Išpynė kvepmenos kasas, Ir šerkšmenos skruostai prigijo… Sapnų gegužės kupina Širdis aplenkti sapną bijo…
Žingsnių lengvumas — ir grazna! Krūtinė tirpsta ir banguoja!.. Dėkinga deivės atnaša Šneka gėlynų tealsuoja…
Ateina vakaras grakštus, Tinklais, šešėliais užliūliuoja — Užmiršta dūšia verpetus — — —
Aš, tarnas burtų ir maldų, Genuos sapnus taku žaliuoju — In viešnią vakaro skubu…1BS eilėraščio be pavadinimo „[Išpynė kvepmenos kasas]“ pirminis variantas, švarraštis, pieštuku. Galutinį eilėraščio tekstą žr. in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 153. Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 765–766.

________________________

Šiandie po mano atvažiavimo Petrapilin pirma šilta diena, užtat, nors ir naktį nemiegojęs, bet jaučiuos labai puikiai.

Saulė taip šviečia, tokie ryškūs spinduliai — o saulę aš myliu! Einu per gatvę be kepurės ir juokiuos, žiūriu i[n] saulės spindulių tinklus ir juokiuos, žiūriu in atšvitrius bangose ir juokiuos — juk taip gerai, kai saulė šviečia, kai spinduliai bučiuoja.

I[r] šiąnakt pirmąsyk lengva širdžia važiuosiu „на стрeлку“2стрелка ~ rus =strėliukė.
„Jaunas poetas ypatingai mėgo „Strėlką“ (strėlikė), siaurą žemės rėžį, kaip dalgis įsikišusį jūron ties Petrapiliu. Čia baltosios naktys būna nepaprastai gražios, jos neduodavo miegot Baliui…“ (Janina Narūnė-Narutavičienė, „Panevėžyje ir Petrapilyje“, in: BSNM, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 46). lakštingalės pasiklausyt. Dabar skubu pas Sugintą3Antanas Sugintas (1890–1971), 1915 m. išleisto almanacho „Aušrinės keliai“ redakcijos narys. 1916 m. baigė teisę Petrogrado universitete. , o su juo trauksime pas Gruzdytę4Kitame laiške BS pasitaiso: „Ėjau ne pas Gruzdytę, o pas Galkytę (daktarą)“ (žr. BS laiškas VČ, [po 1916-06-07]_7]., del nekurių mažmožių reikia vizitą padaryt. Aš ant savęs labai, labai pykstu, kam aš tau rašiau tokias atvirutes — juk aš taip Tave prikankinau jomis. O man kas — audra perėjo, saulė prašvito, aš ir juokiuos. O jei dar gaunu pievų, gėlių, miško, vilnių pasakų… Būčiau tylėjęs — ir nebūtau Tave kankinęs. Mat vis tik prieš Tave nedėkingas esu.

Tą savo nelemtą kareiviją aš jau ir užmiršau. Gal prisiminsiu — kai ligoninėn atsigulsiu — o dabar — kam tai minėt — giedrų dangų temdint.

Tegu Visam pasauliui būna gerai.

O Tu, Sesutėle, kad iš baltųjų vandens lelijų kasdien gražesnių vainikų prisipintum.

Kad Tau maudanties saulės spinduliuose būtų gerai, gerai.

Buč[i]u[o]ju Tave, Sesutėle.

Bolyt[i]s

˹Pabučiuok Zoską5Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. ir Mutką.6[Mutka].˺

1 BS eilėraščio be pavadinimo „[Išpynė kvepmenos kasas]“ pirminis variantas, švarraštis, pieštuku. Galutinį eilėraščio tekstą žr. in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 153. Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 765–766.

2 стрелка ~ rus =strėliukė.
„Jaunas poetas ypatingai mėgo „Strėlką“ (strėlikė), siaurą žemės rėžį, kaip dalgis įsikišusį jūron ties Petrapiliu. Čia baltosios naktys būna nepaprastai gražios, jos neduodavo miegot Baliui…“ (Janina Narūnė-Narutavičienė, „Panevėžyje ir Petrapilyje“, in: BSNM, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 46).

3 Antanas Sugintas (1890–1971), 1915 m. išleisto almanacho „Aušrinės keliai“ redakcijos narys. 1916 m. baigė teisę Petrogrado universitete.

4 Kitame laiške BS pasitaiso: „Ėjau ne pas Gruzdytę, o pas Galkytę (daktarą)“ (žr. BS laiškas VČ, [po 1916-06-07]_7].

5 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

6 [Mutka].