintimis apie tai, kaip surasti maisto siuntiniams Baliui ir padėti labai suvargusiems Biržiškams. Kartą pavyko man gauti kiek daugiau maisto kortelių, pasukų. Dariau iš jų sūriukus… Į siuntinį Baliui, deja, jų negalėjau įdėti“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Dalia Sruogaitė mamą nuo bado gelbėjo iš Greifsvaldo universiteto klinikos slapčia išsineštomis duonos riekelėmis: „Gyvenant pas E. Bruder mudvi ištiko nesėkmė. Mama kažkur sukombinavo gabaliuką anties, iškepė pas šeimininkę ir padėjo lėkštėje laiptinėje, kur buvo vėsiau. Po kiek laiko lėkštę radom tuščią… Šeimininkės šuneliui, ją aptikusiam, buvo didžiausia puota, o mes tik apsiašarojom.
Mamai maisto tikrai labai trūko. Ji taip sublogo, kad tos kelios suknelės, kurias dar turėjo, kabėjo kaip ant šluotos pamautos. O aš ligoninėje gaudavau sočiai ir skaniai pavalgyti, beveik iki valiai. Greit pastebėjau, kad po vakarienės kelios seserys pasiimdavo po kelis gabaliukus duonos. Tada nežinojau, kad jos – būsimos nakties budėtojos, kad toji duona – jų naktipiečiai. Pradėjau ir aš kas vakarą kelias riekeles į prijuostės kišenę įsikišti. Mačiau, kaip mane seka įtarios akys, bet lūpos tylėdavo. Supratau daranti kažką negerai, tad stengdavausi pirmoji pakilti nuo stalo ir bėgti į savo požemio koridorių. Tenai pakišdavau tuos gabaliukus duonos po šaltu radiatorium ir, eidama namo, kaip tikras vagišius slėpdavau po paltu. Taip sušelpdavau mamą keliomis riekelėmis“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132–133).
„Mes, Greifsvaldo lietuviai, laikėmės. Turėjom pastogę, maisto kortelių, kad ir kokios liesos jos būtų, šiokią tokią užuovėją. Aš kasdien mindžiau gatvių pliurzą, skubėdama į klinikas, o mamos dienos slinko medžiojant maistą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139).
Bedanke
Padėkok
Puzinus
Puzinams
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas kartu su žmona Konstancija Puziniene (1906–2001), dviem dukromis ir sūnumi 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, pasitraukė į Vakarus. 1944 m. rudenį gyveno Greifsvalde kartu su kitais lietuviais, karo pabėgėliais.
u.
ir
Ma-
44
ciūnus,
ciūnams,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene (g. 1920) glaudėsi Greifsvalde.
dass
kad
sie sind
c
Critical note: sind ] a c sie, p c cor nd pro e
sind
jie
sie gut zu Ihnen. Grüsse alle
Jums geri. Pasveikink visus
Koleegen Kollegen
c
Critical note: Kollegen ] a c Koleegen, p c Kollegen, cor sec l pro e
Kollegen
kolegas
u. guten Leute. Jetzt
ir gerus žmones. Dabar
45
wieder sehe ich
vėl matau
Dicht
c
Critical note: Dich ] vid ex err cht pro ch
Dicht
Dich
Tave
lebendig im Traum u. im Wache. Vanduk, mano miela! Küsse
gyvą sapnuose ir būdraudamas. Vanduk, mano miela! Bučiuoju
46
ich
dich Dich
c
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
Dich
Tave
u. Dalia.
ir Dalią.
47
Ihrer Baliuk
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Ihrer Baliuk
Jūsų Baliuk
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
M-me
c
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
M-me
Ponia
b
Vanda Sruoga
c
Greifswald / Pom.
c
Critical note: Greifswald / Pom. ] Greifswald / Pom[mern], contr, sub sign phr dua lin
Greifswald / Pom.
Greifsvaldas / Pom[meranija]
d
Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder
c
Critical note: b/Fr. ] b[ei] Fr[au], contr
p
Physical note: [2r] //
Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder
Bruno Reinhard gtv. 16 per ponią E. Bruder
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
XI blokas
X (Close panel)Version a2: 1944-11-12: Diplomatinis
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 12
Nowember November
November
1944
1944 [m.] lapkričio 12 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 12
Nowember November
c
Critical note: November ] cor v pro w
November
1944
1944 [m.] lapkričio 12 d.
5
Vanduk, mylima, miela!
Gestern kam Deine Postkarte
Vakar atėjo Tavo
v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
v.
4-XI. Dein Päckchen war
XI-4 atvirlaiškis. Tavo siuntinėlis
6
unterwegs nur 2 Tage. Vanduk, schicke mir keine Päckchen mehr. Jetzt bin ich besser mit Lebensmitteln
keliavo tik 2 dienas. Vanduk, nebesiųsk man daugiau nieko. Dabar esu geriau aprūpintas maistu
7
versorgt als Sie beide. Ich habe alles, was brauche ich, zum Leben. Ich habe Dir 3 Briefe geschrieben, einen
nei jūs abi. Turiu viską, ko reikia gyvenimui. Parašiau Tau 3 laiškus, vieną
8
über Valiukėnas,
per Valiukėną,
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Antanas Valiukėnas, 1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos, Berlyne buvo Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos sekretoriumi, patarėju ir jo raštų redaktoriumi (plačiau žr. Vidmantas Valiušaitis, „Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais“, in: https://alkas.lt/2020/12/07/v-valiusaitis-antanas-valiukenas-laf-rysininkas-su-demokratiniais-vakarais-ii-pasaulinio-karo-metais). Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
2 –
Postlagernd Greifswald
Postlagernd Greifswald
n
Note: Postlagernd Greifswald ] vok =iki pareikalavimo, Greifsvaldas
(V.
Sruogienė),
c
Critical note: Sruogienė ] sub sign curv lin -ienė
Sruogienė),
Sruogienė),
n
Note: Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė nuo 1944 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 27 d. gyveno Greifsvaldo priemiestyje, „pas Frau E. Bruder, Bruno Reitenstr. 16, kur tikėjomės priimti Balį (ėjo kalbos, kad įkaitus greit paleis). Tik turėjom labai nesimpatišką šeimininkę. Jos vyras kariavo fronte, o ji pati gyrėsi buvusi karšta nacė. Trūkstant tualetinio poperiaus ji, piktai juokdamasi, plėšdavo senoviškos, liuksusinės Biblijos lapus… Bijojome, kad sužinojusi, iš kur Balys atsiradęs, nenorės jo įsileisti į namus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
–
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
ar
Du nicht bekommen? Ich
negavai?
wiederholle:
c
Critical note: wiederhole ] vid ex err ll pro l
wiederholle:
wiederhole:
Kartoju:
9
wenn brauchst Du Geld, kann ich Dir einige Hundert
jei Tau reikia pinigų, galiu atsiųsti kelis šimtus
Mrk.
c
Critical note: Mrk. ] M[a]rk, contr
Mrk.
markių,
überweisen,
–
benachrichtige. Ich habe
pranešk. Turiu
10
genug (ich verbrauche monatlich 15–25 Mrk.). Am 2-XI bekam ich ein wertvolles Päckchen von V. Myko-
pakankamai (per mėnesį išleidžiu 15–25 markių). XI-2 gavau vertingą siuntinį nuo V. Myko-
11
laitis
laičio
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
[13 B
c
Critical note: 13 B ] sign in circ
[13 B
(13 B
(13 B
Landshut/Bay, Theaterstr. 67II]
Landshut/Bay, Theaterstr. 67II)
Landshut/Bay, Teaterstr. 67II)
und Äpfeln v.
ir obuolių iš
E. Kardelienė
E. Kardelienės
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus, viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
[Freiburg/Breisgau,
(Freiburg/Breisgau,
(Freiburg/Breisgau,
12
Adolf Hitler Str. 11 b/Frau
Adolf Hitler Str. 11 b/Frau
Miskowski],
Miskowski),
Miskowski),
–
bedanke v. mir diese gute Leute, – selber kann ich nicht ihnen
padėkok nuo manęs šiems geriems žmonėms, – aš pats negaliu jiems
13
schreiben. Vanduk, wegen mich brauchst Du keine Sorgen haben. Mehrere Kollegen haben mir verschie-
rašyti. Vanduk, Tau nereikia dėl manęs jaudintis. Keletas kolegų man atsiun-
14
dene
tė
Sache
c
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
Sache
Sachen
įvairių daiktų
zugeschickt
[z. B.,
c
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr
[z. B.,
(z. B.,
(pvz.,
Schuhe, warme Wäsche, Pullowers,
batų, šiltų apatinių drabužių, megztinių
u. s. w.].
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.].
u. s. w.).
ir t. t.).
Sogar habe ich genug Tabak u.
Pakankamai turiu netgi tabako ir
Thee.
c
Critical note: Tee ] vid ex err Th pro T
Thee.
Tee.
arbatos.
15
Sorge nur um Dich u. Dalia. Leider, kann ich Dir noch nicht behilflich sein, – ich bin noch immer
Rūpinkis tik savimi ir Dalia. Deja, kol kas negaliu jums padėti, – vis dar esu
16
eingesperrt für unbekannten Verbrechen auf die unbekannte Zeit. Ordne irgendwie ihren Leben, um
įkalintas už nežinomus nusikaltimus nežinia kuriam laikui. Kaip nors tvarkyk savo gyvenimą,
17
die Kriegszeit zu ausdauern, um Dalias Jugend möglichst zu schonen. Vielleicht wäre es am besten für sie
kad ištvertumėt karo metą, kad Dalios jaunystė būtų kuo labiau apsaugota. Galbūt jai būtų geriausia
18
in der Klinik zu arbeiten – gleichgültig was für eine
dirbti klinikoje – nesvarbu, kokį
Arbeit.
darbą.
n
Note: Dalia Sruogaitė dirbo Greifsvaldo universiteto klinikoje gailestingąja seserimi – prižiūrėjo ligonius: „Patekau į universiteto kliniką, į Bunkerstation, atseit į sunkiausiai sergančių, prie lovos prirakintų ligonių skyrių, įrengtą rūsyje, po didžiuliu pastatu, kaip kokioj požemio tvirtovėj. Langų čia nebuvo, visą laiką degė elektra, o per bombardavimus, kai ji užgesdavo, triūsdavom žvakių šviesoje.
Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė. Greifsvaldo klinikoje dirbo vienuolės ir kelios vyresnio amžiaus seserys. Apvilko mane ilgu ilgu, iki kulnų, pusiau vienuolišku apdaru, išmokė, kaip pasidaryti galvos gaubtą iš baltos medžiagos keturkampio ir tuojau praminė die Kleine [„Mažąja“], nes mano vardas joms keistai skambėjo. Vyriausioji buvo Schwester Elisabet [sesuo Elizabet], tokia aukšta, susiraukusi išdžiūvėlė, kuri valdė visą mūsų bunkerį. Tada jokių pagalbininkių seserys neturėjo. Dirbom viską. Ir vaistus nešiojom, ir adatom badėm, ir ligonius prausėm, ir palatas tvarkėm – nuo tamsos iki tamsos tamsiose patalpose. Per kelias savaites, be jokių profesorių ar dėstytojų, tapau gana savarankiška gailestingąja seserimi. Penicilino dar nebuvo, nebuvo nei „kraujo bankų“ – kraują perpildavo tiesiai iš žmogaus į žmogų. Ne kartą asistavau daktarams šios gana sudėtingos procedūros metu. Kraujo davėjai dažniausiai būdavo jauni, armijai netikę vyrai, kurie nuo menkiausio adatos dūrio alpdavo ir pridarydavo man daug bėdų. Nuvežus ligonį į operacinę, vos įstūmus jį pro duris, reikėjo saliutuoti iškėlus dešinę ranką ir sušukti „Heil Hitler!“ Žinoma, su chirurgais niekad taip nesisveikinau, dėdavausi labai skubanti, greit išpoškindavau paciento pavardę ir dumdavau atgal ilgu koridorium į man pažįstamas saugias patalpas.
Tačiau iš miesto atvežti ligonį buvo net smagu, nes galėjai pamatyti dienos šviesą. Ir šiaip drėgną Pomeraniją staiga užklupo labai šlapias ruduo, nuo jūros pūtė atšiaurūs vėjai. Benzino nebuvo, greitosios pagalbos mašiną – dažniausiai paprastą automobilį – traukė stambus, lėtas arklys, niekad risčia nepavaromas. Retkarčiais į tokį žygį pasiųsdavo ir mane, žinoma, jei ligoniui nereikėdavo čia pat teikti pirmosios pagalbos. Šito nemokėjo atlikti nei mano vairuotojas-vežėjas, senukas Wachdienst [sargas], nebetinkąs nei armijai, nei Volkssturmui [krašto gynėjams]. Džiaugdavausi galėdama pakvėpuoti grynu, ne ligoninės kvapais persunktu oru, nors akis badė visur iškabinėti didžiuliai plakatai. Vieni jų skelbė Vokietijos pergalę: „Der Sieg wird unser sein!“ [„Mes laimėsim!“], kiti įspėjinėjo apie šnipų pavojų: „Pst! Feind hört mit“ [„Cit! Priešas klausosi“], dar kiti garbino didįjį vadą: „Der Führer kennt nur Kampf, Arbeit und Sorge“ [„Fiureris pripažįsta tik kovą, darbą ir atsakomybę“] ir panašiai. Tik į mūsų bunkerį retai kas užsukdavo. Greifsvaldo universiteto klinikose gydė galūnių netekusius karius.
Gatvėse vaikščiojo uniformuoti jauni vyrai, netekę nosies, ausies ar žando, prie veido pritvirtinta ranka. Iš rankų buvo auginami nauji audiniai, kuriais chirurgai atkurdavo sužalotą kūno dalį. Keistos tai buvo figūros, iš pradžių bauginančios ir slegiančios, bet prie visko galima priprasti, juo labiau kad juos matydavai vaikščiojančius gatvėmis, tik jei pasitaikydavo retas laisvas pusdienis. Tačiau net ir tą pusdienį vaikščioti su vyriškiais mums, kelioms jaunesnėms, buvo griežtai uždrausta, nebent buvai ištekėjus ar susižiedavus. Kažkodėl be jokių apžadų tapau lyg kandidatė į vienuoles, nors į bažnyčią niekas nevarė, o aš taip ir nesužinojau, beje, ir nesidomėjau, ar čia katalikų, ar protestantų hierarchija. Tik kai įkyrėjo tas ilgas, veik žemę siekiantis sijonas, pasitrumpinau iki pusiaublauzdžių. Oi, kaip iš karto užpuolė mane Schwester Elisabet… išbarė, iškoneveikė, išgėdino, vos nepaskendau ašarose. Gerai, kad nebuvau nukirpus, teko išardyti siūles ir vėl vilkėti tuo absurdiškai senamadišku apdaru…
[…]
Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130–135).
Ich bin wieder zurzeit ein schlechter Ratgeber
Šiuo metu vėl esu jums blogas
19
für ihnen, – ich weiss so wenig über die lebendigen Welt. Nach dem Kriege werden wir unseres Leben
patarėjas, – aš taip mažai žinau apie gyvąjį pasaulį. Po karo pradėsime savo gyvenimą
20
von neuem anfangen, – werde ich alle Sorge von deinen Schultern übernehmen, – ich bin jetzt reich
iš naujo, – aš perimsiu nuo Tavo pečių visus rūpesčius, – dabar esu daug
21
an Erfahrungen, für die habe ich sehr teuer bezahlt. Ich bin jetzt gesund, nur musste ich meine
patyręs, už tai labai brangiai sumokėjau. Dabar esu sveikas, tik turėjau
22
dichterische Arbeit einstellen, da die Tage sind kurz geworden u. Abends habe ich keine ruhige
nutraukti kūrybinį darbą, nes dienos sutrumpėjo, o vakarais neturiu savo darbui ramaus
23
Ecke für meine Arbeit. Jetzt habe ich viel Zeit zum Nachdenken. Alle meine Gedanke sind zu Ihnen
kampelio. Dabar turiu daug laiko apmąstymams. Visos mano mintys nukreiptos į
24
gerichtet. Mein Gott! So ist es geworden! Doch, glaube ich, der schlimmste Abschnitt unseres Lebens
Jus. Dieve mano! Štai kaip tai nutiko! Bet aš tikiu, kad blogiausias mūsų gyvenimo
25
ist schon vorbei, wenigstens, am Ende. Mag es sein, was wird, – schlimmer wird es nicht mehr!
laikotarpis jau praėjo, bent jau baigiasi. Tebūnie, kas bus, – blogiau jau nebus!
26
Nimm alle meine Sache von Frau
Paimk iš ponios
Škirpa
Škirpienės
n
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), Kazio Škirpos, Lietuvos atstovo Vokietijoje, diplomato Berlyne, žmona.
und benutze für
visus mano daiktus ir panaudok
ihrer
c
Critical note: ihre[n] ] vid ex err er pro en
ihrer
ihren
savo
Bedarf, – Wäsche, Pullowers, aus mei-
reikmėms, – baltinius, megztinius, iš ma-
27
nem Anzug lasse ein Kleid für Dich oder Dalia machen. Es ist unbekannt, wann werde
no kostiumo pasisiūk suknelę sau ar Daliai. Nežinia, kada
ich ◊
c
Critical note: ich ] p ras ill ver
ich
mane paleis
28
◊◊ aus
c
Critical note: aus ] a ras ill phr
aus
iš
◊◊◊ dem Lager,
c
Critical note: dem Lager ] a c ill phr, ras, p c s exc
dem Lager,
dem Lager
lagerio
◊ entlassen,
c
Critical note: entlassen ] a c ill ver, ras, p c s exc
entlassen,
–
sie Beide brauchen
jums abiems
29
die Kleider sofort. Falls werde ich in die lebendige Welt zurückkehren, werde ich ohne erwähnten Sa-
drabužių reikia nedelsiant. Jei grįšiu į gyvąjį pasaulį, apsieisiu be minėtų da-
30
chen auskommen. Ich brauche nicht viel. Man erzählt, Vilnius hat wenig gelitten, in
lykų. Man daug nereikia. Sakoma, kad Vilnius mažai nukentėjo,
Taurostr.
Tauro str.
Tauro gatvėje
gab
31
es keine Kämpfen, unsere Wohnung soll nicht
mūšių nebuvo, mūsų butas neturėtų būti
zerstörrt
c
Critical note: zerstört ] vid ex err rrt pro rt
zerstörrt
zerstört
sugriautas
sein
.Mehr (Mehr
c
Critical note: (mehr ] a ver cor si ( pro interp ., vid ex err M pro min
(Mehr
(mehr
(daugiau
hat gelitten
nukentėjo
Bahnhofviertel
c
Critical note: Bahnhof[s]viertel ] vid ex err om s
Bahnhofviertel
Bahnhofsviertel
stoties regionas
–
32
Aušros vartai sind geblieben –
Aušros vartai išliko –
Didžiojistr.
Didžioji str.
Didžioji gatvė
u.
ir
Basanavičiausstr.).
Basanavičiaus str.).
Basanavičiaus gatvė).
In Kaunas hat Žaliakalnis am
Kaune mažiausiai nukentėjo Žaliakalnis,
33
wenigstens gelitten, nach allen Wahrscheinlichkeiten soll unseres Haus noch stehen. In Kaunas
tikėtina, kad mūsų namas turėtų vis dar stovėti. Kaune
34
wurde am schwierigsten Panemunė, Zentrum u. Aleksotas getroffen, – besonders Panemunė.
labiausiai nukentėjo Panemunė, centras ir Aleksotas, ypač Panemunė.
35
So wie so, in Kaunas oder Vilnius werden wir irgendwas von unseren Sachen finden, wenigstens,
Šiaip ar taip, Kaune ar Vilniuje rasim kai kuriuos savo daiktus, bent jau
36
unseres
mūsų
garten Garten
c
Critical note: Garten ] a c garten, p c cor G pro min
Garten
sodas
wird noch stehen, – und das ist
bus išlikęs, – o tai
nich
c
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
nich
nicht
wenig. Ich bin sehr froh, dass Sie mit
nemažai. Labai džiaugiuosi, kad Jūs su
37
Dalia so einig sind, ich teile meine Liebe und
Dalia tokios vieningos, aš Jus abi myliu ir
meines
c
Critical note: meine ] a c meines, p c ras s
meine
Gedanken zwischen ihnen Beiden.
apie Jus abi galvoju.
38
Ich denke, ich habe für
Manau, kad manyje
ihnen Ihnen
c
Critical note: Ihnen ] a c ihnen, p c cor I pro min
Ihnen
so viel Gefühlen und
tiek jausmų ir
sehnsuchtiger
c
Critical note: sehnsüchtiger ] vid ex err u pro ü
sehnsuchtiger
sehnsüchtiger
Kraft, so viel seeli-
ilgesingos jėgos, tiek daug dvasi-
39
schen Inhalt, dass wird es für uns alle drei reichen. Schade, dass kann ich nicht mir
nio turinio, kad užteks mums visiems trims. Gaila, kad negaliu
40
vorzustellen,
įsivaizduoti,
sie
c
Critical note: wie ] vid ex err sie pro wie, vid ex err s pro w
sie
wie
kaip
sehen sie aus nach
jūs atrodot po
2-jähriger
2 jähriger
2
Trennung u. allen Erlebnissen.
išsiskyrimo metų ir visų išgyvenimų.
D.
c
Critical note: D. ] D[en], contr
D.
folgenden
Gal kitą
41
Sonntag werde ich vielleicht an
sekmadienį parašysiu
Šeinius
Šeiniui,
n
Note: Ignas Šeinius (1889–1959), rašytojas, 1940 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Stokholme. Balio Sruogos Štuthofe rašyti laiškai Ignui Šeiniui neišliko. Vėliau Balys Sruoga rašė apie laiško turinį: „Trumpus laiškus Ignui ir Studerui esu parašęs. Prašiau, kad mane užregistruotų prie Raudonojo Kryžiaus, kad galėčiau gauti Raudonojo Kryžiaus paketus. Juk neaišku dar, kaip ilgai karas tęsis. Panašius laiškus jau keli parašė. Yra leidžiama čia tokius paketus gauti. Parašiusieji gavo atsakymus su viltimi gauti paketus. Jeigu aš Tau negaliu padėti, nors Tavęs neapsunkinčiau (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 59r)“. Spėtina, kad šiame ir kituose Ignui Šeiniui rašytuose laiškuose Balys Sruoga ezopine kalba galėjo bičiulio teirautis dėl galimybės po lagerio evakuacijos apsistoti Švedijoje – tarpukariu rašytuose Balio Sruogos laiškuose svarstyta galimybė išvykti pas Igną Šeinių: „Seniau – buvau Maskvoj, buvau Kaukaze, keturius mėnesius valkiojaus po kalnus ir dūkau. / Dabar esu Kaune. / Baisiai blogas ūpas čionai. Mėtais, mėtais, ieškai ieškai ir jokio velnio žmogus negali rasti. / Baisiai aš noriu kaip nors pakliūti užrubežin. / Ar nereikia tau kartais pagelbininko kokio – tai parašyk – aš atvažiuosiu. / Nes matai – čia gyvenimas eina, bet kažkoks, perkūnas jį žino, negyvas. Jokios kūrybos. Jokio dvasios skridimo. Pilka ir palša. Nuobodu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Stokholmą, [1919-04], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 14, 1r); „Tu kažkaip metei mintį, kad aš atvažiuočiau į Kopenhagą. Vasarą (liep. mėn.) aš gausiu atostogų ir mielu noru atvažiuočiau. Bet kad tai įvykinti, reikia, kad aš gaučiau iš Tavęs sąmatą, kiek aš turiu turėti pinigų tam reikalui. Žinoma, kad galėčiau nieko nedirbti tenai ir marėse plaukyti – juk pas jus tenai piningų kursas padūkęs“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, 1921-04-26, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 2r); „Aš, rodos, rudeniop galėsiu ištrūkti užsienin – to vieno tik tenoriu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, iki 1921-05-02, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 4r). Gali būti, kad Balys Sruoga norėjo, jog Štuthofe parašytais kūriniais, jei jie atsidurtų laisvajame pasaulyje, pasirūpintų jo bičiulis Ignas Šeinius. Švedijoje gyvenęs rašytojas Ignas Šeinius apie tai rašė Prancūzijoje gyvenusiam kolegai teisininkui, žurnalistui Vincui Rasteniui: „Arba kaip atrodo šis reikalas? Čia pernai rudenį atvažiavę stutthofiečiai pasakojo man, kad Balys Sruoga įdavė ūkininkui Šernui, kaip geriausiam patikėtiniui, savo rankraščius kad nuvežtų man. Švedijoj Starkus atėmė iš jo tuos rankraščius, motyvuodamas: „Šeinius išleis dar juos savo vardu“. Tuo tarpu, kaip iš Lingio, Žilinsko ir kitų girdėti, Starkus pavedė kam tai tuos rankraščius perrašyti mašinėle, ištaisė kai kurias vietas ir pasiuntė kam tai Amerikon. – Kaip vadinami tokie dalykai? – Kadangi iš Sruogos paties nieko negirdėjau, Šernas taip pat į mane nesikreipė, ar nesuspėjo, tai aš šventos ramybės dėlei į tą reikalą nesikišau. Ir formalaus pagrindo neturėjau“ (Igno Šeiniaus laiškas Vincui Rasteniui, Stokholmas, 1946-06-11, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 107, 1r)“. Pokariu rašyti Balio Sruogos laiškai liudija, kad Švedijoje gyvenęs Ignas Šeinius vėliau pasiūlė Baliui Sruogai aprašyti su juo susijusius įvykius Rašytojų susirinkime (Dievų miško ir jo autoriaus pasmerkimo kampaniją) ir publikuoti užsienyje. Ignas Šeinius buvo numatęs ir straipsnio korespondentą – Stepą Povilavičių-Vykintą, kuris Balį Sruogą laikė savo mokytoju, lankė jo vestą teatro seminarą, o 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos Vokietijoje leido ir redagavo laikraštį Laisvoji Lietuva. Balys Sruoga Igno Šeiniaus pasiūlymą, kuris, matyt, ne kartą buvo minėtas, atmetė – nujautė, kad rezultatas išeis priešingas, negu tikėtasi (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, [Vilnius], [po 1946-10-02], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 162, l. 1r.).
schreiben, also, mein Brief an Ihnen vielleicht wird
tad mano laiškas tau gali būti
42
wegfallen. Mein guter Vanduk! Küsse v. m. Dalia, bedanke Sie für ihre Güte, für die
praleistas. Mano gerasis Vanduk! Pabučiuok nuo manęs Dalią, padėkok Jai už jos gerumą, už
43
Bravheit. Schreibe mir mehr über ihren Leben u.
jos drąsą. Parašyk man daugiau apie jūsų gyvenimą ir
Verhältnisse.
sąlygas.
n
Note: „Neatsimenu, kuo aš dienas užpildydavau, turbūt tik mintimis apie tai, kaip surasti maisto siuntiniams Baliui ir padėti labai suvargusiems Biržiškams. Kartą pavyko man gauti kiek daugiau maisto kortelių, pasukų. Dariau iš jų sūriukus… Į siuntinį Baliui, deja, jų negalėjau įdėti“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Dalia Sruogaitė mamą nuo bado gelbėjo iš Greifsvaldo universiteto klinikos slapčia išsineštomis duonos riekelėmis: „Gyvenant pas E. Bruder mudvi ištiko nesėkmė. Mama kažkur sukombinavo gabaliuką anties, iškepė pas šeimininkę ir padėjo lėkštėje laiptinėje, kur buvo vėsiau. Po kiek laiko lėkštę radom tuščią… Šeimininkės šuneliui, ją aptikusiam, buvo didžiausia puota, o mes tik apsiašarojom.
Mamai maisto tikrai labai trūko. Ji taip sublogo, kad tos kelios suknelės, kurias dar turėjo, kabėjo kaip ant šluotos pamautos. O aš ligoninėje gaudavau sočiai ir skaniai pavalgyti, beveik iki valiai. Greit pastebėjau, kad po vakarienės kelios seserys pasiimdavo po kelis gabaliukus duonos. Tada nežinojau, kad jos – būsimos nakties budėtojos, kad toji duona – jų naktipiečiai. Pradėjau ir aš kas vakarą kelias riekeles į prijuostės kišenę įsikišti. Mačiau, kaip mane seka įtarios akys, bet lūpos tylėdavo. Supratau daranti kažką negerai, tad stengdavausi pirmoji pakilti nuo stalo ir bėgti į savo požemio koridorių. Tenai pakišdavau tuos gabaliukus duonos po šaltu radiatorium ir, eidama namo, kaip tikras vagišius slėpdavau po paltu. Taip sušelpdavau mamą keliomis riekelėmis“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132–133).
„Mes, Greifsvaldo lietuviai, laikėmės. Turėjom pastogę, maisto kortelių, kad ir kokios liesos jos būtų, šiokią tokią užuovėją. Aš kasdien mindžiau gatvių pliurzą, skubėdama į klinikas, o mamos dienos slinko medžiojant maistą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139).
Bedanke
Padėkok
Puzinus
Puzinams
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas kartu su žmona Konstancija Puziniene (1906–2001), dviem dukromis ir sūnumi 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, pasitraukė į Vakarus. 1944 m. rudenį gyveno Greifsvalde kartu su kitais lietuviais, karo pabėgėliais.
u.
ir
Ma-
44
ciūnus,
ciūnams,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene (g. 1920) glaudėsi Greifsvalde.
dass
kad
sie sind
c
Critical note: sind ] a c sie, p c cor nd pro e
sind
jie
sie gut zu Ihnen. Grüsse alle
Jums geri. Pasveikink visus
Koleegen Kollegen
c
Critical note: Kollegen ] a c Koleegen, p c Kollegen, cor sec l pro e
Kollegen
kolegas
u. guten Leute. Jetzt
ir gerus žmones. Dabar
45
wieder sehe ich
vėl matau
Dicht
c
Critical note: Dich ] vid ex err cht pro ch
Dicht
Dich
Tave
lebendig im Traum u. im Wache. Vanduk, mano miela! Küsse
gyvą sapnuose ir būdraudamas. Vanduk, mano miela! Bučiuoju
46
ich
dich Dich
c
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
Dich
Tave
u. Dalia.
ir Dalią.
47
Ihrer Baliuk
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Ihrer Baliuk
Jūsų Baliuk
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
M-me
c
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
M-me
Ponia
b
Vanda Sruoga
c
Greifswald / Pom.
c
Critical note: Greifswald / Pom. ] Greifswald / Pom[mern], contr, sub sign phr dua lin
Greifswald / Pom.
Greifsvaldas / Pom[meranija]
d
Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder
c
Critical note: b/Fr. ] b[ei] Fr[au], contr
p
Physical note: [2r] //
Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder
Bruno Reinhard gtv. 16 per ponią E. Bruder
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
XI blokas
X (Close panel)Version a3: 1944-11-12: Redaguotas
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 12
Nowember November
November
1944
1944 [m.] lapkričio 12 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 12
Nowember November
c
Critical note: November ] cor v pro w
November
1944
1944 [m.] lapkričio 12 d.
5
Vanduk, mylima, miela!
Gestern kam Deine Postkarte
Vakar atėjo Tavo
v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
v.
4-XI. Dein Päckchen war
XI-4 atvirlaiškis. Tavo siuntinėlis
6
unterwegs nur 2 Tage. Vanduk, schicke mir keine Päckchen mehr. Jetzt bin ich besser mit Lebensmitteln
keliavo tik 2 dienas. Vanduk, nebesiųsk man daugiau nieko. Dabar esu geriau aprūpintas maistu
7
versorgt als Sie beide. Ich habe alles, was brauche ich, zum Leben. Ich habe Dir 3 Briefe geschrieben, einen
nei jūs abi. Turiu viską, ko reikia gyvenimui. Parašiau Tau 3 laiškus, vieną
8
über Valiukėnas,
per Valiukėną,
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Antanas Valiukėnas, 1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos, Berlyne buvo Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos sekretoriumi, patarėju ir jo raštų redaktoriumi (plačiau žr. Vidmantas Valiušaitis, „Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais“, in: https://alkas.lt/2020/12/07/v-valiusaitis-antanas-valiukenas-laf-rysininkas-su-demokratiniais-vakarais-ii-pasaulinio-karo-metais). Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
2 –
Postlagernd Greifswald
Postlagernd Greifswald
n
Note: Postlagernd Greifswald ] vok =iki pareikalavimo, Greifsvaldas
(V.
Sruogienė),
c
Critical note: Sruogienė ] sub sign curv lin -ienė
Sruogienė),
Sruogienė),
n
Note: Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė nuo 1944 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 27 d. gyveno Greifsvaldo priemiestyje, „pas Frau E. Bruder, Bruno Reitenstr. 16, kur tikėjomės priimti Balį (ėjo kalbos, kad įkaitus greit paleis). Tik turėjom labai nesimpatišką šeimininkę. Jos vyras kariavo fronte, o ji pati gyrėsi buvusi karšta nacė. Trūkstant tualetinio poperiaus ji, piktai juokdamasi, plėšdavo senoviškos, liuksusinės Biblijos lapus… Bijojome, kad sužinojusi, iš kur Balys atsiradęs, nenorės jo įsileisti į namus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
–
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
ar
Du nicht bekommen? Ich
negavai?
wiederholle:
c
Critical note: wiederhole ] vid ex err ll pro l
wiederholle:
wiederhole:
Kartoju:
9
wenn brauchst Du Geld, kann ich Dir einige Hundert
jei Tau reikia pinigų, galiu atsiųsti kelis šimtus
Mrk.
c
Critical note: Mrk. ] M[a]rk, contr
Mrk.
markių,
überweisen,
–
benachrichtige. Ich habe
pranešk. Turiu
10
genug (ich verbrauche monatlich 15–25 Mrk.). Am 2-XI bekam ich ein wertvolles Päckchen von V. Myko-
pakankamai (per mėnesį išleidžiu 15–25 markių). XI-2 gavau vertingą siuntinį nuo V. Myko-
11
laitis
laičio
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
[13 B
c
Critical note: 13 B ] sign in circ
[13 B
(13 B
(13 B
Landshut/Bay, Theaterstr. 67II]
Landshut/Bay, Theaterstr. 67II)
Landshut/Bay, Teaterstr. 67II)
und Äpfeln v.
ir obuolių iš
E. Kardelienė
E. Kardelienės
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus, viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
[Freiburg/Breisgau,
(Freiburg/Breisgau,
(Freiburg/Breisgau,
12
Adolf Hitler Str. 11 b/Frau
Adolf Hitler Str. 11 b/Frau
Miskowski],
Miskowski),
Miskowski),
–
bedanke v. mir diese gute Leute, – selber kann ich nicht ihnen
padėkok nuo manęs šiems geriems žmonėms, – aš pats negaliu jiems
13
schreiben. Vanduk, wegen mich brauchst Du keine Sorgen haben. Mehrere Kollegen haben mir verschie-
rašyti. Vanduk, Tau nereikia dėl manęs jaudintis. Keletas kolegų man atsiun-
14
dene
tė
Sache
c
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
Sache
Sachen
įvairių daiktų
zugeschickt
[z. B.,
c
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr
[z. B.,
(z. B.,
(pvz.,
Schuhe, warme Wäsche, Pullowers,
batų, šiltų apatinių drabužių, megztinių
u. s. w.].
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.].
u. s. w.).
ir t. t.).
Sogar habe ich genug Tabak u.
Pakankamai turiu netgi tabako ir
Thee.
c
Critical note: Tee ] vid ex err Th pro T
Thee.
Tee.
arbatos.
15
Sorge nur um Dich u. Dalia. Leider, kann ich Dir noch nicht behilflich sein, – ich bin noch immer
Rūpinkis tik savimi ir Dalia. Deja, kol kas negaliu jums padėti, – vis dar esu
16
eingesperrt für unbekannten Verbrechen auf die unbekannte Zeit. Ordne irgendwie ihren Leben, um
įkalintas už nežinomus nusikaltimus nežinia kuriam laikui. Kaip nors tvarkyk savo gyvenimą,
17
die Kriegszeit zu ausdauern, um Dalias Jugend möglichst zu schonen. Vielleicht wäre es am besten für sie
kad ištvertumėt karo metą, kad Dalios jaunystė būtų kuo labiau apsaugota. Galbūt jai būtų geriausia
18
in der Klinik zu arbeiten – gleichgültig was für eine
dirbti klinikoje – nesvarbu, kokį
Arbeit.
darbą.
n
Note: Dalia Sruogaitė dirbo Greifsvaldo universiteto klinikoje gailestingąja seserimi – prižiūrėjo ligonius: „Patekau į universiteto kliniką, į Bunkerstation, atseit į sunkiausiai sergančių, prie lovos prirakintų ligonių skyrių, įrengtą rūsyje, po didžiuliu pastatu, kaip kokioj požemio tvirtovėj. Langų čia nebuvo, visą laiką degė elektra, o per bombardavimus, kai ji užgesdavo, triūsdavom žvakių šviesoje.
Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė. Greifsvaldo klinikoje dirbo vienuolės ir kelios vyresnio amžiaus seserys. Apvilko mane ilgu ilgu, iki kulnų, pusiau vienuolišku apdaru, išmokė, kaip pasidaryti galvos gaubtą iš baltos medžiagos keturkampio ir tuojau praminė die Kleine [„Mažąja“], nes mano vardas joms keistai skambėjo. Vyriausioji buvo Schwester Elisabet [sesuo Elizabet], tokia aukšta, susiraukusi išdžiūvėlė, kuri valdė visą mūsų bunkerį. Tada jokių pagalbininkių seserys neturėjo. Dirbom viską. Ir vaistus nešiojom, ir adatom badėm, ir ligonius prausėm, ir palatas tvarkėm – nuo tamsos iki tamsos tamsiose patalpose. Per kelias savaites, be jokių profesorių ar dėstytojų, tapau gana savarankiška gailestingąja seserimi. Penicilino dar nebuvo, nebuvo nei „kraujo bankų“ – kraują perpildavo tiesiai iš žmogaus į žmogų. Ne kartą asistavau daktarams šios gana sudėtingos procedūros metu. Kraujo davėjai dažniausiai būdavo jauni, armijai netikę vyrai, kurie nuo menkiausio adatos dūrio alpdavo ir pridarydavo man daug bėdų. Nuvežus ligonį į operacinę, vos įstūmus jį pro duris, reikėjo saliutuoti iškėlus dešinę ranką ir sušukti „Heil Hitler!“ Žinoma, su chirurgais niekad taip nesisveikinau, dėdavausi labai skubanti, greit išpoškindavau paciento pavardę ir dumdavau atgal ilgu koridorium į man pažįstamas saugias patalpas.
Tačiau iš miesto atvežti ligonį buvo net smagu, nes galėjai pamatyti dienos šviesą. Ir šiaip drėgną Pomeraniją staiga užklupo labai šlapias ruduo, nuo jūros pūtė atšiaurūs vėjai. Benzino nebuvo, greitosios pagalbos mašiną – dažniausiai paprastą automobilį – traukė stambus, lėtas arklys, niekad risčia nepavaromas. Retkarčiais į tokį žygį pasiųsdavo ir mane, žinoma, jei ligoniui nereikėdavo čia pat teikti pirmosios pagalbos. Šito nemokėjo atlikti nei mano vairuotojas-vežėjas, senukas Wachdienst [sargas], nebetinkąs nei armijai, nei Volkssturmui [krašto gynėjams]. Džiaugdavausi galėdama pakvėpuoti grynu, ne ligoninės kvapais persunktu oru, nors akis badė visur iškabinėti didžiuliai plakatai. Vieni jų skelbė Vokietijos pergalę: „Der Sieg wird unser sein!“ [„Mes laimėsim!“], kiti įspėjinėjo apie šnipų pavojų: „Pst! Feind hört mit“ [„Cit! Priešas klausosi“], dar kiti garbino didįjį vadą: „Der Führer kennt nur Kampf, Arbeit und Sorge“ [„Fiureris pripažįsta tik kovą, darbą ir atsakomybę“] ir panašiai. Tik į mūsų bunkerį retai kas užsukdavo. Greifsvaldo universiteto klinikose gydė galūnių netekusius karius.
Gatvėse vaikščiojo uniformuoti jauni vyrai, netekę nosies, ausies ar žando, prie veido pritvirtinta ranka. Iš rankų buvo auginami nauji audiniai, kuriais chirurgai atkurdavo sužalotą kūno dalį. Keistos tai buvo figūros, iš pradžių bauginančios ir slegiančios, bet prie visko galima priprasti, juo labiau kad juos matydavai vaikščiojančius gatvėmis, tik jei pasitaikydavo retas laisvas pusdienis. Tačiau net ir tą pusdienį vaikščioti su vyriškiais mums, kelioms jaunesnėms, buvo griežtai uždrausta, nebent buvai ištekėjus ar susižiedavus. Kažkodėl be jokių apžadų tapau lyg kandidatė į vienuoles, nors į bažnyčią niekas nevarė, o aš taip ir nesužinojau, beje, ir nesidomėjau, ar čia katalikų, ar protestantų hierarchija. Tik kai įkyrėjo tas ilgas, veik žemę siekiantis sijonas, pasitrumpinau iki pusiaublauzdžių. Oi, kaip iš karto užpuolė mane Schwester Elisabet… išbarė, iškoneveikė, išgėdino, vos nepaskendau ašarose. Gerai, kad nebuvau nukirpus, teko išardyti siūles ir vėl vilkėti tuo absurdiškai senamadišku apdaru…
[…]
Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130–135).
Ich bin wieder zurzeit ein schlechter Ratgeber
Šiuo metu vėl esu jums blogas
19
für ihnen, – ich weiss so wenig über die lebendigen Welt. Nach dem Kriege werden wir unseres Leben
patarėjas, – aš taip mažai žinau apie gyvąjį pasaulį. Po karo pradėsime savo gyvenimą
20
von neuem anfangen, – werde ich alle Sorge von deinen Schultern übernehmen, – ich bin jetzt reich
iš naujo, – aš perimsiu nuo Tavo pečių visus rūpesčius, – dabar esu daug
21
an Erfahrungen, für die habe ich sehr teuer bezahlt. Ich bin jetzt gesund, nur musste ich meine
patyręs, už tai labai brangiai sumokėjau. Dabar esu sveikas, tik turėjau
22
dichterische Arbeit einstellen, da die Tage sind kurz geworden u. Abends habe ich keine ruhige
nutraukti kūrybinį darbą, nes dienos sutrumpėjo, o vakarais neturiu savo darbui ramaus
23
Ecke für meine Arbeit. Jetzt habe ich viel Zeit zum Nachdenken. Alle meine Gedanke sind zu Ihnen
kampelio. Dabar turiu daug laiko apmąstymams. Visos mano mintys nukreiptos į
24
gerichtet. Mein Gott! So ist es geworden! Doch, glaube ich, der schlimmste Abschnitt unseres Lebens
Jus. Dieve mano! Štai kaip tai nutiko! Bet aš tikiu, kad blogiausias mūsų gyvenimo
25
ist schon vorbei, wenigstens, am Ende. Mag es sein, was wird, – schlimmer wird es nicht mehr!
laikotarpis jau praėjo, bent jau baigiasi. Tebūnie, kas bus, – blogiau jau nebus!
26
Nimm alle meine Sache von Frau
Paimk iš ponios
Škirpa
Škirpienės
n
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), Kazio Škirpos, Lietuvos atstovo Vokietijoje, diplomato Berlyne, žmona.
und benutze für
visus mano daiktus ir panaudok
ihrer
c
Critical note: ihre[n] ] vid ex err er pro en
ihrer
ihren
savo
Bedarf, – Wäsche, Pullowers, aus mei-
reikmėms, – baltinius, megztinius, iš ma-
27
nem Anzug lasse ein Kleid für Dich oder Dalia machen. Es ist unbekannt, wann werde
no kostiumo pasisiūk suknelę sau ar Daliai. Nežinia, kada
ich ◊
c
Critical note: ich ] p ras ill ver
ich
mane paleis
28
◊◊ aus
c
Critical note: aus ] a ras ill phr
aus
iš
◊◊◊ dem Lager,
c
Critical note: dem Lager ] a c ill phr, ras, p c s exc
dem Lager,
dem Lager
lagerio
◊ entlassen,
c
Critical note: entlassen ] a c ill ver, ras, p c s exc
entlassen,
–
sie Beide brauchen
jums abiems
29
die Kleider sofort. Falls werde ich in die lebendige Welt zurückkehren, werde ich ohne erwähnten Sa-
drabužių reikia nedelsiant. Jei grįšiu į gyvąjį pasaulį, apsieisiu be minėtų da-
30
chen auskommen. Ich brauche nicht viel. Man erzählt, Vilnius hat wenig gelitten, in
lykų. Man daug nereikia. Sakoma, kad Vilnius mažai nukentėjo,
Taurostr.
Tauro str.
Tauro gatvėje
gab
31
es keine Kämpfen, unsere Wohnung soll nicht
mūšių nebuvo, mūsų butas neturėtų būti
zerstörrt
c
Critical note: zerstört ] vid ex err rrt pro rt
zerstörrt
zerstört
sugriautas
sein
.Mehr (Mehr
c
Critical note: (mehr ] a ver cor si ( pro interp ., vid ex err M pro min
(Mehr
(mehr
(daugiau
hat gelitten
nukentėjo
Bahnhofviertel
c
Critical note: Bahnhof[s]viertel ] vid ex err om s
Bahnhofviertel
Bahnhofsviertel
stoties regionas
–
32
Aušros vartai sind geblieben –
Aušros vartai išliko –
Didžiojistr.
Didžioji str.
Didžioji gatvė
u.
ir
Basanavičiausstr.).
Basanavičiaus str.).
Basanavičiaus gatvė).
In Kaunas hat Žaliakalnis am
Kaune mažiausiai nukentėjo Žaliakalnis,
33
wenigstens gelitten, nach allen Wahrscheinlichkeiten soll unseres Haus noch stehen. In Kaunas
tikėtina, kad mūsų namas turėtų vis dar stovėti. Kaune
34
wurde am schwierigsten Panemunė, Zentrum u. Aleksotas getroffen, – besonders Panemunė.
labiausiai nukentėjo Panemunė, centras ir Aleksotas, ypač Panemunė.
35
So wie so, in Kaunas oder Vilnius werden wir irgendwas von unseren Sachen finden, wenigstens,
Šiaip ar taip, Kaune ar Vilniuje rasim kai kuriuos savo daiktus, bent jau
36
unseres
mūsų
garten Garten
c
Critical note: Garten ] a c garten, p c cor G pro min
Garten
sodas
wird noch stehen, – und das ist
bus išlikęs, – o tai
nich
c
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
nich
nicht
wenig. Ich bin sehr froh, dass Sie mit
nemažai. Labai džiaugiuosi, kad Jūs su
37
Dalia so einig sind, ich teile meine Liebe und
Dalia tokios vieningos, aš Jus abi myliu ir
meines
c
Critical note: meine ] a c meines, p c ras s
meine
Gedanken zwischen ihnen Beiden.
apie Jus abi galvoju.
38
Ich denke, ich habe für
Manau, kad manyje
ihnen Ihnen
c
Critical note: Ihnen ] a c ihnen, p c cor I pro min
Ihnen
so viel Gefühlen und
tiek jausmų ir
sehnsuchtiger
c
Critical note: sehnsüchtiger ] vid ex err u pro ü
sehnsuchtiger
sehnsüchtiger
Kraft, so viel seeli-
ilgesingos jėgos, tiek daug dvasi-
39
schen Inhalt, dass wird es für uns alle drei reichen. Schade, dass kann ich nicht mir
nio turinio, kad užteks mums visiems trims. Gaila, kad negaliu
40
vorzustellen,
įsivaizduoti,
sie
c
Critical note: wie ] vid ex err sie pro wie, vid ex err s pro w
sie
wie
kaip
sehen sie aus nach
jūs atrodot po
2-jähriger
2 jähriger
2
Trennung u. allen Erlebnissen.
išsiskyrimo metų ir visų išgyvenimų.
D.
c
Critical note: D. ] D[en], contr
D.
folgenden
Gal kitą
41
Sonntag werde ich vielleicht an
sekmadienį parašysiu
Šeinius
Šeiniui,
n
Note: Ignas Šeinius (1889–1959), rašytojas, 1940 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Stokholme. Balio Sruogos Štuthofe rašyti laiškai Ignui Šeiniui neišliko. Vėliau Balys Sruoga rašė apie laiško turinį: „Trumpus laiškus Ignui ir Studerui esu parašęs. Prašiau, kad mane užregistruotų prie Raudonojo Kryžiaus, kad galėčiau gauti Raudonojo Kryžiaus paketus. Juk neaišku dar, kaip ilgai karas tęsis. Panašius laiškus jau keli parašė. Yra leidžiama čia tokius paketus gauti. Parašiusieji gavo atsakymus su viltimi gauti paketus. Jeigu aš Tau negaliu padėti, nors Tavęs neapsunkinčiau (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 59r)“. Spėtina, kad šiame ir kituose Ignui Šeiniui rašytuose laiškuose Balys Sruoga ezopine kalba galėjo bičiulio teirautis dėl galimybės po lagerio evakuacijos apsistoti Švedijoje – tarpukariu rašytuose Balio Sruogos laiškuose svarstyta galimybė išvykti pas Igną Šeinių: „Seniau – buvau Maskvoj, buvau Kaukaze, keturius mėnesius valkiojaus po kalnus ir dūkau. / Dabar esu Kaune. / Baisiai blogas ūpas čionai. Mėtais, mėtais, ieškai ieškai ir jokio velnio žmogus negali rasti. / Baisiai aš noriu kaip nors pakliūti užrubežin. / Ar nereikia tau kartais pagelbininko kokio – tai parašyk – aš atvažiuosiu. / Nes matai – čia gyvenimas eina, bet kažkoks, perkūnas jį žino, negyvas. Jokios kūrybos. Jokio dvasios skridimo. Pilka ir palša. Nuobodu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Stokholmą, [1919-04], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 14, 1r); „Tu kažkaip metei mintį, kad aš atvažiuočiau į Kopenhagą. Vasarą (liep. mėn.) aš gausiu atostogų ir mielu noru atvažiuočiau. Bet kad tai įvykinti, reikia, kad aš gaučiau iš Tavęs sąmatą, kiek aš turiu turėti pinigų tam reikalui. Žinoma, kad galėčiau nieko nedirbti tenai ir marėse plaukyti – juk pas jus tenai piningų kursas padūkęs“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, 1921-04-26, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 2r); „Aš, rodos, rudeniop galėsiu ištrūkti užsienin – to vieno tik tenoriu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, iki 1921-05-02, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 4r). Gali būti, kad Balys Sruoga norėjo, jog Štuthofe parašytais kūriniais, jei jie atsidurtų laisvajame pasaulyje, pasirūpintų jo bičiulis Ignas Šeinius. Švedijoje gyvenęs rašytojas Ignas Šeinius apie tai rašė Prancūzijoje gyvenusiam kolegai teisininkui, žurnalistui Vincui Rasteniui: „Arba kaip atrodo šis reikalas? Čia pernai rudenį atvažiavę stutthofiečiai pasakojo man, kad Balys Sruoga įdavė ūkininkui Šernui, kaip geriausiam patikėtiniui, savo rankraščius kad nuvežtų man. Švedijoj Starkus atėmė iš jo tuos rankraščius, motyvuodamas: „Šeinius išleis dar juos savo vardu“. Tuo tarpu, kaip iš Lingio, Žilinsko ir kitų girdėti, Starkus pavedė kam tai tuos rankraščius perrašyti mašinėle, ištaisė kai kurias vietas ir pasiuntė kam tai Amerikon. – Kaip vadinami tokie dalykai? – Kadangi iš Sruogos paties nieko negirdėjau, Šernas taip pat į mane nesikreipė, ar nesuspėjo, tai aš šventos ramybės dėlei į tą reikalą nesikišau. Ir formalaus pagrindo neturėjau“ (Igno Šeiniaus laiškas Vincui Rasteniui, Stokholmas, 1946-06-11, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 107, 1r)“. Pokariu rašyti Balio Sruogos laiškai liudija, kad Švedijoje gyvenęs Ignas Šeinius vėliau pasiūlė Baliui Sruogai aprašyti su juo susijusius įvykius Rašytojų susirinkime (Dievų miško ir jo autoriaus pasmerkimo kampaniją) ir publikuoti užsienyje. Ignas Šeinius buvo numatęs ir straipsnio korespondentą – Stepą Povilavičių-Vykintą, kuris Balį Sruogą laikė savo mokytoju, lankė jo vestą teatro seminarą, o 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos Vokietijoje leido ir redagavo laikraštį Laisvoji Lietuva. Balys Sruoga Igno Šeiniaus pasiūlymą, kuris, matyt, ne kartą buvo minėtas, atmetė – nujautė, kad rezultatas išeis priešingas, negu tikėtasi (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, [Vilnius], [po 1946-10-02], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 162, l. 1r.).
schreiben, also, mein Brief an Ihnen vielleicht wird
tad mano laiškas tau gali būti
42
wegfallen. Mein guter Vanduk! Küsse v. m. Dalia, bedanke Sie für ihre Güte, für die
praleistas. Mano gerasis Vanduk! Pabučiuok nuo manęs Dalią, padėkok Jai už jos gerumą, už
43
Bravheit. Schreibe mir mehr über ihren Leben u.
jos drąsą. Parašyk man daugiau apie jūsų gyvenimą ir
Verhältnisse.
sąlygas.
n
Note: „Neatsimenu, kuo aš dienas užpildydavau, turbūt tik mintimis apie tai, kaip surasti maisto siuntiniams Baliui ir padėti labai suvargusiems Biržiškams. Kartą pavyko man gauti kiek daugiau maisto kortelių, pasukų. Dariau iš jų sūriukus… Į siuntinį Baliui, deja, jų negalėjau įdėti“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Dalia Sruogaitė mamą nuo bado gelbėjo iš Greifsvaldo universiteto klinikos slapčia išsineštomis duonos riekelėmis: „Gyvenant pas E. Bruder mudvi ištiko nesėkmė. Mama kažkur sukombinavo gabaliuką anties, iškepė pas šeimininkę ir padėjo lėkštėje laiptinėje, kur buvo vėsiau. Po kiek laiko lėkštę radom tuščią… Šeimininkės šuneliui, ją aptikusiam, buvo didžiausia puota, o mes tik apsiašarojom.
Mamai maisto tikrai labai trūko. Ji taip sublogo, kad tos kelios suknelės, kurias dar turėjo, kabėjo kaip ant šluotos pamautos. O aš ligoninėje gaudavau sočiai ir skaniai pavalgyti, beveik iki valiai. Greit pastebėjau, kad po vakarienės kelios seserys pasiimdavo po kelis gabaliukus duonos. Tada nežinojau, kad jos – būsimos nakties budėtojos, kad toji duona – jų naktipiečiai. Pradėjau ir aš kas vakarą kelias riekeles į prijuostės kišenę įsikišti. Mačiau, kaip mane seka įtarios akys, bet lūpos tylėdavo. Supratau daranti kažką negerai, tad stengdavausi pirmoji pakilti nuo stalo ir bėgti į savo požemio koridorių. Tenai pakišdavau tuos gabaliukus duonos po šaltu radiatorium ir, eidama namo, kaip tikras vagišius slėpdavau po paltu. Taip sušelpdavau mamą keliomis riekelėmis“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132–133).
„Mes, Greifsvaldo lietuviai, laikėmės. Turėjom pastogę, maisto kortelių, kad ir kokios liesos jos būtų, šiokią tokią užuovėją. Aš kasdien mindžiau gatvių pliurzą, skubėdama į klinikas, o mamos dienos slinko medžiojant maistą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139).
Bedanke
Padėkok
Puzinus
Puzinams
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas kartu su žmona Konstancija Puziniene (1906–2001), dviem dukromis ir sūnumi 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, pasitraukė į Vakarus. 1944 m. rudenį gyveno Greifsvalde kartu su kitais lietuviais, karo pabėgėliais.
u.
ir
Ma-
44
ciūnus,
ciūnams,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene (g. 1920) glaudėsi Greifsvalde.
dass
kad
sie sind
c
Critical note: sind ] a c sie, p c cor nd pro e
sind
jie
sie gut zu Ihnen. Grüsse alle
Jums geri. Pasveikink visus
Koleegen Kollegen
c
Critical note: Kollegen ] a c Koleegen, p c Kollegen, cor sec l pro e
Kollegen
kolegas
u. guten Leute. Jetzt
ir gerus žmones. Dabar
45
wieder sehe ich
vėl matau
Dicht
c
Critical note: Dich ] vid ex err cht pro ch
Dicht
Dich
Tave
lebendig im Traum u. im Wache. Vanduk, mano miela! Küsse
gyvą sapnuose ir būdraudamas. Vanduk, mano miela! Bučiuoju
46
ich
dich Dich
c
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
Dich
Tave
u. Dalia.
ir Dalią.
47
Ihrer Baliuk
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Ihrer Baliuk
Jūsų Baliuk
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
M-me
c
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
M-me
Ponia
b
Vanda Sruoga
c
Greifswald / Pom.
c
Critical note: Greifswald / Pom. ] Greifswald / Pom[mern], contr, sub sign phr dua lin
Greifswald / Pom.
Greifsvaldas / Pom[meranija]
d
Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder
c
Critical note: b/Fr. ] b[ei] Fr[au], contr
p
Physical note: [2r] //
Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder
Bruno Reinhard gtv. 16 per ponią E. Bruder
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
XI blokas
X (Close panel)Version a4: 1944-11-12: Vertimas
Facsimile Image Placeholder
Lager,
Stovykla,
d. 12
Nowember November
November
1944
1944 [m.] lapkričio 12 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager,
Stovykla,
d. 12
Nowember November
c
Critical note: November ] cor v pro w
November
1944
1944 [m.] lapkričio 12 d.
5
Vanduk, mylima, miela!
Gestern kam Deine Postkarte
Vakar atėjo Tavo
v.
c
Critical note: v. ] v[on], contr
v.
4-XI. Dein Päckchen war
XI-4 atvirlaiškis. Tavo siuntinėlis
6
unterwegs nur 2 Tage. Vanduk, schicke mir keine Päckchen mehr. Jetzt bin ich besser mit Lebensmitteln
keliavo tik 2 dienas. Vanduk, nebesiųsk man daugiau nieko. Dabar esu geriau aprūpintas maistu
7
versorgt als Sie beide. Ich habe alles, was brauche ich, zum Leben. Ich habe Dir 3 Briefe geschrieben, einen
nei jūs abi. Turiu viską, ko reikia gyvenimui. Parašiau Tau 3 laiškus, vieną
8
über Valiukėnas,
per Valiukėną,
n
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Antanas Valiukėnas, 1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos, Berlyne buvo Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos sekretoriumi, patarėju ir jo raštų redaktoriumi (plačiau žr. Vidmantas Valiušaitis, „Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais“, in: https://alkas.lt/2020/12/07/v-valiusaitis-antanas-valiukenas-laf-rysininkas-su-demokratiniais-vakarais-ii-pasaulinio-karo-metais). Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
2 –
Postlagernd Greifswald
Postlagernd Greifswald
n
Note: Postlagernd Greifswald ] vok =iki pareikalavimo, Greifsvaldas
(V.
Sruogienė),
c
Critical note: Sruogienė ] sub sign curv lin -ienė
Sruogienė),
Sruogienė),
n
Note: Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė nuo 1944 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 27 d. gyveno Greifsvaldo priemiestyje, „pas Frau E. Bruder, Bruno Reitenstr. 16, kur tikėjomės priimti Balį (ėjo kalbos, kad įkaitus greit paleis). Tik turėjom labai nesimpatišką šeimininkę. Jos vyras kariavo fronte, o ji pati gyrėsi buvusi karšta nacė. Trūkstant tualetinio poperiaus ji, piktai juokdamasi, plėšdavo senoviškos, liuksusinės Biblijos lapus… Bijojome, kad sužinojusi, iš kur Balys atsiradęs, nenorės jo įsileisti į namus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
–
has
c
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
has
hast
ar
Du nicht bekommen? Ich
negavai?
wiederholle:
c
Critical note: wiederhole ] vid ex err ll pro l
wiederholle:
wiederhole:
Kartoju:
9
wenn brauchst Du Geld, kann ich Dir einige Hundert
jei Tau reikia pinigų, galiu atsiųsti kelis šimtus
Mrk.
c
Critical note: Mrk. ] M[a]rk, contr
Mrk.
markių,
überweisen,
–
benachrichtige. Ich habe
pranešk. Turiu
10
genug (ich verbrauche monatlich 15–25 Mrk.). Am 2-XI bekam ich ein wertvolles Päckchen von V. Myko-
pakankamai (per mėnesį išleidžiu 15–25 markių). XI-2 gavau vertingą siuntinį nuo V. Myko-
11
laitis
laičio
n
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
[13 B
c
Critical note: 13 B ] sign in circ
[13 B
(13 B
(13 B
Landshut/Bay, Theaterstr. 67II]
Landshut/Bay, Theaterstr. 67II)
Landshut/Bay, Teaterstr. 67II)
und Äpfeln v.
ir obuolių iš
E. Kardelienė
E. Kardelienės
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus, viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
[Freiburg/Breisgau,
(Freiburg/Breisgau,
(Freiburg/Breisgau,
12
Adolf Hitler Str. 11 b/Frau
Adolf Hitler Str. 11 b/Frau
Miskowski],
Miskowski),
Miskowski),
–
bedanke v. mir diese gute Leute, – selber kann ich nicht ihnen
padėkok nuo manęs šiems geriems žmonėms, – aš pats negaliu jiems
13
schreiben. Vanduk, wegen mich brauchst Du keine Sorgen haben. Mehrere Kollegen haben mir verschie-
rašyti. Vanduk, Tau nereikia dėl manęs jaudintis. Keletas kolegų man atsiun-
14
dene
tė
Sache
c
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
Sache
Sachen
įvairių daiktų
zugeschickt
[z. B.,
c
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr
[z. B.,
(z. B.,
(pvz.,
Schuhe, warme Wäsche, Pullowers,
batų, šiltų apatinių drabužių, megztinių
u. s. w.].
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.].
u. s. w.).
ir t. t.).
Sogar habe ich genug Tabak u.
Pakankamai turiu netgi tabako ir
Thee.
c
Critical note: Tee ] vid ex err Th pro T
Thee.
Tee.
arbatos.
15
Sorge nur um Dich u. Dalia. Leider, kann ich Dir noch nicht behilflich sein, – ich bin noch immer
Rūpinkis tik savimi ir Dalia. Deja, kol kas negaliu jums padėti, – vis dar esu
16
eingesperrt für unbekannten Verbrechen auf die unbekannte Zeit. Ordne irgendwie ihren Leben, um
įkalintas už nežinomus nusikaltimus nežinia kuriam laikui. Kaip nors tvarkyk savo gyvenimą,
17
die Kriegszeit zu ausdauern, um Dalias Jugend möglichst zu schonen. Vielleicht wäre es am besten für sie
kad ištvertumėt karo metą, kad Dalios jaunystė būtų kuo labiau apsaugota. Galbūt jai būtų geriausia
18
in der Klinik zu arbeiten – gleichgültig was für eine
dirbti klinikoje – nesvarbu, kokį
Arbeit.
darbą.
n
Note: Dalia Sruogaitė dirbo Greifsvaldo universiteto klinikoje gailestingąja seserimi – prižiūrėjo ligonius: „Patekau į universiteto kliniką, į Bunkerstation, atseit į sunkiausiai sergančių, prie lovos prirakintų ligonių skyrių, įrengtą rūsyje, po didžiuliu pastatu, kaip kokioj požemio tvirtovėj. Langų čia nebuvo, visą laiką degė elektra, o per bombardavimus, kai ji užgesdavo, triūsdavom žvakių šviesoje.
Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė. Greifsvaldo klinikoje dirbo vienuolės ir kelios vyresnio amžiaus seserys. Apvilko mane ilgu ilgu, iki kulnų, pusiau vienuolišku apdaru, išmokė, kaip pasidaryti galvos gaubtą iš baltos medžiagos keturkampio ir tuojau praminė die Kleine [„Mažąja“], nes mano vardas joms keistai skambėjo. Vyriausioji buvo Schwester Elisabet [sesuo Elizabet], tokia aukšta, susiraukusi išdžiūvėlė, kuri valdė visą mūsų bunkerį. Tada jokių pagalbininkių seserys neturėjo. Dirbom viską. Ir vaistus nešiojom, ir adatom badėm, ir ligonius prausėm, ir palatas tvarkėm – nuo tamsos iki tamsos tamsiose patalpose. Per kelias savaites, be jokių profesorių ar dėstytojų, tapau gana savarankiška gailestingąja seserimi. Penicilino dar nebuvo, nebuvo nei „kraujo bankų“ – kraują perpildavo tiesiai iš žmogaus į žmogų. Ne kartą asistavau daktarams šios gana sudėtingos procedūros metu. Kraujo davėjai dažniausiai būdavo jauni, armijai netikę vyrai, kurie nuo menkiausio adatos dūrio alpdavo ir pridarydavo man daug bėdų. Nuvežus ligonį į operacinę, vos įstūmus jį pro duris, reikėjo saliutuoti iškėlus dešinę ranką ir sušukti „Heil Hitler!“ Žinoma, su chirurgais niekad taip nesisveikinau, dėdavausi labai skubanti, greit išpoškindavau paciento pavardę ir dumdavau atgal ilgu koridorium į man pažįstamas saugias patalpas.
Tačiau iš miesto atvežti ligonį buvo net smagu, nes galėjai pamatyti dienos šviesą. Ir šiaip drėgną Pomeraniją staiga užklupo labai šlapias ruduo, nuo jūros pūtė atšiaurūs vėjai. Benzino nebuvo, greitosios pagalbos mašiną – dažniausiai paprastą automobilį – traukė stambus, lėtas arklys, niekad risčia nepavaromas. Retkarčiais į tokį žygį pasiųsdavo ir mane, žinoma, jei ligoniui nereikėdavo čia pat teikti pirmosios pagalbos. Šito nemokėjo atlikti nei mano vairuotojas-vežėjas, senukas Wachdienst [sargas], nebetinkąs nei armijai, nei Volkssturmui [krašto gynėjams]. Džiaugdavausi galėdama pakvėpuoti grynu, ne ligoninės kvapais persunktu oru, nors akis badė visur iškabinėti didžiuliai plakatai. Vieni jų skelbė Vokietijos pergalę: „Der Sieg wird unser sein!“ [„Mes laimėsim!“], kiti įspėjinėjo apie šnipų pavojų: „Pst! Feind hört mit“ [„Cit! Priešas klausosi“], dar kiti garbino didįjį vadą: „Der Führer kennt nur Kampf, Arbeit und Sorge“ [„Fiureris pripažįsta tik kovą, darbą ir atsakomybę“] ir panašiai. Tik į mūsų bunkerį retai kas užsukdavo. Greifsvaldo universiteto klinikose gydė galūnių netekusius karius.
Gatvėse vaikščiojo uniformuoti jauni vyrai, netekę nosies, ausies ar žando, prie veido pritvirtinta ranka. Iš rankų buvo auginami nauji audiniai, kuriais chirurgai atkurdavo sužalotą kūno dalį. Keistos tai buvo figūros, iš pradžių bauginančios ir slegiančios, bet prie visko galima priprasti, juo labiau kad juos matydavai vaikščiojančius gatvėmis, tik jei pasitaikydavo retas laisvas pusdienis. Tačiau net ir tą pusdienį vaikščioti su vyriškiais mums, kelioms jaunesnėms, buvo griežtai uždrausta, nebent buvai ištekėjus ar susižiedavus. Kažkodėl be jokių apžadų tapau lyg kandidatė į vienuoles, nors į bažnyčią niekas nevarė, o aš taip ir nesužinojau, beje, ir nesidomėjau, ar čia katalikų, ar protestantų hierarchija. Tik kai įkyrėjo tas ilgas, veik žemę siekiantis sijonas, pasitrumpinau iki pusiaublauzdžių. Oi, kaip iš karto užpuolė mane Schwester Elisabet… išbarė, iškoneveikė, išgėdino, vos nepaskendau ašarose. Gerai, kad nebuvau nukirpus, teko išardyti siūles ir vėl vilkėti tuo absurdiškai senamadišku apdaru…
[…]
Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130–135).
Ich bin wieder zurzeit ein schlechter Ratgeber
Šiuo metu vėl esu jums blogas
19
für ihnen, – ich weiss so wenig über die lebendigen Welt. Nach dem Kriege werden wir unseres Leben
patarėjas, – aš taip mažai žinau apie gyvąjį pasaulį. Po karo pradėsime savo gyvenimą
20
von neuem anfangen, – werde ich alle Sorge von deinen Schultern übernehmen, – ich bin jetzt reich
iš naujo, – aš perimsiu nuo Tavo pečių visus rūpesčius, – dabar esu daug
21
an Erfahrungen, für die habe ich sehr teuer bezahlt. Ich bin jetzt gesund, nur musste ich meine
patyręs, už tai labai brangiai sumokėjau. Dabar esu sveikas, tik turėjau
22
dichterische Arbeit einstellen, da die Tage sind kurz geworden u. Abends habe ich keine ruhige
nutraukti kūrybinį darbą, nes dienos sutrumpėjo, o vakarais neturiu savo darbui ramaus
23
Ecke für meine Arbeit. Jetzt habe ich viel Zeit zum Nachdenken. Alle meine Gedanke sind zu Ihnen
kampelio. Dabar turiu daug laiko apmąstymams. Visos mano mintys nukreiptos į
24
gerichtet. Mein Gott! So ist es geworden! Doch, glaube ich, der schlimmste Abschnitt unseres Lebens
Jus. Dieve mano! Štai kaip tai nutiko! Bet aš tikiu, kad blogiausias mūsų gyvenimo
25
ist schon vorbei, wenigstens, am Ende. Mag es sein, was wird, – schlimmer wird es nicht mehr!
laikotarpis jau praėjo, bent jau baigiasi. Tebūnie, kas bus, – blogiau jau nebus!
26
Nimm alle meine Sache von Frau
Paimk iš ponios
Škirpa
Škirpienės
n
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), Kazio Škirpos, Lietuvos atstovo Vokietijoje, diplomato Berlyne, žmona.
und benutze für
visus mano daiktus ir panaudok
ihrer
c
Critical note: ihre[n] ] vid ex err er pro en
ihrer
ihren
savo
Bedarf, – Wäsche, Pullowers, aus mei-
reikmėms, – baltinius, megztinius, iš ma-
27
nem Anzug lasse ein Kleid für Dich oder Dalia machen. Es ist unbekannt, wann werde
no kostiumo pasisiūk suknelę sau ar Daliai. Nežinia, kada
ich ◊
c
Critical note: ich ] p ras ill ver
ich
mane paleis
28
◊◊ aus
c
Critical note: aus ] a ras ill phr
aus
iš
◊◊◊ dem Lager,
c
Critical note: dem Lager ] a c ill phr, ras, p c s exc
dem Lager,
dem Lager
lagerio
◊ entlassen,
c
Critical note: entlassen ] a c ill ver, ras, p c s exc
entlassen,
–
sie Beide brauchen
jums abiems
29
die Kleider sofort. Falls werde ich in die lebendige Welt zurückkehren, werde ich ohne erwähnten Sa-
drabužių reikia nedelsiant. Jei grįšiu į gyvąjį pasaulį, apsieisiu be minėtų da-
30
chen auskommen. Ich brauche nicht viel. Man erzählt, Vilnius hat wenig gelitten, in
lykų. Man daug nereikia. Sakoma, kad Vilnius mažai nukentėjo,
Taurostr.
Tauro str.
Tauro gatvėje
gab
31
es keine Kämpfen, unsere Wohnung soll nicht
mūšių nebuvo, mūsų butas neturėtų būti
zerstörrt
c
Critical note: zerstört ] vid ex err rrt pro rt
zerstörrt
zerstört
sugriautas
sein
.Mehr (Mehr
c
Critical note: (mehr ] a ver cor si ( pro interp ., vid ex err M pro min
(Mehr
(mehr
(daugiau
hat gelitten
nukentėjo
Bahnhofviertel
c
Critical note: Bahnhof[s]viertel ] vid ex err om s
Bahnhofviertel
Bahnhofsviertel
stoties regionas
–
32
Aušros vartai sind geblieben –
Aušros vartai išliko –
Didžiojistr.
Didžioji str.
Didžioji gatvė
u.
ir
Basanavičiausstr.).
Basanavičiaus str.).
Basanavičiaus gatvė).
In Kaunas hat Žaliakalnis am
Kaune mažiausiai nukentėjo Žaliakalnis,
33
wenigstens gelitten, nach allen Wahrscheinlichkeiten soll unseres Haus noch stehen. In Kaunas
tikėtina, kad mūsų namas turėtų vis dar stovėti. Kaune
34
wurde am schwierigsten Panemunė, Zentrum u. Aleksotas getroffen, – besonders Panemunė.
labiausiai nukentėjo Panemunė, centras ir Aleksotas, ypač Panemunė.
35
So wie so, in Kaunas oder Vilnius werden wir irgendwas von unseren Sachen finden, wenigstens,
Šiaip ar taip, Kaune ar Vilniuje rasim kai kuriuos savo daiktus, bent jau
36
unseres
mūsų
garten Garten
c
Critical note: Garten ] a c garten, p c cor G pro min
Garten
sodas
wird noch stehen, – und das ist
bus išlikęs, – o tai
nich
c
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
nich
nicht
wenig. Ich bin sehr froh, dass Sie mit
nemažai. Labai džiaugiuosi, kad Jūs su
37
Dalia so einig sind, ich teile meine Liebe und
Dalia tokios vieningos, aš Jus abi myliu ir
meines
c
Critical note: meine ] a c meines, p c ras s
meine
Gedanken zwischen ihnen Beiden.
apie Jus abi galvoju.
38
Ich denke, ich habe für
Manau, kad manyje
ihnen Ihnen
c
Critical note: Ihnen ] a c ihnen, p c cor I pro min
Ihnen
so viel Gefühlen und
tiek jausmų ir
sehnsuchtiger
c
Critical note: sehnsüchtiger ] vid ex err u pro ü
sehnsuchtiger
sehnsüchtiger
Kraft, so viel seeli-
ilgesingos jėgos, tiek daug dvasi-
39
schen Inhalt, dass wird es für uns alle drei reichen. Schade, dass kann ich nicht mir
nio turinio, kad užteks mums visiems trims. Gaila, kad negaliu
40
vorzustellen,
įsivaizduoti,
sie
c
Critical note: wie ] vid ex err sie pro wie, vid ex err s pro w
sie
wie
kaip
sehen sie aus nach
jūs atrodot po
2-jähriger
2 jähriger
2
Trennung u. allen Erlebnissen.
išsiskyrimo metų ir visų išgyvenimų.
D.
c
Critical note: D. ] D[en], contr
D.
folgenden
Gal kitą
41
Sonntag werde ich vielleicht an
sekmadienį parašysiu
Šeinius
Šeiniui,
n
Note: Ignas Šeinius (1889–1959), rašytojas, 1940 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Stokholme. Balio Sruogos Štuthofe rašyti laiškai Ignui Šeiniui neišliko. Vėliau Balys Sruoga rašė apie laiško turinį: „Trumpus laiškus Ignui ir Studerui esu parašęs. Prašiau, kad mane užregistruotų prie Raudonojo Kryžiaus, kad galėčiau gauti Raudonojo Kryžiaus paketus. Juk neaišku dar, kaip ilgai karas tęsis. Panašius laiškus jau keli parašė. Yra leidžiama čia tokius paketus gauti. Parašiusieji gavo atsakymus su viltimi gauti paketus. Jeigu aš Tau negaliu padėti, nors Tavęs neapsunkinčiau (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 59r)“. Spėtina, kad šiame ir kituose Ignui Šeiniui rašytuose laiškuose Balys Sruoga ezopine kalba galėjo bičiulio teirautis dėl galimybės po lagerio evakuacijos apsistoti Švedijoje – tarpukariu rašytuose Balio Sruogos laiškuose svarstyta galimybė išvykti pas Igną Šeinių: „Seniau – buvau Maskvoj, buvau Kaukaze, keturius mėnesius valkiojaus po kalnus ir dūkau. / Dabar esu Kaune. / Baisiai blogas ūpas čionai. Mėtais, mėtais, ieškai ieškai ir jokio velnio žmogus negali rasti. / Baisiai aš noriu kaip nors pakliūti užrubežin. / Ar nereikia tau kartais pagelbininko kokio – tai parašyk – aš atvažiuosiu. / Nes matai – čia gyvenimas eina, bet kažkoks, perkūnas jį žino, negyvas. Jokios kūrybos. Jokio dvasios skridimo. Pilka ir palša. Nuobodu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Stokholmą, [1919-04], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 14, 1r); „Tu kažkaip metei mintį, kad aš atvažiuočiau į Kopenhagą. Vasarą (liep. mėn.) aš gausiu atostogų ir mielu noru atvažiuočiau. Bet kad tai įvykinti, reikia, kad aš gaučiau iš Tavęs sąmatą, kiek aš turiu turėti pinigų tam reikalui. Žinoma, kad galėčiau nieko nedirbti tenai ir marėse plaukyti – juk pas jus tenai piningų kursas padūkęs“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, 1921-04-26, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 2r); „Aš, rodos, rudeniop galėsiu ištrūkti užsienin – to vieno tik tenoriu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, iki 1921-05-02, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 4r). Gali būti, kad Balys Sruoga norėjo, jog Štuthofe parašytais kūriniais, jei jie atsidurtų laisvajame pasaulyje, pasirūpintų jo bičiulis Ignas Šeinius. Švedijoje gyvenęs rašytojas Ignas Šeinius apie tai rašė Prancūzijoje gyvenusiam kolegai teisininkui, žurnalistui Vincui Rasteniui: „Arba kaip atrodo šis reikalas? Čia pernai rudenį atvažiavę stutthofiečiai pasakojo man, kad Balys Sruoga įdavė ūkininkui Šernui, kaip geriausiam patikėtiniui, savo rankraščius kad nuvežtų man. Švedijoj Starkus atėmė iš jo tuos rankraščius, motyvuodamas: „Šeinius išleis dar juos savo vardu“. Tuo tarpu, kaip iš Lingio, Žilinsko ir kitų girdėti, Starkus pavedė kam tai tuos rankraščius perrašyti mašinėle, ištaisė kai kurias vietas ir pasiuntė kam tai Amerikon. – Kaip vadinami tokie dalykai? – Kadangi iš Sruogos paties nieko negirdėjau, Šernas taip pat į mane nesikreipė, ar nesuspėjo, tai aš šventos ramybės dėlei į tą reikalą nesikišau. Ir formalaus pagrindo neturėjau“ (Igno Šeiniaus laiškas Vincui Rasteniui, Stokholmas, 1946-06-11, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 107, 1r)“. Pokariu rašyti Balio Sruogos laiškai liudija, kad Švedijoje gyvenęs Ignas Šeinius vėliau pasiūlė Baliui Sruogai aprašyti su juo susijusius įvykius Rašytojų susirinkime (Dievų miško ir jo autoriaus pasmerkimo kampaniją) ir publikuoti užsienyje. Ignas Šeinius buvo numatęs ir straipsnio korespondentą – Stepą Povilavičių-Vykintą, kuris Balį Sruogą laikė savo mokytoju, lankė jo vestą teatro seminarą, o 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos Vokietijoje leido ir redagavo laikraštį Laisvoji Lietuva. Balys Sruoga Igno Šeiniaus pasiūlymą, kuris, matyt, ne kartą buvo minėtas, atmetė – nujautė, kad rezultatas išeis priešingas, negu tikėtasi (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, [Vilnius], [po 1946-10-02], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 162, l. 1r.).
schreiben, also, mein Brief an Ihnen vielleicht wird
tad mano laiškas tau gali būti
42
wegfallen. Mein guter Vanduk! Küsse v. m. Dalia, bedanke Sie für ihre Güte, für die
praleistas. Mano gerasis Vanduk! Pabučiuok nuo manęs Dalią, padėkok Jai už jos gerumą, už
43
Bravheit. Schreibe mir mehr über ihren Leben u.
jos drąsą. Parašyk man daugiau apie jūsų gyvenimą ir
Verhältnisse.
sąlygas.
n
Note: „Neatsimenu, kuo aš dienas užpildydavau, turbūt tik mintimis apie tai, kaip surasti maisto siuntiniams Baliui ir padėti labai suvargusiems Biržiškams. Kartą pavyko man gauti kiek daugiau maisto kortelių, pasukų. Dariau iš jų sūriukus… Į siuntinį Baliui, deja, jų negalėjau įdėti“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Dalia Sruogaitė mamą nuo bado gelbėjo iš Greifsvaldo universiteto klinikos slapčia išsineštomis duonos riekelėmis: „Gyvenant pas E. Bruder mudvi ištiko nesėkmė. Mama kažkur sukombinavo gabaliuką anties, iškepė pas šeimininkę ir padėjo lėkštėje laiptinėje, kur buvo vėsiau. Po kiek laiko lėkštę radom tuščią… Šeimininkės šuneliui, ją aptikusiam, buvo didžiausia puota, o mes tik apsiašarojom.
Mamai maisto tikrai labai trūko. Ji taip sublogo, kad tos kelios suknelės, kurias dar turėjo, kabėjo kaip ant šluotos pamautos. O aš ligoninėje gaudavau sočiai ir skaniai pavalgyti, beveik iki valiai. Greit pastebėjau, kad po vakarienės kelios seserys pasiimdavo po kelis gabaliukus duonos. Tada nežinojau, kad jos – būsimos nakties budėtojos, kad toji duona – jų naktipiečiai. Pradėjau ir aš kas vakarą kelias riekeles į prijuostės kišenę įsikišti. Mačiau, kaip mane seka įtarios akys, bet lūpos tylėdavo. Supratau daranti kažką negerai, tad stengdavausi pirmoji pakilti nuo stalo ir bėgti į savo požemio koridorių. Tenai pakišdavau tuos gabaliukus duonos po šaltu radiatorium ir, eidama namo, kaip tikras vagišius slėpdavau po paltu. Taip sušelpdavau mamą keliomis riekelėmis“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132–133).
„Mes, Greifsvaldo lietuviai, laikėmės. Turėjom pastogę, maisto kortelių, kad ir kokios liesos jos būtų, šiokią tokią užuovėją. Aš kasdien mindžiau gatvių pliurzą, skubėdama į klinikas, o mamos dienos slinko medžiojant maistą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139).
Bedanke
Padėkok
Puzinus
Puzinams
n
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas kartu su žmona Konstancija Puziniene (1906–2001), dviem dukromis ir sūnumi 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, pasitraukė į Vakarus. 1944 m. rudenį gyveno Greifsvalde kartu su kitais lietuviais, karo pabėgėliais.
u.
ir
Ma-
44
ciūnus,
ciūnams,
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene (g. 1920) glaudėsi Greifsvalde.
dass
kad
sie sind
c
Critical note: sind ] a c sie, p c cor nd pro e
sind
jie
sie gut zu Ihnen. Grüsse alle
Jums geri. Pasveikink visus
Koleegen Kollegen
c
Critical note: Kollegen ] a c Koleegen, p c Kollegen, cor sec l pro e
Kollegen
kolegas
u. guten Leute. Jetzt
ir gerus žmones. Dabar
45
wieder sehe ich
vėl matau
Dicht
c
Critical note: Dich ] vid ex err cht pro ch
Dicht
Dich
Tave
lebendig im Traum u. im Wache. Vanduk, mano miela! Küsse
gyvą sapnuose ir būdraudamas. Vanduk, mano miela! Bučiuoju
46
ich
dich Dich
c
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
Dich
Tave
u. Dalia.
ir Dalią.
47
Ihrer Baliuk
c
Critical note: sign
p
Physical note: [1r] //
Ihrer Baliuk
Jūsų Baliuk
Facsimile Image Placeholder
Facsimile Image Placeholder
a
M-me
c
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
M-me
Ponia
b
Vanda Sruoga
c
Greifswald / Pom.
c
Critical note: Greifswald / Pom. ] Greifswald / Pom[mern], contr, sub sign phr dua lin
Greifswald / Pom.
Greifsvaldas / Pom[meranija]
d
Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder
c
Critical note: b/Fr. ] b[ei] Fr[au], contr
p
Physical note: [2r] //
Bruno Reinhardstr. 16 b/Fr. E. Bruder
Bruno Reinhard gtv. 16 per ponią E. Bruder
Facsimile Image Placeholder
e
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
f
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
g
Block XI
p
Physical note: [2v] //
Block XI
XI blokas
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
a1
Line number 4
Critical note: November ] cor v pro w
a1
Line number 5
Critical note: v. ] v[on], contr
a4
Line number 8
Note: Antanas Valiukėnas (1913–1946), žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Antanas Valiukėnas, 1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos, Berlyne buvo Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos sekretoriumi, patarėju ir jo raštų redaktoriumi (plačiau žr. Vidmantas Valiušaitis, „Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais“, in: https://alkas.lt/2020/12/07/v-valiusaitis-antanas-valiukenas-laf-rysininkas-su-demokratiniais-vakarais-ii-pasaulinio-karo-metais). Vanda Sruogienė, 1944 m. lapkričio mėnesio pabaigoje susitikusi Berlyne su Antanu Valiukėnu, apibūdino jį kaip „entuziastingą ir šviesų studentą, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Balio reikalai (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 134). Balio Sruogos laiškai iš Štuthofo Antanui Valiukėnui neišliko.
a4
Line number 8
Note: Postlagernd Greifswald ] vok =iki pareikalavimo, Greifsvaldas
a1
Line number 8
Critical note: Sruogienė ] sub sign curv lin -ienė
a4
Line number 8
Note: Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė nuo 1944 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 27 d. gyveno Greifsvaldo priemiestyje, „pas Frau E. Bruder, Bruno Reitenstr. 16, kur tikėjomės priimti Balį (ėjo kalbos, kad įkaitus greit paleis). Tik turėjom labai nesimpatišką šeimininkę. Jos vyras kariavo fronte, o ji pati gyrėsi buvusi karšta nacė. Trūkstant tualetinio poperiaus ji, piktai juokdamasi, plėšdavo senoviškos, liuksusinės Biblijos lapus… Bijojome, kad sužinojusi, iš kur Balys atsiradęs, nenorės jo įsileisti į namus“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132).
a1
Line number 8
Critical note: has[t] ] vid ex err om t
a1
Line number 8
Critical note: wiederhole ] vid ex err ll pro l
a1
Line number 9
Critical note: Mrk. ] M[a]rk, contr
a4
Line number 11
Note: Vytautas Mykolaitis (1896–1965), teisininkas. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, su žmona Anele ir dukra, Dalios Sruogaitės drauge Živile, apsistojo Bavarijoje, Landshuto mieste.
a1
Line number 11
Critical note: 13 B ] sign in circ
a4
Line number 11
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė. 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus, viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
a1
Line number 14
Critical note: Sache[n] ] vid ex err om n
a1
Line number 14
Critical note: z. B. ] z[um] B[eispiel], contr
a1
Line number 14
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
a1
Line number 14
Critical note: Tee ] vid ex err Th pro T
a4
Line number 18
Note: Dalia Sruogaitė dirbo Greifsvaldo universiteto klinikoje gailestingąja seserimi – prižiūrėjo ligonius: „Patekau į universiteto kliniką, į Bunkerstation, atseit į sunkiausiai sergančių, prie lovos prirakintų ligonių skyrių, įrengtą rūsyje, po didžiuliu pastatu, kaip kokioj požemio tvirtovėj. Langų čia nebuvo, visą laiką degė elektra, o per bombardavimus, kai ji užgesdavo, triūsdavom žvakių šviesoje.
Karo metu ligoninėse trūko gailestingųjų seserų, nes dauguma jų buvo mobilizuotos fronte ar pafrontėse prie sužeistų karių. Apskritai trūko personalo, gal todėl mane taip lengvai priėmė. Greifsvaldo klinikoje dirbo vienuolės ir kelios vyresnio amžiaus seserys. Apvilko mane ilgu ilgu, iki kulnų, pusiau vienuolišku apdaru, išmokė, kaip pasidaryti galvos gaubtą iš baltos medžiagos keturkampio ir tuojau praminė die Kleine [„Mažąja“], nes mano vardas joms keistai skambėjo. Vyriausioji buvo Schwester Elisabet [sesuo Elizabet], tokia aukšta, susiraukusi išdžiūvėlė, kuri valdė visą mūsų bunkerį. Tada jokių pagalbininkių seserys neturėjo. Dirbom viską. Ir vaistus nešiojom, ir adatom badėm, ir ligonius prausėm, ir palatas tvarkėm – nuo tamsos iki tamsos tamsiose patalpose. Per kelias savaites, be jokių profesorių ar dėstytojų, tapau gana savarankiška gailestingąja seserimi. Penicilino dar nebuvo, nebuvo nei „kraujo bankų“ – kraują perpildavo tiesiai iš žmogaus į žmogų. Ne kartą asistavau daktarams šios gana sudėtingos procedūros metu. Kraujo davėjai dažniausiai būdavo jauni, armijai netikę vyrai, kurie nuo menkiausio adatos dūrio alpdavo ir pridarydavo man daug bėdų. Nuvežus ligonį į operacinę, vos įstūmus jį pro duris, reikėjo saliutuoti iškėlus dešinę ranką ir sušukti „Heil Hitler!“ Žinoma, su chirurgais niekad taip nesisveikinau, dėdavausi labai skubanti, greit išpoškindavau paciento pavardę ir dumdavau atgal ilgu koridorium į man pažįstamas saugias patalpas.
Tačiau iš miesto atvežti ligonį buvo net smagu, nes galėjai pamatyti dienos šviesą. Ir šiaip drėgną Pomeraniją staiga užklupo labai šlapias ruduo, nuo jūros pūtė atšiaurūs vėjai. Benzino nebuvo, greitosios pagalbos mašiną – dažniausiai paprastą automobilį – traukė stambus, lėtas arklys, niekad risčia nepavaromas. Retkarčiais į tokį žygį pasiųsdavo ir mane, žinoma, jei ligoniui nereikėdavo čia pat teikti pirmosios pagalbos. Šito nemokėjo atlikti nei mano vairuotojas-vežėjas, senukas Wachdienst [sargas], nebetinkąs nei armijai, nei Volkssturmui [krašto gynėjams]. Džiaugdavausi galėdama pakvėpuoti grynu, ne ligoninės kvapais persunktu oru, nors akis badė visur iškabinėti didžiuliai plakatai. Vieni jų skelbė Vokietijos pergalę: „Der Sieg wird unser sein!“ [„Mes laimėsim!“], kiti įspėjinėjo apie šnipų pavojų: „Pst! Feind hört mit“ [„Cit! Priešas klausosi“], dar kiti garbino didįjį vadą: „Der Führer kennt nur Kampf, Arbeit und Sorge“ [„Fiureris pripažįsta tik kovą, darbą ir atsakomybę“] ir panašiai. Tik į mūsų bunkerį retai kas užsukdavo. Greifsvaldo universiteto klinikose gydė galūnių netekusius karius.
Gatvėse vaikščiojo uniformuoti jauni vyrai, netekę nosies, ausies ar žando, prie veido pritvirtinta ranka. Iš rankų buvo auginami nauji audiniai, kuriais chirurgai atkurdavo sužalotą kūno dalį. Keistos tai buvo figūros, iš pradžių bauginančios ir slegiančios, bet prie visko galima priprasti, juo labiau kad juos matydavai vaikščiojančius gatvėmis, tik jei pasitaikydavo retas laisvas pusdienis. Tačiau net ir tą pusdienį vaikščioti su vyriškiais mums, kelioms jaunesnėms, buvo griežtai uždrausta, nebent buvai ištekėjus ar susižiedavus. Kažkodėl be jokių apžadų tapau lyg kandidatė į vienuoles, nors į bažnyčią niekas nevarė, o aš taip ir nesužinojau, beje, ir nesidomėjau, ar čia katalikų, ar protestantų hierarchija. Tik kai įkyrėjo tas ilgas, veik žemę siekiantis sijonas, pasitrumpinau iki pusiaublauzdžių. Oi, kaip iš karto užpuolė mane Schwester Elisabet… išbarė, iškoneveikė, išgėdino, vos nepaskendau ašarose. Gerai, kad nebuvau nukirpus, teko išardyti siūles ir vėl vilkėti tuo absurdiškai senamadišku apdaru…
[…]
Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 130–135).
a4
Line number 26
Note: Bronė Škirpienė (1895–1994), Kazio Škirpos, Lietuvos atstovo Vokietijoje, diplomato Berlyne, žmona.
a1
Line number 26
Critical note: ihre[n] ] vid ex err er pro en
a1
Line number 27
Critical note: ich ] p ras ill ver
a1
Line number 28
Critical note: aus ] a ras ill phr
a1
Line number 28
Critical note: dem Lager ] a c ill phr, ras, p c s exc
a1
Line number 28
Critical note: entlassen ] a c ill ver, ras, p c s exc
a1
Line number 31
Critical note: zerstört ] vid ex err rrt pro rt
a1
Line number 31
Critical note: (mehr ] a ver cor si ( pro interp ., vid ex err M pro min
a1
Line number 31
Critical note: Bahnhof[s]viertel ] vid ex err om s
a1
Line number 36
Critical note: Garten ] a c garten, p c cor G pro min
a1
Line number 36
Critical note: nich[t] ] vid ex err om t
a1
Line number 37
Critical note: meine ] a c meines, p c ras s
a1
Line number 38
Critical note: Ihnen ] a c ihnen, p c cor I pro min
a1
Line number 38
Critical note: sehnsüchtiger ] vid ex err u pro ü
a1
Line number 40
Critical note: wie ] vid ex err sie pro wie, vid ex err s pro w
a1
Line number 40
Critical note: D. ] D[en], contr
a4
Line number 41
Note: Ignas Šeinius (1889–1959), rašytojas, 1940 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Stokholme. Balio Sruogos Štuthofe rašyti laiškai Ignui Šeiniui neišliko. Vėliau Balys Sruoga rašė apie laiško turinį: „Trumpus laiškus Ignui ir Studerui esu parašęs. Prašiau, kad mane užregistruotų prie Raudonojo Kryžiaus, kad galėčiau gauti Raudonojo Kryžiaus paketus. Juk neaišku dar, kaip ilgai karas tęsis. Panašius laiškus jau keli parašė. Yra leidžiama čia tokius paketus gauti. Parašiusieji gavo atsakymus su viltimi gauti paketus. Jeigu aš Tau negaliu padėti, nors Tavęs neapsunkinčiau (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-12-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 59r)“. Spėtina, kad šiame ir kituose Ignui Šeiniui rašytuose laiškuose Balys Sruoga ezopine kalba galėjo bičiulio teirautis dėl galimybės po lagerio evakuacijos apsistoti Švedijoje – tarpukariu rašytuose Balio Sruogos laiškuose svarstyta galimybė išvykti pas Igną Šeinių: „Seniau – buvau Maskvoj, buvau Kaukaze, keturius mėnesius valkiojaus po kalnus ir dūkau. / Dabar esu Kaune. / Baisiai blogas ūpas čionai. Mėtais, mėtais, ieškai ieškai ir jokio velnio žmogus negali rasti. / Baisiai aš noriu kaip nors pakliūti užrubežin. / Ar nereikia tau kartais pagelbininko kokio – tai parašyk – aš atvažiuosiu. / Nes matai – čia gyvenimas eina, bet kažkoks, perkūnas jį žino, negyvas. Jokios kūrybos. Jokio dvasios skridimo. Pilka ir palša. Nuobodu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Stokholmą, [1919-04], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 14, 1r); „Tu kažkaip metei mintį, kad aš atvažiuočiau į Kopenhagą. Vasarą (liep. mėn.) aš gausiu atostogų ir mielu noru atvažiuočiau. Bet kad tai įvykinti, reikia, kad aš gaučiau iš Tavęs sąmatą, kiek aš turiu turėti pinigų tam reikalui. Žinoma, kad galėčiau nieko nedirbti tenai ir marėse plaukyti – juk pas jus tenai piningų kursas padūkęs“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, 1921-04-26, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 2r); „Aš, rodos, rudeniop galėsiu ištrūkti užsienin – to vieno tik tenoriu“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Kopenhagą, iki 1921-05-02, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 4r). Gali būti, kad Balys Sruoga norėjo, jog Štuthofe parašytais kūriniais, jei jie atsidurtų laisvajame pasaulyje, pasirūpintų jo bičiulis Ignas Šeinius. Švedijoje gyvenęs rašytojas Ignas Šeinius apie tai rašė Prancūzijoje gyvenusiam kolegai teisininkui, žurnalistui Vincui Rasteniui: „Arba kaip atrodo šis reikalas? Čia pernai rudenį atvažiavę stutthofiečiai pasakojo man, kad Balys Sruoga įdavė ūkininkui Šernui, kaip geriausiam patikėtiniui, savo rankraščius kad nuvežtų man. Švedijoj Starkus atėmė iš jo tuos rankraščius, motyvuodamas: „Šeinius išleis dar juos savo vardu“. Tuo tarpu, kaip iš Lingio, Žilinsko ir kitų girdėti, Starkus pavedė kam tai tuos rankraščius perrašyti mašinėle, ištaisė kai kurias vietas ir pasiuntė kam tai Amerikon. – Kaip vadinami tokie dalykai? – Kadangi iš Sruogos paties nieko negirdėjau, Šernas taip pat į mane nesikreipė, ar nesuspėjo, tai aš šventos ramybės dėlei į tą reikalą nesikišau. Ir formalaus pagrindo neturėjau“ (Igno Šeiniaus laiškas Vincui Rasteniui, Stokholmas, 1946-06-11, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 107, 1r)“. Pokariu rašyti Balio Sruogos laiškai liudija, kad Švedijoje gyvenęs Ignas Šeinius vėliau pasiūlė Baliui Sruogai aprašyti su juo susijusius įvykius Rašytojų susirinkime (Dievų miško ir jo autoriaus pasmerkimo kampaniją) ir publikuoti užsienyje. Ignas Šeinius buvo numatęs ir straipsnio korespondentą – Stepą Povilavičių-Vykintą, kuris Balį Sruogą laikė savo mokytoju, lankė jo vestą teatro seminarą, o 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos Vokietijoje leido ir redagavo laikraštį Laisvoji Lietuva. Balys Sruoga Igno Šeiniaus pasiūlymą, kuris, matyt, ne kartą buvo minėtas, atmetė – nujautė, kad rezultatas išeis priešingas, negu tikėtasi (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, [Vilnius], [po 1946-10-02], in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 63, l. 162, l. 1r.).
a4
Line number 43
Note: „Neatsimenu, kuo aš dienas užpildydavau, turbūt tik mintimis apie tai, kaip surasti maisto siuntiniams Baliui ir padėti labai suvargusiems Biržiškams. Kartą pavyko man gauti kiek daugiau maisto kortelių, pasukų. Dariau iš jų sūriukus… Į siuntinį Baliui, deja, jų negalėjau įdėti“ (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 133). Dalia Sruogaitė mamą nuo bado gelbėjo iš Greifsvaldo universiteto klinikos slapčia išsineštomis duonos riekelėmis: „Gyvenant pas E. Bruder mudvi ištiko nesėkmė. Mama kažkur sukombinavo gabaliuką anties, iškepė pas šeimininkę ir padėjo lėkštėje laiptinėje, kur buvo vėsiau. Po kiek laiko lėkštę radom tuščią… Šeimininkės šuneliui, ją aptikusiam, buvo didžiausia puota, o mes tik apsiašarojom.
Mamai maisto tikrai labai trūko. Ji taip sublogo, kad tos kelios suknelės, kurias dar turėjo, kabėjo kaip ant šluotos pamautos. O aš ligoninėje gaudavau sočiai ir skaniai pavalgyti, beveik iki valiai. Greit pastebėjau, kad po vakarienės kelios seserys pasiimdavo po kelis gabaliukus duonos. Tada nežinojau, kad jos – būsimos nakties budėtojos, kad toji duona – jų naktipiečiai. Pradėjau ir aš kas vakarą kelias riekeles į prijuostės kišenę įsikišti. Mačiau, kaip mane seka įtarios akys, bet lūpos tylėdavo. Supratau daranti kažką negerai, tad stengdavausi pirmoji pakilti nuo stalo ir bėgti į savo požemio koridorių. Tenai pakišdavau tuos gabaliukus duonos po šaltu radiatorium ir, eidama namo, kaip tikras vagišius slėpdavau po paltu. Taip sušelpdavau mamą keliomis riekelėmis“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 132–133).
„Mes, Greifsvaldo lietuviai, laikėmės. Turėjom pastogę, maisto kortelių, kad ir kokios liesos jos būtų, šiokią tokią užuovėją. Aš kasdien mindžiau gatvių pliurzą, skubėdama į klinikas, o mamos dienos slinko medžiojant maistą“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139).
a4
Line number 43
Note: Jonas Puzinas (1905–1978), istorikas, archeologas kartu su žmona Konstancija Puziniene (1906–2001), dviem dukromis ir sūnumi 1944 m. liepos mėn. 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, pasitraukė į Vakarus. 1944 m. rudenį gyveno Greifsvalde kartu su kitais lietuviais, karo pabėgėliais.
a4
Line number 44
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona Genovaite Maciūniene (g. 1920) glaudėsi Greifsvalde.
a1
Line number 44
Critical note: sind ] a c sie, p c cor nd pro e
a1
Line number 44
Critical note: Kollegen ] a c Koleegen, p c Kollegen, cor sec l pro e
a1
Line number 45
Critical note: Dich ] vid ex err cht pro ch
a1
Line number 46
Critical note: Dich ] a c dich, p c cor D pro min
a1
Line number 47
Critical note: sign
a1
Line number 47
Physical note: [1r] //
a1
Line number a
Critical note: M-me ] M[ada]me, contr
a1
Line number c
Critical note: Greifswald / Pom. ] Greifswald / Pom[mern], contr, sub sign phr dua lin
a1
Line number d
Critical note: b/Fr. ] b[ei] Fr[au], contr
a1
Line number d
Physical note: [2r] //
a1
Line number g
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1944_11_12_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1944_11_12_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1944_11_12_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1944_11_12_vs_2v.jpgX (Close panel)
image