Juozapui Sruogai, Bronislavai Sruogienei...

X (Close panel) Bibliographic Information

Juozapui Sruogai, Bronislavai Sruogienei, 1946-06-06

by Balys Sruoga

Original Source

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 698. Laiškas. Rašyta 20,3×30,2 cm formato, gelstelėjusio, standaus, lygaus, iš bloknoto išplėšto popieriaus lape (1r–v) parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu). 1v kairiajame krašte laiško teksto dalis, kurioje siuntėjo rašoma apie ribotas galimybes atvykti į Kauną, santykį su išsikelti paprašytu nuomininku, jo elgesį su namo administratoriais, pavingiuota paprastu pieštuku adresato ranka. Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Kairiajame pakraštyje dvi skylmušio skylės. Prie laiško yra 16,2×11,5 cm formato gelstelėjęs vokas. Adresuota siuntėjo ranka parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu): „Gerb. / Br. Sruogienei / Kaune / (per malonę)“. Voko 1r pusėje yra prierašų paprastu pieštuku, spėtina, adresato ranka. Kairiajame pakraštyje segta (dvi skylamušio skylės). Ištepta (rudos dėmės). Raštas, palyginus su laiškais, rašytais 1946 m. žiemą, pakitęs (didesnės ir besiliejančios raidės), rašyta sergant, blogiau matant. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 37–38. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Witness List

  • Witness a1: 1946-06-06: Genetinis
  • Witness a2: 1946-06-06: Diplomatinis
  • Witness a3: 1946-06-06: Redaguotas

Textual Notes

Laiške išsiskiria trys tekstų variantai: rašymo procesą parodantis (genetinis) tekstas, vėliausią autorinį užrašo sluoksnį atspindintis (diplomatinis) tekstas, minimaliai pagal dabartinės kalbos nuostatas pakoreguotas (redaguotas) tekstas.

Electronic Edition Information:

Responsibility Statement:
  • Parengė Neringa Markevičienė
  • Skenavo Aurimas Markevičius
Publication Details:

Published by © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt).

Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.

[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Šaltinį cituoti taip: Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, Bronislavai Sruogienei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, l. 1r–v, parengė Neringa Markevičienė, žr. https://www.sruoga.flf.vu.lt/v-machine/sruoga/1946_06_06_js.html, in: Balio Sruogos archyvas (santrumpa – BSA), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2026.

Encoding Principles

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „add“, „orig“) ir redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažyma „reg“). Koduojant laiško tekstą taikomas paralelaus segmentavimo metodas. Vienoje eilutėje esantys skirtingi variantai koduojami, naudojant žymeles „rdg“. Variantai, išdėstyti lygiagrečiai vienas šalia kito, parodomi kritiniame aparate tarp žymelių „app“. Koduotas laiško variantas saugomas v-machine bylos aplanke sruoga BSA.

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.

Laiško genetiniame tekste pateikiami tekstologiniai komentarai: autoriaus taisyta ar rašymo aspektu aiškintina vieta nurodoma pažyma c („critical note“); lapo pabaiga nurodoma pažyma p („physical note“).

Laiško redaguotame variante komentuojama vieta nurodoma pažyma n („note“).

Šalia laiško genetinio teksto, diplomatinio perrašo JPG formatu (600x600 DPI) teikiami autografo atvaizdai.

Laiško tekstas pateikiamas TEI (Text Encoding Initiative) skaitmeniniu formatu, naudojant XML užrašymo sintaksę, XSLT kalbą XML dokumento transformacijai į HTML variantą, JavaScript programavimo kalbą, Versioning Machine 5.0 įrankį, skirtą įvairių tekstų variantų parodymui ir jų palyginimui.

Mano Brangieji!

Facsimile Image Placeholder

1
Mano Brangieji!
2
Gavau p.
Bronės
Bronės
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė, rašytojo kaimynė, jo namų Kaune, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B, prižiūrėtoja, administratorė.
laišką, rašytą
V-29.
V-29.
n
Note: Minimas brolienės laiškas Baliui Sruogai neišliko.
Labai ačiū! Man
3
tikrai baisiai nesmagu, kad aš
tek
tiek
rūpesčių užkraunu!
4
Pavasarį buvau manęs vasarai atvažiuoti Kaunan ir
5
gal šiek tiek išsivadavusioje trioboje pagyventi.
6
Bet vargu ar tai man pasiseks. Pagaliau,
kaip gi
kaipgi
aš ten
7
gyvenčiau, – nė vieno baldo juk ten neturiu, ir ką gi, ir
8
kaip aš ten valgysiu? Juo
labiau,
labiau
kad ir su butu Vil-
9
niuje niekaip negaliu susitvarkyti. Mano
šeiminikė,
šeiminikė,
n
Note: Jadvyga Peseckienė (g. 1913) – 1945–1947 m. Balio Sruogos buto Vilniuje, Tauro gatvėje 21–3, šeimininkė, rašytojo globėja ir slaugė. 1946 m. universiteto gamtos-geografijos fakulteto studentė.
10
Marikės
Marikės
n
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970) – pedagogė, redaktorė, Sruogų šeimos bičiulė Kaune.
įstatytoji, laiko savo mokykloje baigiamuosius
11
egzaminus, ir toliau, žinoma, taip
nebebus
nebebus,
kaip iki
12
šiol buvo. Liksiu vėl beveik visai vienas visame
13
bute. Ką
veiksiu,
veiksiu
ir kaip susitvarkysiu, neturiu supratimo.
14
Nežinau net, ar pavyks į Birštoną pavažiuoti, nors tai
15
man būtų labai reikalinga, – sveikata baigia sukirmyti.
16
Tat dar naują rūpestį su namais Kaune pasiimti
17
šiuo tarpu aš visiškai nepajėgiu. Išeina
Šėmeklis
Šėmeklis
n
Note: J. Šėmeklis – statybininkas, nuo 1944 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. balandžio 23 d. Balio Sruogos namo Kaune gyventojas, pirmasis nuomininkas.
–
18
ir suk jį velniai. Man atrodo, naują gyventoją
19
jo vieton įsileisti nėra mažiausios prasmės.
20
Tegu gyvena vienas Speičys, – ir jam bus geriau, ir
21
kitiem. Namas oficialiai yra mano „личная собствен-
22
ность“
ность“
n
Note: „Личная собственность“ – rus asmeninė nuosavybė.
– ir miesto butų skyrius
jokiu
jokių
pretenzijų negali
23
turėti.
Speičys
Speičys
n
Note: Petras Speičys (1889–1958) – nuo 1944-11-01 Balio Sruogos namo Kaune gyventojas, nuomininkas, kuris su šeima Ramiojoje gatvėje pragyveno apie pusantrų metų.
oficialiai ir toliau tegu užima viršų,
24
f bet
c
Critical note: bet ] cor b pro f
bet
faktinai gali naudotis ir
apačią,
apačia,
palikdamas
25
mano reikalams visai vieną kambarį (mano kabinetą).
26
Būtų gerai, kad pastatytų tenai kokį baldą, kad būtų
27
panašu į gyvenamą kambarį. Oficialiai: aš Vilniuj
28
ar kur kitur pekloje gydausi, o kai pagysiu – rengiuosi
29
gyventi tame name. Taip tegu ir lieka.
30
Kokį nors remontą dabar daryti (tinkuoti, baltinti)
31
aš nepajėgiu, – neturiu nei pinigų, nei sveikatos.
32
Kolkas
Kol kas
nėra ir prasmės tai daryti. Kiek reikės
33
mokesčiam pinigų, aš prisiųsiu, – dėl mokesčių nuo-
34
mininkų laikyti nėra prasmės.
35
Čia pridedu Speičiui
laišką
laišką
n
Note: Balys Sruoga buvo parašęs laišką namo Kaune nuomininkui Petrui Speičiui:
„Gerbiamasai,
Prof. Jonynas ir p. B. Sruogienė man plačiai pasakojo apie Tamistos rūpesčius mano sodą beglobojant ir betvarkant. Labai dėkoju Tamstai! Labai prašyčiau ir toliau taip pat.
Pasitraukus p. Šėmekliui, gal Tamsta galėtum toliau vienas gyventi? Oficialiai – Tamsta ir toliau užimtum viršutines patalpas, o apatinės liktų mano reikalam. Bet Tamsta galėtum faktinai naudotis ir apatinėm. Mano reikalam liktų ištisai mano kabinetas apačioje, o valgomąjį, ypač vasarą, Tamsta galėtum naudoti, – gal būtų tamstai tai patogiau? Namas oficialiai yra mano „личная собственность“, be mano sutikimo miesto valdyba jo negali paimti ir kam kitam įduoti. Dėl visa ko čia pridedu 3 mano vizitines korteles, prašau jas prikabinti prie durų, kad būtų aiškiai pažymėta, jog aš tuos kambarius užimu. Kada aš ten apsigyvensiu, ne miesto valdybos, bet mano reikalas. Dabar aš sergu, visą vasarą gydysiuos, – miesto valdybai tai negali rūpėti.
Namą globoja p. B. Sruogienė, ji yra įgaliota veikti mano vardu. Todėl tad tolimesniame gyvenime prašyčiau tartis su ja.
Su gilia pagarba
B. Sruoga
Vilnius
1946. VI. 6“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Speičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 320, l. 1r).
(turėdamas galvoj,
36
kad Šėmeklis išsikraustys). Paskaitykite. Jei Jum
37
atrodys tvarkoje, įteikite; jei turėsite kokių abejo-
38
nių
nių,
sulaikykite. Jei atrodys tvarkoje,
naudokite,
c
Critical note: naudokite ] a c naudokte, p c ins i
naudokite,
39
su juo susitardami, sodą savo
nuožiura.
p
Physical note: [1r] //
nuožiura.
nuožiūra.

Facsimile Image Placeholder

40
Šiuo tarpu vargu ar galėsiu atvažiuoti į Kauną. Univer-
41
sitete turiu egzaminus birž. 20–22 d., kasdien vaikštau
42
į
polikliniką,
polikliniką
ir jaučiuosi gana bjauriai. Tie visokie
43
ūkiški rūpesčiai mane stačiai pjauna, neapkenčiu aš
44
jų, na, ir nieko nemoku padaryti.
45
Šėmeklis be pagrindo jus puolė. Juk aš jam ir pernai
46
sakiau, kad jis galės gyventi tik iki šio pavasario, ir ofi-
47
cialiame laiške jam tai dar
vasario
c
Critical note: vasario ] a c vasaro, p c ins i
vasario
men.
mėn.
rašiau.
Beto,
Be to,
48
aš juk užsiunčiau visą eilę žmonių, kurie veikė per
49
Ispolkomą
Ispolkomą
n
Note: Ispolkomas (rus исполком, исполнительный комитет) – vykdomasis komitetas. Balys Sruoga, veikdamas per tuometinę vykdomąją valdžią, siekė oficialiu keliu iškraustyti nepageidaujamą ir savininko valios nepaisiusį asmenį iš privataus gyvenamojo ploto.
jį krapštydami iš mano buto. O ar aš
50
dabar atvažiuoju, ar ne – kas jam darbo! Jam pranešta
51
buvo
ofcialiai,
oficialiai,
ir jam to turi pakakti, ką gi su juo
52
daugiau aš galiu kalbėti! Kaip aš toliau darysiu –
53
kas jam
darbo!
darbo!
n
Note: Balio Sruogos sprendimas iškeldinti nuomininką Šėmeklį sukėlė kaimynų pasipiktinimą. Todėl Juozapas Sruoga kvietė brolį atvykti į Kauną: „Gavau iš brolio Juozo laišką, kuriame jis tarp kitko rašo: „būtų labai pageidautina, kad tu pasirodytum ir savo namuose, nes kaimynai labai pyksta ant mūsų ir skaito mus kokiais tai bjauriais intriganais ir kaltina mus dėl Šėmeklio iškraustymo…“ Va, šitokie dalykai – tai ir erzina mane, ir aš nesuprantu, ko iš manęs norima. Kas kam darbo, kas darbo kaimynam, kas mano bute gyvena, koks ten padegėlis Šėmeklis ar kas kitas? Ir kokio kvailio vaidmenį aš turėčiau vaidinti, pasirodęs namuose, ir prieš ką? Todėl man tenai ir nesinori pasirodyti. Pasirodęs tiktai su kuo nors susipyksiu, – tuo viskas ir baigsis. Kad mes su broliu Juozu vis dėlto baisiai skirtingi žmonės, ir vienas į kitą blogai veikiame. Kas man atrodo niekaniekis, jam turi didelės reikšmės, ką jis kartais laiko esant būtina, man atrodo: „Apsaugok, Viešpatie!“ Tai iš dalies ir sulaiko mane nuo vizitų į Kauną“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 235, l. 1r).
54
Gauti paskaitų Kauno
Universitete
universitete
aš jau nebeturiu
55
vilties,
vilties,
n
Note: Grįžęs iš Štuthofo konclagerio Balys Sruoga nuo 1945-09-01 iki 1946-09-28 ėjo Rusų literatūros katedros vedėjo pareigas VU. Studentams skaitė rusų literatūros istorijos kursą. VDU Istorijos ir filologijos fakulteto tarybos posėdyje dekano Augustino Janulaičio iniciatyva 1945-09-12 nutarta rašytoją kviesti ir Visuotinės literatūros katedros vedėju. Jis sutiko dėstyti visuotinę literatūrą VDU (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Birštono – į Kauną, 1945-09-13, [rankraštis], in: LNMMB RKRS, f. 33, b. 1, l. 1r). Vidaus reikalų liaudies komisaras Juozas Bartašiūnas nepatvirtino Balio Sruogos kaip katedros vedėjo. Laukta jo patvirtinimo ir dėl rašytojo paskaitų Kaune. 1945–1946 m. Balys Sruoga ruošėsi VDU skaityti graikų ir romėnų, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių dramaturgijos kursus, planavo vesti dramaturgijos seminarą. Pabrėžė: „V. Didžiojo universitete pasilikti aš labai norėčiau“ (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1945-10-05, [rankraštis], in: LMAVB RS, f. 267, b. 853, l. 1r).
Valstybinė
Grožinės
grožinės
liter-ros leidykla Kaune
56
bankrutavo, – ten reikalų ir aš nebeturiu, – nieko
57
nebespausdina,
nebespausdina,
n
Note: Pagal Valstybinės grožinės literatūros leidyklos planą Dievų miškas jau turėjo būti ruošiamas spaudai (1946-04-18 vyriausiojo redaktoriaus Valio Drazdausko pasirašytas leidimas rinkti kūrinio mašinraščio tekstą, o 1946-05-15 gautas ir Glavlito leidimas jį rinkti). Situacija pasikeitė 1946 m. vasarą, kai vyko ideologiniai Dievų miško taisymai, kūrinį perskaičius valdžios atstovams – Justui Paleckiui, Mečislovui Gedvilui, Kaziui Preikšui, Juozui Žiugždai, Genrikui Zimanui. Dievų miško mašinraščiai taisyti pagal jų nurodymus. Neatsitiktinai kalbėdamas apie sudėtingą rašytojo padėtį pokariu, Balys Sruoga 1946 m. vasarą išsitarė Petrui Cvirkai apie neoficialiai prieš jo asmenį pradėtą ideologinį sąmokslą dėl veikalo, sukurto ne socrealistiniu metodu – „ne pagal liniją“:
„Viena tiktai aišku: žmogaus psichika „pagal liniją“ niekuomet nesiformuoja, kol ji tebėra žmogaus psichika! Rašytojas rašo taip, kaip jis jaučia, kaip jis mato pasaulį, – kiekvienas kitaip, savaip, – kaip ir visi menininkai kūrėjai. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal liniją! Tavo tokiam personažui reikia viena koja prikirpti, nosis – pridurti. Prasideda rašytojui Golgotos kančios. Vienas, kaip Dauguvietis, gali tai pakelti, o kitam tai – padūkęs dantų skausmas. Juk ir mano „Dievų miškas“ – rodos, jau kokia nekalta tema! Rašiau 2 mėnesiu, „svarstymas“ užėmė 12 mėnesių – ir dar ne galas! Man asmeniškai rezultatas aiškus: pradėjau tą veikalą stačiai neapkęsti! Nebenoriu aš jo nė žinoti, nė girdėti apie jį! Jeigu, dabar jau tikrai mano prakeikimui, tas veikalas būtų kada nors spausdinamas, nei jo korektūrų, nei jo atspausto nebeskaitysiu! Ir kokiu būdu toliau aš galėčiau ryžtis ką nors rašyti gyvenamomis temomis?! Tai – mano kaprizas? Anaiptol ne! Kūryba, rašymas – yra man gimdymo kančia. Aš visuomet ją labai skaudžiai išgyvenu. Ir dar „kančios po gimdymo“! Ne, – tam jau mano nervų nebepakanka!“;
[…]
2. Dar dėl „Dievų miško“. Man nuostabu, kad žmonės tenai politikos ieško ir pyksta, kad jos neranda. Kaipgi jie gali rasti ją tenai, jei aš ir nemaniau ją duoti? Dvi priežastys. Jeigu tie, kur piktinos, patys pasėdėtų tokiame lageryje, pabūtų tiek laiko, kaip aš, alkani, mušami, vos pavelką kojas, nežinodami, po kelių minučių ar tavęs kas neužpumpys, kapstinėdamos šiukšlėse sužiedėjusios plutos gabalėlio, su sutinusiom kojom, su skaudančia krūtine, su atmuštais inskstais, su svaigstančia suidiotėjusia galva, – jie žinotų tuomet, kodėl lageryje būdamas žmogus negalvoji apie politiką! Rašyti apie tai, ko nebuvo, girtis savo kančiomis ir mandrumu, – mano išmanymu, – negarbinga“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Cvirkai, [po 1946-07-28], iš Birštono – į Vilnių, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 5781, l. 3r–v, 4r–v [p. 5–6, 7–8]).
tat bet
kurie kuri
c
Critical note: kuri ] cor fl -i pro -ie
kuri
veikla manęs
su
c
Critical note: su ] def s
su
58
Kaunu šiuo tarpu neberiša. Įkyrėjo man
59
taip jau begyventi, bet visiškai
nežinau
nežinau,
60
kaip tvarkytis, – gal ir noro tam nebėra.
61
Dar kartą dėkui labai už visus
rupesčius.
rūpesčius.
62
Geriausiu
Geriausių
linjimu
linkėjimų
Juozui,
Juozui,
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Buvęs teisininkas, diplomatas. Nuo 1944 m. – Kauno miesto Vykdomojo komiteto Socialinio aprūpinimo skyriaus darbuotojas. Rašytojo kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 7A šeimininkas.
Joltai
Jolitai.
n
Note: Jolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės dvylikametė dukra.
63
Jusu
Jūsų
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 9B savininkas.
64
1946. VI.
6
6
n
Note: Balys Sruoga 1946-06-06 buvo parašęs ir laišką bičiulei Marijai Nemeikšaitei. Jo turinys praplečia broliui Juozapui Sruogai ir brolienei Bronislavai Jazbutytei-Sruogienei skirto laiško informaciją, atskleidžia rašytojo būseną:
„Miela Maryte!
Iš Jūsų vėl nieko nebegirdėti. O aš baigiu pasidaryti visiškai laukinis, – ir gyventi visiškai nebemoku.
Brolienė rašo, kad vienas mano nuomininkas kraustosi jau iš buto. Bet man tai jau visai menka paguoda. Ką gi aš ten veikčiau nuvažiavęs, – kaip ten gyvenčiau, neturėdamas nė jokio baldo ir jokio baldo? Vien tik blakėm pašerti, kurių nuomininkas paliko? Remontuoti butą, tinkuoti, baltinti, – ne, tai man šiuo tarpu visai nepakeliama. Juo labiau kad neturiu supratimo, kaip toliau ir Vilniuje tvarkytis. P. Perekšlienė laiko dabar egzaminus; baigus mokyklą toliau tomis sąlygomis nebebus, – tai jau aišku. Kaip toliau ji darys, – ir ji pati nežino, ir nesinori ką kalbėti, kol ji užsiėmusi savo egzaminais. Ji, berods, norėtų gyventi drauge su savo seserimi, Vilniuje ar Kaune. Tai jau iš esmės keičia padėtį. Ir kur pati p. Perekšlienė mano gyventi, taip pat nežinia. Gučas jau išsikėlė, bet savo naujame bute orderio neturi, – nežinia, ar jam pavyks tenai išsilaikyti. Vasarą Konstantinas gyvens Kaune, galimas daiktas, kad visame bute liksiu visiškai vienas, nes ta jo duktė – toks pat gyventojas, kaip ir svirplys, deja, tiktai svirpti nemoka. Ką aš veiksiu, velniai žino. Kauno universitete paskaitų aiškiai negausiu, o Valstybinė leidykla – bankrutavo, nieko nebeleidžia, todėl ir aš Kaune reikalų nebeturiu.
Čia lankau dar kasdien polikliniką, bet tai mažai ką gelbsti. Nervai kiek sustiprėjo, isterikos nebėra, bet šiaip savijauta – paršyva, beveik nuolat skauda akys ir galva. Baisiai būtų gerai patekti į Birštoną, bet kaipgi aš ten bepateksiu?!
Atrodo, kad turėsiu čia visą vasarą vienas skursti. Visi mano kaimynai iš mūsų namo išvažinėja vasarai, surado sau vasarojimo vietas, kas Pavilny, kas Valakampiuos, kas kur kitur. O aš – kur aš važiuosiu! Kaip to prakeikto buto reikalus čia tvarkyti – velniai juos žino!
Skaitei turbūt mano kalbos santrauką (iš Inteligentų suvažiavimo). Dėl jos turėčiau daug ko papasakoti, šiuo tarpu tiktai: pasakyta buvo visai kas kita, negu parašyta. Mano padėtis vėl pasidarė labai keista. Bet šiuo atžvilgiu aš laikausi kietai.
Ar nežinai, Birštonas veiks šiemet ar ne? Kokios tenai sąlygos šiemet? Kiek kainuoja? Ir kokiu būdu ten būtų galima patekti?
Beje, Juzukas buvo man parašęs receptą akiniam (pas jį paliko), o Žygelis buvo ketinęs man parūpinti akinius (pusinius, kokius aš dabar turiu). Gal jis galėtų tą receptą paduoti Žygeliui? Akys man tiek nusilpo, kad su senais akiniais jau sunku man dirbti, – skauda akys ir galva.
Jei išmislysi, kaip man geriau tvarkytis, patark. Kaunan šiuo tarpu aš nesirengiu. Toks, koks dabar esu, aš tenai niekam nereikalingas, o būti kitokiu – neturiu jėgų.
O Tu ar Juzukas – nesirengiate į Vilnių?
Sveikinu Juzuką, Jūratėlę ir visą Co su dukrom.
Bučiuoju Tavo Balys
P. S. Gal galėtum pasiųsti čia pridedamus laiškus? Atleisk už varginimus.
Vilnius
1946. VI. 6.“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 232, l. 1r–v).
65
Vilnius
p
Physical note: [1v] //
Vilnius

Facsimile Image Placeholder

a
Gerb.
b
Br. Sruogienei
c
Kaune
Kaune
d
(per Malonę)
(per malonę)

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Mano Brangieji!

Facsimile Image Placeholder

1
Mano Brangieji!
2
Gavau p.
Bronės
Bronės
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė, rašytojo kaimynė, jo namų Kaune, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B, prižiūrėtoja, administratorė.
laišką, rašytą
V-29.
V-29.
n
Note: Minimas brolienės laiškas Baliui Sruogai neišliko.
Labai ačiū! Man
3
tikrai baisiai nesmagu, kad aš
tek
tiek
rūpesčių užkraunu!
4
Pavasarį buvau manęs vasarai atvažiuoti Kaunan ir
5
gal šiek tiek išsivadavusioje trioboje pagyventi.
6
Bet vargu ar tai man pasiseks. Pagaliau,
kaip gi
kaipgi
aš ten
7
gyvenčiau, – nė vieno baldo juk ten neturiu, ir ką gi, ir
8
kaip aš ten valgysiu? Juo
labiau,
labiau
kad ir su butu Vil-
9
niuje niekaip negaliu susitvarkyti. Mano
šeiminikė,
šeiminikė,
n
Note: Jadvyga Peseckienė (g. 1913) – 1945–1947 m. Balio Sruogos buto Vilniuje, Tauro gatvėje 21–3, šeimininkė, rašytojo globėja ir slaugė. 1946 m. universiteto gamtos-geografijos fakulteto studentė.
10
Marikės
Marikės
n
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970) – pedagogė, redaktorė, Sruogų šeimos bičiulė Kaune.
įstatytoji, laiko savo mokykloje baigiamuosius
11
egzaminus, ir toliau, žinoma, taip
nebebus
nebebus,
kaip iki
12
šiol buvo. Liksiu vėl beveik visai vienas visame
13
bute. Ką
veiksiu,
veiksiu
ir kaip susitvarkysiu, neturiu supratimo.
14
Nežinau net, ar pavyks į Birštoną pavažiuoti, nors tai
15
man būtų labai reikalinga, – sveikata baigia sukirmyti.
16
Tat dar naują rūpestį su namais Kaune pasiimti
17
šiuo tarpu aš visiškai nepajėgiu. Išeina
Šėmeklis
Šėmeklis
n
Note: J. Šėmeklis – statybininkas, nuo 1944 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. balandžio 23 d. Balio Sruogos namo Kaune gyventojas, pirmasis nuomininkas.
–
18
ir suk jį velniai. Man atrodo, naują gyventoją
19
jo vieton įsileisti nėra mažiausios prasmės.
20
Tegu gyvena vienas Speičys, – ir jam bus geriau, ir
21
kitiem. Namas oficialiai yra mano „личная собствен-
22
ность“
ность“
n
Note: „Личная собственность“ – rus asmeninė nuosavybė.
– ir miesto butų skyrius
jokiu
jokių
pretenzijų negali
23
turėti.
Speičys
Speičys
n
Note: Petras Speičys (1889–1958) – nuo 1944-11-01 Balio Sruogos namo Kaune gyventojas, nuomininkas, kuris su šeima Ramiojoje gatvėje pragyveno apie pusantrų metų.
oficialiai ir toliau tegu užima viršų,
24
f bet
c
Critical note: bet ] cor b pro f
bet
faktinai gali naudotis ir
apačią,
apačia,
palikdamas
25
mano reikalams visai vieną kambarį (mano kabinetą).
26
Būtų gerai, kad pastatytų tenai kokį baldą, kad būtų
27
panašu į gyvenamą kambarį. Oficialiai: aš Vilniuj
28
ar kur kitur pekloje gydausi, o kai pagysiu – rengiuosi
29
gyventi tame name. Taip tegu ir lieka.
30
Kokį nors remontą dabar daryti (tinkuoti, baltinti)
31
aš nepajėgiu, – neturiu nei pinigų, nei sveikatos.
32
Kolkas
Kol kas
nėra ir prasmės tai daryti. Kiek reikės
33
mokesčiam pinigų, aš prisiųsiu, – dėl mokesčių nuo-
34
mininkų laikyti nėra prasmės.
35
Čia pridedu Speičiui
laišką
laišką
n
Note: Balys Sruoga buvo parašęs laišką namo Kaune nuomininkui Petrui Speičiui:
„Gerbiamasai,
Prof. Jonynas ir p. B. Sruogienė man plačiai pasakojo apie Tamistos rūpesčius mano sodą beglobojant ir betvarkant. Labai dėkoju Tamstai! Labai prašyčiau ir toliau taip pat.
Pasitraukus p. Šėmekliui, gal Tamsta galėtum toliau vienas gyventi? Oficialiai – Tamsta ir toliau užimtum viršutines patalpas, o apatinės liktų mano reikalam. Bet Tamsta galėtum faktinai naudotis ir apatinėm. Mano reikalam liktų ištisai mano kabinetas apačioje, o valgomąjį, ypač vasarą, Tamsta galėtum naudoti, – gal būtų tamstai tai patogiau? Namas oficialiai yra mano „личная собственность“, be mano sutikimo miesto valdyba jo negali paimti ir kam kitam įduoti. Dėl visa ko čia pridedu 3 mano vizitines korteles, prašau jas prikabinti prie durų, kad būtų aiškiai pažymėta, jog aš tuos kambarius užimu. Kada aš ten apsigyvensiu, ne miesto valdybos, bet mano reikalas. Dabar aš sergu, visą vasarą gydysiuos, – miesto valdybai tai negali rūpėti.
Namą globoja p. B. Sruogienė, ji yra įgaliota veikti mano vardu. Todėl tad tolimesniame gyvenime prašyčiau tartis su ja.
Su gilia pagarba
B. Sruoga
Vilnius
1946. VI. 6“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Speičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 320, l. 1r).
(turėdamas galvoj,
36
kad Šėmeklis išsikraustys). Paskaitykite. Jei Jum
37
atrodys tvarkoje, įteikite; jei turėsite kokių abejo-
38
nių
nių,
sulaikykite. Jei atrodys tvarkoje,
naudokite,
c
Critical note: naudokite ] a c naudokte, p c ins i
naudokite,
39
su juo susitardami, sodą savo
nuožiura.
p
Physical note: [1r] //
nuožiura.
nuožiūra.

Facsimile Image Placeholder

40
Šiuo tarpu vargu ar galėsiu atvažiuoti į Kauną. Univer-
41
sitete turiu egzaminus birž. 20–22 d., kasdien vaikštau
42
į
polikliniką,
polikliniką
ir jaučiuosi gana bjauriai. Tie visokie
43
ūkiški rūpesčiai mane stačiai pjauna, neapkenčiu aš
44
jų, na, ir nieko nemoku padaryti.
45
Šėmeklis be pagrindo jus puolė. Juk aš jam ir pernai
46
sakiau, kad jis galės gyventi tik iki šio pavasario, ir ofi-
47
cialiame laiške jam tai dar
vasario
c
Critical note: vasario ] a c vasaro, p c ins i
vasario
men.
mėn.
rašiau.
Beto,
Be to,
48
aš juk užsiunčiau visą eilę žmonių, kurie veikė per
49
Ispolkomą
Ispolkomą
n
Note: Ispolkomas (rus исполком, исполнительный комитет) – vykdomasis komitetas. Balys Sruoga, veikdamas per tuometinę vykdomąją valdžią, siekė oficialiu keliu iškraustyti nepageidaujamą ir savininko valios nepaisiusį asmenį iš privataus gyvenamojo ploto.
jį krapštydami iš mano buto. O ar aš
50
dabar atvažiuoju, ar ne – kas jam darbo! Jam pranešta
51
buvo
ofcialiai,
oficialiai,
ir jam to turi pakakti, ką gi su juo
52
daugiau aš galiu kalbėti! Kaip aš toliau darysiu –
53
kas jam
darbo!
darbo!
n
Note: Balio Sruogos sprendimas iškeldinti nuomininką Šėmeklį sukėlė kaimynų pasipiktinimą. Todėl Juozapas Sruoga kvietė brolį atvykti į Kauną: „Gavau iš brolio Juozo laišką, kuriame jis tarp kitko rašo: „būtų labai pageidautina, kad tu pasirodytum ir savo namuose, nes kaimynai labai pyksta ant mūsų ir skaito mus kokiais tai bjauriais intriganais ir kaltina mus dėl Šėmeklio iškraustymo…“ Va, šitokie dalykai – tai ir erzina mane, ir aš nesuprantu, ko iš manęs norima. Kas kam darbo, kas darbo kaimynam, kas mano bute gyvena, koks ten padegėlis Šėmeklis ar kas kitas? Ir kokio kvailio vaidmenį aš turėčiau vaidinti, pasirodęs namuose, ir prieš ką? Todėl man tenai ir nesinori pasirodyti. Pasirodęs tiktai su kuo nors susipyksiu, – tuo viskas ir baigsis. Kad mes su broliu Juozu vis dėlto baisiai skirtingi žmonės, ir vienas į kitą blogai veikiame. Kas man atrodo niekaniekis, jam turi didelės reikšmės, ką jis kartais laiko esant būtina, man atrodo: „Apsaugok, Viešpatie!“ Tai iš dalies ir sulaiko mane nuo vizitų į Kauną“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 235, l. 1r).
54
Gauti paskaitų Kauno
Universitete
universitete
aš jau nebeturiu
55
vilties,
vilties,
n
Note: Grįžęs iš Štuthofo konclagerio Balys Sruoga nuo 1945-09-01 iki 1946-09-28 ėjo Rusų literatūros katedros vedėjo pareigas VU. Studentams skaitė rusų literatūros istorijos kursą. VDU Istorijos ir filologijos fakulteto tarybos posėdyje dekano Augustino Janulaičio iniciatyva 1945-09-12 nutarta rašytoją kviesti ir Visuotinės literatūros katedros vedėju. Jis sutiko dėstyti visuotinę literatūrą VDU (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Birštono – į Kauną, 1945-09-13, [rankraštis], in: LNMMB RKRS, f. 33, b. 1, l. 1r). Vidaus reikalų liaudies komisaras Juozas Bartašiūnas nepatvirtino Balio Sruogos kaip katedros vedėjo. Laukta jo patvirtinimo ir dėl rašytojo paskaitų Kaune. 1945–1946 m. Balys Sruoga ruošėsi VDU skaityti graikų ir romėnų, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių dramaturgijos kursus, planavo vesti dramaturgijos seminarą. Pabrėžė: „V. Didžiojo universitete pasilikti aš labai norėčiau“ (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1945-10-05, [rankraštis], in: LMAVB RS, f. 267, b. 853, l. 1r).
Valstybinė
Grožinės
grožinės
liter-ros leidykla Kaune
56
bankrutavo, – ten reikalų ir aš nebeturiu, – nieko
57
nebespausdina,
nebespausdina,
n
Note: Pagal Valstybinės grožinės literatūros leidyklos planą Dievų miškas jau turėjo būti ruošiamas spaudai (1946-04-18 vyriausiojo redaktoriaus Valio Drazdausko pasirašytas leidimas rinkti kūrinio mašinraščio tekstą, o 1946-05-15 gautas ir Glavlito leidimas jį rinkti). Situacija pasikeitė 1946 m. vasarą, kai vyko ideologiniai Dievų miško taisymai, kūrinį perskaičius valdžios atstovams – Justui Paleckiui, Mečislovui Gedvilui, Kaziui Preikšui, Juozui Žiugždai, Genrikui Zimanui. Dievų miško mašinraščiai taisyti pagal jų nurodymus. Neatsitiktinai kalbėdamas apie sudėtingą rašytojo padėtį pokariu, Balys Sruoga 1946 m. vasarą išsitarė Petrui Cvirkai apie neoficialiai prieš jo asmenį pradėtą ideologinį sąmokslą dėl veikalo, sukurto ne socrealistiniu metodu – „ne pagal liniją“:
„Viena tiktai aišku: žmogaus psichika „pagal liniją“ niekuomet nesiformuoja, kol ji tebėra žmogaus psichika! Rašytojas rašo taip, kaip jis jaučia, kaip jis mato pasaulį, – kiekvienas kitaip, savaip, – kaip ir visi menininkai kūrėjai. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal liniją! Tavo tokiam personažui reikia viena koja prikirpti, nosis – pridurti. Prasideda rašytojui Golgotos kančios. Vienas, kaip Dauguvietis, gali tai pakelti, o kitam tai – padūkęs dantų skausmas. Juk ir mano „Dievų miškas“ – rodos, jau kokia nekalta tema! Rašiau 2 mėnesiu, „svarstymas“ užėmė 12 mėnesių – ir dar ne galas! Man asmeniškai rezultatas aiškus: pradėjau tą veikalą stačiai neapkęsti! Nebenoriu aš jo nė žinoti, nė girdėti apie jį! Jeigu, dabar jau tikrai mano prakeikimui, tas veikalas būtų kada nors spausdinamas, nei jo korektūrų, nei jo atspausto nebeskaitysiu! Ir kokiu būdu toliau aš galėčiau ryžtis ką nors rašyti gyvenamomis temomis?! Tai – mano kaprizas? Anaiptol ne! Kūryba, rašymas – yra man gimdymo kančia. Aš visuomet ją labai skaudžiai išgyvenu. Ir dar „kančios po gimdymo“! Ne, – tam jau mano nervų nebepakanka!“;
[…]
2. Dar dėl „Dievų miško“. Man nuostabu, kad žmonės tenai politikos ieško ir pyksta, kad jos neranda. Kaipgi jie gali rasti ją tenai, jei aš ir nemaniau ją duoti? Dvi priežastys. Jeigu tie, kur piktinos, patys pasėdėtų tokiame lageryje, pabūtų tiek laiko, kaip aš, alkani, mušami, vos pavelką kojas, nežinodami, po kelių minučių ar tavęs kas neužpumpys, kapstinėdamos šiukšlėse sužiedėjusios plutos gabalėlio, su sutinusiom kojom, su skaudančia krūtine, su atmuštais inskstais, su svaigstančia suidiotėjusia galva, – jie žinotų tuomet, kodėl lageryje būdamas žmogus negalvoji apie politiką! Rašyti apie tai, ko nebuvo, girtis savo kančiomis ir mandrumu, – mano išmanymu, – negarbinga“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Cvirkai, [po 1946-07-28], iš Birštono – į Vilnių, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 5781, l. 3r–v, 4r–v [p. 5–6, 7–8]).
tat bet
kurie kuri
c
Critical note: kuri ] cor fl -i pro -ie
kuri
veikla manęs
su
c
Critical note: su ] def s
su
58
Kaunu šiuo tarpu neberiša. Įkyrėjo man
59
taip jau begyventi, bet visiškai
nežinau
nežinau,
60
kaip tvarkytis, – gal ir noro tam nebėra.
61
Dar kartą dėkui labai už visus
rupesčius.
rūpesčius.
62
Geriausiu
Geriausių
linjimu
linkėjimų
Juozui,
Juozui,
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Buvęs teisininkas, diplomatas. Nuo 1944 m. – Kauno miesto Vykdomojo komiteto Socialinio aprūpinimo skyriaus darbuotojas. Rašytojo kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 7A šeimininkas.
Joltai
Jolitai.
n
Note: Jolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės dvylikametė dukra.
63
Jusu
Jūsų
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 9B savininkas.
64
1946. VI.
6
6
n
Note: Balys Sruoga 1946-06-06 buvo parašęs ir laišką bičiulei Marijai Nemeikšaitei. Jo turinys praplečia broliui Juozapui Sruogai ir brolienei Bronislavai Jazbutytei-Sruogienei skirto laiško informaciją, atskleidžia rašytojo būseną:
„Miela Maryte!
Iš Jūsų vėl nieko nebegirdėti. O aš baigiu pasidaryti visiškai laukinis, – ir gyventi visiškai nebemoku.
Brolienė rašo, kad vienas mano nuomininkas kraustosi jau iš buto. Bet man tai jau visai menka paguoda. Ką gi aš ten veikčiau nuvažiavęs, – kaip ten gyvenčiau, neturėdamas nė jokio baldo ir jokio baldo? Vien tik blakėm pašerti, kurių nuomininkas paliko? Remontuoti butą, tinkuoti, baltinti, – ne, tai man šiuo tarpu visai nepakeliama. Juo labiau kad neturiu supratimo, kaip toliau ir Vilniuje tvarkytis. P. Perekšlienė laiko dabar egzaminus; baigus mokyklą toliau tomis sąlygomis nebebus, – tai jau aišku. Kaip toliau ji darys, – ir ji pati nežino, ir nesinori ką kalbėti, kol ji užsiėmusi savo egzaminais. Ji, berods, norėtų gyventi drauge su savo seserimi, Vilniuje ar Kaune. Tai jau iš esmės keičia padėtį. Ir kur pati p. Perekšlienė mano gyventi, taip pat nežinia. Gučas jau išsikėlė, bet savo naujame bute orderio neturi, – nežinia, ar jam pavyks tenai išsilaikyti. Vasarą Konstantinas gyvens Kaune, galimas daiktas, kad visame bute liksiu visiškai vienas, nes ta jo duktė – toks pat gyventojas, kaip ir svirplys, deja, tiktai svirpti nemoka. Ką aš veiksiu, velniai žino. Kauno universitete paskaitų aiškiai negausiu, o Valstybinė leidykla – bankrutavo, nieko nebeleidžia, todėl ir aš Kaune reikalų nebeturiu.
Čia lankau dar kasdien polikliniką, bet tai mažai ką gelbsti. Nervai kiek sustiprėjo, isterikos nebėra, bet šiaip savijauta – paršyva, beveik nuolat skauda akys ir galva. Baisiai būtų gerai patekti į Birštoną, bet kaipgi aš ten bepateksiu?!
Atrodo, kad turėsiu čia visą vasarą vienas skursti. Visi mano kaimynai iš mūsų namo išvažinėja vasarai, surado sau vasarojimo vietas, kas Pavilny, kas Valakampiuos, kas kur kitur. O aš – kur aš važiuosiu! Kaip to prakeikto buto reikalus čia tvarkyti – velniai juos žino!
Skaitei turbūt mano kalbos santrauką (iš Inteligentų suvažiavimo). Dėl jos turėčiau daug ko papasakoti, šiuo tarpu tiktai: pasakyta buvo visai kas kita, negu parašyta. Mano padėtis vėl pasidarė labai keista. Bet šiuo atžvilgiu aš laikausi kietai.
Ar nežinai, Birštonas veiks šiemet ar ne? Kokios tenai sąlygos šiemet? Kiek kainuoja? Ir kokiu būdu ten būtų galima patekti?
Beje, Juzukas buvo man parašęs receptą akiniam (pas jį paliko), o Žygelis buvo ketinęs man parūpinti akinius (pusinius, kokius aš dabar turiu). Gal jis galėtų tą receptą paduoti Žygeliui? Akys man tiek nusilpo, kad su senais akiniais jau sunku man dirbti, – skauda akys ir galva.
Jei išmislysi, kaip man geriau tvarkytis, patark. Kaunan šiuo tarpu aš nesirengiu. Toks, koks dabar esu, aš tenai niekam nereikalingas, o būti kitokiu – neturiu jėgų.
O Tu ar Juzukas – nesirengiate į Vilnių?
Sveikinu Juzuką, Jūratėlę ir visą Co su dukrom.
Bučiuoju Tavo Balys
P. S. Gal galėtum pasiųsti čia pridedamus laiškus? Atleisk už varginimus.
Vilnius
1946. VI. 6.“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 232, l. 1r–v).
65
Vilnius
p
Physical note: [1v] //
Vilnius

Facsimile Image Placeholder

a
Gerb.
b
Br. Sruogienei
c
Kaune
Kaune
d
(per Malonę)
(per malonę)

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

Mano Brangieji!

Facsimile Image Placeholder

1
Mano Brangieji!
2
Gavau p.
Bronės
Bronės
n
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė, rašytojo kaimynė, jo namų Kaune, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B, prižiūrėtoja, administratorė.
laišką, rašytą
V-29.
V-29.
n
Note: Minimas brolienės laiškas Baliui Sruogai neišliko.
Labai ačiū! Man
3
tikrai baisiai nesmagu, kad aš
tek
tiek
rūpesčių užkraunu!
4
Pavasarį buvau manęs vasarai atvažiuoti Kaunan ir
5
gal šiek tiek išsivadavusioje trioboje pagyventi.
6
Bet vargu ar tai man pasiseks. Pagaliau,
kaip gi
kaipgi
aš ten
7
gyvenčiau, – nė vieno baldo juk ten neturiu, ir ką gi, ir
8
kaip aš ten valgysiu? Juo
labiau,
labiau
kad ir su butu Vil-
9
niuje niekaip negaliu susitvarkyti. Mano
šeiminikė,
šeiminikė,
n
Note: Jadvyga Peseckienė (g. 1913) – 1945–1947 m. Balio Sruogos buto Vilniuje, Tauro gatvėje 21–3, šeimininkė, rašytojo globėja ir slaugė. 1946 m. universiteto gamtos-geografijos fakulteto studentė.
10
Marikės
Marikės
n
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970) – pedagogė, redaktorė, Sruogų šeimos bičiulė Kaune.
įstatytoji, laiko savo mokykloje baigiamuosius
11
egzaminus, ir toliau, žinoma, taip
nebebus
nebebus,
kaip iki
12
šiol buvo. Liksiu vėl beveik visai vienas visame
13
bute. Ką
veiksiu,
veiksiu
ir kaip susitvarkysiu, neturiu supratimo.
14
Nežinau net, ar pavyks į Birštoną pavažiuoti, nors tai
15
man būtų labai reikalinga, – sveikata baigia sukirmyti.
16
Tat dar naują rūpestį su namais Kaune pasiimti
17
šiuo tarpu aš visiškai nepajėgiu. Išeina
Šėmeklis
Šėmeklis
n
Note: J. Šėmeklis – statybininkas, nuo 1944 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. balandžio 23 d. Balio Sruogos namo Kaune gyventojas, pirmasis nuomininkas.
–
18
ir suk jį velniai. Man atrodo, naują gyventoją
19
jo vieton įsileisti nėra mažiausios prasmės.
20
Tegu gyvena vienas Speičys, – ir jam bus geriau, ir
21
kitiem. Namas oficialiai yra mano „личная собствен-
22
ность“
ность“
n
Note: „Личная собственность“ – rus asmeninė nuosavybė.
– ir miesto butų skyrius
jokiu
jokių
pretenzijų negali
23
turėti.
Speičys
Speičys
n
Note: Petras Speičys (1889–1958) – nuo 1944-11-01 Balio Sruogos namo Kaune gyventojas, nuomininkas, kuris su šeima Ramiojoje gatvėje pragyveno apie pusantrų metų.
oficialiai ir toliau tegu užima viršų,
24
f bet
c
Critical note: bet ] cor b pro f
bet
faktinai gali naudotis ir
apačią,
apačia,
palikdamas
25
mano reikalams visai vieną kambarį (mano kabinetą).
26
Būtų gerai, kad pastatytų tenai kokį baldą, kad būtų
27
panašu į gyvenamą kambarį. Oficialiai: aš Vilniuj
28
ar kur kitur pekloje gydausi, o kai pagysiu – rengiuosi
29
gyventi tame name. Taip tegu ir lieka.
30
Kokį nors remontą dabar daryti (tinkuoti, baltinti)
31
aš nepajėgiu, – neturiu nei pinigų, nei sveikatos.
32
Kolkas
Kol kas
nėra ir prasmės tai daryti. Kiek reikės
33
mokesčiam pinigų, aš prisiųsiu, – dėl mokesčių nuo-
34
mininkų laikyti nėra prasmės.
35
Čia pridedu Speičiui
laišką
laišką
n
Note: Balys Sruoga buvo parašęs laišką namo Kaune nuomininkui Petrui Speičiui:
„Gerbiamasai,
Prof. Jonynas ir p. B. Sruogienė man plačiai pasakojo apie Tamistos rūpesčius mano sodą beglobojant ir betvarkant. Labai dėkoju Tamstai! Labai prašyčiau ir toliau taip pat.
Pasitraukus p. Šėmekliui, gal Tamsta galėtum toliau vienas gyventi? Oficialiai – Tamsta ir toliau užimtum viršutines patalpas, o apatinės liktų mano reikalam. Bet Tamsta galėtum faktinai naudotis ir apatinėm. Mano reikalam liktų ištisai mano kabinetas apačioje, o valgomąjį, ypač vasarą, Tamsta galėtum naudoti, – gal būtų tamstai tai patogiau? Namas oficialiai yra mano „личная собственность“, be mano sutikimo miesto valdyba jo negali paimti ir kam kitam įduoti. Dėl visa ko čia pridedu 3 mano vizitines korteles, prašau jas prikabinti prie durų, kad būtų aiškiai pažymėta, jog aš tuos kambarius užimu. Kada aš ten apsigyvensiu, ne miesto valdybos, bet mano reikalas. Dabar aš sergu, visą vasarą gydysiuos, – miesto valdybai tai negali rūpėti.
Namą globoja p. B. Sruogienė, ji yra įgaliota veikti mano vardu. Todėl tad tolimesniame gyvenime prašyčiau tartis su ja.
Su gilia pagarba
B. Sruoga
Vilnius
1946. VI. 6“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Speičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 320, l. 1r).
(turėdamas galvoj,
36
kad Šėmeklis išsikraustys). Paskaitykite. Jei Jum
37
atrodys tvarkoje, įteikite; jei turėsite kokių abejo-
38
nių
nių,
sulaikykite. Jei atrodys tvarkoje,
naudokite,
c
Critical note: naudokite ] a c naudokte, p c ins i
naudokite,
39
su juo susitardami, sodą savo
nuožiura.
p
Physical note: [1r] //
nuožiura.
nuožiūra.

Facsimile Image Placeholder

40
Šiuo tarpu vargu ar galėsiu atvažiuoti į Kauną. Univer-
41
sitete turiu egzaminus birž. 20–22 d., kasdien vaikštau
42
į
polikliniką,
polikliniką
ir jaučiuosi gana bjauriai. Tie visokie
43
ūkiški rūpesčiai mane stačiai pjauna, neapkenčiu aš
44
jų, na, ir nieko nemoku padaryti.
45
Šėmeklis be pagrindo jus puolė. Juk aš jam ir pernai
46
sakiau, kad jis galės gyventi tik iki šio pavasario, ir ofi-
47
cialiame laiške jam tai dar
vasario
c
Critical note: vasario ] a c vasaro, p c ins i
vasario
men.
mėn.
rašiau.
Beto,
Be to,
48
aš juk užsiunčiau visą eilę žmonių, kurie veikė per
49
Ispolkomą
Ispolkomą
n
Note: Ispolkomas (rus исполком, исполнительный комитет) – vykdomasis komitetas. Balys Sruoga, veikdamas per tuometinę vykdomąją valdžią, siekė oficialiu keliu iškraustyti nepageidaujamą ir savininko valios nepaisiusį asmenį iš privataus gyvenamojo ploto.
jį krapštydami iš mano buto. O ar aš
50
dabar atvažiuoju, ar ne – kas jam darbo! Jam pranešta
51
buvo
ofcialiai,
oficialiai,
ir jam to turi pakakti, ką gi su juo
52
daugiau aš galiu kalbėti! Kaip aš toliau darysiu –
53
kas jam
darbo!
darbo!
n
Note: Balio Sruogos sprendimas iškeldinti nuomininką Šėmeklį sukėlė kaimynų pasipiktinimą. Todėl Juozapas Sruoga kvietė brolį atvykti į Kauną: „Gavau iš brolio Juozo laišką, kuriame jis tarp kitko rašo: „būtų labai pageidautina, kad tu pasirodytum ir savo namuose, nes kaimynai labai pyksta ant mūsų ir skaito mus kokiais tai bjauriais intriganais ir kaltina mus dėl Šėmeklio iškraustymo…“ Va, šitokie dalykai – tai ir erzina mane, ir aš nesuprantu, ko iš manęs norima. Kas kam darbo, kas darbo kaimynam, kas mano bute gyvena, koks ten padegėlis Šėmeklis ar kas kitas? Ir kokio kvailio vaidmenį aš turėčiau vaidinti, pasirodęs namuose, ir prieš ką? Todėl man tenai ir nesinori pasirodyti. Pasirodęs tiktai su kuo nors susipyksiu, – tuo viskas ir baigsis. Kad mes su broliu Juozu vis dėlto baisiai skirtingi žmonės, ir vienas į kitą blogai veikiame. Kas man atrodo niekaniekis, jam turi didelės reikšmės, ką jis kartais laiko esant būtina, man atrodo: „Apsaugok, Viešpatie!“ Tai iš dalies ir sulaiko mane nuo vizitų į Kauną“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 235, l. 1r).
54
Gauti paskaitų Kauno
Universitete
universitete
aš jau nebeturiu
55
vilties,
vilties,
n
Note: Grįžęs iš Štuthofo konclagerio Balys Sruoga nuo 1945-09-01 iki 1946-09-28 ėjo Rusų literatūros katedros vedėjo pareigas VU. Studentams skaitė rusų literatūros istorijos kursą. VDU Istorijos ir filologijos fakulteto tarybos posėdyje dekano Augustino Janulaičio iniciatyva 1945-09-12 nutarta rašytoją kviesti ir Visuotinės literatūros katedros vedėju. Jis sutiko dėstyti visuotinę literatūrą VDU (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Birštono – į Kauną, 1945-09-13, [rankraštis], in: LNMMB RKRS, f. 33, b. 1, l. 1r). Vidaus reikalų liaudies komisaras Juozas Bartašiūnas nepatvirtino Balio Sruogos kaip katedros vedėjo. Laukta jo patvirtinimo ir dėl rašytojo paskaitų Kaune. 1945–1946 m. Balys Sruoga ruošėsi VDU skaityti graikų ir romėnų, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių dramaturgijos kursus, planavo vesti dramaturgijos seminarą. Pabrėžė: „V. Didžiojo universitete pasilikti aš labai norėčiau“ (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1945-10-05, [rankraštis], in: LMAVB RS, f. 267, b. 853, l. 1r).
Valstybinė
Grožinės
grožinės
liter-ros leidykla Kaune
56
bankrutavo, – ten reikalų ir aš nebeturiu, – nieko
57
nebespausdina,
nebespausdina,
n
Note: Pagal Valstybinės grožinės literatūros leidyklos planą Dievų miškas jau turėjo būti ruošiamas spaudai (1946-04-18 vyriausiojo redaktoriaus Valio Drazdausko pasirašytas leidimas rinkti kūrinio mašinraščio tekstą, o 1946-05-15 gautas ir Glavlito leidimas jį rinkti). Situacija pasikeitė 1946 m. vasarą, kai vyko ideologiniai Dievų miško taisymai, kūrinį perskaičius valdžios atstovams – Justui Paleckiui, Mečislovui Gedvilui, Kaziui Preikšui, Juozui Žiugždai, Genrikui Zimanui. Dievų miško mašinraščiai taisyti pagal jų nurodymus. Neatsitiktinai kalbėdamas apie sudėtingą rašytojo padėtį pokariu, Balys Sruoga 1946 m. vasarą išsitarė Petrui Cvirkai apie neoficialiai prieš jo asmenį pradėtą ideologinį sąmokslą dėl veikalo, sukurto ne socrealistiniu metodu – „ne pagal liniją“:
„Viena tiktai aišku: žmogaus psichika „pagal liniją“ niekuomet nesiformuoja, kol ji tebėra žmogaus psichika! Rašytojas rašo taip, kaip jis jaučia, kaip jis mato pasaulį, – kiekvienas kitaip, savaip, – kaip ir visi menininkai kūrėjai. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal liniją! Tavo tokiam personažui reikia viena koja prikirpti, nosis – pridurti. Prasideda rašytojui Golgotos kančios. Vienas, kaip Dauguvietis, gali tai pakelti, o kitam tai – padūkęs dantų skausmas. Juk ir mano „Dievų miškas“ – rodos, jau kokia nekalta tema! Rašiau 2 mėnesiu, „svarstymas“ užėmė 12 mėnesių – ir dar ne galas! Man asmeniškai rezultatas aiškus: pradėjau tą veikalą stačiai neapkęsti! Nebenoriu aš jo nė žinoti, nė girdėti apie jį! Jeigu, dabar jau tikrai mano prakeikimui, tas veikalas būtų kada nors spausdinamas, nei jo korektūrų, nei jo atspausto nebeskaitysiu! Ir kokiu būdu toliau aš galėčiau ryžtis ką nors rašyti gyvenamomis temomis?! Tai – mano kaprizas? Anaiptol ne! Kūryba, rašymas – yra man gimdymo kančia. Aš visuomet ją labai skaudžiai išgyvenu. Ir dar „kančios po gimdymo“! Ne, – tam jau mano nervų nebepakanka!“;
[…]
2. Dar dėl „Dievų miško“. Man nuostabu, kad žmonės tenai politikos ieško ir pyksta, kad jos neranda. Kaipgi jie gali rasti ją tenai, jei aš ir nemaniau ją duoti? Dvi priežastys. Jeigu tie, kur piktinos, patys pasėdėtų tokiame lageryje, pabūtų tiek laiko, kaip aš, alkani, mušami, vos pavelką kojas, nežinodami, po kelių minučių ar tavęs kas neužpumpys, kapstinėdamos šiukšlėse sužiedėjusios plutos gabalėlio, su sutinusiom kojom, su skaudančia krūtine, su atmuštais inskstais, su svaigstančia suidiotėjusia galva, – jie žinotų tuomet, kodėl lageryje būdamas žmogus negalvoji apie politiką! Rašyti apie tai, ko nebuvo, girtis savo kančiomis ir mandrumu, – mano išmanymu, – negarbinga“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Cvirkai, [po 1946-07-28], iš Birštono – į Vilnių, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 5781, l. 3r–v, 4r–v [p. 5–6, 7–8]).
tat bet
kurie kuri
c
Critical note: kuri ] cor fl -i pro -ie
kuri
veikla manęs
su
c
Critical note: su ] def s
su
58
Kaunu šiuo tarpu neberiša. Įkyrėjo man
59
taip jau begyventi, bet visiškai
nežinau
nežinau,
60
kaip tvarkytis, – gal ir noro tam nebėra.
61
Dar kartą dėkui labai už visus
rupesčius.
rūpesčius.
62
Geriausiu
Geriausių
linjimu
linkėjimų
Juozui,
Juozui,
n
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Buvęs teisininkas, diplomatas. Nuo 1944 m. – Kauno miesto Vykdomojo komiteto Socialinio aprūpinimo skyriaus darbuotojas. Rašytojo kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 7A šeimininkas.
Joltai
Jolitai.
n
Note: Jolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės dvylikametė dukra.
63
Jusu
Jūsų
Boles
Boles
n
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 9B savininkas.
64
1946. VI.
6
6
n
Note: Balys Sruoga 1946-06-06 buvo parašęs ir laišką bičiulei Marijai Nemeikšaitei. Jo turinys praplečia broliui Juozapui Sruogai ir brolienei Bronislavai Jazbutytei-Sruogienei skirto laiško informaciją, atskleidžia rašytojo būseną:
„Miela Maryte!
Iš Jūsų vėl nieko nebegirdėti. O aš baigiu pasidaryti visiškai laukinis, – ir gyventi visiškai nebemoku.
Brolienė rašo, kad vienas mano nuomininkas kraustosi jau iš buto. Bet man tai jau visai menka paguoda. Ką gi aš ten veikčiau nuvažiavęs, – kaip ten gyvenčiau, neturėdamas nė jokio baldo ir jokio baldo? Vien tik blakėm pašerti, kurių nuomininkas paliko? Remontuoti butą, tinkuoti, baltinti, – ne, tai man šiuo tarpu visai nepakeliama. Juo labiau kad neturiu supratimo, kaip toliau ir Vilniuje tvarkytis. P. Perekšlienė laiko dabar egzaminus; baigus mokyklą toliau tomis sąlygomis nebebus, – tai jau aišku. Kaip toliau ji darys, – ir ji pati nežino, ir nesinori ką kalbėti, kol ji užsiėmusi savo egzaminais. Ji, berods, norėtų gyventi drauge su savo seserimi, Vilniuje ar Kaune. Tai jau iš esmės keičia padėtį. Ir kur pati p. Perekšlienė mano gyventi, taip pat nežinia. Gučas jau išsikėlė, bet savo naujame bute orderio neturi, – nežinia, ar jam pavyks tenai išsilaikyti. Vasarą Konstantinas gyvens Kaune, galimas daiktas, kad visame bute liksiu visiškai vienas, nes ta jo duktė – toks pat gyventojas, kaip ir svirplys, deja, tiktai svirpti nemoka. Ką aš veiksiu, velniai žino. Kauno universitete paskaitų aiškiai negausiu, o Valstybinė leidykla – bankrutavo, nieko nebeleidžia, todėl ir aš Kaune reikalų nebeturiu.
Čia lankau dar kasdien polikliniką, bet tai mažai ką gelbsti. Nervai kiek sustiprėjo, isterikos nebėra, bet šiaip savijauta – paršyva, beveik nuolat skauda akys ir galva. Baisiai būtų gerai patekti į Birštoną, bet kaipgi aš ten bepateksiu?!
Atrodo, kad turėsiu čia visą vasarą vienas skursti. Visi mano kaimynai iš mūsų namo išvažinėja vasarai, surado sau vasarojimo vietas, kas Pavilny, kas Valakampiuos, kas kur kitur. O aš – kur aš važiuosiu! Kaip to prakeikto buto reikalus čia tvarkyti – velniai juos žino!
Skaitei turbūt mano kalbos santrauką (iš Inteligentų suvažiavimo). Dėl jos turėčiau daug ko papasakoti, šiuo tarpu tiktai: pasakyta buvo visai kas kita, negu parašyta. Mano padėtis vėl pasidarė labai keista. Bet šiuo atžvilgiu aš laikausi kietai.
Ar nežinai, Birštonas veiks šiemet ar ne? Kokios tenai sąlygos šiemet? Kiek kainuoja? Ir kokiu būdu ten būtų galima patekti?
Beje, Juzukas buvo man parašęs receptą akiniam (pas jį paliko), o Žygelis buvo ketinęs man parūpinti akinius (pusinius, kokius aš dabar turiu). Gal jis galėtų tą receptą paduoti Žygeliui? Akys man tiek nusilpo, kad su senais akiniais jau sunku man dirbti, – skauda akys ir galva.
Jei išmislysi, kaip man geriau tvarkytis, patark. Kaunan šiuo tarpu aš nesirengiu. Toks, koks dabar esu, aš tenai niekam nereikalingas, o būti kitokiu – neturiu jėgų.
O Tu ar Juzukas – nesirengiate į Vilnių?
Sveikinu Juzuką, Jūratėlę ir visą Co su dukrom.
Bučiuoju Tavo Balys
P. S. Gal galėtum pasiųsti čia pridedamus laiškus? Atleisk už varginimus.
Vilnius
1946. VI. 6.“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 232, l. 1r–v).
65
Vilnius
p
Physical note: [1v] //
Vilnius

Facsimile Image Placeholder

a
Gerb.
b
Br. Sruogienei
c
Kaune
Kaune
d
(per Malonę)
(per malonę)

Facsimile Image Placeholder


Facsimile Image Placeholder

X (Close panel) Textual Notes
a3
Line number 2
Note: Bronislava Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė, rašytojo kaimynė, jo namų Kaune, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B, prižiūrėtoja, administratorė.
a3
Line number 2
Note: Minimas brolienės laiškas Baliui Sruogai neišliko.
a3
Line number 9
Note: Jadvyga Peseckienė (g. 1913) – 1945–1947 m. Balio Sruogos buto Vilniuje, Tauro gatvėje 21–3, šeimininkė, rašytojo globėja ir slaugė. 1946 m. universiteto gamtos-geografijos fakulteto studentė.
a3
Line number 10
Note: Marija Nemeikšaitė (1886–1970) – pedagogė, redaktorė, Sruogų šeimos bičiulė Kaune.
a3
Line number 17
Note: J. Šėmeklis – statybininkas, nuo 1944 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. balandžio 23 d. Balio Sruogos namo Kaune gyventojas, pirmasis nuomininkas.
a3
Line number 22
Note: „Личная собственность“ – rus asmeninė nuosavybė.
a3
Line number 23
Note: Petras Speičys (1889–1958) – nuo 1944-11-01 Balio Sruogos namo Kaune gyventojas, nuomininkas, kuris su šeima Ramiojoje gatvėje pragyveno apie pusantrų metų.
a1
Line number 24
Critical note: bet ] cor b pro f
a3
Line number 35
Note: Balys Sruoga buvo parašęs laišką namo Kaune nuomininkui Petrui Speičiui:
„Gerbiamasai,
Prof. Jonynas ir p. B. Sruogienė man plačiai pasakojo apie Tamistos rūpesčius mano sodą beglobojant ir betvarkant. Labai dėkoju Tamstai! Labai prašyčiau ir toliau taip pat.
Pasitraukus p. Šėmekliui, gal Tamsta galėtum toliau vienas gyventi? Oficialiai – Tamsta ir toliau užimtum viršutines patalpas, o apatinės liktų mano reikalam. Bet Tamsta galėtum faktinai naudotis ir apatinėm. Mano reikalam liktų ištisai mano kabinetas apačioje, o valgomąjį, ypač vasarą, Tamsta galėtum naudoti, – gal būtų tamstai tai patogiau? Namas oficialiai yra mano „личная собственность“, be mano sutikimo miesto valdyba jo negali paimti ir kam kitam įduoti. Dėl visa ko čia pridedu 3 mano vizitines korteles, prašau jas prikabinti prie durų, kad būtų aiškiai pažymėta, jog aš tuos kambarius užimu. Kada aš ten apsigyvensiu, ne miesto valdybos, bet mano reikalas. Dabar aš sergu, visą vasarą gydysiuos, – miesto valdybai tai negali rūpėti.
Namą globoja p. B. Sruogienė, ji yra įgaliota veikti mano vardu. Todėl tad tolimesniame gyvenime prašyčiau tartis su ja.
Su gilia pagarba
B. Sruoga
Vilnius
1946. VI. 6“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Speičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 320, l. 1r).
a1
Line number 38
Critical note: naudokite ] a c naudokte, p c ins i
a1
Line number 39
Physical note: [1r] //
a1
Line number 47
Critical note: vasario ] a c vasaro, p c ins i
a3
Line number 49
Note: Ispolkomas (rus исполком, исполнительный комитет) – vykdomasis komitetas. Balys Sruoga, veikdamas per tuometinę vykdomąją valdžią, siekė oficialiu keliu iškraustyti nepageidaujamą ir savininko valios nepaisiusį asmenį iš privataus gyvenamojo ploto.
a3
Line number 53
Note: Balio Sruogos sprendimas iškeldinti nuomininką Šėmeklį sukėlė kaimynų pasipiktinimą. Todėl Juozapas Sruoga kvietė brolį atvykti į Kauną: „Gavau iš brolio Juozo laišką, kuriame jis tarp kitko rašo: „būtų labai pageidautina, kad tu pasirodytum ir savo namuose, nes kaimynai labai pyksta ant mūsų ir skaito mus kokiais tai bjauriais intriganais ir kaltina mus dėl Šėmeklio iškraustymo…“ Va, šitokie dalykai – tai ir erzina mane, ir aš nesuprantu, ko iš manęs norima. Kas kam darbo, kas darbo kaimynam, kas mano bute gyvena, koks ten padegėlis Šėmeklis ar kas kitas? Ir kokio kvailio vaidmenį aš turėčiau vaidinti, pasirodęs namuose, ir prieš ką? Todėl man tenai ir nesinori pasirodyti. Pasirodęs tiktai su kuo nors susipyksiu, – tuo viskas ir baigsis. Kad mes su broliu Juozu vis dėlto baisiai skirtingi žmonės, ir vienas į kitą blogai veikiame. Kas man atrodo niekaniekis, jam turi didelės reikšmės, ką jis kartais laiko esant būtina, man atrodo: „Apsaugok, Viešpatie!“ Tai iš dalies ir sulaiko mane nuo vizitų į Kauną“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 235, l. 1r).
a3
Line number 55
Note: Grįžęs iš Štuthofo konclagerio Balys Sruoga nuo 1945-09-01 iki 1946-09-28 ėjo Rusų literatūros katedros vedėjo pareigas VU. Studentams skaitė rusų literatūros istorijos kursą. VDU Istorijos ir filologijos fakulteto tarybos posėdyje dekano Augustino Janulaičio iniciatyva 1945-09-12 nutarta rašytoją kviesti ir Visuotinės literatūros katedros vedėju. Jis sutiko dėstyti visuotinę literatūrą VDU (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Birštono – į Kauną, 1945-09-13, [rankraštis], in: LNMMB RKRS, f. 33, b. 1, l. 1r). Vidaus reikalų liaudies komisaras Juozas Bartašiūnas nepatvirtino Balio Sruogos kaip katedros vedėjo. Laukta jo patvirtinimo ir dėl rašytojo paskaitų Kaune. 1945–1946 m. Balys Sruoga ruošėsi VDU skaityti graikų ir romėnų, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių dramaturgijos kursus, planavo vesti dramaturgijos seminarą. Pabrėžė: „V. Didžiojo universitete pasilikti aš labai norėčiau“ (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1945-10-05, [rankraštis], in: LMAVB RS, f. 267, b. 853, l. 1r).
a3
Line number 57
Note: Pagal Valstybinės grožinės literatūros leidyklos planą Dievų miškas jau turėjo būti ruošiamas spaudai (1946-04-18 vyriausiojo redaktoriaus Valio Drazdausko pasirašytas leidimas rinkti kūrinio mašinraščio tekstą, o 1946-05-15 gautas ir Glavlito leidimas jį rinkti). Situacija pasikeitė 1946 m. vasarą, kai vyko ideologiniai Dievų miško taisymai, kūrinį perskaičius valdžios atstovams – Justui Paleckiui, Mečislovui Gedvilui, Kaziui Preikšui, Juozui Žiugždai, Genrikui Zimanui. Dievų miško mašinraščiai taisyti pagal jų nurodymus. Neatsitiktinai kalbėdamas apie sudėtingą rašytojo padėtį pokariu, Balys Sruoga 1946 m. vasarą išsitarė Petrui Cvirkai apie neoficialiai prieš jo asmenį pradėtą ideologinį sąmokslą dėl veikalo, sukurto ne socrealistiniu metodu – „ne pagal liniją“:
„Viena tiktai aišku: žmogaus psichika „pagal liniją“ niekuomet nesiformuoja, kol ji tebėra žmogaus psichika! Rašytojas rašo taip, kaip jis jaučia, kaip jis mato pasaulį, – kiekvienas kitaip, savaip, – kaip ir visi menininkai kūrėjai. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal liniją! Tavo tokiam personažui reikia viena koja prikirpti, nosis – pridurti. Prasideda rašytojui Golgotos kančios. Vienas, kaip Dauguvietis, gali tai pakelti, o kitam tai – padūkęs dantų skausmas. Juk ir mano „Dievų miškas“ – rodos, jau kokia nekalta tema! Rašiau 2 mėnesiu, „svarstymas“ užėmė 12 mėnesių – ir dar ne galas! Man asmeniškai rezultatas aiškus: pradėjau tą veikalą stačiai neapkęsti! Nebenoriu aš jo nė žinoti, nė girdėti apie jį! Jeigu, dabar jau tikrai mano prakeikimui, tas veikalas būtų kada nors spausdinamas, nei jo korektūrų, nei jo atspausto nebeskaitysiu! Ir kokiu būdu toliau aš galėčiau ryžtis ką nors rašyti gyvenamomis temomis?! Tai – mano kaprizas? Anaiptol ne! Kūryba, rašymas – yra man gimdymo kančia. Aš visuomet ją labai skaudžiai išgyvenu. Ir dar „kančios po gimdymo“! Ne, – tam jau mano nervų nebepakanka!“;
[…]
2. Dar dėl „Dievų miško“. Man nuostabu, kad žmonės tenai politikos ieško ir pyksta, kad jos neranda. Kaipgi jie gali rasti ją tenai, jei aš ir nemaniau ją duoti? Dvi priežastys. Jeigu tie, kur piktinos, patys pasėdėtų tokiame lageryje, pabūtų tiek laiko, kaip aš, alkani, mušami, vos pavelką kojas, nežinodami, po kelių minučių ar tavęs kas neužpumpys, kapstinėdamos šiukšlėse sužiedėjusios plutos gabalėlio, su sutinusiom kojom, su skaudančia krūtine, su atmuštais inskstais, su svaigstančia suidiotėjusia galva, – jie žinotų tuomet, kodėl lageryje būdamas žmogus negalvoji apie politiką! Rašyti apie tai, ko nebuvo, girtis savo kančiomis ir mandrumu, – mano išmanymu, – negarbinga“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Cvirkai, [po 1946-07-28], iš Birštono – į Vilnių, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 5781, l. 3r–v, 4r–v [p. 5–6, 7–8]).
a1
Line number 57
Critical note: kuri ] cor fl -i pro -ie
a1
Line number 57
Critical note: su ] def s
a3
Line number 62
Note: Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Buvęs teisininkas, diplomatas. Nuo 1944 m. – Kauno miesto Vykdomojo komiteto Socialinio aprūpinimo skyriaus darbuotojas. Rašytojo kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 7A šeimininkas.
a3
Line number 62
Note: Jolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės dvylikametė dukra.
a3
Line number 63
Note: Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 9B savininkas.
a3
Line number 64
Note: Balys Sruoga 1946-06-06 buvo parašęs ir laišką bičiulei Marijai Nemeikšaitei. Jo turinys praplečia broliui Juozapui Sruogai ir brolienei Bronislavai Jazbutytei-Sruogienei skirto laiško informaciją, atskleidžia rašytojo būseną:
„Miela Maryte!
Iš Jūsų vėl nieko nebegirdėti. O aš baigiu pasidaryti visiškai laukinis, – ir gyventi visiškai nebemoku.
Brolienė rašo, kad vienas mano nuomininkas kraustosi jau iš buto. Bet man tai jau visai menka paguoda. Ką gi aš ten veikčiau nuvažiavęs, – kaip ten gyvenčiau, neturėdamas nė jokio baldo ir jokio baldo? Vien tik blakėm pašerti, kurių nuomininkas paliko? Remontuoti butą, tinkuoti, baltinti, – ne, tai man šiuo tarpu visai nepakeliama. Juo labiau kad neturiu supratimo, kaip toliau ir Vilniuje tvarkytis. P. Perekšlienė laiko dabar egzaminus; baigus mokyklą toliau tomis sąlygomis nebebus, – tai jau aišku. Kaip toliau ji darys, – ir ji pati nežino, ir nesinori ką kalbėti, kol ji užsiėmusi savo egzaminais. Ji, berods, norėtų gyventi drauge su savo seserimi, Vilniuje ar Kaune. Tai jau iš esmės keičia padėtį. Ir kur pati p. Perekšlienė mano gyventi, taip pat nežinia. Gučas jau išsikėlė, bet savo naujame bute orderio neturi, – nežinia, ar jam pavyks tenai išsilaikyti. Vasarą Konstantinas gyvens Kaune, galimas daiktas, kad visame bute liksiu visiškai vienas, nes ta jo duktė – toks pat gyventojas, kaip ir svirplys, deja, tiktai svirpti nemoka. Ką aš veiksiu, velniai žino. Kauno universitete paskaitų aiškiai negausiu, o Valstybinė leidykla – bankrutavo, nieko nebeleidžia, todėl ir aš Kaune reikalų nebeturiu.
Čia lankau dar kasdien polikliniką, bet tai mažai ką gelbsti. Nervai kiek sustiprėjo, isterikos nebėra, bet šiaip savijauta – paršyva, beveik nuolat skauda akys ir galva. Baisiai būtų gerai patekti į Birštoną, bet kaipgi aš ten bepateksiu?!
Atrodo, kad turėsiu čia visą vasarą vienas skursti. Visi mano kaimynai iš mūsų namo išvažinėja vasarai, surado sau vasarojimo vietas, kas Pavilny, kas Valakampiuos, kas kur kitur. O aš – kur aš važiuosiu! Kaip to prakeikto buto reikalus čia tvarkyti – velniai juos žino!
Skaitei turbūt mano kalbos santrauką (iš Inteligentų suvažiavimo). Dėl jos turėčiau daug ko papasakoti, šiuo tarpu tiktai: pasakyta buvo visai kas kita, negu parašyta. Mano padėtis vėl pasidarė labai keista. Bet šiuo atžvilgiu aš laikausi kietai.
Ar nežinai, Birštonas veiks šiemet ar ne? Kokios tenai sąlygos šiemet? Kiek kainuoja? Ir kokiu būdu ten būtų galima patekti?
Beje, Juzukas buvo man parašęs receptą akiniam (pas jį paliko), o Žygelis buvo ketinęs man parūpinti akinius (pusinius, kokius aš dabar turiu). Gal jis galėtų tą receptą paduoti Žygeliui? Akys man tiek nusilpo, kad su senais akiniais jau sunku man dirbti, – skauda akys ir galva.
Jei išmislysi, kaip man geriau tvarkytis, patark. Kaunan šiuo tarpu aš nesirengiu. Toks, koks dabar esu, aš tenai niekam nereikalingas, o būti kitokiu – neturiu jėgų.
O Tu ar Juzukas – nesirengiate į Vilnių?
Sveikinu Juzuką, Jūratėlę ir visą Co su dukrom.
Bučiuoju Tavo Balys
P. S. Gal galėtum pasiųsti čia pridedamus laiškus? Atleisk už varginimus.
Vilnius
1946. VI. 6.“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 232, l. 1r–v).
a1
Line number 65
Physical note: [1v] //
Sorry, but there are no notes associated with any currently displayed witness.
1946_06_06_js_1r.jpgX (Close panel)
image
1946_06_06_js_1v.jpgX (Close panel)
image
1946_06_06_js_3r.jpgX (Close panel)
image
1946_06_06_js_3v_a.jpgX (Close panel)
image
1946_06_06_js_3v_b.jpgX (Close panel)
image