Laiškas Danutei Čiurlionytei, [iki 1916-08-23], [Petrogradas].
Labai labai ačiū Tau, Mažuolėle1 Danutė
Čiurlionytė (1910–1995), rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės ir
dailininko, muziko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra; tuo metu – šešerių
metų mergaitė, su kuria BS mėgdavo žaisti, bendrauti, buvo DČ
bičiulis., už atsiųstas gėlikes! Žinai, man rodos, kad mudu ne tik
pažįstami, bet jau seni bandžiai? Ar ne tiesa, Danutuk? Turbūt ne be reikalo tu tokia
mažutė, o aš toks ilgas. Kad tu tik žinotum, koks aš ilgas! Ar tu nenorėtum užaugt
tokia didelė kaip aš? Gera būt ir mažutei, bet, žinai, ir ilgam nebloga. Kaip tau
matosi, kam iš mūsų geriau pasaulyj?
Dabar pasakyk, kaip tu gyveni?
Vainiką nupinti ar jau moki? Jei dar nemoki, tai,
žiūrėk, kad kuo greičiausiai išmoktum. Kai susitiksim mudu, žiūrėk, kad ne tik vainiką
nupintum, bet ir dainelę padainuotum pindama.
O dabar auk tokia didelė, didelė, pavyzdžiui, kaip aš.
Ot man bus smagu.
Lik sveikutė.
Bučiuoju tave.
Tavo bičiuolis Boliuks.
Šį lapelį gali atskleisti tik Mergužėlė Danutė.
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.
