Ar rašyt tau, kaip aš gyvenu?..
Ir ką tau parašysiu apie tai, kad pas mane kažkas
dedasi… Nei man rūpi dabar galvoti, nei man rūpi rūpinties apie ką nors, nei aš galiu
vienoj vietoj nurimti — anot tos dainelės:
Man dieną
naktį rūpi,
Kad su berneli[u] būti…
Taip ir traukia dabar kaip seną vilką in mišką, kur
visuomet vidunaktis, juodas ir klaikus, kur šešėliai ir dvelkimai, kur paparčiai ir
apyniai… Taip ir traukia in Marias, kur narūnai laužtais sparnais bangas kardena, kur
baltos pempių vilyčios plynų Marių veidrodį raižo…
Gal pas mane yra koks nors gyvenimas, o gal ir jokio
nėra, gal viskas tai tik sapnas ar pasaka, ar regėjimas.
Tai tau daugiau šiuokart ir nerašysiu, norisi smukt kur
nors — ar miškan, ar marėsna — ar gerai?
Tu turbūt jau nebemoki viena būt ir gyvent?..