Gavau Tamstos laišką, — nuoširdžiai dėkoju.
Atrodo, pagaliau susiprasime. Visas skirtumas: Tamsta
žiūri politiko akimis, aš — poeto. Ilgainiui man teks atsižiūrėti politinės
esmės, o Tamstai — poetinės. Šiaip ar taip, — mūsų tikslai
neprasilenkia.
Tai ką, tegu bus taip: ryšiuosi. Tik dar kelios
pastabos:
1. Su literatais ir kritikais — nenorėčiau tartis,
— jie galės spręsti, kai bus perrašyta mašinėle, kitaip — jie
tik nuotaiką gadins, o naudos iš jų man nebus jokios. Daug naudingiau su Tamsta
tartis, o ne su kritikais‑amatninkais.
2. Dėl teigiamų — neigiamų personažų mes kiek vienas
kito gal nesuprantam, gal aš neaiškiai pasisakiau. Patys rusai Č[i]apajevo
filma2geri —
blogi — melodramiška ir persenusi dramaturgija, rusuose ji kurį laiką
buvo praktikuojama proletkulto metu, — Maskvoje šitos nuotaikos seniai jau
atgyventos.
3. Menkas herojus, kovojąs su menkysta. Norint sukurti
kovojantį herojinį charakterį, reikia ir priešą duoti stipresnį. Kas per vyras,
nykštį nugalėjęs!
4. Sekdamas Maskvos teatrų repertuarą ir teorinius
straipsnius gaunu įspūdžio, kad socialistinis realizmas tenai — дела давно минувших дней3rus =praeities dienų dalykai.santr =žurn[alas] „Teatr[as]“.
5. Šiuo tarpu renku medžiagą, tariant, fiziškai
apčiuopiu būsimus personažus, — komponuoju išvaizdą, judesius,
temperamentą, įsitikinimus.
6. Tyzenhauz.5 ~ veiksme, — atitiks
istorinę tikrenybę, — bet jis nebus idealizuotas. Pasirodo, visa medžiaga daug
įdomesnė, negu pradžioj maniau, negu Janulaitis7
7. Valstybinėse („karališkose“) ekonomijose Lietuvoje,
pasirodo, jau bene šimtas metų nebebuvo baudžiavos, — ją įvedė
Tyzenhauzas, apkraudamas dar visokiais mokesčiais, atimdamas šeimoms vaikus… net
baletui, kurį organizavo (mokė geri baletmeisteriai prancūzai, dirigentas —
italas), — slėgė valstiečius ne tik karaliaus, bet ir savo naudai.
Valstiečiai ir sukilo prieš baudžiavą. Įdomiausia, kad
kurstyti pradėjo šlėkta politiniais sumetimais, — grąžinti šlėktai senąsias
teises, o valstiečiai, pradėję sukilimą, šlėktos interesus pasiuntė velniop, —
kovojo tik dėl savo teisių. Dramaturgijai — itin įdomus momentas.
8. Kadangi sukilimas ėjo prieš režimą, kurį simbolino ir
personifikavo Tyzenhauz., reikia parodyti ir jis.
Atrodo, pirmas veiksmas vyks Verk[i]uose, pas vyskupą
Masalskį8
9. Tyzenhauz. — nebus menkas (morališkai, žinia,
menkas) valios atžvilgiu žmogus, tik jo veiklos pagrindas —
klaidingas, nepriimtinas, — išnaudotojas, prieš kurį žūtbūt reikia kovoti.
10. Dėl Aleksandravičiaus9 Simonas
Aleksandravičius (1745–1770), bajoras, mokytojas, vienas iš 1769 m. Šiaulių
srities valstiečių sukilimo vadų. Dramoje sukilėlių vadu, nors ir bajoras jis buvo (Leninas — taip pat iš
bajorų!), tik sceniškai Aleksandravičius man neįdomus. Sukilėlių tarpe žymiausią
vaidmenį vaidins moteris — baudžiauninko duktė, kurią Tyzenhauzas buvo
pagrobęs, pasiuntęs Paryžiun baleto mokytis, dabar grįžusi į saviškių tarpą. Greta jų
bus ir vyrai valstiečiai, o ar figūruos Aleksandravičius — dar nežinau.
11. Iš Janulaičio medžiagos pjesės nepadarysi, duoda jis
tik sausus vardus, — reikia fantazijos griebtis.
12. Istoriją falsifikuosiu sąmoningai tik šiais atvejais,
— faktinai, ne falsifikuosiu, o nutylėsiu: a) kad Lietuvoje buvo
tuomet rusų kariuomenės įgulos ir kad jos padėjo Tyzenhauzui sukilusius valstiečius
išterioti, b) kad vyskup.10santr
=vyskup[as].
13. Šiaip medžiaga mane žavi, — dirbsiu su
entuziazmu. Iki sausio 1 d.11santr =d[ienos].
14. Vis dėlto labai labai prašyčiau, kad pakviestumėt
tam pačiam darbui (ta pačia ar kita tema) dar 2—3 dramaturgus. Negalima vienu
žmogumi tokiame darbe pasitikėti. O kas bus, jei man nepavyks, — jei susirgsiu
ar koks galas pasidarys!
Jei žinosiu, kad šalia manęs dirba dar 2—3
žmonės, jausiuos daug geriau, — daug smagiau man bus dirbti.
15. Daugiau apie sumanymus šiuo tarpu nesinorėtų rašyti,
kai planą išpasakoji — visuomet blogiau parašai.