Tokio niekingumo aš1 Balys Sruoga
(1896–1947), Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto
docentas. dar nėsu matęs!
Juk žinojai, kad neteisybę sakai, o
sakei: by tik spekuliantus, vekselius
žiravusius, išgelbėti ir draugą, nuoširdžiai
norėjusį pagelbėti, — tyčia
įklampinti!
Man bėdų ir savo gana: tėvas2 Pranciškus
Sruoga (1846–1931), Balio Sruogos tėvas, ūkininkas, gyvenęs Baibokuose.
sunkiai plaučių uždegimu serga, brolis
Aniolas3
Krėvė5 Vincas Krėvė-Mickevičius
(1882–1954), rašytojas, Lietuvos universiteto profesorius, Humanitarinių mokslų
fakulteto dekanas. universiteto raštinei įteikė vekselius
Ką, mano pone, įsakysi man dabar daryti? Kur man įsakysi gyventi
— ir ką valgyti? Suprask,
judošiau, jeigu aš neužmoku už butą
— veja lauk, jeigu aš neturiu
už ką duonos nusipirkti — aš galiu būti sotus prisimindamas, kokį gerą aš draugą turiu — poną dvarininką Kazį Binkį6
Ar įsakysi eiti į pono Kazio Binkio dvarą
— ordinarčiku7lenk
=ordinarininkas, kas gauna ordinariją – metinį dvaro darbininko atlyginimą
natūra.
Iki tokiam laipsniui gėdos neturėti — aš jau nebesuprantu!
Aš duodu garbės žodį, jeigu aš trečiadienį (12v.)8
Šitokiais atvejais dori žmonės parduoda paskutinę karvę, by tik atsiteisus!
Nei doras šuva taip iš pasalų nekanda!
Tu mane gi iš pasalų kaip
padūkęs šuva įkandai!
Suprask, kad aš neturiu nei kur gyventi, nei ko
valgyti — —
Kad ponas Binkis dvarą pirktų!
Pasielgei su manim šuniškai, bet atmink, tokia skriauda, kokią tu man
padarei, —
nenueis tau į sveikatą!