Vandai Sruogienei, 1944-12-03

X (Close panel) Bibliographic Information

Vandai Sruogienei, 1944-12-03

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 1303, l. 57. Laiškas. Rašyta 29,2 × 20,9 cm formato, gelstelėjusio, atplėšto popieriaus lape (1r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lankstymo į keturias dalis žymės. Numeruota, pažymėta pieštuku kita ranka: „57“. Štuthofo koncentracijos lagerio pašto cenzūros spaudas: 1944-12-06. Prierašas ant spaudo pieštuku: „B.“ Dėmėta. Prie laiško yra vokas. Ant voko vokiškas, prancūziškas gavimo adresas parkeriu (juodu rašalu): „Frau Vanda Sruoga / Greifswald / Pomm / Weissgerberstr., 8 b/Spiering“ [„Ponia Vanda Sruoga / Greifsvaldas / Pomm[eranija] / Weissgerber g[a]tvė 8 / per [ponią] Spiering“]. Vokiškas išsiuntimo pašto spaudas: [19]44-12-06. Prancūziškas, vokiškas ir lietuviškas išsiuntimo adresas: „Exp.: Prof. Dr. Balys Sruoga / Lager Stutthof b/Danzig / Block XI“ [„Exp. [Expéditeur / Siuntėjas]: Prof. dr. Balys Sruoga / Stutthofo stovykla prie Dancigo / XI blokas“]. Užklijuoti du violetinės spalvos, 12 pfenigų vertės pašto ženklai (po 6 pfenigus) su Adolfo Hitlerio atvaizdu ir vokišku užrašu „Deutsches Reich“ [„Vokietijos imperija“]. Štuthofo lagerio spaudas. Antroje voko pusėje tekstas, rašytas 1945-01-20 pieštuku Balio Sruogos ranka. Vokas išlankstytas, dėmėtas. Kopija: LLTI BR, f. 53, b. 433, l. 1r. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1296, nr. 433, l. 180–184 (nenustatyto asmens rankraštis). Vertimas: LLTI BR, f. 115, b. 421, nr. 54, l. 70–71, l. 83 (Vandos Sruogienės mašinraštis), LLTI BR, f. 53, b. 1297, nr. 433, l. 166–169 (nenustatyto asmens rankraštis). Publikuota (Vandos Sruogienės vertimas), in: Metai, 2014, Nr. 4, p. 130, p. 138. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1944-12-03: Genetinis
  • Witness a2: 1944-12-03: Diplomatinis
  • Witness a3: 1944-12-03: Redaguotas
  • Witness a4: 1944-12-03: Vertimas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pakoreguotas (redaguotas) tekstas. Pateikiamas ir laiško vertimas iš vokiečių kalbos.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė, redagavo, vertė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947). DOI: https://doi.org/10.51554/Duom.Sela.2021.01.

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Štuthofo – į Greifsvaldą, 1944-12-03, l. 1r, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1944_12_03_vs.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažyma „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis rašymo sluoksnis.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško vertimo variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.


Facsimile Image Placeholder

Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 3
No Dezember
Dezember
1944
1944 [m.] gruodžio 3 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 3
No Dezember
c
Critical note: Dezember ] a c No, p c Dezember, cor De pro No
Dezember
1944
1944 [m.] gruodžio 3 d.
5
Vanduk, mylima mano!
In voriger Woche bekam ich Dein Brief (22-XI)
Praėjusią savaitę gavau Tavo laišką (XI-22)
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
6
2 Postkarten
2 atvirlaiškius
[27-XI],
(27-XI),
(27-XI),
die machten mir besonders grosse Freude. Also,
kurie mane labai nudžiugino. Taigi,
Prof prof .
c
Critical note: prof. ] a c Prof., p c cor p pro cap
prof.
Gerullis
Gerullis
n
Note: Jurgis Gerulis (1888–1945), kalbininkas baltistas. Nuo 1937 m. Berlyno universiteto profesorius. „Jo nuopelnai ugdant lietuvių kalbą beveik prilygs Jono Jablonskio darbams, tačiau J. Gerulio dalyvavimas Nacionalsocialistų partijoje (į kurią jis įstojo dar prieš valdžią perimant A. Hitleriui), o vėliau – stulbinanti karjera nacių Vokietijos karinėje žvalgyboje užtemdys jo mokslinę ir pedagoginę veiklą“ (Rolandas Maskoliūnas, 1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo, Vilnius: Vaga, 2022, p. 43).
Jurgis Gerulis, „kaip žymus nacis, davė Daliai rekomendaciją ligoninei“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„…Dalia buvo priimta į [Greifsvaldo universiteto klinikos gailestingųjų seserų] kursus su sąlyga, kad pasirūpins trijų žymių nacių rekomendacijas. Užklupo mus didelis rūpestis: iš kur mes tokias rekomendacijas galime gauti? Su vokiečiais turėjom maža pažinčių, o su naciais jokios. Tačiau reikalui spiriant atėjo į galvą idėja. Lituanistas prof. Jurgis Gerulis! Pavasarį jis su karininko uniforma Vilniuje mane buvo aplankęs ir net raminęs, kad netrukus Balys bus išleistas, nes jis tikisi tapti kažkokiu įtakingu viršininku. Žadėjo mums padėti. Jo adresą gavome per universitetą. O daugiau? Dalia dar prisiminė generolą Maus, kuris vasarą lankėsi Būgiuose ir paliko jai savo karo lauko adresą. Staiga man blikstelėjo mintis, kad gal paprašyti dr. Stegmanną, tą nacių pareigūną, kuris tvarkė Vilniaus universiteto reikalus. Su juo buvome supažindintos pas Vincą Mykolaitį-Putiną, kai jis bandė Balį užtarti. Jo adresas taip pat buvo pasiekiamas. Visiems trims parašėme laiškus ir laukėm atsakymo (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139–140).
ist alter guter Freund ge-
liko senas geras drau-
7
blieben. Bedanke ihn sehr, – ich werde das nie vergessen, – ich werde glücklich sein, wenn werde ich können für
gas. Labai jam dėkoju – niekada to nepamiršiu, – būsiu laimingas, jei
8
ihn einmals etwas besonders
vieną dieną galėsiu padaryti jam ką nors ypač
gutes
c
Critical note: Gutes ] vid ex err g pro cap
gutes
Gutes
thun!
c
Critical note: tun ] vid ex err th pro t
thun!
tun!
gero!
Also, Daliukas arbeitet schon: gratuliere, gratuliere!.. Ist es nicht
Vadinasi, Daliukas jau dirba: sveikinu, sveikinu!.. Ar
9
möglich näher zu beschreiben, wie lange arbeitet sie, was macht sie, wie fühlt sie sich,
neįmanoma tiksliau aprašyti, kiek laiko ji dirba, ką ji veikia, kaip ji jaučiasi
u. s. w.?
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.?
ir pan.?
n
Note: „Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…
1944 metų gruodis vis dar nepersiritęs į žiemą. Nuolatinė dargana, šlapdriba, purvas, per kurį kasdien su vienintele batų pora klampojau į darbą. Mudviejų kambariuke, šaltame, nekūrentame, nebuvo kur tų batų išdžiovinti, tad netrukus peršalau, sutino gerklė, pakilo temperatūra. Mano nesveikatą pastebėjusi viršininkė tuoj nusiuntė pas gydytoją. Tas nemirktelėjęs pasakė: „Po kelių dienų išpjausim tavo tonziles.“
Patekau į kariuomenės operacinę. Didžiulė salė, daugybė tysančių kūnų, apie kuriuos zujo balti chalatai. Iš kažkur staiga atsirado lietuvis gydytojas, deja, jo pavardė seniai man išgaravo. Jis drąsino mane, sakė, kad operacija truks keletą minučių, tuoj viskas vėl bus gerai. Netrukus perkėlė mane į kėdę, tarsi į atlošiamą fotelį, pražiodino, suleido skaudžias kaip širšės geluonys adatas ir akiniuotas vokietis, ant karininko uniformos užsigaubęs chalatą, liepė nė necyptelėti. Pamačiau didžiules žnyples, kurios greitai nukirpo tas nelaimingas mano tonziles…
Žinoma, skaudėjo velniškai, nes operavo kaip kareivį, nesicackino kaip su civiliais, gerai jam užmokančiais pacientais. Tuoj perkėlė į palatą, kurioje po narkozės kliedėjo estaitė Mija, šaukdama ir neprisišaukdama savo arklių… Jos operacija buvo sudėtingesnė, ir ji dar ilgai negalėjo atsigauti. Pabudus pasakojo, kad Estijoj gyvenusi žirgyne, turėjusi savo mylimą žirgą, o dabar nežinanti, kas jam nutiko, todėl tokia liūdna ir visai nenorinti pasveikti. Kelias dienas draugavau su Mija, guodžiau ją kiek galėdama, bet jos depresijos negalėjau išsklaidyti. Palikau besiblaškančią, dar nesikeliančią iš lovos. Sausio 11-tą išvežė mane iš ligoninės arklių traukiama „karieta“. Apgyvendino tikram vienuolyne. Ne, ne vienuolyne, o kalėjimo celėje, taip bent įsivaizdavau, nes požemio kambarėlyje buvau viena, užrakinta… Iš tikrųjų tai buvo gailestingųjų seserų bendrabutis. Vienuolė atnešdavo maisto, netarus jokio žodelio padėdavo ant staliuko ir tuoj išnykdavo. Nesijaučiau esanti beviltiškas ligonis, buvo nyku ir nuobodu… Staiga – stebuklas! Atėjo mama su didžiuliu Puškino raštų tomu, deja, rusų kalba. Kadangi alfabetą mokėjau, tai kelias dienas praleidau su Puškinu, kuris teikė man ir džiaugsmą, ir ramybę, užmiršau net savo aplinką.
Praleidau toje celėje septynias dienas, o grįžusi į darbą apsidžiaugiau vėl galinti būti tarp žmonių, tegu ir svetimų mums. Nors jokių medicinos pamokų nebuvau lankiusi, vis dėlto patekau į tikrus ano meto gailestingųjų seserų kursus. Mokė mane ir dar dvi panašias daktarai profesoriai čia pat prie pacientų. Aiškino jie mums ligų istorijas, jų gydymą bei priežiūrą. Kursas buvo nelengvas, kai ką reikėjo užsirašinėti, atsiminti, nes kito vizito metu profesoriai mus tikrino. Bet daugiausiai išmokom per tiesioginį darbą, pasiutusiai greitu tempu. Netrukus įgijau vyriausiosios pasitikėjimą, ir man buvo leista ligonius jau savarankiškai prižiūrėti“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 135–136).
Beschreibe mir
Aprašyk man
10
ihres Zimmer, – welcher Stock u. s. w.
jos kambarį, – kuriame aukšte ir kt.
Frühe
c
Critical note: Frühe[r] ] vid ex err om sec r
Frühe
Früher
Anksčiau
wusste ich, wo Sie wohnen, – ich konnte mir leicht vorstellen jeden ihrer
žinojau, kur Jūs gyvenat, – galėdavau lengvai įsivaizduoti kiekvieną Jūsų
11
Schritt, – ich fühlte mich, ob ich nur für wenige Stunde von Ihnen weggegangen wäre. Jetzt ist es mir schwieri-
žingsnį, – jaučiausi, lyg būčiau palikęs Jus kelioms valandoms. Dabar man sun-
12
ger. Ich brauche Detallen, um
kiau. Man reikia detalių, kad
ihrer
c
Critical note: ihre[r] ] a c ihre, p c ins sec r
ihrer
Lebenslauf mir vorzustellen und wieder zusammen
įsivaizduočiau, ką Jūs veikiat, ir kad vėl jausčiausi kartu
mich mit
c
Critical note: mit ] a c mich, cor pro mich
mit
su
Ihnen mich
13
zu fühlen.
Jumis.
Es erwies, das meine
Paaiškėjo, kad negaliu Jums atsiųsti savo
Manuskripten
rankraščių:
n
Note: Balys Sruoga ketino žmonai ir dukrai išsiųsti 1944 m. lageryje parašytas komedijas Lopiniuota pagunda, Prančišiuko marškinėliai, Uošvė, Dobilėlis penkialapis ir poetinę dramą Pavasario giesmė. Iš Štuthofo į Greifsvaldą persiųsti kūriniai galėjo pasiekti Berlyne apsistojusį Jurgį Blekaitį, kuris ketino juos studijuoti ir progai pasitaikius pastatyti lietuvių pabėgėliams. Minėti Balio Sruogos kūriniai nebuvo išversti į vokiečių kalbą, todėl negalėjo būti išsiųsti už lagerio ribų. Jie neatitiko ir laiškams keliamų reikalavimų: „Prirašyti buvo galima tiktai viena lakšto pusė, bet kiek joje eilučių sutalpinsi – tai jau tavo reikalas – dešimt ar penkiasdešimt“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280). Baliui Sruogai laiškų pavidalu iš lagerio pavyko išsiųsti tik du vokiečių kalba parašytus straipsnius – „Teatro romantika“ (plačiau žr. 1944-05-28 laiškus) ir „Tikroviškumas vaidybos mene“ (plačiau žr. 1944-06-04 laiškus), kuriuose jis išdėstė teatro estetikos pagrindus.
kann ich nicht Ihnen zu schicken: es gibt hier kein
čia nėra
14
Zensor, der litauisch versteht. Die Lagerführung ist nicht schuldig daran, – sie ist für mich günstig
cenzoriaus, kuris suprastų lietuviškai. Lagerio valdžia dėl to nekalta, – ji palankiai nusiteikusi mano
15
gestimmt, – doch besteht eine allgemeine Bestimmung, und die Lagerführung kann keine Ausnahme
atžvilgiu, – juk yra bendri nurodymai, ir lagerio valdžia
16
machen. Schade! Doch, arbeite ich weiter. Für Daliukas habe ich fertig: 1)
negali daryti išimčių. Gaila! Vis dėlto aš dirbu toliau. Daliukui paruošiau: 1)
Tragödie,
tragediją,
n
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473.
2) Betrachtung
2) svarstymus
17
über
apie
Ästhetische
c
Critical note: ästhetische ] vid ex err Ä pro min
Ästhetische
ästhetische
estetinę
u. anästhetische
ir anestetinę
wirklichkeit,
c
Critical note: Wirklichkeit ] vid ex err w pro cap
wirklichkeit,
Wirklichkeit,
tikrovę,
n
Note: Balys Sruoga, Apie estetinę ir anestetinę tikrovę (Fragmentas iš įvado į „Estetiką“), [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5758, l. 1–71r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 423–460.
3) Angefangen:
c
Critical note: angefangen ] vid ex err A pro min
3) Angefangen:
3) angefangen:
3) pradėjau įvadą
Einleitung in die Dramaturgie,
į dramaturgiją,
n
Note: Balys Sruoga, Apie dramaturgijos pradžiodalas, [1944], mašinraštis, in: BVSNM P7176, l. 1–18r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 407–422.
–
das ist
visa tai
18
alles für Daliukas. Jetzt bearbeite ich zweite Redaktion der Komödie
Daliukui. Dabar perrašau antrąją komedijos
''Schwiegermutter''
„Schwiegermutter“
„Uošvė“ redakciją
n
Note: Balys Sruoga, Uošvė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274. Balio Sruogos komedijos Uošvė siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
„Beje, „Uošvės“ fabulą, kaip teatralios fabulos pavyzdį, B. Sruoga atpasakojo savo Štuthofo meto straipsnyje „Apie dramaturgijos pradžiodalas“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 718).
„9. Draminio veikalo dydžio aprėžimas, vaizduojamųjų priemonių negausumas iškelia jame pirmon eilėn veiksnius, susijusius su teatriniais veiksniais. Sakysime, siužeto reikalai. Grynai literatūrinis veikalas siužetu gali nesivaržyti, – tinka jam bet kuris siužetas – mokėk tiktai jį tinkamai išrutulioti. Draminiam gi veikalui toli gražu ne kiekvienas siužetas tinka. Štai, sakysime, žiravai kokiam geram bičiuliui vekselį. O jo, pasirodo, būta ne bičiulio, tik apsukresnio pažįstamo, – atėjus terminui, jis vekselio neišperka. Eini pas jį, prašai vekselį išpirkti, šaukiesi visų šventųjų ir prakeiktųjų, keiki ir aimanuoji, sakaisi pati pabėgsianti ir uošvė numirsianti, jei tau teksią jo vekselis išpirkti, ir jų laidotuvėms lėšų neturėsiąs… Bet tavo bičiulis sukas šiaip ir taip, tave glamonėja ir šukuoja, o vekselio išpirkti vis dėlto nenori. Ką gi, tu jam patrauki delnu per žandą, nusispjauni į jo kepurę, – eini ir pats išperki jo vekselį, kad jis kur degute prilaktų. Va šituo siužetėliu galima parašyti puikus literatūrinis veikaliūkštis, noveliukė kokia ar apysakaitė. Tačiau dramaturgui su šiuo siužetėliu nėra kas veikti. Jam reikia kito. Žiravai tam latrui vekselį, o jis jo neišperka, tu pats tam reikalui pinigų neturi. Tiesa, turėjai šimtuką kitą, bet turėjai ir mergužėlę, kurią rengiesi vesti. Prašai mergužėlės vestuves atidėti, nes vekselis reikia išpirkti, nes jo neišpirkus tave iš tarnybos pavarys, mergužėlė už tavęs neis, jei tarnybos neturėsi, vestuvių gi jinai atidėti nesutinka. O būsimoji uošvė tave net iš namų išveja už tokius darbus. Iš to susigraužimo eini ir išmeti vieną kitą tarnybinę baltosios. Šitaip įsidrąsinęs, nei pats nebežinai, kaip įsilauži į savo bičiulio butą, norėdamas jį sukulti. Bičiulį randi kaip tik su tavo mergužėle saldų vyną begeriančius, na, ir dar šį tą. Tu užsimoji ant bičiulio su šiukšlių dėže, – jis dumia pro langą, išsinešdamas jį su visais rėmais, o tavo mergužėlė klykia aimanuoja. Tu mergužėlę glostai ramini, o už lango tuo tarpu visa vėtra susirinko. Bičiulis, maudamas pro langą, pataikė į t[a]vo buvusią uošvę, kuri vijosi savo lengvabūdę dukrelę, – ėjo jos ieškoti į bičiulio butą. Bičiulis jai papasakoja, kad tu jos dukrelę į jo butą įsiviliojęs, jį nušauti norėjęs, todėl jis šokęs pro langą, o tu ten likęs su dukrele ir galas žino, ką ten daręs. Lango stiklu apkruvinta uošvė rėkia klykia, – iš susijaudinimo tu to viso negirdi, – pasišaukia policiją, įsiveržia į butą ir randa tave, apkabinusį dukrelę, ją beguodžiantį. Uošvė prikiša tau visokių nuodėmių, policija surašo protokolą ir nusigabena į nuovadą. Nuovadoje tau visiškai liūdna, – nutari tu pasikarti. Šiaip taip prisitaisai diržą ant lempos gembės palubėje, užsineri kilpą, paspiri koja kėdę, bet gembė neišlaiko tavo svorio, ištrūksta išplyšta, išplėšdama ir lubų tinką, – tu žnekteli žemėn kaip pelų maišas. Į tavo sukeltą triukšmą atbėga policininkas ir už nedapasikorimą ima tave šukuoti. Tuo tarpu nuovadoje atsirado ir tavo nenusisekusi uošvė, – ji iš tavęs norėjo sužinoti teisybę apie dukrelės santykius su tavo latru bičiuliu, kaip visa atsitiko, ir taip toliau. Uošvė beklausinėdama tau papasakoja, kad jos vėjavaikė dukrelė už tavo akių jau seniai buvo susičiulbėjusi su tavo bičiuliu ir kad jisai visą istoriją su tuo prakeiktu vekseliu tyčia sukombinavo, norėdamas tave suėsti. Tavo nusiminimui ir pasipiktinimui nėra ribų. Žlembi tu gailiomis ašaromis, trokšdamas keršto. Nenusisekusiai uošvei tavęs pagailsta. Ir ji, ką gi, dar apyjaunė moteris, našlė, gyventi trokštanti ir pajėgianti… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo. Iš kur žmogus gali žinoti, ar ji begaus geresnį už tave? O tau absoliučiai vis tiek, bet tik būtų atkeršyta… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo, ir čia seka glėbys ir pasibučiavimas, kuris, deja, kiek per ilgai užtrunka. Tuo tarpu grįžta policininkas pranešti, kad vizito laikas jau baigėsi, – ir randa judu besibučiuojančius. Nenusisekusi uošvė buvo patyrusi moteris, ji policininkui praneša, kad tu esi jos sužadėtinis, ir judu galite bučiuotis kaip tinkami. Abejingai šyptelėjęs policininkas praneša, kad nuovadoje esąs kaip tyčia kunigas, užėjęs Nekaltų bernelių draugijos susirinkimo reikalu, – jis galįs jus ir sutuokti, jeigu jau jums toks skubus reikalas bučiuotis. Kol ten pasaulyje absoliučiai vis tiek, kas vyksta, nenusisekusi uošvė naudojasi proga, prašo pašaukti kunigą, kuris paima užsakus, avansu duoda jiems palaiminimą, ir netikėta sužadėtinė, persikorusi tavo parankėje, išsiveda tave policijos linksmybei iš nuovados, – nusitempia tave stačiai į savo namus…“ (Balys Sruoga, „Apie dramaturgijos pradžiodalas“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 414–416).
–
das ist
tai
19
eine tolle Sache, – Blödsinn auf dem Blödsinn, – sie wird keine literarische Bedeutung haben, doch
pasiutęs dalykas, – nesąmonė ant nesąmonės, – ji neturės jokios literatūrinės reikšmės, bet
20
theatralisch wird gut gemacht. Habe ich schon 2 kleinere komische
gerai padaryta teatrališkai. Jau turiu 2 mažesnes
theaterstücke,
komiškas pjeses,
n
Note: Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r (dar žr. Balys Sruoga, Pagunda, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389); Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5723, l. 2–39r (dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 345–365). Balio Sruogos vienaveiksmių komedijų Lopiniuota pagunda ir Prančišiuko marškinėliai siužetą žr. 1944-09-24 laiško IV komentarą.
und arbeite
o toliau dirbu
21
weiter über eine 3-aktige Komödie
prie 3 veiksmų komedijos
'' Dobilėliai Dobilėlis
c
Critical note: Dobilėlis ] a c fl -ai, p c s, cor s pro -ai
''Dobilėlis
„Dobilėlis
„Dobilėlis
penkialapis'',
penkialapis“,
penkialapis“,
n
Note: Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344. Balio Sruogos daugiaveiksmės komedijos Dobilėlis penkialapis siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
Taikliai apibūdinta Balio Sruogos komedijų, parašytų Štuthofe, žanrinė, teminė, specifika, kontekstas: „Keturios Štuthofo lageryje sukurtos B. Sruogos komedijos – „Uošvė“, „Prančišiuko marškinėliai“, „Pagunda“, „Dobilėlis penkialapis“, kaip ir lyrinė drama „Pavasario giesmė“, – ne vien literatūros faktas, bet ir psichologinė iškrova žmogaus, priversto gyventi nenatūralų, siaubo ir kasdieninio žūties pavojaus kupiną kalinio gyvenimą, gynimasis nuo gniuždančios aplinkos poveikio, noras bent kiek atsiplėšti nuo tikrovės, persikelti į fantazijos sritį. Juoko pasaulis, ko gero, labiausiai tiko šiam uždaviniui, o farsinis to juoko pobūdis lygia greta galėjo priklausyti tiek nuo rašytojo prigimties, tiek ir nuo koncentracijos stovyklos aplinkos, – čia nebeliko vietos subtilybėms, o žmonių santykiai nuolat atsisukdavo šiurkščiąja puse. Veikė, matyt, ir lietuvių komedijos tradicija, šiuo atveju einanti nuo P. Vaičiūno kūrybos, A. Griciaus „Palangos“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Vilos puošmenos“, A. Domanto-Sakalausko „Pūkio pinigų“, A. Gustaičio „slogučių“ ir kitų 1930– 1940 m. šio žanro kūrinių, kuriuose visuomenės gyvenimo aktualijos, miesčioniškumo apraiškos pateikiamos ne tiek per charakterius, kiek per komiškas padėtis, demonstruojant nusistovėjusius papročių ir žmonių elgesio momentus.
Su šio tipo dramaturgija B. Sruogą pirmiausia sieja pasirinkta vaizduoti medžiaga ir tipažas. Tiesa, konkrečiomis tuometinio visuomeninio gyvenimo realijomis pagrįsti tik „Prančišiuko marškinėliai“, kurių turinį sudaro balaganinis politinio gyvenimo epizodas“ 1935 m. „vartais“ pasidabinęs provincijos miestelis, jo šulai (valsčiaus viršaitis ir raštininkas, nuovados viršininkas, klebonas, partijų ir sąjungų vadai etc.) laukia atvažiuojant „paties“ ekscelencijos, repetuoja jo sutikimą, o šiam praūžus pro šalį, susikimba dėl ekscelencijai skirto alaus ir torto. Kiti kūrinėliai neturi tokio tiesioginio visuomeninių aktualijų podirvio, nors jų veiksmo laikas nusakytas ne mažiau tiksliai: „Pagundos“ – 1925 m., „Uošvės“ ir „Dobilėlio penkialapio“ – 1934 m. Čia centrinę vietą užima pasipiršimų ir vedybų peripetijos, meilės kančios ir sandėriai. Tačiau visuomeninio „atpažinimo“ momentas glūdi ir šiuose kūriniuose, jų veikėjų galerijoje. Kaip ir A. Griciaus, S. Čiurlionienės-Kymantaitės ar P. Vaičiūno komedijose, ją sudaro nuobodžiaujančios poniutės ir panelės, šalia jų besisukantys įvairaus plauko ir rango valdininkėliai, amžini studentai, davatkos, „amerikonais“ apsimetę apgavikai ir pan. Visus juos valdo turto aistra, jie sprogte sprogsta nuo tuščių ambicijų ir miesčioniško pasipūtimo, artėdami šiomis „dorybėmis“ prie karikatūros ar net grotesko. Dramaturgas atvirai demonstruoja jų buities balaganiškumą, dvasinį skurdą ir proto ribotumą, pridengdamas savo ironiją, pasak J. Lankučio, farso situacijomis ir bufonadinio tipo išdaigomis. Ypač jų daug „Uošvėje“, kur nuoseklesnė buitinės komedijos stilistika (mylimųjų slapti bučiniai, užklupimas „nusikaltimo vietoj“) netrukus pereina į atvirą farsinių elementų kaskadą su qui pro quo scenomis, vaikymusi, alpimais, laistymusi vandeniu, isterija, šokimais pro langą, policijos pasirodymu ir laiminga pabaiga, kurioje beveik visos komedijos moterys susiranda trokštamus partnerius ir su jais čia pat susižieduoja. Visa tai dar sustiprina gyvas, spalvingas dialogas, kur dramaturgas nesivaržo pavartoti šmaikštesnės leksikos, specifinių sakinio intonacijų, netikėtų „grynai sruogiškų“ palyginimų ir metaforų, ypač meilės ir barnių scenose.
Daugeliu atvejų tai išorinis, išviršine dinamika paremtas, kai kada primityvokas komizmas, demonstruojąs B. Sruogos būdo vitališkumą ir tik atskiruose kūriniuose („Dobilėlis penkialapis“) įgaunąs subtilesnio charakterių bei situacijų komizmo. Todėl suprantama, kad apie šiuos kūrinėlius atsiliepiama paprastai kaip apie gana paviršutiniškus, antraeilius, nė iš tolo neprilygstančius geresniosioms B. Sruogos dramoms. Didesnių iliuzijų dėl jų neturėjo ir pats dramaturgas, nors ir sukūrė po keletą redakcijų, net galvojo apie persiuntimą į Lietuvą ir apie pastatymą karo meto teatre, o vėliau, grįžęs į Lietuvą, galutinai sutvarkė ir perrašė“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 717–718).
–
wieder eine tolle Geschichte über
tai dar viena pašėlusi istorija apie
22
5 alten Junggesellen, die alle in eine Dame verliebt waren. Also, aus Stutthof werde ich wenigs-
5 senbernius, kurie buvo įsimylėję tą pačią moterį. Taigi, iš Štuthofo parsi-
23
tens 3 Bücher bringen.
vešiu bent 3 knygas.
n
Note: Balys Sruoga ir anksčiau, dar iki santuokos su Vanda Daugirdaite, rašytuose laiškuose mėgo pabrėžti materialiai užtikrinto gyvenimo ateityje argumentą: „Gyvenimo pradžiai reikia šiek tiek turėti gal ir lėšų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 406); „Šį semestrą aš manau daugiau pasidarbuot, kad užsidirbt pinigų, tai yra vieną likusį mėnesį. O padaryt manau šit ką. Dabar „Naujienoms“ rašau didelį straipsnį apie Tairovo teatrą (tuojau apie tai rašysiu ir į „Gaires“), paskui „Naujienoms“ parašysiu dar straipsnį apie „Fuchso procesą“, išversiu į lietuvių kalbą disertaciją, išversiu nužymėtas Gobineau apysakas („Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką), „Atspindžiams“ parašysiu apie „Kalnų džiaugsmą“ ir kai kuriuos smulkius einamuosius straipsnius. Tokiu būdu susidarys mums pakankamai kapitalo. Rezerve turiu šiek tiek dolerių (apie 60–70), parduotą „Rytui“ eilių knygą, už kurią gausiu, nežinau kiek, bet maždaug 100–150–200 dol., ilgas eiles „Gairėms“ (apie 5–8 dol.), keletą straipsnių „Skaitymams“ (10–15–25 dol.) ir dar kai kuriuos mažmožius. Tai manau, kad rudens semestrui susidarys lėšų pakankamai, ir visoms „iškilmėms“, jeigu visą žiemos semestrą mes ir nieko nedarytumėm“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-05-26, in: Ibid., p. 343–344); „O Lietuvon parvažiavęs – aš gausiu sutvarkyti lietuvių kalba mano rašinį apie dainas ir jis parduoti nebus sunku. Iš jo gausiu lėšų atlikti iškilmėms ir persigabenti į Klaipėdą. Vis tik jis turėtų duoti apie 60– 100 dolerių – tam reikalui pilnai užtektų. O Klaipėdoj mes turim rezervą – 2400 litų už mano knygą. Aš darau visas pastangas, kad šio rezervo iki mūsų persikėlimui nepajudinti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: op. cit., p. 416); „Žiedams pirkti – aš, manau, suvartosiu honorarą arba už Novalisą, arba už Gobineau apysaką, kurią pasiunčiau „Klaipėdos žinioms“. Be to, paaiškėjo reikalas su Rösslerio vertimu „Batas“, kurį, berods, tikrai pavyks parduoti, nors gausiu už tai ne ką labai, nes pusę honoraro turiu atiduoti autoriui. Be to, „Naujienos“ man turi dar bent porą čekių atsiųsti – manau, tai sieks apie 100 dol. Paskui dar pas Stikliorių guli rezerve 240 dol. Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui dėl „Pano“: arba kad parduotų, arba kad rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti. Be to, dar mano raštas „Dainų pradmenos“ duos 100–150 dol. Tokiu būdu pradžiai pinigų turėsime pakankamai. Tiktai dabar jie yra nesurankioti, ir aš tau dabar negaliu atsiųsti, kad tu galėtum ką pasitaisyti. Bet juk vis viena – dabar ar paskui. Tik iš tėvo tu neprašinėk – apsieisime ir išsiversime. Nėr ko čia dabar labai rūpintis ir nusiminti. Būtų geriau, kad iš jo nieko neimtum, by tik jis pamokslų nesakytų – tegu geriau daržinę stato, by tik nesirūpintų apie mūsų padėtį ir gyvenimą: jei sveikas būsiu – nepražūsim, o šiaip juk ir dvaras gali sudegti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: op. cit., p. 421).
Du hast 3 meine Manuskripten. Also, nach dem Kriege werden wir haben
Tu turi 3 mano rankraščius. Tad po karo turėsim,
24
wofür das Leben anzufangen. Nur die Bedingungen der Arbeit sind bei mir sehr ungünstig: ich
nuo ko pradėti gyvenimą. Tik mano darbo sąlygos labai nepalankios:
25
habe keine ruhige Ecke, – immer überall Leute, Leute… die über die Arbeit des Dichters keine Ahnung
neturiu ramaus kampelio, – visur visada žmonės, žmonės… kurie apie poeto darbą neturi jokios
26
haben. Doch – arbeite ich,
nuovokos. Vis dėlto aš dirbu,
–
6 7
c
Critical note: 7 ] cor cf pro 6
7
nuo 7
–
11,30
11.30
11.30
–
in im
c
Critical note: im ] a c in, p c cor m pro n
im
Lager Büro, und von 14–22 – meine Literaturarbeit
lagerio raštinėje, o nuo 14 iki 22 – savo literatūrinį darbą
27
(mit kleiner Unterbrechung für das
(su trumpa pertrauka
Essen].
Essen).
pavalgyti).
Ohne Arbeit kann ich nicht leben. Ich unterhalte mich mit
Be darbo aš negaliu gyventi. Kalbuosi su
28
meinen erfundenen Personen, ich träume von ihnen – und die Zeit lauft. Ich lebe ganz allein in meiner
savo išgalvotais personažais, svajoju apie juos – ir laikas bėga. Aš gyvenu visai vienas savo
29
dichterischer Welt, – die Realität kümmert mich nicht: was soll ich über die Realität kümmern, wenn
poetiniame pasaulyje, – realybė man nerūpi: kas man darbo realybė, kai
30
ich in dem Lager eingesperrt sitze! Ich bin nur ein Dichter – und weiter will ich nichts wissen. In
aš sėdžiu uždarytas lageryje! Aš esu tik poetas – ir daugiau nieko nenoriu žinoti!
31
voriger Woche
Praėjusią savaitę
kame
c
Critical note: kame[n] ] vid ex err om n
kame
kamen
atkeliavo
3 Päckchen von
3 siuntinėliai nuo
E. Kardelienė,
E. Kardelienė,
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė, 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus. 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
haupsächlich
c
Critical note: haup[t]sächlich ] vid ex err om t
haupsächlich
hauptsächlich
daugiausia
mit Zucker
su cukrumi
[Freiburg/Brg.,
c
Critical note: Brg. ] Br[eis]g[au], contr
[Freiburg/Brg.,
(Freiburg/Brg.,
(Freiburg/Brg.,
Adolf Hitler
32
Str.
c
Critical note: Str[aße], contr
Str.
11
b/Miskowsky],
c
Critical note: b/Miskowski ] b[ei] Miskowski, contr, vid ex err y pro sec i
b/Miskowsky],
b/Miskowski),
b/Miskowski),
–
bedanke die gute
padėkok gerajai
Collegin.
c
Critical note: Kollegin ] vid ex err C pro K
Collegin.
Kollegin.
kolegei.
Ist sie nicht
Ar ji
ausgeboumt?
c
Critical note: ausgebom[b]t ] vid ex err ou pro u, vid ex err om sec b
ausgeboumt?
ausgebombt?
nenukentėjo nuo bombardavimo?
–
Freiburg wurde doch
Freiburgas juk buvo
33
stark bombardiert; kam auch ein Päckchen von Br.
smarkiai bombarduojamas; atėjo ir siuntinėlis nuo Br.
Waitkevičiutė Vaitkevičiutė
c
Critical note: Vaitkevičiūtė ] cor V pro W, vid ex err u pro ū
Vaitkevičiutė
Vaitkevičiūtė
Vaitkevičiūtės
n
Note: Brigita Vaitkevičiūtė, priverstinė išeivė iš Lietuvos, 1944 m. gyveno Berlyne.
[Berlin, Kantstr. 141]
(Berlin, Kantstr. 141)
(Berlin, Kantstr. 141)
–
bedanke
jai taip pat
34
auch! Es ist sehr schade, dass prof.
padėkok! Labai gaila, kad prof.
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. gyvendamas Bonoje, siuntiniais gelbėjo Baliui Sruogai sveikatą Štuthofe, materialiai rėmė rašytojo šeimą Greifsvalde. Keturis išlikusius Balio Sruogos laiškus Vladimirui Šilkarskiui žr. 1944-09-24 laiško II, XXIII komentarus. Vladimiro Šilkarskio laiškus Baliui Sruogai žr. 1944-09-24 laiško II komentarą, 1944-10-29 laiško VI komentarą.
u.
ir
Dr.
c
Critical note: dr. ] vid ex err D pro min
Dr.
dr.
Marija
Marija
n
Note: Marija Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Sruogų šeimos bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. Švietimo valdybos darbuotoja. 1944 m. priverstinė išeivė į Vokietiją. Tris išlikusius Balio Sruogos laiškus Marijai Krasauskaitei žr. 1944-09-24 laiško X komentarą.
schreiben mir nicht mehr, – jede
man daugiau neberašo, – kiekvienas
35
Stimme aus der lebendigen Welt ist mir sehr teuer. Ja, von welchen Mitteln
balsas iš gyvojo pasaulio man labai brangus. Taip, iš kokių lėšų
Leben
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben
leben
gyvena
prof. Puzinas,
prof. Puzinas,
c
Critical note: Jonas Puzinas (1905–1978), archeologas. 1944 m. liepos mėn. 3 d. pasitraukė į Vakarus. 1944 m. gyveno Greifsvalde.
Ma-
36
ciūnas
ciūnas
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas, VDU HMF absolventas, nuo 1935 m. VDU, nuo 1940 m. VU dėstytojas, nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona glaudėsi Greifsvalde.
u. andere? Was machen sie da? Die Adresse von Maciūnas Freundes, des Sportsmanns Jonas
ir kiti? Ką jie veikia? Maciūno draugo, sportininko Jono
37
Bartkus ist dieselbe, wie meine, nur den Block hat er nicht XI, sondern VII. Die Gerüchte über
Bartkaus, adresas yra toks pat, kaip ir mano, tik jo blokas ne XI, o VII. Gandai apie
38
unsere Entlassung sind wieder verschwunden. Früher machten sie wenigstens ein Spass, jetzt haben
mūsų paleidimą vėl išsisklaidė. Anksčiau jie buvo bent pramoga, dabar
39
sie nicht sogar solchen Bedeutung. Wie die Fliegen im Sommer, – weiter nichts. Der Glaube an
jie neturi net tokios reikšmės. Kaip musės vasarą, – daugiau nieko. Tikėjimas
40
die Worte ist aus meiner Seele total ausgerottet. Doch – das alles ist schon nicht wichtig. Viel
žodžiais visiškai išnyko iš mano sielos. Bet – visa tai jau nesvarbu. Daug
41
wichtiger ist,
svarbiau,
das
c
Critical note: das[s] ] vid ex err om sec s
das
dass
kad
Sie beide sind am Leben u. einigermasse eingerichtet, – dass diese Unruhe ist
Jūs abi gyvos ir daugmaž įsikūrusios, – kad šis nerimas
42
von meiner Seele weg. Bitte, beschreibe mir genau
dingo iš mano sielos. Prašau, aprašyk man tiksliai,
ihrer
c
Critical note: ihre[n] ] vid ex err sec r pro n
ihrer
ihren
kaip Jūs
Lebenslauf, da könnte ich wieder
gyvenat, kad vėl galėčiau
43
enger zusammen mit Ihnen sein. Bitte! Küsse u. segne unseren unendlich geliebten Daliukas,
būti drauge su Jumis. Prašau! Pabučiuok ir palaimink mūsų be galo mylimą Daliuką,
44
grüsse allen Kameraden, die für ihnen gut sind. Kann man nicht bei Ihnen geräucherte
pasveikink visus draugus, kurie Jums geri. Ar negalima pas Jus be kortelių nusipirkti rūkytų
45
Fische oder Heringe ohne Karten kaufen? Leb wohl, mein guter, – mano mylimas-mylimas
žuvų arba silkių? Lik sveikas, mano gerasis, – mano mylimas mylimas
46
Vanduk!
47
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Bal
n
Note: „Prie Balio laiško, rašyto turbūt 1944 m. XII. 3 d. (pašto štampas voke 1944. XII. 6) buvo išvirkščioje voko pusėje Balio ranka skubotai parašytas toks tekstas:
Dienraštis „Ateitis“
Berlin, SW 68, Alexandrinenstr. 110
Ruf 1755 31 Ap.
Nr.
Berlin, 1945. I. 20
Įsakymas kelionei
Šiuo pažymima, kad ponia Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė yra lietuvės tarnautojos aukščiau pažymėto laikraščio, kurs randasi žinioje Reicho ministerio okupuotoms Rytų sritims. Joms įsakyta vykti iš Berlyno į Greifsvaldą nuo gruodžio 20 iki sausio 25 dienos. Jos yra įpareigotos surinkti medžiagą apie lietuvių darbininkų gyvenimą Greifsvalde ir parašyti straipsnį mūsų laikraščiui.
Šis įsakymas galioja iki sausio 25 dienos.
∕ valdininko parašas ∕
Deja, tą tekstą pamačiau daug vėliau. Bet ko Balys tikėjosi pasiekti tuo raštu – niekam iš mūsų nebuvo aišku. Aplankyt jį Stutthofe? Viename iš savo laiškų jis rašė to visai nenorėjęs, nes trumpas pasimatymas prie gestapininkų būtų jam nepakeliamai sunkus. Ir be labai aukštos protekcijos patekti į Stutthofą iš viso buvo neįmanoma…“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

a
Frau Vanda Sruoga
Ponia Vanda Sruoga
b
Greiwsvald / Pomm
c
Critical note: Greiwsvald / Pomm ] sub sign phr dua lin
Greiwsvald / Pomm
Greiwsvald / Pomm.
Greifsvaldas / Pomm[eranija]
c
Weissgerberstr., 8 b/Spiering
Weissgerberstr., 8 b/Spiering
Weissgerberstr. 8 b/Spiering
Weissgerber 8 b/Spiering
d
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
e
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
f
Block XI
p
Physical note: [2r] //
Block XI
XI blokas

Facsimile Image Placeholder

1
Berlin, den 20. I. 1945
Berlynas, 1945. I. 20 diena
2
Tageszeitung „Ateitis“,
Dienraštis „Ateitis“
3
Berlin SW 68, Alexandrinenstr. 110
Berlyno pietvakariai 68, Aleksandrino gatvė 110
4
Ruf 1755 31, Ap.
Skambinti 1755 31
5
Nr.…
6
Marschbefehl
Marschbefehl
Įsakymas kelionei
7
Es wird hiermit bescheinigt,
Šiuo dokumentu patvirtinama,
8
dass Frau Vanda Sruogienė und
kad ponia Vanda Sruogienė ir
9
Dalia Sruogaitė als angestellte
Dalia Sruogaitė
10
Mitarbeiterinnen an der unter der
yra darbuotojos aukščiau paminėto lietuviško laikraščio,
11
Leitung der Pressestelle des Reichs-
kuris priklauso Rei-
12
ministers für die besetzten Ostgebie-
cho ministro okupuotoms rytinėms teritorijoms
13
te für Litauen
c
Critical note: [Ostgebie]te ] p ver ras phr für Litauen
te
stehenden litaui-
spaudos
14
schen Zeitung tätig sind. Sie sind
tarnybai. Joms įsakyta
15
beauftragt Sto vom
c
Critical note: vom ] a ras phr beauftragt Sto
vom
nuo [1944] [m.]
20 20. I. 1945
c
Critical note: 20 ] ins cf sup l, p ras 20. I. 1945
20
[gruodžio] 20 [d.]
bis
16
zum
iki
25 Januar, 1945 von Berlin
1945 [m.] sausio 25 [d.] vykti iš Berlyno
17
nach Greifswald in Marsch
į Greivsvaldą.
18
eingesetzt. Sie sind
Joms
beautragt
c
Critical note: beau[f]tragt ] vid ex err om f
beautragt
beauftragt
pavesta
19
Stoff aus dem Leben der litaui-
rinkti medžiagą iš
20
schen Arbeiter zusammeln und
lietuvių darbininkų gyvenimo ir
21
Artikel für unsere Zeitung
rašyti straipsnius mūsų
22
zu schreiben.
laikraščiui.
23
Dieser Marschbefehl gilt
Šis įsakymas galioja
24
bis zum 25. Januar, 1945
bis zum 25 Januar, 1945.
iki 1945 [m.] sausio 25 [d.].
25
Hauptschar.
c
Critical note: Hauptschar. ] p ill ver
p
Physical note: [2v] //
Hauptschar.
Hauptšar[fiureris]

Facsimile Image Placeholder

Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 3
No Dezember
Dezember
1944
1944 [m.] gruodžio 3 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 3
No Dezember
c
Critical note: Dezember ] a c No, p c Dezember, cor De pro No
Dezember
1944
1944 [m.] gruodžio 3 d.
5
Vanduk, mylima mano!
In voriger Woche bekam ich Dein Brief (22-XI)
Praėjusią savaitę gavau Tavo laišką (XI-22)
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
6
2 Postkarten
2 atvirlaiškius
[27-XI],
(27-XI),
(27-XI),
die machten mir besonders grosse Freude. Also,
kurie mane labai nudžiugino. Taigi,
Prof prof .
c
Critical note: prof. ] a c Prof., p c cor p pro cap
prof.
Gerullis
Gerullis
n
Note: Jurgis Gerulis (1888–1945), kalbininkas baltistas. Nuo 1937 m. Berlyno universiteto profesorius. „Jo nuopelnai ugdant lietuvių kalbą beveik prilygs Jono Jablonskio darbams, tačiau J. Gerulio dalyvavimas Nacionalsocialistų partijoje (į kurią jis įstojo dar prieš valdžią perimant A. Hitleriui), o vėliau – stulbinanti karjera nacių Vokietijos karinėje žvalgyboje užtemdys jo mokslinę ir pedagoginę veiklą“ (Rolandas Maskoliūnas, 1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo, Vilnius: Vaga, 2022, p. 43).
Jurgis Gerulis, „kaip žymus nacis, davė Daliai rekomendaciją ligoninei“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„…Dalia buvo priimta į [Greifsvaldo universiteto klinikos gailestingųjų seserų] kursus su sąlyga, kad pasirūpins trijų žymių nacių rekomendacijas. Užklupo mus didelis rūpestis: iš kur mes tokias rekomendacijas galime gauti? Su vokiečiais turėjom maža pažinčių, o su naciais jokios. Tačiau reikalui spiriant atėjo į galvą idėja. Lituanistas prof. Jurgis Gerulis! Pavasarį jis su karininko uniforma Vilniuje mane buvo aplankęs ir net raminęs, kad netrukus Balys bus išleistas, nes jis tikisi tapti kažkokiu įtakingu viršininku. Žadėjo mums padėti. Jo adresą gavome per universitetą. O daugiau? Dalia dar prisiminė generolą Maus, kuris vasarą lankėsi Būgiuose ir paliko jai savo karo lauko adresą. Staiga man blikstelėjo mintis, kad gal paprašyti dr. Stegmanną, tą nacių pareigūną, kuris tvarkė Vilniaus universiteto reikalus. Su juo buvome supažindintos pas Vincą Mykolaitį-Putiną, kai jis bandė Balį užtarti. Jo adresas taip pat buvo pasiekiamas. Visiems trims parašėme laiškus ir laukėm atsakymo (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139–140).
ist alter guter Freund ge-
liko senas geras drau-
7
blieben. Bedanke ihn sehr, – ich werde das nie vergessen, – ich werde glücklich sein, wenn werde ich können für
gas. Labai jam dėkoju – niekada to nepamiršiu, – būsiu laimingas, jei
8
ihn einmals etwas besonders
vieną dieną galėsiu padaryti jam ką nors ypač
gutes
c
Critical note: Gutes ] vid ex err g pro cap
gutes
Gutes
thun!
c
Critical note: tun ] vid ex err th pro t
thun!
tun!
gero!
Also, Daliukas arbeitet schon: gratuliere, gratuliere!.. Ist es nicht
Vadinasi, Daliukas jau dirba: sveikinu, sveikinu!.. Ar
9
möglich näher zu beschreiben, wie lange arbeitet sie, was macht sie, wie fühlt sie sich,
neįmanoma tiksliau aprašyti, kiek laiko ji dirba, ką ji veikia, kaip ji jaučiasi
u. s. w.?
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.?
ir pan.?
n
Note: „Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…
1944 metų gruodis vis dar nepersiritęs į žiemą. Nuolatinė dargana, šlapdriba, purvas, per kurį kasdien su vienintele batų pora klampojau į darbą. Mudviejų kambariuke, šaltame, nekūrentame, nebuvo kur tų batų išdžiovinti, tad netrukus peršalau, sutino gerklė, pakilo temperatūra. Mano nesveikatą pastebėjusi viršininkė tuoj nusiuntė pas gydytoją. Tas nemirktelėjęs pasakė: „Po kelių dienų išpjausim tavo tonziles.“
Patekau į kariuomenės operacinę. Didžiulė salė, daugybė tysančių kūnų, apie kuriuos zujo balti chalatai. Iš kažkur staiga atsirado lietuvis gydytojas, deja, jo pavardė seniai man išgaravo. Jis drąsino mane, sakė, kad operacija truks keletą minučių, tuoj viskas vėl bus gerai. Netrukus perkėlė mane į kėdę, tarsi į atlošiamą fotelį, pražiodino, suleido skaudžias kaip širšės geluonys adatas ir akiniuotas vokietis, ant karininko uniformos užsigaubęs chalatą, liepė nė necyptelėti. Pamačiau didžiules žnyples, kurios greitai nukirpo tas nelaimingas mano tonziles…
Žinoma, skaudėjo velniškai, nes operavo kaip kareivį, nesicackino kaip su civiliais, gerai jam užmokančiais pacientais. Tuoj perkėlė į palatą, kurioje po narkozės kliedėjo estaitė Mija, šaukdama ir neprisišaukdama savo arklių… Jos operacija buvo sudėtingesnė, ir ji dar ilgai negalėjo atsigauti. Pabudus pasakojo, kad Estijoj gyvenusi žirgyne, turėjusi savo mylimą žirgą, o dabar nežinanti, kas jam nutiko, todėl tokia liūdna ir visai nenorinti pasveikti. Kelias dienas draugavau su Mija, guodžiau ją kiek galėdama, bet jos depresijos negalėjau išsklaidyti. Palikau besiblaškančią, dar nesikeliančią iš lovos. Sausio 11-tą išvežė mane iš ligoninės arklių traukiama „karieta“. Apgyvendino tikram vienuolyne. Ne, ne vienuolyne, o kalėjimo celėje, taip bent įsivaizdavau, nes požemio kambarėlyje buvau viena, užrakinta… Iš tikrųjų tai buvo gailestingųjų seserų bendrabutis. Vienuolė atnešdavo maisto, netarus jokio žodelio padėdavo ant staliuko ir tuoj išnykdavo. Nesijaučiau esanti beviltiškas ligonis, buvo nyku ir nuobodu… Staiga – stebuklas! Atėjo mama su didžiuliu Puškino raštų tomu, deja, rusų kalba. Kadangi alfabetą mokėjau, tai kelias dienas praleidau su Puškinu, kuris teikė man ir džiaugsmą, ir ramybę, užmiršau net savo aplinką.
Praleidau toje celėje septynias dienas, o grįžusi į darbą apsidžiaugiau vėl galinti būti tarp žmonių, tegu ir svetimų mums. Nors jokių medicinos pamokų nebuvau lankiusi, vis dėlto patekau į tikrus ano meto gailestingųjų seserų kursus. Mokė mane ir dar dvi panašias daktarai profesoriai čia pat prie pacientų. Aiškino jie mums ligų istorijas, jų gydymą bei priežiūrą. Kursas buvo nelengvas, kai ką reikėjo užsirašinėti, atsiminti, nes kito vizito metu profesoriai mus tikrino. Bet daugiausiai išmokom per tiesioginį darbą, pasiutusiai greitu tempu. Netrukus įgijau vyriausiosios pasitikėjimą, ir man buvo leista ligonius jau savarankiškai prižiūrėti“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 135–136).
Beschreibe mir
Aprašyk man
10
ihres Zimmer, – welcher Stock u. s. w.
jos kambarį, – kuriame aukšte ir kt.
Frühe
c
Critical note: Frühe[r] ] vid ex err om sec r
Frühe
Früher
Anksčiau
wusste ich, wo Sie wohnen, – ich konnte mir leicht vorstellen jeden ihrer
žinojau, kur Jūs gyvenat, – galėdavau lengvai įsivaizduoti kiekvieną Jūsų
11
Schritt, – ich fühlte mich, ob ich nur für wenige Stunde von Ihnen weggegangen wäre. Jetzt ist es mir schwieri-
žingsnį, – jaučiausi, lyg būčiau palikęs Jus kelioms valandoms. Dabar man sun-
12
ger. Ich brauche Detallen, um
kiau. Man reikia detalių, kad
ihrer
c
Critical note: ihre[r] ] a c ihre, p c ins sec r
ihrer
Lebenslauf mir vorzustellen und wieder zusammen
įsivaizduočiau, ką Jūs veikiat, ir kad vėl jausčiausi kartu
mich mit
c
Critical note: mit ] a c mich, cor pro mich
mit
su
Ihnen mich
13
zu fühlen.
Jumis.
Es erwies, das meine
Paaiškėjo, kad negaliu Jums atsiųsti savo
Manuskripten
rankraščių:
n
Note: Balys Sruoga ketino žmonai ir dukrai išsiųsti 1944 m. lageryje parašytas komedijas Lopiniuota pagunda, Prančišiuko marškinėliai, Uošvė, Dobilėlis penkialapis ir poetinę dramą Pavasario giesmė. Iš Štuthofo į Greifsvaldą persiųsti kūriniai galėjo pasiekti Berlyne apsistojusį Jurgį Blekaitį, kuris ketino juos studijuoti ir progai pasitaikius pastatyti lietuvių pabėgėliams. Minėti Balio Sruogos kūriniai nebuvo išversti į vokiečių kalbą, todėl negalėjo būti išsiųsti už lagerio ribų. Jie neatitiko ir laiškams keliamų reikalavimų: „Prirašyti buvo galima tiktai viena lakšto pusė, bet kiek joje eilučių sutalpinsi – tai jau tavo reikalas – dešimt ar penkiasdešimt“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280). Baliui Sruogai laiškų pavidalu iš lagerio pavyko išsiųsti tik du vokiečių kalba parašytus straipsnius – „Teatro romantika“ (plačiau žr. 1944-05-28 laiškus) ir „Tikroviškumas vaidybos mene“ (plačiau žr. 1944-06-04 laiškus), kuriuose jis išdėstė teatro estetikos pagrindus.
kann ich nicht Ihnen zu schicken: es gibt hier kein
čia nėra
14
Zensor, der litauisch versteht. Die Lagerführung ist nicht schuldig daran, – sie ist für mich günstig
cenzoriaus, kuris suprastų lietuviškai. Lagerio valdžia dėl to nekalta, – ji palankiai nusiteikusi mano
15
gestimmt, – doch besteht eine allgemeine Bestimmung, und die Lagerführung kann keine Ausnahme
atžvilgiu, – juk yra bendri nurodymai, ir lagerio valdžia
16
machen. Schade! Doch, arbeite ich weiter. Für Daliukas habe ich fertig: 1)
negali daryti išimčių. Gaila! Vis dėlto aš dirbu toliau. Daliukui paruošiau: 1)
Tragödie,
tragediją,
n
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473.
2) Betrachtung
2) svarstymus
17
über
apie
Ästhetische
c
Critical note: ästhetische ] vid ex err Ä pro min
Ästhetische
ästhetische
estetinę
u. anästhetische
ir anestetinę
wirklichkeit,
c
Critical note: Wirklichkeit ] vid ex err w pro cap
wirklichkeit,
Wirklichkeit,
tikrovę,
n
Note: Balys Sruoga, Apie estetinę ir anestetinę tikrovę (Fragmentas iš įvado į „Estetiką“), [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5758, l. 1–71r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 423–460.
3) Angefangen:
c
Critical note: angefangen ] vid ex err A pro min
3) Angefangen:
3) angefangen:
3) pradėjau įvadą
Einleitung in die Dramaturgie,
į dramaturgiją,
n
Note: Balys Sruoga, Apie dramaturgijos pradžiodalas, [1944], mašinraštis, in: BVSNM P7176, l. 1–18r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 407–422.
–
das ist
visa tai
18
alles für Daliukas. Jetzt bearbeite ich zweite Redaktion der Komödie
Daliukui. Dabar perrašau antrąją komedijos
''Schwiegermutter''
„Schwiegermutter“
„Uošvė“ redakciją
n
Note: Balys Sruoga, Uošvė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274. Balio Sruogos komedijos Uošvė siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
„Beje, „Uošvės“ fabulą, kaip teatralios fabulos pavyzdį, B. Sruoga atpasakojo savo Štuthofo meto straipsnyje „Apie dramaturgijos pradžiodalas“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 718).
„9. Draminio veikalo dydžio aprėžimas, vaizduojamųjų priemonių negausumas iškelia jame pirmon eilėn veiksnius, susijusius su teatriniais veiksniais. Sakysime, siužeto reikalai. Grynai literatūrinis veikalas siužetu gali nesivaržyti, – tinka jam bet kuris siužetas – mokėk tiktai jį tinkamai išrutulioti. Draminiam gi veikalui toli gražu ne kiekvienas siužetas tinka. Štai, sakysime, žiravai kokiam geram bičiuliui vekselį. O jo, pasirodo, būta ne bičiulio, tik apsukresnio pažįstamo, – atėjus terminui, jis vekselio neišperka. Eini pas jį, prašai vekselį išpirkti, šaukiesi visų šventųjų ir prakeiktųjų, keiki ir aimanuoji, sakaisi pati pabėgsianti ir uošvė numirsianti, jei tau teksią jo vekselis išpirkti, ir jų laidotuvėms lėšų neturėsiąs… Bet tavo bičiulis sukas šiaip ir taip, tave glamonėja ir šukuoja, o vekselio išpirkti vis dėlto nenori. Ką gi, tu jam patrauki delnu per žandą, nusispjauni į jo kepurę, – eini ir pats išperki jo vekselį, kad jis kur degute prilaktų. Va šituo siužetėliu galima parašyti puikus literatūrinis veikaliūkštis, noveliukė kokia ar apysakaitė. Tačiau dramaturgui su šiuo siužetėliu nėra kas veikti. Jam reikia kito. Žiravai tam latrui vekselį, o jis jo neišperka, tu pats tam reikalui pinigų neturi. Tiesa, turėjai šimtuką kitą, bet turėjai ir mergužėlę, kurią rengiesi vesti. Prašai mergužėlės vestuves atidėti, nes vekselis reikia išpirkti, nes jo neišpirkus tave iš tarnybos pavarys, mergužėlė už tavęs neis, jei tarnybos neturėsi, vestuvių gi jinai atidėti nesutinka. O būsimoji uošvė tave net iš namų išveja už tokius darbus. Iš to susigraužimo eini ir išmeti vieną kitą tarnybinę baltosios. Šitaip įsidrąsinęs, nei pats nebežinai, kaip įsilauži į savo bičiulio butą, norėdamas jį sukulti. Bičiulį randi kaip tik su tavo mergužėle saldų vyną begeriančius, na, ir dar šį tą. Tu užsimoji ant bičiulio su šiukšlių dėže, – jis dumia pro langą, išsinešdamas jį su visais rėmais, o tavo mergužėlė klykia aimanuoja. Tu mergužėlę glostai ramini, o už lango tuo tarpu visa vėtra susirinko. Bičiulis, maudamas pro langą, pataikė į t[a]vo buvusią uošvę, kuri vijosi savo lengvabūdę dukrelę, – ėjo jos ieškoti į bičiulio butą. Bičiulis jai papasakoja, kad tu jos dukrelę į jo butą įsiviliojęs, jį nušauti norėjęs, todėl jis šokęs pro langą, o tu ten likęs su dukrele ir galas žino, ką ten daręs. Lango stiklu apkruvinta uošvė rėkia klykia, – iš susijaudinimo tu to viso negirdi, – pasišaukia policiją, įsiveržia į butą ir randa tave, apkabinusį dukrelę, ją beguodžiantį. Uošvė prikiša tau visokių nuodėmių, policija surašo protokolą ir nusigabena į nuovadą. Nuovadoje tau visiškai liūdna, – nutari tu pasikarti. Šiaip taip prisitaisai diržą ant lempos gembės palubėje, užsineri kilpą, paspiri koja kėdę, bet gembė neišlaiko tavo svorio, ištrūksta išplyšta, išplėšdama ir lubų tinką, – tu žnekteli žemėn kaip pelų maišas. Į tavo sukeltą triukšmą atbėga policininkas ir už nedapasikorimą ima tave šukuoti. Tuo tarpu nuovadoje atsirado ir tavo nenusisekusi uošvė, – ji iš tavęs norėjo sužinoti teisybę apie dukrelės santykius su tavo latru bičiuliu, kaip visa atsitiko, ir taip toliau. Uošvė beklausinėdama tau papasakoja, kad jos vėjavaikė dukrelė už tavo akių jau seniai buvo susičiulbėjusi su tavo bičiuliu ir kad jisai visą istoriją su tuo prakeiktu vekseliu tyčia sukombinavo, norėdamas tave suėsti. Tavo nusiminimui ir pasipiktinimui nėra ribų. Žlembi tu gailiomis ašaromis, trokšdamas keršto. Nenusisekusiai uošvei tavęs pagailsta. Ir ji, ką gi, dar apyjaunė moteris, našlė, gyventi trokštanti ir pajėgianti… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo. Iš kur žmogus gali žinoti, ar ji begaus geresnį už tave? O tau absoliučiai vis tiek, bet tik būtų atkeršyta… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo, ir čia seka glėbys ir pasibučiavimas, kuris, deja, kiek per ilgai užtrunka. Tuo tarpu grįžta policininkas pranešti, kad vizito laikas jau baigėsi, – ir randa judu besibučiuojančius. Nenusisekusi uošvė buvo patyrusi moteris, ji policininkui praneša, kad tu esi jos sužadėtinis, ir judu galite bučiuotis kaip tinkami. Abejingai šyptelėjęs policininkas praneša, kad nuovadoje esąs kaip tyčia kunigas, užėjęs Nekaltų bernelių draugijos susirinkimo reikalu, – jis galįs jus ir sutuokti, jeigu jau jums toks skubus reikalas bučiuotis. Kol ten pasaulyje absoliučiai vis tiek, kas vyksta, nenusisekusi uošvė naudojasi proga, prašo pašaukti kunigą, kuris paima užsakus, avansu duoda jiems palaiminimą, ir netikėta sužadėtinė, persikorusi tavo parankėje, išsiveda tave policijos linksmybei iš nuovados, – nusitempia tave stačiai į savo namus…“ (Balys Sruoga, „Apie dramaturgijos pradžiodalas“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 414–416).
–
das ist
tai
19
eine tolle Sache, – Blödsinn auf dem Blödsinn, – sie wird keine literarische Bedeutung haben, doch
pasiutęs dalykas, – nesąmonė ant nesąmonės, – ji neturės jokios literatūrinės reikšmės, bet
20
theatralisch wird gut gemacht. Habe ich schon 2 kleinere komische
gerai padaryta teatrališkai. Jau turiu 2 mažesnes
theaterstücke,
komiškas pjeses,
n
Note: Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r (dar žr. Balys Sruoga, Pagunda, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389); Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5723, l. 2–39r (dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 345–365). Balio Sruogos vienaveiksmių komedijų Lopiniuota pagunda ir Prančišiuko marškinėliai siužetą žr. 1944-09-24 laiško IV komentarą.
und arbeite
o toliau dirbu
21
weiter über eine 3-aktige Komödie
prie 3 veiksmų komedijos
'' Dobilėliai Dobilėlis
c
Critical note: Dobilėlis ] a c fl -ai, p c s, cor s pro -ai
''Dobilėlis
„Dobilėlis
„Dobilėlis
penkialapis'',
penkialapis“,
penkialapis“,
n
Note: Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344. Balio Sruogos daugiaveiksmės komedijos Dobilėlis penkialapis siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
Taikliai apibūdinta Balio Sruogos komedijų, parašytų Štuthofe, žanrinė, teminė, specifika, kontekstas: „Keturios Štuthofo lageryje sukurtos B. Sruogos komedijos – „Uošvė“, „Prančišiuko marškinėliai“, „Pagunda“, „Dobilėlis penkialapis“, kaip ir lyrinė drama „Pavasario giesmė“, – ne vien literatūros faktas, bet ir psichologinė iškrova žmogaus, priversto gyventi nenatūralų, siaubo ir kasdieninio žūties pavojaus kupiną kalinio gyvenimą, gynimasis nuo gniuždančios aplinkos poveikio, noras bent kiek atsiplėšti nuo tikrovės, persikelti į fantazijos sritį. Juoko pasaulis, ko gero, labiausiai tiko šiam uždaviniui, o farsinis to juoko pobūdis lygia greta galėjo priklausyti tiek nuo rašytojo prigimties, tiek ir nuo koncentracijos stovyklos aplinkos, – čia nebeliko vietos subtilybėms, o žmonių santykiai nuolat atsisukdavo šiurkščiąja puse. Veikė, matyt, ir lietuvių komedijos tradicija, šiuo atveju einanti nuo P. Vaičiūno kūrybos, A. Griciaus „Palangos“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Vilos puošmenos“, A. Domanto-Sakalausko „Pūkio pinigų“, A. Gustaičio „slogučių“ ir kitų 1930– 1940 m. šio žanro kūrinių, kuriuose visuomenės gyvenimo aktualijos, miesčioniškumo apraiškos pateikiamos ne tiek per charakterius, kiek per komiškas padėtis, demonstruojant nusistovėjusius papročių ir žmonių elgesio momentus.
Su šio tipo dramaturgija B. Sruogą pirmiausia sieja pasirinkta vaizduoti medžiaga ir tipažas. Tiesa, konkrečiomis tuometinio visuomeninio gyvenimo realijomis pagrįsti tik „Prančišiuko marškinėliai“, kurių turinį sudaro balaganinis politinio gyvenimo epizodas“ 1935 m. „vartais“ pasidabinęs provincijos miestelis, jo šulai (valsčiaus viršaitis ir raštininkas, nuovados viršininkas, klebonas, partijų ir sąjungų vadai etc.) laukia atvažiuojant „paties“ ekscelencijos, repetuoja jo sutikimą, o šiam praūžus pro šalį, susikimba dėl ekscelencijai skirto alaus ir torto. Kiti kūrinėliai neturi tokio tiesioginio visuomeninių aktualijų podirvio, nors jų veiksmo laikas nusakytas ne mažiau tiksliai: „Pagundos“ – 1925 m., „Uošvės“ ir „Dobilėlio penkialapio“ – 1934 m. Čia centrinę vietą užima pasipiršimų ir vedybų peripetijos, meilės kančios ir sandėriai. Tačiau visuomeninio „atpažinimo“ momentas glūdi ir šiuose kūriniuose, jų veikėjų galerijoje. Kaip ir A. Griciaus, S. Čiurlionienės-Kymantaitės ar P. Vaičiūno komedijose, ją sudaro nuobodžiaujančios poniutės ir panelės, šalia jų besisukantys įvairaus plauko ir rango valdininkėliai, amžini studentai, davatkos, „amerikonais“ apsimetę apgavikai ir pan. Visus juos valdo turto aistra, jie sprogte sprogsta nuo tuščių ambicijų ir miesčioniško pasipūtimo, artėdami šiomis „dorybėmis“ prie karikatūros ar net grotesko. Dramaturgas atvirai demonstruoja jų buities balaganiškumą, dvasinį skurdą ir proto ribotumą, pridengdamas savo ironiją, pasak J. Lankučio, farso situacijomis ir bufonadinio tipo išdaigomis. Ypač jų daug „Uošvėje“, kur nuoseklesnė buitinės komedijos stilistika (mylimųjų slapti bučiniai, užklupimas „nusikaltimo vietoj“) netrukus pereina į atvirą farsinių elementų kaskadą su qui pro quo scenomis, vaikymusi, alpimais, laistymusi vandeniu, isterija, šokimais pro langą, policijos pasirodymu ir laiminga pabaiga, kurioje beveik visos komedijos moterys susiranda trokštamus partnerius ir su jais čia pat susižieduoja. Visa tai dar sustiprina gyvas, spalvingas dialogas, kur dramaturgas nesivaržo pavartoti šmaikštesnės leksikos, specifinių sakinio intonacijų, netikėtų „grynai sruogiškų“ palyginimų ir metaforų, ypač meilės ir barnių scenose.
Daugeliu atvejų tai išorinis, išviršine dinamika paremtas, kai kada primityvokas komizmas, demonstruojąs B. Sruogos būdo vitališkumą ir tik atskiruose kūriniuose („Dobilėlis penkialapis“) įgaunąs subtilesnio charakterių bei situacijų komizmo. Todėl suprantama, kad apie šiuos kūrinėlius atsiliepiama paprastai kaip apie gana paviršutiniškus, antraeilius, nė iš tolo neprilygstančius geresniosioms B. Sruogos dramoms. Didesnių iliuzijų dėl jų neturėjo ir pats dramaturgas, nors ir sukūrė po keletą redakcijų, net galvojo apie persiuntimą į Lietuvą ir apie pastatymą karo meto teatre, o vėliau, grįžęs į Lietuvą, galutinai sutvarkė ir perrašė“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 717–718).
–
wieder eine tolle Geschichte über
tai dar viena pašėlusi istorija apie
22
5 alten Junggesellen, die alle in eine Dame verliebt waren. Also, aus Stutthof werde ich wenigs-
5 senbernius, kurie buvo įsimylėję tą pačią moterį. Taigi, iš Štuthofo parsi-
23
tens 3 Bücher bringen.
vešiu bent 3 knygas.
n
Note: Balys Sruoga ir anksčiau, dar iki santuokos su Vanda Daugirdaite, rašytuose laiškuose mėgo pabrėžti materialiai užtikrinto gyvenimo ateityje argumentą: „Gyvenimo pradžiai reikia šiek tiek turėti gal ir lėšų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 406); „Šį semestrą aš manau daugiau pasidarbuot, kad užsidirbt pinigų, tai yra vieną likusį mėnesį. O padaryt manau šit ką. Dabar „Naujienoms“ rašau didelį straipsnį apie Tairovo teatrą (tuojau apie tai rašysiu ir į „Gaires“), paskui „Naujienoms“ parašysiu dar straipsnį apie „Fuchso procesą“, išversiu į lietuvių kalbą disertaciją, išversiu nužymėtas Gobineau apysakas („Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką), „Atspindžiams“ parašysiu apie „Kalnų džiaugsmą“ ir kai kuriuos smulkius einamuosius straipsnius. Tokiu būdu susidarys mums pakankamai kapitalo. Rezerve turiu šiek tiek dolerių (apie 60–70), parduotą „Rytui“ eilių knygą, už kurią gausiu, nežinau kiek, bet maždaug 100–150–200 dol., ilgas eiles „Gairėms“ (apie 5–8 dol.), keletą straipsnių „Skaitymams“ (10–15–25 dol.) ir dar kai kuriuos mažmožius. Tai manau, kad rudens semestrui susidarys lėšų pakankamai, ir visoms „iškilmėms“, jeigu visą žiemos semestrą mes ir nieko nedarytumėm“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-05-26, in: Ibid., p. 343–344); „O Lietuvon parvažiavęs – aš gausiu sutvarkyti lietuvių kalba mano rašinį apie dainas ir jis parduoti nebus sunku. Iš jo gausiu lėšų atlikti iškilmėms ir persigabenti į Klaipėdą. Vis tik jis turėtų duoti apie 60– 100 dolerių – tam reikalui pilnai užtektų. O Klaipėdoj mes turim rezervą – 2400 litų už mano knygą. Aš darau visas pastangas, kad šio rezervo iki mūsų persikėlimui nepajudinti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: op. cit., p. 416); „Žiedams pirkti – aš, manau, suvartosiu honorarą arba už Novalisą, arba už Gobineau apysaką, kurią pasiunčiau „Klaipėdos žinioms“. Be to, paaiškėjo reikalas su Rösslerio vertimu „Batas“, kurį, berods, tikrai pavyks parduoti, nors gausiu už tai ne ką labai, nes pusę honoraro turiu atiduoti autoriui. Be to, „Naujienos“ man turi dar bent porą čekių atsiųsti – manau, tai sieks apie 100 dol. Paskui dar pas Stikliorių guli rezerve 240 dol. Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui dėl „Pano“: arba kad parduotų, arba kad rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti. Be to, dar mano raštas „Dainų pradmenos“ duos 100–150 dol. Tokiu būdu pradžiai pinigų turėsime pakankamai. Tiktai dabar jie yra nesurankioti, ir aš tau dabar negaliu atsiųsti, kad tu galėtum ką pasitaisyti. Bet juk vis viena – dabar ar paskui. Tik iš tėvo tu neprašinėk – apsieisime ir išsiversime. Nėr ko čia dabar labai rūpintis ir nusiminti. Būtų geriau, kad iš jo nieko neimtum, by tik jis pamokslų nesakytų – tegu geriau daržinę stato, by tik nesirūpintų apie mūsų padėtį ir gyvenimą: jei sveikas būsiu – nepražūsim, o šiaip juk ir dvaras gali sudegti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: op. cit., p. 421).
Du hast 3 meine Manuskripten. Also, nach dem Kriege werden wir haben
Tu turi 3 mano rankraščius. Tad po karo turėsim,
24
wofür das Leben anzufangen. Nur die Bedingungen der Arbeit sind bei mir sehr ungünstig: ich
nuo ko pradėti gyvenimą. Tik mano darbo sąlygos labai nepalankios:
25
habe keine ruhige Ecke, – immer überall Leute, Leute… die über die Arbeit des Dichters keine Ahnung
neturiu ramaus kampelio, – visur visada žmonės, žmonės… kurie apie poeto darbą neturi jokios
26
haben. Doch – arbeite ich,
nuovokos. Vis dėlto aš dirbu,
–
6 7
c
Critical note: 7 ] cor cf pro 6
7
nuo 7
–
11,30
11.30
11.30
–
in im
c
Critical note: im ] a c in, p c cor m pro n
im
Lager Büro, und von 14–22 – meine Literaturarbeit
lagerio raštinėje, o nuo 14 iki 22 – savo literatūrinį darbą
27
(mit kleiner Unterbrechung für das
(su trumpa pertrauka
Essen].
Essen).
pavalgyti).
Ohne Arbeit kann ich nicht leben. Ich unterhalte mich mit
Be darbo aš negaliu gyventi. Kalbuosi su
28
meinen erfundenen Personen, ich träume von ihnen – und die Zeit lauft. Ich lebe ganz allein in meiner
savo išgalvotais personažais, svajoju apie juos – ir laikas bėga. Aš gyvenu visai vienas savo
29
dichterischer Welt, – die Realität kümmert mich nicht: was soll ich über die Realität kümmern, wenn
poetiniame pasaulyje, – realybė man nerūpi: kas man darbo realybė, kai
30
ich in dem Lager eingesperrt sitze! Ich bin nur ein Dichter – und weiter will ich nichts wissen. In
aš sėdžiu uždarytas lageryje! Aš esu tik poetas – ir daugiau nieko nenoriu žinoti!
31
voriger Woche
Praėjusią savaitę
kame
c
Critical note: kame[n] ] vid ex err om n
kame
kamen
atkeliavo
3 Päckchen von
3 siuntinėliai nuo
E. Kardelienė,
E. Kardelienė,
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė, 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus. 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
haupsächlich
c
Critical note: haup[t]sächlich ] vid ex err om t
haupsächlich
hauptsächlich
daugiausia
mit Zucker
su cukrumi
[Freiburg/Brg.,
c
Critical note: Brg. ] Br[eis]g[au], contr
[Freiburg/Brg.,
(Freiburg/Brg.,
(Freiburg/Brg.,
Adolf Hitler
32
Str.
c
Critical note: Str[aße], contr
Str.
11
b/Miskowsky],
c
Critical note: b/Miskowski ] b[ei] Miskowski, contr, vid ex err y pro sec i
b/Miskowsky],
b/Miskowski),
b/Miskowski),
–
bedanke die gute
padėkok gerajai
Collegin.
c
Critical note: Kollegin ] vid ex err C pro K
Collegin.
Kollegin.
kolegei.
Ist sie nicht
Ar ji
ausgeboumt?
c
Critical note: ausgebom[b]t ] vid ex err ou pro u, vid ex err om sec b
ausgeboumt?
ausgebombt?
nenukentėjo nuo bombardavimo?
–
Freiburg wurde doch
Freiburgas juk buvo
33
stark bombardiert; kam auch ein Päckchen von Br.
smarkiai bombarduojamas; atėjo ir siuntinėlis nuo Br.
Waitkevičiutė Vaitkevičiutė
c
Critical note: Vaitkevičiūtė ] cor V pro W, vid ex err u pro ū
Vaitkevičiutė
Vaitkevičiūtė
Vaitkevičiūtės
n
Note: Brigita Vaitkevičiūtė, priverstinė išeivė iš Lietuvos, 1944 m. gyveno Berlyne.
[Berlin, Kantstr. 141]
(Berlin, Kantstr. 141)
(Berlin, Kantstr. 141)
–
bedanke
jai taip pat
34
auch! Es ist sehr schade, dass prof.
padėkok! Labai gaila, kad prof.
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. gyvendamas Bonoje, siuntiniais gelbėjo Baliui Sruogai sveikatą Štuthofe, materialiai rėmė rašytojo šeimą Greifsvalde. Keturis išlikusius Balio Sruogos laiškus Vladimirui Šilkarskiui žr. 1944-09-24 laiško II, XXIII komentarus. Vladimiro Šilkarskio laiškus Baliui Sruogai žr. 1944-09-24 laiško II komentarą, 1944-10-29 laiško VI komentarą.
u.
ir
Dr.
c
Critical note: dr. ] vid ex err D pro min
Dr.
dr.
Marija
Marija
n
Note: Marija Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Sruogų šeimos bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. Švietimo valdybos darbuotoja. 1944 m. priverstinė išeivė į Vokietiją. Tris išlikusius Balio Sruogos laiškus Marijai Krasauskaitei žr. 1944-09-24 laiško X komentarą.
schreiben mir nicht mehr, – jede
man daugiau neberašo, – kiekvienas
35
Stimme aus der lebendigen Welt ist mir sehr teuer. Ja, von welchen Mitteln
balsas iš gyvojo pasaulio man labai brangus. Taip, iš kokių lėšų
Leben
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben
leben
gyvena
prof. Puzinas,
prof. Puzinas,
c
Critical note: Jonas Puzinas (1905–1978), archeologas. 1944 m. liepos mėn. 3 d. pasitraukė į Vakarus. 1944 m. gyveno Greifsvalde.
Ma-
36
ciūnas
ciūnas
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas, VDU HMF absolventas, nuo 1935 m. VDU, nuo 1940 m. VU dėstytojas, nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona glaudėsi Greifsvalde.
u. andere? Was machen sie da? Die Adresse von Maciūnas Freundes, des Sportsmanns Jonas
ir kiti? Ką jie veikia? Maciūno draugo, sportininko Jono
37
Bartkus ist dieselbe, wie meine, nur den Block hat er nicht XI, sondern VII. Die Gerüchte über
Bartkaus, adresas yra toks pat, kaip ir mano, tik jo blokas ne XI, o VII. Gandai apie
38
unsere Entlassung sind wieder verschwunden. Früher machten sie wenigstens ein Spass, jetzt haben
mūsų paleidimą vėl išsisklaidė. Anksčiau jie buvo bent pramoga, dabar
39
sie nicht sogar solchen Bedeutung. Wie die Fliegen im Sommer, – weiter nichts. Der Glaube an
jie neturi net tokios reikšmės. Kaip musės vasarą, – daugiau nieko. Tikėjimas
40
die Worte ist aus meiner Seele total ausgerottet. Doch – das alles ist schon nicht wichtig. Viel
žodžiais visiškai išnyko iš mano sielos. Bet – visa tai jau nesvarbu. Daug
41
wichtiger ist,
svarbiau,
das
c
Critical note: das[s] ] vid ex err om sec s
das
dass
kad
Sie beide sind am Leben u. einigermasse eingerichtet, – dass diese Unruhe ist
Jūs abi gyvos ir daugmaž įsikūrusios, – kad šis nerimas
42
von meiner Seele weg. Bitte, beschreibe mir genau
dingo iš mano sielos. Prašau, aprašyk man tiksliai,
ihrer
c
Critical note: ihre[n] ] vid ex err sec r pro n
ihrer
ihren
kaip Jūs
Lebenslauf, da könnte ich wieder
gyvenat, kad vėl galėčiau
43
enger zusammen mit Ihnen sein. Bitte! Küsse u. segne unseren unendlich geliebten Daliukas,
būti drauge su Jumis. Prašau! Pabučiuok ir palaimink mūsų be galo mylimą Daliuką,
44
grüsse allen Kameraden, die für ihnen gut sind. Kann man nicht bei Ihnen geräucherte
pasveikink visus draugus, kurie Jums geri. Ar negalima pas Jus be kortelių nusipirkti rūkytų
45
Fische oder Heringe ohne Karten kaufen? Leb wohl, mein guter, – mano mylimas-mylimas
žuvų arba silkių? Lik sveikas, mano gerasis, – mano mylimas mylimas
46
Vanduk!
47
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Bal
n
Note: „Prie Balio laiško, rašyto turbūt 1944 m. XII. 3 d. (pašto štampas voke 1944. XII. 6) buvo išvirkščioje voko pusėje Balio ranka skubotai parašytas toks tekstas:
Dienraštis „Ateitis“
Berlin, SW 68, Alexandrinenstr. 110
Ruf 1755 31 Ap.
Nr.
Berlin, 1945. I. 20
Įsakymas kelionei
Šiuo pažymima, kad ponia Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė yra lietuvės tarnautojos aukščiau pažymėto laikraščio, kurs randasi žinioje Reicho ministerio okupuotoms Rytų sritims. Joms įsakyta vykti iš Berlyno į Greifsvaldą nuo gruodžio 20 iki sausio 25 dienos. Jos yra įpareigotos surinkti medžiagą apie lietuvių darbininkų gyvenimą Greifsvalde ir parašyti straipsnį mūsų laikraščiui.
Šis įsakymas galioja iki sausio 25 dienos.
∕ valdininko parašas ∕
Deja, tą tekstą pamačiau daug vėliau. Bet ko Balys tikėjosi pasiekti tuo raštu – niekam iš mūsų nebuvo aišku. Aplankyt jį Stutthofe? Viename iš savo laiškų jis rašė to visai nenorėjęs, nes trumpas pasimatymas prie gestapininkų būtų jam nepakeliamai sunkus. Ir be labai aukštos protekcijos patekti į Stutthofą iš viso buvo neįmanoma…“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

a
Frau Vanda Sruoga
Ponia Vanda Sruoga
b
Greiwsvald / Pomm
c
Critical note: Greiwsvald / Pomm ] sub sign phr dua lin
Greiwsvald / Pomm
Greiwsvald / Pomm.
Greifsvaldas / Pomm[eranija]
c
Weissgerberstr., 8 b/Spiering
Weissgerberstr., 8 b/Spiering
Weissgerberstr. 8 b/Spiering
Weissgerber 8 b/Spiering
d
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
e
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
f
Block XI
p
Physical note: [2r] //
Block XI
XI blokas

Facsimile Image Placeholder

1
Berlin, den 20. I. 1945
Berlynas, 1945. I. 20 diena
2
Tageszeitung „Ateitis“,
Dienraštis „Ateitis“
3
Berlin SW 68, Alexandrinenstr. 110
Berlyno pietvakariai 68, Aleksandrino gatvė 110
4
Ruf 1755 31, Ap.
Skambinti 1755 31
5
Nr.…
6
Marschbefehl
Marschbefehl
Įsakymas kelionei
7
Es wird hiermit bescheinigt,
Šiuo dokumentu patvirtinama,
8
dass Frau Vanda Sruogienė und
kad ponia Vanda Sruogienė ir
9
Dalia Sruogaitė als angestellte
Dalia Sruogaitė
10
Mitarbeiterinnen an der unter der
yra darbuotojos aukščiau paminėto lietuviško laikraščio,
11
Leitung der Pressestelle des Reichs-
kuris priklauso Rei-
12
ministers für die besetzten Ostgebie-
cho ministro okupuotoms rytinėms teritorijoms
13
te für Litauen
c
Critical note: [Ostgebie]te ] p ver ras phr für Litauen
te
stehenden litaui-
spaudos
14
schen Zeitung tätig sind. Sie sind
tarnybai. Joms įsakyta
15
beauftragt Sto vom
c
Critical note: vom ] a ras phr beauftragt Sto
vom
nuo [1944] [m.]
20 20. I. 1945
c
Critical note: 20 ] ins cf sup l, p ras 20. I. 1945
20
[gruodžio] 20 [d.]
bis
16
zum
iki
25 Januar, 1945 von Berlin
1945 [m.] sausio 25 [d.] vykti iš Berlyno
17
nach Greifswald in Marsch
į Greivsvaldą.
18
eingesetzt. Sie sind
Joms
beautragt
c
Critical note: beau[f]tragt ] vid ex err om f
beautragt
beauftragt
pavesta
19
Stoff aus dem Leben der litaui-
rinkti medžiagą iš
20
schen Arbeiter zusammeln und
lietuvių darbininkų gyvenimo ir
21
Artikel für unsere Zeitung
rašyti straipsnius mūsų
22
zu schreiben.
laikraščiui.
23
Dieser Marschbefehl gilt
Šis įsakymas galioja
24
bis zum 25. Januar, 1945
bis zum 25 Januar, 1945.
iki 1945 [m.] sausio 25 [d.].
25
Hauptschar.
c
Critical note: Hauptschar. ] p ill ver
p
Physical note: [2v] //
Hauptschar.
Hauptšar[fiureris]

Facsimile Image Placeholder

Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 3
No Dezember
Dezember
1944
1944 [m.] gruodžio 3 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 3
No Dezember
c
Critical note: Dezember ] a c No, p c Dezember, cor De pro No
Dezember
1944
1944 [m.] gruodžio 3 d.
5
Vanduk, mylima mano!
In voriger Woche bekam ich Dein Brief (22-XI)
Praėjusią savaitę gavau Tavo laišką (XI-22)
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
6
2 Postkarten
2 atvirlaiškius
[27-XI],
(27-XI),
(27-XI),
die machten mir besonders grosse Freude. Also,
kurie mane labai nudžiugino. Taigi,
Prof prof .
c
Critical note: prof. ] a c Prof., p c cor p pro cap
prof.
Gerullis
Gerullis
n
Note: Jurgis Gerulis (1888–1945), kalbininkas baltistas. Nuo 1937 m. Berlyno universiteto profesorius. „Jo nuopelnai ugdant lietuvių kalbą beveik prilygs Jono Jablonskio darbams, tačiau J. Gerulio dalyvavimas Nacionalsocialistų partijoje (į kurią jis įstojo dar prieš valdžią perimant A. Hitleriui), o vėliau – stulbinanti karjera nacių Vokietijos karinėje žvalgyboje užtemdys jo mokslinę ir pedagoginę veiklą“ (Rolandas Maskoliūnas, 1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo, Vilnius: Vaga, 2022, p. 43).
Jurgis Gerulis, „kaip žymus nacis, davė Daliai rekomendaciją ligoninei“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„…Dalia buvo priimta į [Greifsvaldo universiteto klinikos gailestingųjų seserų] kursus su sąlyga, kad pasirūpins trijų žymių nacių rekomendacijas. Užklupo mus didelis rūpestis: iš kur mes tokias rekomendacijas galime gauti? Su vokiečiais turėjom maža pažinčių, o su naciais jokios. Tačiau reikalui spiriant atėjo į galvą idėja. Lituanistas prof. Jurgis Gerulis! Pavasarį jis su karininko uniforma Vilniuje mane buvo aplankęs ir net raminęs, kad netrukus Balys bus išleistas, nes jis tikisi tapti kažkokiu įtakingu viršininku. Žadėjo mums padėti. Jo adresą gavome per universitetą. O daugiau? Dalia dar prisiminė generolą Maus, kuris vasarą lankėsi Būgiuose ir paliko jai savo karo lauko adresą. Staiga man blikstelėjo mintis, kad gal paprašyti dr. Stegmanną, tą nacių pareigūną, kuris tvarkė Vilniaus universiteto reikalus. Su juo buvome supažindintos pas Vincą Mykolaitį-Putiną, kai jis bandė Balį užtarti. Jo adresas taip pat buvo pasiekiamas. Visiems trims parašėme laiškus ir laukėm atsakymo (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139–140).
ist alter guter Freund ge-
liko senas geras drau-
7
blieben. Bedanke ihn sehr, – ich werde das nie vergessen, – ich werde glücklich sein, wenn werde ich können für
gas. Labai jam dėkoju – niekada to nepamiršiu, – būsiu laimingas, jei
8
ihn einmals etwas besonders
vieną dieną galėsiu padaryti jam ką nors ypač
gutes
c
Critical note: Gutes ] vid ex err g pro cap
gutes
Gutes
thun!
c
Critical note: tun ] vid ex err th pro t
thun!
tun!
gero!
Also, Daliukas arbeitet schon: gratuliere, gratuliere!.. Ist es nicht
Vadinasi, Daliukas jau dirba: sveikinu, sveikinu!.. Ar
9
möglich näher zu beschreiben, wie lange arbeitet sie, was macht sie, wie fühlt sie sich,
neįmanoma tiksliau aprašyti, kiek laiko ji dirba, ką ji veikia, kaip ji jaučiasi
u. s. w.?
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.?
ir pan.?
n
Note: „Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…
1944 metų gruodis vis dar nepersiritęs į žiemą. Nuolatinė dargana, šlapdriba, purvas, per kurį kasdien su vienintele batų pora klampojau į darbą. Mudviejų kambariuke, šaltame, nekūrentame, nebuvo kur tų batų išdžiovinti, tad netrukus peršalau, sutino gerklė, pakilo temperatūra. Mano nesveikatą pastebėjusi viršininkė tuoj nusiuntė pas gydytoją. Tas nemirktelėjęs pasakė: „Po kelių dienų išpjausim tavo tonziles.“
Patekau į kariuomenės operacinę. Didžiulė salė, daugybė tysančių kūnų, apie kuriuos zujo balti chalatai. Iš kažkur staiga atsirado lietuvis gydytojas, deja, jo pavardė seniai man išgaravo. Jis drąsino mane, sakė, kad operacija truks keletą minučių, tuoj viskas vėl bus gerai. Netrukus perkėlė mane į kėdę, tarsi į atlošiamą fotelį, pražiodino, suleido skaudžias kaip širšės geluonys adatas ir akiniuotas vokietis, ant karininko uniformos užsigaubęs chalatą, liepė nė necyptelėti. Pamačiau didžiules žnyples, kurios greitai nukirpo tas nelaimingas mano tonziles…
Žinoma, skaudėjo velniškai, nes operavo kaip kareivį, nesicackino kaip su civiliais, gerai jam užmokančiais pacientais. Tuoj perkėlė į palatą, kurioje po narkozės kliedėjo estaitė Mija, šaukdama ir neprisišaukdama savo arklių… Jos operacija buvo sudėtingesnė, ir ji dar ilgai negalėjo atsigauti. Pabudus pasakojo, kad Estijoj gyvenusi žirgyne, turėjusi savo mylimą žirgą, o dabar nežinanti, kas jam nutiko, todėl tokia liūdna ir visai nenorinti pasveikti. Kelias dienas draugavau su Mija, guodžiau ją kiek galėdama, bet jos depresijos negalėjau išsklaidyti. Palikau besiblaškančią, dar nesikeliančią iš lovos. Sausio 11-tą išvežė mane iš ligoninės arklių traukiama „karieta“. Apgyvendino tikram vienuolyne. Ne, ne vienuolyne, o kalėjimo celėje, taip bent įsivaizdavau, nes požemio kambarėlyje buvau viena, užrakinta… Iš tikrųjų tai buvo gailestingųjų seserų bendrabutis. Vienuolė atnešdavo maisto, netarus jokio žodelio padėdavo ant staliuko ir tuoj išnykdavo. Nesijaučiau esanti beviltiškas ligonis, buvo nyku ir nuobodu… Staiga – stebuklas! Atėjo mama su didžiuliu Puškino raštų tomu, deja, rusų kalba. Kadangi alfabetą mokėjau, tai kelias dienas praleidau su Puškinu, kuris teikė man ir džiaugsmą, ir ramybę, užmiršau net savo aplinką.
Praleidau toje celėje septynias dienas, o grįžusi į darbą apsidžiaugiau vėl galinti būti tarp žmonių, tegu ir svetimų mums. Nors jokių medicinos pamokų nebuvau lankiusi, vis dėlto patekau į tikrus ano meto gailestingųjų seserų kursus. Mokė mane ir dar dvi panašias daktarai profesoriai čia pat prie pacientų. Aiškino jie mums ligų istorijas, jų gydymą bei priežiūrą. Kursas buvo nelengvas, kai ką reikėjo užsirašinėti, atsiminti, nes kito vizito metu profesoriai mus tikrino. Bet daugiausiai išmokom per tiesioginį darbą, pasiutusiai greitu tempu. Netrukus įgijau vyriausiosios pasitikėjimą, ir man buvo leista ligonius jau savarankiškai prižiūrėti“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 135–136).
Beschreibe mir
Aprašyk man
10
ihres Zimmer, – welcher Stock u. s. w.
jos kambarį, – kuriame aukšte ir kt.
Frühe
c
Critical note: Frühe[r] ] vid ex err om sec r
Frühe
Früher
Anksčiau
wusste ich, wo Sie wohnen, – ich konnte mir leicht vorstellen jeden ihrer
žinojau, kur Jūs gyvenat, – galėdavau lengvai įsivaizduoti kiekvieną Jūsų
11
Schritt, – ich fühlte mich, ob ich nur für wenige Stunde von Ihnen weggegangen wäre. Jetzt ist es mir schwieri-
žingsnį, – jaučiausi, lyg būčiau palikęs Jus kelioms valandoms. Dabar man sun-
12
ger. Ich brauche Detallen, um
kiau. Man reikia detalių, kad
ihrer
c
Critical note: ihre[r] ] a c ihre, p c ins sec r
ihrer
Lebenslauf mir vorzustellen und wieder zusammen
įsivaizduočiau, ką Jūs veikiat, ir kad vėl jausčiausi kartu
mich mit
c
Critical note: mit ] a c mich, cor pro mich
mit
su
Ihnen mich
13
zu fühlen.
Jumis.
Es erwies, das meine
Paaiškėjo, kad negaliu Jums atsiųsti savo
Manuskripten
rankraščių:
n
Note: Balys Sruoga ketino žmonai ir dukrai išsiųsti 1944 m. lageryje parašytas komedijas Lopiniuota pagunda, Prančišiuko marškinėliai, Uošvė, Dobilėlis penkialapis ir poetinę dramą Pavasario giesmė. Iš Štuthofo į Greifsvaldą persiųsti kūriniai galėjo pasiekti Berlyne apsistojusį Jurgį Blekaitį, kuris ketino juos studijuoti ir progai pasitaikius pastatyti lietuvių pabėgėliams. Minėti Balio Sruogos kūriniai nebuvo išversti į vokiečių kalbą, todėl negalėjo būti išsiųsti už lagerio ribų. Jie neatitiko ir laiškams keliamų reikalavimų: „Prirašyti buvo galima tiktai viena lakšto pusė, bet kiek joje eilučių sutalpinsi – tai jau tavo reikalas – dešimt ar penkiasdešimt“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280). Baliui Sruogai laiškų pavidalu iš lagerio pavyko išsiųsti tik du vokiečių kalba parašytus straipsnius – „Teatro romantika“ (plačiau žr. 1944-05-28 laiškus) ir „Tikroviškumas vaidybos mene“ (plačiau žr. 1944-06-04 laiškus), kuriuose jis išdėstė teatro estetikos pagrindus.
kann ich nicht Ihnen zu schicken: es gibt hier kein
čia nėra
14
Zensor, der litauisch versteht. Die Lagerführung ist nicht schuldig daran, – sie ist für mich günstig
cenzoriaus, kuris suprastų lietuviškai. Lagerio valdžia dėl to nekalta, – ji palankiai nusiteikusi mano
15
gestimmt, – doch besteht eine allgemeine Bestimmung, und die Lagerführung kann keine Ausnahme
atžvilgiu, – juk yra bendri nurodymai, ir lagerio valdžia
16
machen. Schade! Doch, arbeite ich weiter. Für Daliukas habe ich fertig: 1)
negali daryti išimčių. Gaila! Vis dėlto aš dirbu toliau. Daliukui paruošiau: 1)
Tragödie,
tragediją,
n
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473.
2) Betrachtung
2) svarstymus
17
über
apie
Ästhetische
c
Critical note: ästhetische ] vid ex err Ä pro min
Ästhetische
ästhetische
estetinę
u. anästhetische
ir anestetinę
wirklichkeit,
c
Critical note: Wirklichkeit ] vid ex err w pro cap
wirklichkeit,
Wirklichkeit,
tikrovę,
n
Note: Balys Sruoga, Apie estetinę ir anestetinę tikrovę (Fragmentas iš įvado į „Estetiką“), [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5758, l. 1–71r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 423–460.
3) Angefangen:
c
Critical note: angefangen ] vid ex err A pro min
3) Angefangen:
3) angefangen:
3) pradėjau įvadą
Einleitung in die Dramaturgie,
į dramaturgiją,
n
Note: Balys Sruoga, Apie dramaturgijos pradžiodalas, [1944], mašinraštis, in: BVSNM P7176, l. 1–18r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 407–422.
–
das ist
visa tai
18
alles für Daliukas. Jetzt bearbeite ich zweite Redaktion der Komödie
Daliukui. Dabar perrašau antrąją komedijos
''Schwiegermutter''
„Schwiegermutter“
„Uošvė“ redakciją
n
Note: Balys Sruoga, Uošvė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274. Balio Sruogos komedijos Uošvė siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
„Beje, „Uošvės“ fabulą, kaip teatralios fabulos pavyzdį, B. Sruoga atpasakojo savo Štuthofo meto straipsnyje „Apie dramaturgijos pradžiodalas“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 718).
„9. Draminio veikalo dydžio aprėžimas, vaizduojamųjų priemonių negausumas iškelia jame pirmon eilėn veiksnius, susijusius su teatriniais veiksniais. Sakysime, siužeto reikalai. Grynai literatūrinis veikalas siužetu gali nesivaržyti, – tinka jam bet kuris siužetas – mokėk tiktai jį tinkamai išrutulioti. Draminiam gi veikalui toli gražu ne kiekvienas siužetas tinka. Štai, sakysime, žiravai kokiam geram bičiuliui vekselį. O jo, pasirodo, būta ne bičiulio, tik apsukresnio pažįstamo, – atėjus terminui, jis vekselio neišperka. Eini pas jį, prašai vekselį išpirkti, šaukiesi visų šventųjų ir prakeiktųjų, keiki ir aimanuoji, sakaisi pati pabėgsianti ir uošvė numirsianti, jei tau teksią jo vekselis išpirkti, ir jų laidotuvėms lėšų neturėsiąs… Bet tavo bičiulis sukas šiaip ir taip, tave glamonėja ir šukuoja, o vekselio išpirkti vis dėlto nenori. Ką gi, tu jam patrauki delnu per žandą, nusispjauni į jo kepurę, – eini ir pats išperki jo vekselį, kad jis kur degute prilaktų. Va šituo siužetėliu galima parašyti puikus literatūrinis veikaliūkštis, noveliukė kokia ar apysakaitė. Tačiau dramaturgui su šiuo siužetėliu nėra kas veikti. Jam reikia kito. Žiravai tam latrui vekselį, o jis jo neišperka, tu pats tam reikalui pinigų neturi. Tiesa, turėjai šimtuką kitą, bet turėjai ir mergužėlę, kurią rengiesi vesti. Prašai mergužėlės vestuves atidėti, nes vekselis reikia išpirkti, nes jo neišpirkus tave iš tarnybos pavarys, mergužėlė už tavęs neis, jei tarnybos neturėsi, vestuvių gi jinai atidėti nesutinka. O būsimoji uošvė tave net iš namų išveja už tokius darbus. Iš to susigraužimo eini ir išmeti vieną kitą tarnybinę baltosios. Šitaip įsidrąsinęs, nei pats nebežinai, kaip įsilauži į savo bičiulio butą, norėdamas jį sukulti. Bičiulį randi kaip tik su tavo mergužėle saldų vyną begeriančius, na, ir dar šį tą. Tu užsimoji ant bičiulio su šiukšlių dėže, – jis dumia pro langą, išsinešdamas jį su visais rėmais, o tavo mergužėlė klykia aimanuoja. Tu mergužėlę glostai ramini, o už lango tuo tarpu visa vėtra susirinko. Bičiulis, maudamas pro langą, pataikė į t[a]vo buvusią uošvę, kuri vijosi savo lengvabūdę dukrelę, – ėjo jos ieškoti į bičiulio butą. Bičiulis jai papasakoja, kad tu jos dukrelę į jo butą įsiviliojęs, jį nušauti norėjęs, todėl jis šokęs pro langą, o tu ten likęs su dukrele ir galas žino, ką ten daręs. Lango stiklu apkruvinta uošvė rėkia klykia, – iš susijaudinimo tu to viso negirdi, – pasišaukia policiją, įsiveržia į butą ir randa tave, apkabinusį dukrelę, ją beguodžiantį. Uošvė prikiša tau visokių nuodėmių, policija surašo protokolą ir nusigabena į nuovadą. Nuovadoje tau visiškai liūdna, – nutari tu pasikarti. Šiaip taip prisitaisai diržą ant lempos gembės palubėje, užsineri kilpą, paspiri koja kėdę, bet gembė neišlaiko tavo svorio, ištrūksta išplyšta, išplėšdama ir lubų tinką, – tu žnekteli žemėn kaip pelų maišas. Į tavo sukeltą triukšmą atbėga policininkas ir už nedapasikorimą ima tave šukuoti. Tuo tarpu nuovadoje atsirado ir tavo nenusisekusi uošvė, – ji iš tavęs norėjo sužinoti teisybę apie dukrelės santykius su tavo latru bičiuliu, kaip visa atsitiko, ir taip toliau. Uošvė beklausinėdama tau papasakoja, kad jos vėjavaikė dukrelė už tavo akių jau seniai buvo susičiulbėjusi su tavo bičiuliu ir kad jisai visą istoriją su tuo prakeiktu vekseliu tyčia sukombinavo, norėdamas tave suėsti. Tavo nusiminimui ir pasipiktinimui nėra ribų. Žlembi tu gailiomis ašaromis, trokšdamas keršto. Nenusisekusiai uošvei tavęs pagailsta. Ir ji, ką gi, dar apyjaunė moteris, našlė, gyventi trokštanti ir pajėgianti… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo. Iš kur žmogus gali žinoti, ar ji begaus geresnį už tave? O tau absoliučiai vis tiek, bet tik būtų atkeršyta… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo, ir čia seka glėbys ir pasibučiavimas, kuris, deja, kiek per ilgai užtrunka. Tuo tarpu grįžta policininkas pranešti, kad vizito laikas jau baigėsi, – ir randa judu besibučiuojančius. Nenusisekusi uošvė buvo patyrusi moteris, ji policininkui praneša, kad tu esi jos sužadėtinis, ir judu galite bučiuotis kaip tinkami. Abejingai šyptelėjęs policininkas praneša, kad nuovadoje esąs kaip tyčia kunigas, užėjęs Nekaltų bernelių draugijos susirinkimo reikalu, – jis galįs jus ir sutuokti, jeigu jau jums toks skubus reikalas bučiuotis. Kol ten pasaulyje absoliučiai vis tiek, kas vyksta, nenusisekusi uošvė naudojasi proga, prašo pašaukti kunigą, kuris paima užsakus, avansu duoda jiems palaiminimą, ir netikėta sužadėtinė, persikorusi tavo parankėje, išsiveda tave policijos linksmybei iš nuovados, – nusitempia tave stačiai į savo namus…“ (Balys Sruoga, „Apie dramaturgijos pradžiodalas“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 414–416).
–
das ist
tai
19
eine tolle Sache, – Blödsinn auf dem Blödsinn, – sie wird keine literarische Bedeutung haben, doch
pasiutęs dalykas, – nesąmonė ant nesąmonės, – ji neturės jokios literatūrinės reikšmės, bet
20
theatralisch wird gut gemacht. Habe ich schon 2 kleinere komische
gerai padaryta teatrališkai. Jau turiu 2 mažesnes
theaterstücke,
komiškas pjeses,
n
Note: Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r (dar žr. Balys Sruoga, Pagunda, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389); Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5723, l. 2–39r (dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 345–365). Balio Sruogos vienaveiksmių komedijų Lopiniuota pagunda ir Prančišiuko marškinėliai siužetą žr. 1944-09-24 laiško IV komentarą.
und arbeite
o toliau dirbu
21
weiter über eine 3-aktige Komödie
prie 3 veiksmų komedijos
'' Dobilėliai Dobilėlis
c
Critical note: Dobilėlis ] a c fl -ai, p c s, cor s pro -ai
''Dobilėlis
„Dobilėlis
„Dobilėlis
penkialapis'',
penkialapis“,
penkialapis“,
n
Note: Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344. Balio Sruogos daugiaveiksmės komedijos Dobilėlis penkialapis siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
Taikliai apibūdinta Balio Sruogos komedijų, parašytų Štuthofe, žanrinė, teminė, specifika, kontekstas: „Keturios Štuthofo lageryje sukurtos B. Sruogos komedijos – „Uošvė“, „Prančišiuko marškinėliai“, „Pagunda“, „Dobilėlis penkialapis“, kaip ir lyrinė drama „Pavasario giesmė“, – ne vien literatūros faktas, bet ir psichologinė iškrova žmogaus, priversto gyventi nenatūralų, siaubo ir kasdieninio žūties pavojaus kupiną kalinio gyvenimą, gynimasis nuo gniuždančios aplinkos poveikio, noras bent kiek atsiplėšti nuo tikrovės, persikelti į fantazijos sritį. Juoko pasaulis, ko gero, labiausiai tiko šiam uždaviniui, o farsinis to juoko pobūdis lygia greta galėjo priklausyti tiek nuo rašytojo prigimties, tiek ir nuo koncentracijos stovyklos aplinkos, – čia nebeliko vietos subtilybėms, o žmonių santykiai nuolat atsisukdavo šiurkščiąja puse. Veikė, matyt, ir lietuvių komedijos tradicija, šiuo atveju einanti nuo P. Vaičiūno kūrybos, A. Griciaus „Palangos“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Vilos puošmenos“, A. Domanto-Sakalausko „Pūkio pinigų“, A. Gustaičio „slogučių“ ir kitų 1930– 1940 m. šio žanro kūrinių, kuriuose visuomenės gyvenimo aktualijos, miesčioniškumo apraiškos pateikiamos ne tiek per charakterius, kiek per komiškas padėtis, demonstruojant nusistovėjusius papročių ir žmonių elgesio momentus.
Su šio tipo dramaturgija B. Sruogą pirmiausia sieja pasirinkta vaizduoti medžiaga ir tipažas. Tiesa, konkrečiomis tuometinio visuomeninio gyvenimo realijomis pagrįsti tik „Prančišiuko marškinėliai“, kurių turinį sudaro balaganinis politinio gyvenimo epizodas“ 1935 m. „vartais“ pasidabinęs provincijos miestelis, jo šulai (valsčiaus viršaitis ir raštininkas, nuovados viršininkas, klebonas, partijų ir sąjungų vadai etc.) laukia atvažiuojant „paties“ ekscelencijos, repetuoja jo sutikimą, o šiam praūžus pro šalį, susikimba dėl ekscelencijai skirto alaus ir torto. Kiti kūrinėliai neturi tokio tiesioginio visuomeninių aktualijų podirvio, nors jų veiksmo laikas nusakytas ne mažiau tiksliai: „Pagundos“ – 1925 m., „Uošvės“ ir „Dobilėlio penkialapio“ – 1934 m. Čia centrinę vietą užima pasipiršimų ir vedybų peripetijos, meilės kančios ir sandėriai. Tačiau visuomeninio „atpažinimo“ momentas glūdi ir šiuose kūriniuose, jų veikėjų galerijoje. Kaip ir A. Griciaus, S. Čiurlionienės-Kymantaitės ar P. Vaičiūno komedijose, ją sudaro nuobodžiaujančios poniutės ir panelės, šalia jų besisukantys įvairaus plauko ir rango valdininkėliai, amžini studentai, davatkos, „amerikonais“ apsimetę apgavikai ir pan. Visus juos valdo turto aistra, jie sprogte sprogsta nuo tuščių ambicijų ir miesčioniško pasipūtimo, artėdami šiomis „dorybėmis“ prie karikatūros ar net grotesko. Dramaturgas atvirai demonstruoja jų buities balaganiškumą, dvasinį skurdą ir proto ribotumą, pridengdamas savo ironiją, pasak J. Lankučio, farso situacijomis ir bufonadinio tipo išdaigomis. Ypač jų daug „Uošvėje“, kur nuoseklesnė buitinės komedijos stilistika (mylimųjų slapti bučiniai, užklupimas „nusikaltimo vietoj“) netrukus pereina į atvirą farsinių elementų kaskadą su qui pro quo scenomis, vaikymusi, alpimais, laistymusi vandeniu, isterija, šokimais pro langą, policijos pasirodymu ir laiminga pabaiga, kurioje beveik visos komedijos moterys susiranda trokštamus partnerius ir su jais čia pat susižieduoja. Visa tai dar sustiprina gyvas, spalvingas dialogas, kur dramaturgas nesivaržo pavartoti šmaikštesnės leksikos, specifinių sakinio intonacijų, netikėtų „grynai sruogiškų“ palyginimų ir metaforų, ypač meilės ir barnių scenose.
Daugeliu atvejų tai išorinis, išviršine dinamika paremtas, kai kada primityvokas komizmas, demonstruojąs B. Sruogos būdo vitališkumą ir tik atskiruose kūriniuose („Dobilėlis penkialapis“) įgaunąs subtilesnio charakterių bei situacijų komizmo. Todėl suprantama, kad apie šiuos kūrinėlius atsiliepiama paprastai kaip apie gana paviršutiniškus, antraeilius, nė iš tolo neprilygstančius geresniosioms B. Sruogos dramoms. Didesnių iliuzijų dėl jų neturėjo ir pats dramaturgas, nors ir sukūrė po keletą redakcijų, net galvojo apie persiuntimą į Lietuvą ir apie pastatymą karo meto teatre, o vėliau, grįžęs į Lietuvą, galutinai sutvarkė ir perrašė“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 717–718).
–
wieder eine tolle Geschichte über
tai dar viena pašėlusi istorija apie
22
5 alten Junggesellen, die alle in eine Dame verliebt waren. Also, aus Stutthof werde ich wenigs-
5 senbernius, kurie buvo įsimylėję tą pačią moterį. Taigi, iš Štuthofo parsi-
23
tens 3 Bücher bringen.
vešiu bent 3 knygas.
n
Note: Balys Sruoga ir anksčiau, dar iki santuokos su Vanda Daugirdaite, rašytuose laiškuose mėgo pabrėžti materialiai užtikrinto gyvenimo ateityje argumentą: „Gyvenimo pradžiai reikia šiek tiek turėti gal ir lėšų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 406); „Šį semestrą aš manau daugiau pasidarbuot, kad užsidirbt pinigų, tai yra vieną likusį mėnesį. O padaryt manau šit ką. Dabar „Naujienoms“ rašau didelį straipsnį apie Tairovo teatrą (tuojau apie tai rašysiu ir į „Gaires“), paskui „Naujienoms“ parašysiu dar straipsnį apie „Fuchso procesą“, išversiu į lietuvių kalbą disertaciją, išversiu nužymėtas Gobineau apysakas („Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką), „Atspindžiams“ parašysiu apie „Kalnų džiaugsmą“ ir kai kuriuos smulkius einamuosius straipsnius. Tokiu būdu susidarys mums pakankamai kapitalo. Rezerve turiu šiek tiek dolerių (apie 60–70), parduotą „Rytui“ eilių knygą, už kurią gausiu, nežinau kiek, bet maždaug 100–150–200 dol., ilgas eiles „Gairėms“ (apie 5–8 dol.), keletą straipsnių „Skaitymams“ (10–15–25 dol.) ir dar kai kuriuos mažmožius. Tai manau, kad rudens semestrui susidarys lėšų pakankamai, ir visoms „iškilmėms“, jeigu visą žiemos semestrą mes ir nieko nedarytumėm“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-05-26, in: Ibid., p. 343–344); „O Lietuvon parvažiavęs – aš gausiu sutvarkyti lietuvių kalba mano rašinį apie dainas ir jis parduoti nebus sunku. Iš jo gausiu lėšų atlikti iškilmėms ir persigabenti į Klaipėdą. Vis tik jis turėtų duoti apie 60– 100 dolerių – tam reikalui pilnai užtektų. O Klaipėdoj mes turim rezervą – 2400 litų už mano knygą. Aš darau visas pastangas, kad šio rezervo iki mūsų persikėlimui nepajudinti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: op. cit., p. 416); „Žiedams pirkti – aš, manau, suvartosiu honorarą arba už Novalisą, arba už Gobineau apysaką, kurią pasiunčiau „Klaipėdos žinioms“. Be to, paaiškėjo reikalas su Rösslerio vertimu „Batas“, kurį, berods, tikrai pavyks parduoti, nors gausiu už tai ne ką labai, nes pusę honoraro turiu atiduoti autoriui. Be to, „Naujienos“ man turi dar bent porą čekių atsiųsti – manau, tai sieks apie 100 dol. Paskui dar pas Stikliorių guli rezerve 240 dol. Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui dėl „Pano“: arba kad parduotų, arba kad rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti. Be to, dar mano raštas „Dainų pradmenos“ duos 100–150 dol. Tokiu būdu pradžiai pinigų turėsime pakankamai. Tiktai dabar jie yra nesurankioti, ir aš tau dabar negaliu atsiųsti, kad tu galėtum ką pasitaisyti. Bet juk vis viena – dabar ar paskui. Tik iš tėvo tu neprašinėk – apsieisime ir išsiversime. Nėr ko čia dabar labai rūpintis ir nusiminti. Būtų geriau, kad iš jo nieko neimtum, by tik jis pamokslų nesakytų – tegu geriau daržinę stato, by tik nesirūpintų apie mūsų padėtį ir gyvenimą: jei sveikas būsiu – nepražūsim, o šiaip juk ir dvaras gali sudegti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: op. cit., p. 421).
Du hast 3 meine Manuskripten. Also, nach dem Kriege werden wir haben
Tu turi 3 mano rankraščius. Tad po karo turėsim,
24
wofür das Leben anzufangen. Nur die Bedingungen der Arbeit sind bei mir sehr ungünstig: ich
nuo ko pradėti gyvenimą. Tik mano darbo sąlygos labai nepalankios:
25
habe keine ruhige Ecke, – immer überall Leute, Leute… die über die Arbeit des Dichters keine Ahnung
neturiu ramaus kampelio, – visur visada žmonės, žmonės… kurie apie poeto darbą neturi jokios
26
haben. Doch – arbeite ich,
nuovokos. Vis dėlto aš dirbu,
–
6 7
c
Critical note: 7 ] cor cf pro 6
7
nuo 7
–
11,30
11.30
11.30
–
in im
c
Critical note: im ] a c in, p c cor m pro n
im
Lager Büro, und von 14–22 – meine Literaturarbeit
lagerio raštinėje, o nuo 14 iki 22 – savo literatūrinį darbą
27
(mit kleiner Unterbrechung für das
(su trumpa pertrauka
Essen].
Essen).
pavalgyti).
Ohne Arbeit kann ich nicht leben. Ich unterhalte mich mit
Be darbo aš negaliu gyventi. Kalbuosi su
28
meinen erfundenen Personen, ich träume von ihnen – und die Zeit lauft. Ich lebe ganz allein in meiner
savo išgalvotais personažais, svajoju apie juos – ir laikas bėga. Aš gyvenu visai vienas savo
29
dichterischer Welt, – die Realität kümmert mich nicht: was soll ich über die Realität kümmern, wenn
poetiniame pasaulyje, – realybė man nerūpi: kas man darbo realybė, kai
30
ich in dem Lager eingesperrt sitze! Ich bin nur ein Dichter – und weiter will ich nichts wissen. In
aš sėdžiu uždarytas lageryje! Aš esu tik poetas – ir daugiau nieko nenoriu žinoti!
31
voriger Woche
Praėjusią savaitę
kame
c
Critical note: kame[n] ] vid ex err om n
kame
kamen
atkeliavo
3 Päckchen von
3 siuntinėliai nuo
E. Kardelienė,
E. Kardelienė,
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė, 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus. 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
haupsächlich
c
Critical note: haup[t]sächlich ] vid ex err om t
haupsächlich
hauptsächlich
daugiausia
mit Zucker
su cukrumi
[Freiburg/Brg.,
c
Critical note: Brg. ] Br[eis]g[au], contr
[Freiburg/Brg.,
(Freiburg/Brg.,
(Freiburg/Brg.,
Adolf Hitler
32
Str.
c
Critical note: Str[aße], contr
Str.
11
b/Miskowsky],
c
Critical note: b/Miskowski ] b[ei] Miskowski, contr, vid ex err y pro sec i
b/Miskowsky],
b/Miskowski),
b/Miskowski),
–
bedanke die gute
padėkok gerajai
Collegin.
c
Critical note: Kollegin ] vid ex err C pro K
Collegin.
Kollegin.
kolegei.
Ist sie nicht
Ar ji
ausgeboumt?
c
Critical note: ausgebom[b]t ] vid ex err ou pro u, vid ex err om sec b
ausgeboumt?
ausgebombt?
nenukentėjo nuo bombardavimo?
–
Freiburg wurde doch
Freiburgas juk buvo
33
stark bombardiert; kam auch ein Päckchen von Br.
smarkiai bombarduojamas; atėjo ir siuntinėlis nuo Br.
Waitkevičiutė Vaitkevičiutė
c
Critical note: Vaitkevičiūtė ] cor V pro W, vid ex err u pro ū
Vaitkevičiutė
Vaitkevičiūtė
Vaitkevičiūtės
n
Note: Brigita Vaitkevičiūtė, priverstinė išeivė iš Lietuvos, 1944 m. gyveno Berlyne.
[Berlin, Kantstr. 141]
(Berlin, Kantstr. 141)
(Berlin, Kantstr. 141)
–
bedanke
jai taip pat
34
auch! Es ist sehr schade, dass prof.
padėkok! Labai gaila, kad prof.
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. gyvendamas Bonoje, siuntiniais gelbėjo Baliui Sruogai sveikatą Štuthofe, materialiai rėmė rašytojo šeimą Greifsvalde. Keturis išlikusius Balio Sruogos laiškus Vladimirui Šilkarskiui žr. 1944-09-24 laiško II, XXIII komentarus. Vladimiro Šilkarskio laiškus Baliui Sruogai žr. 1944-09-24 laiško II komentarą, 1944-10-29 laiško VI komentarą.
u.
ir
Dr.
c
Critical note: dr. ] vid ex err D pro min
Dr.
dr.
Marija
Marija
n
Note: Marija Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Sruogų šeimos bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. Švietimo valdybos darbuotoja. 1944 m. priverstinė išeivė į Vokietiją. Tris išlikusius Balio Sruogos laiškus Marijai Krasauskaitei žr. 1944-09-24 laiško X komentarą.
schreiben mir nicht mehr, – jede
man daugiau neberašo, – kiekvienas
35
Stimme aus der lebendigen Welt ist mir sehr teuer. Ja, von welchen Mitteln
balsas iš gyvojo pasaulio man labai brangus. Taip, iš kokių lėšų
Leben
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben
leben
gyvena
prof. Puzinas,
prof. Puzinas,
c
Critical note: Jonas Puzinas (1905–1978), archeologas. 1944 m. liepos mėn. 3 d. pasitraukė į Vakarus. 1944 m. gyveno Greifsvalde.
Ma-
36
ciūnas
ciūnas
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas, VDU HMF absolventas, nuo 1935 m. VDU, nuo 1940 m. VU dėstytojas, nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona glaudėsi Greifsvalde.
u. andere? Was machen sie da? Die Adresse von Maciūnas Freundes, des Sportsmanns Jonas
ir kiti? Ką jie veikia? Maciūno draugo, sportininko Jono
37
Bartkus ist dieselbe, wie meine, nur den Block hat er nicht XI, sondern VII. Die Gerüchte über
Bartkaus, adresas yra toks pat, kaip ir mano, tik jo blokas ne XI, o VII. Gandai apie
38
unsere Entlassung sind wieder verschwunden. Früher machten sie wenigstens ein Spass, jetzt haben
mūsų paleidimą vėl išsisklaidė. Anksčiau jie buvo bent pramoga, dabar
39
sie nicht sogar solchen Bedeutung. Wie die Fliegen im Sommer, – weiter nichts. Der Glaube an
jie neturi net tokios reikšmės. Kaip musės vasarą, – daugiau nieko. Tikėjimas
40
die Worte ist aus meiner Seele total ausgerottet. Doch – das alles ist schon nicht wichtig. Viel
žodžiais visiškai išnyko iš mano sielos. Bet – visa tai jau nesvarbu. Daug
41
wichtiger ist,
svarbiau,
das
c
Critical note: das[s] ] vid ex err om sec s
das
dass
kad
Sie beide sind am Leben u. einigermasse eingerichtet, – dass diese Unruhe ist
Jūs abi gyvos ir daugmaž įsikūrusios, – kad šis nerimas
42
von meiner Seele weg. Bitte, beschreibe mir genau
dingo iš mano sielos. Prašau, aprašyk man tiksliai,
ihrer
c
Critical note: ihre[n] ] vid ex err sec r pro n
ihrer
ihren
kaip Jūs
Lebenslauf, da könnte ich wieder
gyvenat, kad vėl galėčiau
43
enger zusammen mit Ihnen sein. Bitte! Küsse u. segne unseren unendlich geliebten Daliukas,
būti drauge su Jumis. Prašau! Pabučiuok ir palaimink mūsų be galo mylimą Daliuką,
44
grüsse allen Kameraden, die für ihnen gut sind. Kann man nicht bei Ihnen geräucherte
pasveikink visus draugus, kurie Jums geri. Ar negalima pas Jus be kortelių nusipirkti rūkytų
45
Fische oder Heringe ohne Karten kaufen? Leb wohl, mein guter, – mano mylimas-mylimas
žuvų arba silkių? Lik sveikas, mano gerasis, – mano mylimas mylimas
46
Vanduk!
47
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Bal
n
Note: „Prie Balio laiško, rašyto turbūt 1944 m. XII. 3 d. (pašto štampas voke 1944. XII. 6) buvo išvirkščioje voko pusėje Balio ranka skubotai parašytas toks tekstas:
Dienraštis „Ateitis“
Berlin, SW 68, Alexandrinenstr. 110
Ruf 1755 31 Ap.
Nr.
Berlin, 1945. I. 20
Įsakymas kelionei
Šiuo pažymima, kad ponia Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė yra lietuvės tarnautojos aukščiau pažymėto laikraščio, kurs randasi žinioje Reicho ministerio okupuotoms Rytų sritims. Joms įsakyta vykti iš Berlyno į Greifsvaldą nuo gruodžio 20 iki sausio 25 dienos. Jos yra įpareigotos surinkti medžiagą apie lietuvių darbininkų gyvenimą Greifsvalde ir parašyti straipsnį mūsų laikraščiui.
Šis įsakymas galioja iki sausio 25 dienos.
∕ valdininko parašas ∕
Deja, tą tekstą pamačiau daug vėliau. Bet ko Balys tikėjosi pasiekti tuo raštu – niekam iš mūsų nebuvo aišku. Aplankyt jį Stutthofe? Viename iš savo laiškų jis rašė to visai nenorėjęs, nes trumpas pasimatymas prie gestapininkų būtų jam nepakeliamai sunkus. Ir be labai aukštos protekcijos patekti į Stutthofą iš viso buvo neįmanoma…“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

a
Frau Vanda Sruoga
Ponia Vanda Sruoga
b
Greiwsvald / Pomm
c
Critical note: Greiwsvald / Pomm ] sub sign phr dua lin
Greiwsvald / Pomm
Greiwsvald / Pomm.
Greifsvaldas / Pomm[eranija]
c
Weissgerberstr., 8 b/Spiering
Weissgerberstr., 8 b/Spiering
Weissgerberstr. 8 b/Spiering
Weissgerber 8 b/Spiering
d
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
e
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
f
Block XI
p
Physical note: [2r] //
Block XI
XI blokas

Facsimile Image Placeholder

1
Berlin, den 20. I. 1945
Berlynas, 1945. I. 20 diena
2
Tageszeitung „Ateitis“,
Dienraštis „Ateitis“
3
Berlin SW 68, Alexandrinenstr. 110
Berlyno pietvakariai 68, Aleksandrino gatvė 110
4
Ruf 1755 31, Ap.
Skambinti 1755 31
5
Nr.…
6
Marschbefehl
Marschbefehl
Įsakymas kelionei
7
Es wird hiermit bescheinigt,
Šiuo dokumentu patvirtinama,
8
dass Frau Vanda Sruogienė und
kad ponia Vanda Sruogienė ir
9
Dalia Sruogaitė als angestellte
Dalia Sruogaitė
10
Mitarbeiterinnen an der unter der
yra darbuotojos aukščiau paminėto lietuviško laikraščio,
11
Leitung der Pressestelle des Reichs-
kuris priklauso Rei-
12
ministers für die besetzten Ostgebie-
cho ministro okupuotoms rytinėms teritorijoms
13
te für Litauen
c
Critical note: [Ostgebie]te ] p ver ras phr für Litauen
te
stehenden litaui-
spaudos
14
schen Zeitung tätig sind. Sie sind
tarnybai. Joms įsakyta
15
beauftragt Sto vom
c
Critical note: vom ] a ras phr beauftragt Sto
vom
nuo [1944] [m.]
20 20. I. 1945
c
Critical note: 20 ] ins cf sup l, p ras 20. I. 1945
20
[gruodžio] 20 [d.]
bis
16
zum
iki
25 Januar, 1945 von Berlin
1945 [m.] sausio 25 [d.] vykti iš Berlyno
17
nach Greifswald in Marsch
į Greivsvaldą.
18
eingesetzt. Sie sind
Joms
beautragt
c
Critical note: beau[f]tragt ] vid ex err om f
beautragt
beauftragt
pavesta
19
Stoff aus dem Leben der litaui-
rinkti medžiagą iš
20
schen Arbeiter zusammeln und
lietuvių darbininkų gyvenimo ir
21
Artikel für unsere Zeitung
rašyti straipsnius mūsų
22
zu schreiben.
laikraščiui.
23
Dieser Marschbefehl gilt
Šis įsakymas galioja
24
bis zum 25. Januar, 1945
bis zum 25 Januar, 1945.
iki 1945 [m.] sausio 25 [d.].
25
Hauptschar.
c
Critical note: Hauptschar. ] p ill ver
p
Physical note: [2v] //
Hauptschar.
Hauptšar[fiureris]

Facsimile Image Placeholder

Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 3
No Dezember
Dezember
1944
1944 [m.] gruodžio 3 d.
1
Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
2
Lager Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
3
Block XI
c
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
Block XI
XI blokas
4
Lager Stutthof,
Stutthofo stovykla,
d. 3
No Dezember
c
Critical note: Dezember ] a c No, p c Dezember, cor De pro No
Dezember
1944
1944 [m.] gruodžio 3 d.
5
Vanduk, mylima mano!
In voriger Woche bekam ich Dein Brief (22-XI)
Praėjusią savaitę gavau Tavo laišką (XI-22)
u.
c
Critical note: u. ] u[nd], contr
u.
ir
6
2 Postkarten
2 atvirlaiškius
[27-XI],
(27-XI),
(27-XI),
die machten mir besonders grosse Freude. Also,
kurie mane labai nudžiugino. Taigi,
Prof prof .
c
Critical note: prof. ] a c Prof., p c cor p pro cap
prof.
Gerullis
Gerullis
n
Note: Jurgis Gerulis (1888–1945), kalbininkas baltistas. Nuo 1937 m. Berlyno universiteto profesorius. „Jo nuopelnai ugdant lietuvių kalbą beveik prilygs Jono Jablonskio darbams, tačiau J. Gerulio dalyvavimas Nacionalsocialistų partijoje (į kurią jis įstojo dar prieš valdžią perimant A. Hitleriui), o vėliau – stulbinanti karjera nacių Vokietijos karinėje žvalgyboje užtemdys jo mokslinę ir pedagoginę veiklą“ (Rolandas Maskoliūnas, 1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo, Vilnius: Vaga, 2022, p. 43).
Jurgis Gerulis, „kaip žymus nacis, davė Daliai rekomendaciją ligoninei“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„…Dalia buvo priimta į [Greifsvaldo universiteto klinikos gailestingųjų seserų] kursus su sąlyga, kad pasirūpins trijų žymių nacių rekomendacijas. Užklupo mus didelis rūpestis: iš kur mes tokias rekomendacijas galime gauti? Su vokiečiais turėjom maža pažinčių, o su naciais jokios. Tačiau reikalui spiriant atėjo į galvą idėja. Lituanistas prof. Jurgis Gerulis! Pavasarį jis su karininko uniforma Vilniuje mane buvo aplankęs ir net raminęs, kad netrukus Balys bus išleistas, nes jis tikisi tapti kažkokiu įtakingu viršininku. Žadėjo mums padėti. Jo adresą gavome per universitetą. O daugiau? Dalia dar prisiminė generolą Maus, kuris vasarą lankėsi Būgiuose ir paliko jai savo karo lauko adresą. Staiga man blikstelėjo mintis, kad gal paprašyti dr. Stegmanną, tą nacių pareigūną, kuris tvarkė Vilniaus universiteto reikalus. Su juo buvome supažindintos pas Vincą Mykolaitį-Putiną, kai jis bandė Balį užtarti. Jo adresas taip pat buvo pasiekiamas. Visiems trims parašėme laiškus ir laukėm atsakymo (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139–140).
ist alter guter Freund ge-
liko senas geras drau-
7
blieben. Bedanke ihn sehr, – ich werde das nie vergessen, – ich werde glücklich sein, wenn werde ich können für
gas. Labai jam dėkoju – niekada to nepamiršiu, – būsiu laimingas, jei
8
ihn einmals etwas besonders
vieną dieną galėsiu padaryti jam ką nors ypač
gutes
c
Critical note: Gutes ] vid ex err g pro cap
gutes
Gutes
thun!
c
Critical note: tun ] vid ex err th pro t
thun!
tun!
gero!
Also, Daliukas arbeitet schon: gratuliere, gratuliere!.. Ist es nicht
Vadinasi, Daliukas jau dirba: sveikinu, sveikinu!.. Ar
9
möglich näher zu beschreiben, wie lange arbeitet sie, was macht sie, wie fühlt sie sich,
neįmanoma tiksliau aprašyti, kiek laiko ji dirba, ką ji veikia, kaip ji jaučiasi
u. s. w.?
c
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
u. s. w.?
ir pan.?
n
Note: „Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…
1944 metų gruodis vis dar nepersiritęs į žiemą. Nuolatinė dargana, šlapdriba, purvas, per kurį kasdien su vienintele batų pora klampojau į darbą. Mudviejų kambariuke, šaltame, nekūrentame, nebuvo kur tų batų išdžiovinti, tad netrukus peršalau, sutino gerklė, pakilo temperatūra. Mano nesveikatą pastebėjusi viršininkė tuoj nusiuntė pas gydytoją. Tas nemirktelėjęs pasakė: „Po kelių dienų išpjausim tavo tonziles.“
Patekau į kariuomenės operacinę. Didžiulė salė, daugybė tysančių kūnų, apie kuriuos zujo balti chalatai. Iš kažkur staiga atsirado lietuvis gydytojas, deja, jo pavardė seniai man išgaravo. Jis drąsino mane, sakė, kad operacija truks keletą minučių, tuoj viskas vėl bus gerai. Netrukus perkėlė mane į kėdę, tarsi į atlošiamą fotelį, pražiodino, suleido skaudžias kaip širšės geluonys adatas ir akiniuotas vokietis, ant karininko uniformos užsigaubęs chalatą, liepė nė necyptelėti. Pamačiau didžiules žnyples, kurios greitai nukirpo tas nelaimingas mano tonziles…
Žinoma, skaudėjo velniškai, nes operavo kaip kareivį, nesicackino kaip su civiliais, gerai jam užmokančiais pacientais. Tuoj perkėlė į palatą, kurioje po narkozės kliedėjo estaitė Mija, šaukdama ir neprisišaukdama savo arklių… Jos operacija buvo sudėtingesnė, ir ji dar ilgai negalėjo atsigauti. Pabudus pasakojo, kad Estijoj gyvenusi žirgyne, turėjusi savo mylimą žirgą, o dabar nežinanti, kas jam nutiko, todėl tokia liūdna ir visai nenorinti pasveikti. Kelias dienas draugavau su Mija, guodžiau ją kiek galėdama, bet jos depresijos negalėjau išsklaidyti. Palikau besiblaškančią, dar nesikeliančią iš lovos. Sausio 11-tą išvežė mane iš ligoninės arklių traukiama „karieta“. Apgyvendino tikram vienuolyne. Ne, ne vienuolyne, o kalėjimo celėje, taip bent įsivaizdavau, nes požemio kambarėlyje buvau viena, užrakinta… Iš tikrųjų tai buvo gailestingųjų seserų bendrabutis. Vienuolė atnešdavo maisto, netarus jokio žodelio padėdavo ant staliuko ir tuoj išnykdavo. Nesijaučiau esanti beviltiškas ligonis, buvo nyku ir nuobodu… Staiga – stebuklas! Atėjo mama su didžiuliu Puškino raštų tomu, deja, rusų kalba. Kadangi alfabetą mokėjau, tai kelias dienas praleidau su Puškinu, kuris teikė man ir džiaugsmą, ir ramybę, užmiršau net savo aplinką.
Praleidau toje celėje septynias dienas, o grįžusi į darbą apsidžiaugiau vėl galinti būti tarp žmonių, tegu ir svetimų mums. Nors jokių medicinos pamokų nebuvau lankiusi, vis dėlto patekau į tikrus ano meto gailestingųjų seserų kursus. Mokė mane ir dar dvi panašias daktarai profesoriai čia pat prie pacientų. Aiškino jie mums ligų istorijas, jų gydymą bei priežiūrą. Kursas buvo nelengvas, kai ką reikėjo užsirašinėti, atsiminti, nes kito vizito metu profesoriai mus tikrino. Bet daugiausiai išmokom per tiesioginį darbą, pasiutusiai greitu tempu. Netrukus įgijau vyriausiosios pasitikėjimą, ir man buvo leista ligonius jau savarankiškai prižiūrėti“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 135–136).
Beschreibe mir
Aprašyk man
10
ihres Zimmer, – welcher Stock u. s. w.
jos kambarį, – kuriame aukšte ir kt.
Frühe
c
Critical note: Frühe[r] ] vid ex err om sec r
Frühe
Früher
Anksčiau
wusste ich, wo Sie wohnen, – ich konnte mir leicht vorstellen jeden ihrer
žinojau, kur Jūs gyvenat, – galėdavau lengvai įsivaizduoti kiekvieną Jūsų
11
Schritt, – ich fühlte mich, ob ich nur für wenige Stunde von Ihnen weggegangen wäre. Jetzt ist es mir schwieri-
žingsnį, – jaučiausi, lyg būčiau palikęs Jus kelioms valandoms. Dabar man sun-
12
ger. Ich brauche Detallen, um
kiau. Man reikia detalių, kad
ihrer
c
Critical note: ihre[r] ] a c ihre, p c ins sec r
ihrer
Lebenslauf mir vorzustellen und wieder zusammen
įsivaizduočiau, ką Jūs veikiat, ir kad vėl jausčiausi kartu
mich mit
c
Critical note: mit ] a c mich, cor pro mich
mit
su
Ihnen mich
13
zu fühlen.
Jumis.
Es erwies, das meine
Paaiškėjo, kad negaliu Jums atsiųsti savo
Manuskripten
rankraščių:
n
Note: Balys Sruoga ketino žmonai ir dukrai išsiųsti 1944 m. lageryje parašytas komedijas Lopiniuota pagunda, Prančišiuko marškinėliai, Uošvė, Dobilėlis penkialapis ir poetinę dramą Pavasario giesmė. Iš Štuthofo į Greifsvaldą persiųsti kūriniai galėjo pasiekti Berlyne apsistojusį Jurgį Blekaitį, kuris ketino juos studijuoti ir progai pasitaikius pastatyti lietuvių pabėgėliams. Minėti Balio Sruogos kūriniai nebuvo išversti į vokiečių kalbą, todėl negalėjo būti išsiųsti už lagerio ribų. Jie neatitiko ir laiškams keliamų reikalavimų: „Prirašyti buvo galima tiktai viena lakšto pusė, bet kiek joje eilučių sutalpinsi – tai jau tavo reikalas – dešimt ar penkiasdešimt“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280). Baliui Sruogai laiškų pavidalu iš lagerio pavyko išsiųsti tik du vokiečių kalba parašytus straipsnius – „Teatro romantika“ (plačiau žr. 1944-05-28 laiškus) ir „Tikroviškumas vaidybos mene“ (plačiau žr. 1944-06-04 laiškus), kuriuose jis išdėstė teatro estetikos pagrindus.
kann ich nicht Ihnen zu schicken: es gibt hier kein
čia nėra
14
Zensor, der litauisch versteht. Die Lagerführung ist nicht schuldig daran, – sie ist für mich günstig
cenzoriaus, kuris suprastų lietuviškai. Lagerio valdžia dėl to nekalta, – ji palankiai nusiteikusi mano
15
gestimmt, – doch besteht eine allgemeine Bestimmung, und die Lagerführung kann keine Ausnahme
atžvilgiu, – juk yra bendri nurodymai, ir lagerio valdžia
16
machen. Schade! Doch, arbeite ich weiter. Für Daliukas habe ich fertig: 1)
negali daryti išimčių. Gaila! Vis dėlto aš dirbu toliau. Daliukui paruošiau: 1)
Tragödie,
tragediją,
n
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473.
2) Betrachtung
2) svarstymus
17
über
apie
Ästhetische
c
Critical note: ästhetische ] vid ex err Ä pro min
Ästhetische
ästhetische
estetinę
u. anästhetische
ir anestetinę
wirklichkeit,
c
Critical note: Wirklichkeit ] vid ex err w pro cap
wirklichkeit,
Wirklichkeit,
tikrovę,
n
Note: Balys Sruoga, Apie estetinę ir anestetinę tikrovę (Fragmentas iš įvado į „Estetiką“), [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5758, l. 1–71r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 423–460.
3) Angefangen:
c
Critical note: angefangen ] vid ex err A pro min
3) Angefangen:
3) angefangen:
3) pradėjau įvadą
Einleitung in die Dramaturgie,
į dramaturgiją,
n
Note: Balys Sruoga, Apie dramaturgijos pradžiodalas, [1944], mašinraštis, in: BVSNM P7176, l. 1–18r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 407–422.
–
das ist
visa tai
18
alles für Daliukas. Jetzt bearbeite ich zweite Redaktion der Komödie
Daliukui. Dabar perrašau antrąją komedijos
''Schwiegermutter''
„Schwiegermutter“
„Uošvė“ redakciją
n
Note: Balys Sruoga, Uošvė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274. Balio Sruogos komedijos Uošvė siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
„Beje, „Uošvės“ fabulą, kaip teatralios fabulos pavyzdį, B. Sruoga atpasakojo savo Štuthofo meto straipsnyje „Apie dramaturgijos pradžiodalas“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 718).
„9. Draminio veikalo dydžio aprėžimas, vaizduojamųjų priemonių negausumas iškelia jame pirmon eilėn veiksnius, susijusius su teatriniais veiksniais. Sakysime, siužeto reikalai. Grynai literatūrinis veikalas siužetu gali nesivaržyti, – tinka jam bet kuris siužetas – mokėk tiktai jį tinkamai išrutulioti. Draminiam gi veikalui toli gražu ne kiekvienas siužetas tinka. Štai, sakysime, žiravai kokiam geram bičiuliui vekselį. O jo, pasirodo, būta ne bičiulio, tik apsukresnio pažįstamo, – atėjus terminui, jis vekselio neišperka. Eini pas jį, prašai vekselį išpirkti, šaukiesi visų šventųjų ir prakeiktųjų, keiki ir aimanuoji, sakaisi pati pabėgsianti ir uošvė numirsianti, jei tau teksią jo vekselis išpirkti, ir jų laidotuvėms lėšų neturėsiąs… Bet tavo bičiulis sukas šiaip ir taip, tave glamonėja ir šukuoja, o vekselio išpirkti vis dėlto nenori. Ką gi, tu jam patrauki delnu per žandą, nusispjauni į jo kepurę, – eini ir pats išperki jo vekselį, kad jis kur degute prilaktų. Va šituo siužetėliu galima parašyti puikus literatūrinis veikaliūkštis, noveliukė kokia ar apysakaitė. Tačiau dramaturgui su šiuo siužetėliu nėra kas veikti. Jam reikia kito. Žiravai tam latrui vekselį, o jis jo neišperka, tu pats tam reikalui pinigų neturi. Tiesa, turėjai šimtuką kitą, bet turėjai ir mergužėlę, kurią rengiesi vesti. Prašai mergužėlės vestuves atidėti, nes vekselis reikia išpirkti, nes jo neišpirkus tave iš tarnybos pavarys, mergužėlė už tavęs neis, jei tarnybos neturėsi, vestuvių gi jinai atidėti nesutinka. O būsimoji uošvė tave net iš namų išveja už tokius darbus. Iš to susigraužimo eini ir išmeti vieną kitą tarnybinę baltosios. Šitaip įsidrąsinęs, nei pats nebežinai, kaip įsilauži į savo bičiulio butą, norėdamas jį sukulti. Bičiulį randi kaip tik su tavo mergužėle saldų vyną begeriančius, na, ir dar šį tą. Tu užsimoji ant bičiulio su šiukšlių dėže, – jis dumia pro langą, išsinešdamas jį su visais rėmais, o tavo mergužėlė klykia aimanuoja. Tu mergužėlę glostai ramini, o už lango tuo tarpu visa vėtra susirinko. Bičiulis, maudamas pro langą, pataikė į t[a]vo buvusią uošvę, kuri vijosi savo lengvabūdę dukrelę, – ėjo jos ieškoti į bičiulio butą. Bičiulis jai papasakoja, kad tu jos dukrelę į jo butą įsiviliojęs, jį nušauti norėjęs, todėl jis šokęs pro langą, o tu ten likęs su dukrele ir galas žino, ką ten daręs. Lango stiklu apkruvinta uošvė rėkia klykia, – iš susijaudinimo tu to viso negirdi, – pasišaukia policiją, įsiveržia į butą ir randa tave, apkabinusį dukrelę, ją beguodžiantį. Uošvė prikiša tau visokių nuodėmių, policija surašo protokolą ir nusigabena į nuovadą. Nuovadoje tau visiškai liūdna, – nutari tu pasikarti. Šiaip taip prisitaisai diržą ant lempos gembės palubėje, užsineri kilpą, paspiri koja kėdę, bet gembė neišlaiko tavo svorio, ištrūksta išplyšta, išplėšdama ir lubų tinką, – tu žnekteli žemėn kaip pelų maišas. Į tavo sukeltą triukšmą atbėga policininkas ir už nedapasikorimą ima tave šukuoti. Tuo tarpu nuovadoje atsirado ir tavo nenusisekusi uošvė, – ji iš tavęs norėjo sužinoti teisybę apie dukrelės santykius su tavo latru bičiuliu, kaip visa atsitiko, ir taip toliau. Uošvė beklausinėdama tau papasakoja, kad jos vėjavaikė dukrelė už tavo akių jau seniai buvo susičiulbėjusi su tavo bičiuliu ir kad jisai visą istoriją su tuo prakeiktu vekseliu tyčia sukombinavo, norėdamas tave suėsti. Tavo nusiminimui ir pasipiktinimui nėra ribų. Žlembi tu gailiomis ašaromis, trokšdamas keršto. Nenusisekusiai uošvei tavęs pagailsta. Ir ji, ką gi, dar apyjaunė moteris, našlė, gyventi trokštanti ir pajėgianti… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo. Iš kur žmogus gali žinoti, ar ji begaus geresnį už tave? O tau absoliučiai vis tiek, bet tik būtų atkeršyta… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo, ir čia seka glėbys ir pasibučiavimas, kuris, deja, kiek per ilgai užtrunka. Tuo tarpu grįžta policininkas pranešti, kad vizito laikas jau baigėsi, – ir randa judu besibučiuojančius. Nenusisekusi uošvė buvo patyrusi moteris, ji policininkui praneša, kad tu esi jos sužadėtinis, ir judu galite bučiuotis kaip tinkami. Abejingai šyptelėjęs policininkas praneša, kad nuovadoje esąs kaip tyčia kunigas, užėjęs Nekaltų bernelių draugijos susirinkimo reikalu, – jis galįs jus ir sutuokti, jeigu jau jums toks skubus reikalas bučiuotis. Kol ten pasaulyje absoliučiai vis tiek, kas vyksta, nenusisekusi uošvė naudojasi proga, prašo pašaukti kunigą, kuris paima užsakus, avansu duoda jiems palaiminimą, ir netikėta sužadėtinė, persikorusi tavo parankėje, išsiveda tave policijos linksmybei iš nuovados, – nusitempia tave stačiai į savo namus…“ (Balys Sruoga, „Apie dramaturgijos pradžiodalas“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 414–416).
–
das ist
tai
19
eine tolle Sache, – Blödsinn auf dem Blödsinn, – sie wird keine literarische Bedeutung haben, doch
pasiutęs dalykas, – nesąmonė ant nesąmonės, – ji neturės jokios literatūrinės reikšmės, bet
20
theatralisch wird gut gemacht. Habe ich schon 2 kleinere komische
gerai padaryta teatrališkai. Jau turiu 2 mažesnes
theaterstücke,
komiškas pjeses,
n
Note: Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r (dar žr. Balys Sruoga, Pagunda, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389); Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5723, l. 2–39r (dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 345–365). Balio Sruogos vienaveiksmių komedijų Lopiniuota pagunda ir Prančišiuko marškinėliai siužetą žr. 1944-09-24 laiško IV komentarą.
und arbeite
o toliau dirbu
21
weiter über eine 3-aktige Komödie
prie 3 veiksmų komedijos
'' Dobilėliai Dobilėlis
c
Critical note: Dobilėlis ] a c fl -ai, p c s, cor s pro -ai
''Dobilėlis
„Dobilėlis
„Dobilėlis
penkialapis'',
penkialapis“,
penkialapis“,
n
Note: Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344. Balio Sruogos daugiaveiksmės komedijos Dobilėlis penkialapis siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
Taikliai apibūdinta Balio Sruogos komedijų, parašytų Štuthofe, žanrinė, teminė, specifika, kontekstas: „Keturios Štuthofo lageryje sukurtos B. Sruogos komedijos – „Uošvė“, „Prančišiuko marškinėliai“, „Pagunda“, „Dobilėlis penkialapis“, kaip ir lyrinė drama „Pavasario giesmė“, – ne vien literatūros faktas, bet ir psichologinė iškrova žmogaus, priversto gyventi nenatūralų, siaubo ir kasdieninio žūties pavojaus kupiną kalinio gyvenimą, gynimasis nuo gniuždančios aplinkos poveikio, noras bent kiek atsiplėšti nuo tikrovės, persikelti į fantazijos sritį. Juoko pasaulis, ko gero, labiausiai tiko šiam uždaviniui, o farsinis to juoko pobūdis lygia greta galėjo priklausyti tiek nuo rašytojo prigimties, tiek ir nuo koncentracijos stovyklos aplinkos, – čia nebeliko vietos subtilybėms, o žmonių santykiai nuolat atsisukdavo šiurkščiąja puse. Veikė, matyt, ir lietuvių komedijos tradicija, šiuo atveju einanti nuo P. Vaičiūno kūrybos, A. Griciaus „Palangos“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Vilos puošmenos“, A. Domanto-Sakalausko „Pūkio pinigų“, A. Gustaičio „slogučių“ ir kitų 1930– 1940 m. šio žanro kūrinių, kuriuose visuomenės gyvenimo aktualijos, miesčioniškumo apraiškos pateikiamos ne tiek per charakterius, kiek per komiškas padėtis, demonstruojant nusistovėjusius papročių ir žmonių elgesio momentus.
Su šio tipo dramaturgija B. Sruogą pirmiausia sieja pasirinkta vaizduoti medžiaga ir tipažas. Tiesa, konkrečiomis tuometinio visuomeninio gyvenimo realijomis pagrįsti tik „Prančišiuko marškinėliai“, kurių turinį sudaro balaganinis politinio gyvenimo epizodas“ 1935 m. „vartais“ pasidabinęs provincijos miestelis, jo šulai (valsčiaus viršaitis ir raštininkas, nuovados viršininkas, klebonas, partijų ir sąjungų vadai etc.) laukia atvažiuojant „paties“ ekscelencijos, repetuoja jo sutikimą, o šiam praūžus pro šalį, susikimba dėl ekscelencijai skirto alaus ir torto. Kiti kūrinėliai neturi tokio tiesioginio visuomeninių aktualijų podirvio, nors jų veiksmo laikas nusakytas ne mažiau tiksliai: „Pagundos“ – 1925 m., „Uošvės“ ir „Dobilėlio penkialapio“ – 1934 m. Čia centrinę vietą užima pasipiršimų ir vedybų peripetijos, meilės kančios ir sandėriai. Tačiau visuomeninio „atpažinimo“ momentas glūdi ir šiuose kūriniuose, jų veikėjų galerijoje. Kaip ir A. Griciaus, S. Čiurlionienės-Kymantaitės ar P. Vaičiūno komedijose, ją sudaro nuobodžiaujančios poniutės ir panelės, šalia jų besisukantys įvairaus plauko ir rango valdininkėliai, amžini studentai, davatkos, „amerikonais“ apsimetę apgavikai ir pan. Visus juos valdo turto aistra, jie sprogte sprogsta nuo tuščių ambicijų ir miesčioniško pasipūtimo, artėdami šiomis „dorybėmis“ prie karikatūros ar net grotesko. Dramaturgas atvirai demonstruoja jų buities balaganiškumą, dvasinį skurdą ir proto ribotumą, pridengdamas savo ironiją, pasak J. Lankučio, farso situacijomis ir bufonadinio tipo išdaigomis. Ypač jų daug „Uošvėje“, kur nuoseklesnė buitinės komedijos stilistika (mylimųjų slapti bučiniai, užklupimas „nusikaltimo vietoj“) netrukus pereina į atvirą farsinių elementų kaskadą su qui pro quo scenomis, vaikymusi, alpimais, laistymusi vandeniu, isterija, šokimais pro langą, policijos pasirodymu ir laiminga pabaiga, kurioje beveik visos komedijos moterys susiranda trokštamus partnerius ir su jais čia pat susižieduoja. Visa tai dar sustiprina gyvas, spalvingas dialogas, kur dramaturgas nesivaržo pavartoti šmaikštesnės leksikos, specifinių sakinio intonacijų, netikėtų „grynai sruogiškų“ palyginimų ir metaforų, ypač meilės ir barnių scenose.
Daugeliu atvejų tai išorinis, išviršine dinamika paremtas, kai kada primityvokas komizmas, demonstruojąs B. Sruogos būdo vitališkumą ir tik atskiruose kūriniuose („Dobilėlis penkialapis“) įgaunąs subtilesnio charakterių bei situacijų komizmo. Todėl suprantama, kad apie šiuos kūrinėlius atsiliepiama paprastai kaip apie gana paviršutiniškus, antraeilius, nė iš tolo neprilygstančius geresniosioms B. Sruogos dramoms. Didesnių iliuzijų dėl jų neturėjo ir pats dramaturgas, nors ir sukūrė po keletą redakcijų, net galvojo apie persiuntimą į Lietuvą ir apie pastatymą karo meto teatre, o vėliau, grįžęs į Lietuvą, galutinai sutvarkė ir perrašė“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 717–718).
–
wieder eine tolle Geschichte über
tai dar viena pašėlusi istorija apie
22
5 alten Junggesellen, die alle in eine Dame verliebt waren. Also, aus Stutthof werde ich wenigs-
5 senbernius, kurie buvo įsimylėję tą pačią moterį. Taigi, iš Štuthofo parsi-
23
tens 3 Bücher bringen.
vešiu bent 3 knygas.
n
Note: Balys Sruoga ir anksčiau, dar iki santuokos su Vanda Daugirdaite, rašytuose laiškuose mėgo pabrėžti materialiai užtikrinto gyvenimo ateityje argumentą: „Gyvenimo pradžiai reikia šiek tiek turėti gal ir lėšų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 406); „Šį semestrą aš manau daugiau pasidarbuot, kad užsidirbt pinigų, tai yra vieną likusį mėnesį. O padaryt manau šit ką. Dabar „Naujienoms“ rašau didelį straipsnį apie Tairovo teatrą (tuojau apie tai rašysiu ir į „Gaires“), paskui „Naujienoms“ parašysiu dar straipsnį apie „Fuchso procesą“, išversiu į lietuvių kalbą disertaciją, išversiu nužymėtas Gobineau apysakas („Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką), „Atspindžiams“ parašysiu apie „Kalnų džiaugsmą“ ir kai kuriuos smulkius einamuosius straipsnius. Tokiu būdu susidarys mums pakankamai kapitalo. Rezerve turiu šiek tiek dolerių (apie 60–70), parduotą „Rytui“ eilių knygą, už kurią gausiu, nežinau kiek, bet maždaug 100–150–200 dol., ilgas eiles „Gairėms“ (apie 5–8 dol.), keletą straipsnių „Skaitymams“ (10–15–25 dol.) ir dar kai kuriuos mažmožius. Tai manau, kad rudens semestrui susidarys lėšų pakankamai, ir visoms „iškilmėms“, jeigu visą žiemos semestrą mes ir nieko nedarytumėm“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-05-26, in: Ibid., p. 343–344); „O Lietuvon parvažiavęs – aš gausiu sutvarkyti lietuvių kalba mano rašinį apie dainas ir jis parduoti nebus sunku. Iš jo gausiu lėšų atlikti iškilmėms ir persigabenti į Klaipėdą. Vis tik jis turėtų duoti apie 60– 100 dolerių – tam reikalui pilnai užtektų. O Klaipėdoj mes turim rezervą – 2400 litų už mano knygą. Aš darau visas pastangas, kad šio rezervo iki mūsų persikėlimui nepajudinti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: op. cit., p. 416); „Žiedams pirkti – aš, manau, suvartosiu honorarą arba už Novalisą, arba už Gobineau apysaką, kurią pasiunčiau „Klaipėdos žinioms“. Be to, paaiškėjo reikalas su Rösslerio vertimu „Batas“, kurį, berods, tikrai pavyks parduoti, nors gausiu už tai ne ką labai, nes pusę honoraro turiu atiduoti autoriui. Be to, „Naujienos“ man turi dar bent porą čekių atsiųsti – manau, tai sieks apie 100 dol. Paskui dar pas Stikliorių guli rezerve 240 dol. Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui dėl „Pano“: arba kad parduotų, arba kad rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti. Be to, dar mano raštas „Dainų pradmenos“ duos 100–150 dol. Tokiu būdu pradžiai pinigų turėsime pakankamai. Tiktai dabar jie yra nesurankioti, ir aš tau dabar negaliu atsiųsti, kad tu galėtum ką pasitaisyti. Bet juk vis viena – dabar ar paskui. Tik iš tėvo tu neprašinėk – apsieisime ir išsiversime. Nėr ko čia dabar labai rūpintis ir nusiminti. Būtų geriau, kad iš jo nieko neimtum, by tik jis pamokslų nesakytų – tegu geriau daržinę stato, by tik nesirūpintų apie mūsų padėtį ir gyvenimą: jei sveikas būsiu – nepražūsim, o šiaip juk ir dvaras gali sudegti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: op. cit., p. 421).
Du hast 3 meine Manuskripten. Also, nach dem Kriege werden wir haben
Tu turi 3 mano rankraščius. Tad po karo turėsim,
24
wofür das Leben anzufangen. Nur die Bedingungen der Arbeit sind bei mir sehr ungünstig: ich
nuo ko pradėti gyvenimą. Tik mano darbo sąlygos labai nepalankios:
25
habe keine ruhige Ecke, – immer überall Leute, Leute… die über die Arbeit des Dichters keine Ahnung
neturiu ramaus kampelio, – visur visada žmonės, žmonės… kurie apie poeto darbą neturi jokios
26
haben. Doch – arbeite ich,
nuovokos. Vis dėlto aš dirbu,
–
6 7
c
Critical note: 7 ] cor cf pro 6
7
nuo 7
–
11,30
11.30
11.30
–
in im
c
Critical note: im ] a c in, p c cor m pro n
im
Lager Büro, und von 14–22 – meine Literaturarbeit
lagerio raštinėje, o nuo 14 iki 22 – savo literatūrinį darbą
27
(mit kleiner Unterbrechung für das
(su trumpa pertrauka
Essen].
Essen).
pavalgyti).
Ohne Arbeit kann ich nicht leben. Ich unterhalte mich mit
Be darbo aš negaliu gyventi. Kalbuosi su
28
meinen erfundenen Personen, ich träume von ihnen – und die Zeit lauft. Ich lebe ganz allein in meiner
savo išgalvotais personažais, svajoju apie juos – ir laikas bėga. Aš gyvenu visai vienas savo
29
dichterischer Welt, – die Realität kümmert mich nicht: was soll ich über die Realität kümmern, wenn
poetiniame pasaulyje, – realybė man nerūpi: kas man darbo realybė, kai
30
ich in dem Lager eingesperrt sitze! Ich bin nur ein Dichter – und weiter will ich nichts wissen. In
aš sėdžiu uždarytas lageryje! Aš esu tik poetas – ir daugiau nieko nenoriu žinoti!
31
voriger Woche
Praėjusią savaitę
kame
c
Critical note: kame[n] ] vid ex err om n
kame
kamen
atkeliavo
3 Päckchen von
3 siuntinėliai nuo
E. Kardelienė,
E. Kardelienė,
n
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė, 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus. 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
haupsächlich
c
Critical note: haup[t]sächlich ] vid ex err om t
haupsächlich
hauptsächlich
daugiausia
mit Zucker
su cukrumi
[Freiburg/Brg.,
c
Critical note: Brg. ] Br[eis]g[au], contr
[Freiburg/Brg.,
(Freiburg/Brg.,
(Freiburg/Brg.,
Adolf Hitler
32
Str.
c
Critical note: Str[aße], contr
Str.
11
b/Miskowsky],
c
Critical note: b/Miskowski ] b[ei] Miskowski, contr, vid ex err y pro sec i
b/Miskowsky],
b/Miskowski),
b/Miskowski),
–
bedanke die gute
padėkok gerajai
Collegin.
c
Critical note: Kollegin ] vid ex err C pro K
Collegin.
Kollegin.
kolegei.
Ist sie nicht
Ar ji
ausgeboumt?
c
Critical note: ausgebom[b]t ] vid ex err ou pro u, vid ex err om sec b
ausgeboumt?
ausgebombt?
nenukentėjo nuo bombardavimo?
–
Freiburg wurde doch
Freiburgas juk buvo
33
stark bombardiert; kam auch ein Päckchen von Br.
smarkiai bombarduojamas; atėjo ir siuntinėlis nuo Br.
Waitkevičiutė Vaitkevičiutė
c
Critical note: Vaitkevičiūtė ] cor V pro W, vid ex err u pro ū
Vaitkevičiutė
Vaitkevičiūtė
Vaitkevičiūtės
n
Note: Brigita Vaitkevičiūtė, priverstinė išeivė iš Lietuvos, 1944 m. gyveno Berlyne.
[Berlin, Kantstr. 141]
(Berlin, Kantstr. 141)
(Berlin, Kantstr. 141)
–
bedanke
jai taip pat
34
auch! Es ist sehr schade, dass prof.
padėkok! Labai gaila, kad prof.
Šilkarskis
Šilkarskis
n
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. gyvendamas Bonoje, siuntiniais gelbėjo Baliui Sruogai sveikatą Štuthofe, materialiai rėmė rašytojo šeimą Greifsvalde. Keturis išlikusius Balio Sruogos laiškus Vladimirui Šilkarskiui žr. 1944-09-24 laiško II, XXIII komentarus. Vladimiro Šilkarskio laiškus Baliui Sruogai žr. 1944-09-24 laiško II komentarą, 1944-10-29 laiško VI komentarą.
u.
ir
Dr.
c
Critical note: dr. ] vid ex err D pro min
Dr.
dr.
Marija
Marija
n
Note: Marija Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Sruogų šeimos bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. Švietimo valdybos darbuotoja. 1944 m. priverstinė išeivė į Vokietiją. Tris išlikusius Balio Sruogos laiškus Marijai Krasauskaitei žr. 1944-09-24 laiško X komentarą.
schreiben mir nicht mehr, – jede
man daugiau neberašo, – kiekvienas
35
Stimme aus der lebendigen Welt ist mir sehr teuer. Ja, von welchen Mitteln
balsas iš gyvojo pasaulio man labai brangus. Taip, iš kokių lėšų
Leben
c
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
Leben
leben
gyvena
prof. Puzinas,
prof. Puzinas,
c
Critical note: Jonas Puzinas (1905–1978), archeologas. 1944 m. liepos mėn. 3 d. pasitraukė į Vakarus. 1944 m. gyveno Greifsvalde.
Ma-
36
ciūnas
ciūnas
n
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas, VDU HMF absolventas, nuo 1935 m. VDU, nuo 1940 m. VU dėstytojas, nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona glaudėsi Greifsvalde.
u. andere? Was machen sie da? Die Adresse von Maciūnas Freundes, des Sportsmanns Jonas
ir kiti? Ką jie veikia? Maciūno draugo, sportininko Jono
37
Bartkus ist dieselbe, wie meine, nur den Block hat er nicht XI, sondern VII. Die Gerüchte über
Bartkaus, adresas yra toks pat, kaip ir mano, tik jo blokas ne XI, o VII. Gandai apie
38
unsere Entlassung sind wieder verschwunden. Früher machten sie wenigstens ein Spass, jetzt haben
mūsų paleidimą vėl išsisklaidė. Anksčiau jie buvo bent pramoga, dabar
39
sie nicht sogar solchen Bedeutung. Wie die Fliegen im Sommer, – weiter nichts. Der Glaube an
jie neturi net tokios reikšmės. Kaip musės vasarą, – daugiau nieko. Tikėjimas
40
die Worte ist aus meiner Seele total ausgerottet. Doch – das alles ist schon nicht wichtig. Viel
žodžiais visiškai išnyko iš mano sielos. Bet – visa tai jau nesvarbu. Daug
41
wichtiger ist,
svarbiau,
das
c
Critical note: das[s] ] vid ex err om sec s
das
dass
kad
Sie beide sind am Leben u. einigermasse eingerichtet, – dass diese Unruhe ist
Jūs abi gyvos ir daugmaž įsikūrusios, – kad šis nerimas
42
von meiner Seele weg. Bitte, beschreibe mir genau
dingo iš mano sielos. Prašau, aprašyk man tiksliai,
ihrer
c
Critical note: ihre[n] ] vid ex err sec r pro n
ihrer
ihren
kaip Jūs
Lebenslauf, da könnte ich wieder
gyvenat, kad vėl galėčiau
43
enger zusammen mit Ihnen sein. Bitte! Küsse u. segne unseren unendlich geliebten Daliukas,
būti drauge su Jumis. Prašau! Pabučiuok ir palaimink mūsų be galo mylimą Daliuką,
44
grüsse allen Kameraden, die für ihnen gut sind. Kann man nicht bei Ihnen geräucherte
pasveikink visus draugus, kurie Jums geri. Ar negalima pas Jus be kortelių nusipirkti rūkytų
45
Fische oder Heringe ohne Karten kaufen? Leb wohl, mein guter, – mano mylimas-mylimas
žuvų arba silkių? Lik sveikas, mano gerasis, – mano mylimas mylimas
46
Vanduk!
47
Dein
Tavo
Bal
c
Critical note: Bal ] sign
p
Physical note: [1r] //
Bal
Bal
n
Note: „Prie Balio laiško, rašyto turbūt 1944 m. XII. 3 d. (pašto štampas voke 1944. XII. 6) buvo išvirkščioje voko pusėje Balio ranka skubotai parašytas toks tekstas:
Dienraštis „Ateitis“
Berlin, SW 68, Alexandrinenstr. 110
Ruf 1755 31 Ap.
Nr.
Berlin, 1945. I. 20
Įsakymas kelionei
Šiuo pažymima, kad ponia Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė yra lietuvės tarnautojos aukščiau pažymėto laikraščio, kurs randasi žinioje Reicho ministerio okupuotoms Rytų sritims. Joms įsakyta vykti iš Berlyno į Greifsvaldą nuo gruodžio 20 iki sausio 25 dienos. Jos yra įpareigotos surinkti medžiagą apie lietuvių darbininkų gyvenimą Greifsvalde ir parašyti straipsnį mūsų laikraščiui.
Šis įsakymas galioja iki sausio 25 dienos.
∕ valdininko parašas ∕
Deja, tą tekstą pamačiau daug vėliau. Bet ko Balys tikėjosi pasiekti tuo raštu – niekam iš mūsų nebuvo aišku. Aplankyt jį Stutthofe? Viename iš savo laiškų jis rašė to visai nenorėjęs, nes trumpas pasimatymas prie gestapininkų būtų jam nepakeliamai sunkus. Ir be labai aukštos protekcijos patekti į Stutthofą iš viso buvo neįmanoma…“ (Vandos Sruogienės pastaba).

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

a
Frau Vanda Sruoga
Ponia Vanda Sruoga
b
Greiwsvald / Pomm
c
Critical note: Greiwsvald / Pomm ] sub sign phr dua lin
Greiwsvald / Pomm
Greiwsvald / Pomm.
Greifsvaldas / Pomm[eranija]
c
Weissgerberstr., 8 b/Spiering
Weissgerberstr., 8 b/Spiering
Weissgerberstr. 8 b/Spiering
Weissgerber 8 b/Spiering
d
Exp.: Prof.
Dr.
dr.
dr.
Balys Sruoga
e
Lager
Stutthof b/Danzig
Stutthofo stovykla prie Dancigo
f
Block XI
p
Physical note: [2r] //
Block XI
XI blokas

Facsimile Image Placeholder

1
Berlin, den 20. I. 1945
Berlynas, 1945. I. 20 diena
2
Tageszeitung „Ateitis“,
Dienraštis „Ateitis“
3
Berlin SW 68, Alexandrinenstr. 110
Berlyno pietvakariai 68, Aleksandrino gatvė 110
4
Ruf 1755 31, Ap.
Skambinti 1755 31
5
Nr.…
6
Marschbefehl
Marschbefehl
Įsakymas kelionei
7
Es wird hiermit bescheinigt,
Šiuo dokumentu patvirtinama,
8
dass Frau Vanda Sruogienė und
kad ponia Vanda Sruogienė ir
9
Dalia Sruogaitė als angestellte
Dalia Sruogaitė
10
Mitarbeiterinnen an der unter der
yra darbuotojos aukščiau paminėto lietuviško laikraščio,
11
Leitung der Pressestelle des Reichs-
kuris priklauso Rei-
12
ministers für die besetzten Ostgebie-
cho ministro okupuotoms rytinėms teritorijoms
13
te für Litauen
c
Critical note: [Ostgebie]te ] p ver ras phr für Litauen
te
stehenden litaui-
spaudos
14
schen Zeitung tätig sind. Sie sind
tarnybai. Joms įsakyta
15
beauftragt Sto vom
c
Critical note: vom ] a ras phr beauftragt Sto
vom
nuo [1944] [m.]
20 20. I. 1945
c
Critical note: 20 ] ins cf sup l, p ras 20. I. 1945
20
[gruodžio] 20 [d.]
bis
16
zum
iki
25 Januar, 1945 von Berlin
1945 [m.] sausio 25 [d.] vykti iš Berlyno
17
nach Greifswald in Marsch
į Greivsvaldą.
18
eingesetzt. Sie sind
Joms
beautragt
c
Critical note: beau[f]tragt ] vid ex err om f
beautragt
beauftragt
pavesta
19
Stoff aus dem Leben der litaui-
rinkti medžiagą iš
20
schen Arbeiter zusammeln und
lietuvių darbininkų gyvenimo ir
21
Artikel für unsere Zeitung
rašyti straipsnius mūsų
22
zu schreiben.
laikraščiui.
23
Dieser Marschbefehl gilt
Šis įsakymas galioja
24
bis zum 25. Januar, 1945
bis zum 25 Januar, 1945.
iki 1945 [m.] sausio 25 [d.].
25
Hauptschar.
c
Critical note: Hauptschar. ] p ill ver
p
Physical note: [2v] //
Hauptschar.
Hauptšar[fiureris]
X (Close panel) Textual Notes
a1
Line number 3
Critical note: Block XI ] sub sign adl lin
a1
Line number 4
Critical note: Dezember ] a c No, p c Dezember, cor De pro No
a1
Line number 5
Critical note: u. ] u[nd], contr
a1
Line number 6
Critical note: prof. ] a c Prof., p c cor p pro cap
a4
Line number 6
Note: Jurgis Gerulis (1888–1945), kalbininkas baltistas. Nuo 1937 m. Berlyno universiteto profesorius. „Jo nuopelnai ugdant lietuvių kalbą beveik prilygs Jono Jablonskio darbams, tačiau J. Gerulio dalyvavimas Nacionalsocialistų partijoje (į kurią jis įstojo dar prieš valdžią perimant A. Hitleriui), o vėliau – stulbinanti karjera nacių Vokietijos karinėje žvalgyboje užtemdys jo mokslinę ir pedagoginę veiklą“ (Rolandas Maskoliūnas, 1922. Tarp kanibalizmo ir modernizmo, Vilnius: Vaga, 2022, p. 43).
Jurgis Gerulis, „kaip žymus nacis, davė Daliai rekomendaciją ligoninei“ (Vandos Sruogienės pastaba).
„…Dalia buvo priimta į [Greifsvaldo universiteto klinikos gailestingųjų seserų] kursus su sąlyga, kad pasirūpins trijų žymių nacių rekomendacijas. Užklupo mus didelis rūpestis: iš kur mes tokias rekomendacijas galime gauti? Su vokiečiais turėjom maža pažinčių, o su naciais jokios. Tačiau reikalui spiriant atėjo į galvą idėja. Lituanistas prof. Jurgis Gerulis! Pavasarį jis su karininko uniforma Vilniuje mane buvo aplankęs ir net raminęs, kad netrukus Balys bus išleistas, nes jis tikisi tapti kažkokiu įtakingu viršininku. Žadėjo mums padėti. Jo adresą gavome per universitetą. O daugiau? Dalia dar prisiminė generolą Maus, kuris vasarą lankėsi Būgiuose ir paliko jai savo karo lauko adresą. Staiga man blikstelėjo mintis, kad gal paprašyti dr. Stegmanną, tą nacių pareigūną, kuris tvarkė Vilniaus universiteto reikalus. Su juo buvome supažindintos pas Vincą Mykolaitį-Putiną, kai jis bandė Balį užtarti. Jo adresas taip pat buvo pasiekiamas. Visiems trims parašėme laiškus ir laukėm atsakymo (Vandos Sruogienės užrašai, in: Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 139–140).
a1
Line number 8
Critical note: Gutes ] vid ex err g pro cap
a1
Line number 8
Critical note: tun ] vid ex err th pro t
a1
Line number 9
Critical note: u. s. w. ] u[nd] s[o] w[eiter], contr
a4
Line number 9
Note: „Darbas ligoninėj vis sunkėjo. Trūko pagalbos, reikėjo ištisą dieną tekinom bėginėti po palatas. Vis dažniau miestą drebino bombos, o mūsų bunkerį apšviesdavo tik kelios žvakės. Netoliese, Peenemundėje, juk buvo svarbiausias vokiečių ginklas „Fau-1“, o paskui ir „Fau-2“, kurio jie laukė dar Lietuvoj, o dabar tas raketas naikino bombonešiai iš Vakarų. Skandinami buvo ir laivai, kuriuose žūdavo ne tik vokiečių kariai, bet ir gabenami kaliniai ir net civiliai, vietiniai gyventojai. Kartą atvežė pas mus į bunkerį moterį, ištrauktą iš skęstančio laivo, kuriame žuvo visi keturi jos vaikai. Skausmingo tos moters raudojimo iki šiol negaliu pamiršti…
1944 metų gruodis vis dar nepersiritęs į žiemą. Nuolatinė dargana, šlapdriba, purvas, per kurį kasdien su vienintele batų pora klampojau į darbą. Mudviejų kambariuke, šaltame, nekūrentame, nebuvo kur tų batų išdžiovinti, tad netrukus peršalau, sutino gerklė, pakilo temperatūra. Mano nesveikatą pastebėjusi viršininkė tuoj nusiuntė pas gydytoją. Tas nemirktelėjęs pasakė: „Po kelių dienų išpjausim tavo tonziles.“
Patekau į kariuomenės operacinę. Didžiulė salė, daugybė tysančių kūnų, apie kuriuos zujo balti chalatai. Iš kažkur staiga atsirado lietuvis gydytojas, deja, jo pavardė seniai man išgaravo. Jis drąsino mane, sakė, kad operacija truks keletą minučių, tuoj viskas vėl bus gerai. Netrukus perkėlė mane į kėdę, tarsi į atlošiamą fotelį, pražiodino, suleido skaudžias kaip širšės geluonys adatas ir akiniuotas vokietis, ant karininko uniformos užsigaubęs chalatą, liepė nė necyptelėti. Pamačiau didžiules žnyples, kurios greitai nukirpo tas nelaimingas mano tonziles…
Žinoma, skaudėjo velniškai, nes operavo kaip kareivį, nesicackino kaip su civiliais, gerai jam užmokančiais pacientais. Tuoj perkėlė į palatą, kurioje po narkozės kliedėjo estaitė Mija, šaukdama ir neprisišaukdama savo arklių… Jos operacija buvo sudėtingesnė, ir ji dar ilgai negalėjo atsigauti. Pabudus pasakojo, kad Estijoj gyvenusi žirgyne, turėjusi savo mylimą žirgą, o dabar nežinanti, kas jam nutiko, todėl tokia liūdna ir visai nenorinti pasveikti. Kelias dienas draugavau su Mija, guodžiau ją kiek galėdama, bet jos depresijos negalėjau išsklaidyti. Palikau besiblaškančią, dar nesikeliančią iš lovos. Sausio 11-tą išvežė mane iš ligoninės arklių traukiama „karieta“. Apgyvendino tikram vienuolyne. Ne, ne vienuolyne, o kalėjimo celėje, taip bent įsivaizdavau, nes požemio kambarėlyje buvau viena, užrakinta… Iš tikrųjų tai buvo gailestingųjų seserų bendrabutis. Vienuolė atnešdavo maisto, netarus jokio žodelio padėdavo ant staliuko ir tuoj išnykdavo. Nesijaučiau esanti beviltiškas ligonis, buvo nyku ir nuobodu… Staiga – stebuklas! Atėjo mama su didžiuliu Puškino raštų tomu, deja, rusų kalba. Kadangi alfabetą mokėjau, tai kelias dienas praleidau su Puškinu, kuris teikė man ir džiaugsmą, ir ramybę, užmiršau net savo aplinką.
Praleidau toje celėje septynias dienas, o grįžusi į darbą apsidžiaugiau vėl galinti būti tarp žmonių, tegu ir svetimų mums. Nors jokių medicinos pamokų nebuvau lankiusi, vis dėlto patekau į tikrus ano meto gailestingųjų seserų kursus. Mokė mane ir dar dvi panašias daktarai profesoriai čia pat prie pacientų. Aiškino jie mums ligų istorijas, jų gydymą bei priežiūrą. Kursas buvo nelengvas, kai ką reikėjo užsirašinėti, atsiminti, nes kito vizito metu profesoriai mus tikrino. Bet daugiausiai išmokom per tiesioginį darbą, pasiutusiai greitu tempu. Netrukus įgijau vyriausiosios pasitikėjimą, ir man buvo leista ligonius jau savarankiškai prižiūrėti“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 135–136).
a1
Line number 10
Critical note: Frühe[r] ] vid ex err om sec r
a1
Line number 12
Critical note: ihre[r] ] a c ihre, p c ins sec r
a1
Line number 12
Critical note: mit ] a c mich, cor pro mich
a4
Line number 13
Note: Balys Sruoga ketino žmonai ir dukrai išsiųsti 1944 m. lageryje parašytas komedijas Lopiniuota pagunda, Prančišiuko marškinėliai, Uošvė, Dobilėlis penkialapis ir poetinę dramą Pavasario giesmė. Iš Štuthofo į Greifsvaldą persiųsti kūriniai galėjo pasiekti Berlyne apsistojusį Jurgį Blekaitį, kuris ketino juos studijuoti ir progai pasitaikius pastatyti lietuvių pabėgėliams. Minėti Balio Sruogos kūriniai nebuvo išversti į vokiečių kalbą, todėl negalėjo būti išsiųsti už lagerio ribų. Jie neatitiko ir laiškams keliamų reikalavimų: „Prirašyti buvo galima tiktai viena lakšto pusė, bet kiek joje eilučių sutalpinsi – tai jau tavo reikalas – dešimt ar penkiasdešimt“ (Balys Sruoga, Dievų miškas, (ser. Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, Nr. 3), redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 280). Baliui Sruogai laiškų pavidalu iš lagerio pavyko išsiųsti tik du vokiečių kalba parašytus straipsnius – „Teatro romantika“ (plačiau žr. 1944-05-28 laiškus) ir „Tikroviškumas vaidybos mene“ (plačiau žr. 1944-06-04 laiškus), kuriuose jis išdėstė teatro estetikos pagrindus.
a4
Line number 16
Note: Balys Sruoga, Pavasariška giesmė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5776, l. 1–70r; dar žr. Balys Sruoga, Pavasario giesmė, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 391–473.
a1
Line number 17
Critical note: ästhetische ] vid ex err Ä pro min
a1
Line number 17
Critical note: Wirklichkeit ] vid ex err w pro cap
a4
Line number 17
Note: Balys Sruoga, Apie estetinę ir anestetinę tikrovę (Fragmentas iš įvado į „Estetiką“), [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5758, l. 1–71r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 423–460.
a1
Line number 17
Critical note: angefangen ] vid ex err A pro min
a4
Line number 17
Note: Balys Sruoga, Apie dramaturgijos pradžiodalas, [1944], mašinraštis, in: BVSNM P7176, l. 1–18r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 407–422.
a4
Line number 18
Note: Balys Sruoga, Uošvė, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5725, l. 1–128r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 211–274. Balio Sruogos komedijos Uošvė siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
„Beje, „Uošvės“ fabulą, kaip teatralios fabulos pavyzdį, B. Sruoga atpasakojo savo Štuthofo meto straipsnyje „Apie dramaturgijos pradžiodalas“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 718).
„9. Draminio veikalo dydžio aprėžimas, vaizduojamųjų priemonių negausumas iškelia jame pirmon eilėn veiksnius, susijusius su teatriniais veiksniais. Sakysime, siužeto reikalai. Grynai literatūrinis veikalas siužetu gali nesivaržyti, – tinka jam bet kuris siužetas – mokėk tiktai jį tinkamai išrutulioti. Draminiam gi veikalui toli gražu ne kiekvienas siužetas tinka. Štai, sakysime, žiravai kokiam geram bičiuliui vekselį. O jo, pasirodo, būta ne bičiulio, tik apsukresnio pažįstamo, – atėjus terminui, jis vekselio neišperka. Eini pas jį, prašai vekselį išpirkti, šaukiesi visų šventųjų ir prakeiktųjų, keiki ir aimanuoji, sakaisi pati pabėgsianti ir uošvė numirsianti, jei tau teksią jo vekselis išpirkti, ir jų laidotuvėms lėšų neturėsiąs… Bet tavo bičiulis sukas šiaip ir taip, tave glamonėja ir šukuoja, o vekselio išpirkti vis dėlto nenori. Ką gi, tu jam patrauki delnu per žandą, nusispjauni į jo kepurę, – eini ir pats išperki jo vekselį, kad jis kur degute prilaktų. Va šituo siužetėliu galima parašyti puikus literatūrinis veikaliūkštis, noveliukė kokia ar apysakaitė. Tačiau dramaturgui su šiuo siužetėliu nėra kas veikti. Jam reikia kito. Žiravai tam latrui vekselį, o jis jo neišperka, tu pats tam reikalui pinigų neturi. Tiesa, turėjai šimtuką kitą, bet turėjai ir mergužėlę, kurią rengiesi vesti. Prašai mergužėlės vestuves atidėti, nes vekselis reikia išpirkti, nes jo neišpirkus tave iš tarnybos pavarys, mergužėlė už tavęs neis, jei tarnybos neturėsi, vestuvių gi jinai atidėti nesutinka. O būsimoji uošvė tave net iš namų išveja už tokius darbus. Iš to susigraužimo eini ir išmeti vieną kitą tarnybinę baltosios. Šitaip įsidrąsinęs, nei pats nebežinai, kaip įsilauži į savo bičiulio butą, norėdamas jį sukulti. Bičiulį randi kaip tik su tavo mergužėle saldų vyną begeriančius, na, ir dar šį tą. Tu užsimoji ant bičiulio su šiukšlių dėže, – jis dumia pro langą, išsinešdamas jį su visais rėmais, o tavo mergužėlė klykia aimanuoja. Tu mergužėlę glostai ramini, o už lango tuo tarpu visa vėtra susirinko. Bičiulis, maudamas pro langą, pataikė į t[a]vo buvusią uošvę, kuri vijosi savo lengvabūdę dukrelę, – ėjo jos ieškoti į bičiulio butą. Bičiulis jai papasakoja, kad tu jos dukrelę į jo butą įsiviliojęs, jį nušauti norėjęs, todėl jis šokęs pro langą, o tu ten likęs su dukrele ir galas žino, ką ten daręs. Lango stiklu apkruvinta uošvė rėkia klykia, – iš susijaudinimo tu to viso negirdi, – pasišaukia policiją, įsiveržia į butą ir randa tave, apkabinusį dukrelę, ją beguodžiantį. Uošvė prikiša tau visokių nuodėmių, policija surašo protokolą ir nusigabena į nuovadą. Nuovadoje tau visiškai liūdna, – nutari tu pasikarti. Šiaip taip prisitaisai diržą ant lempos gembės palubėje, užsineri kilpą, paspiri koja kėdę, bet gembė neišlaiko tavo svorio, ištrūksta išplyšta, išplėšdama ir lubų tinką, – tu žnekteli žemėn kaip pelų maišas. Į tavo sukeltą triukšmą atbėga policininkas ir už nedapasikorimą ima tave šukuoti. Tuo tarpu nuovadoje atsirado ir tavo nenusisekusi uošvė, – ji iš tavęs norėjo sužinoti teisybę apie dukrelės santykius su tavo latru bičiuliu, kaip visa atsitiko, ir taip toliau. Uošvė beklausinėdama tau papasakoja, kad jos vėjavaikė dukrelė už tavo akių jau seniai buvo susičiulbėjusi su tavo bičiuliu ir kad jisai visą istoriją su tuo prakeiktu vekseliu tyčia sukombinavo, norėdamas tave suėsti. Tavo nusiminimui ir pasipiktinimui nėra ribų. Žlembi tu gailiomis ašaromis, trokšdamas keršto. Nenusisekusiai uošvei tavęs pagailsta. Ir ji, ką gi, dar apyjaunė moteris, našlė, gyventi trokštanti ir pajėgianti… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo. Iš kur žmogus gali žinoti, ar ji begaus geresnį už tave? O tau absoliučiai vis tiek, bet tik būtų atkeršyta… Žodis po žodžio, paglostymas po paglostymo, ir čia seka glėbys ir pasibučiavimas, kuris, deja, kiek per ilgai užtrunka. Tuo tarpu grįžta policininkas pranešti, kad vizito laikas jau baigėsi, – ir randa judu besibučiuojančius. Nenusisekusi uošvė buvo patyrusi moteris, ji policininkui praneša, kad tu esi jos sužadėtinis, ir judu galite bučiuotis kaip tinkami. Abejingai šyptelėjęs policininkas praneša, kad nuovadoje esąs kaip tyčia kunigas, užėjęs Nekaltų bernelių draugijos susirinkimo reikalu, – jis galįs jus ir sutuokti, jeigu jau jums toks skubus reikalas bučiuotis. Kol ten pasaulyje absoliučiai vis tiek, kas vyksta, nenusisekusi uošvė naudojasi proga, prašo pašaukti kunigą, kuris paima užsakus, avansu duoda jiems palaiminimą, ir netikėta sužadėtinė, persikorusi tavo parankėje, išsiveda tave policijos linksmybei iš nuovados, – nusitempia tave stačiai į savo namus…“ (Balys Sruoga, „Apie dramaturgijos pradžiodalas“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 8: Literatūros kritika: 1930–1947, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 414–416).
a4
Line number 20
Note: Balys Sruoga, Lopiniuota pagunda, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 53, b. 5, l. 1r, 2–52r–v, 53r (dar žr. Balys Sruoga, Pagunda, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 367–389); Balys Sruoga, Prančišiuko marškinėliai, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5723, l. 2–39r (dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 345–365). Balio Sruogos vienaveiksmių komedijų Lopiniuota pagunda ir Prančišiuko marškinėliai siužetą žr. 1944-09-24 laiško IV komentarą.
a1
Line number 21
Critical note: Dobilėlis ] a c fl -ai, p c s, cor s pro -ai
a4
Line number 21
Note: Balys Sruoga, Dobilėlis penkialapis, [1944], rankraštis, in: LLTI BR, f. 1, b. 5777, l. 1–157r–v; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 3: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 275–344. Balio Sruogos daugiaveiksmės komedijos Dobilėlis penkialapis siužetą žr. 1944-09-24 laiško V komentarą.
Taikliai apibūdinta Balio Sruogos komedijų, parašytų Štuthofe, žanrinė, teminė, specifika, kontekstas: „Keturios Štuthofo lageryje sukurtos B. Sruogos komedijos – „Uošvė“, „Prančišiuko marškinėliai“, „Pagunda“, „Dobilėlis penkialapis“, kaip ir lyrinė drama „Pavasario giesmė“, – ne vien literatūros faktas, bet ir psichologinė iškrova žmogaus, priversto gyventi nenatūralų, siaubo ir kasdieninio žūties pavojaus kupiną kalinio gyvenimą, gynimasis nuo gniuždančios aplinkos poveikio, noras bent kiek atsiplėšti nuo tikrovės, persikelti į fantazijos sritį. Juoko pasaulis, ko gero, labiausiai tiko šiam uždaviniui, o farsinis to juoko pobūdis lygia greta galėjo priklausyti tiek nuo rašytojo prigimties, tiek ir nuo koncentracijos stovyklos aplinkos, – čia nebeliko vietos subtilybėms, o žmonių santykiai nuolat atsisukdavo šiurkščiąja puse. Veikė, matyt, ir lietuvių komedijos tradicija, šiuo atveju einanti nuo P. Vaičiūno kūrybos, A. Griciaus „Palangos“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Vilos puošmenos“, A. Domanto-Sakalausko „Pūkio pinigų“, A. Gustaičio „slogučių“ ir kitų 1930– 1940 m. šio žanro kūrinių, kuriuose visuomenės gyvenimo aktualijos, miesčioniškumo apraiškos pateikiamos ne tiek per charakterius, kiek per komiškas padėtis, demonstruojant nusistovėjusius papročių ir žmonių elgesio momentus.
Su šio tipo dramaturgija B. Sruogą pirmiausia sieja pasirinkta vaizduoti medžiaga ir tipažas. Tiesa, konkrečiomis tuometinio visuomeninio gyvenimo realijomis pagrįsti tik „Prančišiuko marškinėliai“, kurių turinį sudaro balaganinis politinio gyvenimo epizodas“ 1935 m. „vartais“ pasidabinęs provincijos miestelis, jo šulai (valsčiaus viršaitis ir raštininkas, nuovados viršininkas, klebonas, partijų ir sąjungų vadai etc.) laukia atvažiuojant „paties“ ekscelencijos, repetuoja jo sutikimą, o šiam praūžus pro šalį, susikimba dėl ekscelencijai skirto alaus ir torto. Kiti kūrinėliai neturi tokio tiesioginio visuomeninių aktualijų podirvio, nors jų veiksmo laikas nusakytas ne mažiau tiksliai: „Pagundos“ – 1925 m., „Uošvės“ ir „Dobilėlio penkialapio“ – 1934 m. Čia centrinę vietą užima pasipiršimų ir vedybų peripetijos, meilės kančios ir sandėriai. Tačiau visuomeninio „atpažinimo“ momentas glūdi ir šiuose kūriniuose, jų veikėjų galerijoje. Kaip ir A. Griciaus, S. Čiurlionienės-Kymantaitės ar P. Vaičiūno komedijose, ją sudaro nuobodžiaujančios poniutės ir panelės, šalia jų besisukantys įvairaus plauko ir rango valdininkėliai, amžini studentai, davatkos, „amerikonais“ apsimetę apgavikai ir pan. Visus juos valdo turto aistra, jie sprogte sprogsta nuo tuščių ambicijų ir miesčioniško pasipūtimo, artėdami šiomis „dorybėmis“ prie karikatūros ar net grotesko. Dramaturgas atvirai demonstruoja jų buities balaganiškumą, dvasinį skurdą ir proto ribotumą, pridengdamas savo ironiją, pasak J. Lankučio, farso situacijomis ir bufonadinio tipo išdaigomis. Ypač jų daug „Uošvėje“, kur nuoseklesnė buitinės komedijos stilistika (mylimųjų slapti bučiniai, užklupimas „nusikaltimo vietoj“) netrukus pereina į atvirą farsinių elementų kaskadą su qui pro quo scenomis, vaikymusi, alpimais, laistymusi vandeniu, isterija, šokimais pro langą, policijos pasirodymu ir laiminga pabaiga, kurioje beveik visos komedijos moterys susiranda trokštamus partnerius ir su jais čia pat susižieduoja. Visa tai dar sustiprina gyvas, spalvingas dialogas, kur dramaturgas nesivaržo pavartoti šmaikštesnės leksikos, specifinių sakinio intonacijų, netikėtų „grynai sruogiškų“ palyginimų ir metaforų, ypač meilės ir barnių scenose.
Daugeliu atvejų tai išorinis, išviršine dinamika paremtas, kai kada primityvokas komizmas, demonstruojąs B. Sruogos būdo vitališkumą ir tik atskiruose kūriniuose („Dobilėlis penkialapis“) įgaunąs subtilesnio charakterių bei situacijų komizmo. Todėl suprantama, kad apie šiuos kūrinėlius atsiliepiama paprastai kaip apie gana paviršutiniškus, antraeilius, nė iš tolo neprilygstančius geresniosioms B. Sruogos dramoms. Didesnių iliuzijų dėl jų neturėjo ir pats dramaturgas, nors ir sukūrė po keletą redakcijų, net galvojo apie persiuntimą į Lietuvą ir apie pastatymą karo meto teatre, o vėliau, grįžęs į Lietuvą, galutinai sutvarkė ir perrašė“ (Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 717–718).
a4
Line number 23
Note: Balys Sruoga ir anksčiau, dar iki santuokos su Vanda Daugirdaite, rašytuose laiškuose mėgo pabrėžti materialiai užtikrinto gyvenimo ateityje argumentą: „Gyvenimo pradžiai reikia šiek tiek turėti gal ir lėšų“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-17, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 17, kn. 1: Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 406); „Šį semestrą aš manau daugiau pasidarbuot, kad užsidirbt pinigų, tai yra vieną likusį mėnesį. O padaryt manau šit ką. Dabar „Naujienoms“ rašau didelį straipsnį apie Tairovo teatrą (tuojau apie tai rašysiu ir į „Gaires“), paskui „Naujienoms“ parašysiu dar straipsnį apie „Fuchso procesą“, išversiu į lietuvių kalbą disertaciją, išversiu nužymėtas Gobineau apysakas („Paną“ šiomis dienomis jau pasiųsiu į Ameriką), „Atspindžiams“ parašysiu apie „Kalnų džiaugsmą“ ir kai kuriuos smulkius einamuosius straipsnius. Tokiu būdu susidarys mums pakankamai kapitalo. Rezerve turiu šiek tiek dolerių (apie 60–70), parduotą „Rytui“ eilių knygą, už kurią gausiu, nežinau kiek, bet maždaug 100–150–200 dol., ilgas eiles „Gairėms“ (apie 5–8 dol.), keletą straipsnių „Skaitymams“ (10–15–25 dol.) ir dar kai kuriuos mažmožius. Tai manau, kad rudens semestrui susidarys lėšų pakankamai, ir visoms „iškilmėms“, jeigu visą žiemos semestrą mes ir nieko nedarytumėm“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-05-26, in: Ibid., p. 343–344); „O Lietuvon parvažiavęs – aš gausiu sutvarkyti lietuvių kalba mano rašinį apie dainas ir jis parduoti nebus sunku. Iš jo gausiu lėšų atlikti iškilmėms ir persigabenti į Klaipėdą. Vis tik jis turėtų duoti apie 60– 100 dolerių – tam reikalui pilnai užtektų. O Klaipėdoj mes turim rezervą – 2400 litų už mano knygą. Aš darau visas pastangas, kad šio rezervo iki mūsų persikėlimui nepajudinti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-12-30, in: op. cit., p. 416); „Žiedams pirkti – aš, manau, suvartosiu honorarą arba už Novalisą, arba už Gobineau apysaką, kurią pasiunčiau „Klaipėdos žinioms“. Be to, paaiškėjo reikalas su Rösslerio vertimu „Batas“, kurį, berods, tikrai pavyks parduoti, nors gausiu už tai ne ką labai, nes pusę honoraro turiu atiduoti autoriui. Be to, „Naujienos“ man turi dar bent porą čekių atsiųsti – manau, tai sieks apie 100 dol. Paskui dar pas Stikliorių guli rezerve 240 dol. Pagaliau parašiau ultimatumą Gugiui dėl „Pano“: arba kad parduotų, arba kad rankraštį grąžintų, kas gal būtų dabar galima ir Kaune parduoti. Be to, dar mano raštas „Dainų pradmenos“ duos 100–150 dol. Tokiu būdu pradžiai pinigų turėsime pakankamai. Tiktai dabar jie yra nesurankioti, ir aš tau dabar negaliu atsiųsti, kad tu galėtum ką pasitaisyti. Bet juk vis viena – dabar ar paskui. Tik iš tėvo tu neprašinėk – apsieisime ir išsiversime. Nėr ko čia dabar labai rūpintis ir nusiminti. Būtų geriau, kad iš jo nieko neimtum, by tik jis pamokslų nesakytų – tegu geriau daržinę stato, by tik nesirūpintų apie mūsų padėtį ir gyvenimą: jei sveikas būsiu – nepražūsim, o šiaip juk ir dvaras gali sudegti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1924-01-13, in: op. cit., p. 421).
a1
Line number 26
Critical note: 7 ] cor cf pro 6
a1
Line number 26
Critical note: im ] a c in, p c cor m pro n
a1
Line number 31
Critical note: kame[n] ] vid ex err om n
a4
Line number 31
Note: Elzbieta Kardelienė (1900–1999), dainininkė, 1930–1944 m. Valstybės teatro solistė. 1944 m. priverstinė išeivė į Vakarus. 1944 m. viena Detmoldo Lietuvių tremtinių operos organizatorių ir solisčių.
a1
Line number 31
Critical note: haup[t]sächlich ] vid ex err om t
a1
Line number 31
Critical note: Brg. ] Br[eis]g[au], contr
a1
Line number 32
Critical note: Str[aße], contr
a1
Line number 32
Critical note: b/Miskowski ] b[ei] Miskowski, contr, vid ex err y pro sec i
a1
Line number 32
Critical note: Kollegin ] vid ex err C pro K
a1
Line number 32
Critical note: ausgebom[b]t ] vid ex err ou pro u, vid ex err om sec b
a1
Line number 33
Critical note: Vaitkevičiūtė ] cor V pro W, vid ex err u pro ū
a4
Line number 33
Note: Brigita Vaitkevičiūtė, priverstinė išeivė iš Lietuvos, 1944 m. gyveno Berlyne.
a4
Line number 34
Note: Vladimiras Šilkarskis (1884–1960), filosofas. 1924–1940 m. VDU graikų kalbos ir literatūros dėstytojas, profesorius. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. gyvendamas Bonoje, siuntiniais gelbėjo Baliui Sruogai sveikatą Štuthofe, materialiai rėmė rašytojo šeimą Greifsvalde. Keturis išlikusius Balio Sruogos laiškus Vladimirui Šilkarskiui žr. 1944-09-24 laiško II, XXIII komentarus. Vladimiro Šilkarskio laiškus Baliui Sruogai žr. 1944-09-24 laiško II komentarą, 1944-10-29 laiško VI komentarą.
a1
Line number 34
Critical note: dr. ] vid ex err D pro min
a4
Line number 34
Note: Marija Krasauskaitė (1902–1981), istorikė, Sruogų šeimos bičiulė. 1939–1941 m. Vilniaus VI gimnazijos direktorė. 1941–1944 m. Švietimo valdybos darbuotoja. 1944 m. priverstinė išeivė į Vokietiją. Tris išlikusius Balio Sruogos laiškus Marijai Krasauskaitei žr. 1944-09-24 laiško X komentarą.
a1
Line number 35
Critical note: leben ] vid ex err L pro min
a4
Line number 35
Critical note: Jonas Puzinas (1905–1978), archeologas. 1944 m. liepos mėn. 3 d. pasitraukė į Vakarus. 1944 m. gyveno Greifsvalde.
a4
Line number 36
Note: Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas, VDU HMF absolventas, nuo 1935 m. VDU, nuo 1940 m. VU dėstytojas, nuo 1942 m. VU bibliotekos direktorius. Nuo 1944 m. priverstinis išeivis iš Lietuvos. 1944 m. su žmona glaudėsi Greifsvalde.
a1
Line number 41
Critical note: das[s] ] vid ex err om sec s
a1
Line number 42
Critical note: ihre[n] ] vid ex err sec r pro n
a1
Line number 47
Critical note: Bal ] sign
a1
Line number 47
Physical note: [1r] //
a4
Line number 47
Note: „Prie Balio laiško, rašyto turbūt 1944 m. XII. 3 d. (pašto štampas voke 1944. XII. 6) buvo išvirkščioje voko pusėje Balio ranka skubotai parašytas toks tekstas:
Dienraštis „Ateitis“
Berlin, SW 68, Alexandrinenstr. 110
Ruf 1755 31 Ap.
Nr.
Berlin, 1945. I. 20
Įsakymas kelionei
Šiuo pažymima, kad ponia Vanda Sruogienė ir Dalia Sruogaitė yra lietuvės tarnautojos aukščiau pažymėto laikraščio, kurs randasi žinioje Reicho ministerio okupuotoms Rytų sritims. Joms įsakyta vykti iš Berlyno į Greifsvaldą nuo gruodžio 20 iki sausio 25 dienos. Jos yra įpareigotos surinkti medžiagą apie lietuvių darbininkų gyvenimą Greifsvalde ir parašyti straipsnį mūsų laikraščiui.
Šis įsakymas galioja iki sausio 25 dienos.
∕ valdininko parašas ∕
Deja, tą tekstą pamačiau daug vėliau. Bet ko Balys tikėjosi pasiekti tuo raštu – niekam iš mūsų nebuvo aišku. Aplankyt jį Stutthofe? Viename iš savo laiškų jis rašė to visai nenorėjęs, nes trumpas pasimatymas prie gestapininkų būtų jam nepakeliamai sunkus. Ir be labai aukštos protekcijos patekti į Stutthofą iš viso buvo neįmanoma…“ (Vandos Sruogienės pastaba).
a1
Line number b
Critical note: Greiwsvald / Pomm ] sub sign phr dua lin
a1
Line number f
Physical note: [2r] //
a1
Line number 13
Critical note: [Ostgebie]te ] p ver ras phr für Litauen
a1
Line number 15
Critical note: vom ] a ras phr beauftragt Sto
a1
Line number 15
Critical note: 20 ] ins cf sup l, p ras 20. I. 1945
a1
Line number 18
Critical note: beau[f]tragt ] vid ex err om f
a1
Line number 25
Critical note: Hauptschar. ] p ill ver
a1
Line number 25
Physical note: [2v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1944_12_03_vs_1r.jpgX (Close panel)
image
1944_12_03_vs_1v.jpgX (Close panel)
image
1944_12_03_vs_2r.jpgX (Close panel)
image
1944_12_03_vs_2v.jpgX (Close panel)
image