Vandukai mylimas, mylimas mano!
Tiek dienų nuo tavęs laukiau! Taip tylu buvo –
dienos neslinko, o naktys tai uolomis slėgė.
Vakar gavau laiškelį – tu sergi, šiandie
laiškelis – tu važiuoji.
O aš apsvaigęs nuo saulės dainuodams slenku kažkur per
ūkanas.
Sekmadienį buvau kalnuose, aukštai, snieguose, uolose,
aukščiau negu Alpių pievos. Ir tiek buvo saulės, ir tiek buvo laisvės! Šiandie jau
trečiadienis, skauda dar visi sąnariai, skauda visi kaulai, o sieloj saulė ir laisvė,
ir dainos kažkaip pačios dainuojasi. Maniau[,] iš Tavęs
tikrai bus laiškas šeštadienį, maniau[,] tikrai bus
pirmadienį – nebuvo – tik antradienio vakarą. O kiek aš Tave sapnavau.
Naktys tokios kaitrios – rodos[,] aš miegodamas
budžiu, rodos[,] budėdamas Tave regiu. Naktims nemiegu
– daina pati dainuojasi1LLTI
BR, f. 53, b. 480, l. 1r.vok =Kryžiaus kančių teatras Oberammergau. Oberammergau miestelyje
(Bavarijoje) nuo 1634 m. kas dešimt metų vyko kryžiaus kančių vaidinimai, per
kuriuos miestelio gyventojai katalikai atkurdavo paskutinį Jėzaus gyvenimo
laikotarpį (įžengimą į Jeruzalę, nukryžiavimą). Vaidinimas, turėjęs įvykti 1920
m., dėl bolševizmo buvo perkeltas į 1922 m. Išvyką į Oberammergau Balys Sruoga
vėliau išsamiai aprašė spaudoje (Bavarijos policijos vaidmenį organizuojant
vaidinimus Oberammergau gyvenvietėje, kalnuose, klonyje, religinių dramų bei
misterijų istoriją, Oberammergau kryžiaus kančių teatro istoriją, individualų
teatro vaidinimų vertinimą, pagrįstą draminio veiksmo, dramos konstrukcijos,
savitumo kriterijais) (plačiau žr. Padegėlis Kasmatė, „Kryžiaus kančių teatras
Oberammergau“, in: Lietuvos žinios, Kaunas, 1922-08-27, nr.
143, p. 2; Idem., in: Ibid.,
1922-08-29, nr. 144, p. 2; Idem., in: Ibid., 1922-09-01, nr. 147, p. 2; Idem., in: Ibid., 1922-09-02, nr. 148, p. 2; Idem., in: Ibid., 1922-09-03, nr. 149, p. 2–3; Idem., in: Ibid., 1922-09-06, nr.
151, p. 2; Idem., in: Ibid.,
1922-09-07, nr. 152, p. 2–3; Idem., in: Ibid., 1922-09-08, nr. 153, p. 2).[,] o tu[,] tu žinai, kur
Oberaudorf, Kufstein… Alpių pievų žiedeliai.3
Mano galvoj devyni chaosai. Susipažinau su
profesoriais4LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1276,
l. 1v).[,] nusistačiau fachus: haupt5vok =pagrindinis dalykas.[,] o antra
– aš disertaciją noriu rašyti iš lietuvių filologijos)[.] Nebenfachai6vok
=šalutiniai dalykai.[.] Slavų filologijos profesoris labai geras žmogus ir aš su
juo labai gerai gyvenu. Bus dar geriau. Kas rytas keliuos 6 val. rytą, nes nuo 61/2 iki 71/2 turiu vokiečių kalbos pamokas –
šeimininkės sūnų mokinu rusiškai, o jis mane vokiškai.
Bet pas mus tiek saulės! Taip sodai žydi, taip alyvos
kvepia. Negaliu nedainuoti[,] negaliu pasaulio nemylėti!
Ir mano palangėj toksai klevas plačiašakis, toliau
– vinkšna, toliau liūdni jovarėliai – kaip aš galiu gyvent saule
neapsvaigęs[?]
Ir aš dabar visai galvot negaliu. Tik jaučiu, kaip
gyslomis saulės spinduliai slanko, tik jaučiu, kaip kūnas visas kaitra dega!
Tik man liūdna buvo. Aš taip laukiau iš tavęs žinutės.
Aš taip norėjau, kad tu mane atsimintum, kad tu būtum mano – mano!
Intendantūroj reikalas išdegė? – Netikėjau.
Stebuklai! O aš sapnavau, kad mano tėvai pažino ir norėjo, kad tu būtum mano. O prieš
išvažiuojant iš Kauno pas brolienę7[,] jos žodžiais[,]
tu esi labai „славненькая“8rus
=maloni, daili.[,] kad aš tau nepatinku, tai ji sakė: „Ну вот видите, не надо быть таким
лодырем, а то всегда так будет…“9rus =Na, matote,
nereikia būti tokiu lengvabūdžiu, vėjavaikiu, o tai visuomet taip bus.
Vandukai! O aš Tave taip norėtau išbučiuoti! Labiau negu
saulės spinduliai, kaitriau, negu alyvų žydėjimo kaitra, kad tu būtum mano –
mano – ir kad tu nieko daugiau negalvotai ir nenorėtai, ir neminėtai, ir
važiuotai – kad tu tik norėtai mano – mano būti! Vandukai mielas!
Kaip tu manai del Sekminių? Jei tu norėtai – mes
galėtumėm susitikti. Kur nors Dresdene, o paskui nuvažiuotumėm į kalnus – į
Saksoniją.10KC PENN, l. 29).
Kaip tu manai, Vandukai [?]
Savaitė – švenčių. Jei tik tu panorėtumei – tai man tuoj parašyk, o aš
išdirbsiu maršrutą ir mes kur Dresdene susitiksim. Paskui į kalnus, į saulę –
Vandukai? Kaip manai?
Aš taip norėtau. Aš taip norėtau su tavimi būti saulėje
– kad mes būtum tik du[.] –
Tu man tuoj parašyk apie tai – gerai[,] Vanduk[?] Tai daug nekainuos.
O aš noriu su Tavim saulėj pabūti.
Bučiuoju tave visą visą – mano Vandukėlį.
Aš nežinau tavo adreso – parašyk.11