Ateinu in tave aš pagelbos prašyti. Su manim dalykas
tas. Dvi savaiti atgal aš padaviau prašymą in inžinierių (karo) družiną1rus =būrys.
Apie tai aš tau nieko nerašiau, nes kad mane priimti
— visai netikėjau, kadangi aš esu pašauktas jau ir universantas, o kad tapt
karišku dešimtininku, reikia baigt šiokie‑tokie kursai.
Bet šiandie gaunu atsaką iš ten, prašo nusiųsti
dokumentus nekuriuos, taip, kad kas link priėmimo dabar ir abejonė vargiai būti
begali — turbūt tikrai priims.
Tai kaip man padaryti — ar važiuoti, ar ne? Ten
sąlygos tokios — kas reikia dirbt — nežinau, tik laukuose darbas, ant
gryno oro, toli nuo ugnies, užpakaly armijos (družina be ginklų), ir dešimtininkui iš
karto mėnesiui duo[da] 125 rub
Tik, tu, Sesutėle, nenusimink ir nepyk ant manęs! Aš
taip noriu būt tvirtas ir gyvenimo nė kiek nesibijoti!
Nenusimink, Sesule, nes kai valia pažiūri in gyvenimą,
pasijunti Viešpatim esąs. Ir ant manęs nepyk.
Taigi, Sesutėle mano geroji, mano Viešnia tolimoji, kaip
man padaryti, kaip man pasielgti?..
Laukiu nuo Tavęs tavo balso…
Ir tegu mano Sesulė būna tvirta kaip plienas ir galinga
kaip valia, užtat ir dūšioj bus giedra, ir sapnai bus lengvūs.
Sudieu, Sesutėl, tegu tau gera būna.
Bučiuoju tave labai, labai…
˹P. S. Paklausk apie tą
dalyką ir Zoskos5 Sofija Čiurlionienė., kaip ji
pasakys. Arba — kaip žinai.