Laiškas Redakcijai

Pone Redaktoriau1Juozas Prunskis (1907–2003), dvasininkas, žurnalistas, 1936–1939 m. laikraščio XX amžius redaktorius.,

Valst. operos režisierius p. P. Oleka2Petras Oleka (1895–1979), režisierius, dainininkas (bosas), pedagogas, 1920–1945 operos teatro solistas ir režisierius., pradėdamas naujus papročius teatro santykiuose su autoriais ir pažymėdamas savo gilų susipažinimą su veikalu, kurį jis režisuoja, ir su gadyne, kurią veikalas vaizduoja, „XX-to a.“ š. m. 36 num. skelbia: „Operos veiksmas vyksta ir prie Aušros Vartų, nors tuo metu Aušros Vartų dar nebuvo“3Operoje Radvila Perkūnas veiksmas vyksta svarbiausiose istorinėse Vilniaus vietose – prie Aušros vartų, Rotušės aikštėje, Radvilų ir Chodkevičių rūmuose.
BS, pabraukęs fakto klaidą, cituoja operos Radvila Perkūnas režisieriaus Petro Olekos pasisakymą prieš premjerą Valstybės teatre („Opera apie Radvilą Perkūną. Ką sako operos režisierius Oleka“, in: XX amžius, 1937-02-13, Nr. 36, p. 5).. Šio paskelbimo p. Oleka neatšaukė. Operos „Radvila Perkūnas“41937 m. kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) pagal BS libretą sukurta ir pastatyta opera, kurios premjera Valstybės teatre įvyko 1937 m. vasario 15 d. Opera pasisekimo neturėjo.
BS muzikinę pjesę Radvila Perkūnas žr. in: BSR, t. 2: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 139–244. veiksmas vyksta 1600 metais. Prof. B. Čėsnys5Blažiejus Čėsnys (1884–1944), kunigas, teologas, VDU profesorius. Bendradarbiavo Lietuviškoje enciklopedijoje. „Lietuviškosios enciklopedijos“ II tome rašo: „Patys Aušros Vartai senovėje buvo viena iš 5 „bromų“, įrengtų Vilnių supusiuose apsigynimo mūruose, statytuose 1503–1523 m. [...] Seniausias Aušros Vartų atvaizdas matoma Bruyno ir Hogenbergo didžiųjų miestų atlase 1576, lape įvardintame „Vilna, Lituaniae metropolis“; atvaizdas esąs pagamintas 1550 m. Paskui Aušros Vartai yra pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m. [...]“6Patikslinta citata: „Patys A. V. senovėje buvo viena iš 5 „bromų“, įrengtų Vilnių supusiuose apsigynimo mūruose, statytuose 1503–1523 m. […] Seniausias A. V. atvaizdas matoma Bruyno (Brauno) ir Hogenbergo didžiųjų pasaulio miestų atlase 1576, lape įvardintame „Vilna, Lithuaniae metropolis“; atvaizdas esąs pagamintas 1550 m. Paskui A. V. yra pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m.“ (Blažiejus Čėsnys, „Aušros Vartai“, in: Lietuviškoji enciklopedija, Kaunas: Spaudos fondas, 1934, p. 350–351). (žiūr. „Liet. encikl.“, II t., 350–351 psl.).

Su gilia pagarba
Balys Sruoga

1 Juozas Prunskis (1907–2003), dvasininkas, žurnalistas, 1936–1939 m. laikraščio XX amžius redaktorius.

2 Petras Oleka (1895–1979), režisierius, dainininkas (bosas), pedagogas, 1920–1945 operos teatro solistas ir režisierius.

3 Operoje Radvila Perkūnas veiksmas vyksta svarbiausiose istorinėse Vilniaus vietose – prie Aušros vartų, Rotušės aikštėje, Radvilų ir Chodkevičių rūmuose.
BS, pabraukęs fakto klaidą, cituoja operos Radvila Perkūnas režisieriaus Petro Olekos pasisakymą prieš premjerą Valstybės teatre („Opera apie Radvilą Perkūną. Ką sako operos režisierius Oleka“, in: XX amžius, 1937-02-13, Nr. 36, p. 5).

4 1937 m. kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) pagal BS libretą sukurta ir pastatyta opera, kurios premjera Valstybės teatre įvyko 1937 m. vasario 15 d. Opera pasisekimo neturėjo.
BS muzikinę pjesę Radvila Perkūnas žr. in: BSR, t. 2: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 139–244.

5 Blažiejus Čėsnys (1884–1944), kunigas, teologas, VDU profesorius. Bendradarbiavo Lietuviškoje enciklopedijoje.

6 Patikslinta citata: „Patys A. V. senovėje buvo viena iš 5 „bromų“, įrengtų Vilnių supusiuose apsigynimo mūruose, statytuose 1503–1523 m. […] Seniausias A. V. atvaizdas matoma Bruyno (Brauno) ir Hogenbergo didžiųjų pasaulio miestų atlase 1576, lape įvardintame „Vilna, Lithuaniae metropolis“; atvaizdas esąs pagamintas 1550 m. Paskui A. V. yra pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m.“ (Blažiejus Čėsnys, „Aušros Vartai“, in: Lietuviškoji enciklopedija, Kaunas: Spaudos fondas, 1934, p. 350–351).